Genialusis britų muzikos prodiuseris James Blake įprastuose dalykuose visuomet įžvelgia kažką daugiau ir sugeba tai išnaudoti kūryboje. Taip šįkart įvyko su britų grime atlikėjo „Trim” kūriniu „RPG”, kuriame aiškiai jaučiasi James Blake prisilietimas.
Beje, tai ne pirmas kartas, kai James Blake ir „Trim” dirba kartu. Kiek anksčiau jie yra kūrę pasislėpę po bendru pseudonimu „Trimbal„.
Praėjusiais metais įspūdingą Simon ir Garfunkel hito „Sound of Silence” koverį pristatę britų muzikos prodiuseris James Blake dalinasi nauja daina – „Modern Soul”. Šiame kūrinyje James Blake, regis, pristato visai naują savo skambesį, daugiau orientuotą į vokalines melodijas ir minimalų instrumentinį skambesį nei į sudėtingas elektronines variacijas.
Kol kas jokių žinių apie naują albumą, tačiau panašu, jog jų sulauksime artimiausiu metu.
Vinilų parduotuvė
Naujiems metams pradėjus skaičiuot savo egzistenciją, nusprendėme žvilgterėti į didžiausius 2016- ųjų pažadus. Muzikos portalai ir tinklaraščiai jau dabar skelbia penkiasdešimtukus (o kartais ir šimtukus) laukiamiausių šių metų albumų. Šįkart nusprendė neatsilikti ir manoMUZIKA. Kadangi nuolat sekame, ieškome, klausomės ir domimės, dalinamės savo didžiausiais 2016-ųjų lūkesčiais. Taigi, jūsų dėmesiui – 10 laukiamiausių manoMUZIKOS albumų!
Beje, tai, kad į 10-tuką nepateko tokie vardai, kaip „MGMT”, „Sun Kill Moon”, „Band Of Horses”, „School Of Seven Bells”, „Vampire Weekends” „Phosphorescent” ir kiti, tikrai nereiškia, kad jų nelaukiame. Tiesiog šiuo atveju išskyrėme 10 pačių pačiausių ir laukiamiausių.
10. David Bowie „Blackstar” (Sausio 8 d.) [UK]
Ko gero sunku būtų atrasti žmogų, mylintį muziką, bet esantį abejingą brito kūrybai. Todėl po 10 metų į muzikos sceną sugrįžusio ir 2013- aisiais puikų albumą išleidusio David Bowie muzika ir mums iki šiol išlieka milžinišku muzikiniu kelrodžiu. Naujasis D. Bowie įrašas – apipintas gandais, legendomis ir mintimis. Jau penktadienį pasirodysiantį kultinio britų muzikanto albumą sudarys 7 kūriniai, drauge su džiazo muzikantais įrašyti Niujorko įrašų studijoje „Magic Shop“. Kai kurie muzikos portalai „Blackstar” jau iš anksto krikštyja metų įrašu.
9. Phoenix (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [FR]
Paskutinį kartą apie Thomo Marso kolektyvą girdėjome 2014 metų pradžioje. Tąkart buvo paskelbta, kad grupė ruošia naują albumą. Nuo tos akimirkos – mirtina tyla. Praktiškai nieko nei jų socialiniuose tinkluose, nei koncertiniame gyvenime. Ar tai suplanuotas viešųjų ryšių žingsnis? Galbūt. Bet kuriuo atveju, nuo 2013 metų „Phoenix” neišleido visiškai nieko. Žinoma, užmiršti fakto, kad paskutinis LP „Bankrupt!” tapo populiariausiu (nors ir kartu komerciškiausiu) grupės įrašu taip pat negalime. Todėl atrodo visiškai natūralu, kad naujam skrydžiui „Phoenix” turėtų ruoštis labai atsakingai. Kol kas nežinome nieko, išskyrus tai, kad albumas turėtų pasirodyti šiemet. Negirdėjome nei Th. Marso pasisakymų, nei, kas be ko, pirmųjų albumo šauklių. Belieka tikėtis, kad pirmuosius – tiek muzikinius, tiek ir viešųjų ryšių kampanijos – garsus išgirsime jau netrukus. Labai laukiame naujo albumo ir vis dar naiviai tikimės jame atrasti kažką panašaus į senuosius „If I Ever Feel Better”, „Too Young”, „Long Distance Call” ar „One Time Too Many”.
8. Gorillaz (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [UK]
Dar vasarą grupių „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderis Damonas Albarnas pareiškė: rudenį prasidės naujo „Gorillaz“ albumo įrašai. Daugelis muzikos pasaulio atstovų, žinodami D. Albarno pomėgį kalbėti daugiau nei įgyvendinti, šią naujieną įvertino kaip eilinį muzikanto troškimą gauti papildomo eterio. Tačiau, laimei, šįkart jie buvo neteisūs. Maždaug spalio vidury paaiškėjo, kad duetas tikrai užsidarė studijoje, sėdo prie naujos muzikos ir, negana to, pradėjo dirbti su nauja grupės vizualika. Kadangi esame gan dideli Damono Albarno kūrybos mylėtojai, akivaizdu, kad naujas jo projekto darbas tiesiog negalėjo nepatekti į „laukiamiausiųjų” sąrašą. Žinoma, tai dar negarantuoja gero rezultato, bet albumo tikrai labai laukiame.
7. James Blake „Radio Silence” (2016 metų vidurys) [UK]
Už savo antrą studijinį albumą – 2013-aisiais išleistą „Retrograde” – J. Blake’as pagaliau laimėjo „Mercury”. Praėjusių metų gruodžio pradžioje, kalbėdamas tiesioginiame BBC Radio 1 eteryje, elektroninio liūdesio vėliavnešys paskelbė, kad naujame įraše, kuris turėtų pasirodyti metų vidury, bus galima išgirsti ir „Bon Iver” lyderį Justiną Vernoną, ir Kanye Westą. Vieną kūrinį su pirmuoju atlikėju mes jau girdėjome – tai Simono ir Garfunkelio dainos „Sound Of Silence” kovers. Šios dainos pakako tam, kad lūkesčiai albumui būtų sukelti taip pat labai dideli. Juolab, kad praėję du James Blake albumai buvo neįtikėtinai geri.
6. J. Viewz (Balandis, albumo pavadinimas nėra žinomas) [JAV]
Nuostabiai gražią elektroninę chillwave muziką kuriantis J. Viewz alter ego Jonathanas Daganas jau įrodė esąs nuvatoriškas ir įdomus kūrėjas. Į naujo albumo kūrimo procesą, pavadintą „The DNA Project”, įtraukęs savo fanus visame pasaulyje, inspiracijos albumui ieškojęs Islandijoje, pasitelkęs tokius žymius vardus kaip Gotye ir „Rhye” vokalistą Miloshą, naujas diskas turi rimtų ambicijų tapti savo žanro metų plokštele. Ar tai J. Daganui padaryti pavyks – sužinosime jau netrukus. Turint savo diskografijoje puikų 2011 metų įrašą „Rivers And Homes”, kuriame be tų metų vasaros hito „Salty Air” galima rasti dar bent penkias dainas, galinčias kovoti dėl „vasaros saulėlydžio” kūrinio, iššokti dar aukščiau gali būti sunku. Tačiau Jonathanas Daganas – neįtikėtinai įdomus ir talentingas muzikantas ir kompozitorius. Todėl naujas jo įrašas turėtų būti labai įdomus ir ne veltui yra taip laukiamas.
5. Colours of Bubbles (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [LT]
Roko grupė iš Šiaulių pagrįstai yra išsikovojusi tvirtą vietą Lietuvos muzikos padangėje. Mūsų šalies (o galbūt ir visų trijų Baltijos valstybių) indie roko vėliavnešiai – vieni paklausiausių mūsų šalies festivalių vardų. Stebėtis tuo neverta, mat tokios dainos kaip „Flags” ir „Home” tikrai gali išjudinti net ir didžiausią ciniką. 2014- ųjų „Inspired By A True Story” buvo neįtikėtinai brandus albumas (ne veltui juos įvertino ir nacionaliniuose muzikos apdovanojimuose), todėl gerbėjų lūkesčiai auga. Interviu manoMUZIKAI grupės nariai sakė, kad naujasis albumas turėtų priminti kino filmą. Kiek teko girdėti kai kurių būsimo disko dainų demo versijas, akivaizdu, kad naujas įrašas turėtų būti tikrai velniškai įdomus. Todėl indie roko gerbėjai Lietuvoje turi ko laukti. Žinoma, galėtų TA akimirka ateiti greičiau.
4. Sigur Ros (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [IS]
Kai lapkričio pabaigoje „Sigur Ros” savo paskyroje facebooke parašė apie planus leistis į koncertinį turą, tai nebuvo vienintelis žinutės tikslas. Įraše taip pat buvo užsiminta, kad grupė ruošia „šį tą naujo, todėl labai prašo savo gerbėjų jais pasitikėti”. Muzikos kuluaruose tai buvo suprasta gana aiškiai: praėjus daugiau kaip 2 metams nuo 7 grupės įrašo pasirodymo, Jonsi ir komanda ruošia naują albumą. Ir vien tik šio fakto pakanka pirmąsias dienas skaičiuoti pradėjusius metus vertinti teigiamai. Kiekvienas šių muzikinės hipnozės karalių albumas yra tikra šventė. Labai tikimės, kad šventę švęsti galėsime dar iki birželio vidurio (akimirkos, kai grupė leisi į koncertinį turą po Europą).
3. M83 (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [FR]
Net sunku patikėti, kad nuo paskutinio Anthony Gonzalez projekto albumo „Hurry Up, We’re Dreaming” pasirodymo praėjo daugiau kaip 4 metai. Taip, per tuos ketverius metus buvo sukurta muzika porai kino filmų, tačiau tuo viskas ir pasibaigė. Laimei, „M83” idėjinis lyderis nesnaudė – keliaudamas po pasauli jis sėmėsi idėjų, kurios, panašu, greitai turėtų sugulti į naują plokštelę. Ne paslaptis, kad šis kolektyvas jau kurį laiką yra „norima prekė” Lietuvoje, dėl kurios „pešasi” mūsų šalies renginių organizatoriai. Tikėkimės, kad naujas (jau 7) studijinis įrašas bus gera paskata kovoti dar labiau (juolab, kad nei vienoje Baltijos valstybėje „M83” dar nėra koncertavę). Beje, jeigu kolektyvo gerbėjai tikisi išgirsti kažką panašaus į šeštąjį diską, turėtų persigalvoti. Gruodžio pabaigoje A. Gonzalezas, kalbėdamas apie būsimą įrašą sakė: „Tai labai stiprus ir itin eklektiškas albumas. Jame bus daug skirtingų muzikos stilių, kurie teoriškai negalėtų koegzistuoti kartu. Tačiau mano tikslas buvo pabandyti leisti jiems gyventi greta vienas kito. Tai buvo didelis iššūkis. Galiu pasakyti ir tai, jog naujasis įrašas labai skirsis nuo mano paskutinio albumo”.
2. The XX (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [UK]
Fantastiški „The XX” lyderio Jamie XX metai, jo debiutinis albumas „In Colour” ir vis dar netylanti šio liūdno Londono trejeto muzika yra tai, kuo žavisi ne tik melomanai, bet ir dažniausiai tiesiog padrikai muzika besidomintys žmonės. Daugelis muzikos kritikų iki šiol negali paaiškinti fenomeno, kaip tokia liūdna ir vietomis ypatingai nišinė muzika galėjo tapti tokia populiari ir mylima. 2010-aisiais „The XX” laimėjo „Mercury” už savo debiutinį įrašą, o po dviejų metų „rovė stogą” su antru studijiniu albumu. Po to – 4 metai tylos (atmetus solinius grupės narių projektus). Praėjusių metų pabaigoje grupė pareiškė, kad jau netrukus užsidarys studijoje ir pradės kurti trečią LP. Daugeliui tai buvo daugiau nei aklai vištai grūdas. Trejeto smegenys Jamie XX pažadėjo, kad albumas tikrai pasirodys šiemet.
1. Bon Iver (pavadinimas ir albumo pasirodymo data – nežinomi) [USA]
Ko gero sunku atrasti dar vieną vardą, kuris akustinei indie muzikai pastaraisiai metais būtų padaręs tokią didelę įtaką kaip „Bon Iver”. Per 8 metus išleidęs viso labo du albumus, Justino Vernono kolektyvas „Bon Iver” jau tapo neatsiejama XXI a. muzikos istorijos dalimi. Paskutinė pilna grupės studijinė plokštelė pasirodė 2011 m. vasarą ir pasiekė didžiausių pasaulio muzikos topų dešimtukus. Grupės lyderis prisipažino, kad netikėtai užgriuvęs populiarumas jį ne tik išvargino, bet ir privertė dėmesingiau vertinti savo muziką, pabrėždamas, kad jam visada arčiau širdies bus indie scena nei didžiosios komercinės įvairaus plauko platformos. Pervažiavę pasaulį „Bon Iver” nariai išsiskirstė kas sau. Dar vieną naują albumą išleido grupės klavišininkas Seanas Carey, o Justinas Vernonas dalyvavo „krūvoje” bendrų projektų su įvairiais atlikėjais (Kanye West, James Blake ir kiti) bei su bičiulių iš Viskonsino grupe „Volcano Choir” sukūrė puikų albumą „Repave”. Fanams belaukiant naujos „Bon Iver” kūrybos, praėjusiais metais pasigirdo kalbų, kad grupė apskritai rengiasi išsiskirstyti. Tačiau laimei kalbos teliko kalbomis, o Vernonas, suorganizavęs nuostabų festivalį gimtajame Eaux Claire mieste, prisipažino, kad ruošia naujas dainas ir kitais (t.y. 2016 metais) į pasaulį turėtų paleisti trečią pilną „Bon Iver” muzikinį kūdikį. Taigi, naujausias hito „For Emma” kūrėjų LP – neabejotinai laukiamiausias manoMUZIKOS albumas šiemet.
Neabejotinai geriausias būdas vaduotis nuo rudeniškos melancholijos yra muzika. Nesvarbu, kad melodijos tampa ramios ir lyriškos, o vakarai šalti ir tamsūs. Klausant Fink, Andrew Bird, EL VY ar James Blake gali pamiršti, koks oras už lango ir tiesiog džiaugtis šildančiu muzikos poveikiu. Išgirsite ir keletą naujų dar neskambėjusių manoMUZIKOJE atlikėjų, kurie galbūt taps smagiu atradimu ir nuspalvins Jūsų dienas.
Kūrinių sąrašas:
Britų muzikos novatorius James Blake artimiausiu metu sugrįžimo nežada, tačiau jo veiksmai rodo, kad viskas yra šiek tiek kitaip. Vakar BBC Radio 1 laidos metu James Blake kartu su grupės „Bon Iver” lyderiu Justin Vernon gyvai atliko kultinės Simon and Garfunkel dainos „Sounds of Silence” koverį. Net jei tai tebuvo avantiūra – ji labai sėkminga ir vykusi.
Britų elektroninės muzikos duetas „Mount Kimbie” rugsėjo mėnesį leidžia NTS Radio eteryje. Į pačią pirmąją savo laidą jie pasikvietė bičiulį „James Blake” ir ta proga pasidalino bendra jų daina iš 2009 metų – kūrinys neturi pavadinimo, yra nepabaigtas, bet skamba vis tiek puikiai.
Pirmosios rudens savaitės proga jusdami atsliūkinančių melancholiškų dienų grėsmę įsikimbame abiem rankomis į paskutinius mylimiausio sezono atgarsius ir pristatome labai puikų Jos Didenybės Vasaros foną – grupę „Honne“.
Bilietai į jų koncertus Londone ir Paryžiuje išparduoti visiškai, o kūrinys „The Night“ „Soundcloud“ paskyroje perklausytas daugiau nei 2 milijonus kartų – metas Andy Clutterbuck bei James Hatch duetą iš Jungtinės Karalystės pamilti ir mūsų skaitytojams.
Tamsokos, kartais melancholiškos elektronikos, soul‘iško vokalo, synth garsų ir R&B ritmo atgarsių mišinys kiek primena Chet Faker ar James Blake, tačiau vyrukai palyginimus vertina atsargiai. „Mums patinka šie atlikėjai, tačiau tam tikrus elementus pasiskolinam, kad sukurtume visiškai naują garsą, su niekuo nepalyginimą skambesį“ – prisipažįsta James.
Beje, paklausti apie grupės pavadinimo reikšmę, vyrukai nurodo, kad pavadinimas kilo nuo japoniško posakio, kuris reiškia tikrus jausmus. Tokius, kuriais daliniesi tik su pačiais artimiausiais žmonėmis.
Prieš sukuriant bendrą projektą „Honne“, kuris skaičiuoja beveik dvejus metus, Andy dirbo muzikos technikos mokytoju mokykloje, o James mokė vaikus groti gitara. Tiesa, susitiko jiedu dar universitete ir ėmėsi drauge muzikuoti kone iškart – „beveik pirmąją pažinties dieną“, – su šypsena prisimena vyrukai.
Kol išsigrynino dabartinis „Honne“ skambesys ir veidas, duetui teko įrašyti daug eksperimentinių dainų. „Kai tik abu atradome, kaip norime skambėti, įkritome į muziką visiškai. Metėm buvusius darbus ir ėmėm skirti tam visą savo dėmesį ir laiką. Tai labai nepatinka mūsų merginoms“ – juokiasi Andy ir James.
Šiai dienai jų „Soundcloud“ paskyroje galite rasti 2 EP: „Baby Please“ bei „The Night“. Naujausias EP „Over Lover“ pasirodė ką tik – rugsėjo 2-ąją, o pilną debiutinį albumą kolektyvas planuoja pavasarį. „Turime tiek daug dainų, nežinom, kaip į įrašą sutalpinti tik 10 ar 12“, – maloniais rūpesčiais dalinasi „Honne“.
ManoMUZIKA.lt įsirašo „Honne“ būsimą debiutą į „jokiu būdu nepraleisti pro ausis“ sąrašą.
James Blake’iškais garsais elektronikos atstovas iš Australijos Owen Rabbit (tikrasis vardas Owen Rees) pažindina su savo nauju singlu „Holy Holy“.
Portugualijoje praūžė „NOS Alive” festivalis, kuriame pasirodė ir Didžiosios Britanijos atlikėjas James Blake. Šiandien kviečiame bent šiek tiek pajusti festivalio dvasią ir pamatyti 14 minučių talentingojo brito pasirodymą, kurio metu išgirsite „I Never Learnt to Share”, „Limit to Your Love” ir „Life Round Here” kūrinius.
Džiaugdamiesi šiltu, saulėtu praėjusiu savaitgaliu kviečiame taip ilgai lauktą vasaros sezoną pasitikti kartu su muzika. Šokit, svajokit, mylėkit ir kiekvieną akimirką džiaukitės pasirodančiais saulės spinduliais.
Šiame mikse išgirsite daug naujų vardų, tarp kurių gerai pažįstami Jamie xx, Moderat, Nicolas Jaar, James Blake ir kt. Gero klausymo ir saulėtos nuotaikos!
Kūrinių sąrašas:
1. Jamie xx – Loud Places (feat. Romy)
2. Ryan Hemwworth – Snow In Newark (feat. Dawn Golden)
3. The Kite String Tangle and Dustin Tebbutt – Illuminate
4. Sons Et Al – Misshaped Mouth
5. Elderbrook – Rewinding
6. Moderat – Last Time
7. Wales – Lose My Mind
8. Lapalux – Puzzle (feat. Andreya Triana)
9. Elliot Moss – Best Light
10. Made In Heights – Pirouette
11. Nicolas Jaar – No One Is Looking At You
12. James Blake – Building It Still
13. The Mast – 1a
14. George Fitzgerald – Full Circle (feat. Boxed In)
15. Sea Oleena – If I’m
Prieš kelias savaites Paryžiuje savo festivalį surengė bene vienas žinomiausių muzikos tinklalapių „Pitchfork„, kurio metu jie prifilmavo daugybę puikių pasirodymų. Vienas iš jų yra labai kokybiškai įgarsintas ir nufilmuotas brito dainiaus James Blake koncertas, kurį ir siūlome pamatyti bei išgirsti.
Į australo Mark Zito kūrybą manoMUZIKA savo radarus nukreipė praėjusiais metais, kai internete pasklido pirmasis atlikėjo singlas „Twisted“. Neilgtrukus daina susilaukė šimtus tūkstančių perklausų ir 6 mėnesius karaliavo kaip grojamiausias „Triple J“ kūrinys. Iš nuostabos kelti antakius privertė ne tik debiutas, bet ir tolimesni atlikėjo perliukai – remiksai, singlai, bendradarbiavimo rezultatai, o muzikos blogeriai ir kritikai ėmė sutartinai prognozuoti didelę Mark Zito projekto ateitį. Visgi, šiandien „Fractures“ vardas vis dar nesusilaukia savęs verto dėmesio, todėl taisome padėtį bent jau mūsų skaitytojų tarpe ir pirmąkart drauge su kokybiškų muzikinių renginių serija „Bushmills LIVE“ pristatome visapusiškai Jūsų ausų vertą australišką produktą.
James Blake ir Jamie Woon – tokius palyginimus dažniausiai girdi Mark Zito apie savo muziką. „Palyginimai yra smagu, ypač, jeigu tai yra atlikėjai, kuriais aš tikrai žaviuosi. Žinoma, tikiuosi ateityje pats būti tas vyrukas, su kuriuo lygins naujokus scenoje, tačiau šiuo metu tikrai džiaugiuosi, jog telpu tame pačiame sakinyje su dideliais, talentingais vardais , – prisipažįsta Zito, – be to, manau, kad bėgant laikui ir man pristatant vis daugiau muzikos, tie palyginimai keisis“.
Švelni, gili boso linija, emocingas vokalas lydi kiekvieną kūrinį, tačiau, reikia pripažinti, jog „Fractures“ garsas neapsiriboja vienu ir tuo pačiu skambesiu. Atlikėjas prisipažįsta, kad kiekvieną kartą rašant dainą įkvėpimo šaltiniu tampa vis kita situacija. „Nesistengiu semtis iš savo asmeninio gyvenimo, todėl tiesioginių nuorodų apie konkrečius išgyvenimus mano kūryboje rasite retai. Dar nebuvo ypatingų audrų ar pokyčių, vertų pavirsti dainos žodžiais, visgi, neabejoju, jog pasąmonėje viskas susidėlioja į vieną patirtį ir išraišką, taigi, netiesioginė įtaka yra neišvengiama“ , – pasakoja Mark.
Simboliška ar ironiška, tačiau pradėjus kurti po „Fractures“ vardu [liet. reikšmė „lūžiai“], atlikėjas patyrė kaklo lūžį, tris mėnesius nešiojo specialų įtvarą ir todėl kurį laiką buvo pristabdęs aktyvią kūrybą. Šiuo metu Zito jaučiasi puikiai, aktyviai koncertuoja gimtojoje Australijoje ir pristatinėja debiutinį 8 dainų trumpagrojį (EP), kuris yra oficialiai išleidžiamas rytoj.
Drauge su „Bushmills LIVE“ keliam nykščius į viršų ir sekame toliau šio atlikėjo kūrybą.
Mark Zito „Fractures“ (nuotr. iš oficialios atlikėjo socialinio tinklapio paskyros)
„Hoodlem“ vardas sparčiai plinta tarp muzikos blogerių ir portalų. Anoniminio dueto iš Melburno (Australija) daina „Old Friend“ pasiekė 4 vietą „Hype Machine“ ir susilaukė virš 200 tūkstančių perklausų „Soundcloud“ paskyroje vos per mėnesį laiko.
Deja, daugiau informacijos apie šį naują projektą internetas gaili. Žinome, jog electro-pop duetą sudaro mergina ir vaikinas, girdime, kaip puikiai jų kuriamoje muzikoje persipina eksperimentiniai ritmai ir soul vokalas ir sutinkame, jog skambesys kiek primena James Blake.
Daugiau netuščiažodžiaudami paliekame su „Hoodlem“ muzika.
Praeitą ketvirtadienį BBC radijo bangas trumpam užvaldęs „James Blake” pristatė kelis savo remiksus bei vieną naują kūrinį, kuris šiandien atsirado internete. „Roman Patience” – trumpa daina, kuri labiau primena jo kito projekto „Harmonimix” kūrybą. Na, o jeigu norite daugiau muzikinio gėrio pilną radijo laidą galite išgirsti ČIA.
Vakar svečiuodamasis BBC RADIO 1 muzikinis stebukladarys James Blake pristatė naują, niekur neskelbtą kūrinį pavadinimu „40455”.
Pasak jo paties, 2013-ųjų Mercury prizo laureatas šiuo metu kuria naują muziką kartu su savo bičiuliu Chance The Rapper. James Blake yra nominuotas Sausio 26-ąją vyksiančių Grammy apdovanojimų „Best New Artist” kategorijoje.
Trumpą interviu apie jo meilę muzikai ir DJ kultūrai galite pasižiūrėti ČIA.
(nuotr. Mr Sith Zam)
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Lorde – „Pure Heroine“
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Devendra Banhart – „Mala“
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Villagers – „{Awayland}“
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
„Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
„Rhye” – „Woman“
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ane Brun – „Rarities“
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
„Phoenix“ – „Bankrupt!”
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
„London Grammar“ – „If You Wait“
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
„Bastille“ – „Bad Blood“
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
„Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
„Everything Everything“ – „Arc“
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
„King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Laura Marling – „Once I Was An Eagle“
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
„Volcano Choir“ – „Repave“
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
Šiemet prestižinę „Mercury” statulėlę laimėjęs James Blake ne tik kuria savo dainas, tačiau kartkartėmis prisėda ir prie remiksų. Ne išimtis ir šiandiena. Vos prieš akimirką internete pasirodė muzikanto remiksuotas senas grupės „Destiny’s Child” kūrinys „Bills, Bills, Bills„.
Pavasarį manoMUZIKOJE pristatyta „Cloud Boat“ daina „Youthern“ sulaukė itin didelio Jūsų susidomėjimo ne veltui – lygiai tokios pačios simpatijos „iš pirmo garso“ sklinda ir tarp plataus tarptautinio muzikos mylėtojų būrio. Vasarą šis Londono elektronikos duetas išleido debiutinį trumpąjį albumą „Book Of Hours“, kuriam sutartinai jau prilipo etiketė kaip „ryškiausio ir labiausiai išbaigto metų debiuto“.
Jausdami pareigą kreipti didesnę savo muzikinių filtrų prožektorių šviesą į „Cloud Boat“, pažindiname su mini kolektyvu smulkiau ir iš anksto išduodame, kad grupės pavadinimas buvo įkvėptas… Lietuvos!
„Cloud Boat“ sudaro Samas Rickettsas ir Tomas Clarke, kurie susipažino dar paauglystėje, kai drauge grojo metalo grupėje. Tiesa, grupės pavadinimo duetas nelinkęs atskleisti, nes… paprasčiausiai gėda. „Turėjau ilgus plaukus ir neturėjau barzdos, grojom bažnyčiose, triukšmingai, girtai ir tik vietiniams. Buvo labai smagu, bet per daug keista“ – juokdamasis prisipažįsta grupės gitaristas Samas.
Idėja nuo triukšmingo kraštutinumo iki melancholiškos elektronikos duetui irgi neatėjo natūraliai ar palaipsniui. „Kai esi labai pasišventęs gitarai, viskas, kas susiję su šokių muzika, asocijuojasi su narkotikais, o transo garsai atrodo tinkami tik video žaidimams, ir tuomet tikrai nemanai, kad gali būti kažkas gero per vidurį. Būčiau labai norėjęs šią muzikinę erdvę atrasti daug anksčiau.“ – pasakoja Samas. „Lygiai taip pat ir aš, galima sakyti, kad tik dabar tinkamai gilinuosi ir gėriuosi elektronine muzika“ – antrina vokalistas Tomas.
Kurdami savo muziką „Cloud Boat“ be susitarimo pasidalina vaidmenimis – gitara skambinantis Samas labiau dėmesį kreipia į instrumentalo liniją, o Tomas gilinasi į vokalo skambesį. Rezultatas išties primena tamsiosios elektronikos UK jaunąjį vėliavnešį Jamesą Blake, kuris netgi buvo pakvietęs „Cloud Boat“ prisijungti prie koncertinio turo.
Bene labiausiai intriguojanti istorija yra susijusi su dueto pavadinimo kilme: „Kai studijavau trečiame kurse universitete, buvau pamėgęs lankytis absolventų doktorantų rengiamuose seminaruose. Viename jų išgirdau apie lietuvių kilmės kompozitorių ir dailininką, kurio pavardę labai sunku taisyklingai ištarti – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Jis sukurdavo sonatą, o tuomet ją nutapydavo, ir jo muzika buvo tikrai labai gera. Tuomet seminare per rankas ėmė keliauti Čiurliono piešiniai. Vienas jų buvo pavadintas „Cloud Boat“ (liet. „Laivas Debesys“), ir, pamenu, pamaniau, jog šie žodžiai, sudėti drauge, nieko nereiškia, yra visiškai nesusiję. Nors piešinys tikrai nebuvo prastas. Bet visgi, manau, jis buvo labiau vykęs kompozitorius nei dalininkas“ – prisipažįsta Samas.
Na, o debiutinio įrašo pavadinimas „Books of Hours“ kilo po vieno Tomo vizito į viešąją biblioteką. „Bibliotekoje jie turi tokį skyrių „Knygos valandai“, kurioje laikomos įvairios asmeninių užrašų, prisipažinimų, maldų, minčių knygos, dekoruotos piešiniais ranka ir pan. Man labai patiko ši koncepcija, jog kiekviena albumo daina irgi yra tarsi asmeninis sentimentas, neretai persipynęs su intymiais prisipažinimais, išgyventais katarsiais ir pan.“ – pasakoja Tomas.
„Cloud Boat“ (nuotr. iš oficialios grupės socialinio tinklapio paskyros)
James Blake
Vakar vėlai vakare Londone buvo įteiktas prestižinis „Mercury” apdovanojimas. Vienu iš svarbiausių prizų Jungtinėje Karalystėje šiemet džiaugėsi antrą studijinį albumą „Overgrown” išleidęs jaunasis britas James Blake. Beje, prieš dvejus metus muzikanto debiutinis diskas taip pat pateko į „Mercury” nominantų sąrašą, tačiau tąkart elitinis Didžiosios Britanijos apdovanojimas atiteko PJ Harvey.
Įvairios Jungtinės Karalystės lažybų kontoros 25-erių metų atlikėjo nelaikė potencialiu laimėtoju. Pagrindiniais pretendentais laimėti „Mercury” šiemet buvo įvardijamas Davidas Bowie ir britų duetas „Disclosure”.
Šiemet „Mercury“ prizas bus įteiktas 24 kartą. Kol kas akivaizdi šių apdovanojimų lyderė – britė PJ Harvey. Ji yra vienintelė atlikėja, šį apdovanojimą laimėjusi du kartus. Pirmą kartą muzikantei „Mercury“ prizas įteiktas už 2001 metais išleistą albumą „Stories From the City, Stories From the Sea“. Antrasis kartas jai buvo sėkminigas 2011 -aisiais. Tada statulėlė jai atiteko už diską „Let England Shake“. Beje, PJ Harvey kartu su grupe „Radiohead“ yra dažniausiai per šiuos 24 metus minėti vardai. Tiesa, Thomo Yorke’o grupei kol kas nė sykio nėra pavykę laimėti „Mercury“.
Šis prizas – tai ne tik puiki galimybė pelnyti šlovę bei tikrai nemenką pinigų sumą, bet ir dar viena proga, garantuosianti albumo pardavimo augimą. Įrodymų, kad „Mercury“ prizu pasipuošusio albumo pardavimai šokteli akivaizdžiai, toli ieškoti tikrai neverta. 2010 metais, „The XX“ laimėjus „Mercury“, jau kitą dieną disko pardavimai išaugo 450 % ! Net ir praėjus trims mėnesiams po apdovanojimų ceremonijos plokštelės pardavimai buvo 74% didesni nei iki laimėjimo. 2008-aisiai „Mercury“ prizą laimėjusio „Elbow“ albumo „The Seldom Seen Kid“ pardavimai jau kitą savaitę šoktelėjo 700 procentų. 2005 metais „Mercury“ apdovanotos „Antony And the Johnsons“ plokštelės pardavimai „ūgtelėjo“ 175 procentais, o 2004 metais laimėjusių „Franz Ferdinand“ debiutinio įrašo – 30 procentų.
James Blake kartu su „Chance The Rapper” dalinasi singlui „Life Round Here” skirtu juodai baltu vaizdo klipu. Vaizdo klipo režisierius NABIL, sukūręs tokius vaizdo šedevrus, kaip Bon Iver – „Holocene“, Antony and the Johnsons – „Cut the World“, James Blake – „Overgrown” ir kt.