Kai muzikinėse diskusijose kalba pasisuka Islandijos link, ko gero didžioji dalis diskusijos dalyvių mintyse ištaria Björk ir „Sigur Rós“ vardus. Tačiau tie, kuriems ugnikalnių ir mistikos šalis asocijuojasi ne tik su nuostabia gamta, unikalia kalba ir nuoširdžiais žmonėmis, puikiai žino, kad viso labo apie 300 tūkstančių vietinių gyventojų turinti valstybė garsėja unikalia muzika ir…. Puikių grupių kiekiu. Fenomenalu, tačiau šalis kurioje gyvena mažiau žmonių nei Kaune, pasauliui dovanoja tokią galybę geros muzikos, kuria sunku būtų pasigirti net ir gilias muzikines tradicijas turinčiai tautai. Žinoma, toks Islandų produktyvumas, pasak mano pašnekovo, taip pat turi pagrindimą: ilgos naktys ir pakankamai atšiaurus mikroklimatas verčia žmones ieškoti laisvalaikio ir “šildymosi” būdų. O Juk ne daug kas šildo geriau negu muzika…

Būtent todėl Islandų nestebina faktas, kad vienas atlikėjas gali groti dviejose, o kartais net ir trijuose kolektyvuose. Šalyje, kurioje ‘visi vieni kitus pažįsta’ muzika tapo ne tik kultūriniu varikliu, bet ir gyvenimo būdu, neatsiejamu nuo šviesiaplaukių ir nuoširdžių Atlanto vandenyno šalies žmonių kasdienybės.

Šiandien, kalbėdami apie Islandijos muzikinę sceną ir vardindami šios šiaurės šalies muzikinius pasidižiavimus, tikrai nuošalyje negalime palikti grupės “Feldberg” , praėjusio dešimtmečio pabaigoje tapusios ryškia Islandijos muzikos dalimi.

Einaro Tönsbergo ir Rósos Birgittos duetas 2009 metais išleido savo debiutinį albumą “Don’t Be A Starnger”. Po metų “Feldberg” nominuojami net trims prestižiniams Islandijos muzikos (IMA) apdovanojimams,  o už daina “Dreaming”atsiima statulėlę “Geriausio metų kūrinio” kategorijoje. Jau netrukus “Dreaming” tampa neoficialiu Islandijos himnu, mat būtent šis kūrinys yra pirmasis, suskambantis “Icelandic Airways” lėktuvuose šiems nusileidus Reikjavike, o duetu pradeda domėtis įvairios leidybinės kompanijos už šalies ribų. 2011- ųjų metų pradžioje “Felbderg” pasirašo sutartį su nedideliu Airijos leiblu “Smalltown Records”, kuris išleidžia debiutinį dueto diską Jungtinės Karalystės, o tuo pačiu ir viso senojo žemyno rinkai.

Taip grupė tampa vis labiau žinoma ir, be jokios abejonės, mylima…

Lyrišką, kokybišką ir labai mielą ausiai pop/dream pop muziką kuriančios grupės idėjinį ir kūrybinį vadą Einarą Tönsbergą užklupau dirbantį prie naujų jo ir Rosos dainų, kurios bus įtrauktos į dar šiemet pasirodysiantį antrą “Feldberg” studijinį albumą. Dar kartą pagrindęs “nuoširdžių ir mielų islandų” mitą, muzikantas su manoMUZIKOS skaitytojais mielai sutiko pasidalinti mintimis apie savo šalį, muziką, polėkį ir …. Ir nepabijojo pademonstruoti savo istorinių, su Lietuva susijusių žinių.

Sveikas gyvas, Einarai, kaip laikaisi?

Puikiai. Esu studijoje (Reikjavike).  Bandau užbaigti du naujus ateinančio albumo kūrinius. Visada smagu sukurti, įrašyti ir sudėlioti taškus ant naujos muzikos “i” (juokiasi).

Gal jau žinai kada pasirodys naujas “Feldberg” albumas?

Ketiname albumo įrašus užbaigti birželį. Tada jau viskas priklausys nuo mūsų leidėjų. Tikiuosi, kad rudens pradžioje albumas bus padėtas muzikos parduotuvėse (tiek Islandijoje, tiek ir Didžiojoje Britanijoje).

Pasirašėte sutartį su airių leidybine kompanija “Smalltown Records”, kuri jūsų debiutinį albumą “Don’t Be A Stranger” Jungtinėje Karalystėje išleido praėjus dviems metams ( 2011 m. vasarą) nuo jo oficialios pasirodymo datos jūsų gimtinėje. Ar nebuvo nuobodu tiek laiko dainuoti tas pačias dainas?

Logikos klausime yra (juokiasi)

Tai ir yra pagrindinė priežastis kodėl man taip patinka nauja muzika (juokiasi).

O jei rimtai, pasakysiu tik tiek, kad jeigu žmonėms tos dainos patinka ir jie jų tikisi, manau, kad nėra nieko blogo jeigu jas dainuojame vėl ir vėl…

Kurią “Feldberg” dainą labiausiai pamilo Jungtinės Karalystės gyventojai?

“You And Me” ir, žinoma, “Dreaming”.

Vasarą leidotės į pirmą rimtą Europinį turą. Kaip sekėsi?

Buvo puiku. Koncertavome Vokietijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.

Ko gero pats geriausias koncertas įvyko Paryžiuje, mat tame pačiame renginyje pasirodė dar kelios Islandų grupės. Kartu pristatėme savo šalies muziką.

Prisipažink, ar sunku būti muzikantu Islandijoje? Juk ši šalis – absoliutus fenomenas: joje viso tik trys šimtai tūkstančių gyventojų, o pasauliui jau esate pristatę tiek daug geros muzikos…

Žinai, islandai turi tokią nerašytą taisyklę… Mūsų šalyje labai ilgos žiemos, vėjuotos dienos ir tamsios naktys…todėl dar mokyklose besimokantys vaikai turi sugalvoti kaip praleisti savo laisvą laiką. Taip išeina, kad negalėdami žaisti lauke jie susirenka, muzikuoja kartu ir “pagimdo” naujas grupes.

Beje, yra visiškai normalu, kad Islandijoje tas pats asmuo groja net keliuose skirtinguose kolektyvuose.

Visai kaip ir tu?

Matau, kad puikiai viską žinai apie mane (juokiasi). Taip, visai kaip aš.

 

Jei jau prakalbome apie kitą tavo projektą, tuomet paklausiu ar ketini išleisti kažką naujo su “Eberg” (aut. past. – solinio Einaro projekto pavadinimas)?

Žinoma. “Eberg” taip pat nuolat juda pirmyn. Netrukus islandijoje pasirodys naujas šio mano projekto EP.

Na o jei paprašyčiau palyginti šiuos du projektus ir įvertinti jų svarbą tau, kaip kūrėjui. Kuri būtų svarbesnė?

Sunku atsakyti. Tiek “Eberg”, tiek ir “Feldberg” yra dvi neatskiriamos mano sielos dalys. Tai tarsi du skirtingi vaikai, kuriuos abu vienodai myliu.

“Feldberg” – labiau komercinis projektas, prie kurio dirba nemažai žmonių. Su juo, kaip žinai, mums pavyksta save pristatyti pasauliui. Tuo tarpu “Eberg” – daugiau eksperimentinis darinys, kuris man taip pat labai rūpi.

Galiu visai atvirai prisipažinti: ilgai klausiausi ir “Feldberg”, ir “Eberg”. Klausydamasis bandžiau jas palyginti ir man nepavyko. Toks jausmas, kad tai – du visiškai skirtingi kolektyvai. “Eberg” tikrai turi tą “specifinį” islandiško muzikinio tapatumo prieskonį.  Tuo tarpu ”Feldberg”, bent jau mano akimis, linksta skandinaviškos pop muzikos link.

Esi visiškai teisus. “Feldberg” turi ne islandiškos, o skandinaviškos muzikos prieskonį, “atkeliavusį” į mūsų muziką iš Švedijos ir Norvegijos.

Kai tik nusprendėme imtis “Feldberg” veiklos, klausėmės “Cardigans”. Todėl nepaisant to, kad norėjome būti absoliučiai unikalūs, tikrai negalime paneigti, kad ta grupė mums padarė nemažą įtaką.

Kol kas nesate ypatingai populiarūs Lietuvoje. Tačiau jei paprašyčiau tavęs trumpai pristatyti savo grupę, kokia būtų ta prezentacija?

…Na ir užklausei (galvoja ir juokiasi)…

Sakyčiau, kad “Feldberg” – tai šiek tiek susukta šampaninė pop muzika

Tai yra pirmas toks “Feldberg” muzikos apibūdinimas, kurį esu girdėjęs!!!

(juokiasi)

Rimtai… Muzikos kritikai ir žinovai jūsų grojamą stilių apibūdina labai įvairiai – nuo dream pop ir pop rock iki skandipop, tačiau niekas nesakė, kad tai – “susukta šampaninė pop muzika”.

(juokiasi). Tu mane prigavai, tad toks apibūdinimas buvo mano spontaniška improvizacija.

Iš tiesų mūsų muzika turi galybę apibūdinimų. Kai kuriems žmonėms apskritai nesvarbi stilistika. Jie tiesiog vadovaujasi “patinka/nepatinka” kriterijumi.

Beje, o kaip tu? Kaip tu apibūdintum “Feldberg” muziką?

O dabar tu prigavai mane…

(juokiasi)

Tiesą sakant vieningo apibrėžimo rasti negalėčiau. Sakyčiau, kad tai gražus pop roko ir dream pop mišinys, pagardintas skandinaviškos pop muzikos prieskoniu.

Skamba gerai (surimtėjęs). Tai – gan tikslus mūsų muzikos apibūdinimas.

Žinau istoriją kaip jūs su Rosa pradėjote muzikuoti kartu. Tačiau prisipažink, ar tada, kai kūrei savo pirmą dainą (jau kaip būsimo projekto “Feldberg” siela) ir supratai, kad kūriniui reikės moteriško vokalo, Rosos balsas buvo toks, apie kurį tu ir svajojai?

Tiesą sakant visiškai nežinojau Rosos iki tol, kol  man jos prireikė. Kurį laiką gyvenau Jungtinėje Karalystėje ir grįžęs į Islandiją težinojau tris vokalistes, kurios galbūt būtų galėjusios man padėti. Tačiau visos trys to padaryti tiesiog negalėjo (viena buvo išvykusi į laidotuves, kita atostogavo kažkur Islandijos salose, o trečia tiesiog dirbo).  Supratau, kad turiu vienintelę išeiti – paskambinti savo bičiuliams ir paprašyti rekomendacijos. Visi, kuriems skambinau, ištarė tik vieną vardą. Ir tas vardas buvo Rosa.

Rosa turi nuostabų, neįtikėtiną balsą, todėl vos tik jai pabandžius padainuoti, apniko jausmas, kad ta daina sukurta kaip tik jai.

Todėl į tavo klausimą galiu atsakyti vienareikšmiškai TAIP. Rosos vokalas buvo toks, apie kurį buvo galima tik pasvajoti.
„Gauti” Rosą buvo laimingas ir netikėtas atsitiktinumas.

Beje, o Rosa vis dar yra elektro dj?

Žinoma. Tai jos aistra.

Kaip ji reagavo į tokius gyvenimiškus pasikeitimus, kai grojant elektro tenka dainuoti lengvuose lyriškuose kūriniuose (kurie neabejotinai skiriasi nuo jos grojamos muzkos)?

Matai, ji yra melomanė. Ji myli muziką, ja domisi, ja gyvena ir ją puikiai išmano. Ji nėra įnikusi vien tik į elektro. Rosos idealė – Billie Holiday.

Manau, kad tai yra nuostabu. Jos muzikinis akiratis yra labai platus ir džiaugiuosi, kad ji savo muzikiniais atradimais pasidalina pavyzdžiui su manimi.

O tu pats ar turi muzikinių idealų?

Vaikystėje buvau apsėstas “Depeche Mode”. Juos tiesiog dievinau. Ir, turiu prisipažinti, kad jie ir dabar yra mano muzikiniai autoritetai.

Papasakok šiek tiek plačiau apie savo ateities planus. Pokalbio pradžioje minėjai apie šiemet pasirodysiantį albumą. Gal jau žinai ką darysi po to?

Norėčiau leistis į koncertinį turą ir reklamuoti naują diską. Tačiau kol kas stengiuosi susikoncentruoti į naujo albumo dainas ir negalvoti apie pašalinius dalykus. Noriu, kad mūsų naujas įrašas būtų kaip įmanoma geresnis.

Bet koncertuoti būtų smagu…norėčiau apvažiuoti Europą ir užsukti į Lietuvą.

Beje, kažkada vienas mano geras bičiulis parodė vieno Lietuvos miestelio nuotrauką (nepyk, bet tikrai neatsimenu miesto pavadinimo). Vaizdas buvo nuostabus. Todėl tikrai labai norėčiau apsilankyti jūsų šalyje ir ne tik surengti koncertą, bet ir ją pamatyti.

Beje, o ar žinai kad Lietuviai turi sentimentų ir silpnybių Islandijai?

Nejaugi?

Tikrai taip. Beveik prieš 22 metus mes tapome nepriklausomi….

(Einaras mane nutraukia ir greitakalbe išpyškina). Taip taip, jūs išsivadavote iš sovietų sąjungos, o mes buvome pirma valstybė, kuri pripažino jūsų nepriklausomą šalį.

Oho…tavo istorinės žinios tikrai puikios.

(juokiasi) šiek tiek domiuosi istorija. Tačiau, jei atvirai, labai didžiuojuosi, kad mano šalis buvo pirmoji, pripažinusi tavo šalį.

Mes irgi labai didžiuojamės ir labai džiaugiamės, kad Jūs buvote tie pirmieji, kurie padėjo mums pralaužti istorinius ledus.

Ačiū tau už smagų pokalbį.