Kings Of Leon

MANOMIKSAS 050: Music For Quiet Moments

manoMIKSAS

Šio naujausio manoMIKSO pavadinimas gimė neatsitiktinai. Jame sudėtos dainos, kurios gelbėja, kai norisisi atsigauti po darbų ir tiesiog leistis nešamam melodijos. Taip pat tinka vaikščiojant tamsiomis ir tuščiomis miesto gatvėmis ar ramioms vakaro minutėms su karšto gėrimo puodeliu.

Taigi nieko nelaukiame ir mėgaujamės. Mikse naujausi kūriniai iš šiais metais išleistų albumų, tarp kurių „Bon Iver”, „Kings Of Leon”, lietuvaičiai „Freaks On Floor” ir „Deeper Upper”. Viso 17 melodijų, kurios tikimės užkabins ir nepaleis.

Kūrinių sąrašas:

  1. Bon Iver – 8 (circle)
  2. David Gray – Enter Lightly
  3. Kings Of Leon – Walls
  4. Bjéar – Firefall
  5. Praything – Soon Soon
  6. Seekae – Turbine Blue
  7. The Slow Show – Strangers Now
  8. Allen Tate – Wrapped Up
  9. The Last Royals – Seems So Long
  10. Freaks On Floor – Body & Soul
  11. Speelburg – Kline
  12. Deeper Upper – Mountain On My Shoulders
  13. Tiny Little Houses – You Tore Out My Heart
  14. Phantogram – Answer
  15. Blue Foundation – Watch You Sleeping (feat. Mark Kozelek)
  16. Immanu El – Voices
  17. The Saxophones – If You’re On The Water

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: Spalis, 2016

manoISTORIJA
albums_october

Spalio mėnesio albumai

Kaip jau tapo įprasta, ruduo niekada nepagaili muzikinių kąsnių. Itin derlingą rugsėjį pakeitė melodingas ir labai įdomus spalis, kurio metu melomanai turėjo daug progų džiaugtis ilgai lauktais įrašais.

Taigi, spaliui judant pabaigos link manoMUZIKA dalinasi jau tradicija tapusiomis rekomendacijomis.

Šįkart Jūsų dėmesiui – 7 spalio mėnesį išleisti albumai, kuriuos, bent jau mūsų nuomone, turėtų išgirsti visi muziką mylintis žmonės.

Kings Of Leon „WALLS”

Be didesnių abejonių, naujasis roko grupės „Kings of Leon“ albumas tapo vienu laukiamiausių šio rudenio įrašu. Nuo paskutinės kolektyvo plokštelės „Mechanical Bull“ pasirodymo praėjo treji metai, todėl, natūralu, kad grupės gerbėjai, kurių gretos pastaruoju metu ypatingai užaugo, „šviežių kūrybos vaisių“ tikėjosi su dideliu nekantrumu. Nekantrumą dar labiau pakurstė prieš kelis mėnesius pasirodę pirmieji nauji Followillų šeimynos kūriniai, o laukimo epogėjų vainikavo nuostabaus grožio titulinė disko baladė „WALLS“.

Albumas, kurio pavadinimo akronimą sudaro žodžiai We are like love songs, jau tapo perkamiausiu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Kad jis taps vienu klausomiausių šį rudenį – taip pat abejonių, ko gero, nekyla niekam. Melodingas rokas, iki kaulų smegenų pažįstamas ir mielas Calebo Followillo balsas ir dažno širdžiai malonus grupės skambesys ir vėl sulauks pasisekimo. Tarp stadioninių dainų, tokių kaip „Waste A Moment“ ar „Around The World“ grupės gerbėjai atras ir fantastiško grožio balades – kūrinius „Muchacho“ ar jau minėtą lyriškąją „WALLS“.

Septintasis „Kings Of Leon“ albumas – universalus ir neįnoringas, tačiau įtikinkantis visiems skoniams įrašas. Ir nors jo polėkis bus labai tinkamas saulėtoms dienoms, rudenį jis gali būti vienu mieliausiu kelrodžių pozityvo link. Taigi, „WALLS“ – subalansuotas saulei, tačiau puikiai tinka ir sniegui bei lietui…

 

Leonard Cohen „You Want It Darker“

Apie lietuviškų šaknų turintį kanadietį Leonardą Coheną kalbėti trumpai nepavyksta. Kaip ir apie jo ypatingą tembrą, kuris kartais dainose tampa nuostabiai švelniu, visą pasaulį pakerėjusiu šnabždėjimu.

Šiuo atveju verta paminėti tai, kad „You Want It Darker“ – jau 14 muzikanto, kuriam suėjo 82 (!!!) metai albumas.

Pastaruoju metu muzikos pasaulį vis dažniau pasiekdavo įvairiausių gandų apie esą prastą L. Coheno sveikatą. Ilgą laiką tylėjęs kanadietis šiuos gandus nusprendė paneigti muzika.

„You Want It Darker“ – dar vienas muzikinis šedevras. Ne veltui jam pačius aukščiausius įvertinimus skyrė „The Guardian“ ir „Independent“. „Pitchfork“ keturioliktąją L. Coheno plokštelę taip pat pavadino vienu įsimintiniausiu 2016-ųjų įrašu. Todėl jeigu galvojate, kad tai jie padarė rezervuotai, vertindami muzikanto amžių, turėtumėte galvoti iš naujo.

„You Want It Darker“ – ypatingai muzikali ramybės pasaka, kuri nenutrūksta nuo pat pirmojo titulinio albumo kūrinio iki paskutinės kompozicijos, paremtos tik styginiais instrumentais. Neblėstantis muzikos talentas, per pastaruosius ketverius metus išleidžiantis jau trečią albumą, toliau demonstruoja pavydėtiną kūrybinę formą ir įrodo pasauliui, kad amžius muzikai – tikrai ne riba.

„You Want It Darker“ – vienas iš tų albumų, kuris, kada nors prisiminus 2016-uosius, širdyje leis pajusti šilumą ir privers nuoširdžiai nusišypsoti.

 

White Lies „Friends“

Britų indie roko grupė „White Lies“ it viesulas į muzikos padangę įsiveržė 2009 m., išleidusi savo debiutinį albumą „To Loose My Life“. Tokios plokštelėje esančios dainos kaip „Death“, „To Loose My Life“ ar „Farewell To The Fairground“ tamsaus žanro gerbėjams taip nurovė stogą, kad Jungtinėje Karalystėje debiutinė grupės plokštelė užkopė iki perkamiausių albumų sąrašo viršūnės. Atrodė, kad stulbinanti rokerių sėkmė tik prasidėjo, tačiau po poros metų pasirodęs įrašas „Ritual“ buvo gerokai mažiau populiarus, o 2013-aisiais išleistas „Big TV“ grupę „White Lies“ apskritai nustūmė į muzikos paraštes.

Prireikė trejų metų nuo paskutinio įrašo tam, kad senieji „White Lies“ sugrįžtų. Kieti, melodingi, įdomūs ir skambūs. Būtent toks yra ir spalio mėnesį pasirodęs grupės albumas „Friends“. Diskas, kurį perklausius norisi tai daryti ir vėl, yra puikiausias palydovas kelyje ir nuostabus muzikinis draugas mėgstantiems tokias grupes kaip „Editors“, „Kaiser Chiefs“ ar „The Maccabees“.

Senieji „White Lies“ sugrįžo. Tikimės, kad tai pastebės ne tik muzikos kritikai, bet ir pajus grupės gerbėjai.

Nenuginčyjama išvada, kurią darome mes: „White Lies“ bus ta grupė, kurios vasarą labai ieškosime ir lauksime muzikos festivaliuose, nes albume „Friends“ skambanti muzika čia būtų išgirsta geriausiai.

 

Norah Jones „Day Breaks“

Šilko švelnumo balso savininkė Norah Jones iki šių metų spalio buvo išleidusi penkis albumus. Pirmojo, sėkmę garantavusio ir šlovę pelniusio įrašo „Come Away With Me“ pasaulyje buvo parduota daugiau kaip 26 milijonai kopijų, antrojo – daugiau kaip dvigubai mažiau. Trečio, ketvirto ir penkto studijinio įrašo kaskart taip pat buvo realizuojama vis mažiau ir mažiau.

Todėl matydama blėstantį savo populiarumą hito „Don‘t Know Why“ autorė padarė 4 metų pertrauką ir nusprendė sukurti…kažką panašaus į savo debiutinį albumą.

Albumą pasauliui pristatantis kūrinys „Tragedy“ nebyliai žadėjo, kad šeštasis amerikietės įrašas tikrai primins net 8 „Grammy“ statulėles pelniusią plokštelę. Tačiau ilgiau besiklausant „Day Breaks“ šis tikslas pasirodė tolokai nuo realizuotos tikrovės.

Norah vis dar švelni it aksomas, tačiau jos muzika – kiek kitokia. Lyriška, melodinga, tačiau kitokia. Kita vertus, tuo stebėtis tikrai neverta, mat nuo akimirkos, kai dienos šviesą išvydo diskas, kuriame sentimentalieji muzikos mylėtojai rado tokias dainas kaip „The Nearness Of You“, „Feelin‘ the Same Way“ ar „Turn Me On“ praėjo daugiau kaip 14 metų.

Taigi, Norah auga ir keičiasi. Keičiasi ir jos muzika. Laimei, ji vis dar išlieka labai švelni ir lyriška. Tokia, dėl kurios ją ir mėgstame.

 

Kaiser Chiefs „Parachutes”

Prieš 16 metų susikūrusi kaip grupė „Parva“, o vėliau pasivadinusi „Kaiser Chiefs“, britų roko kompanija spalį padovanojo naują albumą „Parachutes“. Dvejus metus kurtas ir pasirodantis po ne nemažai kritikos sulaukusio 2014-ųjų įrašo „Education, Education, Education & War”, šių metų diskas turėtų nubraukti didžiąją dalį abejonių seniesiems Lydso rokerių gerbėjams…

Bet… bet tie, kurie šį britų penketą vis dar sieja su dainomis “Ruby” ar “I Predict A Riot”, turėtų suvokti vieną paprastą gyvenimo tiesą: “Kaiser Chiefs”, visai kaip ir “Coldplay” ar “Killers” per pastaruosius metus gerokai pasikeitė, todėl į jų muziką žiūrėti ir jų klausyti reikėtų kitaip… Tai suvokusiems ir priėmusiems, “Parachutes” turėtų patikti.

Apie akimirką, kai įvyko lūžis su “The Killers”, mes rašėme prieš kelerius metus. Tačiau tiek laukti buvo – didžiulė prabanga. Atsisveikinę su senaisiais „Kaiser Chiefs”gerokai greičiau nei su senaisiais žudikais, šito albumo suklausėme su malonumu. Tikimės, kad tai pavyks ir Jums.

 

Tom Chaplin „The Wave“

Keturis albumus išleidusi viena sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio britiško pop- roko grupių „Keane“ nusprendė padaryti neapibrėžtą pertrauką. Tuo pasinaudojo apie solinę karjerą jau kurį laiką svajojęs ir garsiai kalbėjęs kolektyvo lyderis ir vokalistas Tomas Chaplinas.

Metų pradžioje paskelbęs žinią apie naują albumą, 2016-iesiems besiritant į antrąją pusę jis ėmė pristatinėti ir savo pirmuosius kūrinius.

Gražu. Melodinga. Skambu. Visai taip, kaip buvo grupėje „Keane“. Perklausėme visą „Wave“ ir niekaip neapleido jausmas, kad išgirdome tiesiog dar vieną naują gražų hito „Somewhere only we know“ kūrėjų albumą. Galbūt tai nulėmė kolektyvo vizitine kortele tapęs T. Chaplino balsas, o gal tiesiog kaip visada švelni ir ausiai maloni „Keane“ muzika paprasčiausiai nepalieka abejingų.

„The Wave“ patiks visiems „Keane“ mylėtojams (mes tikrai esame tarp jų). Todėl šis albumas – dar vienas geras ir gražus muzikinis vėsaus spalio kąsnis.

 

Moby & The Void Pacific Choir “These Systems Are Failing”

Visame pasaulyje ypatingai dėl amžių sandūroje sukurtos muzikos išgarsėjęs Moby pseudonimu kur gas geriau pažįstamas Richardas Melvillis Hallas, regis, ir toliau spjauna į klausytojų poreikį ir kuria tai, kas jam arčiausiai širdies.

Veganas, aktyviai kovojantis už gyvūnų teises, kartais antiglobalistiškais pareiškimais garsėjantis radikalus intravertas šįkart į sceną grįžta su 13-uoju albumu, kurį įrašė į pagalbą pasitelkęs projektą “The Void Pacific Choir”.

Tie, kas tikisi iš albumo “These Systems Are Failing” ramybės ar lengvo ir liūdno skambesio turi rimtą progą nusivilti. Naujame, itin emocionaliame ir muzikanto pažiūras atskleidžiančiame albume – daug ritmo, kandaus požiūrio į modernų pasaulį, daug garsų ir jo ankstyvąsias dienas primenančio hardcore muzikos.

Ar šitas albumas dažnai skambės mūsų grotuvuose? Ko gero, ne. Tačiau žinodami, kad tai – neaprėpiamas elektroninės muzikos talentas, kuriuo žavimės jau beveik 20 metų, šio įrašo nepaminėti tiesiog negalime.

JAV ir Didžiosios Britanijos topuose – naujas karalius

manoNAUJIENA
kings-of-leon-walls

WALLS

Tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir Didžiojoje Britanijoje perkamiausių albumų sąrašo viršūnėje – naujas albumas. Perkamiausiu praėjusios savaitės įrašu abiejose Atlanto pusėse tapo grupės „Kings Of Leon” plokštelė „WALLS”.

„WALLS”- jau penktasis perkamiausias Followillų giminės albumas Jungtinėje Karalystėje. Prieš tai topo viršūnę yra pasiekusios grupės plokštelės „Because of the Night”, „Only By The Night”, „Mechanical Bull” ir „Come Around Sundown”.

Albumo „WALLS”, kuris šifruojasi kaip We Are Like Love Songs, pirmą pardavimų savaitę JAV nupirkta 77 tūkstančiai kopijų. Tai – geriausias grupės pasiekimas. Kartu tai jau penktasis diskas, kurio kopijų vien per pirmą savaitę Didžiojoje Britanijoje buvo nupirkta daugiau kaip 50 tūkst. vienetų.

„Jungtinė Karalystė yra mūsų namai už mūsų namų. Todėl pasiekti perkamiausių albumų sąrašo viršūnę čia mums reiškia labai daug. Nekantraujame jau kitąmet čia sugrįžti ir sugroti visą albumą geriausiems fanams pasaulyje”, – reaguodami į naująjį pasiekimą kalbėjo „Kings Of Leon” nariai.

Naujausias Kings Of Leon albumas – jau internete

manoNAUJIENA
kings-of-leon-walls

Albumo „WALLS” viršelis

Amerikos roko grupės „Kings of Leon“ gerbėjai pagaliau gali džiūgauti! Šiandien yra TA diena, kai visame pasaulyje išleidžiamas naujas grupės albumas „WALLS”.

„WALLS” – jau septintasis studijinis Followillų giminės įrašas. Paskutinis darbas, džiuginęs gerbėjų ausis, buvo 2013-ųjų plokštelė „Mechanical Bull”.

Dešimties dainų naująjį grupės įrašą prodiusavo „Arcade Fire“ ir „Florence + the Machine„. prodiuseris Markus Dravs.

Kings Of Leon – Around The World

manoDAINA

Rok0 grupė „Kings Of Leon” intensyviai ruošiasi naujo albumo pasirodymui. Septintoji kolektyvo plokštelė, pavdainta „WALLS”, pasirodys lygiai po dviejų savaičių – spalio 14 dieną. Skaičiuodama paskutines dienas iki įrašo pasirodymo, grupė dalijasi dar viena nauja daina – kūriniu „Around The World”.

manoMUZIKA primena, kad prieš savaitę Las Vegaso rokeriai pristatė labai didelio pasisekimo sulaukusią titulinę albumo dainą – baladę „Walls”. Ją galite išgirsti ČIA.

Spalio viduryje – naujas Kings of Leon albumas

manoNAUJIENA
Kings Of Leon_WALLS

Grupė „Kings Of Leon”

Daugiau kaip 3 metus trukęs laukimas galiausiai pasibaigė. Nuo pat metų pradžios užsitęsusios kalbos apie naują „Kings of Leon” albumą pasiekė liepto galą: vakar vakare paaiškėjo, kad septintas brolių Followillų ir kompanijos įrašas pasirodys spalio 14 dieną. Plokštelė, kurioje grupės gerbėjai ras 10 dainų, vadinsis „Walls”. Ją prodiusuos „Arcade Fire” ir „Florence + the Machine„. prodiuseris Markus Dravs.

Albumo „Walls” dainų sąrašas:

01 Waste A Moment
02 Reverend
03 Around The World
04 Find Me
05 Over
06 Muchacho
07 Conversation Piece
08 Eyes On You
09 Wild
10 WALLS

manoTOPAS 2013: Ugnė

manoBLOGAS

(nuotr. Mr Sith Zam)

ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.

manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“,  „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“.  Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.

Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.

Lorde – „Pure Heroine“

Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.

Devendra Banhart – „Mala“

Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai.  Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.

Villagers – „{Awayland}“

Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.

„Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.

„Rhye” – „Woman“

Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.

Ane Brun – „Rarities“

Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.

„Phoenix“ – „Bankrupt!”

Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.

„London Grammar“ – „If You Wait“

Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.

„Bastille“ – „Bad Blood“

Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai  – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.

„Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“

Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.

„Everything Everything“ – „Arc“

Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai  „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį  elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.

Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“

Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.

„King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“

Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.

Laura Marling – „Once I Was An Eagle“

Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.

„Volcano Choir“ – „Repave“

Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.

 

manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:

 

manoLIVE

Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:

 

Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.

„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.