Editors

Naują albumą išleidžia britai Editors

editors-violence-600x340

Editors „Violence”

Prieš 17 metų Birmingame susikūrusi britų roko grupė „Editors” pagaliau išleidžia savo naują albumą. Šeštasis, dar dažais kvepiantis, Tomo Smitho ir kompanijos įrašas, kuriame galima rasti 9 dainas, vadinasi „Violence”. Jį nuo šiandien galima ne tik perklausyti muzikos transliacijos platformose, bet ir įsigyti Europos muzikos prekių parduotuvėse.

Paskutinis „Editors” albumas, studijinį plokštelė „In Dreams”, pasirodė 2015-ųjų spalį. Belgijoje ir Olandijoje šis įrašas pasiekė geriausiai parduodamų albumų sąrašo viršūnę, o Didžiojoje Britanijoje pakilo iki 9 vietos.

manoMUZIKA primena, kad debiutinis 2005 – aisiais metais pasirodęs“Editors“ albumas „The Back Room“ buvo nominuotas „Mercury“ prizui laimėti ir pakilo iki antrosios vietos perkamiausių diskų sąraše Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu du vėliau sekę grupės įrašai   – 2007-aisiais pasirodęs „An End Has A Start“ ir po ketverių metų išleistas „In this Light And On This Evening“ – užkopė iki pat čarto viršūnės.

Prieš kelerius metus manoMUZIKOS rengtą interviu su „Editors“ nariu skaitykite ČIA.

Menų fabrike „Loftas“ įvykusio „Editors“ koncerto recenziją skaitykite ČIA.

Editors – Hallelujah (So Low)

Iki naujo britų grupės „Editors“ albumo išleidimo liko tik dvi savaitės. Jau sausio viduryje skelbėme, kad naujasis diskas vadinsis „Violence“ ir jame bus 9 dainos. Šiandien išgirskite naują kūrinį „Hallelujah (So Low)” ir pamatykite jam skirtą vaizdo klipą. Klausant šios puikios, su geru trenksmo prieskoniu dainos su dar didesniu nekantrumu laukiame kovo 9 d. kada pasirodys naujasis grupės įrašas.

Editors GYVAI: pusantros valandos koncertas ir naujojo albumo pristatymas

Tik pristatę savo penktąjį albumą „In Dream” britai „Editors” pasirodo Hagos scenoje, kur kviečia išgirsti naujojo disko dainas.

Jau manoMUZIKOJE skelbti „No Harm”, „Life is a Fear”, „Ocean Of Night” ir visiškai nauji kūriniai kartu su senesniais hitais tikrai turėtų papuošti Jūsų sekmadienį.

Pilnas koncerto dainų sąrašas:

 
00:00 No Harm
5:25 Sugar
10:05 Munich
14:09 Blood
17:48 An End Has A Start
21:46 Forgiveness
25:41 Life is a Fear
30:28 Eat Raw Meat = Blood Drool
35:22 The Racing Rats
39:54 Formaldehyde
43:53 Salvation
48:40 A Ton Of Love
52:48 All The Kings
56:35 Nothing
1:01:37 Smokers Outside The Hospital Doors
1:05:46 Ocean Of Night
1:11:26 Papillon
1:19:28 Marching Orders

 

O jei norėsite prisiminti „Editors pasirodymą Lietuvoje, jo recenziją rasite ČIA.

manoMIKSAS 039: let’s hide you from the cold

Kai anksti temsta ir dažnai lyja, muzika irgi truputį linksta į melancholiją – lengvus vasariškus garsus pakeičia šiek tiek ramesnis ir jaukesnis skambesys.

Šiame rudeniškame manoMIKSE išgirsite dar visai naują mūsų atradimą Nathan Ball, katik penktą albumą „In Dream“ pristačiusius „Editors“, visai šviežią „EL VY“ projektą, mūsų labai mėgstamą Ben Howard bei daugelį kitų mažiau ar daugiau žinomų vardų.

Kūrinių sąrašas:

1. The Tallest Man On Earth – Little Nowhere Towns

2. Nathan Ball – Every Line

3. Ben Howard – Conrad

4. Patrick Watson – Love Songs For Robots

5. Of Monsters And Men – Sinking Man

6. Low Roar – Giosa

7. Tobias Jesso Jr. – Without You

8. Dustin Tebbutt – Bones

9. James Vincent McMorrow – Cavalier

10. Matt Corby ft. Bree Tranter – Big Eyes

11. The National – This Is The Last Time

12. Boats – Shallows

13. Editors – No Harm

14. EL VY – No Time To Crank The Sun

Editors – Life Is A Fear

Britai „Editors“ toliau džiugina savo klausytojus – pristatytas jau trečias kūrinys bei jo vaizdo klipas iš būsimojo albumo. Prie „Life Is A Fear“ vaizdo dirbo režisierius Rahi Rezvani – jis taip pat kūrė „No Harm“ ir „Marching Orders“ klipus.

Šių metų spalio 2 dieną pasirodysiantis albumas „In Dream“ – jau penktasis grupės diskografijoje.

Spalio pradžioje – penktasis Editors albumas

Editors (nuotr. Rahi Rezvani)

Editors (nuotr. Rahi Rezvani)

Viena įdomiausių šiandieninio indie roko grupių – britai „Editors” pagaliau pranešė, kada pasirodys jų penktas studijinis įrašas. Albumas, kuris vadinsis „In Dreams”, muzikos parduotuves Europoje turėtų pasiekti spalio 2 dieną – t.y. praėjus daugiau kaip dviems metams nuo paskutiniojo disko „Weight Of Your Love” pasirodymo.

Albume bus galima rasti 10 kūrinių. Tarp jų bus – ir šiemet jau pristatytos grupės dainos „No Harm” ir „Marching Orders„.

„Mūsų paskutinio albumo skambesys – tai grupės pastangos išmokti vaikščioti naujomis kojomis. „In Dream” – pirmas įrašas, kurį prodiusavome patys. Jame išgirsite tai, ką sukūrėme studijoje ir prie kompiuterio tik mes penkiese. Nekantraujame ir laukiame akimirkos, kai visi galėsite jį perklausyti” – rašoma grupės paskyroje facebooke.

Apačioje – naujojo albumo reklaminis klipas.

manoMUZIKA primena, kad debiutinis 2005 – aisiais metais pasirodęs“Editors“ albumas „The Back Room“ buvo nominuotas „Mercury“ prizui laimėti ir pakilo iki antrosios vietos perkamiausių diskų sąraše Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu du vėliau sekę grupės įrašai   – 2007-aisiais pasirodęs „An End Has A Start“ ir po ketverių metų išleistas „In this Light And On This Evening“ – užkopė iki pat čarto viršūnės.

„The Editors“ muzikos kritikų iki šiol vadinama viena sėkmingiausių ir įdomiausių grupių Jungtinėje Karalystėje.

Prieš porą metų manoMUZIKOS rengtą interviu su „Editors“ nariu skaitykite ČIA.

Menų fabrike „Loftas” įvykusio „Editors” koncerto recenziją skaitykite ČIA.

Editors – Marching Orders

Britų indie roko grupė „Editors“ intensyviai ruošiasi penktojo albumo pristatymui ir dalinasi nauju kūriniu bei jo vaizdo klipu. Vaizdo klipą režisavo Rahi Rezvani, kuris taip pat dirbo ir prie pirmosios šio albumo dainos „No Harm“ video.

Tiesa, tiksli albumo išleidimo data dar nėra paskelbta, tačiau jo tikimasi sulaukti šių metų rudenį.

manoMIKSAS 033: Longing For Summer

Džiaugiantis vis ilgėjančiais pavasario vakarais ir laukiant tikrosios šilumos ir vasaros kviečiame pasinerti į naujojo manoMUZIKOS mikso gelmes. Čia rasite ir lyrikos ir trankesnių kūrinių, kurie visai kaip besikeičiantis dangus, kartais užpultas debesų, o kartais giedras ir saulėtas. Pradžioje scenos debiutantai – Aero Flynn, Aquilo, Oh Wonder, pabaigoje puikiai žinomi ir mylimi Fink, prieš kelis metus Lietuvoje puikų koncertą surengę Editors ir daugelis kitų. Klausomės, šildomės saulės spinduliuose ir laukiame vasaros.

 

Kūrinių sąrašas:

1. Doe Paoro – The Wind (feat. Adam Rhodes)
2. HVOB – Always Like This
3. Tropics – Rapture
4. Aero Flynn – Dk/Pi
5. High Highs – Bridge
6. VIMES – Celestial
7. Oh Wonder – Technicolour Beat
8. Aquilo – Human
9. Indiana – Shadow Flash
10. Invest – Big Scary
11. Fink – Fall Into The Light
12. Editors – No Harm
13. The Antlers – Kettering
14. Jonas David – Hush

Editors – No Harm

Menų fabrike „Loftas” beveik prieš dvejus metus puikų pasirodymą surengusi britų grupė „Editors” pradeda lipdyti pamatus savo naujam albumui. Tiesa, kol kas nėra aišku, kada penktas grupės įrašas pasieks dienos šviesą.

Tikimasi, kad hito „Smokers Outside The Hospital Door” kūrėjai savo naują plokštelę pristatys dar šiais metais.

Savaitgalį, 2013-aisiais išleidę kritikų įvertintą diską „The Weight Of Your Love” „Editors’ai” pristatė savo naują dainą „No Harm”. Naujojo albumo šauklys – Jūsų dėmesiui.

Beje, „Editors” koncerto recenziją skaitykite ČIA.

manoTOPAS 2013: Ugnė

(nuotr. Mr Sith Zam)

ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.

manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“,  „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“.  Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.

Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.

Lorde„Pure Heroine“

Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.

Devendra Banhart – „Mala“

Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai.  Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.

Villagers„{Awayland}“

Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.

Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.

Rhye – „Woman“

Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.

Ane Brun – „Rarities“

Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.

Phoenix– „Bankrupt!”

Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.

London Grammar“ – „If You Wait“

Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.

Bastille“ – „Bad Blood“

Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai  – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.

Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“

Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.

Everything Everything“ – „Arc“

Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai  „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį  elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.

Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“

Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.

King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“

Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.

Laura Marling – „Once I Was An Eagle“

Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.

Volcano Choir“ – „Repave“

Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.

 

manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:

 

manoLIVE

Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:

 

Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.

„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.

 

Šioje šalyje nėra vietos Editors?

Foto E. Stakėnas

Šiais laikais nieko nebestebina Ala Pugačiova, kuri rusiškų trampampaikų dėka surenka pilną, kelis tūkstančius žmonių talpinančią, areną. Nenustembame išgirdę ir apie menines aukštumas demonstruojančius lietuviškus muzikos perlus, pradedančius idėjinę skalę „Yvos“ ir baigiančius trijų apsiseilėjusių ir save įsimylėjusių bei į itin pretenzingą žodžių junginį susiliejusių „berniukų“ terceto vardu. Šiandien, regis, nieko nebepiktina ir Palangos Basanavičiaus gatvė su Džordana Butkute ir tūkstančiais jos klonų priešakyje, surenkančią pilną barą, gatvę ar vietinės reikšmės vasaros estradą. Televizijų reitinguose dažnai aukštą vietą užima iš rytų transliuojami plastmasiniai festivaliai, populiarumo vandenyse maudosi muzikiniai realybės šou, kuriuose akivaizdžiai žiopčiojama pagal fonogramą, o nemaža dalis „leidigagiško“ jaunimo tik ir svajoja apie tai, kaip būti žvaigžde žiopčiojant, pasiryškinant blakstienas ar tiesiog bandant dainuoti viena ar kita kūno vieta.

Štai tokios mūsų šalies muzikinės realijos aplinkoje Viktoras Vee Diavara ir visa menų fabriko „Loftas“ kompanija ryžosi idėjinei avantiūrai – į Lietuvą atvežti vieną populiariausių pastarojo dešimtmečio britų roko kolektyvų – didžiujų vasaros festivalių žvaigždes „Editors“.

11 kūrybos metų – 4 studijiniai albumai. Du iš jų pasiekė perkamiausių diskų sąrašo viršūnę Jungtinėje Karalystėje, vienas buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui, o 2007-ųjų diskas „An End Has A Start“ platininiu tapo jau pirmąją oficialių pardavimų dieną. Reikia daugiau? Visagalis dėdė gūglas ir išmaningoji vikipedija gali duoti su kaupu. Šiandieninis tikslas, nežiūrint į tai, kad „Editors“ užima tvirtas pozicijas mano „geriausiųjų tope“, šįkart yra netoks.

Vakar Tomas Smithas su grupe lankėsi Lietuvoje. Šalyje, kurioje, panašu, nėra vietos britiškai alternatyvai. Šalyje, kurios radijo stotys ignoruoja britiško roko vėliavnešius, neįsipaišančius į išganingąjį „formatą”. Šalyje, kurioje yra vietos „senukams” (juk būtent į juos orientuojasi didieji ‚promoteriai‘), tačiau kuri neturi nei vienos muzikos prekių parduotuvės ir (ironiška) neleidžia nei vieno muzikinio žurnalo.

Spalio 2 dieną „Lofte“ įvyko metų koncertas. Galbūt netgi viso penkmečio. Tačiau kartu tai buvo ir savotiškas bandymas. Bandymas pateisinti viltis ir nežinią. Siekis sužinoti, ar tokia muzika JAU GALI gyventi ir mūsų koncertų salėse. Testas muzikai, organizatoriams, lietuviškajai auditorijai ir pačiai muzikinei rinkai. Gaila, tačiau šis bandymas virto idėja su tūkstančiais klaustukų…

Vakar išgirdome viską, ką „Editors“ turi geriausio. Koncertas buvo išbaigtas, subtilus ir itin kokybiškas, o jo setliste (dainų sąraše – L. Z.) – 21 daina, kurių beveik visas galėtume drąsiai vadinti Tomo ir jo sėbrų perlais. Vienintelis trūkumas, kurį (labai dideliam reikalui esant) galima paminėti – tai grupės garsisto darbas, kuris, matyt, dėl suprantamų priežasčių ir dėl įpročio grupę įgarsinti didelėse erdvėse, o ne mažuose jaukiuose klubuose, pasirinkdavo keistokus sprendimus. Tai ypač jautėsi „Editors“ pasirodymo pradžioje, tačiau kokybiniai taškai ant „i” vėliau buvo sudėlioti tiksliai.

Foto V. Stackevičius

„Smokers Outside the Hospital Door“, „Munich“, „Bullets“, „Papillon“, naujieji „A Ton Of Love“ ir „Honesty“, akustine gitara grupės lyderio atlikta „The Phone Book“ – tai tik keli koncerto perlai iš visos vakar atliktų tamsos dainių muzikos gausos. Pasibaigus koncertui neapleido nuojauta, kad metų renginys, kurio iš tiesų labai laukiau, ką tik įvyko. Tiesa, ne iki galo užpildytas „Loftas“, kuriame vakar tebuvo apie 700 žmonių, pasąmonėje piršo padrikas mintis ir savotiškas abejones. Jeigu sąlyginai nedidelės pilnos salės negali surinkti viena geriausių šiandienos britų roko grupių, tai kas tuomet gali? Šalyje, kurioje rokas ne tik nešė laisvės vėliavą, bet ir visus 23 metus rasdavo savo klausytoją, šiandien yra atsidūręs aklavietėje? Belieka tikėtis, kad šios abejonės greitu metu liks išsklaidytos, o mūsų šalies muzikinio pasaulio užkampiu nelaikys tie, kas turi šiandienos istorinį roko pagreitį.

Išties įdomu dar ir tai, kiek „Lofto“ kolektyvui užteks kantrybės. Kantrybės duoti, dovanoti, tikėtis ir svilti. Duoti – tikintis, kad poreikis bus patenkintas, o muzikinis alkis bent jau trumpam sunaikintas.  Ir svilti, matant, kad muzikinis desertas lieka tiesiog nesuvalgomas. Labai linkiu, kad šie žmonės neprarastų optimizmo, nes būtent jų dėka šiandien mes – tie, kurie domisi ir myli muziką – turime priežasčių džiaugtis ir patenkinti savo idėjinę meilę.

Ir čia kaltos tikrai ne bilietų kainos. Jos anaiptol nebuvo didelės (žinoma, jeigu lyginsite jas su bilietų kainomis į Radžio koncertą Zapiškio kultūros centre, gali pasirodyti kitaip). Tiesiog Pugačiovos, Butkutės ir Palangos Basanavičiaus gatvės kultūros epochoje šioje šalyje vis dar nėra vietos „Editors“…

Kita vertus, visi tie 700 (o gal ir kiek daugiau) žmonių, vakar atėjusių į „Loftą“, gali būti ramūs: pamatėme tai, ko laukėme ir ko tikėjomės. Ir, manau, kad nei vienas iš atėjusių neliko nuviltas. „Editors“ padovanojo mums tai, ką turi geriausio.

Net ir pats Tomas Smithas, po koncerto raitydamas autografą ant kompaktinės plokštelės, prisipažino, kad šis koncertas buvo tikrai geras, o publika buvo kur kas smagesnė nei Latvijoje. Ši žinia, jei ji nebuvo pasakyta iš mandagumo, turėtų paglostyti kiekvieną koncerte buvusį žmogų. Grupė dovanojo savo muziką, o Lietuva jai pasiūlė savo širdį. O, juk, Lietuva jau ne kartą įrodė, kad net ir būdama nedidele tauta, širdį dovanoti ji tikrai moka.

Tikėkimės, kad priežasčių gauti (o kartu ir dovanoti) kokybiniame muzikiniame lygmenyje mes dar turėsime. Juolab, kad „Loftas” turi tikrai nemažai planų. Planų sau, Jums ir, žinoma, visiems tiems, kas myli kokybišką ir vertingą muziką.

„Editors” koncerto Vilniuje dainų sąrašas: Sugar/ Someone Says/ An End Has A Start/ Munich/ Bones/ Eat Raw Meat = Blood Drool/ Two Hearted Spider/ You Don’t Love/ Blood/ Formaldehyde/ Bullets/ A Ton Of Love/ The Phone Book/ Like Treasure/ The Racing Rats/ Fingers in Factories/Smokers Outside The Hospital Doors/ Honesty // Bricks And Mortar/ Nothing/ Papillon

 

Foto V. Stackevičius

 

Foto E. Stakėnas

 

Portalo manoMUZIKA.lt skaitytojams – nuolaida į Editors koncertą Vilniuje

Editor (nuotr. grupės archyvo)

Likus vos dviems kalendorinėms dienoms iki ko gero laukiamiausio mūsų šių metų koncerto, manoMUZIKA ir menų fabrikas „Loftas” turi LABAI GERŲ žinių! Visi tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių dar nespėjo įsigyti bilieto į „Editors” koncertą, dabar tai gali padaryti pigiau!

Į poryt „Lofte” įvyksiantį britiško roko vėliavnešių pasirodymą liko vos keli bilietai, kuriuos manoMUZIKOS skaitytojai gali pirkti su 10 procentų nuolaida. Nuolaidos kodas – „mano”. Todėl įvedę šį kodą į nuolaidos kodo laukelį bilietus galėsite pirkti pigiau.

Bilietus pirkite ČIA, o „Lofte” susitiksime jau poryt!

Kvietimą į EDITORS koncertą laimėjo…

Baigėsi porą dienų trukęs konkursas kvietimui į itin laukiamo britų indie rock kolektyvo „Editors“ koncertą Vilniuje, menų fabrike „Loftas„, spalio 2 dieną.

Teisingas atsakymas į klausimą „kuris „Editors“ albumas buvo nominuotas „Mercury“ apdovanojimui laimėti?” yra:

Debiutinis „Editors“ albumas „The Back Room”. Šis kolektyvo darbas apdovanojimui buvo nominuotas 2006 metais.

Beveik visi dalyvavę konkurse į klausimą atsakė teisingai, tačiau burtai (random.org) lėmė, jog kvietimą į bene didžiausią šio rudens koncertą laimėjo

ANDREJ

Sveikiname nugalėtoją, su juo susisieksime nurodytu el. pašto adresu.

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir raginame nenusiminti. Bilietų į renginį vis dar yra, juos galite įsigyti Tiketos kasose arba internete, spausdami ČIA.

____________________________

Spalio 2 dieną Vilniuje koncertuosiančiam Tomo Smitho kolektyvui jau dabar ruošiama didžiausia „Lofto“ istorijoje scena. Joje britų roko muzikos vėliavnešiai atliks ne tik savo kultines dainas „Smokers Outside the Hospital Door“, „Papillon“ ir kitas, bet ir kūrinius iš puikiai kritikų įvertinto šiemet išleisto grupės albumo „The Weight Of Your Love“.

manoMUZIKA.lt 2011 metų interviu su grupe „Editors“ rasite ČIA.