Nina Simone

Netikėta staigmena: ANOHNI perdainavo Bobo Dylano ir Nina Simone dainas

Anohni

Anohni

ANOHNI – atlikėja, kurios muzikinėmis variacijomis ir netikėtais skambesiais tiesiog neįmanoma nesižavėti. Tiek tada, kai ji dar pasauliui prisistatydavo kaip „Antony And The Johnsons”, tiek ir dabar, jos muzika turėdavo (ir vis dar turi) tokį rūbą, kurį įvardyti ar apibūdinti vienu žodžiu – tiesiog neįmanoma.

Šiandien ANOHNI pasauliui pristatė dvi netikėtas staigmenas. Tai koveriai, kurių originalios versijos priklauso dviem legendiniam atlikėjams – Bobui Dylanui ir Ninai Simone.

Pirmasis kūrinys – B. Dylano kompozicija „It’s All Over Now, Baby Blue”. Šį darbą legendinis atlikėjas buvo įtraukęs į  dar 1965 m. sukurtą albumą Bringing It All Back Home.

Antroji daina – Nina Simone atliekama „Be My Husband”. Beje, įdomu tai, jog šis kūrinys taip pat išleistas 1965 metais. Jį kultinė atlikėja įtraukė į savo tų metų plokštelę „Pastel Blues”. Tiesa, šis kūrinys buvo įrašytas ne dabar, o dar 1999 metais vieno iš gyvų „Antony and the Johnsons” pasirodymo metu.

„Montreux Jazz Festival“ melomanams dovanoja daugiau nei 50-ies koncertų įrašus

Be pavadinimo

Didelė dalis pasaulio – karantine. Melomanai dabar gali klausyti ir atrasti daug geros muzikos.

Visgi didžiulį lobyną dovanoja Šveicarijoje vykstantis „Montreux Jazz Festival“. Festivalis jau turėjo skelbti pirmuosius 2020-ųjų festivalio vardus, tačiau tai vėliau. Šiuo metu festivalis viso pasaulio melomanams dovanoja daugiau nei 50 koncertų ir ne bet kokių, o pasirodymus tokių atlikėjų, kaip Johnny Cash, James Brown, Nina Simone, Alanis Morissette, Marvin Gaye, The Raconteurs ir daugybe kitų.

Tereikia nueiti į  stingray.com/FREEMJF1M;

Įvesti kodą FREEMJF1M

Ir 30 dienų nemokamai galite žiūrėti nuostabių atlikėjų koncertus – stingray.com/MJF

Kalėdinis Nils Frahm miksas

Vokiečių kompozitorius ir prodiuseris Nils Frahm, vienas įdomiausių leidybinės kompanijos „Erased Tapes“ muzikantų pristatė tradicinį kalėdinį muzikinį miksą. Ir jame rasite tai, dėl to Kalėdos nebūtų Kalėdomis – daugybę džiazo ir kitos, šiek tiek sentimentalios, šiek tiek naftalininu dvelkiančios, bet širdžiai mielos muzikos:  Miles Davis, Billie Holiday, Nina Simone, Marlene Dietrich, Chet Baker,  Duke Ellington, Maria Callas, Gerry Mulligan, Tommy Dorsey, Archie Shepp, Johnny Hodges, taip pat Bethoveno ar Chopino kūrinius.

Melody Gardot – Mira

„Grammy“ nominantė amerikietė Melody Gardot labai dažnai lyginama su legendine Nina Simone. Drąsokas sugretinimas jokiu būdu nepaneigia pačios Gardot talento – išklausius jos jazz bei blues persmelktą kūrybą abejonių nekyla – liaupsai pelnyti, o tokia kūrėjos muzikos pojūčio dovana paprasčiausiai negali būti suklastota.

Šiuo metu atlikėja ruošiasi trečiojo pilno studijinio albumo pasirodymui – gegužės pabaigoje turėtų būti išleistas albumas „The Absence“, simboliškai vainikuosiantis jos 7 metų kūrybą.

Viršuje esanti daina  – pristatomasis įrašo „vedlys“, kurį išklausius manoMUZIKA.lt išsitraukė kalendorių ir ėmė braukyti likusias dienas iki disko pasirodymo.

Vaizdo klipas viešam „teismui“ buvo pristatytas vakar.

Gotye ir Kimbra: populiarosios muzikos viltis

Jei pernai metų pradžioje manęs kas būtų paklausęs, ar mėgstu Gotye, būčiau pamanęs, kad kalba sukasi apie kokį nors rūbų dizainerį, o ne Wouterį De Backerį, geriau žinomą šiuo muzikiniu pseudonimu. Dar pernai vardas Gotye daugelyje pasaulio šalių būtų palydėtas tik gūžtelėjimu, nors šis vokalistas, multi-instrumentalistas ir dainų autorius jau buvo išleidęs trečiąjį albumą „Making Mirrors“ ir pakankamai gerai žinomas savo tėvynėje. Rodos, jog šį belgų kilmės australą sėkmė aplankė akimirksniu. Kas žino, kaip būtų susiklosčiusi jo karjera, jei ne singlas „Somebody That I Used To Know“ su vokaliste Kimbra iš Naujosios Zelandijos, bet ši daina sugebėjo užkabinti daugelį širdžių ir gan greitai pelnė albumui „Making Mirrors“ teisėtą pasaulinę šlovę bei pripažinimą.

Gotye ir Kimbra (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Gotye muzika aprėpia keletą pakankamai skirtingų stilių. Jo dainos – indie, švelnios elektronikos ir progresyvaus roko mišinys, tad nenuostabu, jog jis žavi skirtingą skonį turinčius žmones. Šįvakar visi trys klubo „Terminal 5“ aukštai pripildyti pačios įvairiausios publikos. Vieni jų Gotye muzika mėgaujasi jau seniai, o kiti, tarp kurių ir aš, apie šį muzikantą sužinojo derlingaisiais 2011-aisiais. Treti išvis žino tik vienui vieną Gotye singlą ir laukia būtent jo, bet vis tik, koks gi skirtumas, kas čionai atvedė vieną ar kitą asmenybę. Svarbiausia yra tai, kad muzika, atvedusi visus mus čia, yra teisinga muzika.

Užgęsta šviesos ir scenoje – vienintelė šio vakaro apšildytoja, neseniai debiutinį albumą „Vows” išleidusi, Kimbra Johnson ir jos grupė.

Naujosios Zelandijos indie debiutantė Kimbra scenoje, pasirodo, sugeba daug daugiau nei jos albumas leidžia manyti. Kimbros pasirodymas trunka apie keturiasdešimt minučių, kurių metu ji, dėvėdama didžiulę, mėlynai-baltą suknelę, atlieka devynias dainas, tarp jų – naują kūrinį „Street Marigold“ bei Nina Simone dainos „Plain Gold Ring“ koverį. Scenoje Kimbra – energinga, nepailstanti ir išraiškinga, ko tikrai nepasakyčiau paklausęs jos saugiai aranžuoto albumo. Jos puikiai valdomas balsas man truputį primena bliuzinį velionės Amy Winehouse „kniaukimą“, o dainos neprailgsta. Apžavėjusi publiką balso improvizacijomis Kimbra scenoje neuždelsia. Palikusi teigiamą įspūdį ji ir jos muzikantai pasislepia užkulisiuose.

Gotye (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Gotye pasirodymą pradeda daina „Eyes Wide Open“, o didžiulis baltas ekranas už jo nugaros nušvinta kylančios saulės šviesa. Scenoje groja penki muzikantai – gitaristas, bosistas, klavišininkas ir būgnininkas. Pats Gotye – scenos viduryje iš trijų pusių apsuptas instrumentų arsenalo, kurį kas dainą vis pareguliuoja scenos darbininkai, – elektroninės ir akustinės perkusijos, klavišų, mikrofonų ir net dviejų elektroninių gongų. Apšvietimas minimalus, bet jį kompensuoja už grupės nugarų mirgantys psichodeliniai vaizdai – kosmosas, veidai, paukščiai narvelyje, animacinių filmukų ištraukos…

Pristatomąją dainą tuoj keičia „The Only Way“, „Easy Way Out“, „Smoke and Mirrors“ ir „State of the Art“. Visa didžioji šio vakaro Gotye setlist‘o dalis yra sudaryta iš naujojo albumo dainų, bet tai nieko nuostabaus. Juk šios dainos – naujos ir atlikėjui, ir publikai, o tuo pačiu – tai ir priežastis, dėl kurios visi čia susirinko. Scenoje Gotye, kaip ir Kimbra, sužiba ryškiau nei tikėtasi. Jis lieja prakaitą grodamas net keletu instrumentų, kartu su būgnininku improvizuoja ritmus, o jų kuriama muzika žaižaruoja tarsi čia grotų patys „Genesis“ ar „The Police“. Iš tiesų, melodingas, bet tvirtas Gotye balsas, nors ir pakankamai savitas ir originalus, man kelia asociacijas tiek su Philu Collinsu, tiek ir su Stingu. Gotye tembras – toks pat aukštas, bet vyriškas, puikiai derantis prie spalvingos, profesionaliai atliekamos muzikos.

Gotye (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Suskamba „Thanks For Your Time“ iš antrojo atlikėjo albumo „Like Drawing Blood“, o ją seka „Don‘t Worry, We‘ll Be Watching You“. „Argi ne puiki ta Kimbra?“, – sako Gotye, ir jo klausimą palydi pritariantys plojimai. – „Mums labai smagu koncertuoti su ja ir jos komanda, o šioje mano dainoje išgirsite dainuojant ir ją.“ Šiuos Gotye žodžius nustelbia dar smarkesni plojimai, mat visi žinome, kad dabar skambės „Somebody That I Used To Know“.

Kimbra sugrįžta į sceną, iškeitusi papūstą mėlynai-baltą suknelę į aptemptą juodą, ir jie atlieka žymųjį hitą. Kartu dainuoja visi. Nesusilaikau nešyptelėjęs. Štai tau ir „šiandieninio radijo“ – interneto įtaka.

Dar suskamba „Save Me“ ir „Heart‘s a Mess“. Gotye netikėtai atsiprašo visų už prastą garsą. „Šiandien mums kažkaip labai nesiseka, bet tikimės, kad pakankamai derame, ir jūs mūsų nesmerksite“, – sako jis. Niekas nesiskundžia, ir net jei jie iš tiesų šįvakar turi kažkokių sunkumų, aš jų nepastebiu. Man regis, kad jo pergyvenimas bergždžias. Paprašęs visų tylos ir ramybės atlikėjas paaiškina, kad dabar jie gros „Bronte“ – baigiamąjį albumo „Making Mirrors“ kūrinį. „Atlikti šią melancholišką dainą su klaidomis ir nederant tarpusavyje mums bus baisinga gėda, todėl jei galite, pabūkite keletą minučių tyloje. O jei šalia jūsų kažkas kalbasi – apkabinkite juos!“. Salė nurimsta, ir muzikantai pradeda virpinti i kankles panašių instrumentų stygas. Po „Bronte“, iškilmingai nusilenkę, jie pradingsta už baltojo ekrano.

Gotye (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Grįžęs po trumpos pertraukėlės Gotye su komanda atlieka dar dvi dainas – „I Feel Better“, bei „Learnalilgivinanlovin“ iš antrojo albumo. Tuo šis koncertas ir baigiasi.

Besišypsantys klausytojai pradeda po truputi skirstytis.

Čia šįvakar gavau tai, ko tikėjausi, – dozę gražios muzikos ir pozityvumo. Gotye – puikus muzikantas, vokalistas ir atlikėjas. Labai džiaugiuosi, kad jo klauso vis daugiau ir daugiau skirtingo amžiaus ir skonio žmonių. Neprieštaraučiau, jei radijo bangos persipildytų „Somebody That I Used To Know“ lygio ir kokybės muzika. Galbūt kažkada tokios dainos išstums Nikki Minaj ir Lady Gaga iš grojaraščių, ir prasta pop muzika numirs taip ir nepadariusi nieko gero.

Benjamin Francis Leftwich – Atlas Hands

Benjamin Francis Leftwich (nuotr. iš www.benjaminfrancisleftwich.com)

Benjaminą Francisą Leftwichą galima drąsiai vadinti daug žadančiu talentu. Vos 21-erių metų vaikinukas iš Anglijos šią vasarą išleido savo debiutinį albumą „Last Smoke Before Snowstorm“, kurį prodiusavo Ianas Grimble, dirbęs su „Mumford and Sons“ ir „The Manic Street Preachers“.

Kalbėdamas apie savo vaikystę Benjaminas pasakoja, jog gitara groti pradėjo nuo dešimties. Tuo metu daug klausėsi Nina Simone, Bobo Dylano, „Placebo“ bei „The Rolling Stones“, o šiuo metu jo pagrindiniai jo įkvepėjai yra „Arcade Fire“, Ryanas Adamsas bei Bruce Springsteenas.

Viršuje esanti daina „Atlas Hands“ yra iš debiutinio atlikėjo įrašo. Beje, Benjaminas prisipažįsta, jog šis kūrinys yra vienas iš jo favoritų. Šią dainą Leftwichas parašė vieną lietingą ir šaltą naktį Prancūzijoje.