Į Lietuvą rudenį atkeliaujantis „SOHN“ šiandien pasidalino nauju remiksu – „Wild Beasts“ dainos „Mecca“ interpretacija.
Wild Beasts
Wild Beasts – Mecca
Britų kolektyvas „Wild Beasts” vos prieš kelias akimirkas pasidalino nauju psichodelišku muzikiniu video kūriniui „Mecca”.
Beje, prieš kiek mažiau nei 3 metus manoMUZIKA.lt darytą interviu su grupe „Wild Beasts” rasite ČIA.
GYVAI: Wild Beasts – A Simple Beautiful Truth
Olandijoje šiuo metu koncertuojanti britų grupė „Wild Beasts” ir toliau pristato savo šiemet išleistą diską „Present Tense”. Jūsų dėmesiui – „oranžinėje” šalye „laukinių pabaisų” gyvai atliekama daina „A Simple Beautiful Truth”
GYVAI: Wild Beasts – A Simple Beautiful Truth
Šiais metais išleidę savo ketvirtąjį studijinį albumą „Present Tense” Anglijos indie rokeriai „Wild Beasts” visus savo gerbėjus džiugina pasirodymu „BBC” laidoje „Later… with Jools Holland”, kur pristato kūrinį „A Simple Beautiful Truth”. Puikiai artėjančiam savaitgaliui tinkanti daina!
Adult Jazz
„Adult Jazz“ – tai vieno konkretaus žanro rėmų nepaisantis kolektyvas. Keturių jaunų vyrukų iš Lydso, Jungtinės Karalystės, kuriama muzika yra artima džiazui ne daugiau, nei Stradivarijus yra artimas pianinams, bet tai anaiptol nėra blogai. Šie švelnūs, bet taiklūs garsai puikiai tinka ir vėlyvam spalio vakarui, ir saulėtam rugpjūčio vidurdieniui.
„Adult Jazz“ (nuotrauka iš oficialios grupės socialinio tinklapio paskyros)
Harry Burgess, Tom Howe, Steven Wells ir Tim Slater savo įkvėpėjais įvardija Joanna Newsom, bei Van Morrison, bet jų kuriamas indie-pop, hip-hop, ambient ir bass garsų kokteilis – daug ambicingesnis, nei minėtųjų atlikėjų darbai. „Adult Jazz“ kūryba tikriausiai bus artima tiems, kam nesvetimi „Wild Beasts“, „Washed Out“, ar „Dirty Projectors“.
2013-ųjų pabaigoje skaitmeniniu, bei vinilinės plokštelės formatais pasirodžiusį naująjį „Adult Jazz“ singlą „Am Gone/Springful” išleido grupei priklausanti leidybinė firma „Spare Thought“. Dviejų dalių singlas – puiki būsimojo debiutinio grupės albumo reprezentacija. „Mūsų dainos – nuolatinės du metus trukusios kūrybos rezultatas,“- sako grupės nariai. Dveji metai darbo neliko be vaisių. Vos pasirodžiusį „Am Gone/Springful“ britų dienraštis the „Guardian“ išrinko savaitės įrašu, o 2012-ųjų prestižinio „Mercury“ prizo laureatai „Alt-J“ pasikvietė jaunuolius savo turo apšildymui.
"Adult Jazz" singlo "Am Gone/Springful" viršelis
Nors ketvertuko populiarumas nenustoja augti, grupė negerkloja internete, ir nešoka stačia galva į jų laukiančią šlovę. Už juos kalba jų muzika, kuri savo paprastumu ir nuoširdumu pritraukia vis daugiau ir daugiau gerbėjų. Panašu, kad netrukus pasirodysiantis debiutinis „Adult Jazz“ albumas jau turi jo laukiančių klausytojų ratą.
Wild Beasts – Wanderlust (The Field Remix)
Visuomet įdomus švedų elektroninės muzikos prodiuseris „The Field” pristato lengą ir lygų anglų indie rock muzikos kolektyvo „Wild Beasts” kūrinio „Wanderlust” remiksą.
Po trejų metų pertraukos – naujas Wild Beasts albumas
2011 metais išleidę puikiai kritikų įvertintą albumą „Smother”, „Wild Beasts” oficialiai skelbia apie savo sugrįžimą į didžiąją sceną. Vakar po ilgos pertraukos publikai pristatę naują dainą „Wanderlust„, šiandien Anglijos „pabaisos” dalinasi žiniomis apie naują albumą.
Haydeno Thorpe ir kompanijos naujasis diskas vadinsis „Present Tense”. Įrašas muzikos parduotuves pasieks vasario 25 dieną. Ketvirtą grupės albumą, kaip ir visus kitus prieš tai, išleis leidybinė kompanija „Domino Records”.
„Present Tense” buvo įrašytas „Konk” studijoje Londone. Albumą prodiusavo Lexxx ir Briano Eno bendražygis Leo Abrahams.
"Present Tense" viršelis
Beje, paskelbdami žinias apie naująjį diską, „Wild Beasts” pasidalino ir pirmomis savo koncertinio turo datomis ir vietomis:
02-18 Paryžius, Prancūzija – Nouveau Casino
03-04 Bruklinas, Niujorkas – Music Hall Of Williamsburg
03-06 Losandželas – Troubadour
03-26 Mančesteris, Anglija – Albert Hall
03-27 Glazgas, Škotija – Arches
03-29 Dublinas, Airija – Olympia
03-30 Bristolis, Anglija – Academy 1
03-31 Kembridžas, Anglija – Corn Exchange
04-01 Londonas, Anglija – Brixton Academy
04-03 Amsterdamas, Olandija – Melkweg
04-04 Roterdamas, Olandija – Motel Mozaique Festival
04-05 Kelnas, Vokietija – Gebaude
04-06 Berlynas, Vokietija – Lido
04-07 Hamburgas, Vokietija – Knust
04-09 Miunchenas, Vokietija – Strom
04-10 Milanas, Italija – Elita Festivalis – Teatro Franco Parenti
04-11 Lijonas, Prancūzija – Marche-Gare
04-12 Ciūrichas, Šveicarija – Plaza Club
04-13 Lilis, Prancūzija – Aeronef
04-15 Briuselis, Belgija – Orangerie
Wild Beasts – Wanderlust
Prieš trejus metus išleidusi puikų albumą „Smother” pagaliau sugrįžta grupė „Wild Beasts“. Kurį laiką tylėjęs Kendalio kolektyvas puse lūpų užsimena apie naują savo diską ir dalinasi šviežia daina „Wanderlust”.
Išskirtinis manoMUZIKOS interviu su „Wild Beasts” lyderiu Hayden Thorpe – ČIA.
Hayden Thorpe (Wild Beasts) ir Jon Hopkins – Goodbye Horses
Du muzikos talentai – vienoje dainoje. Ko gero taip reikėtų kalbėti apie 1988 metais sukurtos Q Lazzarus dainos „Goodbye Horses” koverį, suvienijusį britų prodiuserį Joną Hopkinsą ir „Wild Beasts” lyderį ir pagrindinį vokalistą Haydeną Thorpe.
Wild Beasts – Stray
Anglų indie roko grupė „Wild Beasts“ švenčių proga pasidalino savo kūriniu „Stray“. Ši daina turėjo papuošti praeitais metais pristatytą albumą „Smother“, bet taip ir nebuvo išleista.
Beje, jei atsitiko taip, kad praleidote ir dar nesate skaitę manoMUZIKOS interviu su „Wild Beasts“ lyderiu Haydenu Thorpe, jį galite rasti ČIA.
Jessie Ware – Night Light (Wild Beasts Remix)
Jūsų dėmesiui naujas Jessie Ware singlo „Night Light“ remiksas, kurį kūrė britų indie roko grupė „Wild Beasts”, kalbinti ir manoMUZIKOS. Interviu su šia grupe galite rasti ČIA.
Ankstesnę, praėjusią savaitę pristatytą, šio kūrinio remikso versiją, kurios muzikos prodiuseris Joe Goddardas, galite išgirsti ČIA.
Latvijoje vykstančiame festivalyje Positivus koncertuos Wild Beasts, Damien Rice ir Manic Street Preachers
Kalendoriui skaičiuojant paskutiniuosius mėnesius iki didžiausių vasaros festivalių, broliai Latviai, regis, nusprendė nenusileisti didiesiems rytų Europos festivaliams žvaigždžių gausa.
Positivus 2012
Jau anksčiau rašėme, kad šiemet „Positivus” festivalyje, kuris vyks liepos 20-21 dienomis Slacgrivoje, pasirodys „Keane“, „Friendly Fires“, „The Vaccines“, „Niki And The Dove“. Šiandien renginio organizatoriai paskelbė papildytą muzikantų sąrašą, kuriame atsirado dar keli puikiai pažįstami vardai – manoMUZIKOS kalbinta grupė „Wild Beasts” (išskirtinį interviu su jais galite rasti ČIA), Damien Rice, „Manic Street Preachers„, „Housse De Racket” ir „Skyforger„.
Ko gero, galime drąsiai teigti, kad kaimyninėse valstybėse rengiamų festivalių kokybė ir juose pasirodysiančių žymių muzikantų gausa turėtų būti pakankamai rimtas postūmis visiems melomanams nepraleisti šių renginių.
Wild Beasts
Manic Street Preachers
Damien Rice
REMIKSAS: 2:54 – You’re Early (Wild Beasts Remix)
Didžiosios Britanijos duetas „2:54“ prieš keletą dienų pristatė naują vaizdo klipą „You’re Early“. Tai debiutinio, gegužės mėnesį pasirodysiančio pilno studijinio albumo kūrinys, kurį savaip interpretavo portalo manoMUZIKA.lt lankytojams puikiai pažįstami „Wild Beasts“. Būtent šią kūrinio versiją siūlome išgirsti Jums šiandien.
Daina „You’re Early“ vinilo 7″ plokštelės singlo pavidalu dienos šviesą išvys jau pirmadienį, o „Wild Beasts“ versiją bus galima rasti plokštelės B pusėje.
Portalas manoMUZIKA.lt primena, kad duetą „2:54“ sudaro seserys Colette ir Hannah Thurlow. Praėjusiais metais kovo mėnesį grupė išleido debiutinį dvigubą singlą „On A Wire/Cold Front“, o lapkritį pasirodė ir pirmasis dueto nepilnas albumas (EP) pavadinimu „Scarlet“. Debiutinis pilnas studijinis albumas tokiu pačiu kaip ir grupė pavadinimu išleidžiamas jau gegužės 28 dieną.
Wild Beasts: naujausias Coldplay albumas – katastrofa
Kai šiais laikais kalba pasisuka apie britiškos roko muzikos autentiką ir išskirtinumą, vardinant pastarojo penkmečio Didžiosios Britanijos roko scenos atributus, Kendalio trijulė „Wild Beasts“ tiesiog negali būti nepaminėta. Treji metai – trys studijiniai albumai, kritikų liaupsės, su niekuo nesumaišomas išskirtinis muzikinis skambesys, vieta „Mercury“ nominantų sąraše, nebylus ir švelniai pamišęs požiūris į muzikos rinką… ir tai – tik keletas apibūdinimų, kuriais galima pradėti pasakojimą apie kolektyvą, kuris šiemet išleido nuostabų albumą „Smother“.
Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)
Laukinių pabaisų muzika netelpa į paprasčiausio indie roko apibrėžties rėmus. Tai vientisas subtilios muzikos derinys, kuriame galima atrasti ne tik indie ar art roko, bet ir dream pop garsų. Jungtinės Karalystės alternatyvios muzikos vėliavą nešančios pabaisos tapo neatsiejama britų muzikos scenos dalimi, be kurios XXI amžius tiesiog negali (ir, neabejotinai, negalės) būti įsivaizduojamas.
Neneigsiu – esu muzikinis britofilas. Šalies, kuri pasauliu padovanojo „The Beatles“, „Pink Floyd“, „Oasis“, „Blur“ ir dar visą tuziną nuostabių atlikėjų, muzikos sceną seku jau labai seniai. Todėl vien tik suvokęs, kad turėsiu išskirtinę progą pakalbinti „Wild Beasts“ lyderį Haydeną Thorpe, susimąstau ir pagalvoju, ar aš iš tiesų nesapnuoju… Mano gyvenime „Wild Beasts“ – tai šiandieninės britų roko kultūros vėliavnešiai. Tai muzikinis unikumas, priverčiantis širdį plakti kur kas smarkiau vien tik išgėrus pirmąjį jo gurkšnį.
Beje, pokalbio su Haydenu priešistorę esu aprašęs koncerto Hamburge recenzijoje. Būtent ten (po „pabaisų“ pasirodymo) susipažinau su grupės lyderiu, kuris prižadėjo duoti išskirtinį interviu manoMUZIKAI (o tuo pačiu ir visai Lietuvai). Taigi, praėjo beveik mėnuo nuo vieno nuostabiausių šių metų muzikinio įvykio, kai lietingą besibaigiančio rudens popietę sutartu laiku paskambinau Haydenui. Beveik valandą laiko šnekėjomės apie viską: apie šiemetinę „Mercury“ apdovanojimų neviltį, apie kūrybinį „Wild Beasts“ potencialą, apie grupės tikslus, koncertinį turą ir… naujausią „Coldplay“ albumą „Mylo Xyloto“.
Sveikas Haydenai. Kaip laikaisi?
Labas. Smagu, kad pagaliau pavyko susisiekti. Papasakojau vadybininkui susitikimą su tavim Hamburge ir jis patikino, kad jokių problemų dėl interviu neiškils.
Laikausi neblogai. Fiziškai esame išsekę, dvasiškai – laimingi. Todėl jausmas dviprasmis.
Džiaugiuosi, kad mūsų šiemetinį albumą klausytojai sutiko labai pozityviai. Būtent todėl vis dar aktyviai koncertuojame. Na, o koncertinio turo metu visąlaik jauties it būtum kažkur anapus kasdienybės ir realybės. Toks tas mūsų gyvenimas dabar.
Girdėjau, kad užbaigę turą ilsėsitės. Ar tai tiesa?
Tikrai taip. Pakankamai greit įrašėme tris studijinius albumus. Todėl iškart pulti į studiją ir įrašinėti kažką naujo būtų mažų mažiausiai baisu. Mūsų gerbėjų lūkesčiai auga, tad nenorime susimauti.
Ankčiau įrašinėdavome todėl, kad reikėdavo. Dabar kuriame muziką dėl to, kad norime tai daryti. Todėl konfrontacijos tarp „norėti” ir „privalėti” bent jau šiuo atveju būti negali.
Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)
Jei jau prakalbome apie albumus, tuomet nenutoldamas nuo temos paklausiu paprasto klausimo. Klausydamas “Smother” bandžiau jį lyginti su prieš tai išleistais “Wild Beasts” albumais ir supratau, kad to daryti tiesiog neįmanoma. Paskutinis jūsų diskas – kur kas ramesnis, intymesnis ir netgi sakyčiau paslaptingesnis nei abu buvę prieš tai. Ar turėjote tokį tikslą?
Visiškai teisingai pastebėjai. Tačiau tai – natūralus procesas. Mes tiesiog pasikeitėme. 18 mėnesių koncertavome su savotiškai judriu albumu „Two Dancers”. Baigę turą supratome, kad norime sukurti kitokį diską – t.y. tokį, kuris atspindės mus kaip asmenybes.
Žinai, per šitiek muzikavimo laiko supratau, kad į pasaulį reikia „paleisti“ tokį albumą, kokį aš, kaip autorius, noriu girdėti.
„Smother” – tai įrašas apie grupę „Wild Beasts”. Čia sudėtos mūsų emocijos ir potyriai: ir liūdesys, ir įtampa, ir draugystė, ir išsiskyrimas. Tai – savotiška mūsų minčių ir išgyvenimų dokumentika.
Jeigu įprastose dainose apie meilę yra arba juoda, arba balta (kitaip tariant arba „Aš tave myliu”, arba „Aš tavęs nekenčiu”), tai šiuo atveju mes galvojome visiškai priešingai. Negali būti pasirinkimo „arba/arba”. Tai – kompromisas ir galimybė laviruoti.
O kodėl iš šio albumo dainų sąrašo „išmetėte” tokius gerus kūrinius kaip „Smother” arba „Thankless Thing”?
Matyt todėl, kad kai kurie kūriniai tiesiog tampa kitų dainų sukūrimo varikliais. Rašai vieną dainą ir galvoji apie kitą, kuri galbūt turėtų tapti naujo kūrinio sukūrimo idėja. Kūryba – nuolatinis procesas.
Būtent taip atsitiko ir su „Smother” bei „Thankless Gig”. Žmonės klausėsi mūsų albumo ir gavę šias dvi dainas paprasčiausiai suprato, kodėl jos yra ir iš kur jos atsirado
Bet tai velniškai puikios dainos!
Ačiū. Mes tikrai didžiuojamės savo „b pusėmis” (aut. past. dainomis, nepatekusiomis į albumą). Mano mėgstama grupė „The Smiths” išleido atskirą „b-saidų“ albumą, kuriame esantys kūriniai yra netgi geresni už singlus.
Gimei ir augai Kendalyje – mieste, kuris neturėjo rimtos muzikinės scenos (kaip Liverpulis, Mančesteris ar Londonas). Kaip tokioje muzikai nederlingoje vietoje gimė „Wild Beast”?
Mes visuomet mylėjome muziką. Išsikėlėme sau tikslą kurti tokią muziką, kuri kalbės apie mūsų gyvenimus, mūsų kraštą, mūsų egzistenciją. Taigi, susitikome ir neilgai trukus mūsų pomėgis tapo pagrindine veikla, nuo kurios priklausome. Muzika tapo mūsų darbu ir gyvenimu. Mūsų siekis buvo daryti tai, ką norime daryti, ir daryti tai kaip įmanoma geriau.
Kol kas „Wild Beasts” mačiau vienintėlį kartą – t.y. Hamburge. Kai susitikome su tavimi ten, sakiau, kad mano akimis, viskas buvo puiku, išskyrus publiką… Žmonės stovėjo kaip statulos. Neįsivaizduoju, ar tai santūriųjų vokiečių būdo bruožas, ar mėnulio fazė… Prisipažink, ar labai sunku groti tokiai publikai?
Publika būna įvairi. Jei minia daugiau juda – daugiau ant scenos judame ir mes.
Muzika nebūtinai turi būti atlikta preciziškai tiksliai. Svarbu, kad ji tiesiog skambėtų taip, kaip turi skambėti tuo metu… Tai ir improvizacija, ir netikėtumai, ir dar daug dalykų, kuriuos sudėjus į vientisą visumą galime gauti koncerto grožį. Tad abu dalykai yra sąlygojami vienas kito – t.y. minia daro įtaką mūsų grojamai muzikai, o muzika – susirinkusiai publikai.
Tiesa, o kas koncerte nutiko su „Loop The Loop” (tai buvo vienintėlė daina, kurią „Wild Beasts” kažkodėl nutraukė ir pradėjo groti iš naujo)?
Mūsų koncertuose labai retai nutinka taip, kad dainą stabdytumėm ir pradėtumėm iš naujo. Visgi manau, kad tai yra pateisinama.
Kartais pradedi groti kūrinį, tačiau nepajunti jo dvasios. Tokiu atveju yra kur kas geriau ją pradėti iš naujo nei mechaniškai groti toliau.
Publika nusipelnė girdėti dainą su jos nuotaika, o ne automatinį jos atlikimo variantą.
Šio turo metu buvote ir Australijoje, ir Amerikoje, ir praktiškai visoje Europoje. Dabar esate Jungtinėje Karalystėje. Kaip apskritai praėjo turas? Gal galėtum išskirti geriausius jo koncertus?
Turas buvo tikrai puikus.
(mąsto). „Pitchfork” festivalis Paryžiuje buvo nuostabus. Visų pirma, tai – naujas įvykis. Amerikiečių indie muzikos portalo festivalis Paryžiuje. Minia buvo fantastiška, atlikėjų sąrašas – puikus. Regis, nieko netrūko.
Taip pat įstrigo pasirodymas „Glastonbury” festivalyje, kur „Park” (alternatyvios muzikos) scenoje buvome pagrindinė grupė. Tai buvo jaudinanti akimirka, kadangi nešėme atsakomybę – turėjome tarsi užbaigti visą vakarą.
Ar įmanoma palyginti pasirodymus čia – senąjame žemyne ir pasirodymus anapus Atlanto?
Sakyčiau, kad reiktų atskirti Europą nuo Didžiosios Britanijos. Taigi, likusioje Europos dalyje ir JAV mes atsipalaiduojame, koncertuojame vedini savotiškos misijos įrodyti, kad esame geri, kad nesame tiesiog indie grupė, kuri nusprendė pervažiuoti pasaulį. Mes norime įrodyti savo vertę.
Tuo tarpu čia, namuose, yra kitaip. Žmonės žino mūsų muziką, ją pažįsta, todėl ant scenos lipame su tikslu įrodyti, kad vis dar esame geri. Tai – kiek sunkiau, todėl priverčia mus jaudintis.
TREJI ALBUMAI PER TREJUS METUS
Per trejus metus išleidote tris albumus. Visi albumai susilaukė kritikų pripažinimo, žmonių meilės ir šlovės. Atskleisk paslaptį, kaip jūs galite būti tokie produktyvūs?
Industrija pati sukūrė nerašytą „ciklo“ taisyklę, esą albumas turėtų pasirodyti kas dvejus ar trejus metus. Rinka diktuoja savo nurodymus, mat tokio pobūdžio pauzės yra pamatuotos: reikia surinkti žmones, priversti juos groti kartu ir t.t.
Tačiau jei tu groji širdimi ir kuri (tikrąja to žodžio prasme) muziką – tau paprasčiausiai nereikia laiko rėmų. Tai svarbu. Tai įkvėpia. Tai skatina neužmigti ir kurti. Aš vadovaujuosi pastaruoju požiūriu, todėl man pakankamai paprasta ir lengva dirbti.
Manau, kad didžioji muzikantų dalis tiesiog praleidžia per daug laiko galvodami, ką jie turėtų pasakyti. Jie ieško didelių prasmių ir bando viską daryti išpūstai ir nenatūraliai (tarsi iš anksto tikėdamiesi šių pseudo minčių dėka užsitikrinti pripažinimą). Tačiau apie pripažinimą šioje stadijoje negali būti net kalbos: tu arba jauti tai, ką nori pasakyti, arba ne.
Manau didžiausia kūrėjų klaida yra pastangos nenatūraliai kalbėti apie didelius dalykus. Kam to reikia? Juk jei apie mažus dalykus kalbėsi nuoširdžiai ir tikrai, jie jau savaime taps dideli.
Tad štai kodėl jums dabar reikia kūrybinės pertraukos.
Ne visai. Šįkart pertrauką mes suvokiame kaip tam tikrą iššūkį. Mes galėtumėm išleisti naują diską kitais metais, tačiau jaučiam, kad tam dar neatėjo laikas.
Tačiau ar jau turite kokių nors naujo albumo planų?
Žinoma. Žinau, kad tai bus tikrai labai pozityvus įrašas. Jis teigs gyvenimą. Manau, kad teigti liūdesį ir melancholiją muzikine prasme yra kur kas lengviau nei teigti džiaugsmą ir laimę. Todėl susidursim su rimtu iššūkiu, tačiau bandysime savo naujame albume teigti būtent pastarasias vertybes.
Grupė "Wild Beasts" (nuotr. grupės archyvo)
ŠIEMETINIS „MERCURY“ NOMINANTŲ SĄRAŠAS – NETEISYBĖ
Jus pripažino prieš porą metų, kuomet antrasis „Wild Beasts” studijinis įrašas „Two Dancers” pateko į 2009 metų „Mercury” nominantų sąrašą. Su „Smother” situacija buvo kiek kitokia: melomanai ir muzikos kritikai jūsų šiemetinį albumą pasitiko kaip šedevrą, tačiau tarp kandidatų į „Mercury” mes jo nematėme. Po to, kai buvo paskelbti nominantai, bemaž visi vienbalsiai trimitavo, kad jūsų nepatekimas į šį sąrašą – viena didžiausių šių metų neteisybių britų muzikos padangėje. Į šį sąrašą pateko tokie atlikėjai kaip Tinie Tempah ar Katy B, tačiau „Wild Beasts“ čia nebuvo. Ką apie šią situaciją manai pats?
Tai buvo savotiška frustracija. Pasijutome apgauti. Manau, kad tai buvo neteisybė. Tačiau tokia „Mercury” politika.
Ir netgi nepaisant šio mūsų sielas kankinusio liūdesio, mes tikrai nesijautėme pralaimėtojais. Tai mūsų nesužlugdė. Priešingai – šiemetinė „Mercury“ situacija „Wild Beasts“ pavertė piktesniais ir tvirtesniais. Mes ir vėl sukursime ką nors gražaus, ko muziką mylintis žmonės tiesiog negalės ignoruoti.
Tačiau nusivylėte…?
Be jokios abejonės. „Mercury” mūsų gyvenimą paveiktų kur kas labiau nei Tinie Tempah. Jam – tai paprasčiausias žaidimas, kurį laimėjęs jis nusipirktų dar vieną treninginių kelnių porą. Tuo tarpu mums tai – geresnio gyvenimo galimybė. Taip mūsų muziką išgirstų dar daugiau žmonių
Visgi prisipažink – kas buvo tavo favoritai šiemetiniuose mercury?
Prisipažinsiu, kad tikėjau, jog laimės Adele. Šie metai priklausė jai.
Kas tave labiausiai priverčia didžiuotis, kai pagalvoji apie „Wild Beasts”?
Aš didžiuojuosi, kad mūsų muzika pralaužė sienas ir „išėjo į pasaulį“. Didžiuojuosi, kad neturime tikslo kurti „rožinės amerikietiškos muzikos“ ir praradę tapatumą orientuotis į mases. Džiaugiuosi, kad į JAV važiuojame pristatyti save – unikalią anglišką muziką.
Manau, kad nėra nieko baisesnio, nei anglų grupė dainuojanti su amerikietišku akcentu. Jei nekalbi savo gimtąja kalba, jei savo šnekoje neturi savo tikrojo dialekto, tai ko esi vertas? Ką tu tuomet turi? Apie ką kalbi? Žinai, aš labai mėgstu „Kraftwerk”, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kažkada pradėsiu dainuoti vokišku akcentu.
Grįžtant prie didžiavimosi galiu prisipažinti, kad didžiuojuosi dėl mūsų produktyvumo. Didžiuojuosi tuo, kaip mes kuriame ir įrašinėjame, paneigdami tas anksčiau mano minėtas muzikos rinkos nustatytas „ciklų taisykles“.
Didžiuojuosi ir dėl mažų dalykų… didžiuojuosi, kad nesiorientuojame į mases, kad nesiekiame masiškumo.
Jei tau reikėtų išvardinti tris geriausias „Wild Beasts” dainas. Ką pasakytum?
(mąsto). Iš kiekvieno albumo išskirčiau po vieną.
„Devil’s Crayon” iš „Limbo, panto”. Tai buvo puikus pavyzdys, kaip galima sukurti gerą pop dainą. Iš „Two Dancers” rinkčiausi „This is our Lot”. Tai kūrinys, kuriame atradome ritmą, šokį ir jėgą.
Ir, žinoma, „Loop The Loop” iš „Smother”. Tai daina, kurioje neįmanoma suvaidinti jausmo (beje, būtent dėl to aš ir stabdžiau ją tame koncerte, kuriame tu buvai).
"Wild Beasts" lyderis Haydenas Thorpe
COLDPLAY ALBUMAS – VIDUTINIO AMŽIAUS KRIZĖS REZULTATAS
Skaičiau tavo interviu metų pradžioje ir tu sakei, kad tau labai patiko „Kate Bush” albumas „Director’s Cut”. Metai juda į pabaigą, todėl paklausiu paprasto klausimo: ar turi šių metų albumą – favoritą?
Negirdėjau daug naujų albumų. Didžiąją šių metų dalį praleidau keliaudamas iš koncertų į koncertus. O kelionėse ne visą laiką klausau muzikos. Kartais skaitau knygas, žiūriu filmus ir t.t.
Kita vertus, kai esu toli nuo namų (o toli nuo namų būnu dažnai), tada noriu klausytis tos muzikos, kuri man brangi – tos, kuri kažką primena. Kartais namus ir tas vietas, o kartais žmones kurių ilgiuosi. Tad jei atvirai, aš visuomet vėluoju su muzikinėmis naujienomis.
Ar kas nors tave muzikoje šiemet nuvylė?
(mąsto) Ko gero ne.
„X-Factor” auditorija mažėja, o tai yra nuostabi žinia. (juokiasi)
O šiaip jau muzikos industrija yra labai veržli. Joje yra tiek daug įvairių dalykų, kad sunku kažkuo pernelyg džiaugtis ar pernelyg skųstis. Tai – didžiulis į priekį judantis konvejeris.
Kaip tau „Coldplay” naujas albumas „Mylo Xyloto”? Ar jo jau klausei?
Žinoma. Manau, kad tai – viena didžiausių muzikinių šių metų nelaimių. „Mylo Xyloto“ – tai katastrofa. Šis diskas – tai vidutinio amžiaus krizės vaisius.
Kažkada „Coldplay” buvo nuostabūs kūrėjai. Jie man reiškė labai daug. Tačiau jie užstrigo gyvenimo filme…
Gaila, tačiau Chrisas Martinas ir kompanija tiesiog įsėdo į tą patį automobilį kaip ir „Black Eyed Peas”…
KALĖDOS – IŠSKIRTINIS APMĄSTYMŲ METAS
Netrukus Kalėdos. Ką jos reiškia tau?
Tai susitaikymo metas. Tai laikas, kai norisi būti drauge su artimais žmonėmis, sužinoti apie jų gyvenimą daugiau ir leisti laika šventiškai. Kalėdų metu „perkratau” savo gyvenimą. Prisimenu, kas įvyko per metus ir pasiruošiu kitiems metams
Ar „Wild Beasts” kada nors įrašys Kalėdų dainą?
(Juokiasi) Visko gali būti. Man patinka Kalėdos. Ir Kalėdinės dainos taip pat… Žinoma, yra tragiškų kūrinių, tačiau yra ir labai gražių.
Ką norėtum pasakyti Lietuvai?
Labai džiaugiuosi, kad turiu progą kalbėtis su tavimi ir žinoti, kad mūsų pokalbis pasieks Lietuvos žmones. Apima neįtikėtinas jausmas, kai suvokiu, kad mūsų muzika keliauja toli, kad žmonės klausosi mūsų ir „maitinasi“„Wild Beasts” kūriniais. Tai – nuostabus ir galingas reiškinys. Muzika – tai stebuklas…
manoMIKSAS 001
Pirmasis manoMUZIKA.lt Jums dovanojamas miksas neturi pavadinimo. Galbūt todėl, kad pavadinimas jau savaime yra pretenzija į kažką, galbūt todėl, jog tai uždeda tam tikrą antspaudą ir formuoja išankstines nuostatas bei lūkesčius. O pirmajam mūsų bandymui to turbūt nereikia. Skaičių kombinacija „001“ tiesiog žymi eilės tvarką ir mus pačius švelniai įpareigoja tęsti šį pradėtą darbą.
Tai tiesiog keletas kūrinių viename faile. Kūrinių, kurie pasirodė per pastaruosius keletą mėnesių ir dažnesni mūsų portalo lankytojai daugelį jų jau gali būti girdėję, apie juos skaitę, o galbūt ir labai pamėgę. Galbūt tai šiek tiek rudeniškas miksas. Tiksliau, labai gražų šių metų rudenį iliustruojantis miksas. Jį pradeda vengriški atlikėjo „Yonderboi“ garsai, šviesiomis akimirkomis papildo atradimas iš Danijos „When Saints Go Machine“ ir užbaigia vieni nepaneigiamų pastarųjų metų mūsų favoritų „Wild Beasts“.
Žemiau rasite visą kūrinių sąrašą, o išgirsti miksą galite puslapio viršuje. Beje, visus kūrinius atlikėjai bei jų leidybinės kompanijos leidžia (arba tokia galimybė buvo numatyta ribotą laiką) parsisiųsti nemokamai. Nuorodas rasite paspaudę ant kūrinio pavadinimo. Gero klausymo!
01. Yonderboi – „Come On Progeny“
02. Efterklang – „Modern Drift“
03. When Saints Go Machine – „Kelly“
04. Porcelain Raft – „Put Me To Sleep“
05. Dillon – „Thirteen Thirtyfive“
06. Washed Out – „Call It Off“
07. Wild Beasts – „Thankless“
Pitchfork ir Blogotheque specialiajame projekte – Wild Beasts
Grupė "Wild Beasts"
Indie muzikos tinklalapis www.pitchfork.com kartu su kultiniu puslapiu „La Blogotheque” rengia specialią „take away show” (deja, lietuviško tinkamo vertimo šiai frazei taip ir neradome) programą, kurioje muzikos mylėtojai netrukus galės išvysti didžiąją dalį šiemetiniame „Pitchfork” festivalyje koncertavusių atlikėjų.
Visą programą su atskiru siužetu Paryžiaus gatvėse pradeda britų grupė „Wild Beasts„. Siužetą pamatykite čia.
Beje, manoMUZIKA informuoja, kad vakar „Wild Beasts” pranešė, jog pabaigę savo koncertinį turą, kuriame pristato šiemet išleistą diską „Smother” darys ilgą pertrauką ir kuriam laikui nutrauks kūrybinę grupės veiklą.
Praėjusį savaitgalį įvykusio „Wild Beasts” koncerto recenziją galite perskaityti čia.
Wild Beasts: svajonių išsipildymas su britišku indie roku Hamburge
Wild Beasts lyderis Haydenas Thorpe (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Jeigu didžioji Lietuvos gyventojų dalis lapkritį galėtų vadinti niūriausiu metų mėnesiu, tai man lapkritis antrus metus iš eilės tampa „svajonių periodu“. Lygiai prieš metus važiavau į „The National“ ir „Foals“ koncertus Paryžiuje, tuo tarpu šiemetinis lapkritis yra paženklintas „Wild Beasts“, „Bon Iver“ ir „Fink“ vardais. Žinoma, visomis mintimis apie visus atlikėjus pasidalinsiu (netolimoje) ateityje, tačiau pradėti reiktų nuo „Wild Beasts“, mat būtent „laukinės pabaisos“ pradėjo mano „šventojo trejeto“ maratoną.
Pamatyti „Wild Beasts“ skridau į Hamburgą – miestą, kuriame po dviejų dienų ant scenos turėjo užlipti mano muzikinis dievas – „Bon Iver“ vokalistas Justinas Vernonas. Bene didžiausiu metų nusivylimu iki šiol laikęs „pabaisų“ albumo „Smother“ nepatekimą į 12 „Mercury“ nominantų sąrašą, labai apsidžiaugiau gavęs bilietus į grupės, be kurios neįsivaizduočiau savo 2011 metų, koncertą.
Į Hamburgą atvykome penktadienį (važiavau su savo geru draugu, kuriam muzika reiškia taip pat kur kas daugiau nei vien tik garsus, sklindančius iš protu nesuvokiamo aparato). Turiu prisipažinti, kad miestas, kuriame prostitucija ir marihuanos dūmas yra legalu taip pat kaip ir Amsterdame, mus pasitiko svetingai. Jei pamanėte, kad svetingumas pasireiškė dėl pastarųjų dviejų veiksnių – smarkiai suklydote. Kalbėdamas apie svetingumą mintyse turiu būtent muziką.
Bastėmės po Hamburgą laukdami „vakaro išganymo“ ir netyčia praeinant centrinį miesto „starbucksą” mūsų ausis pasiekė žavūs indie folko garsai. Pasisukę į dešinę pamatėme gitarą brazdinantį „Simply Red“ vokalistą Micką Hucknallą primenantį vyruką. Jo grojama muzika buvo savotiškas „aukso vidurys“ tarp „Fleet Foxes“, „Damian Rice“ ir „Mumford And Sons“ . Jeigu ieškočiau gryniausio akustinio indie folko atitikmens – šis sėdintis raudonplaukis galėtų būti pačiu geriausiu pavyzdžiu.
Jis vieną po kito „pylė“ savo geriausius kūrinius, o mes „atkabinę žabtus“ stovėjome, klausėmės ir negalėjome patikėti, kad prieš mus – gatvės muzikantas, kuris, vargu bau sudurdamas galą su galu, ieško vietos po vokiška saule. Paklausęs šalia sėdinčio ir į paprastus popierinius vokus įpakuotus kompaktinius diskus pardavinėjančio žmogaus, kas jis per „muzikinis vienetas“, sulaukiau atsakymo, jog mus muzikaliai apžavėjęs vyrukas – mažos Mančesterio grupės „Rory Charles“ lyderis, tokiu būdu pristatinėjantis savo muziką Hamburge.
Tai buvo puiki „Wild Beasts” koncerto įžanga…
Taigi, muzikaliai kiek pakylėti ir „aplengvinti“ vokiško alaus, atradome „Kampnagel“ klubą – vietą, kurioje neilgai trukus turėjo išsipildyti mūsų muzikinė penktadienio svajonė. Verta paminėti, kad „Kampnagel“ – puiki vieta, kuriai tiktų „meno ir pramogų“ statusas. Be kelių barų buvusiame fabrike įsikūręs kompleksas gali pasigirti berods 4 specialiai renginiams skirtomis salėmis. Tiesa, vos įžengę į jį net nesupratome, kad atėjome į koncerto vietą, kadangi informacijos apie tai, kad už poros valandų prasidės vienos geriausių šių laikų Didžiosios Britanijos grupių pasirodymas, net ir su žiburiu nebūtumėme radę: nebuvo jokių plakatų ar skrajučių, ir, kas be ko, „pabaisų” muzikos taip pat nesigirdėjo. Pastato foje kažkoks autorius pristatinėjo savo naują knygą, o žodžio „Wild Beasts” tarp apsilankiusiųjų nebūtų įmanoma išgirsti net ir geriausią klausą pasaulyje turinčiam žmogui. Prisipažįstu – pasimetėm ir sutrikom. Mat juokai apie tai, kad koncertą nukėlė ir priešistorė su užmirštais bilietais (kurios nepasakojau, nes būtų labai… gėda…) galėjo priversti patikėti fraze, kad „likimo už ūsų tampyti neverta”. Vis dėlto, visas mūsų abejones neilgai trukus išsklaidė rūbininkė, kuri, nuraminusi ir patikinusi, kad koncertas tikrai įvyks, parodė kryptį, kuria reikia eiti salės link.
Vieta, kurioje tą vakarą vyko britų supergrupės pasirodymas, iškart nustebino savo talpa. Maždaug du kartus mažesnė salė nei mūsų „LOFTAS” talpino (mūsų paskaičiavimu) apie 600 žmonių. Ėmėme skaičiuoti: bilietas į koncertą kainavo viso labo nepilnus 16 eurų. Padauginome iš maksimumo (t.y. 600 žmonių) ir gavom palyginus menką sumelę, kuri tokiai grupei kaip „Wild Beasts”, mūsų akimis, buvo neįtikėtinai maža. Tačiau matematiką metę velniop ir supratę, kad mums šiuo atveju visiškai nusispjaut, kiek kainuoja „laukinės pabaisos”, nusprendėme nueiti ten, kur prieš koncertus eitų kiekvienas tūlas muzikos mylėtojas – t.y. alaus. Šio proceso metu labiausiai nustebino ne tik tai, kad už du butelius alaus iš mūsų paprašė arba 5, arba 6 eurų (dar niekada manęs kas nors nėra prašęs mokėti „arba tiek, arba tiek”), bet ir tai, kad vokietukai (kurie vėliau pasirodė ypatingai mieli žmonės) negalėjo savo akimis patikėti, kad mes atskridome tūkstantį (su kapeikom) kilometrų tam, kad pamatytumėme „Wild Beasts”.
"Wild Beasts" koncerto Hamburge akimirkos (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Prisėdome, gurkštelėjome alaus ir pradėjome stebėti labai iš lėto pilnėjančią salę. Atėjus numatytai koncerto valandai salė dar buvo apytuštė (tai truputėli kirtosi su iš anksto suformuota nuomone apie vokiečių precizišką punktualumą).
Ant scenos užlipo apšildanti grupė „Dutch Uncles”. Tai buvo daugiau negu gera pradžia, mat Mančesterio indie rokeriai trinktelėjo su kaupu. Taip, grupės vokalistas kartkartėmis„pjovė” pro šalį, o garsas jų pasirodymo metu nebuvo toks ypatingas, tačiau matant jų jaunus veidus imi suvokti, kad nė mokyklos baigti nespėję „Dutch Uncles” vyrukai tikrai turi ne tik parako, bet ir šviesią ateities perspektyvą. Žodžiu, tiems, kas myli britišką indie roką, jų paklausyti tikrai verta.
Artėjo vakaro kulminacija ir nulipus Mančesterio jaunuoliams, scenoje vyko rimtos pertvarkos: prieš tai buvusios grupės rakandai buvo stumiami lauk, o juos keitė jau „įspūdingesni” ir „inovatyvesni” prietaisai. Galiausiai scena buvo paruošta, ir tik tada apsidairęs supratau, kad visa nedidukė mūsų dvasinės palaimos prieglobsčiu tapusi arena jau buvo sausakimša. Fone baigė groti kažkuris Bruce Springsteeno kūrinys, užgeso šviesos, nutilo minia, įsijungė foniniai balti žibintai ir it iš niekur nieko pasirodė „Wild Beasts”. Be jokių fanfarų ar arogancijos jie, regis, tiesiog išdygo scenoje ir, neištarę nė žodžio, pradėjo savo pasirodymą kūriniu „Bed Of Nails” iš šiemet pasirodžiusio albumo „Smother”. Po dainos grupės lyderis Haydenas Thorpe pasisveikino su publika ištardamas tiesiog „good to be back in Hamburg” ir žybtelėjo ankstesniąją „The Devil’s Crayon”. Nuskambėjus dar keliems darbams iš „Smother” manyje nebekirbėjo nė vieno klausimo, kodėl britų salyno muzikos kritikai šį kolektyvą vadina viena geriausių Jungtinės Karalystės grupių. Puikus, kartais legendinio „Antony And The Johnsons” lyderio Antony Hegarty vokalą primenantis Haydeno Thorpe balsas, mįslingas gitarų ir mušamųjų skambesys sukuria tokią atmosferą, kad atrodo, jog palaimą garantuojanti „Wild Beasts” muzika turi vienintėlį trūkumą: ji kartais baigiasi…
O jos norisi klausytis amžinai.
Setlistas buvo „sukonstruotas” taip tobulai, kad netgi tie, kurie nebuvo girdėję trečiojo šiemetinio kolektyvo disko, negalėjo likti nepatenkinti: grupė be naujų savo dainų sugrojo visus savo žinomiausius kūrinius nuo senųjų „The Devil’s Crayon” iki „Mercury” nominuoto įrašo „Two Dancers” pažibos „All The King’s Men”. Britiška ramybė, kuria scenoje tiesiog spinduliavo visi grupės nariai, anaiptol nepriminė kai kurių žinomų „veikėjų” arogancijos. Net jeigu pradžioje buvo galima pasigesti ryšio su publika, tai ilgainiui, ko gero, visi sausakimšai “Kampnagel” klubą užpildę žmonės suprato, kad žodis tą užsimezgusį grupės ir publikos nebylųjį ryšį tiesiog sugadintų. Legendinis posakis „mažiau kalbų – daugiau darbų” šiam koncertui tiko su kaupu. „Wild Beasts” dirbo kaip jaučiai, darbą atliko tobulai, o publika jiems dovanojo savo ovacijas ir širdį.
Tiesa, koncertui judant pabaigos link, Haydenas atsisėdo prie klavišinių ir pradėjo groti „Loop The Loop”. Dėl nesuprantamų ir niekam nežinomų priežasčių maždaug po minutės daina buvo nutraukta, o nutraukimą palydėjo grupės lyderio frazė „We fucked up… sorry. Let’s begin it once again”. Ar tai galima pavadinti koncerto klaida? Ko gero tikrai ne, mat nuoširdžiai Haydeno ištartas „We are sorry…” publiką „nupirko” dar labiau.
Vienintėlis priekaištas kurį aš, kaip grupės gerbėjas, turiu koncertui, yra skirtas tikrai ne muzikantams, o publikai…Visi buvo pakankamai ramūs ir nejudrūs. Norėjosi šiek tiek daugiau judesio, kuris, bent jau užgrojus legendinį “Hooting And Howling”, tikėjausi, prasiverš net ir iš punktualumo ir precizikos mitą sugriovusių vokiečių…Tačiau kur ten…Prieš mane stovėjęs pilietis stovėjimo pozos, regis, taip nė karto ir nepakeitė (kiek primindamas Petro Cvirkos statulą iš Pylimo ir Jogailos gatvių sankryžoje Vilniuje esančio parkelio), o kairėje nuo manęs koncerto klausęsis paauglys taip ir liko stovėti apkabinęs per pečius savo jauną ir meilės ištroškusią merginą, nė karto net nepajudinęs kojų.
Kita vertus, man jau buvo nė motais. Išgirdęs „Hooting And Howling”, nebemačiau nei santūrių (bent jau šiuo klausimu savo apibūdinimą pagrindusių) vokiečių, nei sausakimšai užsipildžiusios salės. Nebereikėjo nieko, tik į ekstazę taip tvirtai nešančios muzikos, kuri finišo tiesiąją pasiekė taip greitai, kad buvo sunku patikėti… Pusantros valandos praėjo kaip 15 minučių, o „Wild Beasts” muzika (klausant jos gyvai) įstrigo ir pasiliko kažkur labai labai giliai širdy.
"Wild Beasts" koncerto Hamburge akimirkos (Nuotr. manoMUZIKA.lt)
Be abejo, grupė buvo iškvieta bisui. Pagroję porą dainų, jie visą pasirodymą užbaigė kūriniu „End Come To Soon”. Su šiuo kūriniu jie užbaigia visus savo koncertus šiemetinio turo metu. Išgirdęs ją Hamburge supratau kodėl. „Wild Beasts” šią dainą pavertė imrpovizuotu shoegazo ir „sigurrosiškos” muzikos mišiniu. Tai buvo tobulumo viršūnė, po kurios neliko jokių abejonių kas yra šiandieninės mistinės indie/art roko muzikos genijai „Wild Beasts”.
Pabaiga, kaip, beje, vadinosi ir paskutinė grupės daina, atėjo tikrai labai greitai. Pernelyg greitai, kad užmirštum ir įspūdžius „padėtum į stalčiuką” ir pernelyg skambiai, kad būtų galima nustoti girdėti magišką „pabaisų” muziką savyje.
Haydenas Thorpe ir kompanija – tai aukščiausios prabos subtilaus, melancholiško, užvedančio ir, kas svarbiausia, kokybiško indie roko garantas. Neužtenka juos tiesiog girdėti per radiją ar matyti per televizorių. Tik pabuvus koncerte galima suprasti, kodėl inteligentiškosios ir (gerąja prasme) rafinuotos laukinės pabaisos jau dabar vadinami viena iškiliausių Anglijos grupių.
Pasibaigus koncertui nuėjome į tą patį „arba/arba” barą. Šįkart alų gavome nemokamai. Barmenė pagalvojo, kad reikia mums padovanoti alaus už tai, kad skridome iš taip toli pažiūrėti tooookio koncerto. Kiek vėliau, pabendravę su vietiniais barmenais, buvome pakviesti vakarėlį pratęsti būtent ten, kur ir buvome – mūsų pamėgtame „arba/arba” bare… Po trečio (taip pat nemokamo) alaus į salę grįžo ir pats Haydenas. Žinoma, nepraleidome progos šnektelti su juo. Tiek apie koncertą, tiek apie Lietuvą, tiek apie ateitį…
Po maždaug dvidešimties minučių pokalbio charizmatiškasis „Wild Beasts” lyderis galiausiai prisipažino: „Jei mus kas nors kvies į Lietuvą – mes būtinai atvažiuosime”.
Bent jau mane ir mano bičiulį tai tikrai įkvėpė… Labai tikiuosi, kad koncertų organizatorius, kurie skaito šį rašinį, Haydeno frazė sugebėjo įkvėpti taip pat….
NAUJIENA: Wild Beasts – Thankless Thing
Wild Beasts singlo "Reach a Bit Furhter" viršelis
Paaiškėjo, kad kitas britų grupės „Wild Beasts” singlas bus išleistas lapkričio 14 dieną. Juo taps puikiai kritikų įvertinto albumo „Smother” daina „Reach a Bit Further”. Tai bus jau trečiasis kolektyvo singlas iš gegužės pradžioje pasirodžiusio disko.
Be kūrinio „Reach a Bit Further” singlo b pusėje „Wild Beasts” gerbėjai ras dar tris dainas. iš kurių dar niekur negirdėtu kūrinu „Thankless Thing” vakar su grupės gerbėjais pasidalino jų leidybinė kompanija „Domino Records„.
Beje, dainą (kuria viršuje dalinasi ir manoMUZIKA.lt) galite ne tik perklausyti, bet ir atsisiųsti nemokamai (ir, kas svarbiausia, LEGALIAI).
ManoMUZIKA primena, kad Kendalio miesto grupė „Wild Beasts” išleido tris studijinius albumus iš kurių antrasis – „Two Dancers” buvo nominuotas prestižiniam „Mercury” apdovanojimui. Nepaisant to, kad šiemetinis diskas „Smother” liko už „Mercury” nominantų sąrašo ribų, muzikos kritikai ir melomanai jau dabar šį įrašą įvardina vienu geriausių šių metų albumu.
Naujas ir nemokamas Twin Sister singlas iš rudenį pasirodysiančio albumo
Po poros savaičių pasirodys visiškai šviežias amerikiečių grupės Twin Sister singlas „Bad Street”, kurį jau šiandien galite atsisiųsti nemokamai (viršuje).
Lengvą funky pop muziką grojanti grupė naujajame single taip pat išleis dar porą kūrinių, kurių negalėsite rasti rugsėjo 27 dieną pasaulį išvysiančiame debiutiniame „Twin Sister” albume „In Heaven”.
Be to, grupė paskelbė savo koncertinio turo datas. Koncertai vyks kartu su tokiais kolektyvais, kaip „Explosions in the Sky”, „Wild Beasts” bei „The Pains of Being Pure at Heart”. Deja, visi koncertai vyks toli nuo mūsų – JAV.
Internete – dar neišleistų Wild Beasts ir Okkervil River albumų perklausa
Nepaisant to, kad šie albumai dienos šviesą išvysti turėtų tik ateinančią savaitę , du labai laukiamus indie roko atstovų – grupių „Wild Beasts” bei „Okkervil River” įrašus jau galima perklausyti internete.
Rokeriai iš Anglijos – kvartetas „Wild Beasts” – jau pristatė pirmąjį savo singlą iš trečiojo savo albumo „Smother”. Juo tapo daina „Albatross„. Visą albumą, kurį, kaip ir pirmus du išleis „Domino Records”, galite perklausyti čia. Vienas laukiamiausių ne tik muzikos mylėtojų, bet ir muzikos kritikų šių metų įrašų tikrai neturėtų nuvilti nei vienų, nei kitų.
Teksasko kolektyvo „Okkervil River” albumo teko laukti net trejus metus. Galiausiai „Jagjaguwar Records” (leiblas, leidžiantis tokias grupes, kaip „Bon Iver„, „Gayngs” ir pan) išleidžia jau šeštąjį amerikiečių darbą, kuris vadinsis „I Am Very Far”. Įrašas parduotuvėse ant lentynų bus padėtas ateinantį antradienį, tačiau nekantriausieji jau dabar jį gali išgrsti čia.
Internete taip pta jau galite perklausyti šviežią (tik gegužės 17 dieną pasirodysiantį) „13 & God” albumą „Own Your Ghost”. Norintiems jį perklausyti – spauskite čia