Praėjusių metų vasarą sulaukus žinios apie „Mercury“ prizo laimėtojų, britų indie roko grupės „alt-J“ atvykimą į Lietuvą, kilo nemaža sumaištis socialinėje erdvėje. Akivaizdu, kad „alt-J“ psichozė neaplenkė ir Lietuvos. Čia šie britai turi labai daug gerbėjų. Bilietai buvo tiesiog graibstomi ir netrukus buvo išparduotos visos stovimos ir beveik visos sėdimos vietos. Artėjant renginiui festivaliuose jau ne kartą „alt-J“ matę žmonės dalijosi savo įspūdžiais iš šios grupės koncertų – „Jie – fantastiški!“, „Jie gyvai skamba kaip įraše“, „Ai, o man jie gyvai biškį nuobodžiai varo…“. Žodžiu, nuomonės apie gyvus „alt-J“ pasirodymus vyrauja įvairios, bet neabejoju, kad visi nekantraudami laukė, ką gi ši grupė parodys Lietuvoje.

„alt-J“ Vilniuje (nuotr. manoMUZIKA)

Ir pagaliau ilgai laukta diena atėjo. Žvarbų antradienio vakarą keliaujant link „Compensa“ koncertų salės svarsčiau, kas gi yra tas pagrindinis „alt-J“ klausytojas mūsų šalyje. Moksleivis? O gal studentas? Ofiso darbuotojas? Visos šios amžiaus grupės kartu? Tiesą sakant, ignoravau tik labiausiai akivaizdų šios muzikos klausytojo paveikslą, kuris tapo dar labiau akivaizdus vos pasiekus renginio vietą. Hipsteriai. Hipsteriai visur aplink. Jauni hipsteriai, vyresni hipsteriai, hipsteriai tėveliai ir vienas kitas vyresnis žmogus (širdyje, tikriausiai, irgi nešiojantis J. Basanavičiaus barzdą). Stebint į koncertą besirenkančią publiką svarsčiau, kad galbūt dalį besibūriuojančių klausytojų šįvakar atvykti čia paskatino dar 2013 metais manoMUZIKOJE pasirodęs „alt-J“ interviu, kuriame grupė savo kuriamą muziką apibūdino, kaip absoliutų jovalą nuo galvos iki kojų? O gal ir ne…

Lidso universiteto studentų suburta grupė pirmą kartą sublizgėjo prieš penketą metų, pačioje karjeros pradžioje laimėjusi „Mercury“ prizą, vieną pačių svarbiausių muzikos pasaulio apdovanojimų, už anuomet dar dažais kvepiantį savo debiutą „An Awesome Wave“. Debiutu pasiekusi vieną iš muzikinių olimpų grupė tada laisvai galėjo užsidaryti savo paties paieškose ir bergždžiai bandydami pakartoti debiuto sėkmę išleisti krūvą neįdomių įrašų, bet taip anaiptol nenutiko. Antrasis grupės albumas „This Is All Yours“ 2015-aisiais pretendavo į „Grammy“ statulėlę geriausio alternatyvaus albumo kategorijoje (deja, tąkart „alt-J“ nusileido „St. Vincent“), o pernai grupės trečiasis ir kol kas naujausias darbas „RELAXER“ vėl pretendavo į „Mercury“ apdovanojimą. Bet ne vien apdovanojimai ar nominacijos kalba apie grupės sėkmę. Šio rašinio pradžioje patogumo dėlei pavadinau „alt-J“ indie roko grupe, tačiau tai nėra tikslu. Tiesa yra ta, kad šios trijulės kūryba yra absoliučiai su niekuo nesupainiojama, neturinti analogų, ir šiuo išskirtinumu per penketą metų sugebėjusi išauginusi gausų gerbėjų būrį. Būtent gerbėjai ir yra didžiausias grupės įvertinimas ir sėkmės rodiklis. Koncertas „Compensa“ salėje buvo dar vienas puikus „alt-J“ sėkmės ir išskirtinumo įrodymas.

Koncertą pradėjo britų dainininkė Marika Hackman su grupe sausakimšą salę pamaloninusi savo muzika, gal kiek vienoda, bet turinčia pretenzijų tiek į septyniasdešimtųjų roką, tiek į post punk revival‘ą ar net shoegaze elementus. Vakaro kaltininkai į sceną žengė 21:30.

„alt-J“ Vilniuje (nuotr. manoMUZIKA)

„alt-J“ gyvai regėjau pirmą kartą. Youtube žiūrėti gyvi grupės pasirodymai man atrodė šiek kiek sausoki ir mechaniški, todėl daug vilčių į šį koncertą nedėjau ir tikriausiai būtent todėl likau labai maloniai nustebintas. Taip, grupės nariai scenoje nedaugžodžiauja ir neimprovizuoja, bet tas mechaniškas, tikslus ir tarsi įraše skambantis koncertinis dainų atlikimas jiems pavyksta organiškai, savaime. Būtent tame ir yra labai daug „alt-J“ žavesio. Muzikantams koncerto metu atsiskirti vienas nuo kito mirgančiomis LED lempučių „sienomis“ yra labai gražus vaizdinis sprendimas grupei, kurios nariams grojant net nebūtina žvilgčioti vienas į kitą norint nepasimesti savo skleidžiamų garsų „mišrainėje“. „alt-J“ kuriama muzika nėra „atsitiktinė“. Jų kuriama muzika nereikalauja jokių papildomų vingrybių idant gyvai atliekami kūriniai taptų kažkuo įdomesni. Ji – ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Ši muzika reikalauja ne improvizacijų, o itin tikslaus atlikimo ir būtent tai grupė itin puikiai demonstruoja koncertuose. Neįtikėtinos kūrinių kryptys, vienas kitą vejantys savotiški, keisti motyvai ir tekstai, kuriems pilnai suprasti ir įsisavinti kūrinių tenka klausyti dešimtis kartų – tai yra „alt-J“ vizitinė kortelė.

Jokių nukrypimų nuo setlisto, nedaug kalbų ir visa duoklė atiduota jos didenybei Muzikai. Skambėjo ir naujausio, praėjusiais metais išleisto albumo „RELAXER“ albumo dainos ir, aišku, tokie iki skausmo žinomi hitai, kaip „Matilda“, „Left Hand Free“ ir „Breezeblocks“. Grupė atvirai džiaugėsi galėdama Europos turą pabaigti būtent Lietuvoje, o grupės gerbėjai Lietuvoje muzikantus priėmė labai šiltai. Visi trypė į ritmą, daugelis nuolat iškėlę laikė į „trikampį“ (∆ – grupės simbolis, ekrane pasirodantis tada, kai “Apple” kompiuteriais paspaudžiama klavišų “Alt” ir “J” kombinacija) sudėtus rankų pirštus, o choru salės atliekamas dainos „Matilda“ priedainis akivaizdžiai labai patiko ne tik dainuojantiems kartu, bet ir patiems muzikantams.

Maždaug koncerto viduryje į telefoną atskrido džiūgaujanti vienos „manoMUZIKA“ portalo kolegės žinutė „Chebra, „alt-J“ VILNIUJ groja!!!“. Norėta pasidžiaugti ir šiam džiaugsmui aš pritariu. Labai smagu, kad jau keletą metų Lietuvą lanko aktualūs šiandienos atlikėjai, kurie į mūsų šalį jau žiūri ne kaip į kažkokį neaiškų tašką Europos šiaurėje, o kaip į dar neatskleistą rinką, kuri be kita ko dar ir pasitinka juos gausiai ir džiaugsmingai. Labai tikiuosi, kad kuo toliau tuo labiau šių aktualių atlikėjų gretos pildysis, o organizatoriai nepavargs. Akivaizdu, kad gerų, kokybiškų ir būtent šiandien aktualių grupių koncertų Lietuvos publika nori ir laukia.

„alt-J“ Vilniuje (nuotr. manoMUZIKA)