Britų kolektyvas „Fink” tik ką pasidalino nauju kūriniu iš jau šiais metais pasirodysiančio naujo albumo „Hard Believer”.
Tai yra jau antrasis kūrinys iš naujojo albumo. Skambesys – visai kitoks, gal kiek netikėtas, platesnis ir „populiaresnis”, bet nemažiau „finkiškai” gilus.
Primename, kad su „Fink” esame bendravę net kelis kartus. Du iš interviu galite rasti ČIA ir ČIA.
Laukiamiausi 2014 metų albumai
Nespėjau nė susiprasti, o prasidėję nauji metai jau pradėjo skaičiuoti savo trečiąjį mėnesį. Muzikinius nusivylimus keitė idėjinės viltys, o pirmieji keli 2014-ųjų mėnesiai ir jų metu pasirodžiusios naujienos uždavė visai neprastą muzikinį toną likusiai šių metų daliai.
Taigi, šis įrašas – būtent apie didžiausias 2014 – ųjų metų viltis. Apie muzikinius albumus, kurių mano nerami muzikinė siela ypatingai laukia ir kuriems teikia tiek velniškai daug lūkesčių
Tiesa, vienas albumas, į kurį dėjau labai daug vilčių – jau išleistas. Tai „Wild Beasts“ diskas „Present Tense“. Mano grotuve jis sukasi jau bene 30 kartą. Ir, tiesą sakant, nežada sustoti. Todėl ties šiuo įrašu uždėtas rimtas pliusas ir viza su įrašu „Užskaityta. Su kaupu“.
Na o dabar – apie šių metų ateitį.
Fink
I. FINK – albumo pavadinimas nežinomas
Ši grupė (nors kai kurie projektą vadina tiesiog atlikėju) yra neabejotina mano pastarojo penkmečio favoritė (arba bent jau viena iš jų). Nuo pat 2007-aisiais išleisto britų disko „Distance and Time“ jų kūrybą seku daugiau nei su padidinamuoju stiklu ir ryte ryju kiekvieną hito „Sort Of Revolution“ kūrėjų įrašą. Po 2011 metais pasirodžiusio „Fink“ albumo „Perfect Darkness“, pastaraisiais metais ne viename tinklaraštyje teko perskaityti diletantinių įžvalgų apie tai, kad Finas Greenallas ir kompanija išsisėmė ir tiesiog nebeturi ką pasakyti, todėl leidžia koncertinius įrašus. Diletantiškomis įžvalgomis šiuos žodžius vadinu todėl, kad yra visiškai akivaizdu, jog rašantieji ne tik nėra susipažinę su „Fink“ kūryba, bet ir nėra klausę pastarųjų dviejų grupės gyvų albumų (2012 metais išleisto „The Wheels Turn Beneath My Feet“ bei pernai pasirodžiusio koncerto, įrašyto drauge su Karališkuoju Amsterdamo simfoniniu orkestru). Muzika, skambanti šiuose grupės diskuose yra tokia skirtinga ir kartu tokia subtili, kad tai yra tarytum du nauji kūrybiniai puslapiai muzikinėje kolektyvo istorijoje. Negana to, šių įrašų tiražas yra ypatingai ribotas, o pati diskų pakuotė yra išskirtinė, todėl muzikos kolekcionieriai jais tikrai turėtų didžiuotis. Prisipažįstu, abu CD mano muzikinėje kolekcijoje taip pat užima išskirtinę vietą.
Beje, „In Your Face“ visiems „Fink“ kritikams gali pasakyti ir ką tik pristatyta grupės daina „Hard Believer“, pateisinusi, ko gero, net ir pačių įnoringiausių grupės gerbėjų lūkesčius. Savo tinklaraštyje Finas rašė, kad „Hard Believer“ bus pirmasis kūrinys, pradėsiantis naują albumą. Tad jei pradžia tokia stipri – kokia bus pabaiga? Belieka tik dar nekantriau laukti 6-ojo leiblo “Ninja Tune” globojamos grupės disko ir tikėtis, kad jis bus dar vienas gardus kąsnis visiems akustinės tamsos gerbėjams.
Albumo pasirodymo data: Vasara (konkreti diena – nepatvirtinta)
Karl X Johan
II. KARL X JOHAN (albumo pavadinimas – nepaskelbtas)
Švedijos elektro pop duetas „Karl X Johan“ išgarsėjo 2010 metais išleista daina “Flame”. Tiesa, sakyti žodį “išgarsėjo” čia yra kiek per stipru, mat apie juos sužinojo Švedija ir dalis nepriklausomos muzikos blogus skaitančių melomanų. Pernai išleidę savo debiutinį EP, šiemet švedukai pažadėjo pilną albumą. Tiesa, naivu tikėtis, kad visa laiką muzikantai leistų studijoje, kadangi jų pagrindiniai užsiėmimai – toil gražu su muzika nesusiję. Vienas dueto narys dirba kažkokioje telekomunikacijos bendrovėje, kitas – profsajungoje. Kai perklausai visą iki šiol išleistą „Karl X Johan“ muziką, tampa akivaizdu, jog šie du bičai turi tiek daug ką pasakyti, kad darosi sunku suvokti kaip jie gali daryti kažką kito nei kurti ir įrašinėti muziką. Saldu? Galbūt. Tačiau tai – velniškai kokybiška, stilinga ir nepretenzinga muzika, galinti atrasti savo klausytoją įvairios muzikos mylėtojų gretose. Jeigu reikėtų apibendrinti, galėčiau visai drąsiai ranką prie širdies pridėjęs pasakyti: „Karl X Johan“ albumas – asmeniškai man – pats laukiamiausias šių metų debiutinis diskas.
Praėjusių metų pabaigoje buvo kalbama, kad debiutinis dueto LP dienos šviesą turėtų išvysti šių metų balandį. Dabar jau kurį laiką apie įrašo pasirodymą neužsimena nei grupės leiblas „Emotion“, nei pats duetas. Labai tikiuosi, kad jų planai nepasikeitė ir turtingą Skandinavijos muzikinį pasaulį netrukus praturtins dar vienas ypatingas įrašas.
Albumo pasirodymo data – balandžio mėnuo (tiksliai nežinoma)
SOHN
III. SOHN „Tremors“
Kai kažką naujo po savo sparnu priglaudžia leidybinė kompanija “4AD”, kažkuriame gyvenimo etape supranti, jog tas „kažkas“ tiesiog negali būti blogai. Tokias grupes kaip „Bon Iver“, „National“ ar „Daughter“ globojantis leiblas priėmė iššūkį geriau susipažinti su elektronica ir post dub step žanrais. Sako, laimingi – pinigų neskaičiuoja. Šiuo teiginiu gali neabejoti ir „4AD”, mat “SOHN” jau dabar yra klijuojama naujojo James Blake‘o etiketė. Bent jau mano akimis (o aš tikrai labai vertinu ir gerbiu tai, ką daro Blake‘as), „SOHN“ jį perspjauna kone dvigubai. Kur kas įvairesnis, ne taip stipriai paskendęs tamsos metamorfozėse ir daug veržlesnis austras šiemet turėtų tapti labai rimtu postūmiu elektronikos scenoje. Puikus vokalas, kiek primenantis pernai išgarsėjusio JAV dueto „Rhye“ vokalisto Milosh‘o tembrą ir be galo muzikali bei stilinga elektronika, pagardinta ryškiais dub stepo ritmais turėtų rasti simpatijų visame pasaulyje. Prie viso to pridėjus puikias leiblo “4AD” ”piarines”galimybes galime drąsiai tikėtis mažo šedevriuko ir potencialaus šių metų topų užkariautojo.
Albumo pasirodymo data – Balandžio 7.
Damon Albarn
IV. DAMON ABLARN „Everyday Robots“
Sakysite, pasiduodu didžiajai bangai? Atsakysiu paprastai: gal ir taip. Tačiau „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderio kūrybiniu talentu žaviuosi nuo 1994 metų pabaigos (mat būtent tada išgirdau 93-iaisiais išleistą ”Blur” diską “Modern Life is Rubbish”). Didžiajame XX a. pabaigos Kare “Oasis” Vs “Blur” mano jaunoje pasąmonėje visuomet triumfuodavo pastarieji, o didysis Albarno talentas neleido suabejoti jo fenomenalumu iki šiol. Nei vienas dalykas, kurį iki šiol sukūrė “Blur” įkūrėjas nedvelkė kiču ar beskonybe. Tai jį paverčia unikaliu mūsų laikų kompozitoriumi, kuriuo tiesiog neįmanoma abejoti. Net ir jo parašytos operos (2008-aisiais sukurta “Monkey : Journey to the West” bei užpernai pristatyta “Dr. Dee” ) yra tiek ironiškos, savalaikės ir įžvalgios, kad būtų sunku atrasti tam preštaraujančių šiuolaikinės muzikos ciniškų vertintojų.
Keista, tačiau po šitiekos stulbinančios karjeros metų tikroji muzikos ikona išleidžia savo pirmąjį solinį albumą. Titulinę disko dainą “Everyday Robots” jau girdėjome. “Lonely Press Play” – taip pat jau pristatyta. Beliko palaukti pusantro mėnesio iki albumo pasirodymo. Pirmieji du kūriniai tik dar kartą patvirtina Damono Albarno, kaip neprognozuojamo kūrėjo, statusą. Akivaizdu, kad albumas bus keistas, nehomogeniškas ir netikėtas. Tačiau tai ir išskiria Albarną iš visos šiandieninių kūrėjų masės.
Prisipažįstu visai atvirai, Albarno solinio disko laukiu maždaug nuo 2002- ųjų. Todėl labai džiaugiuosi, kad jo sulauksiu šiemet.
Albumo pasirodymo data – balandžio 28
Banks/ Sampha
Šiuo atveju, tiek „Sampha“, tiek ir „Banks“ rašau į vieną eilutę dėl daugelio panašumų. Abu elektroninės muzikos scenai atstovaujantys piliečiai yra „ant rimtos bangos“, abu iki galo nėra patvirtinę konkrečių albumo pasirodymo datų. Dėl abiejų projektų yra pamišę elektroininės muzikos gerbėjai JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Ir abu atlikėjai yra vienodai verti dėmesio. Tiek britas, tiek ir amerikietė nusipelnė pačių aukščiausių įvertinimų. Be kita ko, visai tikėtina, kad būtent šie du muzikantai artimiausius keletą metų diktuos madas elektroininėje muzikos scenoje.
Abiejų albumų pasirodymo datos – nepaskelbtos
Jonathan Johansson
VI. Jonathan Johansson (albumo pavadinimas nepaskelbtas)
Jeigu manęs kas nors paprašytų įvardyti penkis geriausius pastarojo penkmečio albumus, nedvejodamas aukščiausiame penketuke atrasčiau vietą švedo Jonathan Johansson 2011 metų diskui „Klagomuren”. Analogų neturinti beprecedentė elektro, pop ir moderniosios r&b muzikos sąskambiais pagardinta Malmėje gimusio Jonathano kūryba, deja, neturėjo progos rimtai pereiti Skandinavijos rinkos sienų. Ir taip yra dėl vienos priežasties: švedas dainuoja tik švediškai. Kita vertus, tiems, kurie myli muziką – tai tikrai nėra kliūtis.
Pernai vasarą muzikantą globojantis leiblas „Hybris” užsiminė, kad 2014 metai priklausys Jonathan Johansson, kadangi po trejų metų pertraukos jis turėtų išleist savo naują įrašą. Taigi, labai tikiuosi, kad laukti liko nedaug. Po tikro stebuklo, kurio vardas buvo „Klagomuren”, aš labai tikiuosi dar vieno šedevro. Bet kuriuo atveju, šiam švedui lūkesčiai keliami neįtikėtinai dideli.
Albumo pasirodymo data – nepaskelbta
Ko gero vienas mėgiamiausių manoMUZIKOS kolektyvų – leiblo „Ninja Tune” globojamas „Fink” – pagaliau pasidalino pirmąja daina iš savo naujo albumo. Šiandien buvo pristatytas grupės kurinys „Hard Believer”.
Paskutinis „Fink” studijinis diskas „Perfect Darkness” buvo išleistas 2011 metais. Vėliau Finas Greenallas ir kompanija melomanams padovanojo du gyvus albumus – „The Wheels Turn Beneath My Feet” ir drauge su karališkuoju Amsterdamo orkestru įrašytą „Fink Meets RCO”.
Šeštasis „Fink” studijinis diskas, kol kas dar neturintis pavadinimo, pasirodys šių metų vasarą.
Du puikaus britų leiblo „Ninja Tune” vardai – viename. Ko gero taip reikėtų vadinti vakar vėlai vakare pasirodžiusį kūrinį. O jeigu dar tiksliau – jo perdirbinį.
2009 metais išleistą vieną populiariausių „Fink” dainų „Sort Of Revolution” savaip interpretavo prieš 15 metų susikūręs kolektyvas „Cinematic Orchestra„.
Elektronine muzika besidomintiems žmonėms britų kolektyvas „Close” neturėtų būti visiškas ‘no name’as’. Šio projekto įkūrėjas – net poros Jungtinės Karalystės leiblų savininkas Willas Saulas, neslepiantis fakto, kad grupės „Fink” lyderis Finas Greenallas yra labai geras jo bičiulis.
Apie bendrą koloboravimą su Willu savo tinklaraštyje ne kartą yra užsiminęs ir pats Finas.
Neseniai žodžiai tapo kūnu ir internete pasirodė bendra „Fink” ir „Close” daina „Wallflower”.
Beje, manoMUZIKA primena, kad jau netrukus dienos šviesą išvys „Fink” ir karališko Amsterdamo orkestro bendro koncerto CD.
Fink Amsterdame(nuotr. Ronald Knapp)
Pernai lapkritį manoMUZIKA Varšuvoje stebėjo „Fink” koncertą, prieš kurį turėjo galimybę pabendrauti su grupės lyderiu Finu Greenallu. Tąkart kalbėjome ne tik apie riboto tiražo albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”, kurio dėka buvo surengtas koncertinis turas, bet ir apie išskirtinę „Fink” draugystę su Karališkuoju Amsterdamo simfoniniu orkestru.
„Galiu visai atvirai prisipažinti: šis koncertas mums buvo neįkainojama patirtis, kurią iki šiol saugome labai svarbioje savo širdies vietoje. Gaila, tačiau kol kas jį visą galima pamatyti tik turint iPAD’ą, o vienintelis viešojoje erdvėje pasirodęs kūrinys yra „Yesterday Was Hard On All Of Us”. Nesu tikras ar kada nors visas įrašas pasieks platesnę auditoriją, tačiau galiu patikinti, kad ten „Fink” skamba visiškai kitaip… Dainos su orkestrinėmis aranžuotėmis mūsų kūrybai prideda užburiantį prieskonį. Tikrai manau, kad tie žmonės, kurie myli mūsų muziką, šį koncertinį įrašą privalo išgirsti. Ten mes skambame taip, kaip „Fink” dar niekada neskambėjo. Šis koncertas – tai galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime, todėl esu beprotiškai laimingas, kad “Fink” šį šansą turėjo”, – taip apie pasirodymą su elitiniu Amsterdamo orkestru pernai lapkričio mėnesį manoMUZIKAI pasakojo grupės lyderis Finas.
Šiandien mus pasiekė puikios žinios: spalio 14 dieną visas „Fink” ir Karališkojo Amsterdamo orkestro kartu įrašytas koncertas bus išleistas kompaktinio disko ir vinilo formatu. Todėl šios britų grupės mylėtojai turi dar vieną priežastį džiaugtis: tamsi grupės muzika, paskendusi orkestrinėse aranžuotėse suskambės taip, kaip dar jos tikrai nesate girdėję.
manoMUZIKA prisipažįsta: šį koncertą jau peržiūrėjome tikrai ne kartą ir ne du, tačiau sužinoję, kad jis bus išleistas ir atskiro albumo pavidalu, tikrai labai apsidžiaugėme. Tiems, kas (lygiai taip pat, kaip ir mes) jau dabar nori užsisakyti šį vietos fonotekoje tikrai verta įrašą, spauskite ČIA.
Warm Shadow
Pirmadienį muzikos parduotuvėse pasirodė manoMUZIKOS itin mylimo britų kolektyvo „Fink” singlas „Warm Shadow”. Kūrinys „Warm Shadow” yra įtrauktas į 2011 metais pasirodžiusį grupės albumą „Perfect Darkness”.
Be pagrindinės dainos single galima rasti ir tris kitas šio kūrinio versijas, kurias sukūrė „Bon Iver” lyderis Justinas Vernonas kartu su grupės bosistu ir saksofonistu Colinu Stetsonu; Marcusas Worgulas ir projektas „Slideshow”.
Singlą „Warm Shadow” internetinėje parduotuvėje galite įsigyti ČIA.
Naujausią manoMUZIKOS interviu su „Fink” lyderiu Finu Greenalu rasite ČIA.
Apačioje – dainos „Warm Shadow” interpretacija pagal „Bon Iver”
Naujienų iš manoMUZIKOS labai mylimų, ne kartą kalbintų Didžiosios Britanijos lyrikų – grupės „Fink” visada laukiame su dideliu nekantrumu. Šiandien, kai savaitgalis jau „kvėpuoja” į nugarą, labai džiaugiamės galėdami pasidalinti, trumpa akustine „Fink” sesija, kurios metu pristatomi keturi kūriniai iš trijų skirtingų kolektyvo albumų ir trumpas interviu. Išgirsite dar 2007 metais išleistą „This Is The Thing”, kiek vėliau pasirodžiusį „Walkin’ In The Sun” ir naujausius „Wheels” ir „Yesterday Was Hard On All Of Us” kūrinius.
Taigi, penktadienio darbus trumpam atidedam į šalį ir mėgaujamės gyvu, akustiniu, kaip visada labai kokybišku, šios nepaprastos grupės pasirodymu.
„This Is The Thing”
http://www.youtube.com/watch?v=rvEMkDyQjTA„Walkin’ In The Sun”
http://www.youtube.com/watch?v=n3AGAsxVnOA„Wheels”
„Yesterday Was Hard On All Of Us”
http://www.youtube.com/watch?v=eSeS-dvgRSM„Fink” interviu
Kai sužinojau, kad „Fink” atkeliauja į Varšuvą, iškart supratau, kad šaltas ruduo taps nebe tokiu šaltu, o artėjanti žiema nebekels tokio didelio nerimo. Žinia apie tai, kad turėsiu progos dar kartą scenoje išvysti vieną mylimiausių savo grupių šildė kur kas geriau nei armėniškas konjakas, Mamos megztas šalikas ar šiltos vilnonės kojinės. Muzika, kuri nuginkluoja net ir pačius didžiausius šalčius, lapkričio pabaigoje ir vėl išėjo į priešakines gretas.
„Fink” lyderį Finą Greenalą jau esu kalbinęs. Galbūt tai ir suvaidino svarbiausią vaidmenį tariantis dėl interviu su muzikanto vadybininkais. Šiuo metu itin intensyviai koncertuojantis kolektyvas savo grafiko knygoje laiko interviu randa itin retai. Laimei, patekau į lalimingųjų gretas ir sutartu metu atvykau į Varšuvos koncertų salę „Stodolą”, kurioje, be kita ko, turėjau progos pabūti ir paskutinių grupės repeticijos akordų liudininku (beje, visą koncerto recenziją skaitykite ČIA).
Finas Greenalas (nuotr. manoMUZIKOS)
Penkis studijinius albumus išleidęs ir daugelio muzikos kritikų tamsos genijumi vadinamas Finas nuo praėjusio karto, kuomet jį kalbinau, atrodė visiškai nepasikeitęs – pasakiškai mielas barzdočius paliko tikrai betarpiško ir labai malonaus žmogaus įspūdį. Pokalbio metu rūkęs cigaretes tik iš sukamojo tabako, muzikantas ne tik pasidomėjo kaip laikosi Lietuva, bet ir prisipažino, kad surengti koncertą Baltijos šalyse yra sena neįgyvendinta jo svajonė.
Tačiau dabar ne apie tai… Šįkart į kaimyninę šalį „Fink” sugrįžo norėdami pristatyti savo šiemet išleistą gyvo garso albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Nuostabus įrašas, kuriame be muzikinių šedevrų grupės gerbėjai gali rasti ir išskirtinių, dar niekur nepublikuotų kolektyvo nuotraukų iš „Perfect Darkness” turo, be jokios abejonės, turėtų būti įtrauktas į muzikos aukso fondą. Perklausius visą darbą tikrai nekyla nuostaba dėl ko britai ryžosi dar kartą keliauti po pasaulį.
Tad jeigu tikitės šiame pokalbyje išgirsti subtilių detalių apie Fino požiūrį į gyvenimą, turėtumėte bandyti tikėtis darkart, mat pirmoji pažintis su juo įvyko kiek daugiau nei prieš metus. Ir įspūdžius apie tai galite pasiskaityti paspaudę ČIA. Tuo tarpu šįkart su Finu kalbėjomės apie muziką ir įvykius, kurie grupę lydėjo pastaraisiais metais. Beje, metais, kurie, mano – žmogaus, itin akylai sekančio kolektyvo kūrybą – nuomone, buvo vieni derlingiausių per visą beveik trylikos metų grupės gyvavimo istoriją…
„Fink” muzikos padangėje yra jau daug metų. Kodėl gyvas jūsų albumas dienos šviesą išvydo tik šiemet?
Pristatinėdami savo praėjusiais metais išleistą diską „Perfect Darkness“ supratome, kad gyvam įrašui laikas atėjo būtent dabar (šypsosi). Visi mūsų koncertai buvo labai skirtingi, todėl norėjome surinkti pačius geriausius kūrinius, sudėti juos į vientisą albumą ir padovanoti savo gerbėjams.
Kitaip tariant, supratome, kad turime daug gerų dainų (tiek iš disko „Perfect Darkness”, tiek iš ankstesnių albumų), kurias norime sudėti į vieną „gyvą” albumą. Taip gimė „Wheels Turn Beneath My Feet”.
Kaip atrinkote į albumą patekusius kūrinius? Visgi per daugiau nei dešimtmetį esi sukūręs ne vieną dešimtį tokio albumo vertų dainų…
Tiesą sakant mes net nesirinkome. Tai buvo savalaikis mūsų koncertų dainų sąrašas.
Įrašai buvo daromi ne tik didžiosiose Europos sostinėse, bet ir mažesniuose miestuose. Negaliu tiksliai pasakyti, kodėl albume nėra kūrinių, atliktų Romoje ar Berlyne, tačiau manau, kad tai, ką „Fink” gerbėjai girdi mūsų „gyvame“ įraše ir yra geriausia, kas vyko “Perfect Darkness” turo metu.
Viskas vyko labai paprastai: baigėsi albumo pristatymo turas, grįžome namo, perklausėme viską, ką buvome įrašę ir pradėjome dėlioti albumą…Tai buvo labai panašu į muzikinį sudoku (šypsosi).
Vienas geriausių pasirodymo „Perfect Darkness“ turo metu įvyko „Paradiso” klube Amsterdame. Tačiau puikiai žinojome, kad negalime visos muzikos imti tik iš ten, todėl albume atsirado kūriniai iš Vienos, Paryžiaus ir kitų miestų…
Fink koncertas (nuotr. LIVE NATION)
APIE „GYVO GARSO” SVAJONES
Kai tave kalbinau praėjusiais metais, klausiau kuris kūrinys iš albumo „Perfect Darkness” tau patiko labiausiai…
Primink, ką aš tada atsakiau?
Sakei, kad kiekvieną dieną įsimyli vis kitą šio albumo dainą.
Sakiau visišką tiesą (kvatoja)
Dabar turiu tą patį klausimą, tik jau susijusį nebe su „Perfect Darkness”, o su „Wheels Turn Beneath My Feet”…
(juokiasi)
Jau seniai neklausiau šito albumo… Bet jeigu turiu atsakyti būtinai, išskirčiau Lijone įrašytą „Warm Shadow”. Šią dainą groti yra velniškai sunku, todėl labai savimi didžiuojamės kai kūrinį pavyksta „įveikti”. Koncerto Lijone metu būtent taip ir atsitiko.
Jei jau prakalbome apie konkrečius kūrinius, noriu tavęs paklausti apie dainą, kurios aranžuotė gyvame albume skamba visiškai kitaip nei 2007 metais išleistame studijiniame diske „Distance And Time”. Tai kompozicija „Trouble’s What You’re In”. Kokiu būdu jūs sugebėjote ją taip pakeisti?
Bet prisipažink, tau patinka, ar ne… ? (juokiasi)
Velniškai…
Man irgi (šypsosi)
Mes perrašėme viską dėl vienos paprastos priežasties – atlikti dainą tokią, kokia yra albume – praktiškai neįmanoma. Todėl gyvam atlikimui sukūrėme naują klavišinių partiją, pakeitėme gitaros akordus. Žinojome, kad „Fink“ gerbėjai nėra abejingi šiai dainai, todėl negalėjome numoti į tai ranka ir palikti ją nuošalyje… Beje, naujosios „Trouble‘s What You‘re Inn“ debiutas įvyko Italijos radijo stotyje „Rai”. Kiek atsimenu, fanams ši versija patiko.
Albume „Wheels Turn Beneath Your Feet” dainos „Sort Of Revolution“ pabaigoje tu prisipažinai, kad koncertuodamas Paryžiaus klube „Cigar“ įgyvendinai savo seną svajonę. Ar turi dar kokių nors svajonių, kur norėtum surengi „Fink“ pasirodymą?
O tu, kaip matau, mūsų kūrybą išnarstėj iki smulkiausio kaulo (juokiasi).
Jau minėjau, kad „Paradiso” klubas Amsterdame yra nuostabi vieta koncertuoti, todėl ją taip pat įtraukčiau į savo svajonių sąrašą. Na ir žinoma Lietuva (šypsosi). Tikrai norėčiau koncertuoti pas jus.
Kur dar…? (mąsto) Norėčiau surengti „Fink“ pasirodymą Malyje. Tai ypatinga vieta.
APIE ATEITĮ, GERESNĘ NEI „PERFECT DARKNESS”
Šie metai grupei ypatingi ne tik dėl gyvo albumo įrašo, bet ir dėl stulbinančio koncerto Olandijoje su Karališkuoju šios šalies simfoniniu orkestru. Kaip gimė idėja surengti tokį koncertą?
Tiesą sakant, šio pasirodymo priešistorė labai paprasta. Orkestro vadybininkai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kurią jie atliko be mūsų.
Galiu visai atvirai prisipažinti: šis koncertas mums buvo neįkainojama patirtis, kurią iki šiol saugome labai svarbioje savo širdies vietoje. Gaila, tačiau jį galima atsisiųsti tik turint iPAD’ą. Vienintelis viešojoje erdvėje pasirodęs kūrinys iš šio koncerto yra „Yesterday Was Hard On All Of Us”.
Nežinau, ar kada nors visas įrašas pasieks platesnę auditoriją, tačiau galiu patikinti, kad ten „Fink” skamba visiškai kitaip… Dainos su orkestrinėmis aranžuotėmis mūsų muzikai prideda užburiantį prieskonį. Tikrai manau, kad tie žmonės, kurie myli mūsų muziką, šį koncertinį įrašą tiesiog privalo išgirsti. Ten mes skambame taip, kaip „Fink” neskambėjo niekada iki šiol.
Šis koncertas – tai galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime. Esu beprotiškai laimingas, kad “Fink” šią galimybę turėjo.
Klausantis tavęs neapleidžia jausmas, kad esate „juodadarbiai”, vienoje vietoje negalintys nusėdėti žmonės. Pastaruosius kelerius metus nuolat keliaujate – pristatinėjote „Perfect Darkness”, dabar važiuojate per pasaulį, savo turą pavadinę „Wheels”. Kas toliau?
Toliau…?(mąsto). Baigsime „Wheels” turą čia, tada grįšime į Indiją ir ten užbaigsime „Perfect Darkness” pristatymą. O tada pagaliau grįšime namo į Angliją. Namuose praleisiu dešimt dienų, po kurių trims mėnesiams važiuosiu į Los Andželą. Ten ieškosiu įkvėpimo, ilsėsiuosi ir mėgausiuos amžina saule… Ir, žinoma, pradėsiu galvoti apie vasaros festivalius.
O kaip su naujom dainom?
Jau turiu šį tą sukūręs. Ir žinau, kad tai bus kur kas geriau nei „Perfect Darkness”…
Per šį turą daug ko išmokome. Žinome ką reikia tobulinti ir kuo mėgaujasi „Fink“ klausantys žmonės.
Taip pat puikiai žinau, kad tiesiog privalome bent jau trumpam sustoti, atsigręžti į netolimą praeitį, susisteminti tai, ką padarėme per pastaruosius kelerius metus ir… ir tik tada sėsti prie naujo įrašo.
Galbūt vėl bandysi kurti su John Legendu? Visgi su juo praleidai nemažai laiko kurdamas savo didžiausio populiarumo sulaukusį albumą “Sort Of Revolution”?
Nežinau…dirbome prie vienas kito įrašų, tačiau šiandien Johnas labiau orientuojasi į populiariosios muzikos rinką. Tuo tarpu aš visada buvau ir būsiu tas žmogus, kuris ne tik nesugebės, bet ir nenorės rašyti pop hitų.
Jo albume sukūriau du kūrinius – „Green Light” ir „Set Me Free”. Pirmoji daina skambėjo labai lengvai, tuo tarpu antroji buvo pakankamai organiška. „Fink” albume „Sort Of Revolution“ kartu sukūrėme „Move On Me”. Ji taip pat buvo pakankamai lengva, prisotinta gospelio garsų… Johnas sukūrė priedainį mūsų kūriniui „Maker”.
Matydamas visus šiuos faktus dabarties veidrodyje, tieisog negaliu būti tikras dėl ateities. Manau, kad artimiausiu metu mūsų muzikiniai keliai (bent jau trumpam) pasuks skirtingomis kryptimis.
Fink koncertas (nuotr. Live Nation)
APIE TOBULĄ MUZIKINĮ SĄSTATĄ
Artėja Kalėdos. Ar tavo gerbėjai gali tikėtis kadana nors pamatyti grupę „Fink”, ant scenos traukiančią tokius kūrinius kaip „Have Yourself a Merry Little Christmas”, „White Christmas” ir kitas…?
Niekada! Tai tau kainuotų likimą (juokiasi).
Tavo itin mylimas Sufjan Stevens kažkada irgi sakė „NIEKADA”, tačiau prieš keletą savaičių išleido itin gerai skambantį kalėdiniį albumą, kuriame, be keletos originalių dainų, galima rasti ir ne vienos senos (netgi iki kaulų smegenų įgrysusios) kalėdinės dainos koverį?
Sufjan Stevens muzika – atskira istorijos dalis. Jis – absoliutus genijus. Jo gyvi pasirodymai – neįtikėtini muzikiniai šedevrai. Negaliu pasakyti, kad namuose klausausi daug Sufjan Stevens kūrybos, tačiau pagarba, kurią jaučiame šiam atlikėjui yra didžiulė. Jis dirba atkakliai ir sunkiai. Džiugu, kad toks darbas duoda apčiuopiamų rezultatų.
Žinai, tobulas sąstatas ant scenos man būtų toks: Chilly Gonzales prie pianino, o aplink – „Fink”, Sufjan Stevens ir „Bon Iver“.
Ir pabaigai… Ar galėtum tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją, valgydamas mėlynių blynus (aut. Past. „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness” ir „Blueberry Panckakes” – tai trys skirtinguose „Fink” albumuose esantys grupės kūriniai)?
(mąsto) Ne….visų jų raktai skirtingi. Galiu tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją su keliais ratais („Wheels” – dar viena „Fink” daina – aut.past). Tačiau mėlynių blynus valgyčiau po visko…
Tik šią savaitę pristatę manoMUZIKOS labai mylimų, Didžiosios Britanijos lyrikų – „Fink” grupės koncerto recenziją, šiandien skubame dalintis atlikėjų pasirodymu „Haus Konzerte” studijoje Miunchene. Akustinės sesijos metu atliekami du nuostabūs „Fink” kūriniai iš paskutinio grupės albumo „Perfect Darkness”.
Smuiko melodija leidžia naujai išgirsti „Yesterday Was Hard On All Of Us” ir „Fear Is Like Fire” kūrinius. Belieka tik apgailestauti, kad 10 minučių pasirodymas, baigiasi taip greitai.
Fink koncertas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Ar galima įprasminti tobulą tamsą? Ko gero tokį klausimą mintyse sau užduodami „Fink” gerbėjai rinkosi į grupės pasirodymą Varšuvos arenoje „Stodola„. Nežinantiems galiu pasufleruoti, kad toks klausimas kolektyvo gerbėjų pasamonėje iškyla ne veltui: paskutinis „Fink” studijinis albumas, sulaukęs muzikos kritikų liaupsių, vadinosi „Perfect Darkness” ir būtent šio disko pagrindinės dainos į priekį „varė” visą Fino Greenallo ir kompanijos turo antrąją dalį. Kodėl antrąją? Atsakymas (bent jau „Fink” gerbėjų) nustebinti tikrai neturėtų: dar „Perfect Darkness” turo metu grupė įgyvendino savo seną svajonę ir įšleido „gyvą” albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Jame – šūsnis kolektyvo kūrinių, įrašytų koncertų Amsterdame, Vienoje, Prahoje, Paryžiuje ir Milane metu. Taigi, pristatydami minėtą diską Didžiosios Britanijos lyrikai nusprendė dar kartą pervažiuoti pasaulį, šį savo koncertinį turą pavadinę paprasčiausiai „Wheels Tour”.
Taip „Finkai” sugrįžo į Varšuvą. Dar labiau patyrę. Dar daugiau išgyvenę. Ir, kas svarbiausia, sukūrę dar tobulesnę jau ir taip tobulos tamsos interpretaciją.
Kalbėti apie „Fink” ir bandyti tai daryti nuošalyje palikus emocijas ir asmeninius išgyvenimus būtų tolygu bandymui įsėsti į automobilį ir tikėtis, kad jis pakils į orą, praeityje nuskandinęs ne tik dabartį, bet ir visą jos kasdienybės įprasminimą. Todėl, kad ir kaip besistengčiau, subjektyvumo šiame rašinyje, deja, išvengti tikrai nesugebėsiu.
Jau seniai „Fink” yra vienas iš tų kolektyvų, be kurių mano gyvenimas nebūtų toks tikras ir spalvotas, todėl šios grupės pasirodymas kažkur netoli „pamirštos Marijos žemės” man yra kur kas daugiau nei protu suvokiamas reiškinys. Bet apie viską iš pradžių…
Turiu prispažinti: šis koncertas man buvo nuostabos metas. Visų pirma, tikrai netikėjau, kad „Fink” pasiklausyti susirinks sausakimša „Stodola” arena. Tikrai nereikia būti mokslininku, kad pripažintumėme faktą, jog „Fink” nėra tas kolektyvas, kuris renka dešimttūkstantinius stadionus ir tampa pagrindinėmis vasaros festivalių žvaigždėmis. Todėl pirmasis mano didysis nustebimas buvo tada, kai likus valandai iki koncerto, prie įėjimo į areną, kurioje sausakimšus koncertus yra rengę tokie atlikėjai kaip „The National” ar „M83” ir kurioje kovo pradžioje savo pasirodymą surengs „Mumford And Sons„, nusidriekė gana nemažos eilės. Suvokiau, kad atlikėjas, kurio pilna diskografija mano fonotekoje užima itin svarbią vietą, šį vakarą turėtų mėgautis pamišusios publikos malone…Tiesa, truputėli bijojau, kad ‘netikėtas cinizmas’ gali „paimti viršų” ir pozicija „atėjau, nes draugas ėjo” nugalės, tačiau vos tik pradėjus groti apšildančiai atlikėjai suvokiau, kad tokios baimės neturi jokio pagrindo.
Fink koncertas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Rae Morris. Būtent ši jauna garbanota atlikėja tapo puikia įžanga į mano esminį šių metų renginį. Turiu prisipažinti, kad netgi nepaisant to, kad muzika mane lydi ir dieną, ir naktį, apie šią atlikėją nebuvau girdėjęs praktiškai nieko. Džiaugiuosi, kad jos vardą ir muziką išgirdau tą tamsų ir darganotą lapkričio vakarą „Stodolos” koncertų salėje. Kukli, savimi nepasitikinti nuostabaus balso savininkė, prisėdusi prie klavišinių taip užbūrė publiką, kad susirinkusi liaudis, vis garsesniais aplodismentais palydėdavusi Rae dainas, nebenorėjo jos paleisti nuo scenos. Jeigu sumaišytumėme Ellie Goulding ir Bjork vokalą su mūsiškosios Alinos Orlovos manieromis ir pridėtumėme ilgesnes garbanas bei sentimentalios „pianininės” lyrikos, gautumėme tai, kuo kvepia liūdnoji Rae Morris muzika. Man tai buvo didžiulis atradimas… Panašu, kad ne tik man, bet ir lyriškai nusiteikusiai vietos publikai.
Kiek daugiau nei pusvalandį besitesęs nuostabus sentimentalusis liūdesys paskendo nebūtyje ir scena buvo pradėta ruošti hito „Sort Of Revolution” kūrėjams.
Jokių procedūrinių netikėtumų. Jokių fanfarų. Jokių ištaigingų šviesos efektų ar muzikos bei šviesos žaismų neprireikė tam, kad praėjus maždaug pusvalandžiui nuo Rae Morris muzikinio epilogo scenoje pasirodytų grupės „Fink” lyderis Finas Greenallas. Prietemoje į sausakimšos arenos priekį įžygiavęs kolektyvas koncertą pradėjo savo paskutiniojo albumo „Perfect Darkness” kūriniu „Fear Is Like Fire„. Minia, regis, sustingo, o po ovacijų palydėtos dainos grupės siela pasisveikino su publika ir prisiminė kuriozinį praėjusių metų koncertą (toje pačioje Varšuvoje), kurioje atsiradęs po stulbinančiai nesėkmingos kelionės iš Prahos norėjo net nelipti ant scenos. Tąkart, kaip sakė pats muzikantas, jis ketino nutraukti koncertą, tačiau vertindamas grupės gerbėjus, surengė mini-akustinį pasirodymą… Linkėdamas, kad taip nenutiktų ir šįkart, Greenallas „tėkštelėjo” dar vieną dainą iš „Perfect Darkness”. Tiesa, šįkart nustebino tai, kad vieną savo „kozirių” – t.y. kūrinį, dėl kurio didžioji dalis grupės gerbėjų eina iš proto, „Fink” išsitraukė taip anksti. Tai buvo daina „Yesterday Was Hard On All Of Us„… Skambant šiai kompozicijai scenoje atsirado smuikininkė, kūriniui pridėjusi itin neįnoringą, tačiau visą dainą iš esmės pakeitusį prieskonį. Nežinau kodėl, tačiau tąkart atlikta „Yesterday Was Hard On All Of Us” versija man priminė Vokietijoje atliktą „The National” baladę „About Today”…Itin išraiškinga smuiko partija ir žemas Finno Greenallo tembras kūrinį pavertė pasakišku ramybės stebuklu, kuris, tamsai apgaubus arenoje susirinkusius žmones, skambėjo taip įtaigiai ir švelniai, kad jį galėjome pajusti kiekvienu savo kraujo lašu.
Fink setlistas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Po puikios lyriškos baladės sekė „Wheels” ir „Make It Good„. Tiesa, atrodė, kad abu kūriniai skamba gerokai įtakingiau nei albumuose. Gal taip nutiko dėka iš scenos nebepasitraukusios smuikininkės, kuri kiekvieną kūrinį papuošė savita, nauja ir dar negirdėta styginių partija. O gal ir dėl to, kad lyriškasis tobulos tamsos muzikinis įprasminimas salėje įgavo magišką vertę…Nežinau. Kita vertus, ko gero, ne dabar turėčiau tai analizuoti…
Netrukus blyškios šviesos fone, visus likusius grupės narius palikęs užkulisiuose, Finas Greenalas, ant peties pasikabinęs savo akustinę gitarą, sudainavo bene lyriškiausią visų laikų „Fink” dainą „If Only„. Simbolinės ir itin subtilios vakaro akimirkos nesugebėjo sugadinti netgi salėje vis dažniau pasigirstantys moterų, kurios „neišlaikė” tobulos tamsos jautrumo, kūkčiojimai…Atrodė, kad kiekvienas garsas ar ne vietoje pasakytas žodis galėjo sugriauti tai, ką „Fink” kūrė nuo šio tūkstantmečio pradžios, išleidę savo debiutinį albumą „Fresh Produce”.
Koncertas persirito į antrąją pusę ir po „Warm Shadow„, „Perfect Darkness” , „Honesty” ir „Berlin Sunrise” publika suprato, kad ilgai lauktas akustinis šedevras priėjo liepto galą. Po „Berlyno saulėlydžio” su publika atsisveikinusi grupė „Fink” neilgai trukus pasidavė „Stodolos” lankytojų šauksmui ir grįžo atlikti savo paskutinės dainos – kultu grupės gerbėjų gretose tapusio kūrinio „Sort Of Revolution„. Tai buvo paskutinis nesenstantis trejų metų akordas, tapęs vizitine tamsos dainių kortele, be kurios nebūtų įmanomas nė vienas „Fink” koncertas. Ar reikia pasakoti, kad tai buvo taip pat genialu ir intymu kaip ir visas vakaras? Ko gero tikrai ne… Dainos nesugebėjo sugadinti Lenkijos publikos į kas antrą takto dalį pasigirdę plojimai, kurie nurimo tik tada, kai Finas pradėjo dainuoti pirmąsias kūrinio eilutes „We’ve come so far and it feels so real…”. Ko gero tie „ypatingai ritmiški” plojimai, pasigirdę dar keliuose kūriniuose prieš tai, tebuvo vienintelis itin jautrų „Fink” pasirodymą „gadinęs” trūkumas…
Visa kita buvo nuostabu. Ir garsas, ir Fino vokalas, ir publika, ir tamsa, kuri, skambant „Fink” muzikai, įgavo tobulumo pavidalą…
Taip, aš neišgirdau „Biscuits For Breakfast”, akustinės „Trouble’s What you’re In” ar „If I Had A Million” versijos, tačiau tikėtis per pusantros valandos išgirsti visą per dvyliką metų nugludintą „Fink” repertuarą tiesiog neįmanoma.
Ar sentimentalūs britų tamsos dainiai sugebėjo patenkinti mano lūkesčius? Tikrai ne. Ir taip yra dėl vienintėlės priežasties – „Finkų” niekada nebus gana. Jie yra tas kolektyvas, kuriuo pasisonti tiesiog neįmanoma…
Ar „Fink” sugebėjo mano tamsai dovanoti tobulybę? Tikrai taip. Ne veltui draugė, su kuria važiavau į koncertą, jam besibaigiant ištarė unikalią frazę: „Tai muzika, kurios norisi klausytis užsimerkus”…
Neįsivaizduoju kaip Tobula Tamsa galėtų skambėti dar gražiau…
____________
Prieš pat koncertą manoMUZIKA gan ilgai šnekučiavosi su „Fink” lyderiu Finu Greenallu. Visą interviu galite rasti ČIA
ČIA galite perskaitykite interviu, kurį manoMUZIKA publikavo beveik prieš dvejus metus
Praėjusią savaitę pristatėme britų grupės „Fink“ ir „The Mahogany Blog“ bendromis jėgomis sukurtą bendrą įrašą “This Is The Thing“ kūriniui, o šiandien, Jūsų dėmesiui dar du, ką tik paskelbti, tą pačią naktį Hampstead rajone Londone, atlikti kūriniai. Šį kartą dalinamės „Wheels“ ir „Warm Shadow“ specialiomis dainų versijomis iš „Perfect Darkness“ (2011) albumo.
Kviečiame pasižiūrėti kaip visada puikiai ir kokybiškai atliekamos muzikos, kuriai nereikia jokių specialiųjų efektų, norint prikaustyti žiūrovų dėmesį prie saves.
Fin Greenall (nuotr. „The Mahogany Blog“ archyvo)
Fin Greenall (nuotr. „The Mahogany Blog” archyvo)
Šiandien pristatome pirmąjį, ką tik pasirodžiusį, manoMUZIKOS labai mylimos britų grupės „Fink” ir „The Mahogany Blog” bendradarbiavimo rezultatą. Apgaubti vakaro tamsos Fin Greenall ir Tim Thornton sesijos metu atlieka „This Is The Thing” dainos specialią versiją iš „Distance and Time” albumo išleisto dar 2007 metais. Filmavimas vyko Hampstead rajone Londone. Tamsa, gamtos prieglobstis ir menkas apšvietimas sukuria intymią atmosferą, kuri labai tinkama akustinės gitaros skambesiui ir nuostabiam Fin balsui. Kviečiame pasiklausyti.
Beje, prieš kiek daugiau nei metus vykusį manoMUZIKA.lt ir „Fink” pokalbį galite rasti ČIA.
Anokia čia paslaptis, kad manoMUZIKA jau seniai žavisi britų grupe „Fink„. Važiavome į jų koncertą, ėmėme iš grupės lyderio Fino Greenalo interviu ir džiaugiamės kiekviena naujiena, kuri mus pasiekia iš šios grupės stovyklos. Šįsyk grįžtame net su TRIMIS naujienomis ir iš jų nėra nė vienos blogos!
"Gyvo" Fink albumo viršelis (nuotr. Fink)
Pirmoji naujiena turėtų būti aktuali ištikimiausiems „Fink” gerbėjams ir muzikos kolekcionieriams. Apie ją jau esame užsiminę kiek anksčiau. Rugsėjo 18 dieną muzikos parduotuvių lentynas pasieks gyvas šio unikalaus Anglijos trio albumas „Wheels Turn Beneath My Feet”. Jame bus galima rasti geriausias grupės dainas, atliktas „Perfect Darkness” turo metu. Kadangi kartu su kompaktiniu disku grupė išleidžia ir išskirtinę knygutę, kurioje bus įamžinti koncertinio turo kadrai, galime drąsiai sakyti, kad ši plokštelė – tai neabejotinas „must have” muzikinis šedevras „Fink gerbėjų kolekcijoje. Dainų sąraše – ne tik paskutinio disko „Perfect Darkness” kūriniai, bet ir tokios dainos kaip „Sort Of Revolution”, „Blueberry Pancakes” ir kitos.
Visas „Wheels Turn Beneath My Feet” kūrinių sąrašas
Biscuits (Gyvai iš Amager Bio, Kopenhaga)
Perfect Darkness (Gyvai iš Union Chapel, Londonas)
Fear Is Like Fire (Gyvai iš Koko, Londonas)
Yesterday Was Hard On All Of Us (Gyvai iš Paradiso, Amsterdamas)
Blueberry Pancakes (Gyvai iš WUK, Viena)
Trouble’s What You’re In (Gyvai iš Union Chapel, Londonas)
Berlin Sunrise (Gyvai iš La Cigale, Paryžius)
Warm Shadow (Gyvai iš Epicerie Moderne, Lijonas)
Honesty (Gyvai iš La Cigale, Paryžius)
Wheels (Gyvai iš Paradiso, Amsterdamas)
This Is The Thing (Gyvai iš Paradiso, Amsterdamas)
Sort Of Revolution (Gyvai iš La Cigale, Paryžius)
Pretty Little Thing (Gyvai iš Meetfactory, Praha)
Antra geroji žinia iš „Fink” stovyklos yra ta, kad prieš keletą dienų buvo paviešintos ištraukos iš grupės pasirodymo Vengrijos festivalyje „Sziget”. Kadangi pats Finas šį grupės pasirodymą įvardija kaip vieną įsimintiniausiu per visus šiuos metus, dalinamės visais video, kuriuos išplatino oficialūs „Sziget” atstovai. Visi video įrašai – šio straipsnio apačioje.
Trečia žinia turėtų priversti suklusti svajojančius „Fink” pamatyti gyvai… Taigi, jeigu stovite – atsisėskite, nes…”Fink” sugrįžta į VARŠUVĄ! Pavasarį surengę nuostabų pasirodymą mažesnėje šio miesto salėje (Buvome! Matėme! Neatsigauname iki šiol!), kolektyvas grįžta į kaimyninės šalies sostinę pasirodyti kur kas didesnėje arenoje. Šįkart ‘finkai’ gros STODOLOS koncertų salėje (kuri muzikos mylėtojams iš Lietuvos yra tikrai neblogai pažįstama). Grupės pasirodymas numatytas LAPKRIČIO 15 DIENĄ, o bilietai į jį tekainuoja nuo 77 zlotų (tai kiek mažiau nei 70 litų).
Bilietus jau dabar galite įsigyti ČIA.
manoMUZIKOS nuomone, tai yra koncertas, kurio praleisti tiesiog negalima, todėl atsakingai sakome, kad jau turėdami bilietus kišenėje velniškai laukiame lapkričio 15 dienos!
Taigi, tokios tos geros trigubos žinios iš „Fink” stovyklos. Kaip ir žadėjome (aukščiau), dalinamės grupės pasirodymo Vengrijos festivalyje „Sziget” video akimirkomis ir labai tikimės visus kolektyvo gerbėjus sutikti „Fink” koncerte Varšuvoje lapkričio 15 dieną.
„Sort Of Revolution”
„Blueberry Pancakes”
„Berlin Sunrise”
Praėjusiais metais išleidęs kritikų liaupsinamą ir vienam manoMUZIKA.lt lankytojui padovanotą albumą „Perfect Darkness”, britų atlikėjas ir muzikos prodiuseris Finas Greenallas su grupe „Fink” rugsėjį išleis debiutinį savo gyvų pasirodymų albumą „Wheels Turn Beneath My Feet”. Debiutinis, nes tai bus pirmasis tokio tipo grupės albumas.
Oficialiai albumas turėtų pasirodyti rugsėjo 18 dieną, o jame skambės net 13 „Perfect Darkness” koncertinio turo po Europą metu įrašytų ir anksčiau neišleistų kūrinių. Tai bus išskirtinis albumas, nes bus išleistas su net iš 84 puslapių sudaryta knyga kietais viršeliais, kurią daugiausia sudarys olandų fotografo Tommy N Lance darytos koncertinio turo nuotraukos.
Šiandien siūlome nemokamai atsisiųsti vieną iš 13 „gyvo” albumo kūrinių, dainą „Fear Is Like Fire”. Tą galite padaryti naudodamiesi specialiu laukeliu apačioje.
Šįryt su Jumis pasidalinę „Fink” koncertu, skubame pasidalinti dar vienu ypatingu kūriniu iš šios nuostabios Anglijos grupės stovyklos.
Viešėdamas Olandijoje „Fink” su karališkuoju Amsterdamo orkestru įrašė savo paskutinio albumo „Perfect Darkness” lyriškąją baladę „Yesterday Was Hard On All Of Us”.
Beje, manoMUZIKOS interviu su „Fink” galite rasti ČIA.
Fink (nuotr. Ronald Knapp)
Kai tik išgirdome Cheto Fakerio dainą „Terms And Conditions“ (žemiau) iškart pagalvojome, kad jo mokytojas ir autoritetas – mūsų mylimas, vertinamas ir šimtą kartų išliaupsintas „Fink“. Ir visgi, kuo labiau klausėmes, tuo mums darėsi aiškiau, kad tarp jo ir „Fink“ lyderio Fino Greenalo bendro tiek, kiek tarp manoMUZIKOS ir Naujosios Papua Gvinėjos agurkų plantacijos.
Taigi, kas jis – mįslingas barzdočius ar tiesiog puikią muziką kuriantis muzikantas?
Chetas Fakeris – australas, mėgstantis down tempo, electronica ir soul stiliaus muziką. Ir, kas svarbiausia, visus šiuos tris stilius jis sėkmingai maišo į vientisą visumą. Tikrasis „finko iš Melburno“ vardas – Nickas Murphy. Kadangi Australijos žemelės muzikos rinkoje jau buvo vienas Nickas Murphy, šis barzdočius nusprendė pasikeisti vardą. Taip atsirado pseudonimas Chet Faker. Tiesa, šis Nickas mėgo džiazą ir klausėsi daug Chedo Bakerio muzikos, tad atiduodamas pagarbą savo idealui jis pasivadino Chedu Fakeriu.
Pirmąjį rimtą signalą apie save Chetas Fakeris davė žinoti pasauliui tada, kai perdainavo legendinę „Blackstreet“ dainą „No Diggity“. Kaip pats muzikantas vėliau pripažino, „No Diggity“ buvo viso labo antra jo sudainuota daina.
Chet Faker (nuotr. atlikėjo archyvo)
Viename interviu, Nickas (a.k.a. Chetas) pasakojo apie savo pirmus žingsnius muzikinėje scenoje: „Vos išleidus „No Diggity“ gavau nepažįstamos merginos laišką, kuriame ji paprašė manęs atsiųsti kūrinio MP3 versiją tam, kad ji galėtų kūriniu pasidalinti savo bloge. Žinoma, dainą aš jai persiunčiau, tačiau tai buvo vienintėlis kartas kai kam nors būčiau šį kūrinį siuntęs. Kiek vėliau, sėdėdamas „Universal“ studijoje Australijoje, sulaukiau brolio skambučio. Paskambinęs jis „tėkštelėjo“: „Broli, tavo daina yra populiariausias kūrinys bloge „Hype Machine“. Jis aplenkė net „Bon Iver“. Keista, tačiau būtent nuo tos akimirkos (ko gero, šio blogo dėka) tapau gerokai žinomesnis“.
Beje, jei jau prakalbome apie „Bon Iver“, galime pranešti, kad Chetas Fakeris būtent šių Viskonsino berniukų dainą „Re: Stacks“ vadina „ko gero gražiausiu pasaulyje sukurtu muzikiniu kūriniu“.
Žodžiu, nebeburiam iš kavos tirščių ir „dalinamės“ Chetu Fakeriu – savo atradimu, kuris vizualiai (ir iš balso dainoje „Terms And Conditions“) mums vis tiek labai primeną Fink lyderį. Bet kuriuo atveju, tai, ką jo muzikoje radome mes, yra tikrai nuostabu!
Tikimės, kad šį muzikinį grožį atrasite ir Jūs.
Britų kilmės muzikos talentas Finas Greenallas neabejotinai yra vienas iš manoMUZIKA.lt favoritų, liepos pabaigoje padovanojęs itin atvirą ir šiltą interviu. Todėl atskiro pristatymo, ko gero, nebereikia.
Šįkart manoDAINOJE – prancūzų elektronikos muzikos prodiuserio „Dick Laurent Is Dead“ (D.L.I.D.) kūrinys „Colour In Your Hands“, kuriame girdimas ir su niekuo nesupainiojamas „Fink“ atlikėjo vokalas.
Kai susitinka du profesionalai, rezultatas tiesiog negali nuvilti, ar ne?
Fink (nuotr. grupės archyvo)
manoMUZIKOS labai mėgiamas Didžiosios Britanijos kolektyvas „Fink” savo gerbėjams dovanoja dainą „Warm Shadow”, įtrauktą į puikų praėjusiais metais įrašytą grupės albumą „Perfect Darkness”.
Tiesa, tiek žinančius, tiek ir nežinančius, norime dar labiau suintriguoti, mat tai – Olandijoje įrašyta gyva šios dainos versija.
Kūrinį nemokamai atsisiųsti labai paprasta: tereikia viršuje esančioje nuorodoje įrašyti savo elektroninio pašto adresą.
manoMUZIKA primena, kad „Perfect Darkness” – tai jau penktasis studijinis diskas grupės istorijoje. Beje, manoMUZIKOS geriausių 2011- ųjų metų albumų tope šis įrašas atsidūrė 7 vietoje.
Beje, galime priminti ir tai, kad esame Jums parengę išskirtinį pokalbį su „Fink” lyderiu Finu Greenalu. Jei jo neskaitėte, tai galite padaryti paspaudę čia.
Dovanojamo Fink albumo "Perfect Darkness" viršelis
Šią naktį manoMUZIKA kolektyvo narei U. atiteko garbė ištraukti mūsų pirmojo konkurso laimėtoją. Po porą savaičių trukusio savo mėgstamiausių grupės Fink kūrinių „dalinimosi”, antradienio rytas nusišypsojo naujausio grupės albumo „Perfect Darkness” laimėtojui:
Su nugalėtoju bus susisiekta elektroniniu paštu.
Tariame didelį AČIŪ visiems dalyvavusiems ir pažadame, jog ateityje pateiksime dar daugiau staigmenų.
Be to, pateikiame trijų dažniausiai paminėtų kūrinių topą:
1. „Perfect Darkness“ 2. „Sort Of Revolution“ 3. „If Only“
Viršuje - mėgstamiausias balsavusiųjų kūrinys "Perfect Darkness".