Albumo viršelis
Ilgai vedžiojusi laiką už ūsų „ba.” pagaliau dovanoja naują albumą. 10 dainų rinkinys, pavadintas „H8” vakar buvo patalpintas ir į visas muzikos transliacijos platformas.
Vakar pasirodęs „H8” – antras pilnas Beno Aleksandravičiaus grupės įrašas.
Gyvai naują ir velniškai mūsų lauktą albumą grupė „ba.“ pristatys lygiai po mėnesio – birželio 13 dieną, Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme.
Dalinamės trečiuoju, jau paskutiniu sostinės roko grupės „ba.“ singlu „Išnara”. Tai daina iš jau birželio mėnesį pristatomo naujojo kolektyvo albumo „H8”.
Praėjusią savaitę pristatę savo pirmąją dainą „Hirudinea“, vilniečių roko grupė „ba.“ vėl džiugina savo gerbėjus. Šiandien pasirodė jų antrasis singlas „Iliuzija”.
Naujausio albumo „H8” išleidimo liko laukti ne tiek ir daug. Jo pristatymas įvyks jau birželio 13 d. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme.
Prieš kelioliką minučių sostinės roko grupė „ba.” socialiniuose tinkluose pasidalino savo nauja daina „Hirudinea”. Daug prierašų prie jos nebuvo.
„Iš naujausio albumo H8”, – rašoma grupės paskyroje facebooke.
Beje, oficialus naujo albumo pristatymas įvyks birželio 13 d. Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme. Daugiau informacijos apie renginį ieškokite ČIA.
Vos prieš mėnesį savo penktojo gimtadienio koncertą menų fabrike „LOFTAS“ sugrojusi grupė „ba.“ smogia dar vieną gimtadieninį smūgį.
Vakar savo Facebook paskyroje Benas Aleksandravičius ir komanda pasidalino trumpu vaizdu-ištrauka iš to, kas vyksta užkulisiuose prieš grupei žengiant į sceną. O šiandien „ba.“ dalinasi koncertiniu kūrinio „Sapne / Patalpoje“ įrašu, įrašytu būtent koncerto menų fabrike metu.
Daina „Sapne / Patalpoje“ yra iš pernai metais išleisto mini-albumo „Garsiai mąstau“ ir koncertuose dažniausiai skamba pirmoji.
Šių metų pradžioje savo penkerių metų sukaktį gan intensyviai mininti grupė „ba.“ šiandien pristato naują kūrinį.
Pasak paties dainos autoriaus ir grupės „ba.“ lyderio Beno Aleksandravičiaus, daina „RANDAI=VEIKSMAI“ buvo sukurta dar prieš tris metus, tačiau neįrašyta iki šiol. Šis kūrinys neabejotinai skambės ir kovo 16-ąją dieną menų fabrike „LOFTAS“ vyksiančiame grupės penkmečio koncerte. Deja bilietai į šį koncertą jau gana seniai išgraibstyti.
Taip pat primename, jog savo penkmečio sukakties proga „ba.“ ribotu tiražu išleido unikalią grupės fotografijų knygą „Chaosas manyje nieko naujo“ (kartu su geriausių grupės dainų rinkiniu), o kovo pradžioje pristatė „ba.“ dokumentinį filmą apie grupės kelią į šlovę.
Kartais pagalvoju, kad gera gyventi Lietuvoje.
Gera, nes šalyse, kurioms istoriškai labiau „paėjo korta“, analogiškas tokios dabar populiarios ir festivalius headline‘inančios grupės kaip „FOALS“ koncertas po atviru dangumi būtų mažų mažiausiai anšlaginis. Bilietai būtų išgraibstyti per kelias minutes, o pavėlavę asmenys pirktų bilietą iš perpardavinėtojų už trigubą kainą. Koncerto dieną norint kažką pamatyti reikėtų į renginio vietą atvykti gerokai prieš pradedant groti apšildantiems atlikėjams, užsiimti poziciją minioje ir jos nepaleisti iki pat renginio pabaigos.
Lietuvoje viskas būna kitaip. Čia pasaulinio garso atlikėjai koncertuoja mažesnėse erdvėse, o klausytojams būna daugiau komforto. Aišku šis medalis taip pat turi dvi puses.
„FOALS“ (nuotrauka Manto Repečkos)
Žinia, kad „FOALS“ atvažiuoja į Vilnių akimirksniu apskriejo visus internetus ir paskutinę liepos mėnesio dieną daugelis apsibrėžėme raudonai. Laukėme, ne tas žodis. Ir, nejučia, sulaukėme. Excitement‘o daug, bet bilietai išparduoti nebuvo. Čia nieko keisto. Tai mūsuose jau tapo tradicija. Pasikviesti šiuos Oksfordo nenuoramas į Lietuvą buvo mažų mažiausia rizikinga ir panašu, kad šis iššūkis organizatoriams vėl nepasiteisino. Galima ilgai ir nuobodžiai diskutuoti, kodėl taip yra. Gal kaltas pernelyg didelis vienu metu vykstančių renginių kiekis ir ribota potencialių lankytojų perkamoji galia? O gal „FOALS“ tiesiog yra subalansuoti pernelyg nišiniam skoniui ir jo savininkų čia tiesiog yra per mažai? Tačiau aš iš visos širdies tikiuosi, kad renginių organizatoriai „8 Days A Week“ nepavargs. Jų organizuojami koncertai nuolat pasižymi išskirtina kokybe, o vežami atlikėjai yra aktualūs ir populiarūs ne vakar, o šiandien. Čia ir dabar.
„FOALS“ – ne išimtis. Į Lietuvą jie atvyko pačiame savo jėgų žydėjime – subrendę, susigroję, užaugę, bet dar neparsidavę popsui. Stadioninė grupė, kuri dar gali sau leisti koncertuoti ir mažesnėse erdvėse. Kažkada prisiminę šį koncertą Kalnų parke stebėsimės, kad tai tikrai įvyko, o ne prisisapnavo.
Sunku ir įsivaizduoti tinkamesnę erdvę šiam koncertui Vilniuje nei Kalnų parkas. Svaiginantis karštis po Vilnių viduryje dienos užpuolusio lietaus kiek atlėgo, dangus buvo giedras, virš galvų skrido oro balionai ir vakaras žadėjo būti nuostabus. Net galima buvo pamiršti, jog esame sostinės centre ir įsivaizduoti, kad esame kažkur festivalyje, kur „FOALS“ – pagrindinis vakaro skerdžius. Tik publika rinkosi vangiai. Kaip išsireiškė portalo „manoMUZIKA“ kolegė – „Blem, jei daugiau žmonių nesusirinks, Yannis užsimuš“. Pasijuokėme, bet nerimas kirbėjo.
„FOALS“ (nuotrauka Manto Repečkos)
Pirmieji į sceną žengė man labai patinkantys „Without Letters“, pasižymėję praretėjusia sudėtimi ir tradiciškai pažėrę visą krūvą gyvais instrumentais skleidžiamų elektroninių garsų. Man pasirodė, kad jie scenoje tarp juodais polietileniniais maišais apdengto „FOALS“ arsenalo jautėsi truputį nejaukiai, tačiau nepaisant to, jų muzika buvo puiki vakaro įžanga.
Antrieji – Lietuvos jaunosios roko kartos atstovai „ba.“ su charizmatiškuoju Benu Aleksandravičiumi priešakyje. Benas (išsirengęs iki pusės, kaip ir dera tikram rokeriui) ir komanda progresuoja, rodos, ne dienomis, o valandomis, bet nežinau kam jam reikėjo taip maivytis ir tarp dainų kalbėti kažkokiu keistu akcentu. Juokėmės, bet ne su juo, o iš jo. O vėliau ir juokinga nebebuvo. Bet vyrai pasitaškė iš peties. Matėsi, kad jie čia jaučiasi savo vėžėse.
Publika į abi apšildančias grupes reagavo vangiai, bet plojimų buvo.
Taip belaukiant „FOALS“ net nepajutome kaip ėmė ir sutemo.
Aš buvau girdėjęs apie „FOALS“ kalibrą grojant gyvai. Buvau matęs ne vieną koncertinį įrašą. Taipogi buvau girdėjęs, kad „Open’er“ festivalyje jie buvo nuobodūs… Bet tai, ką Oksfordo grupė parodė Kalnų parke buvo pernelyg aukšta klasė, kad viską taip imčiau ir „suvirškinčiau“ vienu ypu. Dar ir šiandien dūsauju prisiminęs, kaip buvo gerai.
„FOALS“ (nuotrauka Arno Mažylio)
Pradėję nuo „Mountain At My Gates“ muzikantai taip ir nepristabdė visą pusantros valandos. Buvo ir „Olympic Airways“, ir „My Number“, ir „Electric Bloom“, ir „Inhaler“, ir, žinoma, „Spanish Sahara“, kaip gi be jos… Bisui pasiliktos „What Went Down“ ir „Two Steps, Twice“ su tradicija tapusiu šuoliu į minią. Nebuvo „Cassius“ ir „Mathletics“, bet vyti Dievo į medį gal nereikia.
Puikus garsas. Puikus apšvietimas. Draugiškai su publika bendravę muzikantai. Per šį laiką praleistą Lietuvoje Yannis išmoko ne tik pasisveikinti ir padėkoti lietuviškai, bet ir pagirti besiplaikstančią minią žodžiais „Jūs nuostabūs!“. Ne aukštasis kalbos mokymosi pilotažas, bet nesakykite. Malonu juk.
O minia, ta pati, kur, kaip minėjau, apšildančiuosius priėmė vangiai, dūko taip, tarsi tai būtų paskutinė galimybė padūkti prieš apokalipsę. Trypė, klykė, plojo, šoko. Priekyje virš galvų vis skraidė kažkieno maikutės. Kažkas virš galvų mojavo ramentais. Kažką ant rankų nešiojo (matėsi tik kojos). Žodžiu ekstazę kiekvienas reiškė taip, kaip mokėjo.
Buvo „faina“ tikrąją, pačia nuoširdžiausia šio žodžio prasme.
„FOALS“ gerbėjams galimybė pamatyti savo mylimą grupę tokioje intymioje aplinkoje yra tikrų tikriausia dovana. Vidutiniams „FOALS“ klausytojams tebūnie tai kelias į gilesnį grupės muzikos pažinimą. Nei vienos jų dainos anksčiau negirdėjusiems asmenims šis koncertas tebūna puiki proga lavinti skonį ir plėsti muzikinį akiratį. Na, o „FOALS“ muzikantams, tikiuosi, ši viešnagė buvo deramas lietuviško svetingumo pavyzdys.
Mūsų nedaug, bet šėlti mes mokame. Šekit!
„FOALS“ gerbėjai pirmoje eilėje (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Dalinamės visiškai nauja, puikia Beno Aleksandravičiaus grupės ba. daina „PAPRASTU INSTINKTU GYVENU”. Tai antrasis kūrinys po liepos pradžioje pristatytos dainos „PATI KALTA”.
O jei norėsite šiuos kūrinius išgirsti gyvai, kviečiame į „Kalnų Parką”, kur liepos 31 d. pirmą kartą Lietuvoje pasirodys grupė „FOALS”, o ba. apšildys ir pradės šį koncertą.
ba. (nuotr. G. Bartuškos)
Vieną laukiamiausių šios vasaros koncertų – „Foals“” pasirodymą Lietuvoje pradės vienas įdomiausių šalies roko scenos kolektyvų – grupė ba. Šiandien paskelbta, kad būtent Beno Aleksandravičiaus kolektyvas apšildys hito „Spanish Sahara” atlikėjus.
Neseniai naują savo dainą „Pati kalta” pristačiusi šalies roko grupė ant kalnų parko scenos lips liepos 31 d. vakare.
Taigi, paskutinę antrojo vasaros mėnesio dieną sostinėje karaliaus rokas.
Bilietų į „Foals” koncertą ieškokite ČIA.
Lietuvos roko muzikos pažiba, Beno Aleksandravičiaus grupė BA. pristato savo naują dainą „Pati Kalta”.
Šis kūrinys – pirmas naujas Beno darbas po vasario mėnesį pasirodžiusio grupės EP „Garsiai mąstau”.
Lietuvos synth rokeriai „Deeper Upper” savo hitui „Unity” turi remiksą. Naują skambesį jam įneša grupė ba.
Gyvenant Vilniuje ir dažnai lankantis įvairiuose koncertuose atrodo, kad situacija lietuviškoje scenoje šiandien yra kažkas tokio. Na Jūs tik pažiūrėkite, kiek žmonių surenka soliniai „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor” koncertai, pavyzdžiui, „Vasaros Terasoje”! Pajutus tą energiją, kurią nuo scenos skleidžia šios talentingos grupės ir pamačius, kiek energijos jiems gražina prie scenos siautėjanti publika gali galvoti bet ką, o ypač tai, kad Lietuvoje subrendo visiškai nauja roko muzikos karta – tiek muzikantai, tiek ir jų gausūs klausytojai.
Bet kaipgi yra iš tikrųjų?
„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Vakar naktį Vilniaus „Siemens” arenoje praūžusi kol kas didžiausia šių metų jauno lietuviško alternatyvaus roko fiesta „R3” (arba „R KUBU”) buvo puiki proga „pamatuoti” šiandieninę roko muzikos situaciją Lietuvoje. Arena – tai rimtas iššūkis ne tik naujokams, bet ir senbuviams. Prieš kelias savaites su šiuo iššūkiu sėkmingai susidorojo „G&G Sindikatas”. Aš jau net nekalbu apie nuolat didžiąsias Lietuvos arenas šturmuojančias Ingas Valinskienes bei Kastyčius Kerbedžius. Sakote, kad šių atlikėjų negalima lyginti, nes jų klausytojai yra į „R KUBU” susirinkusios publikos tėvai? Gerai, bet pilnas arenas taip pat renka ir Donatas Montvydas bei Egidijus Dragūnas…
„R KUBU” komanda – „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor” – dar tikrai yra labai jauni, nors ir itin daug potencialo turintys kolektyvai. Jie leidžia vinilines plokšteles ir drebina Knygų mugės „Muzikos salės” sienas. Jie renka pilnus koncertus mažesnėse Lietuvos salėse… Tačiau ar jie sugebės parodyti, kad Lietuva jau išties pribrendo jaunam, gaivališkam rokenrolui? Ar arenoje šios grupės neatrodys išsigandusios erdvės? Ar arena nėra vien mados reikalas?
„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Šiems klausimams sustiprinti labai noriu žodis-į-žodį pacituoti paties grupės „ba.” lyderio Beno Aleksandravičiaus žodžius, pasakytus Karoliui Vyšniauskui Žinių radijo laidoje „Man 20-keli” 2016 m. gruodžio 19 dieną:
„Labai esu prieš visą tą arenos bangą dabar, bet yra ir tam idėjų kažkokių. Žinai, kad mes vieni grosime kažkokioj arenoj ar kažkur, tai manau, kad niekada to nebus, nes mums to tiesiog nereikia. Ne apie tai yra mūsų idėja, galbūt. Aš manau, kad mums nereikia arenos. Aš manau, kad mes netinkam arenai ir žmonės arenoje klausydami mūsų tikrai ne taip jaustųsi klausydami mūsų „LOFTE” ar „Kablyje” ar dar kažkur mažesnėj vietoj. Tai jau geriau tada padaryti du koncertus dvi dienas iš eilės, jeigu jau tikrai esi nusiteikęs surinkti daug žmonių, nei daryti vieną arenoje, kur visi žinom, kokios yra problemos ten, ir daryti tokį „semi” tik dėl to, kad surinkti daug žmonių. Kažkaip ne mano tema”.
Gal ir keistai atrodė vos po šio Beno pareiškimo pasirodžiusi reklama, kviečianti į „R KUBU” koncertą, bet nereikia labai nustebti. Tik kvailiai niekada gyvenime nekeičia savo nuomonės. Tuo labiau, jog „R KUBU” – tai ne solinis „ba.” grupės koncertas, o jungtinės pajėgos, todėl ir traktuoti šį renginį reikia, kaip tokį.
„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Artėjant šiam renginiui, jo reklama pasiekė maksimumą. Plakatai miestuose, reklaminiai klipai internete, PR akcijos, bilietų laimėjimo konkursai radijo stotyse ir muzikiniuose portaluose… Tai galėjo liudyti tik vieną – bilietų pardavimai NESISEKA. Ar šie nuogąstavimai buvo teisingi? Manau, kad taip. Man pasiekus „Siemens” areną likus pusvalandžiui iki koncerto pradžios vaizdas buvo kiek liūdnokas. Kukliai tariant – ne anšlagas. Paprastai eilės prie įėjimo, rūbinės ir gėrimų nervuoja, bet šiandien aš tikrai labai norėjau jas pamatyti ir patikėti, kad arena šiam alternatyvos pliūpsniui pasirinkta ne veltui. To nebuvo… Arenos vaizdas taipogi nedžiugino – pakankamai užpildyta stovima erdvė nesugebėjo nustelbti sėdimų vietų tuštumos. Spėliojau, kodėl taip yra. Tikriausiai dėl to, kad šių trijų kolektyvų klauso veik tie patys žmonės. Net jei vienoje scenoje ir pasirodo „ba.”, „Colours of Bubbles” ir „Freaks on Floor”, žmonių daugiau dėl to nesusirinks. Publika tiesiog „persidengia”.
„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Na, o pats koncertas… O brolyčiai, tai buvo mažų mažiausiai jėga! Nebuvote? Rūkykite! Ir gailėkitės… Labai, labai gailėkitės. Visi trys kolektyvai scenoje atrodė ir girdėjosi puikiai, ryškiai, išskirtinai. Neabejoju, kad visiems yra tekę išklausyti kokio melomano mantrą, jog „Siemens’e” garsas sklinda „kaip skardinėje”. Taip, tai yra tiesa, bet nenervavo net ir tai. Taip pat turiu pagirti originalų koncerto formatą – „Colours of Bubbles”, „Freaks on Floor” ir „ba.” scenoje kas kelias dainas vis keitėsi taip užtikrindami, jog visi trys kolektyvai yra lygiaverčiai ir niekas nieko čia „neapšildo”, niekas nėra „headliner’is”. Tai buvo labai gerai suorganizuotas ir stiprus sprendimas. Tokiu būdu tris valandas trukęs koncertas nei kiek neprailgo, o grupės nespėjo pabosti. Paskutinius tris kūrinius visi koncerte groję muzikantai atliko kartu.
Tačiau tam tikra lyderystė visgi buvo, ir ji vienareikšmiškai priklauso visiškai nauja sudėtimi išstojusiai „ba.” komandai. Jei dar visai neseniai Benas Aleksandravičius „Žinių radijo” laidoje kalbėjo, kad „mes netinkam arenai ir žmonės arenoje klausydami mūsų tikrai ne taip jaustųsi klausydami mūsų „LOFTE” ar „Kablyje” ar dar kažkur mažesnėj vietoj”, tai šiandien jis parodė, kad ši grupė yra tikras areninis monstras. Jie jau dabar yra areninė grupė. Tereikia tik dar gausesnės gerbėjų armijos, kad šie užpildytų ne tik stovimas, bet ir sėdimas vietas. O „ba.” muzika ir charizma jau dabar kalba pati už save… Na, o likę du kolektyvai – stiprūs. Tiek „Colours of Bubbles” tiek „Freaks on Floor”, nors ir atstovaujantys tą patį lietuvišką alternatyvųjį roką, yra pakankamai skirtingi, individualūs, ir kupini energijos, reikalingos šios ypatingos vėliavos nešėjams. O svarbiausia, visos trys grupės jau seniai išaugusios iš mėgėjų kategorijos. Jie – profesionalai, atiduodantys visą savo sielą muzikai. Ir tai ne tik gerai klausosi, bet ir velniškai gerai žiūrisi. Ypač arenoje.
„R KUBU” (nuotrauka Ryčio Šeškaičio)
Tai ar subrendo Lietuvoje visiškai nauja roko muzikos karta? Neabejotinai taip. „R KUBU” buvo savotiškas lietuviškos alternatyvos eksperimentas, ir kaip eksperimentas jis tikrai pavyko. O toliau lauksime antrosios ir trečiosios panašaus formato dalies kažkada ateityje. Galbūt kasmet?
*****
P.S.
„Koncertas buvo?” klausia manęs namo iš „Siemens” arenos vežęs taksistas – mano metų jaunuolis, vairuojantis naują „Nissan”.
„Taip”, atsakau, „R KUBU”.
„Ir kaip patiko”?
„Labai. Tik žmonių per mažai buvo”.
„Reklamos nebuvo”, atsiduso taksistas. „Būtų reklama, būtų žmonių”.
„Tai, kad buvo daug reklamos”, bandau ginčytis. „Plakatai gatvėse, interneto baneriai…”.
„Aš Jums sakau, nebuvo! Iki manęs reklama nedaėjo. Vadinasi jei kažkas ir buvo – bloga reklama. Būtų gera reklama, būtų ir žmonių daugiau”.
Nebesiginčyju. Štai kas kaltas dėl tuščių sėdimų koncerto vietų.
Pasirodo reklamos nebuvo… 🙂
Albumai (vasaris)
Nepaisant to, kad vasaris – trumpiausias metų mėnuo, 2017-aisiais jis buvo toks derlingas, kad mėnesio albumų apžvalgą manoMUZIKA buvo priversta skelti į dvi dalis. Ypatingai mūsų muzikines sielas pradžiugino faktas, kad vieną jos dalį mes nuoširdžiai galime skirti Lietuvos atlikėjams, kurie šį vasarį pavertė itin derlingu ir didžiuotis vertu 28 dienų periodu. Galbūt tokį mūsų šalies atlikėjų produktyvumą lėmė šį savaitgalį sostinėje vykusį Knygų mugė, o gal tai tiesiog mielas sutapimas. Bet kuriuo atveju, visada laikydami kumščius už Lietuvos atlikėjus, šį mėnesį velniškai džiaugiamės savo fonotekas papildę muzikiniais įrašais, kurie šiuos metus tikrai leis vadinti turiningais, turtingais ir prasmingais.
Taigi, Jūsų dėmesiui paskutinio žiemos mėnesio albumų apžvalgos pirmoji dalis. Šįkart joje – LIETUVA.
BEISSOUL & EINIUIS „#asecretcontract”
Ekscentriškas, novatoriškas ir velniškai originalus šalies elektroninės muzikos duetas po trejų metų pagaliau sugrįžta su nauju albumu. 2014-aisiais išleistas „Laikas paikas” buvo nuostabus grupės debiutinis įrašas, kurio paskutinis kūrinys „Red Baron” šokių muzikos aikštelėse taip „rovė stogą”, kad buvo sunku įsivaizduoti, ar galima sukurti kažką veržlesnio, labiau vežančio ir uždegančio. Tačiau tiek po metų pasirodęs šešių dainų EP „Chamellion”, tiek ir šeštadienį dienos šviesą išvydęs „#asecretcontract” leidžia prieiti prie paprastos, bet labai tikslios išvados: „Beissoul & Einius” – tai duetas, kuris yra pasirengęs nustebinti, sužavėti, „užkabinti” ir, žinoma, įsimylėti.
Knygų mugės Muzikos salėje sutiktas Artūras Žabas – Beissoul sakė, jog jų tikslas buvo sukurti tokį albumą, kurio būtų gera klausytis automobilyje. Atlikėjas sakė, jog automobilis yra ta vieta, kur muzika turi skambėti itin gerai. Geresnio apibūdinimo rasti nelabai įmanoma. „#asecretcontract” automobilyje skamba iš tiesų puikiai. Tai įrašas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams, įvairioms gyvenimo akimirkoms ir visiems metų laikams. Čia rasite ir elektroninės lyrikos, ir užvedančių ritmų, ir aksceleratoriaus pedalą priverčiančių spausti dainų ir, kartais, net į meditaciją linkstančių garsų. Visa tai skoningai it razina ant torto papuošiantis su niekuo nesumaišomas Artūro Žabo – Beissoul vokalas albumą paverčia įsimintina elektronine pasaka. Tai įrašas, kuriam sunku atsispirti.
Seniai sakiau, jog „Beissoul & Einiuis” yra vienas didžiausių mūsų šalies eksporto potencialų. Šios nuomonės dar stipriau laikausi ir perklausęs 16 albume esančių dainų. Neabejoju, kad Ukrainą užkariavęs duetas jau netrukus pasuks ir Vakarų link.
ba. „Garsiai mąstau”
ba. vadyba Knygų mugėje džiaugėsi „Garsiai mąstau” pardavimu, o alternatyviosios muzikos mylėtojai mėgavosi dar vienu šios scenos korifėjaus kūrybos vaisiumi. Šis kelių dainų EP išleistas tik vinilo pavidalu, tačiau tai nebuvo kliūtis Beno Aleksandravičiaus fanams jį pirkti, juo dalintis ir žavėtis.
Lietuvos alternatyvi scena įgauna trečią (o gal jau ir ketvirtą) kvėpavimą. Ir kol šios scenos priekyje žygiuos ba., tol tikimybė jai prieiti liepto galą yra maždaug tokia pati, kokia Pasvalio rajone besiganančiai karvei perskristi Atlantą. ba. yra lietuviškosios alternatyvos vedlys. Jeigu kas nors tuo abejoja – garsiai perklausykite ką tik pasirodžiusi jo EP. Sunku patikėti, kad viso labo keturias dainas (vinile jų šešios) turintis albumas gali būti toks užbaigtas, subtilus ir tikras.
„Garsiai mąstau” – tai idėjinė, muzikinė ir kolekcinė vertybė, kurią kiekvienas roko mylėtojas tiesiog privalo turėti savo fonotekoje. Beje, plokštelių tiražas – labai ribotas, todėl paskubėkite, kad vėliau paprasčiausiai netektų gailėtis.
ANTIKVARINIAI KAŠPIROVSKIO DANTYS „Problematika”
Jeigu kas nors galvojo, kad „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys” tebuvo lengvas ironiškas pokštas, turėtų galvoti iš naujo. Kūrinio „Į Venesuelą” dėka išgarsėjęs sostinės penketas ( o prisijungus akordeonistui jau ir šešetas) ir toliau džiugina savo gerbėjus. Kiek chuliganiški, bet vieninteliai tokie AKD tėkšteli dar vieną savo albumą. Tiesa, lyginant su pirmuoju, šis – ir kur kas brandesnis, ir subtilesnis, ir netgi labiau socialus.
Jeigu pirmasis grupės įrašas atrodė lengvas chuliganiškas balkan-pop stiliaus darbas, tai „Problematika” kabina gerokai giliau. Čia muzikantai ir toliau geba išlaikyti muzikinį veidą, dėl kurio juos pamilo nemaža Lietuvos dalis, tačiau kartu atskleidžia ir savo romantiškąją (giliąją) pusę (daina „Daug dienų”), ironiškai pašiepia kai kurių mūsų šalies gyventojų provincialumą kitataučių atžvilgiu (kūrinys „Indai”) ar su šypsena kelia reemigracijos klausimą (kompozicija „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!”).
Šis grupės darbas – didelis kokybiškas žingsnis į priekį, neabejotinai „Problematiką” leidžiantis vadinti vienu įdomiausių pastarojo meto įrašu. Linksmi, ironiški, chuliganiški, kartais sarkastiški, o kartais tiesiog nuoširdžiai naivūs XXI a. romantikai „Antikvarinių Kašpirovskio Dantų” vyrukai tampa svarbia Lietuvos muzikos scenos dalimi, kurių kūryba – ir nenuspėjama, ir netikėta, ir, kas svarbiausiai, kabinanti ir vežanti.
Kad taip yra patvirtina intensyvėjantis grupės koncertų grafikas, ir pilnos salės. „Antikvarinius Kašpirovskio Dantis” globojančios agentūros „M.P.3” vadovas Vaidas Stackevičius prasitarė, jog šis kolektyvas šiuo metu yra vienas „paklausiausių” Lietuvoje. Tuo stebėtis tikrai neverta.
G&G SINDIKATAS „Unplugged”
Praėjusiais metais sostinės hip hopo grupė „G&G Sindikatas” minėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Taip niekada nenukarūnuoti mūsų šalies mohikanai šią svarbią sukaktį atšventė surengdami gyvo garso pasirodymus „Unplugged”. Kadangi šiuose renginiuose sudalyvauti galėjo toli gražu ne kiekvienas, grupė nusprendė išleisti šio pasirodymo albumą.
Apie septynis studijinius albumus nuo 1996-ųjų sukūrusį Vilniaus kolektyvą galima kalbėti labai daug. Ir, žinoma, labai pozityviai. Lygiai taip pat galima kalbėti ir apie gyvą grupės įrašą. Dvigubame albume – pučiamieji, styginiai instrumentai, visiems puikiai pažįstami grupės dainų tekstai ir dar viena milžiniška kokybės žymė Lietuvos muzikos pasaulyje. „Kelias po žengiančio kojom”, „Rytojui reikia nedaug”, „Tomas”, „Guli Guli” ar „Pasaka apie du brolius” – tai tik keli iš 21 kūrinio, kuriuos rasite kokybiškai ir gražiai išleistame CD. Tie, kurie buvo koncertuose, ir taip puikiai žino, o tiems, kurie nebuvo, mes visai nuoširdžiai sakome: patikėkite, Svaras, Kastetas, Donciavas ir Mamania savo muziką perkėlė į kitą egzistencinę dimensiją. Ir čia ji taip pat skamba velniškai gerai.
„G&G Sindikato” „Unplugged” – dar viena kolekcinė vertybė, kurią savo fonotekoje turi turėti kiekvienas melomanas. Ir šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar Jums patinka hip hopas, ar ne. Šios grupės žymė ir reikšmė Lietuvos urban kultūrai yra tokia didelė, kad dar kartą keliame kepures prieš juos drąsiai teigdami: sukūrėte dar vieną neįtikėtiną muzikinį desertą, todėl AČIŪ JUMS UŽ TAI.
KAZIMIERAS LIKŠA „Per Pusę”
Kazimiero Likšos grupė „Karma” išsiskyrė kiek daugiau nei prieš pusantrų metų. Per tą laiką Kazimieras nesėdėjo rankų sudėjęs: ieškojo įkvėpimo, kūrė ir galvojo apie debiutinį solo albumą. Ir nors kelias solinio albumo išleidimo link atlikėjui nebuvo klotas rožėmis, Knygų mugė buvo tas įvykis, kuriame debiutinis „Per pusę” išvydo dienos šviesą. Negana to, atlikėjas čia turėjo ir savo stendą, kuriame ir buvo pristatinėjamas minėtas diskas.
Kad „Per pusę” – tai albumas, su kuriuo muzikanto gerbėjai siejo didelius lūkesčius, įrodo ir fantastiška titulinio kūrinio sėkmė. Daina, pavadinta taip kaip ir diskas, per akimirką sulaukė didelės muzikos gerbėjų meilės, o manoMUZIKOS skaitomiausiųjų sąraše straipsnis apie jos pristatymą ilgą laiką buvo skaitomiausiųjų dešimtuke.
Debiutiniame K. Likšos albume – aštuoni kūriniai. Jeigu tikitės, kad visuose juose dominuos titulinės dainos lyrika – turime Jus nuvilti. Čia rasite daug skoningo pop roko. Vienur jis greitesnis ir labiau entuziastingas, kitur – labiau lyriškas ir sentimentalus. Vienaip ar kitaip, 26-erių metų atlikėjo solinį debiutą galime vadinti sėkmingu. Ne tik dėl to, kad sukūrė legendinį „SH” kūrinį „Sumaišyk mane su cukrum” primenančią dainą „Per pusę”, bet ir todėl, kad į mūsų šalies sceną trumpam sugrąžino ankstyvąją „Coldplay” ar „Keane” kūrybą primenančią muziką.
Jau netrukus Kazimiero laukia dar vienas rimtas išbandymas – debiutinio albumo pristatymo koncertai. Tada ir pamatysime, kaip ši muzika skamba gyvai ir savo vertinimuose galėsime sudėlioti galutinius taškus ant „i”.
KAMANIŲ ŠILELIS „Namai”
„Kamanių šilelis” niekada nesiekė užkariauti masių, koncertuoti arenose ar tapti festivalių headlineriais. Šis duetas Lietuvoje visada turėjo savo klausytoją, bet niekada netapo radijinių hitų kalviais. Ir tokios startinės pozicijos grupės nariams Kamilei ir Mantui atriša rankas – jie tiesiog neturi jokio poreikio pataikauti plačiajam klausytojų ratui. Būtent originalumas ir nepataikavimas labiausiai ir žavi klausant jų naujo albumo „Namai”.
Švelnus, akustinis, vietomis nemažai folk motyvų turintis įrašas – labai šiltas, mielas ir dažnai šypsotis verčiantis darbas. Klausydamas jo kartais skęsti lyrikoje ir pasineri į svajas, o kartais (pavyzdžiui skambant dainai „Jeigu tu nori surast”) prisimeni grupę „Nizlopi”, imi judėti į taktą ir išgirsti Gruzijoje itin pamėgtą instrumentą kazu bei lengvus bytbokso garsus.
Šis albumas stebina ir sužavi nesumeluotu nuoširdumu. Labai švelnus, trapus ir mielas įrašas – tikrai vertas Jūsų ausų. Būdamas toks grynas ir nekomercinis jis niekada nepretenduots laimėti apdovanojimų, tačiau būtent dėl savo grynumo ir švelnumo jis neabejotinai atras vietą Jūsų fonotekoje.
Beveik 6 metus gyvuojantis aktorių duetas į jau apšalusias muzikines širdis grąžino saulę. Su „Namais” pavasaris į Lietuvą ateis tikrai greičiau. Patikėkite, mes tikrai nemeluojame:)
R Kubu
Panašu, kad didžiųjų arenų bumui neatsispyrė ir šiandieninio lietuviško indie roko korifėjai. Pranešama, jog Siemens arenoje balandžio 29 dieną pasirodymą kartu surengs „Colours of Bubbles„, „Freaks On Floor” ir ba.
Tai pirmas tokio pobūdžio jaunų lietuviškų grupių bendras koncertas didžiosiose arenose.
Bilietai į koncertą, kurio pavadinimas – „R Kubu” pradedami pardavinėti šiandien. Jų galite įsigyti TIKETOJE.
Lietuviškos roko muzikos viltis, grupė „ba.„, šiandien pristatė naują dainą „Auka”. Tai pirmasis kūrinys iš naujo trumpojo albumo „GARSIAI MĄSTAU”, kurį žadama pristatyti dar šiemet, koncerto LOFTE, guodžio 8 dieną, metu.
Tiesa, ankstesniuose grupės koncertuose apsilankę klausytojai jau yra girdėję akustinę šios dainos versiją.
Grupė prasitarė, kad kitąmet prieš tai pasirodžiusio EP „SAULĖSUŽTEMIMAS” bei netrukus išleisiamo „GARSIAI MĄSTAU” kūriniai suguls į vinilinę plokštelę.
Nors su vasara jau reikėtų kaip ir atsisveikinti, bet kol kas to padaryti mums neleidžia temperatūras matuojantis projektas „Vilnius Temperature„. Jie pagaliau sulaukė progos ir nufilmavo kolektyvo ba. akustiškai atliekamą dainą „L2” – o jų darbo rezultatą ir kviečiame išgirst/pamatyt.
Tikriausiai jau daugelis mūsų skaitytojų yra susipažinę su gyvų pasirodymų ciklu „LRT Opus Ore” ir puikia šių renginių kokybę. Šį kart pas save jie pasikvietė nesenai trumpagrojį „Saulėsužtemimas”pristačiusią grupę ba., kuri puikiai išnaudojo jai skirtą valandą studijoje.
Atliktų kūrinių sąrašas:
1. Juda kojos – Jauti
2. Spaudzia Is Aplink
3. Rasti – Pasiklysti
4. Nepatikima
5. Byru Is Leto
6. As Pats Esi
7. Klaidos
8. Juodaesi
9. I Mane
10. Nakti Judu
11. L2
12. Kuna Palikai – Atsibudai
13. Saulesuztemimas
Lietuvos roko scenos avantiūristai, grupė „ba.„, dalinasi nauju mini albumu – „SAULĖSUŽTEMIMAS” EP.
Trumpajį albumą sudaro trys dainos: praėjusią savaitę pristatytas grupės darbas „byru iš lėto”, to paties pavadinimo pagrindinė albumo daina „SAULĖSUŽTEMIMAS” bei vienas populiariausių kūrinių grupės koncertuose – „kūną palikai / atsibudai”.
Tiesa, pastaroji daina toli gražu nėra nauja. Grupės lyderis Benas Aleksandravičius sako, jog „kūną palikai / atsibudai” buvo nuspręsta įrašyti todėl, kad ši daina patinka tiek pačiai grupei, tiek klausytojams, tačiau iki šiol neturėjo kokybiško studijinio įrašo.
Naujas albumas grupei taip pat tapo paskatinimu leisti į koncertinį turą po Lietuvą, todėl artimiausiu metu juos gyvai bus galima išvysti šiose vietose:
Lietuvos alternatyvios muzikos scenos atstovai, grupė „ba.„, dalinasi pirmu kūriniu „Byru iš lėto” iš naujo trumpojo albumo „SAULĖSUŽTEMIMAS”.
Naujojo albumo pristatymo turas prasidės vasario 19 d. Klaipėdoje, bare „Kaštonas” ir tęsis kituose mistuose – 20 d. Šiauliuose, „Blic” bare, 26 d. Utenos kūrybinių industrijų centre „Taurapilis”, 27 d. Kaune, bare „Lizdas”, kovo 4 d. Alytuje, bare „Fenix” bei kovo 17 d. Vilniuje, „Kablyje”.