Nepaisant to, kad Lietuvoje vyksančiuose džiazo festivaliuose stengiuosi apsilankyti kaip įmanoma dažniau, nesijaučiu turįs daug kompetencijos vertinti šį muzikos žanrą. Todėl šįkart įrašas bus itin subjektyvus minčių kratinys apie žmogų, kurio muzika jau seniai turi tvirtą vietą mano fonotekoje. Apie atlikėją, kurio kūryba jau daug metų žavi, įkvepia, kartais gelbsti nuo polinkio į liūdesį, o kartais, →
Pirmas pavasario mėnuo į muzikos lentynas pristatė nemenką kiekį naujos kūrybos. Dalis albumų mūsų buvo itin laukiami, dalis tiesiog nustebino, tačiau (neabejotinai) yra dar nemenka dalis, kurios tiesiog nespėjome atrasti. Tačiau neatrastais atradimais pasidalinsime ateityje, o dabar – apie įrašus, kurie, manoMUZIKOS manymu, kovą leido džiaugtis, niūniuoti ir linksėti į taktą. Kai kurie įrašai – →
Tūkstančiai širdžių, gaudančių kiekvieną žodį ir muzikos garsą. Tūkstančiai rankų, iškeltų į viršų viso koncerto metu. Tūkstančiai veidų, dainuojančių kartu. Ir tūkstančiai palaimingų sielų, padėjusių daugiau kaip dvi valandas trukusį “G&G Sindikato” koncertą paversti didžiule idėjine ekstaze – renginiu, apie kurį ne vienas vakar vakare buvęs “Siemens” arenoje, ko gero, negali pamiršti iki šiol. Kad →
Nepaisant to, kad Tomas Odellis savo kraityje turi du studijinius albumus ir “Brit Awards” statulėlę , Lietuvoje jis toli gražu nėra pats populiariausias vardas. Faktas, kad šis atlikėjas prieš kelerius metus koncertavo Latvijoje vykusiame festivalyje “Positivus” taip pat nebuvo gerasis priedas galvojant apie parduotų bilietų skaičių ir augančią auditoriją muzikanto koncerte Vilniuje. Turint mintyje dar →
Prieš kelias dienas manoMUZIKOJE nusprendėme skelti šio mėnesio geriausius albumus ir lietuviškus vasario įrašus pristatyti atskiru straipsniu (jį galite skaityti ČIA). Šįkart atėjo metas tiems įrašams, kurie buvo iš leisti už Lietuvos ribų. Vasaris buvo itin derlingas. Todėl net neabejojame, kad kai kurie muzikos mylėtojai šiuos (ar bent jau dalį) įrašus bus perklausę ne kartą. →
Nepaisant to, kad vasaris – trumpiausias metų mėnuo, 2017-aisiais jis buvo toks derlingas, kad mėnesio albumų apžvalgą manoMUZIKA buvo priversta skelti į dvi dalis. Ypatingai mūsų muzikines sielas pradžiugino faktas, kad vieną jos dalį mes nuoširdžiai galime skirti Lietuvos atlikėjams, kurie šį vasarį pavertė itin derlingu ir didžiuotis vertu 28 dienų periodu. Galbūt tokį mūsų →
Po itin derlingų muzikinių 2016-ųjų sulaukėme dar vienų naujų ir, kaip visada, muzikinių vilčių kupinų metų. Muzikos portalai ir tinklaraščiai, kaip visada, viltingai žvelgia į artimiausius 12 mėnesių ir išskiria 2017-ųjų galimus favoritus ir didžiausius lūkesčius, o manoMUZIKA tradiciškai į muzikinį krepšį taip pat pradeda dėliotis pirmuosius vaisius . Tad nieko nelaukdami tęsiame pernai pradėtą →
Ateinančių metų vasarį portalas manoMUZIKA švęs 6-ąjį gimtadienį. Per šešerius savo egzistencijos metus ne kartą keitėme prekinį veidą, pildėmės naujais žmonėmis, augome, stengėmės tobulėti ir visaip kaip įmanydami dėjome pastangas padovanoti muzikos mylėtojams daugiau muzikos naujienų ir smagių atradimų. Ir vis dėlto vienas dalykas nuo pat pirmojo mūsų idėjinio muzikinio įkvėpimo liko tas pats. Tai →
Metams skaičiuojant paskutiniąsias dienas, o muzikos industrijos dalyviams dėliojant paskutinius 2016-ųjų štrichus, sulaukėme lapkričio. Tradiciškai muzikaliai itin derlingas mėnuo šiemet išliko ištikimas sau – dienos šviesą išvydo daug albumų, kuriuos būtina perklausyti ir (dažnu atveju) turėti savo fonotekoje. Tačiau kadangi pati manoMUZIKA susikūrė taisykles ir „apribojo“ apžvelgiamų albumų sąrašą (nes juk taip tiesiog įdomiau), pateikiame →
Būti britų dainininko Keatono Hensono fanu ypatingai sunku. Muzikos gerbėjui, atrodytų, nėra nieko smagesnio ir nuostabesnio nei pamatyti tikrą savo dievaičio pasirodymą, išgirsti gyvai atliekamas mylimiausias dainas. Tačiau kai kalba pasisuka apie K. Hensoną, suvoki vieną paprastą tiesą: nors tavo širdis, besimėgaujanti jo gyvai atliekama muzika, džiaugiasi, ši būsena jam sukelia nemažą skausmą. Nuo lėtinio nerimo sutrikimų kenčiančio →
Kaip jau tapo įprasta, ruduo niekada nepagaili muzikinių kąsnių. Itin derlingą rugsėjį pakeitė melodingas ir labai įdomus spalis, kurio metu melomanai turėjo daug progų džiaugtis ilgai lauktais įrašais. Taigi, spaliui judant pabaigos link manoMUZIKA dalinasi jau tradicija tapusiomis rekomendacijomis. Šįkart Jūsų dėmesiui – 7 spalio mėnesį išleisti albumai, kuriuos, bent jau mūsų nuomone, turėtų išgirsti →
„Poliça” į Loftą atvažiavo su savo turo „kaltininku”, kovo pradžioje pasirodžiusiu trečiuoju albumu „United Crushers”. Nors norėčiau manyti kitaip (bet kitaip manyti tiesiog negaliu) tikėtina, kad ketvertukas „Lofte” daugiau gėrio sėklų paliko nei išsivežė. Apmaudu, tačiau bene geriausius koncertus melomanams rengiančioje vietoje tuščios erdvės netrūko. Na o nuo koncerto vidurio jos ir daugėjo. Nors atrodė, kad viena gražiausių →
Geresnio rugsėjo nei šis (bent jau mes) neatsimename. Pirmas rudens mėnuo pažėrė tokią gausybę muzikinio derliaus, kad sunku įsivaizduoti, kaip jį visą galima nurinkti. Pirmą dalį pristatę prieš porą savaičių, šiandien sugrįžtame su antrąja rekomenduojamų albumų puse. Albumų, kurie niekaip neturėtų praslysti pro muzikos mylėtojų ausis. Albumų, kurių nemenka dalis turi rimtų pretenzijų tapti metų →
Jau tradicija tampanti manoMUZIKOS rubrika „Albumai, kurių negalima neišgirsti“ bando pasigauti rugsėjo pagreitį. Bėda ta, kad jeigu liepą ir rugpjūtį išleistus „rekomenduotinus“ LP galėjome suskaičiuoti ant rankų, tai rugsėjis (tradiciškai) pateikia tokią nesuskaičiuojamą galybę muzikinio gėrio, kad savo rekomendacijas turime skirti į dvi dalis. Kodėl? Ogi todėl, kad likus savaitei iki spalio pabaigos dar turime →
Nors jau rugsėjo vidurys, vis dar nebyliai norisi žvelgti į vasarą. Na, bent jau paskutinį jos mėnesį… O žveldami ten matome visai nemažai muzikinio gėrio, kuris nepraslydo pro manoMUZIKOS ausis. Tiesą sakant, ne tik nepraslydo, bet ir pateko į tą rekomendacijų sąrašą, kuris, norėtumėme, kad nepraslystų ir pro jūsiškes. Taigi, trumpa retrospektyva į rugpjūtį ir →
Nors vasara jau pradėjo skaičiuoti savo paskutinį – trečiąjį etapą, o kalendorius vis dažniau patyliukais žvelgia į krentančių lapų sezoną, muzika nestovi vietoj. Prasidėjus rugpjūčiui, manoMUZIKA nusprendė patyliukais žvilgterėti į liepos mėnesį, kuris muzikinių naujovių pažėrė taip gausiai, kad išsirankioti geriausius ir įdomiausius darbus tapo neįtikėtinai sunku. Visgi, nusprendėme įgyvendinti planą „išrink 6 geriausius” ir →
Lyriška, romantiška, svajinga ir labai švelnu. Ko gero, šie keturi apibūdinimai pirmiausiai lenda į galvą besiklausant „Daddy Was A Milkman“ muzikos. Prieš kelerius metus nė nesvajojęs apie didžiąją sceną, projekto siela Ignas Pociūnas turi pagrindo džiaugtis: sausakimša sostinės „Vasaros terasa“, debiutinis albumas „Daydreaming“, vienos didžiausių pasaulyje muzikinių agentūrų „Live Nation“ prieglobstis, nuolat didėjantis projekto gerbėjų skaičius →
3 dienos. Tiek laiko prireikė emocijoms „susigulėti“, įspūdžiams sulipti į savas lentynas, o kūrybinėms čakroms atsipalaiduoti ir leistis į minčių kelionę po muzikinius Benjamin Clementine gyvenimo labirintus. Susitaikyti, suvokti, patikėti ir „suvirškinti“, kad muzikos talentas TIKRAI atvažiuoja į Lietuvą, reikėjo beveik savaitės. Taigi, greičiausiai imu bręsti Kai pasigirdo kalbos apie galimą disko „At Least for Now“ →
Kad ir kaip būtų keista, tačiau Talino muzikos savaitė (TMW) prasidėjo su daug mažiau muzikos nei anksčiau. Na, gal ne pati savaitė, o konferencijos, į kurias susirenka muzikos pasaulio žmonės iš visų Baltijos šalių, Suomijos ir ne tik. Viskas prasidėjo nuo jau tradicija tapusios Estijos prezidento Toomas Hendrik Ilves kalbos, kurioje vyravo politinės/humanitarinės temos apie →
Kovo 8-osios tulpių dovanojimo procesą jie iškeičia į vizitą moterų kalėjime. Albumą pavadina „She is the Darkness“ 4 moterų tipų garbei. Negana to, prisipažįsta, kad viena iš 4 moterų kategorijų – bukos moterys, kurių neišgydys jokie vaistai. Vieną iš savo kūrinių pavadina „Rusty Trombone“ (nežinantiems, ką tai reiškia, siūlome pagūglinti), o duodami interviu prisipažįsta, kad →