Latvijoje vykstančio festivalio „Positivus” organizatoriai prieš valandą paskelbė naujus vardus, kurie lips ant didžiausio Baltijos šalyse vasaros festivalio scenos. Pranešta, kad prie augančios „Positivus” svečių kompanijos prisijungia JAV indie folk grupė „The Lumineers” ir britų alternatyvaus roko atstovai „Maximo Park„.
Arčiausiai Lietuvos vykstančiame didžiausią tartpautinį dėmesį turinčiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus” skelbiami nauji vardai. Šiandien festivalio organizatoriai pranešė, kad pagrindinėmis renginio žvaigždėmis tapo balandį naują albumą išleidžiantis prancūzo Anthony Gonzales projektas „M83„, legendinis JAV rokeris Iggy Pop ir britų pop muzikos diva Ellie Goulding. Be šių žvaigždių Latvijoje liepos 15-17 dienomis taip pat koncertuos „Years & Years„, „Hot Chip„, John Newman, „Air”, „Wolf Alice„, „Grimes” ir nemažas būrys kitų puikiai žinomų grupių.
Negana to, renginio organizatoriai teigia netolimoje ateityje paskelbsiantys dar daugiau muzikantų, prisijungsiančių prie jau paskelbtų žvaigždžių.
Bilietus į festivalį jau dabar galite įsigyti oficialiame „Positivus” tinklalapyje.
Vienas iš puikiausių reiškinių Lietuvos muzikos padangėje – renginys „LRT Opus Ore“ – šiandien pasidalino jau 15-tuoju valandos trukmės koncerto įrašu. Šį kartą pas juos svečiuose – visų mylima psichodelinio roko ir indie-folko skambesius derinanti kompanija „Garbanotas Bosistas“ .
Šiemet savo sudėtį atnaujinusi grupė (prie Šarūno, Manto ir Gabrielės prisijungė bosistas Kipras bei būgnininkas Jonas) turėjo itin darbingus metus – pasirodė „Lietuvių kultūros dienose“ Kopenhagoje, didžiausiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus“ bei bene visuose populiariausiuose Lietuvos festivaliuose. Girdėjome, jog kitiems metams jie ruošia ir pirmąjį savo pilną albumą! Jo labai laukiame, o kol kas – klausome ir žiūrime šį koncerto įrašą.
Lietuvaičių numylėtiniai „Garbanotas Bosistas“ pasidalino nauju vaizdu – gyvu dainos „It‘s Hard“ atlikimu, kuris buvo nufilmuotas latvių rengiamame muzikos festivalyje „Positivus“.
19-metis šveicaras Sebastian Carter pasidalino britų „The 1975“, kurie šią vasarą pasirodys pas brolius latvius „Positivus“ festivalyje, kūrinio „You“ savita interpretacija. Keliam nykščius į viršų šiai versijai ir dalinamės daina.
Vokiečių elektroninės muzikos duetas „Modeselektor„, kultinių „Kraftwerk” fanai, pristato naują savo kūrinį- muzikinį pareiškimą labai taikliu ir atviru pavadinimu „I’m Not Into Twerk, I’m Into KrafTwerk”.
Vis dar sunku patikėti, kad viena įtakingiausių pasaulio elektronikos grupių, vokiečiai „Kraftwerk„, ateinančią vasarą koncertuos Latvijoje vykstančiame didžiausiame Baltijos šalyse muzikos festivalyje „Positivus„.
Latvijoje vykstantis didžiausias Baltijos šalyse muzikos festivalis „Positivus” savo ir taip įspūdingas muzikines gretas papildė dar vienu būriu atlikėjų, tarp kurių atsirado tokie vardai kaip „Elbow“, Chet Faker, Anna Calvi, „Future Islands“, „AlunaGeorge“ ir „NONONO“.
Liepos 18-20 dienomis vyksiantis festivalis be šių vardų jau anksčiau yra atskleidęs, kad šiemet festivalio scenose gros tokie žinomi atlikėjai kaip Ellie Goulding, kultiniai vokiečiai „Kraftwerk“, britų roko numylėtiniai „The Kooks“, „Bastille“, įstabioji Laura Mvula, „Daughter“, „Fm Belfast“, „of Montreal“, „The 1975“, „Birth Of Joy“, „Kid Karate“ ir daugelis kitų.
Vos vakar pristatęs naują dainą „High Ball Stepper”, Jackas White’as ne tik paskelbė apie naujo solinio albumo „Lazaretto” pasirodymą, bet ir pranešė apie savo koncertą Lenkijoje vykstančiame muzikos festivalyje „Opener„. Taip muzikantas prisijungė prie būrio kaimyninėje šalyje liepos 2- 5 dienomis vyksiančioje muzikos fiestoje grosiančių žvaigždžių.
Tiesa, dvi pastarosios grupės („Daughter” ir „Bastille”) taip pat lankysis ir Latvijoje liepos 18 – 20 dienomis vyksiančiame festivalyje „Positivus„. Didžiausioje muzikos fiestoje Baltijos šalyse
Atlikėjų sąrašas tiek viename, tiek ir kitame festivalyje nuolat pildomas, todėl kai tik turėsime daugiau informacijos – informuosime ir manoMUZIKOS skaitytojus.
Akivaizdu, kad liepos mėnesį Lietuvos kaimynystėje įvyks du itin galingi ir dėmesio verti muzikiniai renginiai, sutrauksiantys puikius muzikantus iš viso pasaulio. Todėl labai rekomenduojame savo muzikiniuose kalendoriuose jau dabar apsibraukti šias datas ir jau planuotis pagrindinius vasaros savaitgalius.
Pas brolius latvius „Positivus“ festivalyje šią vasarą pasirodysiantys britai „The 1975“ dalinasi naujausiu video iš debiutinio kolektyvo albumo „The 1975“, išleisto rudenį.
Jeigu kas nors pasakytų, kad Michaelo Kiwanukos gyvenimas buvo rožėmis klotas – tai būtų netiesa. Neiškentę Ugandos diktatoriaus rėžimo Michaelo tėvai buvo priversti bėgti iš savo šalies ir taip su šeima atsidūrė kosmopolitiniame Londone. Tačiau net ir tai talentingajam atlikėjui nebuvo kliūtis. Mokyklą Michaelas dar 2005 metais baigė aukščiausiais įvertinimais, o jo muzikinį talentą netruko pastebėti ir industrijos atstovai.
Pernai kovą muzikos parduotuves pasiekė Kiwanukos diskas „Home Again”. Tiesiai į melomanų sielas pataikiusi nuoširdi ir nepretenzinga akustinė soul muzika ne vienam lyrikui tapo metų muzikiniu kelrodžiu, todėl ne veltui Kiwanukos debiutas buvo pažymėtas išskirtinumu: diskas pasiekė UK TOP 40 penketuką, buvo nominuotas „Mercury” apdovanojimui, o pats muzikantas tapo BBC Sound of 2012 laimėtoju.
Bėglio iš Ugandos žvaigždė, regis, sėkmnigai sužibo ir Anglijos muzikos žvaigždyne. Muzikos kritikai jo kūrybai iki šiol negaili gerų žodžių, o melomanai Kiwanuką lygina su tokiais muzikos istorijos talentais, kaip Marvin Gaye, Bill Withers ar Van Morrison.
Po dvejų savaičių Michaelo Kiwanukos gerbėjai iš Baltijos šalių turės progą švęsti: XXI amžiaus Ugandos dainius savo pasirodymą surengs Latvijoje vykstančiame festivalyje „Positivus„. Pats muzikantas prisipažino šio koncerto labai laukiantis ne tik dėl to, kad niekada nebuvo Latvijoje, Lietuvoje ar Estijoje, bet ir dėl to, kad visiškai nežino ko galima tikėtis iš…Baltijos brolių publikos.
Tad šįkart – išskirtinis trumpas manoMUZIKOS pokalbis su šiaurės Londono atlikėju Michaelu Kiwanuka. Apie muziką, kūrybą ir… paskutinę gyvenimo dieną.
Sveikas Michaelai, kelintą interviu jau šiandien duodi?
Tau pasisekė, nes tu – pirmasis eilėje. Po tavęs turiu dar keletą (šypsosi)
Tuomet būsiu solidarus ir pasistengsiu per daug tavęs neklausinėti.
(juokiasi). Pirmas visada laimi, todėl aš visas – Lietuvos.
Smagu girdėti. Papasakok kuo šiandien gyveni?
Gyvenu, kaip visada, muzika. Praėjusį savaitgalį grojau „Glastonbury” festivalyje, o tai – mano senos svajonės išsipildymas. Buvo puikus oras, nuostabi publika, nereali nuotaika ir neįtikėtinas jausmas.
Taip pat turėjau progos klausytis kitų atlikėjų pasirodymų. Labai patiko „Mumford And Sons” ir Laura Mvula. Žodžiu, savaitgalį praleidau tikrai neprastai.
Jau netrukus lankysies didžiausiame Baltijos šalių festivalyje „Positivus”. Ar teko apie jį ką nors girdėti?
Tiesą sakant, žinau, kad toks festivalis egzistuoja, tačiau šiame taške mano žinojimas ir užsibaigia. Nežinau nei kas jame gros, nei kokie žmonės mūsų koncerto klausysis. Todėl labai laukiu savo pasirodymo jame ir nekantrauju pamatyti Baltijos šalių melomanus.
Išleidęs debiutinį (ir kol kas vienintelį albumą) „Home Again” nuolat keliauji. Ar užtenka laiko naujai kūrybai?
Negaliu sakyti, kad laiko turiu daug, tačiau kūryba mane lydi nuolat. Labai norėčiau, kad kitais metais pilnas įrašas atsidurtų parduotuvėse, tačiau galvos dėl to tikrai nedėčiau. Nemoku „kepti” dainų. Kūrybinis procesas – tai ilgas ir sudėtingas kelias. Įsivaizduok, kol kas netgi neturiu albumo skambėjimo vizijos… Žinau tik tiek, kad jame bus šiek tiek daugiau gitarų, tačiau bendros visumos dar, toli gražu, nematau.
Nori pasakyti, kad iki kitų metų nesulauksime nė vienos muzikinės naujienos iš Michaelo Kiwanukos?
Labai jau tu mane spaudi (juokiasi). Gerai, prisipažinsiu: rugsėjį ketinu išleisti mini albumą (EP), bet kol kas tai – tik ketinimai. Turiu įrašęs keletą naujų kūrinių ir galbūt jie rudenį išvys dienos šviesą.
Tavo pernai išleisto debiutinio albumo sėkmės gali pavydėti praktiškai kiekvienas pradedantysis muzikantas. „Home Again” pasiekė Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų topo penketuką, diskas buvo nominuotas „Mercury” prizui laimėti, o rubrikoje “BBC Sound of 2012” tapai nugalėtoju. Ar gali debiutas būti dar sėkmingesnis?
Esu patenkintas savo debiuto sėkme. Visgi kuriu labai tvirtas šaknis turinčioje muzikinėje rinkoje, kur atrasti savo vietą tikrai nėra lengva. Tačiau nekeliu sau klausimo ar galėjo būti geriau. Visada klausiu savęs kurlink aš eisiu rytoj, kokie yra mano ateities tikslai. Ir žinai, keisčiausia yra tai, kad visada savyje randu tą patį atsakymą: mano vienintelė ambicija – muzika. Noriu ją kurti, atlikti ir noriu, kad ji rastų vietą klausytojų širdyje. Noriu, kad mano muzika perteiktų emociją ir kažką reikštų ne tik man, bet ir kitiems. Kiekvieną dieną aš kovoju už savo dainą. Kaskart aš iš savęs reikalauju vis gražesnio, kokybiškesnio ir geresnio kūrinio.
Ar apdovanojimai tau ką nors reiškia?
Tai sudėtingas klausimas. Galėčiau į jį atsakyti klausimu “kurie apdovanojimai?”. Galbūt jie ir prideda populiarumo, tačiau tai nėra įvertinimas. Didžiausias įvertinimas muzikantui – tai žmonės, ateinantys į jo koncertą. Apdovanojimas – gražus daiktas, tačiau didžiausia dovana kūrėjui – tai matyti ir jausti, kad jo muzika pasiekia žmones. Deja, bet apdovanojimai dažniausiai to neįrodo. Žmonės leidžia muzikai gyventi. O tai svarbiau už bet kokį apdovanojimą.
Kaip apibūdintum savo muzikos klausytoją?
Dar vienas sunkus klausimas (šypsosi). Tikrai nežinau. Sakyčiau, kad tai žmogus, besidomintis muzika, vaikštantis į koncertus ir vis dar perkantis albumus. Skirtingo amžiaus, skirtingos lyties, skirtingų tautybių ar rasių. Mano publika – labai įvairi, netelpanti į jokius rėmus.
Esi lyginamas su galybe nuostabių atlikėjų pradedant Bill Withersu ir Marvinu Gaye ir baigiant tokiais legendiniais šiandienos muzikantais kaip Van Morrisonas. Kaip tau atrodo, ar būti lyginamam su tokiais muzikos genijais yra gerai?
Net neįsivaizduoju. Manau, kad yra labai svarbu atrasti savo unikalų garsą. Geriausia – tiesiog būti išskirtiniu muzikoje. Žinoma, kartais smagu būti lyginamam su tokiais talentais, bet muzikoje reikia būti savimi. Mano muzika – soul ir folk žanrų mišinys. Tikiuosi, kad joje aš savo vietą atradau arba bent jau pradedu atrasti.
Kas tau padarė didžiausią įtaką?
(mąsto). Geras klausimas, tačiau tai – nuolat besikeičiantys muzikantai. Jei būtinai reikia įvardinti, sakyčiau, jog Marvin Gaye ir Neil Young. Žinoma, yra daug atlikėjų, be kurių mano muzika nebūtų tokia, kokia ji yra, tačiau jei jau privalau įvardinti keletą – rinkčiausi būtent šiuos du. Kita vertus yra nemažai šiandienos atlikėjų, kuriais žaviuosi ir su kuriais mielai sukurčiau ką nors gražaus. Kad ir „Alabama Shakes” vokalistė Brittany Howard.
Pokalbio pradžioje minėjai, kad „Glastonbury” scena buvo viena iš tavo svajonių. Ar turi dar kokių nors svajonių vietų, kurios norėtum surengti koncertą.
Tokių vietų yra tikrai daug. Mielai pakoncertuočiau „Madison Square Garden” arba “Fillmore East” (koncertų arenos Niujorke – L.Z.).
Ką veiktum jeigu sužinotum, kad tavo gyvenime lieka vienintelė diena…?
Įrašyčiau viską, ką esu sukūręs ir neįrašęs (šypsosi). Man nereikia daugiau nieko – tik muzikos.
Du studijiniai albumai, prestižinis „Mercury“ apdovanojimas, sausakimšos arenos ir pilni stadionai, milijonai gerbėjų visame pasaulyje ir pagrįstai klijuojamos „festivalių žvaigždžių“ etiketės. Tai tik keli apibūdinimai, tinkantys grupei „The XX“, pastaraisiais metais besimaudančiai šlovės vandenyse. Sukūrusi išskirtinį muzikos stilių, sugebėjusi įtikti net ir įnoringiausiems muzikos kritikams ir „išlindusi“ iš Londono muzikos pogrindžio, trijulė šiuo metu keliauja po pasaulį pristatinėdama dar pernai metų pabaigoje išleistą antrą savo studijinį diską „Coexist“. Į didžiąją solinių grupės koncertų dalį bilietai jau seniai išpirkti.
Liepos viduryje „The XX“ atvyksta į Latviją. „Positivus“ festivalyje kolektyvas surengs, kaip patys sako, pasirodymą, kuriame klausytojai turės progos patirti tai, ko dar niekada nėra patyrę…
Likus vos mėnesiui iki trijulės pasirodymo kaimyninėje Latvijoje, manoMUZIKAI (po labai ilgų derybų) pavyko susitarti dėl išskirtinio interviu Lietuvos publikai.
Vėlyvą naktį (Lietuvos laiku) susisiekėme su „The XX“ nariu – kolektyvo prodiuseriu, atlikėju ir grupės smegenimis dar vadinamu Jamie Smithu. Net pusvalandį pokalbiui skyręs muzikos genijumi dar vadinamas „Jamie XX” portalui manoMUZIKA.lt pasakojo apie grupės keliones, tikslus ir muziką.
The XX
DIDŽIAUSIAS TURAS GRUPĖS ISTORIJOJE
Šiuo metu koncertuojate Amerikoje. Kaip sekasi?
Puikiai. Jau mėnesį koncertuojame ir džiaugiamės galėdami daryti tai, kas mums labiausiai patinka. Nenustoju stebėtis kaip skirtingai žmonės mus priima Europoje ir čia – Jungtinėse Amerikos Valstijose. Europa – vienalytis žemynas, o štai JAV netgi kirtus atskirų valstijų sienas mus pasitinka visiškai skirtingos auditorijos, iš kurių niekada nežinai, ko galima tikėtis.
Kuriai publikai smagiau groti – Europos ar Amerikos?
Tiesą sakant, neturime jokių preferencijų. Šiuo metu grojame publikai, kurioje dominuoja paaugliai. Tai keista, tačiau kartu ir labai įdomu. Europoje paaugliai toli gražu nėra pagrindinė mūsų klausytojų dalis. Senajame žemyne mūsų klausosi labai įvairi publika, kurioje galima rasti gerokai daugiau vyresnio amžiaus žmonių nei JAV. Visgi, ir ši patirtis yra labai naudinga.
Kaip suprantu, koncertuose JAV netenka pamatyti daug moterų, „pasipuošusių” specialiai šiam turui pagamintų „The XX” spenelių apdangalų?
(kvatoja) Neeee… čia tokių nedaug. Kur kas daugiau taip pasipuošusių moterų mūsų klausosi festivaliuose (juokiasi).
Maždaug po mėnesio grosite Latvijos festivalyje „Positivus”. Net neabejoju, kad Baltijos šalių merginos tokiais aksesuarais tikrai pasipuoš. Ko latviai, estai ir, žinoma, čia apsilankę lietuviai gali tikėtis iš jūsų pasirodymo?
Šiuo metu esame didžiausiame ture, kokiame kada nors buvo grupė „XX”. Dirbame labai daug ir labai kruopščiai. Skiriame dėmesį ne tik muzikai, bet ir vizualikai bei kitiems su pasirodymu susijusiems darbams. Todėl, visų pirma, tai bus mūsų ilgo ir kruopštaus darbo vaisius. Kiekviename pasirodyme mes sukuriame kažką naujo, todėl labai tikiuosi, kad per mūsų koncertą Latvijoje Baltijos šalių žmonės patirs tai, ko niekada nėra patyrę indie grupės pasirodyme. Koncertuoti Baltijos šalyse – labai didelis iššūkis. Niekada nesame buvę nei Latvijoje, nei Lietuvoje. Todėl rengti pasirodymą dar niekada neaplankytoje vietoje visuomet būna velniškai įdomu.
„NORIME, KAD MŪSŲ MUZIKĄ MYLĖTŲ“
Esate dar labai jauni, tačiau jau dabar pasiekėte tokių muzikinių aukštumų, apie kurias daugelis gali svajoti. „The XX” – viena populiariausių grupių pasaulyje, gerbėjus skaičiuojanti šimtais milijonų. Ar kada nors galėjai pagalvoti, kad, nesulaukę nė trisdešimties, pasieksite tiek daug?
Tikrai ne. Tai labai didelis ir itin malonus netikėtumas. Mėgaujamės tuo, ką mes darome, todėl tikiuosi, kad tada, kai mums sukaks trisdešimt ir daugiau – vis dar būsime mylimi ir klausomi.
Esu labai patenkintas vieta, kurią „The XX” užima šiandieninėje muzikos istorijoje, tačiau tai yra tik šiandiena… Noriu kurti muziką. Noriu tai daryti nuolat. Ir noriu, kad mūsų kūrinius mylėtų.
Kokie jūsų didžiausi šiandienos tikslai?
Šiandien mes norime kaip įmanoma daugiau koncertuoti, grįžti namo, pailsėti ir kurti toliau. Tikiuosi, kad trečiasis albumas bus dar geresnis už pirmus du.
Kada jis išvys dienos šviesą?
Taip ir galvojau, kad kitas klausimas bus būtent toks (juokiasi). Turime kelias dainas, kurios vis dar kūrimo procese, tačiau tikrai nežinau, kada sukursime daugiau. Dar sunkiau prognozuoti dieną, kada visos jos suguls į naują diską.
Susikūrėte prieš aštuonerius metus. Tada Romy ir Oliveris (kiti du grupės nariai Romy Madley Croft ir Oliveris Simas – L.Z.) mokėsi mokykloje. Nepraėjo nė dešimtmetis, o jūs savo diskografijoje turite du albumus, iš kurių vienas laimėjo prestižinį „Mercury” apdovanojimą. Muzikos kritikai jus vadina vienu sėkmingiausių šio šimtmečio kolektyvų. Gal turite paslaptingą receptą?
Nemanau, kad toks receptas apskritai egzistuoja. Esame sąžiningi tiek prieš save, tiek ir prieš kitus. Tiek grupės viduje, tiek ir pačioje muzikos industrijos grandinėje, kurioje įprastai yra gan daug nepasitikėjimo ir neteisybės, su visais elgiamės taip, kaip norėtumėme, kad kiti elgtųsi su mumis. Ko gero tai ir yra mūsų stiprybė, vedanti grupę pirmyn.
„The XX“ ne tik tapo viena populiariausių šiandienos grupių, bet ir, priešingai nei daugelis vienadienių muzikos žvaigždžių, susikūrė identitetą – muzikinį stilių, iš kurio visi jus atpažįsta. Ar kada nors susimąstėte, kad jau dabar tampate gana ryškia ir tvirta populiariosios XXI amžiaus muzikos istorijos dalimi?
(Atsidūsta) Suprantu kurlink suki, tačiau tai – rizikinga tema. Norėčiau tapti istorijos dalimi. Norėčiau muzikai duoti gerokai daugiau. Tačiau apie tai stengiamės negalvoti. Jeigu galvotumėme apie tai, kad jau susikūrėme šiltą vietą muzikos istorijoje – tai, ko gero, reikštų „The XX” egzistencijos pabaigą. Stengiamės nekreipti dėmesio nei į pagyras, nei į muzikinę kritiką. Žinome savo kryptį, žinome kokią muziką norime kurti ir stengiamės tai daryti nuoširdžiai.
Su kiekvienu albumu mūsų muzika evoliucionuoja ir truputėli keičiasi, todėl tikiu, kad trečiasis „The XX“ albumas bus visiškai kitoks nei „Coexist”.
Na, prieš pasirodant „Coexist” jūs tvirtinote, kad albumui didžiausią įtaką darė house muzika, tačiau jos diske ir su žiburiu nerasi…
(juokiasi) Tiesa. Tačiau mūsų koncertuose šokių muzikos tikrai daug. Kai atvažiuosi į „Positivus”, pažadu, jos išgirsi dar daugiau (juokiasi).
The XX
„MERCURY“ PRIZAS – ĮKVĖPIMAS IR PASKATA
Grįžkime prie vieno svarbiausių istorinių lūžių „The XX” gyvenime – prestižinio „Mercury” apdovanojimo, kurį laimėjote už savo debiutinį diską. Ką šis įvykis reiškė grupei?
Mums tai reiškė neįtikėtinai daug… Tai buvo apdovanojimas, apie kurį daugelis atlikėjų paslapčiomis svajoja. Juk jis įteikiamas už geriausią metų albumą Didžiojoje Britanijoje! Augome formuojami galybės muzikinių žanrų, todėl „Mercury” statulėlė mums, kaip grupei, sukūrusiai kažką naujo ir savito, buvo daugiau nei tik prizas. Tai buvo pirmas apdovanojimas, kurį kada nors yra laimėjusi „The XX”. Šis faktas „Mercury” daro dar reikšmingesniu. Supratome, kad pasirinkome teisingą muzikinį kelią.
Visada yra gera būti pripažintam, tačiau apdovanojimai toli gražu nėra siekiamybė. Tikrai nesu didelis ceremonijų gerbėjas. Per daug įtampos mane blogai veikia (juokiasi). Sėdėti tris valandas renginyje ir nežinoti, teks tau kilti ant scenos ar ne – gerokai užknisantis reikalas.
Jūsų debiutinė plokštelė ne tik pelnė „Mercury”, bet ir sulaukė daug pozityvių kritikų liaupsių bei subūrė milžinišką ištikimų gerbėjų armiją. Buvo aišku, kad tiek muzikos industrijos atstovai, tiek ir jūsų fanai naujam diskui kels milžiniškus lūkesčius. Ar kuriant „Coexist” šie veiksniai nekėlė jums baimės ir klausimų „o kas, jeigu šįkart nepasiseks…”?
Prieš pradėdami „Coexist” įrašus padarėme metų pertrauką. Norėjome pailsėti vieni nuo kitų ir susikaupti naujiems darbams. Metų pertraukos mums buvo daugiau nei gana. Buvome taip išsiilgę muzikos, kad net nesugebėjome galvoti apie kitų lūkesčius. Apie juos susimąstėme tik tada, kai baigėme albumo įrašus (šypsosi).
Kurdami antrą albumą mes kur kas labiau pasitikėjome savimi. Buvome gerokai brandesni – tiek kaip žmonės, tiek ir kaip muzikantai. Žinojome, ko norime iš savęs, ir jautėme, ko galime pareikalauti iš muzikos. Abu albumai mums yra vienodai svarbūs, tačiau manau, kad „Coexist” yra brandesnis įrašas. Žinau, kad tai jaučia ir grupės gerbėjai.
„BBC Radio 1” laidos „Live Lounge” kūrėjai mūsų paprašė sukurti kalėdinės dainos koverį. Ilgai galvojome, nes rasti populiarų kalėdinį kūrinį, su kuriuo būtų galima nuoširdžiai susigyventi ir pasistengti jį išgirsti „XXiškai” – tikrai nėra lengva (šypsosi). Pabandėme padirbėti su „Last Christmas” ir gavosi pakankamai neblogas rezultatas… Žinau, kad šią dainos versiją mėgsta Šiaurės Europos valstybės, todėl visai tikėtina, kad karštą liepos dieną ją sugrosime „Positivus” fesitvalyje.
BŪTI „XX” – TAI BŪTI SAVIMI
Kalbėdami su vienu Amerikos leidiniu grupės nariai teigė, kad nėra normalu, kai muzikantai su žiniasklaida dalinasi visu savo gyvenimu. Ar būnant populiaria grupe įmanoma išsaugoti paslaptis?
Šiuo atveju nekalbėčiau apie paslaptis. Tąkart kalbėdami mintyje turėjome privatumą, kurio taip reikia kiekvienam žmogui. Manau, kad susikurti vietą, į kurią niekas negali patekti, tikrai įmanoma. Bent jau mes sugebame ją turėti (šypsosi).
O jeigu manęs paklaustum, apie ką niekada nenorėčiau kalbėtis su spauda – mano atsakymas būtų labai paprastas: apie politiką ir asmeninius santykius.
Jūs visada dėvite juodos spalvos drabužius. Ar tam yra kokia nors priežastis?
Vienas kitą pažįstame jau daug laiko. Juoda spalva patinka visai grupei, todėl tai yra tam tikra visus mus sujungianti grandis.
Jūsų muzika taip pat yra gana tamsi ir liūdna. Ar dėl to net ir nuotraukose atrodote tokie nelaimingi?
(juokiasi) Tai – nuolatinis atsitiktinumas. Mes – laimingi žmonės, kuriantys ganėtinai liūdną muziką.
Jamie, pats esi ne tik grupės „The XX” smegenys, bet turi ir daug kitos veiklos. Nevengi stoti prie didžėjaus pulto, esi sukūręs galybę remiksų tokiems atlikėjams kaip Adele, „Florence And The Machine” ar „Radiohead”. Prieš porą metų išleidai nuostabų legendinio muzikanto Gil Scott Herron remiksų rinkinį. Iš kur tiek jėgų ir parako?
Man patinka kurti muziką ne tik su grupe, bet tai daryti ir vienam. Todėl atradęs laisvą akimirką aš sėdu prie savo solinių darbų. Tai – mano aistra ir mano laisvalaikis. Mano darbas – mano svajonė. Nieko kito aš ne tik nemoku, bet ir nenoriu daryti.
Kuo tau, kaip muzikantui, skiriasi darbas su „The XX” nuo darbo su kitais atlikėjais?
Kai esu „The XX” narys – esu visiškai atviras. Dalinuosi patirtimi, diskutuoju su Romy ir Oliveriu. Kartu ieškome geriausių garsų ir kartu priimame sprendimus. Tai komandinis darbas, kuriame kiekvienas iš mūsų gali būti savimi. Dirbant su kitais atlikėjais reikia gerokai daugiau nei vien tik buvimo savimi… Abi patirtys yra labai skirtingos, tačiau jos kartu ir vertingos bei labai įdomios.
Ar yra atlikėjas, su kuriuo svajotum dirbti?
Ottis Redding. Deja, ši svajonė niekada nebus įgyvendinta…
O jeigu tavęs paprašytų įvardinti bet kurio istorijos periodo žmogų, su kuriuo galėtum šnektelti prie kavos puodelio – ką pasirinktum?
(Ilgai mąsto) Būtų labai įdomu pakalbėti su pačiu savimi prieš dešimt metų. Duočiau sau keletą patarimų ir pasakyčiau: Jamie, eini teisingu keliu, todėl nė nebandyk sustoti…
Kaimyninėje Latvijoje vykstantis „Positivus Festival” šiandien pradžiugino visus Baltijos šalių melomanus, kai pristatė atlikėjus, kurie liepos 19-21 dienomis drebins Latvijos pajūrį. Festivalio dalyvius džiugins tokie atlikėjai, kaip populiarieji „The xx” , energingieji „Crystal Castles” , danai „Efterklang” , jaunasis britų duetas „Foxes” ir latvių grupė „Jauns Mēness„. Prie šios krūvos atlikėjų pridėkime jau ankščiau paskelbtas islandų post roko žvaigždes „Sigur Rós” ir galima drąsiai teigti, jog šiuometinis „Positivus Festival” bus vienas iš geriausių šios vasaros renginių Baltijos šalyse.
Atrodo, jog dar visai neseniai pavydėjome estams, turintiems tokį puikų renginį kaip „Tallinn Music Week“ ir kukliai džiaugėmės, jog jame mūsų šalį atstovauja bent keletas vardų. Dabar tas ne itin šviesus pavydo jausmas turėtų užleisti savo vietą paprastam smalsumui, norui praturtinti savo muzikines žinias ir, galbūt, mėgstamų bei dėmesio vertų muzikinių vardų paletę. Dar vasaros pirmoje pusėje buvo paskelbta, jog Vilnius, kaip ir daugybė miestų visame pasaulyje, nuo šiol taip pat turės savo muzikos savaitę – „Vilnius Music Week“, kurios oficialų startą jau rytoj menų fabrike „Loftas“ skelbs Nicolas Jaar. Tiesa, ta savaitė kol kas telpa į keturias dienas, tačiau muzikinės renginio dalies dalyvių bei konferencijos pranešėjų sąrašas nuteikia itin optimistiškai.
„Vilnius Music Week“ logo
Projekto organizatoriai teigia, jog tai platforma, skatinanti šalies ir regiono muzikinį gyvenimą, siūlanti muzikinę bei edukacinę programą muzikos profesionalams ir mėgėjams, kurianti naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes bei ryšius ir suteikianti sostinės gyventojams bei svečiams nepakartojimą muzikinį renginį. Atrodo, jog ši platforma statoma tvirtai ir užtikrintai. Projektas sulaukė nemažo susidomėjimo, žiniasklaida spausdina vieną pranešimą spaudai po kito, tačiau mes šį kartą jų tikrai necituosime – juk tiksliausia ir naujausia informacija galima tik iš pirmų lūpų.
Likus vos vienai parai iki „Vilnius Music Week 2012“ starto, kalbiname renginio koordinatorių Laurą Lučiūną, kuris organizacinių rūpesčių apsupty surado keletą minučių išskirtiniam portalo manoMUZIKA.lt pokalbiui.
Iki renginio liko mažiau nei viena diena. Kokiomis nuotaikomis ar rūpesčiais šiuo metu gyvena organizatoriai?
Šiuo metu liko tik techniniai ir logistikos reikalai, o visi kiti pasiruošimo darbai jau padaryti, tad nuotaikos itin geros. Žinoma, kaip ir bet kuriame renginyje, visada yra įvairių niuansų, tačiau viskas turi būti ir bus tikrai gerai.
Toks renginys mūsų šalyje vyks pirmą kartą. Kuri organizacinė renginio dalis nuo pat pradžių buvo pati sunkiausia?
Labai įvairiai. Pirmiausia, tai finansavimo paieška. Labai džiaugiamės savo partneriais ir rėmėjais. Tikrai tikiu, kad tie, kas nusprendė prisidėti prie šio renginio, žiūri į tai, kaip į investiciją ir mąsto apie ateitį bei platesnes galimybes. O tai yra labai svarbu.
Dar vienas gana sunkus uždavinys buvo įkalbėti ir įtikinti tarptautinę muzikos industrijos bendruomenę, kad tikrai verta atvažiuoti į Lietuvą, į mūsų šalį, į Vilnių, kad ir čia yra puikios muzikos kūrėjų, atlikėjų bei visokeriopai tuo besidominčių žmonių.
Lauras Lučiūnas (nuotr. A. Solomino, DELFI)
Renginyje dalyvaus daugybė pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos. Kurie pranešimai ar konferencijos temos, Jūsų manymu, šiuo metu yra itin aktualūs Lietuvai?
Man atrodo patys aktualiausi pranešimai yra tiesiogiai susiję su muzika, pačia kūrybinio proceso stimuliacija. Ar roko muzika pačia plačiąja prasme nešą kokią nors žinią ir ar atlikėjai turi ką pasakyt? Ir kaip reikėtų elgtis, kad ta žinia būtų? Tai svarbūs klausimai, į kuriuos reikia ieškoti atsakymo. Žinoma, muzikos vadyba ir leidyba taip pat labai svarbios sritys, bet juk visa muzikos industrija negali egzistuoti be gerų dainų!
O kalbant apie renginio muziką – kaip patys atlikėjai vertina tokį renginį? Ko tikisi iš jo ir ar kaip nors ypatingai jam ruošiasi?
Daugelis atlikėjų labai entuziastingai priėmė šią idėją, dalis jų patys teikė paraiškas ir tikrai norėjo dalyvauti renginyje. Jie juk taip pat supranta, jog būtina plėsti geografines ribas, kad muzika gali būti universali kalba, nepaisanti kultūrinių ar socialinių skirtumų. Manau, kad mūsų grupės nori parodyti savo kūrybinį potencialą ir būti išgirsti, o šis renginys tam sudaro pačias geriausias sąlygas.
Ateities lūkesčiai. Kas, Jūsų manymu, tikrai pasikeis Lietuvos muzikiniame gyvenime po tokio renginio?
Po pirmo renginio sunku būtų kažką pakeisti iš esmės. Tačiau, kai kuriems atlikėjams ir grupėms tai yra reali galimybė žengti žingsnį ar net kelis pirmyn. Į „Vilnius Music Week“ šiais metais atvažiuoja didžiausio Baltijos šalyse festivalio „Positivus“ organizatoriai, kurie tikisi atsirinkti įdomių atlikėjų kitų metų festivalio programai. Atvyksta ir užsienio leidybinių kompanijų atstovai, kurie taip pat dairysis naujų vardų ir muzikos garsų. Tai yra labai svarbu mūsų šaliai ir pačiam Vilniui.
O jei žvelgtume dar optimistiškiau, ką galėtų duoti toks renginys Lietuvai ateityje? Galbūt po metų ar kelerių?
Žinoma, renginys bus tęstinis, nes tik taip įmanomas apčiuopiamas rezultatas. Norisi, kad Vilnius taptų gerokai ryškesniu tašku muzikos žemėlapyje. Tai būtų pagrindinis tokio renginio tikslas žvelgiant į kelerius artėjančius metus.
Pabaigai, koks būtų organizatorių pažadas-kvietimas tiems, kurie dar abejoja ar verta domėtis šiuo renginiu ir jame apsilankyti?
Čia bus tiesiog daug grupių ir atlikėjų, kurių kokybiškos muzikos dažnai negirdi platesnė auditorija. Smagu, kad programoje yra daug vardų, kuriuos mūsų šalyje vis dar galima priskirti underground kategorijai. Tačiau tai grupės, kurios turi daug kūrybinio potencialo. „Vilnius Music Week“ – unikali galimybė atlikėjams pristatyti save, o klausytojams juos išgirsti ir, galbūt, atrasti.
O visiems susijusiems su muzika ar net kitomis kūrybinėmis industrijomis – „Vilnius Music Week“ vykstanti konferencija yra būtinybė. Tiek jau dirbantiems šioje srityje, tiek ketinantiems ar norintiems dirbti. Mes norime tiesiog sujudinti tą muzikos industrijos nervą ir tokiu būdu šią sritį padaryti gerokai gyvybingesne.
Ačiū už pokalbį ir sėkmingo renginio!
——
Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog „Vilnius Music Week 2012“ vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 dienomis Vilniaus naktiniuose klubuose ir viešosiose erdvėse (V. Kudirkos aikštė prie Vyriausybės rūmų, Aikštė prie Nacionalinio dramos teatro, Lukiškių skveras bei Vilniaus Katedros aikštė). Daugiau informacijos rasite oficialioje renginio svetainėje paspaudę ČIA.
Išsamią renginio konferencijos ir muzikinių pasirodymų programą rasite paspaudę ČIA.
Kalendoriui skaičiuojant paskutiniuosius mėnesius iki didžiausių vasaros festivalių, broliai Latviai, regis, nusprendė nenusileisti didiesiems rytų Europos festivaliams žvaigždžių gausa.
Ko gero, galime drąsiai teigti, kad kaimyninėse valstybėse rengiamų festivalių kokybė ir juose pasirodysiančių žymių muzikantų gausa turėtų būti pakankamai rimtas postūmis visiems melomanams nepraleisti šių renginių.
Akivaizdu, kad vis dažniau pagalvojant apie vasaros festivalius, kaimyninės Latvijos „Positivus“ tikrai turėtų patekti į planuojąmų aplankyti renginių sąrašą. Šiandien festivalio organizatoriai paskelbė dar keletą garsių vardų, surengsiančių pasirodymus renginyje jau šią vasarą.
Svarbiausia ir neabejotinai itin džiugi žinia – galimybė išvysti vos prieš pora savaičių naują singlą „Silenced By The Night“ iš būsimo, gegužę išleidžiamo albumo „Strangeland“ pristačiusius britus „Keane“. Panašu, kad naujasis diskas bus pristatytas Baltijos šalių publikai būtent šio pasirodymo metu.
Dar viena puiki žinia – britų dažnai liaupsinami „The Vaccines“, kurie, anot pačių „Keane“ ir įkvėpė juos naujajam albumui „Strangeland“. Nors ir ne itin populiarūs mūsų šalyje, tačiau Latvijoje tikrai turintys nemažą būrį gerbėjų.
Portalas manoMUZIKA.lt itin džiaugiasi tarp paskelbtų vardų išvydę Švedijos dream pop muzikos pasididžiavimą „Niki And The Dove“, kurių muzikinę karjerą jau keletą mėnesių stebimi it pro padidinamąjį stiklą.
Taip pat pranešta, jog antrus metus iš eilės festivalyje pasirodys King Charles ir puikus latvių indie pop duetas „Instrumenti“.
Primename, jog beveik prieš mėnesį buvo paskelbti pirmieji 8 festivalio vardai. Tuomet pranešta, jog šią vasarą festivalyje pasirodymus surengs britų grupė „Friendly Fires“ ir po kauke besislepiantis elektroninės muzikos atlikėjas „SBTRKT“. Be šių, jau puikiai pažįstamų ir šių metų festivalių programose itin dažnai aptinkamų vardų, Latvijos Salacgrivos pajūrio mieste vyksiančioje muzikos šventėje pasirodymus surengs Estijos pasididžiavimas „Ewert and the Two Dragons“, jaunoji britų muzikos viltis Jamie N Commons, kaip pritariančioji grupės „Bombay Bicycle Club“ vokalistė išgarsėjusi ir su šia grupe turą surengusi Lucy Rose, JAV grupė „Givers“, elektroninių rokerių trijulė „Vondelpark“ ir grupė „Cashier No.9“.
Didžiausias muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse „Positivus“ šiais metais liepos 20-21 dienomis jau šeštąjį kartą vyks tradicinėje vietoje – Latvijos pajūryje Slacgrivoje.
Šiandien tiesioginiame Rygos radijo stoties „Radio 101“ eteryje Latvijos muzikinio festivalio „Positivus“ organizatoriai paskelbė pirmuosius šios vasaros renginio atlikėjus ir grupes. Specialioje laidoje buvo paskelbti 8 vardai, tarp kurių pirmiausia į akis krenta britų grupė „Friendly Fires“ ir po kauke besislepiantis elektroninės muzikos atlikėjas „SBTRKT“.
Be šių, jau puikiai pažįstamų ir šių metų festivalių programose itin dažnai aptinkamų vardų, Latvijos Salacgrivos pajūrio mieste vyksiančioje muzikos šventėje pasirodymus surengs Estijos pasididžiavimas „Ewert and the Two Dragons“, jaunoji britų muzikos viltis Jamie N Commons, kaip pritariančioji grupės „Bombay Bicycle Club“ vokalistė išgarsėjusi ir su šia grupe turą surengusi Lucy Rose, JAV grupė „Givers“, elektroninių rokerių trijulė „Vondelpark“ ir grupė „Cashier No.9“.
Primename, jog didžiausias muzikos ir meno festivalis Baltijos šalyse „Positivus“ šiais metais liepos 20-21 dienomis jau šeštąjį kartą vyks tradicinėje vietoje – Latvijos pajūryje Slacgrivoje. Per šešerius renginio gyvavimo metus čia pasirodė daugybė žymių pasaulyje grupių ir atlikėjų, o festivalio programa ir dalyvių skaičius auga kiekvienais metais. Apačioje – pristatomasis jau paskelbtų festivalio grupių vaizdo klipas.
