Sunku atrasti žmogų Lietuvoje, kuris nežinotų Andriaus Užkalnio. Vieni jį mėgsta, kiti peikia, treti jam nori statyti paminklą, ketvirti – deportuoti iš šalies. Tačiau akivaizdu, kad savo kalbėjimo būdu, ironišku, sarkastišku ir labai aštriu tiesmukiškumu jis tikrai nepalieka abejingų. Laida televizijoje ir radijo stotyje, išskirtinė vieta viename didžiausių šalies naujienų portalų, restoranų kritiko statusas, knygų →
Trip hopo legendos Tricky muziką atradau būdamas kokių 13 ar 14 metų. Turėjau dvi BASF firmos 120 minučių ilgio kasetes, kuriose buvo įrašyti keturi pirmieji Tricky albumai – „Maxinquaye”, „Nearly God”, „Pre-Millennium Tension” bei „Angels With Dirty Faces”. Jokių viršelių ar dainų pavadinimų, tik muzika. Prisipažinsiu, kad tuomet tos muzikos nesupratau. Tie šnabždesiai, lūžtantys ir →
Praėjo lygiai 5 metai. Akimirka, kai manoMUZIKA (tada dar tinklaraščio veidu) ištarė pirmąjį „labas“, išleido pirmą pranešimą spaudai paskelbdama apie savo egzistenciją ir publikavo savo pirmą įrašą pasaulyje „apsireiškė“ 2011 metų vasario 4-ąją. Daugeliui (o gal ir visiems skaitantiems) – tai eilinė kalendorinė diena. Tačiau mums tai atskaitos taškas, kurį minėdami kaskart įsitikiname, kad meilė →
Naujiems metams pradėjus skaičiuot savo egzistenciją, nusprendėme žvilgterėti į didžiausius 2016- ųjų pažadus. Muzikos portalai ir tinklaraščiai jau dabar skelbia penkiasdešimtukus (o kartais ir šimtukus) laukiamiausių šių metų albumų. Šįkart nusprendė neatsilikti ir manoMUZIKA. Kadangi nuolat sekame, ieškome, klausomės ir domimės, dalinamės savo didžiausiais 2016-ųjų lūkesčiais. Taigi, jūsų dėmesiui – 10 laukiamiausių manoMUZIKOS albumų! Beje, →
Metams skaičiuojant paskutines dienas, netrukus penktąjį gimtadienį švęsiantis portalas manoMUZIKA.lt pristato geriausius 2015 metų albumus. Kaip ir kasmet, geriausiųjų sąrašą sudarė portalo autoriai ir įkūrėjai. Šių metų sąraše esantys 8 albumai priklauso Jungtinėje Karalystėje kuriantiems muzikantams, 4 – Jungtinėse Amerikos Valstijose, 2 Švedijoje, 1 – Australijoje. Sąrašo viršūnėje atsidūrė spalio pirmomis dienomis išleistas britų grupės „Editors“ →
Puikiai atsimenu tą 1997- ųjų dieną, kai pasibaigus pamokoms grįžau namo, sulaukiau po darbo grįžusio Tėčio ir Mamos ir valgant vakarienę paprašiau ateinančiai dienai duoti šiek tiek daugiau dienpinigių nei buvo įprasta. Mano jaunos sielos investicijos tikslas buvo vienintelis – kaip įmanoma greičiau nusipirkti tuo metu radijo stotyse „besisukusios” dainos „Somedays“ kūrėjų kasetę. „Kažkokie jauni, →
Ko reikia, kad jaunas ir talentingas Lietuvos atlikėjas be didesnių problemų parduotų visus bilietus į dvi (toli gražu ne pačias mažiausias) didžiausių šalies miestų arenas? 28 metų Ieva Narkutė žino atsakymą: raktas į sėkmę – paprastas ir nesuvaidintas nuoširdumas. Tokia ji muzikoje, tokia – savo koncertuose ir, esu įsitikinęs, lygiai tokia pati – gyvenime. Jeigu →
Šiandieninei interneto kartai pasakoti, kas yra Geležinė Lapė, ko gero, tikrai nebeverta. Socialinių tinklų dėka jie ir taip viską puikiai žino. Apie Geležinės Lapės išmintį, pakoučinimus, pončkų legendas ir dialogus, kuriais feisbuke dalijasi tūkstančiai, jau taip pat sklando legendos. Ir vis dėlto, jeigu netyčia manoMUZIKOS skaitytojų gretose yra žmonių nesusipažinusių su Lape, primygtinai rekomenduojame tai padaryti. Ją →
Jeigu prieš keletą metų kas nors būtų pasakęs, kad britų grupė „Fink“ surinks sausakimšą „Loftą“, daugelis tokį optimistą būtų išvadinę naivuoliu. Tačiau šiandien naivumą reikėtų palaidoti kažkur labai giliai, mat tai, kas kažkada atrodė nepasiekiama, neseniai tapo realybe. Dar likus kelioms dienoms iki renginio, organizatoriai paskelbė „soldoutą“, o paskutinėmis dienomis renginio paskyroje facebooke nenurimo „nespėjusieji“, →
Dar vasaros pradžioje, naršydamas internete aptikau man nežinomos grupės „Alabama Shakes” koncertinį video. Seniai buvau aptikęs ką nors gero, tad labai apsidžiaugiau ir negalėjau atitraukti akių ir ausų nuo monitoriaus. Video mane taip sužavėjo, kad iškart užsimaniau kokiame nors vasaros festivalyje „Alabama Shakes” išgirsti gyvai. Nieko gero nesitikėdamas susiradau jų oficialų puslapį, atsidariau koncertų grafiką →
Susigulėjus įspūdžiams iš savaitgalį praūžusio jubiliejinio, dešimtojo Supynių festivalio, ten nedalyvavusiems elektroninės muzikos mylėtojams galima bent pabandyti perteikti festivalio nuotaiką ir mintis kilusias po jo. Deja, jau dabar žinau, kad visų nuotaikų net ir labai norint perteikti nepavyks. Sūpynės yra toks renginys, apie kurį daug šnekama, bet ten nebuvusiems nelabai pavyktų paaiškinti kodėl jis yra toks →
Europinis Nick Cave turas 2015: koncertas Paryžiaus Grand REX teatre Kai sakiau aplinkiniams, kad vykstu į Nicko Cave‘o koncertą Paryžiuje, dažnas gūžtelėjęs pečiais paklausdavo: ee, o ką jis dainuoja? . Žinodama, kad „Jubilee Street“ ar „Stager Lee“ turbūt mažai ką tesakys, pridėdavau: „Čia tas bičas iš dainos „Where The Wild Roses Grow““. Aaa, – sakydavo →
Jaunasis Australijos atlikėjas Chet Faker (tikrasis vardas – Nicholas James Murphy) buvo neblogai žinomas savo tėvynėje dar prieš jo debiutinio albumo pasirodymą. Ankstyvasis jo įrašas „Thinking In Textures” 2012-aisiais pelnė atlikėjui „Metų Atradimo” bei „Metų Nepriklausomo Trumpagrojo” apdovanojimus Australijos Nepriklausomų Įrašų Apdovanojimuose. Pernai metais pasirodęs emocionalus ir daugiasluoksnis jo debiutinis albumas „Built On Glass” išplukdė →
Kad anksčiau ar vėliau turėsiu apsilankyti Oweno Palleto koncerte, supratau peržiūrėjusi jo pasirodymą „Youtube“. Kartą. Ir dar kartą. Ir dar. Ir vis dar neatsibodo. Mažai žinomas Europoje kanadietis multiinstrumentalistas dažnai yra vadinamas „antro plano genijumi“. Jis koncertuoja su „Arcade Fire“, kartu su šios grupės nariais buvo nominuotas Oskarui už garso takelį filmui „Her“. Jo smuiką →
manoMUZIKOJE – rubrika manoMINTIS. Joje – portalo skaitytojų straipsniai apie muziką. Šįkart dalijamės Noelio Gallagherio albumo „Chasing Yesterday” recenzija, kurią parašė Rokas. Britų futbolo dievukų mylimosios yra užsitarnavusios asmeninį kodinį pavadinimą „WAGs“ – Wifes and girfriends. Savo stangriais kūnais ar pasitelkdamos kitokią moterišką globą jos yra pajėgios įkvėpti, o persistengusios net nualinti savo antrąsias puses →
Šį rašinį pradėsiu nuo to, kad nesu didelis Björk gerbėjas. Aš – tiesiog muzikos gurmanas. Björk vardas yra puikiai žinomas net ir tiems žmonėms, kuriems muzika – tik tylą užpildantis ūžesys. Bet kodėl? Juk Björk kūryba – keista, nestandartinė, nekomercinė. Ši paslaptinga islandė – tai ne Madonna ar Michael Jackson. Bet taip jau yra… →
Tęsiame pasakojimą apie Talino muzikos savaitę. Antroji konferencijos pranešimų diena prasidėjo daug ramiau – be šampano ir paparacių, tačiau su kava ir kruasanais, pristatant Austrijos ir vėliau – Lenkijos muzikines rinkas. Su džiaugsmu (visgi, arti) ir šiek tiek – pavydu klausėmės apie situaciją kaimyninėje Lenkijoje, kurioje įžvelgiama vis daugiau galimybių. Atlikėjai vis dažniau aplanko ne →
Pavasario pradžia Baltijos regione pažymima ir didžiule švente muzikos mylėtojams – tai metas, kai vyksta Talino muzikos savaitė (Tallinn Music Week). Septintą kartą vykstantis renginys šiemet džiugina ne tik muzikos verslo atstovus. Daugybė koncertų vyksta netradicinėse miesto erdvėse (City Stage) – kavinėse, galerijose ir outletuose, sausakimšose muzikos įrašų parduotuvėse ir netgi muzikantų namuose: iš viso →
Į šiemet pirmą kartą Vilniaus LOFTE vykusio šeštojo tarptautinio „medijų” festivalio „Insanitus” uždarymo koncertą kvietė ryškūs pavadinimai: gerbiami ir manoMUZIKA.lt išliaupsinti danai „Efterklang” ir savo unikalia muzika žavintys vokiečiai „Brandt Brauer Frick„. Ką jau ką, bet praleidus tokių grupių pasirodymus – būtų sąžinė užgraužus. Brandt Brauer Frick – gyvas vokiškas tikslumas Tai vokiečių trijulė, kurią →
„O vis dėlto kaip nuostabu, kad „Crystal Fighters“ apsilankė Lietuvoje“ – tokios mintys apėmė trečiadienio vakare po menu fabrike „Loftas“ vykusio ir „Bushmills Live“ remiamo koncerto. Grupei kelias iki mūsų šalies tikrai nebuvo lengvas – rugsėjį mirė grupės būgnininkas Andrea Marongiu, todėl daugelis koncertų buvo atšaukti ar perkelti. Pasirinkę naują spalio 22 dienos datą kolektyvas →