Grupė „Foo Fighters“ ruošiasi „Medicine at Midnight“ pristatymui, kuris įvyks vasario 5 d. ir pristatė jau tris kūrinius iš dešimtojo savo albumo.
Lapkritį jie pristatė pirmąją dainą „Shame Shame“, sausio pradžioje antrąjį kūrinį „No Son Of Mine“, o visai neseniai pasirodė ir trečiasis kūrinys „Waiting On A War“.
Du iš šių kūrinių grupė atliko Amerikos televizijos laidoje „Jimmy Kimmel Live”, kaip muzikinis svečias:
„Waiting on a War”
„No Son of Mine”
Dave’as Grohlas ir jo grupė „Foo Fighters“ ruošiasi naujo albumo „Medicine at Midnight“ pristatymui, kuris įvyks vasario 5 d.
Lapkritį pristatę pirmąją naujo įrašo dainą „Shame Shame“, amerikiečių roko dievukai jau sausio pradžioje pristatė antrąjį kūrinį „No Son Of Mine“.
Grupė neilgai laukė ir šiandien pristato jau trečiąjį kūrinį – „Waiting On A War“. Pasak Dave Grohl, daina buvo įkvėpta pokalbio su jo 11-mete dukra Harper: „This song was written for my daughter, Harper, who deserves a future, just as every child does.“ rašė soc tinkluose ir pridūrė „Waiting On A War” last year, given the recent events at the US Capitol, the timing of the song’s release couldn’t be more appropriate. “
Klausom ir laukiam pasirodančio albumo?
Visai neseniai manoMUZIKA.lt rašė, kad Lana Del Rey savo socialiniuose tinkluose pasidalino naujausiomis žiniomis apie būsimą savo darbą – „Chemtrails Over The Country club“. Buvo atskleistas 11-os albume pasirodysiančių kūrinių sąrašas ir būsimas albumo vizualus apipavidalinimas.
Jau galima albumo išankstinė rezervacija, o vakar atskleista ir albumo pasirodymo data – kovo 19-a. Taip pat pristatytas jau antrasis kūrinys iš būsimo albumo – titulinė albumo daina „Chemtrails Over The Country club“, bei jai skirtas vaizdo klipas.
Klausom ir vertinam?
Jack White kurį laiką skatino „The White Stripes“ gerbėjų nostalgiją…
Rašėme, jog buvo pristatytas vaizdo klipas dueto kūriniui „Apple Blossom“ ir kitos medžiagos gerbėjams (rašėme čia). Taip pat pasirodė klipas kūriniui „Let’s Shake Hands“ ir „Third Man Records“ išleistas „The White Stripes“ geriausių dainų albumas su 26-ais dueto kūriniais (rašėme čia).
Kad ir kaip gera prisiminti šį garage rock duetą, labai norisi naujienų apie naują Jack White solo kūrybą. Kol kas jų dar nėra, bet…
Atlikėjo leidybinė kompanija „Third Man Records“ išleis riboto tiražo išskirtinį vinilų rinkinį, kuriame įamžintas 2014m. vykęs Jack White pasirodymas „Masonic Temple“, gimtajame Detroite. Tada, tris su puse valandos trukusiame koncerte, jis atliko 38 dainas, tarp kurių ir Beck „Devil’s Haircut“, Led Zeppelin „The Lemon Song“ ir Hank Williams „Ramblin Man“ koveriai. Pasirodysiantį vinilų rinkinį sudarys trys 180-gramų spalvoti vinilai su gyvu pasirodymo įrašu , bei 7 colių vinilas su 2020m. pabaigoje vykusio Jack White SNL pasirodymo gyvo garso įrašu. Šį rinkinį galima užsisakyti iki sausio pabaigos, o gerbėjus jis pasieks kovo pabaigoje.
Visi tikrai esame išsiilgę gyvų koncertų ir gerbėjai laukia naujos atlikėjo kūrybos, tad – nebloga naujiena ir dovana fanams.
Jack White: Live At The Masonic Temple kūrinių sąrašas:
01. Fell in Love with a Girl
02. Astro
03. The Big Three Killed My Baby
04. High Ball Stepper
05. Lazaretto
06. Missing Pieces
07. Just One Drink
08. Hotel Yorba
09. You Know That I Know
10. Love Interruption
11. Weep Themselves to Sleep
12. I Cut Like a Buffalo
13. Cannon
14. Hoodoo Man (Junior Wells cover)
15. Icky Thump
16. Screwdriver
17. Ramblin’ Man (Hank Williams cover)
18. Apple Blossom
19. Three Women
20. The Same Boy You’ve Always Known
21. We’re Going To Be Friends
22. Sugar Never Tasted So Good
23. Entitlement
24. Alone in My Home
25. Steady, As She Goes
26. Ball and Biscuit
27. The Lemon Song (Led Zeppelin cover)
28. The Hardest Button to Button
29. Sixteen Saltines
30. Devils Haircut (Beck cover)
31. Hypocritical Kiss
32. That Black Bat Licorice
33. Would You Fight For My Love?
34. Blue Blood Blues
35. You Don’t Know What Love Is (You Just Do As You’re Told)
36. My Doorbell
37. I Fought Piranhas
38. Seven Nation Army
Lana Del Rey savo socialiniuose tinkluose pasidalino naujausiomis žiniomis apie būsimą savo darbą – „Chemtrails Over The Country club“.
Albumo pasirodymo data dar nėra žinoma, tačiau šiandien Lana Del Rey savo socialiniuose tinkluose pasidalino būsimo albumo „Chemtrails Over The Country club“ viršeliu ir kūrinių sąrašu. Kol laukiame pasirodant, galime pasiklausyti dar spalį pristatyto pirmojo singlo – dainos „Let Me Love You Like A Woman“, kurią galite išgirsti spotify ir youtube.com platformoje.
Naujus metus „Kabloonak“ , arba atlikėjas Jonas Narbutas, pradeda savo klausytojams dovanodamas naują vaizdo klipą. Daina „Never Asked You“ pasirodė 2020 m. gegužės mėnesį išleistame gyvų įrašų albume „Live From The Studio“. (manoMUZIKA.lt rašė čia), o kūrinio vaizdo klipas gimė karantino sąlygomis. Jame, pasitelkiant vos kelis prožektorius, kamerą ir tamsą, įamžintas kultūros komplekso „SODAS2123“ didžiojoje salėje šokantis atlikėjas Jonas Narbutas.
Per penkiolika valandų nufilmuoto klipo komanda labai maža. Dėl karantino joje liko trys žmonės – atlikėjo sesuo, montažo režisierė Ignė Narbutaitė, klipo operatorius bei grupės „Kabloonak“ gitaristas Alanas Gurinas ir pats muzikantas. Taip pat dėl suvaržymų ne kartą kito klipo idėją bei lokaciją.
Kaip pasakoja „Kabloonak“, viskas prasidėjo nuo judesio: „Norint dokumentuoti vieną koncertą, prasitariau Alanui (grupės gitaristui), jog būtų smagu turėti mechanizmą, sukantį kamerą aplink savo ašį, o kitą dieną jis jau buvo Alano sukonstruotas. Tą kartą užfiksuota medžiaga pastūmėjo tolesnėms mintims apie principą, kuriuo galėtume naudotis filmuojant klipą“ ir taip gimė idėja klipui, kuriame šoka ne tik pats atlikėjas Jonas Narbutas, bet ir kino kamera.
Taip pat kūrėjas ir klipo komanda siunčia padėką Justinui Venciui už post-produkcijoje gražiai pabrėžtas spalvas bei Vytautui Narbutui – už pagalbą su projektoriumi, o klipo atsiradimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Beje, „Kabloonak“ 2020-ieji atnešė ne tik minėtą gyvų įrašų albumą, tačiau tos pačios komandos 2019m. kurtas klipas „Bruises on Her Legs“ pernai buvo pastebėtas ir tarptautiniuose vandenyse, tad kviečiame prisiminti ir jį:
https://www.youtube.com/watch?v=S-o-pVG1BDA&ab_channel=Kabloonak
Kristijonas Ribaitis (nuotr. Igno Avižinio)
Muzikos kūrėjas ir atlikėjas Kristijonas Ribaitis jau ne vienerius metus scenoje stebina gerbėjus ir koncertuose yra kaskart kitoks. Jo muzika yra kažkur tarp indie ir elektronikos. Atlikėjo debiutinis albumas „Vakar Buvo Rytoj“ buvo akustinis su minimaliais garso efektais, tačiau naujausias EP „Preliudas“ bei kartu su Ignu Juzoku scenoje atliekami naujausi kūriniai skamba visai kitaip ir skleidžia kitą energiją. ManoMUZIKA.lt pakalbinome Kristijoną apie naują jo skambesį, būsimą albumą „Laimingi“, ironiją kūriniuose ir įkvėpimą.
Tavo karantinas buvo kūrybingas. Papasakoki daugiau apie naują savo kūrybą – EP „Preliudas“, dainą „Prieš einant toliau“ ir naujausią kūrinį „Primena“.
EP „Preliudas“ buvo paleistas sausio mėnesį. Jis buvo introdukcija – preliudas į artėjantį albumą. EP baigiasi kūriniu „Pigu“ ir, nors tai geras įvedimas į albumą, bet man norėjosi aiškesnio susijungimo ir taip balandžio mėnesį pasirodė „Prieš einant toliau“. Mes su prodiuseriu Ignu Juzoku juokavome, kad, kadangi mes į būsimą albumą „Laimingi“ žiūrėjome kaip į savotišką elektroninį miuziklą, tai „Preliudas“ yra ta muzika, kuri nuteikia pasirodymui, o „Prieš einant toliau“ – ta pa pirmoji baladė, kuria prasideda miuziklas. Man šis sujungimas buvo labai svarbus, nes „Prieš einant toliau“ pasibaigia tokiais garsais, kokiais prasidės būsimas albumas. O kūrinys „Primena“ yra vienas tų kūrinių, kuriuo norėjosi parodyti naujo albumo skambesį.
Naujas albumas vadinsis „Laimingi“ ir esi užsiminęs, kad tai bus konceptualus albumas su tam tikra istorija. Kokia ta istorija? Kada ir kokio albumo laukti?
Visas albumas yra vieno žmogaus, vienos nakties istorija – minčių srautas. Galima sakyti, kad šiame albume neišgirsite nieko naujo – tiesiog, tai istorijos, kurias man papasakojot, kai buvot išgėrę. Nesakau, kad iš tikrųjų perpasakoju žmonių istorijas, bet tai labiau jų perfrazavimas ir personažų kūrimas. Tas pagrindinis lyrinis subjektas, kurio personifikaciją aš dainuoju albume, yra labai pasimetęs čiuvas, kuris nelabai supranta skirtumo tarp to kas vyksta realybėje, o kas – jo mintyse. Galiausiai ta riba tampa labai plona ir virsta ilga vieno vakaro istorija.
Ta istorija daugiau per personažo prizmę, bet kiek ten tavęs?
Taip nėra, kad tai yra visiškai nuo manęs atsisiejęs personažas. Ten pakankamai daug ir asmeninių dalykų, bet man labai patinka ir svarbu, kad mano tekstuose žmonės rastų truputį savęs. Man įdomu tais aspektais nagrinėti save, bet jie nėra tokie svarbūs žmonėms, norintiems tuose kūriniuose rasti dalį savęs.
Turbūt lengviau kurti atsiremiant į personažą ir per jį pateikiant istoriją?
Taip, tas tikrai tiesa. Tas personažas yra lengvas pasislėpimas, nors jis ir nėra visiškai atsietas nuo manęs. Manau, kad būtų labai nesąžininga, jei tai būtų tik kūrėjo užsimesta kaukė. Tai pakankamai lengvas personažas, kad turėčiau daugiau drąsos tuos dalykus išdainuoti arba pasakyti. Man tai padeda.
Šiais metais pristatytuose kūtiniuose – daugiau elektronikos ir kitoks tavo skambesys. Papasakok daugiau apie tavo garso pokyčius, galbūt dar kažkas kito?
Visą laiką yra tam tikras tobulėjimas. Be elektronikos šiuose kūriniuose yra daugiau kitų motyvų, daugiau teatrališkų dalykų… Tai bene sudėtingiausi kūriniai, kuriuos (kol kas) esu kūręs. Ignas Juzokas – mano prodiuseris, kolega su kuriuo groju ir mano labai geras draugas – su juo dirbame nuo mano pirmojo albumo „Vakar Buvo Rytoj“. Man atėjus pas Igną, daug nekalbėjome, nesakėme, kad antrąjį albumą reikia daryti daugiau elektroninį – tai natūraliai išėjo. Jeigu iš eilės žiūrint tą procesą – „Vakar Buvo Rytoj“ buvo akustinis ir bardiškas albumas su labai minimaliais elektronikos aspektais. Po jo buvo EP „Penki“, kur labai skirtingi kūriniai – kai kurie jų elektroniniai, kai kurie buvo akustiniai – čia tas perėjimas į elektroninę pusę. Man tai įvyko natūraliai, bet jei žmogus klausytų tik pirmojo ir išgirs antrąjį albumą, neklausęs EP ir singlų, tai manau jam bus pakankamas šokas tuos du albumus vieną po kito klausyti.
Kas įkvėpė tam pokyčiui? Galbūt kūrėjai, kuriuos seki ir lygiuojiesi? Esi pasakojęs jog tavo idealai – David Bowie ir Jack White, o jie mėgsta eksperimentuoti ir keisti savo skambesį. Tas pokytis tarp tavo pirmojo albumo ir naujausių singlų būtų panašu į jų įtaką…
Keisti patį žanrą ar skambesį – labiau David Bowie, nes kiekvienas jo albumas skamba kitaip. Ne taip seniai skaičiau jo biografijoje, kad jis ,berods, kas du metus keitė visą savo skambesį bei personą. Labai drastiškai keitė ir praėjęs pro labai daug personažų buvo. Dabar yra natūralu, kad atlikėjo garsas su kiekvienu albumu kažkaip kinta, bet tuo metu tai buvo visiška naujovė ir niekas taip nedarė.
Kalbant apie Jack White – man paliko įspūdį tai, kad jo soliniuose albumuose „Lazaretto“, „Blunderbuss“ ir netgi anksčiau išleistuose „The White Stripes“ darbuose – viename albume niekada nebuvo vieno žanro kūrinių. Jis labiau išmokė, kad nėra taisyklių, kurių būtina laikytis, pasakyti sau „Ei,seni, daryk ką nori“ ir tai man padėjo. Dar viena įstrigusi Jack White mintis buvo, kai jo paklausė kaip jis rašo dainas ir kaip joms priskiria stilių, o jis atsakė, kad jam daina pasako, kaip ji turi skambėti. Čia apie tai, kad tu sukuri dainą ir nenori jos pritempinėti. Jeigu parašai dainą ir ji gerai skamba bardiškai – akustiškai, tai kodėl ją reikėtų perdaryti į kažkokį kitą kūrinį? Jis ne kartą interviu yra minėjęs, kad muzika veda jį ir ta mintis man patinka. Taip daro daug atlikėjų, bet galėtų daryti daugiau.
Kaip dabar savo kūrybą pristatytum? Ar tai dar svarbu? Dabar žanrai ir apibrėžimai dar kažką reiškia?
Man asmeniškai nelabai. Mes su Ignu Juzoku turėjome keletą pokalbių apie tai kur mes einame – į post-punk? Pop? IDM dalykus? Man pats sunkiausias dalykas atsakyti į klausimą „ką tu groji?“ ar „kokią muziką atlieki?“ Esu pasirašęs, kad indie- elektroniką, nes tai tarsi geriausiai ir plačiai apibrėžia. Galbūt būsimas albumas bus daugiau indie-pop, jei reikia save į kažkokius rėmus statyti, bet nemanau, kad būtina.
O kaip gerbėjai priima tavo naują skambesį?
Atrodė, kad viską darome gerai ir buvo įdomu kas bus toliau. Per daug neprominome ir sakėme, kad pristatysime naujus kūrinius – that‘s it. Šiuos kūrinius pristatėme vasaros viduryje LOFTE ir turėjome „karantininį“ koncertą per LOFTAS TV. Po jų sulaukėme labai gerų atsiliepimų ir ta reakcija maloniai nustebino. Kiekvienas žmogus, kurio nuomonę pasitikiu ir kurių nuomonė man yra įdomi, sakė, kad tai yra geras ir teisingas žingsnis į priekį.
Ar kitoks jausmas atliekant naujus kūrinius?
Taip, jis pasikeitė net ir grojant senus kūrinius. Visi seni kūriniai, kuriuos atliekame šalia naujų, yra pasirinkti neatsitiktinai. Jie tinka į tą pati kontekstą – į tą visą vieno vakaro istoriją ir kai kuriems iš jų galima pritaikyti ironiją. Visas būsimas albumas ir kaip jį atlieku – persmelktas ironija, jame daug cinizmo. Tuomet natūraliai tuose senuose kūriniuose taip pat atsiranda ironijos ir nebėra to svajingo bardo su gitara, kuris atlieka kūrinį apie meilę. Tie kūriniai, kurie anksčiau skambėjo labai saldžiai, dabar skamba daug ironiškiau.
Ką dar ruoši gerbėjams iki albumo pasirodymo? Jau numatęs datą, kada jis pasirodys?
Dėl esamos situacijos, tiksli data dar nenumatyta. Visgi, manau, kad pavasarį bus galima išgirsti albumą, o iki jo – dar vienas singlas.
Galbūt bus naujų vaizdo klipų?
Taip, planuojame vieną. Pažiūrėsime, kaip viskas pavyks, tačiau labai norisi, kad ne tik albumas pasakotų istoriją, bet ir klipas to albumo kūriniui turėtų aiškesnį siužetą ir būtų arti viso albumo vaibo bei stilistikos. Norisi, kad artėjantis klipas būtų susijęs ir stiprus, kaip ir pats albumas. Su šiuo albumu ypatingai norisi turėti aiškesnę vizualinę estetiką šalia audio estetikos, kuri ir taip bus kūriniuose.
Išgirskite naujausią atlikėjo kūrybą:#
Deafheaven
Iš San Francisko kilusi eksperimentinio metalo grupė „Deafheaven“ savo muzikoje perpina įvairius stilius ir įtakas – nuo black metal iki post-rock ir shoegaze motyvų. Grupė greitai tapo viena iš labiausiai matomų šio meto Amerikos metalo grupių.
Šiuo metu grupė švenčia savo veiklos dešimtmetį ir ketino leistis į pasaulinį turą „10 Years Gone“, bet karantinas pakoregavo grupės planus. Progai pažymėti „Deafheaven“ išleido gyvai įrašytą albumą tuo pačiu pavadinimu „10 Years Gone“ , papildytą iliustracijomis-nuotraukomis iš dešimtmetį trunkančios karjeros. Albume įrašytas planuotas setlist‘as kūrinių, kurie būtų skambėję gyvuose grupės koncertuose.
Paklausome:
AUTISM singlo „Immersion“ vizualas
Vilniečių Post Rock / Post Metal grupė „AUTISM“ savo pirmąjį albumą „The Crawling Chaos“ išleido 2013m., o pernai pasirodė jau trečiasis grupės albumas „Have You Found Peace?“. Šiandien grupė pristato savo naujausią singlą „Immersion“, kuriam savo vokalą „paskolino“ Andrius iš „RED WATER“ projekto. Savo minimalistine kompozicija grupė kalba apie nerimą, vidines dvejones ir siekia perteikti beviltiškumo jausmą nardant nerimo ir laikino palengvėjimo bangose. Pakalbinome grupę apie muziką, kinematografiją jų kūryboje ir naujausią singlą.
Savo muziką apibrėžiat, kaip instrumental Post Rock / Post Metal ir einate tuo keliu nuo grupės pradžios, tik vis daugiau vokalo išgirstame…
Karolis Lapėnis: Nemanau kad galime save laikyti konservatyviai nusiteikusia grupe ir laikytis vieno stiliaus rėmų. Evoliucija yra juntama nuo pat pirmojo albumo iki naujausios kūrybos ir su kiekvienu mūsų albumu ji yra natūraliai neišvengiama. Pradėjome įkvėpti Post Rock, vėliau pradėjome „sunkėti“, todėl būtų buvę keista neprirašyti Post Metal, tačiau nėra svarbu, kaip vadinti.
Tomas Daniševskis: Šalia gitarinių melodijų dar atsirado ir ambient’o inkliuzų, kurių vis daugėja mūsų kūrybiniame procese. Pirmi balso ir muzikos eksperimentai prasidėjo dar 2012-ais metais single „Savant Syndrome“. Ten buvo nusamplintas balsas iš BBC dokumentinės laidos apie savanto sindromą turinčius žmones. Po metų „The Crawling Chaos“ albume, kurio instrumentinę dalį užpildė Lovecrafto apsakymo „skaitymas“. Tas balso naratyvas vienokia ar kitokia forma yra nuo pat pradžios, tačiau vokalas, kokį visi įpratę girdėti, atsirado tik „Have You Found Peace?“ albume.
Karolis Lapėnis: Taip, pirmas tikras vokalo partijos apsireiškimas buvo „Have You Found Peace?“ albume, kur geras mūsų draugas Krzysztof Traczyk iš lenkų Post Black grupės „Rosk“ prisidėjo ne tik su įkalbėtais monologais, bet ir viename iš kūrinių atsirado reali ir tikrai reikšminga vokalo partija. Panašu, kad čia evoliucija nesustoja – toliau laikomės aiškių, konkrečiai skambančių ir sunkių rifų, bet muzika įgyja daugiau disonansinių garsų ir lengvo Post Rocko nelieka nė kvapo.
Jums vokalas svarbu? Ar išgirsime jo daugiau būsimame/kitame Jūsų albume?
Tomas Daniševskis: Šiuo metu būsimas albumas mums yra kiek abstrakti sąvoka, nes jis tarsi yra suplanuotas, bet jo dar nėra. Kol kas visas dėmesys sukoncentruotas į kelis singlus ir tikimės tame procese išsigryninti visas tarpines detales. Panašu, kad kryptis kardinaliai nesikeis, o vokalinių įstojimų tik daugės.
Karolis Lapėnis: Mums vokalas tampa vis svarbesnis, ką galite pastebėti ankstesniame albume, o galutinį naujojo albumo rezultatą geriau išgirsti patiems nei dabar viską iškloti. (šypsosi)
Kokiai auditorijai skiriate savo kūrybą?
Karolis Lapėnis: Nematau prasmės ar naudos skirstyti savo auditoriją į tipus. Lietuvoje ji per maža. Mūsų koncertuose lankosi visi, kurie prijaučia sunkesnei muzikai. Už Lietuvos ribų – koncertuose sutinkame ir vien tik post’ą pasiklausyti susirinkusių klausytojų, kurie puikiai žino šią sceną ir mus lygina su kitomis panašiomis grupėmis, vertina šio stiliaus rėmuose, tačiau vis teik savo kūrybą skiriame, tiesiog, tiems, kurie jos klausys.
Papasakokite daugiau apie singlą „Immersion“ ir atskleiskite truputį ateities planus…
Karolis Lapėnis: „Immersion“ bus tikrai kitoks nei ankstesnė mūsų kūryba. (šypsosi)
Tomas Daniševskis: Apie albumą dar nelabai yra ką pasakoti. Jis bus, bet kada ir koks – sunku pasakyti. Kol kas esame susikoncentravę į singlų leidimą. „Immersion“ – naujas mūsų kūrinys, kuris tapo pirmuoju singlu po „Have You Found Peace?“ albumo. Medžiagos yra daugiau ir šiuo metu dirbame prie jos galutinių aranžuočių. Manau, jog greitai išgirsite dar naujos kūrybos.
O „Immersion“, kaip Karolis minėjo, yra kitoks nei ankstesnė mūsų kūryba, nors tie skirtumai, galbūt, matomi tik mums. Tai elementari grupės evoliucija ir mūsų noras pabandyti kažką kitaip, nei darėme anksčiau.
Albumuose kalbate psichologinėmis temomis – nerimą, savivertę, kompleksus… Kodėl tokios pasirinktos temos?
Karolis Lapėnis: Temos – sudėtingos ir įtraukiančios. Verta apie jas kalbėti ir tuo labiau įgarsinti. Šios temos nagrinėjamos kino industrijoje, literatūroje, muzikoje ir yra ne tik mums patiems aktualios. Tai yra paslaptinga, traukia ir tikrai aktualu auditorijai. Negaliu pasakyti kad užsiimame edukacinę poziciją, tačiau manau kad tai įgarsinti ne vien įdomu, bet ir svarbu.
Nuosekliai vizualams renkatės tamsias ir kiek bauginančias nuotraukas. Tai įvaizdžio dalis? Kiek svarbus Jums Jūsų įvaizdis?
Tomas Daniševskis: Man albumų vizualinė dalis buvo visada svarbi. Matyt, tai grafinio dizainerio profesinės ligos požymiai. Visada mėgau tamsios estetikos ir minimalios kompozicijos fotografiją. Nuo „Film Noir“ albumo, viršeliuose vyrauja tamsi žmogaus figūra. Tai tikrai netyčia, bet tik tokią vizualinę formą matau, galvodamas apie temas, kurias bandome paliesti savo muzikoje.
Karolis Lapėnis: Įvaizdis yra svarbus tiek, kad auditorijai būtų įdomu dalyvauti mūsų koncertuose. Tikslas – išlaikyti nuoširdų ir paprastą įvaizdį, bet neišeiti ant scenos su „pantalonais“ ir šlepetėmis.
Jūsų kūryba kinematografiška. Patys taip pat manote? To siekiate?
Tomas Daniševskis: Galvodamas apie mūsų dainų kompozicijas, visada įsivaizduoju kaip tai galėtų atrodyti vaizdo klipe. Vėlgi – perofesinė liga, o ir nemažai įkvėpimo ateina iš vizualių dalykų – kino filmų, fotografijos, paveikslų ar net kompiuterinių žaidimų.
Karolis Lapėnis: Sakyčiau, kad mūsų kūryba yra netyčia kinematografiška. Kurdamas muziką negalvoju apie kažkokį filmą, bet viso to rezultatas tinka prie kinematografiško įvaizdžio. Galutinis vaizdas yra labai konkretus ir kino tema yra labai tinkamas būdas atspindėti bendrą nuotaiką.
Jūsų kūriniams labai tiktų ir net norėtųsi vaizdo klipų, bet jų kūriniams nekuriate. Toks grupės sprendimas?
Karolis Lapėnis: Tikrai nesame užsispyrę nekurti vaizdo klipų. Geri vaizdo klipai kainuoja pinigus ir laiką. Nenorime daryti blogo produkto, o planų vaizdo klipui ateičiai tikrai yra.
Tomas Daniševskis: Mūsų kūriniai dažnai yra kur kas ilgesni, nei standartinis visiems įprastas formatas. Sukurti įdomų ir kokybišką vaizdo klipą „ilgmetražei“ dainai, kuris atspindėtų mūsų viziją ir patiktų mums patiems – sunkus uždavinys. Kol kas tam neturime reikiamų resursų.
Kas Jums svarbiausia kuriant muziką? Kokios muzikos patys klausote?
Tomas Daniševskis: Pastaruoju metu bandome prodiusuoti savo kūrybą, kuriame po kelias tos pačios dainos versijas, įrašinėjame ir ieškome geriausio skambesio. Tai sulėtino kūrybinį procesą, tačiau tuo pačiu atsisakėme „ai bus gerai“ mentaliteto. Dėl klausomos muzikos – pastaruosius du metus jos klausausi vis mažiau, ji tampa foniniu atributu. Mieliau renkuosi klausytis podcast‘ų, nors jau antrus metus iš eilės mano klausomiausių grupių sąrašo viršuje – Eminem’as. (šypsosi)
Karolis Lapėnis: Grupėje man svarbiausia aiškios rolės – kas sukuria stuburą, kas aranžuoja, kas ritmą galvoja ir t.t. Kurti efektyvu, kai visi dirba savo darbus ir žinome ko iš kiekvieno tikėtis. Dar pastebėjau, kad labai svarbu muzikos „žodynas“ – t.y. reikia klausytis muzikos ir semtis įkvėpimo būtent iš jos, nes tai padeda nepasimesti visoje muzikos stilių ir nuotaikų masėje. Pastebėjau kad šiame etape visi labai skirtingos muzikos klausomės. Mane dažnai įkvepia post metal, post hardcore, doom, sludge stilių atlikėjai arba retro new wave, ar klasikiniai reikalai – Šopeno kūryba patinka ir tam tikri elementai padaro įtaką muzikos nuotaikai.
Kam daugiausia dėmesio skiriate savo albumuose?
Tomas Daniševskis: Anksčiau man buvo svarbu, jog albumai turtėtų kažkokią koncepciją, naratyvą. Ypač, kai albumų stuburas buvo instrumentinė muzika, nes tik turint stiprų konceptą buvo galima išsiskirti iš visos post muzikos jūros. Šiai dienai visas konceptualizmo entuziazmas yra išblėsęs. Dabar įdomiau susikoncentruoti į produkciją ir atskirų dainų aranžuotes.
Naujausias grupės darbas pasiklausymo platformose:
Rugsėjo pabaigoje po Junior a pseudonimu kūręs Tautvydas Gaudiešius pristatė kitą savo alter ego – FC Baseball. ManoMUZIKA.lt rašė ir kvietė išgirsti rugsėjo 30 d pasirodžiusį naują atlikėjo ir muzikos kūrėjo 10 dainų albumą „Lùna“.(rašėme čia).
Albumą lydėjo ir vaizdo įrašai, kuriuose gyvai atliekami kūriniai „Kai oras atšils“ ir „M-1“ (rašėme čia).
Vakar pasirodė dar vienas puikus įrašas kūriniui „Už krašto“. Pasiklausom?
„The White Stripes“ gerbėjams dabar tarsi grupės atgimimo metas ir Jack White skatina šią gerbėjų nostalgiją.
Rašėme, jog buvo pristatytas vaizdo klipas dueto kūriniui „Apple Blossom“ ir kitos medžiagos gerbėjams (rašėme čia), o neseniai pasirodė klipas kūriniui „Let’s Shake Hands“. Ir tai dar ne viskas!
Pasirodė ir „Third Man Records“ išleistas „The White Stripes“ geriausių dainų albumas su 26-ais kūriniais (rašėme čia), kurį galima užsisakyti LP, o ypatingo leidimo Vault package #46 su trimis LP ir papildomomis gėrybėmis jau keliauja „The White Stripes“ gerbėjams. Žinoma, jį jau galima išgirsti ir pasiklausymo platformose:
Vienas didžiausių vasaros festivalių Europoje – ROSKILDE praneša, kad 2021 metais įvyks ir jau žinomas pilnas festivalio „line-up’as” (visi festivalyje pasirodysiantys atlikėjai).
Visiems melomanams, išsiilgusiems gyvo garso koncertų atvirose erdvėse ir festivalio atmosferos, tai puiki žinia ir tarsi pirmas vilties ženklas, kad 2021m. turėsime vasaros festivalius ir užsienio atlikėjų juose. Laukiame žinių iš Lietuvos didžiųjų vasaros festivalių ir tikimės, kad 2021m. vasarą jau galėsime susitikti juose!
Niujorko garage rock / post-punk atstovai „The Strokes“ šių metų balandį grįžo su šeštuoju albumu „The New Abnormal“ (rašėme čia), kuris nominuotas GRAMMY apdovanojimui, kaip „Best Rock Album/ Geriausias Roko Albumas“ . Jį aptarėme ir balandžio albumų apžvalgoje.
Neseniai „The Strokes“ porą šio albumo kūrinių atliko gyvai (rašėme čia) ir vienas jų buvo– „The Adults Are Talking“, kuriam grupė sukūrė ir vaizdo klipą, kurį režisavo Roman Coppola (dažnai dirbantis su „Phoenix“ ir Wes Anderson) . Jame – grupės nariai kovoja su robotais beisbolo aikštėje, o vėliau žmogaus- roboto kova perkeliama ir į kitas sporto (ir ne tik) šakas.
Ir dar keletą jau anksčiau pristatytų grupės vaizdo klipų rasite čia ir čia.
FC Baseball (nuotr: Nerijus Kuzmickas)
Rugsėjo pabaigoje pasirodė žinia, jog po Junior a pseudonimu kūręs Tautvydas Gaudiešius šį populiarų alternatyviosios elektronikos vardą išleidžia kūrybinių atostogų. Tačiau Tautvydas tikrai nenustojo kurti, o pristatė kitą savo alter ego – FC Baseball, po kurio vardu pasirodė kiek kitaip suskambėjusi pirmoji jo kūryba lietuviu kalba. Naujasis atlikėjo ir muzikos kūrėjo 10 dainų albumas „Lùna“ pasirodė rugsėjo 30 d. (rašėme čia).
Žinoma, kad kūrinius lydėjo ir vaizdo klipai.
Albumą pristatė „Už krašto“ video :
Visai neseniai pasirodė vaizdo klipas, kuriame gyvai atliekamas kūrinys „Kai oras atšils“ :
O paskutinę lapkričio dieną dar vienas klipas kūriniui „M-1“:
Neseniai manoMUZIKA.lt rašėme apie grupės „Oasis“ nario Liam Gallagher išleistą pirmąjį kalėdinį singlą – „All You’re Dreaming Of“.
Savo naują kūrinį Liam Gallagher atliko gyvai „The Jonathan Ross Show“ , o prieš 25-erius metus pasirodžiusį „Oasis“ kūrinį „Hello“ – pokalbio su „BBC Radio 2“ metu. Šių pasirodymo įrašus siūlome išgirsti:
Prieš metus (2019m. metų pabaigoje) pasirodė kritikų išgirtas ir muzikos gerbėjų pamėgtas Nick Cave & The Bad Seeds albumas „Ghosteen“ (rašėme čia). Vėliau , pakankamai greitai atėjo karantinas.
Karantino metu (liepos mėnesį) buvo nufilmuotas ir įrašytas Nicko Cave‘o solo koncertas, kur jis vienas „Alexandra Palace“ salėje Londone atliko net 22 kūrinius, kurie apėmė „Grinderman“ , grupės Nick Cave & The Bad Seeds bei naujausio albumo „Ghosteen“ darbus.
Visa ši medžiaga tapo koncertiniu kino filmu, kurio, deja, bet Lietuvoje galėjome pasidžiaugti tik dalimis tos medžiagos, ir gyvai įrašytu albumų, kuris jau visose muzikos pasiklausymo platformose. Tikrai verta paklausyti ir išgirsti:
Amerikiečių rokeriai „Foo Fighters“ planavo šiais metais švęsti savo 25-tus veiklos metus ir kartu su grupės lyderiu Dave Grohl savo socialiniuose tinkluose dar sausį skelbė, kad užsisegtume saugos diržus, nes suplanuota, kai kas beprotiško ir ypatingo, šiai progai paminėti.
Grupė pranešė ir apie jau dešimtą „Foo Fighters“ albumą, kuris pasirodys 2021 vasario 5 d. ir pristatė pirmąjį singlą.
Pristatė ir kūrinio „Shame Shame“ vaizdo klipą .
Dabar gerbėjams dovanoja originalią dokumentiką, kurią pavadino „Times Like Those“. Naujoje dokumentikoje ne šiaip archyvinės nuotraukos ir grupės narių pasakojimai, bet joje matome pačius grupės narius, sėdinčius kino salėje ir per projektorių žiūrinčius prisiminimus, o ji pradedama „Žvaigždžių karų“ stiliumi su tekstu „A long time ago in a recording studio far, far away…“
26 minutės „Foo Fighters“ istorijos Jūsų dėmesiui:
Jauną kūrėją iš Klaipėdos manoMUZIKA minėjo tarp „NOVUS“ konkurso atradimų. „INGAJA“ jungia melancholiškus, tamsius ambient garsus ir švelnų akustinį roką.
Rašėme apie pirmąjį kūrėjos singlą „Blink of an Eye“ bei apie debiutinį kūrėjos albumą „REVERIE“.
Šiandien „INGAJA“ pristato vaizdo klipą vienam iš debiutinio albumo kūrinių – „Full Moon“. Pasigrožėkime:
ManoMUZIKA.lt jau rašėmę, kad nuo pat 2019m. pradžios „The White Stripes“ gerbėjai ir Jack White įkurta įrašų kompanija „Third Man Records“ šventė grupės albumų „The White Stirpes“ (1999m.) ir „De Stijl” (2000m.) dvidešimtmečius. Ir, nors grupės jau kurį laiką nebėra, o Jack White vysto savo solinę karjerą ir kitus projektus, bet gruodį pasirodys geriausių „The White Stripes“ kūrinių albumas.
Neseniai atskleistas ir albumo kūrinių sąrašas. Jame yra ir „Apple Blossom“ – grubumo ir švelnumo savyje turintis akustinis kūrinys, kuriam, po dvidešimt metų, buvo sukurtas vaizdo klipas. Penktadienį vakare pasirodžiusį klipą kūrė „DREAM FACTORY ANIMATION“, o prodiusavo „WARTELLA“. Pažiūrėkime:
Spalio 31d. Niujorko garage rock / post-punk atstovai „The Strokes“ dalyvavo „Saturday Night Live“ (arba SNL), kur atliko dvi dainas iš pavasarį pasirodžiusio šeštojo grupės albumo „The New Abnormal“ – „The Adults Are Talking“ ir „Bad Decisions“. Pasirodymo įrašai tik neseniai (dėl autorinių teisių) tapo prieinami Europos gerbėjams, tad skubame dalintis.
Taip pat primename, kad „The Strokes“ šeštąjį albumą išleido balandį (rašėme čia) ir aptarėme jį mėnesio albumo apžvalgoje. Dėl pandemijos, grupė neturėjo progos tinkamai pristatyti „The New Abnormal“ ar surengti turą, todėl tai bene vienas pirmųjų kartų, kai šie kūriniai suskambo gyvai prieš auditoriją. Gero klausymo!
https://youtu.be/NBYu8v5xtWI
https://youtu.be/nFSL5nQ4H7o