Lietuva

Ar Lietuva gali tapti pasaulinės muzikos žaidėja?

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

Muzika kaip ekonomika, diplomatija ir minkštoji galia

Yra akimirkų, kai muzika sustabdo laiką. Kai daina, sukurta kažkur toli, tampa asmeniška. Kai ji priverčia jausti net nežinant tos šalies istorijos, politikos ar geografijos.

Muzika yra vienintelis kultūros produktas, kuris gali priversti žmogų kitame pasaulio krašte pajusti tautą, apie kurią jis niekada negirdėjo.

Ypatingai sudėtingais geopolitiniais laikais tai nėra smulkmena. Tai yra galia.

Ir štai natūraliai iškyla labai paprastas klausimas: kodėl tarp pasaulinių dainų taip retai skamba Lietuva?

Muzika – ne tik jausmas. Tai strateginis sektorius.

Globali muzikos industrijos vertė šiandien viršija 30 mlrd. JAV dolerių per metus ir nuolat auga. Streamingas sudaro daugiau nei du trečdalius pajamų. Tai viena sparčiausiai besiplečiančių kūrybinių industrijų sričių pasaulyje.

Tai intelektinės nuosavybės verslas. Be sandėlių. Be gamyklų. Be transporto kaštų.

Hitai neturi logistikos problemų. Jie turi algoritmus.

Lietuvos muzikos industrija vidaus rinkoje jau generuoja šimtus milijonų eurų per metus. Jei kalbėtume konkrečiais skaičiais – tai būtų apie 300 milijonų. Tačiau spėkite, kiek procentų šios sumos skiriama eksportui? Ogi mažiau nei 1…

Ir tai tikrai nereiškia, kad neturime talento. Tai reiškia, kad neturime sistemos.

Mažos valstybės, kurios nusprendė žaisti

Viena didžiausių muzikos eksportuotojų pasaulyje yra Švedija. Ji sąmoningai investavo į muzikos eksporto infrastruktūrą, į prodiuserių ir dainų autorių tinklus, į valstybės ir verslo partnerystę. Rezultatas – šimtai milijonų eurų eksporto kasmet ir disproporcingai didelė įtaka pasaulinei popmuzikai.

Suomija turi nacionalinę agentūrą „Music Finland“, kuri sistemingai dirba su eksporto plėtra. Suomija suvokė paprastą tiesą: maža vidaus rinka negali būti vienintelis augimo variklis.

Mums visiems puikiai pažįstama ir mylima Islandija integravo muziką į savo nacionalinį pasakojimą ir turizmo strategiją. Showcase festivaliai tapo ekonominės diplomatijos įrankiu.

Pietų Korėja po finansų krizės pavertė kūrybines industrijas strateginiu prioritetu. K-pop muzikos žanras šiandien generuoja milijardines pajamas ir tapo vienu stipriausių šalies minkštosios galios įrankių. Beje, įdomu ir tai, kad Švedų dainų autoriai sukuria nemažą dalį K-pop kūrinių ir eksportuoja juos į Pietų Korėją.

Bet Islandija neturi daugiau gyventojų nei Vilnius. Švedija neturi didesnės kalbos rinkos nei Lietuva.O Pietų Korėja netapo fenomenu atsitiktinai.

Jos nusprendė. Pasiryžo. Ir išdrįso.

Geopolitinis kontekstas: kodėl tai svarbu Lietuvai dabar

Lietuva šiandien gyvena geopolitinės įtampos erdvėje. Mes aktyviai dirbame su savo saugumo, reputacijos ir vertybinės tapatybės klausimais. Tai yra labai svarbu. Tai yra neginčyjamas prioritetas.

Tačiau moderni valstybė konkuruoja ne tik gynyba ar ekonominiais rodikliais. Ji konkuruoja pasakojimais.

Minkštoji galia – soft power – yra gebėjimas daryti įtaką ne per spaudimą, o per patrauklumą. Ir muzika yra viena efektyviausių minkštosios galios formų.

Kai pasaulis klausosi britų, jis jaučia Jungtinę Karalystę. Kai klausosi korėjiečių, jis jaučia Pietų Korėją. Kai klausosi švedų, jis nesąmoningai sieja šalį su modernumu ir kūryba.

O kaip su Lietuva?

Mes eksportuojame istoriją. Mes eksportuojame tvirtą, nuoseklią ir bekompromisę geopolitinę laikyseną. Bet mes beveik neeksportuojame emocijos.

Diplomatija formuoja santykius tarp valstybių, o muzika – santykius tarp žmonių. Ir dažnai tai yra netgi galingiau.

Problema – ne kūryba. Problema – struktūra.

Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad muzika – tai eilinė kultūros išlaidų eilutė. Toks požiūris yra ne tik neteisingas, bet ir netoliaregiškas. Nes muzika gali būti  ir ekonomikos sektorius, ir eksporto variklis, ir kultūrinės diplomatijos įrankis, ir, žinoma, šalies įvaizdžio formuotojas.

Šiandien mes neturime nei nacionalinės muzikos eksporto agentūros, nei tam dedikuoto eksporto fondo populiariajai muzikai platinti, nei aiškios duomenų ir rezultatų vertinimo sistemos, integracijos su ekonomine diplomatija.

Ir čia atsiranda esminė įtampa.

Kas yra sistema be kultūros? Atsakymas paprastas – hobis. O kas yra kultūra be sistemos. Atsakymas čia taip pat labai paprastas – biurokratija. Šiuo atveju mums reikia abiejų.

Kūryba be infrastruktūros lieka lokali. Infrastruktūra be kūrybos – neveiksminga.

Ar pop muzika „per lengva“ valstybei?

Pop muzika nėra priešinga kultūrai. Ji yra pati prieinamiausia jos forma.

Jeigu valstybė remia kino eksportą, startuolius ar inovacijų centrus, kodėl populiarioji muzika lieka kultūros paraštėse? Juk mes kalbame ne apie subsidijas hitams, o apie infrastruktūrą – tarptautinius showcase festivalius, rinkodaros ir eksporto kompetenciją, kūrėjų mobilumą ir, galiausiai, partnerystes su verslu ir technologijų sektoriumi.

Jeigu 10 mln. eurų investicija per kelerius metus galėtų generuoti dešimtis milijonų eksporto pajamų ir ilgalaikį intelektinės nuosavybės portfelį – tai nėra romantika. Tai jau yra strategija.

Muzika kaip ekonominė ir kultūrinė diplomatija

Įsivaizduokime scenarijų: Po penkerių metų lietuviška daina patenka į globalias grojaraščių viršūnes. Ji skamba Berlyne, Londone, Seule ar Niujorke. Ji tampa fonu žmonių kasdienybei.

Kiek žmonių tuo metu pasidomi, kas yra Lietuva? Atsakymo nereikia, nes visi jaučiame, ko gero, tą patį.

Tai nėra tik kultūrinė sėkmė. Tai ekonominė diplomatija. Tai reputacijos kapitalas. Tai minkštoji galia.

Mažoms valstybėms soft power nėra prabanga. Tai būtinybė.

Strateginiai žingsniai

Jeigu norime būti rimti, turime kalbėti apie veiksmus. Ir čia nereikia bandymų išrasti naują dviratį. Strateginiai žingsniai yra labai elementarūs:

  1. Nacionalinė muzikos eksporto agentūra.
  2. Dedikuotas fondas populiariajai muzikai.
  3. Tarptautinis showcase festivalis Vilniuje.
  4. Dainų autorių ir prodiuserių eksporto programa.
  5. Muzikos integracija į ekonominės ir kultūrinės diplomatijos strategiją.
  6. Partnerystė su verslu ir technologijų ekosistema.

Valstybė neturi kurti hitų. Tai ne jos prerogatyvą. Bet valstybė gali sukurti sistemą, kurioje hitai atsiranda.

Ir galiausiai – apie ambiciją

Lietuva jau įrodė, kad gali būti technologijų valstybė. Įrodė, kad gali būti inovacijų valstybė. Įrodė, kad gali būti geopolitinės drąsos valstybė, kuriai Laisvė – esminis pamatas. Ir tai yra nuostabu!

Bet ar galime tapti ir kūrybinės ambicijos valstybe?

Aš net neabejoju, kad galime. Mūsų muzikos industrija išaugo ir subrendo. Ir mes talentų turime nė kiek ne mažiau nei Švedija, Suomija ar Islandija.

Muzika yra viena iš nedaugelio sričių, kur 2,8 milijono gyventojų šalis gali pasiekti milijardą ausų.

Todėl mes galime likti rinka. Galime likti vartotojais. Arba galime tapti kūrėjais. Ir šio kelio pasirinkimas nėra sudėtingas – reikia ryžto ir strategijos.

Jeigu po penkerių metų pasaulyje atsirastų lietuviška daina, kurią niūniuotų milijonai, ar sakytume, kad tai buvo atsitiktinumas, ar kad tai buvo sprendimas?

Todėl klausimas ne ar galime.

Klausimas – ar pagaliau nuspręsime.

Dancing Crow

Dancing Crow – Secret Love

manoDAINA
Dancing Crow
„Dancing Crow”

Kur buvę, kur nebuvę tamsiojo kabareto atlikėjai „Dancing Crow” išleido naują singlą – dainą pavadinimu „Secret Love”.

Kažkaip to kabareto šioje muzikoje vis mažiau, bet man asmeniškai – daina nuo to ne ką mažiau įdomi. Kviečiame pasiklausyti.

Dancing Crow

Dancing Crow – Wasteland

manoVIDEO
Dancing Crow
„Dancing Crow”

Grupė “Dancing Crow” susikūrė 2008-aisiais metais, kai saujelė muzikantų nusprendė paeksperimentuoti ir sujungti kabareto bei tamsaus roko sąskambius. Šio eksperiment pasekmė –  kūryba, kurią patys atlikėjai vadina“goth’n’roll” stiliaus muzika. Šiandien “Dancing Crow” pristato savo naujausią vaizdo klipą dainai „Wasteland”.

„Wasteland“ – tai ne tik daina, bet ir vizualinė patirtis,l eidžianti pasinerti į vidinę sumaištį, kur realybė susipina su iliuzijomis. Klipe persipina skirtingi herojų gyvenimai – jie blaškosi tarp dabarties šešėlių, klaidžioja savo pasauliuose, bando rasti atsakymus, kurie vis išsprūsta iš rankų. Vizualiai klipas kuria teatrališką, truputį melancholišką, bet ir kartu žaismingą atmosferą. Gyvenimas čia tarsi žaidimas su savo pakilimais ir kritimais. Klipo finale, kai krenta paskutinė korta su žodžiais „We are all mad here“, lieka tik vienas klausimas: ar tiesa yra tik dar viena iliuzija?

„Malevolent Creation” koncertas Vilniuje: geram metalui nereikia jokių priedų

manoISTORIJA

Praėjusį šeštadienį Vilniaus klube „Narauti” praūžė legendinės amerikiečių death metal grupės „Malevolent Creation” koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs kolektyvas abejingų nepaliko – klube klausytojų susirinko tiek, jog buvo sunku kvėpuoti, o prakaitas ir alus liejosi laisvai.

„Malevolent Creation”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.

„Malevolent Creation” yra neeilinė grupė. Ji jau net 36-erius metus – nuo gūdžių 1987-ųjų – puikuojasi greta tokių death metal grandų kaip „Morbid Angel”, „Deicide” ar „Unleashed”. Iš Buffalo, New Yorko valstijos kilęs, bet į Floridą persikėlęs kolektyvas Vilniuje užkūrė tikrą pirtį. Esu įsitikinus, jog tikrąja to žodžio prasme salėje prie scenos nebuvo nė vieno nesušilusio žiūrovo.

Atmosfera klube „Narauti” manęs nei kiek nenustebina. Kaip ir tikėjausi, renginio vietoje apstu tiek vyresnio amžiaus metalistų, tiek ir jaunesnio amžiaus klausytojų. Grindys tiesiogine to žodžio prasme limpa nuo išsiliejusio alaus – bet tai tik sukuria geresnę atmosferą. Būtų keista, nenatūralu ir neįdomu, jeigu būtų kitaip.

„SHvininiai SHarvai”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.

Pats koncertas neprasideda nuo kiek kitokios muzikos. Pirmieji į sceną įskrenda „SHvininiai SHarvai” – thrash metal kolektyvas iš Vilniaus. Suvirintojų kaukėmis pasidabinę vyrukai sugrojo devynias kojas kilnoti privertusias dainas – nuo „Morgen” iki „SHSH”. Saksofonas thrash metal scenoje man nėra įprastas, tad tikrai smagu patrepsėti į taktą ir stebėti, kaip smagiai šokinėja ir juda vokalistas. Paskutinės dainos vinis – vamzdžio „virinimas” irg kelia ūpą. Tikrai noriu pamatyti juos dar kartą ir rekomenduoju kitiems.

„Burying Place”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.

Antrieji į sceną įžengia lietuvaičiai „Burying Place„. 1991-aisias metais susikūręs kolektyvas groja brutal death metal ir yra vieni iš kultinių šios scenos atlikėjų Lietuvoje. Jie pritraukia žymiai daugiau klausytojų nei pirmoje, tačiau pasirodymas neišvengia techninių nesklandumų ir nejaukios pauzės. Kažkas atsitinka su kardanu, vienu iš būgnų sudedamųjų dalių, tad tenka palaukti. Nesklandumai sutvarkomi gan spėriai ir muzikantai pratęsia savo programą. Publika įsiaudrina, ima pogintis. Pagaliau apima jausmas, kad esu tikrame tikro gero death metalo koncerte – be fanfarų, corpse paint’o ar kitų nereikalingų priedų.

Po paskutiniosios pertraukos į sceną įžengia vakaro vinis – „Malevolent Creation”. Akivaizdu, jog tai scenos profesionalai, į mažą „Narauti” salę atsivežę „Mesa” stiprintuvą, kurio, greičiausiai, užtiktų ir festivaliui įgarsinti. Amerikiečiai atlieka keturiolika kūrinių, nuo kurių publika tiesiog pašėlsta ir panyra į „pogo” sūkurį. Bosistas prasisuka „Jack Daniels” butelį ir išmaukia gal ketvirdalį burbono, o tarpuose tarp kitų dainų tuo pačiu buteliu dalinasi ir kiti grupės nariai.

„Malevolent Creation”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.

Iš koncerto daugelis klausytojų skirstosi nenoromis, pilni džiaugsmo, įskaudusiais kaklais ir išlieję savo energiją. Džiaugiuosi ir aš, ir važiuodama Konstitucijos prospektu sau tyliai galvoju, jog tikrai geram metalo koncertui tereikia tik gyvo garso ir gerų muzikantų. Čia nebuvo jokios pompastikos, blizgučių ar spygliuotų apyrankių – tik gera muzika.

Su nauju albumu sugrįžta grupė „Skyders”

manoNAUJIENA
Žymantės Kupčiūnės nuotrauka

Smagu pranešti, jog po ketverių metų pertraukos į klausytojų akiratį grįžta studentų mylėta ir gerbta grupė „Skyders”. Taip, tai tie patys bičiuliai, dainavę apie alų, nimfomanes ir britų nesėkmes prie prezidentūros. 

Pernai lapkritį rašėme apie dar vieną singlą iš būsimo albumo, o dabar džiaugiamės galėdami pristatyti jų naujajį mini albumą „22”.

Skanaus!

McLoud – Dreba vaizdas

manoVIDEO
„McLoud”

Sunkiojo teatrališko metalo atlikėjai „McLoud” išleido naują singlą ir vaizdo klipą. Senajame Vilniaus teatre vykstantis keistas vakarėlis abejingų nepaliks. Kodėl – neišduosime, pažiūrėkite klipą patys ir suprasite.

Na, o rytoj, rugpjūčio 9 dieną, šie lietuviškos roko scenos chuliganai koncertuose Vilniuje „Downtown Forest hotel”. Kaip rašoma renginio facebook puslapyje, „(j)au dabar matome, kad tai bus didžiausias McLoud koncertas”.

Į Lietuvą atvyksta M83!

manoNAUJIENA

Ateinančių metų vasarą pasitiksime neįtikėtinai muzikaliai – Lietuvos sostinėje pasirodymą surengs nuostabus Prancūzijos kolektyvas „M83“. Grupės pasirodymas įvyks birželio 8 dieną Lukiškių kalėjime.

„M83” susikūrė Antibuose 1999-aisiais. Iki šiol Anthony Gonzalezo projektas išleido 8 studijinius albumus. Turbūt nė nereikia sakyti, kad didžioji jų dalis sulaukė nemenkos kritikų meilės.

„M83” albumai buvo nominuoti įvairiems apdovanojimams, jų muzika skambėjo ne viename kino filme, o jų kūryba subūrė milijonus elektroninės muzikos širdžių.

Beje, manoMUZIKA yra parengusi išskirtinį interviu su projekto lyderiu Anthony Gonzalezu. Visą interviu skaitykite ČIA.

Pirmuosius bilietus į šį itin laukiamą koncertą galėsite įsigyti jau rytoj (lapkričio 22 dieną). Bilietais prekiauja bilietai.lt

Pasirodė naujas grupės „Dancing Crow” albumas!

manoATRADIMAS
Grupė „Dancing Crow”

Grupė “Dancing Crow” susikūrė 2008-aisiais metais, kai saujelė muzikantų nusprendė paeksperimentuoti ir sujungti kabareto bei tamsaus roko sąskambius. Šio eksperiment pasekmė –  kūryba, kurią patys atlikėjai vadina“goth’n’roll” stiliaus muzika.


Šiandien “Dancing Crow” pristato savo antrąjį albumą “Mental Plague”, kuris įrašytas net po dvylikos metų pertraukos – pirmasis jų įrašas “Corpse Love” buvo išleistas 2010 m. ir veikiau primena demo įrašą nei studijinį albumą. Dabar atlikėjai žada kur kas solidesnį ir labiau išdirbtą albumą – jie prikaupė patirties, naujų idėjų bei muzikinių įgūdžių, kuriuos atskleidžia naujausiuose kūriniuose.


Anot grupės narių, pagrindinis jų kūrybos leitmotyvas yra beprotybė, kuri atsispindi ne tik kabareto sąskambiuose, bet ir dainų žodžiuose, muzikantų aprangoje ir grupės vizijoje. “Esame įsitikinę, kad pilną koncepciją pavyks labiau pajausti besiklausant viso albumo” – sako jie.


Su grupės kūryba galite susipažinti perklausę jų naujausią albumą bei peržiūrėję jų vaizdo klipą “Tale of Loneliness”.

Su nauja daina apie karą sugrįžta grupė „Skyders”

manoDAINA

Smagu pranešti, jog į klausytojų akiratį grįžta studentų mylėta ir gerbta grupė „Skyders`”. Taip, tai tie patys bičiuliai, dainavę apie alų, nimfomanes ir britų nesėkmes prie prezidentūros. Šį kartą jų pristatoma daina turi kiek niūresnę potekstę.

Primename, jog paskutinysis”Skyders” studijinis albumas „Romeo ir rutina” dienos šviesą išvydo 2019 metų rugpjūtį, o po to grupė buvo padariusi kūrybinę pertrauką. Šiandien, po trijų metų tylos jie sugrįžta apdainuodami kur kas rimtesnę temą – karą Ukrainoje.

Kaip sako patys muzikantai – „(…) tai prieš karą nukreipta daina, smerkianti jo sumanytojus, kurstytojus ir šlovintojus. Dainos tekstas atsirado vos po kelių dienų, Kremliaus režimo pajėgoms niekingai užpuolus nepriklausomą ir demokratinę Ukrainą.”

Pasiklausykite ir jūs!

Vasaros pradžioje Vilniuje – Maneskin koncertas!

manoNAUJIENA

Panašu, kad nemažos dalies Lietuvos roko muzikos mylėtojų svajonė ėmė ir… išsipildė. Italai „Maneskin”, šiuo metu galintis drąsiai vadintis viena populiariausių grupių visame pasaulyje, atvyksta į Lietuvą!

Jau birželio 7 dieną praėjusių metų „Eurovizijos” dainų konkurso nugalėtojai surengs pasirodymą sostinės Vingio parke. Jų pasirodymas taps svarbiausia festivalio „Summer in the City” akimirka.

Bilietų į išskirtinį „Maneskin“ koncertą festivalyje „Summer In The City“ bus galima įsigyti jau šį penktadienį (kovo 25 d.) nuo 10 val. ryto. Viena diena anksčiau (kovo 24-ąją) nuo 10 val. bilietus su specialiu kodu galės įsigyti grupės „Måneskin“ ir „Live Nation Lietuva“ koncertų klubų nariai.

Gabrielė Vilkickytė pristato ilgai lauktą albumą

manoNAUJIENA

Šiemet pristačiusi tris nuostabias dainias („Nusijuoksiu”, „Lopšinė Vol 2” ir „Švelnumas”), Lietuvos atlikėja Gabrielė Vilkickytė galiausiai pristato savo naują albumą „Vilko švelnumas”.

Albume, prie kurio įrašų prisidėjo Tomas Narkevičius – Free Finga, Aurelijus Sirgėdas ir grupės „Abudu” lyderis Domantas Starkauskas, Gabrielės gerbėjai ras 12 naujų dainų.

„Aš atėjau į albumo rašymo procesą iš uždaro kambarėlio, kuriame rašiau pagal savo taisykles, niekas neaiškino, kaip tai daryti. O dainas reikėjo auginti, kad jos nebūtų panašios viena į kitą, reikėjo kolaboruoti su daugiau patyrusiais. Tačiau kai ateini ten, kur žmonės dirba šį darbą gerokai ilgiau nei tu, tikiesi iš jų atsakymų. Galvoji, kad jie žino geriau. Vyliesi, kad yra koks nors vadovėlis, kuriame – tie trūkstami atsakymai…”, – apie naują įrašą pasakojo G. Vilkickytė.

„Bet vieną dieną, praėjus 7-8 mėnesiams, manyje įvyko lūžis. Tiesiog supratau, kad pati galiu viskam diriguoti. Tapo žymiai lengviau prieštarauti, keisti, net perrašyti vokalą. Tiesą sakant, beveik visose dainose jį perrašiau. Žinote, įprastai atlikėjai iš pradžių išleidžia dainas, vėliau drįsta rengti koncertus. O aš visą praėjusią vasarą ariau, įpratau koncertuoti, kiekvienoje dainoje visą gyvenimą išdainuodama. Todėl prireikė laiko studijoje, kad pasakyčiau sau, jog neprivalau iškoncertuoti kiekvienos dainos, – galiu kūriniais pasakoti, nes mano balsas yra įrankis, kuris turi daug spalvų, o ne vien performansas. Į albumą įžengiu per intro, kuriame tiesiog niūniuoju”, – pridūrė muzikantė.

Nuo šiandien „Vilko Švelnumas” pasiekiamas visose muzikos transliacijos platformose.

Albumo viršelis

manoATRADIMAS: Gabrielė Vilkickytė

manoATRADIMAS

IMG-5537
Gabrielė Vilkickytė

Nors 2018-ieji jau praeity ir man jie nebuvo itin didelių naujų muzikinių atradimų metai, bet taip jau gavosi, jog jų ieškoti toli ir neteko. Gabrielę Vilkickytę atradau (o gal jos muzika atrado mane? Niekada negali žinoti) per savo bičiulius vasarą. Ir nuo tada galvoje užgimė mintis apie ją kada nors parašyti, nes viskas atrodė taip sava ir artima. Palaipsniui savo aplinkoje pastebėdavau vis daugiau žmonių, kurie klauso Gabrielės muzikos, apie ją šneka, bet tai man ir atrodo žaviausia – daug kas sužino per greitai sklindančias rekomendacijas, iš lūpų į lūpas, kažkas galbūt per radiją girdėjo interviu ar panašiai. Jokio įkyraus, erzinančio reklamavimosi. Kartais didžiausią reklamą gali padaryti paprasčiausia komunikacija tarp žmonių.

Klausydama lietuvių, o ypač jaunų atlikėjų muzikos, labai dažnai turiu savotišką kriterijų – didelę simpatiją jaučiu grupėms, kurios dainuoja lietuviškai. Kai išgirdau Gabrielę, prisipažinsiu, iki tol niekada nebuvau susimąsčiusi apie tai, bet jos balsas man pasirodė per daug gražus, kad juo nebūtų dainuojama lietuviškai. Tą mūsų kalbos grožį tarsi atradau iš naujo. Kiekvienas skiemuo išdainuotas taip skambiai, raiškiai, jog jei koks užsienietis paprašytų manęs lietuviškos muzikos, įjungčiau jam kokį Gabrielės „Rugpjūtį“ ir čia būtų kiečiausia reprezentacija.

Bet visgi kodėl Gabrielė, pamažu besiskinanti kelią į muzikos pasaulį ir klausytojų širdis, mane taip pakerėjo? Mane žavi Gabrielės profesionalumas ir kūrybiniai sprendimai bendradarbiaujant su Chris Metric, skambios, bet tuo pačiu ir jautrios eilutės jos kūryboje, estetiniai pasirinkimai vaizdo klipuose (tik pažvelkit į dainos „Laiškas“ klipą ir turėtų palikti viskas aišku). Na, o kalbant paprastai, čia suveikia ir žmogiškasis faktorius –  tuo pačiu užburia iš pačios Gabrielės sklindantis paprastumas, jautrumas ir talentas.

Gabrielė mielai šiai pirmajai pažinčiai sutiko pasidalinti savo įžvalgomis, mintimis, patirtimis ir džiaugsmais su manoMUZIKOS skaitytojais.

Gabriele, muzikos pasaulyje išnirai tarytum visiškai netyčia. Žmonės dažniausiai atranda tave sklindant informacijai iš lūpų į lūpas, kažką įkvėpė tavo kuriamos dainos, kažkas galbūt užtiko per Spotify platformą. Visgi, kas paskatino tave pradėti kurti?

Mane kurti paskatino visada paralelinėj minty buvęs, tik snaudęs, žinojimas, kad turiu potencialą į kokybiškas linksmybes muzikoje. Jį išjudino mano turimos odos ligos paūmėjimas: beveik ištisus metus kasdien būklė blogėjo, dėl fizinio skausmo ir stiprių vaistų, svaiginančių galvą, nebegalėjau normaliai bendrauti, susikoncentruoti į mokslus, santykius, savo pačios poreikius. nebebuvo net motyvacijos valgyti ar juoktis, kai kažkas nuoširdžiai bandydavo pralinksminti. Beliko tik muzika, kuri mane veikė kaip narkotikas. Pamenu akimirkas įsijungus muziką: užsimerkdavau ir susmukdavau kambario kamputy, kūnas aprimdavo, tai ir aš iš paskos. Vieną tokių dienų lemtingai sėdau prie pianino ir pradėjau spaudžioti atsitiktinius akordus. Taip per penkiolika minučių sukūriau pirmą savo dainą ,,Ramybė”, o tada paskatinta klausytojų palaikymo, bandžiau dar kartą. Ir bandau iki šiol.

Kurdama bendradarbiauji su Chris Metric, su kuriuo tave gyvenimas suvedė dar mokykloje. Ar lengva kartu prieiti prie bendro, nugludinto rezultato?

Tai nėra itin sudėtinga, kai išmoksti priimti kompromisus. Bet toks gebėjimas kaskart palieka vadinamąsias alternatyvias sąnaudas. Tiek Kristupas, tiek aš nuolat pakelėj turime palikti neišpildytas idėjas: aš – ilgesnius, sudėtingesnius tekstus, jis – unikalius muzikinius sprendimus, kurie, mano manymu, užgožia teksto idėją.

Viename interviu esi minėjusi, jog labai mėgsti viską aplink save užsirašinėti ir kiek vėliau iš susidariusių žodžių junginių pradeda klijuotis dainų fragmentai. Kas dažniau patraukia dėmesį: fonetinis skambesys ar išgyventos emocijos?

Pirmiausia tai išgyventos emocijos. Tada jų sutalpinimas į žodžius: rašant dienoraštį ar žinutę mylimam. Rašyti – bet kokia forma – yra vienas geriausių problemos sprendimo ar bent jos pripažinimo būdų. Pamatai dalykus prieš savo akis ir gali pasverti stebėdamas jas iš šalies. Dažnai užrašau spontaniškas mintis, o po metų girdžiu, kaip jos jau sukasi radijuje. Tada nusišypsau pati sau ir pagalvoju, kad teisingai tvarkausi.

Tavo dainose dažnai galima pastebėti žodį „ramybė“. Ką tau pačiai reiškia ramybė?

Tai tiesiogiai susiję su mano pirmu atsakymu. Ramybė yra būtent ta kūno ir minčių būsena, kai mano organizme nevyksta alerginės reakcijos – nebręsta streso/nerimo klimatas, kuris ir sudaro aplinkybes ligos sugrįžimui. Ilgainiui supratau, kad ramybė tai toli gražu ne „ilgesingas žiūrėjimas pro langą tylint”. Ramybė gali būti ir chaotiškam didmiesčio triukšme, techno vakarėlyje, sausakimšam metro ir lėktuve spiegiant vaikams ne tik iš priekio, bet ir iš galo. Tai yra savidisciplina. Ne skundimasis, o stengimasis šaltai spręsti, ką reikia keisti, kad būtų geriau. Tai ne bandymas bėgti nuo skausmo svaiginantis, o sėdint su savo skausmu kaip su dar vienu žmogumi kambaryje ir bandant suvokti, kas jums nutiko. Kur pamoka, kur išėjimas ir t.t. Kai taip tvarkausi su savo gyvenimu, aš nekaupiu jokių sielos akmenų kolekcijos. Tada many ir yra vietos ramybei augti. Tai labai sunkus darbas, bet manau tai raktas į sveiko proto gyvenimą.

Paskutiniu metu vis dažniau jaunų lietuviškų grupių į savo kūrybą įsileidžia lietuvių kalbą. Kol kas visa tavo dainos taip pat yra lietuviškos. Ar tai buvo sąmoningas sprendimas?

Taip, sąmoningas. Labai myliu Lietuvą ir kurti dainas lietuviškai yra mano duoklė jai. Naivu, neapsimoka? Viską žinau. (šypsosi)

Metams einant į pabaigą, daugelis mūsų daro įvairiausias „geriausiųjų“ suvestines. Pasidalink, kokie muzikiniai įkvėpimai tave lydėjo 2018-aisiais.

Vis dar nepaleidžia Kendrick Lamar, The War On Drugs, New Jackson. Rimtai su jais susidėjau. Didžiausias šviežias atradimas – Ama Lou. Ir Tomo, dabar kaip Free Fingos, naujausias albumas. Visiška dovana šiai jaunai kartai, pasimetusiai tarp įvaizdžių kultūros.

Dėkoju už interviu.

Vasaros pradžioje – vienintelis Bon Jovi koncertas Baltijos šalyse

manoNAUJIENA

Bon Jovi

Bon Jovi

Bon Jovi dar niekada nekoncertavo Baltijos šalyse. Žinome, kad ne vienas, užaugęs kartu su „Always”, „Bed Of Roses”, „Livin’ On A Prayer” ar jau vėliau sekusiu hitu „It’s My Life” jau seniai svajoja šią JAV roko grupę pamatyti kažkur šalia.

Ateinančių metų vasarą „Bon Jovi” sulaužys prakeiksmą ir atvažiuos į mūsų regioną. Tiesa, ne į Lietuvą, bet kiek toliau. Birželio 2 dieną hito „You Give Love A Bad Name” kūrėjai koncertuos Talino dainų slėnyje. Čia grupė pristatys savo šiemet išleistą albumą „This House Is Not For Sale“.

Bilietus į „Bon Jovi“ pasirodymą Taline bus galima įsigyti jau penktadienį (lapkričio 2 d.) nuo 10 val. ryto visose „Bilietai.lt“ kasose ir internete: www.bilietai.lt

Roko grupė „Bon Jovi” susikūrė 1983. Per visą savo veiklą ji jau įrašė 13 studijinių, vieną gyvo garso albumą ir du geriausių dainų rinkinius. Kolektyvas pardavė daugiau nei 130 mln. albumų visame pasaulyje, ir daugiau nei 50 miestų surengė 2800 koncertų.

Rudenį Vilniuje koncertuos grupė Jungle

manoNAUJIENA

Jungle

Grupė „Jungle”

Šį vakarą paaiškėjo, kad rudenį Lietuvoje įvyks dar vienas išskirtinis koncertas – sostinės „Compensa” koncertų salėje lapkričio 9 dieną pasirodymą surengs britų kolektyvas „Jungle„.

Vilniuje „Jungle” lankysis europinio turo metu ir čia pristatys savo naują albumą „For Ever”.

Kol kas vienintelį diską 2014-aisiais išleidęs Londono septynetas akimirksniu tapo populiarus visame senajame žemyne. Puikių kritikų įvertinimų sulaukęs įrašas buvo vienas iš nominantų laimėti tų metų prestižinį „Mercury” apdovanojimą bei parduotas daugiau kaip 100 tūkstančių tiražu Jungtinėje Karalystėje buvo pripažintas auksiniu.

„Jungle” grojo didžiausiuose senojo žemyno festivaliuose, o jos muzika buvo girdima ne tik įvairiausiose reklamuose, bet ir populiariuose serialuose.

manoMUZIKA primena, kad „Jungle” prieš trejus metus jau koncertavo Lietuvoje. Grupės pasirodymas įvyko tų metų festivalyje „Granatos”.

Bilietus į vienintelį šių metų „Jungle” pasirodymą mūsų šalyje nuo rugpjūčio 2 dienos bus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose.

Vasaros pabaigoje Botanikos sode – Rhye koncertas

manoNAUJIENA

Rhye lyderis M.Miloshas

Rhye lyderis M.Miloshas

Į Lietuvą sugrįžta „Rhye“! Švelnus ir beprotiškai muzikalus Milosho kolektyvas šįkart virpins visus, susirinkusius į sostinės Botanikos sodą rugpjūčio 21-osios vakarą.

Po 5 metų pertraukos lyriškasis JAV R&B duetas „Rhye“ šiemet ir pagaliau išleido savo naują albumą. Darbas, kuris vadinasi „Blood“ muzikos parduotuvių lentynas turėtų pasiekė dar vasario pradžioje. Tai – antrasis studijinis kolektyvo įrašas, kurį grupė ir pristatys Lietuvoje.

Debiutinis grupės albumas „Woman” pasirodė 2012 metais. Šį įrašą (kaip ir šiemet išleistąjį „Blood”) puikiai įvertino dauguma muzikos kritikų.

Prieš pusantrų metų „Rhye” surengė sausakimšą pasirodymą menų fabrike „Loftas”. Nė kiek neabejojame, kad šįkart į koncertą norinčiųjų eilės taip pat nusidrieks.

Bilietų į koncertą ieškokite ČIA.

Išskirtinį manoMUZIKOS interviu su grupe skaitykite ČIA.

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune: prisilietimas prie legendos

manoISTORIJA

Queen_1

Queen+Adam Lambert koncertas kaune

Tai, kas nutiko penktadienį Kaune, daugeliui buvo svajonės išsipildymas. Viena geriausių ir žymiausių pasaulio grupių „Queen“ pirmą kartą apsilankė mūsų šalyje. Reto kalibro įvykis mums, jau baigiantiems išlepti nuo atvykstančių žvaigždžių. Dar ypatingiau – koncertas pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje įvyko tą pačią dieną, kai albumo „News of the World“ (1977) keturiasdešimtmečio proga pasaulyje pasirodė jo proginis leidimas. O tai ir yra šio „Queen + Adam Lambert“ turo priežastis. Savo pasaulines gastroles muzikantai pradėjo birželį Arizonoje, JAV, pabaigs – kitų metų kovą Australijoje. Šiemet dar mėnesį laiko iki gruodžio vidurio juos galima išvysti Europoje.

Kelionė į šį koncertą buvo ilga. Tiek grupei, tiek man. Visi žinome, kad originalią „Queen“ sudėtį sudarė keturi nariai. Dainas rašė taip pat visi keturi – daugiausia jų sukūrė Freddie’is Mercury’is ir grupės gitaristas Brianas May’us (70). Kalbant apie žmones, kuriuos pamatėme scenoje Kaune, būgininkas Rogeris Tayloras (68) yra parašęs tokias dainas kaip „Radio Ga Ga“, „The Invisible Man“, „A Kind of Magic“, „I’m in Love with My Car“ ir kitas. Tuo tarpu Brianas May’us yra „We Will Rock You“, „Who Wants to Live Forever“, „Too Much Love Will Kill You“, „The Show Must Go On“, „Hammer to Fall“, „Fat Bottomed Girls“, „Tie Your Mother Down“ – visų ir neišvardinsi – autorius. Dar daugelio dainų autoriai yra iškart keli grupės nariai arba visa grupė.

Į ką aš lenkiu? Freddie Mercury’io scenoje, deja, jau nebeišvysime (kitą savaitę sueis 26-eri metai nuo jo mirties). Bosistas Johnas Deaconas (66) jau senokai apsisprendė nebesieti savo gyvenimo su muzika. Tačiau neprieštaravo, kad likę muzikantai tęstų veiklą „Queen“ pavadinimu. Kiti du grupės nariai Brianas May’us (gitara, vokalas) ir Rogeris Tayloras (mušamieji, vokalas) ilgai buvo „palaidoję“ „Queen“, užsiiminėjo soliniais projektais ar kitokiom veiklom.

Queen_2

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Mintį vėl koncertuoti jiems pasiūlė Eltonas Johnas po to, kai 1997-aisiais su visais trimis „Queen“ nariais Freddy Mercury’io pagerbimo koncerte Paryžiuje atliko „The Show Must Go On“ – tai buvo vos antras kartas, kai grupės muzikantai pasirodė po Freddie mirties (pirmasis, žinoma, buvo „The Freddie Mercury Tribute“ koncertas 1992-aisiais Londono „Wembley“ stadione). Nors Johnas Deaconas po renginio Paryžiuje apsisprendė, kad jam muzikos jau gana, Brianas ir Rogeris sutiko pagroti keliose apdovanojimų ceremonijose, labdaros renginiuose (tarp jų 1998 ir 2003 metais garsiuosiuose „Pavarotti & Friends“ Modenoje). Pirmą kartą pavadinimas „Queen +“ pasirodė dar 1999 metais, kai buvo išleistas albumas „Greatest Hits III“, kuriame svečiavosi Eltonas Johnas, Wyclefas Jeanas, George’as Michaelas, Montserrat Caballé.

2001-aisiais kino ekranus pasiekė filmas „Riterio žvaigždė“ (A Knight’s Tale), kuriame nuskambėjo dainos „We Will Rock You“ ir „We Are the Champions“, šiai vokalą įrašė Robbie Williamsas. Pradėjo sklisti kalbos, kad Robbie’is gali tapti naujuoju „Queen“ frontmenu – tiesą sakant, tam jis atrodė idealus kandidatas. Visgi įvykiai susiklostė kitaip, bet visa tai kryptingai, žingsnis po žingsnio artino Brianą May’ų ir Rogerį Taylorą prie apsisprendimo grąžinti „Queen“ dainas į koncertų sales ir stadionus. Ne tik jiedu, bet ir publika jautė, kad aplinkybės tam nutikti bręsta.

Queen_3

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Subręsti prireikė dar kelerių metų ir į pagalbą buvo pakviestas grupių „Free“ ir „Bad Company“ vokalistas Paulas Rodgersas. Pasivadinus „Queen + Paul Rodgers“ (kad būtų aišku, jog Paulas Rodgersas nepakeičia Freddie Mercury’io grupėje), įvyko gastrolės su geriausių grupės dainų programa. Tai buvo pirmosios „Queen“ gastrolės nuo… 1986 metų „Magic“ turo (kurį įamžino albumas „Live at Wembley“ (1990) ir kino teatruose parodytas koncertinis filmas „Hungarian Rhapsody: Queen Live in Budapest“ (2012)). Būtent su Paulu Rodgersu „Queen“ pasirodė arčiausiai Lietuvos 2008 metų rudenį Rygoje. Nors susidomėjimas Rygos koncertu Lietuvoje buvo didelis, aš į jį taip ir nenukeliavau dėl panašių priežasčių, kaip ir daugelis – nes Freddie Mercury’is nepakeičiamas. Net neįsigilindamas į tai, kad niekas jo ir nebandė pakeisti.

Netrukus Briano May’aus ir Rogerio Tayloro akiratyje pasirodė Adamas Lambertas (35). 2009-aisiais jie dalyvavo „American Idol“ finale, kuriame dainą „We Are the Champions“ atliko bendrai su konkurso finalistais – laimėtoju tapusiu Krisu Allenu ir antroje vietoje likusiu Adamu. Visgi Adamas Brianui su Rogeriu prilipo labiausiai iš visų, su kuriais tuo metu teko dalintis scena, ir po kiek laiko jie su Adamu pasirodė MTV Europos muzikos apdovanojimuose. Būtent po šio renginio jie ir prikalbino Adamą tapti naujuoju jų frontmenu.

Queen_4

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Dar vieną galimybę pamatyti „Queen“ praleidau 2012 metais Kijeve, kai ten vykusio Europos futbolo čempionato finalo išvakarėse Nepriklausomybės aikštėje (geriau žinomoje Maidanu) jie su Eltonu Johnu surengė bendrą koncertą. Šį renginį oficialioje „Euro 2012“ fanų zonoje, Kreščiatike ir aplinkinėse gatvėse stebėjo apie ketvirtis milijono žiūrovų. Tai, beje, buvo pirmas pilnas Briano May’aus ir Rogerio Tayloro koncertas su Adamu Lambertu. Išbuvęs Kijeve kelias savaites, kurios buvo skirtos čempionato rungtynių žiūrėjimui, šio koncerto taip ir neišlaukiau, o ir abejojau ar ką nors labai pavyks tokioje minioje ir pamatyti.

2011-2012 metais „Queen + Adam Lambert“ rengė pavienius koncertus, o 2014-2015 metais jų pasaulinis turas jau apėmė penkis žemynus. Pernai vasarą grupė sugrojo keliolika koncertų Europoje ir Azijoje (pagaliau pavyko juos pamatyti Talino Dainų slėnyje!). Ir štai 2017-2018 metais jie išsiruošė į antrą pasaulinį turą, su kuriuo ir atvyko į Kauną. Po matytų koncertų Taline ir Kaune galiu tik pasidžiaugti, kad nepaisant išankstinio skepticizmo darinys „Queen + Adam Lambert“ yra išties sėkmingas. Iš esmės nutiko stebuklas, kokio niekas nesitikėjo – Brianas May’us ir Rogeris Tayloras susirado naują, jiems puikiai tinkantį frontmeną.

Queen_5

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Tokio stebuklo nepavyko sukurti, pavyzdžiui, grupei INXS. Kai ji liko be Michaelo Hutchence’o, muzikantų ieškojimai ir eksperimentai truko net keliolika metų, kol teko pasiduoti ir išformuoti grupę. Dabartinė „Queen + Adam Lambert“ sudėtis yra gana pavykusi reinkarnacija, kurią turime branginti ir vertinti. Nes tai yra arčiausiai to, kiek mes šiame pasaulyje galime prisiliesti prie „Queen“ ir Freddie Mercury’io legendos.

Nebuvau „Queen“ ture su Paulu Rodgersu, bet, pasak buvusių, tai buvo senų rokerių formato koncertas, ko tikrai negalima pasakyti apie šį turą. Neteisinga būtų teigti, kad vietoj Adamo scenoje galėtų būti bet kas. Teoriškai taip, bet praktiškai užsidirbti Briano ir Rogerio pasitikėjimą yra velniškai sunku ir užtrunka daug laiko. Menkai tikėtina, kad kada dar atsiras tinkamas kandidatas, kuriuo būtų taip pasitikima ir jam tiek daug leidžiama.

Prieš pusantrų metų Taline manęs nepaliko mintis, kad „Queen“ muzikantai nepakankamai dirba Adamui kaip frontmenui. Smagu konstatuoti, kad dabar Kaune tokio jausmo nebebuvo. Į koncerto programą net buvo įtrauktas didžiausias solinis Adamo hitas „Whataya Want from Me“. Jis yra ne tik geras, įdomus vokalistas, kuris koncerte atlieka daug veiksmo ir tuo pačiu išdainuoja visas natas, bet ir įlieja taip reikalingo šviežio kraujo, yra šios grupės jaunystė ir teatras. Kažkuria prasme kaip Freddie’is. Kiekviename koncerte Adamas prisipažįsta esantis Freddie gerbėju (ir tai yra tiesa, nes „Bohemian Rhapsody“ jis dainavo dar ankstyvoje atrankoje į „American Idol“) ir kviečia publiką tiesiog švęsti grupę „Queen“ ir Freddie kartu.

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Šių metų „Queen“ turas skiriasi nuo pernai metų koncertų ir programa, ir šou pastatymu. Grupė pristato „News of the World“ keturiasdešimtmetį, todėl ir sceniniai sprendimai atitinkami. Visą įrangą ir dekoracijas „Queen“ į Kauną atsivežė beveik dviem dešimtimis sunkvežimių. Pagrindine šou dekoracija tapo robotas „Frenkas“, būtent iš albumo „News of the World“ viršelio. Pasirodymo metu jį buvo galima išvysti ir dar kelis kartus – ne tik ekrane, bet ir išlendant iš grindų ar solo partijai į viršų pakeliant gitaristą Brianą May’ų.

Koncerto pradžioje atlikę kelių eilučių „tyzerį“ „We Will Rock You“ muzikantai sugrojo „Hammer to Fall“, „Stone Cold Crazy“, „Tie Your Mother Down“. Sušildę publiką netruko pradžiuginti ir labiau žinomais kūriniais – „Another One Bites the Dust“, „Fat Bottomed Girls“, „Killer Queen“, „Don’t Stop Me Now“, „Bicycle Race“. „Queen“ dainų sąrašas – nesibaigianti hitų virtinė! Nedažnai koncertuose pamatysi, kad mūsų publika taip gerai mokėtų jų tekstus.

Rogeris Tayloras sudainavo iš pokšto gimusią dainą „I’m in Love With My Car“. Po jos skambėjo albumo „News of the World“ kūrinys „Get Down, Make Love“ (iš viso jų šiame koncerte buvo trys). Tolimesnes dainas vėl publika mokėjo mintinai: „ I Want It All“, „Love of My Life“, „Somebody to Love“, „Crazy Little Thing Called Love“, „Under Pressure“, „A Kind of Magic“, „I Want to Break Free“.

Queen_7

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Nesu Adamo Lamberto gerbėjas, bet negaliu nesižavėti, kaip tvarkėsi šis prieš išankstinį publikos nusistatymą pastatytas dainininkas. Adamas žino, kad jis niekada nepakeis Freddie, nebando to padaryti, dainuoja savo maniera, kuri šiek tiek nebent primena švedų grupęs „The Ark“ vokalistą Ola Salo, ir viskas puikiai veikia. Be to, Brianą ir Rogerį jis padaro laimingus, kad jie vėl gali atlikti „Queen“ dainas. Freddie mirus, jie ne tik neteko draugo, kurį laikė šeimos nariu, bet ir savo gyvenimo projekto – grupės „Queen“. Vėl pasinerti į šią magiją ne tik gerbėjams, bet ir jiems patiems, yra didelis džiaugsmas. „Queen“ muzikantai artėja prie garbaus amžiaus, o Brianui May’ui neseniai teko grumtis su sudėtinga liga, tad iš publikos pusės neleisti jiems rengti koncertų, dainuoti dainų, kurias jie yra sukūrę ar prie jų prisidėję, būtų nesąžininga.

„Love of My Life“ Brianas May’us dainavo vienas (tiksliau gausiai pritariant publikai) sau akomponuodamas akustine gitara ir uždegęs švieseles publikos mobiliuosiuose telefonuose. Taip pat pasidarė su žiūrovais stereo-selfį, kurio pasidalino socialiniuose tinkluose (žiūrėkite čia). Dainos pabaigoje prie jo iš ekrano dainuoti prisijungė Freddie Mercury’is, išspaudęs ašaras ne vienam stebėjusiam koncertą. Prieš kūrinį „Under Pressure“ įvyko dviejų būgnininkų dvikova (beje, Talino koncerte Rogeris Tayloras jos metu „rungėsi“ su savo sūnumi Rufusu, grojančiu būgnais anglų grupėje „The Darkness“, bet šį kartą tai buvo turo perkusininkas Tyleris Warrenas, pasiimtas iš oficialios „Queen“ „tribute“ grupės „Queen Extravaganza“).

Queen_8

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Iš viso scenoje buvo šeši muzikantai, grupės sudėtį papildė bosinė gitara, klavišai ir perkusija. Dainos „A Kind of Magic“ metu pagrindinę vokalo partiją vėl atliko Rogeris Tayloras. Koncertui einant į pabaigą nuskambėjo „You Take My Breath Away“, „Who Wants to Live Forever“, Briano May’aus gitarinis kūrinys „Last Horizon“. Koncerto pabaiga atėjo anksčiau, nei publika to būtų norėjusi – vakarą vainikavo „Radio Ga Ga“ bei „Bohemian Rhapsody“. Po gausių plojimų bisui ekrane vėl pasirodė Freddie’is. Paflirtavęs su publika, jai mestelėjo „f••k you all“ tuo visus labai pralinksmindamas ir dingo iš ekrano. Biso metu nuskambėjo du didžiausi albumo „News of the World“ hitai – „We Will Rock You“ (kuris dabar jau buvo atliktas pilnai) ir „We Are the Champions“, palydėtas gausių konfeti blizgučių ir ovacijų. Žiūrovams skirstantis dar užgrojo „God Save the Queen“ įrašas.

Koncerto programa apėmė grupės kūrybą nuo 1974 iki 1989 metų. Buvo bent po dainą iš dešimties grupės albumų. Neišgirdome kūrinių iš dviejų pirmųjų albumų „Queen“ (1973) ir „Queen II“ (1974), garso takelio „Flash Gordon“ (1980) ir dviejų paskutiniųjų albumų „Innuendo“ (1991) bei „Made in Heaven“ (1995), pastarasis, kaip žinia, išleistas jau po Freddie Mercury’io mirties. Muzikantai scenoje buvo puikiai nusiteikę, jautėsi labai komfortabiliai. Santykis su publika buvo toks tarsi visi matytųsi pirmą kartą, bet būtų geri pažįstami. Koncerto metu ne kartą girdėjome lietuvišką „ačiū“, taip pat „labas vakaras“, „kaip laikotės“. Brianas May’us pasidžiaugė pirmuoju grupės koncertu Lietuvoje ir dėkojo už šiltą priėmimą. Krentant konfeti, muzikantai į sceną išsinešė ir Lietuvos vėliavą.

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Queen + Adam Lambert koncertas Kaune

Be abejonės, tai buvo geriausias šių metų koncertas Lietuvoje ir, ko gero, vienas geriausių apskritai kada įvykusių mūsų šalyje. Viskas tobulai išbaigta, apgalvota, kokybiška, tačiau tuo pačiu lengva, žaisminga ir dera tarpusavyje. Nuo pirmų roboto „Frenko“ kumščio smūgių į koncerto ekraną iki paskutiniųjų „We Are the Champions“ akordų šis koncertas tapo įtraukiančiu šou, kuris nepaleidžia iki uždegamos šviesos. Iš techninės pusės pasirodymas buvo sudėtingas – scena gitaros formos, judanti apšvietimo ir vaizdo įranga, sudėtingos dekoracijos. Keli kūriniai nuskambėjo iš koncerto viduryje esančios scenos.

Klausytis „Queen“ dainų yra didelis malonumas ir grupė bei koncertą organizavusi komanda padarė viską, kad jos skambėtų kaip galima geriau. Labai džiaugiuosi apsilankęs koncertuose Kaune ir Taline ir paraginęs tai padaryti draugus. Savo gyvenime gyvai koncertuojant jau nebeišvysiu Davido Bowie’io, Michaelo Jacksono, „Nirvanos“, INXS, Leonardo Coheno… Būtų buvę labai gaila į šį sąrašą įtraukti „Queen“. Taip, Freddie Mercury’io nebėra su mumis, tačiau galimybę prisiliesti prie „Queen“ legendos gavau ir net dukart, ir tai buvo „kind of magic“.

Į Lietuvą atvyksta Kraftwerk

manoNAUJIENA

Kraftwerk

Kraftwerk

Ateinančių metų vasario 19 dieną Kaune koncertuos „Kraftwerk„. Daugiau kaip prieš 40 metų Vokietijoje susikūrusi elektroninės muzikos grupė savo pasirodymą surengs Kauno „Žalgirio” arenoje.

Apie tai, kad elektroninės muzikos legendos užsuks į Lietuvą buvo paskelbta oficialioje grupės facebooko paskyroje.

Savo diskografijoje turintis 13 studijinių albumų kolektyvas padarė įtaką galybei šiandienos atlikėjų – nuo Becko iki Depeche Mode.

„Kraftwerk” pasirodymas Lietuvoje – pirmasis per visą mūsų šalies nepriklausomybės istoriją.

Daugiau informacijos apie bilietus ir apie grupės koncertą – manoMUZIKOJE jau artimiausiu metu.

Pavykęs Rugpjūčio vakaras su Robbie Williams ir Erasure

manoISTORIJA

RW_3

Robbie Williamso koncertas Vilniuje

Dar pernai lapkritį paskelbtas Robbie Williamso turo koncertas „The Heavy Entertainment Show“ šią savaitę visu pajėgumu driokstelėjo Vilniaus Vingio parke. Turiu prisipažinti, kad didelio susižavėjimo paskelbtu koncertu nerodžiau, nes RW teko matyti anksčiau kelis kartus populiarumo viršūnėje, tad nustebintas būti nebesitikėjau. Tačiau nuomonė pasikeitė sužinojus, kad apšildančia grupe Robbie atsiveža Lietuvoje dar nesilankiusius „Erasure“, tad į koncertą ėjau daugiausia dėl jų. Ir nepasigailėjau. Pasenę britų romantikai sugrojo nostalgišką savo aštuoniasdešimtųjų repertuarą, o RW trinktelėjo vieną įstabiausių koncertų Marijos žemėje. Bet apie viską iš pradžių.

Pagal iš anksto paskelbtą line-upą, Vingio parko įėjimai atsivėrė 17 val., „Erasure“ koncertas buvo paskelbtas nuo 20 val., o Robbie pasirodymo pradžia – kai tik prasidės pirmosios prietemos 21:15 val. (viskas minučių tikslumu ir įvyko). Kelias Vingio parko estrados link priminė Lietuvos-Baltarusijos pasienį, nusėtą furomis, kurių ten buvo apie 50. Buvo ką joms vežti – atlikėjai už Vingio parko estrados įkūrė savo miestelį, o parke akį džiugino įspūdinga scena ir dekoracijos.

Šiltas rugpjūčio vakaras. Maždaug apie pusę aštuonių Vingio parke prie įėjimų nutįso kilometrinės eilės. Vėliau atėjusieji pamatyti „Erasure“ tikriausiai nebesuspėjo. Andy Bello ir Vince’o Clarke’o duetą pirmą kartą atsivežti į Lietuvą buvo mėginta dar 2000-aisiais ir smagu, kad tai pagaliau įvyko. Pirmąją dainą „Victim of Love“ man taip pat teko išklausyti dar bilietų patikrinimo punkte, tačiau antrąja – „Drama!“ – jau mėgavausi prie scenos. Trečioji, naujojo šiemet išleisto albumo „World Be Gone“ singlas „Love You to the Sky“, buvo puiki proga nubėgti alaus ir per likusį laiką išklausyti kūrinius, tarp kurių skambėjo „Oh L’Amour“, „Blue Savannah“, „Sometimes“, „Love to Hate You“, „A Little Respect“ ir kiti.

Neužsižaidę naujomis dainomis (iš naujojo albumo atliko vos vieną) britai duoklę atidavė daugiausia aštuoniasdešimtųjų hitams. Gerbėjai galbūt galėjo pasigesti albumo „I Say I Say I Say“ kūrinių (kad ir didžiausio šio albumo hito „Always“), nenuskambėjo ir mano asmeninis favoritas „Breath of Life“ iš albumo „Chorus“. Bet bendro nusiteikimo tai netemdė – savaime suprantama, kad per tam skirtas 45 minutes visų per tris dešimtmečius sukurtų hitų sugroti nepavyks.

RW_1

Grupės veidas vis ekstravagantiškiau atrodantis Andy Bellas publikai ir padainavo, ir nesibodėjo pašokti, juodu kostiumu ir kaklaraiščiu pasipuošęs grupės smegenys Vince’as Clarke’as nesitraukė nuo savo sintezatorių, o savo sudėtį muzikantai papildė dviem pritariančiomis vokalistėmis. „Erasure“ skambėjo nepretenzingai, bet mielai. Grupė savo pasirodymui gavo centrinį ekraną ir dainas atliko dienos šviesoje po truputį pilnėjant Vingio parko pievai. Gal ir nedėkinga pozicija, bet savarankiškai stadionų „Erasure“ jau nebesurenka. Tam tikras tęstinumas – „Take That“ turą 2011 m., kuriame dalyvavo ir Robbie Williamsas, apšildė kitas britų synthpop duetas „Pet Shop Boys“. Visai gražu, kai muzikantai tokiu būdu atiduoda pagarbą juos įkvėpusiems atlikėjams.

Baigus pasirodymą „Erasure“, teko pusvalandį luktelėti ir užgrojo Robbie Williamso koncerto pradžią skelbiantis himnas „God Bless Our Robbie“ – skambus, humoristinis, sveikai saviironiškas kūrinys (štai vienas jo stulpelis: „God bless our Robbie / He can swing both ways / He is totally global / Except in U S of A“).

RW pasirodymą „atidarė“ titulinė naujojo albumo daina „The Heavy Entertainment Show“ ir tradicinis „openeris“ – „Let Me Entertain You“. Koncerto programoje negailėjęs hitų dainininkas tarp dainų (ar jų metu) darė tai, ką moka geriausiai – maivėsi, flirtavo su publika, linksmino ją, erzino, provokavo, šaipėsi iš savęs ir buvusios savo grupės „Take That“, bet visą laiką išliko įdomus, nei akimirkai nepaleidžiantis publikos dėmesio. Sudainavęs po kelias eilutes iš įvairių garsių kūrinių nuo „Can’t Touch This“ ir „Take on Me“ iki „Kiss“ ir „Stayin’ Alive“ patikrino kaip šios dainos žinomos pas mus.

RW_2

Robbie Williamso koncertas

Įsibėgėjus koncertui, Robbie atidavė pagarbą, kaip jis pats pasakė, savo herojui George’ui Michelui, ir, williamsiškai pridėjęs „Aš ne gėjus, bet jam būčiau pačiulpęs“, atliko dainą „Freedom“. „Freedom“ buvo pirmasis solinis Robbie Williamso singlas, išleistas 1996-ų rugpjūtį. Tokiu būdu dainininkas tuomet pažymėjo savo išėjimą iš prieš metus paliktos grupės „Take That“.

Robbie noriai kalbino lietuvaites, koncerto viduryje tradiciškai vieną jų užsivedė į sceną ir sudainavo „Somethin’ Stupid“, pavertęs šią dainą tiesiog pokštu. Jau kelintą turą kartu su dainininku galima išvysti ir keliaujantį jo tėvą, su kuriuo nuskambėjo Neilo Diamondo „koveris“ „Sweet Caroline“.

„Feel“, „Angels“ „Rock DJ“, „Kids“, „Millennium“, grupės „World Party“ koveris „She’s the One“, vienas naujausių singlų „Love My Life“… Robbie Williamsas turi pakankamai hitų, kad jų užtektų dviems koncertams. Daina „Come Undone“ buvo sumaniai supinta su „Take That“ kūriniu „Never Forget“. Puikiai priderintas apšvietimas ir efektai praturtino žiūrovų dėmesį prikausčiusį pasirodymą. Koncertą vainikavo Franko Sinatra’os išpopuliarinta daina „My Way“. Po jos pakartojęs kelias „Angels“ eilutes pagrindinis vakaro kaltininkas pradingo nuo scenos, palikęs publiką dainuoti.

Apmaudoka, kad kai kurie didieji portalai po šio koncerto mirgėjo antraštėmis apie kelis kartus rusų kalba ištartą „spasibo“, kuris yra rusų oligarchus pašiepiančios dainos „Party Like a Russian“ dalis. Nesu šio singlo gerbėjas, man asmeniškai tai vienas neįdomiausių RW kūrinių (o ir šiaip, būkim atviri, jo dainos jau retokai kuo nustebina). Ši daina – keistas pasirinkimas pirmam albumo „The Heavy Entertainment Show“ singlui, kuris taip ir netapo hitu, didelio radijo stočių dėmesio nesulaukė ir publikai yra palyginus mažai žinoma. Tad, kai kurie žiūrovai iš netikėtumo (o labiau iš nežinojimo) galbūt ir „nuščiuvo“, bet kad tai taps pagrindine antraščių tema yra tiesiog dirbtinis skandalo pūtimas ir paprasčiausias atlikėjo repertuaro neišmanymas. Geriau būtų antraštėje parašę: „Robbie Williamsas prisipažino, ką būtų padaręs George’ui Michaelui“.

RW_5

Robbie Williamso koncertas

Robbie Williamso koncertas susirinkusiai publikai praėjo kaip smagus šou, su derama jai pagarba. Tokį techninio įgyvendinimo lygį Lietuvoje nedažnai pavyksta išvysti. RW negailėjo šovinių, todėl jau koncerto pradžioje į viršų šovė konfeti, sproginėjo pirotechnika, stebino vizualiniai sprendimai, apšvietimas, koncertą užbaigė fejerverko salvės. Be abejonės, tarp šio koncerto žiūrovų atsiras tokių, kurie jį pavadins geriausiu koncertu savo gyvenime. Ir jis tikrai toks gali būti.

Šiuo turu Robbie Williamsas parodė, kad išlieka pramogų pasaulio sunkiasvoriu. Aš pats kiek įtariai koncertuose žiūriu į specialiuosius efektus, nes jie neretai pridengia muzikos skurdumą. Robbie Williamsas tikrai nėra pats geriausias dainininkas, tačiau publika žino ir mėgsta daug jo kūrinių, dainos jam yra komfortabilios, jų skambesys koncerte turtingas, o sceniniai sprendimai sumaniai priderinti, kad sustiprintų muzikos efektą. Ir, žinoma, Vingio parko estrados dydžio dainininko charizma, kuria jis galėtų pasidalinti su dešimčia atlikėjų ir dar liktų jam pačiam. Tai, kaip jis jaučiasi ir elgiasi scenoje, yra net įdomiau už jo dainavimą ir pamatyti tai bent kartą gyvenime yra tiesiog būtina.

RW_6

Robbie Williamso koncertas Vilniuje

Man tai buvo jau… penktas RW koncertas. Ne, tikrai nesu jo gerbėjas, nors savo fonotekoje turiu kelis, daugiausia ankstyvuosius jo albumus ir singlus. Retokai juos išsitraukiu. Labiausiai mėgstu „Feel“, „Supreme“, „No Regrets“, „Tripping“, „Old Before I Die“ (pastarųjų keturių šiame ture nėra). Visgi koncertai yra ta terpė, kur šį atlikėją galima įvertinti geriausiai. Todėl iš visų pamatytų Robbie koncertų šiam skirčiau garbingą antrąją vietą. Pirmoji atitektų įspūdingam 2011 m. „Progress“ turui su „Take That“ (tame ture Robbie Williamsas turėjo daugiau kaip pusvalandžio trukmės savo solinę dalį). Antroje vietoje – puikus šios savaitės vakaras Vilniuje. Trečioje vietoje būtų koncertas pačiame RW jėgų žydėjime 2003 m. Katovicuose su apšildančia dainininke Skin. Toliau sektų 2013 m. turo pasirodymas Taline ir paskutinėje vietoje – areninis koncertas Kaune 2015 m., kuris tikrai nebuvo kuo nors blogas, tiesiog po jo man atrodė, kad tai, ką galėjo parodyti geriausio, Robbie Williamsas jau parodė ir tuo mes greičiausiai su juo ir atsisveikinsime. Pasirodo, dar ne.

Ką gi, galbūt jis suras būdų mane prisivilioti į savo koncertą ir dar kartą.

Į Lietuvą atvyksta Depeche Mode

manoNAUJIENA

Koncerto organizatorių nuotr.

Koncerto organizatorių nuotr.

2018-ųjų pradžioje, Lietuvai pasitinkant savo šimtmetį, mūsų šalyje koncertą surengs viena populiariausių visų laikų grupių – britų kolektyvas „Depeche Mode„. Dave’o Gahano kolektyvas sostinės „Siemens arenoje” pasirodys vasario 22 dieną.

Į Lietuvą Depešai sugrįžta po 5 metų pertraukos. 1980-aisiais metais susikūrusi grupė paskutinį pasirodymą Lietuvoje surengė 2013-aisiais.

Vasario mėnesį Anglijos trijulė Vilniuje pristatys savo naujausią albumą „Spirit”.

Bilietų į „Depeche Mode” koncertą ieškokite jau šį ketvirtadienį (liepos 6 d.)