Chet Faker

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: LIEPA, 2021

manoNAUJIENA

Kaip ir kiekvieno mėnesio viduryje – albumų rekomendacijos iš manoMUZIKA.lt komandos. Šį mėnesį tikrai eklektiškas penkių albumų rinkinys… Elektronikos ir soul’o garsų pilnas Chet Faker darbas, „DARKSIDE“ elektronika, triukšmingas „A Place to Bury Strangers“ gitarų skambesys, melodingi ir švelnūs John Mayer gitaros garsai ir Billie Eilish antrasis albumas.

CHET FAKER – HOTEL SURRENDER

Yra labai įdomu stebėti šio atlikėjo transformaciją! Išleidęs nuostabų debiutinį albumą „Built On Glass“, pilną tokių jam šlovę pelniusių kūrinių kaip „Talk Is Cheap“, „Gold“ ar „Release Your Problems“, Chet Faker staiga nusprendė pakeisti savo sceninį pseudonimą… ir grįžti prie savo tikrojo, gimtojo vardo Nick Murphy.

Tai buvo nemaža staigmena. Pseudonimas Chet Faker, atrodo, buvo taip giliai įstrigęs į klausytojų širdis, kad pratintis prie tikrojo atlikėjo vardo nebuvo taip lengva. Tam kartui pavyko. Bet šis Chet Faker sprendimas, matyt, nepasiteisino. Po gimtuoju Nick Murphy vardu išleistas albumas „Run Fast Sleep Naked“ nepakartojo debiutinio albumo sėkmės ir nesulaukė savo pirmtako šlovės. Vėliau sekė dar vienas, šį kartą jau kardinaliai kitoks, įrašas – „Music for Silence“, kuriame atlikėjas ir jo muzikinis suvokimas atsiskleidė visu savo grožiu.

Ir štai, praėjus dar vieniems metams, atlikėjas sugrįžta su senuoju vardu ir (regis) su senąja muzika. Kol kas sunku pasakyti, ar naujieji albumo kūriniai bus pasauliniai hitai, tačiau jau dabar matyti, kad dainos „Low“, „Get High“ ar „Whatever Tomorrow“ veržiasi į radijo stočių topus. Kiek ramesnė „Peace of Mind“ ar vokalo galimybes atskleidžianti „I Must Be Stupid“ – nuostabiai paįvairina skirtingų ritmų nuspalvintą albumą. Melodingas, gilus, pilnas elektronikos, soul’o ir tik vienam Chet Faker būdingų sąskambių albumas tikrai papuoš kiekvieno melomano muzikinę lentyną.

DARKSIDE – SPIRAL

Elektroninės muzikos prodiuserio Nicolás Jaar ir Dave’o Harrington grupė, galima sakyti, užgimė netyčia. Kartu groję gyvuose Nicolás Jaar pasirodymuose, albumo „Space is Only Noise“ reklaminio turo metu, šie du muzikantai džiamindavo ne tik scenose, bet ir studijoje. Vienas kitą papildydami muzikantai ilgainiui sukūrė puokštę kūrinių. Savo duetą jie pavadino „DARKSIDE“, o susikaupusius garsinius koliažus sudėjo į debiutą „Psychic“. Ir, o koks nuostabus debiutas tai buvo! Jį lydėjęs koncertinis turas taip pat! Tie, kas buvote „DARKSIDE“ pasirodyme Lofte prieš septynerius metus – tikrai viską pamenate. To koncertinio turo pabaigoje grupė išsiskyrė, nes, o kam tęsti, jei tai tik dar vienas muzikantų projektas? Galbūt kažkada.

Tas kažkada atėjo. Rankose laikome naują, gražų „DARKSIDE“ albumą „Spiral“. Tuos, kurie tikisi antrosios „Psychic“ dalies, deja, turiu nuvilti. Jos nėra ir nebus. „Spiral“ yra visiškai kitoks albumas, tačiau neišsigąskite. Jame telpa viskas, kas taip žavėjo dueto debiute. Ir panašu, jog lygiai taip pat kaip „Psychic“, „Spiral“ dar bręs laikui bėgant. Šio albumo skambesys yra mažiau elektroninis ir labiau akustinis, artimesnis į modernų rūbą įvilktam šeštojo dešimtmečio psichodeliniam rokui, nei Nicolás Jaar puoselėjamam elektroniniam skambesiui. Ir vokalo čia gerokai daugiau, nei bet kuriame kitame darbe, prie kurio yra prisilietęs Nicolás Jaar. O subtilios Dave’o Harrington gitaros solo partijos suteikia dueto skambesiui tą šiltą, organišką jausmą, dėl kurio ši dviejų unikalių muzikantų muzikinė simbiozė ir yra įdomi. Gražus albumas. Tikimės, kad nepaskutinis.

JOHN MAYER – SOB ROCK

Ketveri metai. Tiek nuostabiai švelnių kompozicijų kūrėjui John Mayer prireikė sukurti savo naujausią albumą. Tiesa, jo pirmąsias „kregždes“ / dainas „New Light“, „I Guess I Just Feel Like“ ir „Carry Me Away“ buvo galima išgirsti dar 2018-aisiais ir metais vėliau. Po to amerikietis nutilo ir tylėjo iki pat šių metų vasaros.

„Sob Rock“ – aštuntas studijinis hito „Your Body Is A Wonderland“ kūrėjo darbas. Čia, kaip ir visuose savo prieš tai išleistuose albumuose, muzikantas daro tai, ką moka geriausiai – sukuria gražias dainas, įvelka jas į velniškai melodingą, kartais netgi pasakiškai trapų rūbą ir papuošia savo švelniu vokalu. Tai visada buvo 23 metus scenoje leidžiančio atlikėjo raktas į sėkmę. Jo, John Mayer nusprendė nekeisti ir su naujuoju „Sob Rock“.

Ir, nepaisant to, kad, payzdžiui, 1980-ųjų laikmetį kiek primenanti „New Light“ konceptualiai išsiskiria iš visų albume esančių dainų, tai nekliudo „Sob Rock“ vadinti vientisu ir konceptualiu albumu. Albumu, kuris tinka ir tingiems savaitgalio rytmečiams, ir svajingiems saulėlydžiams. Džiugu ir tai, kad John Mayer gitara ir toliau skamba nuoširdžiai, užtikrintai ir labai melodingai. Ne veltui kažkada pats Eric Clapton muzikantą viešai yra pavadinęs gitaros virtuozu.

APLACE TO BURY STRANGERS – HOLOGRAM

„A Place to Bury Strangers“ – tai 2002 m. David Goffan ir Tim Gregorio Niujorke suburtas projektas. 2003 m. prie jų prisijungė Oliver Ackermann (gitara/vokalai, bosinė gitara), kuris ir tapo grupės ašimi. Grupė, dar žinoma, kaip APTBS groja psichodelinio roko, shoegaze ir space rock stilių mišinį. „A Place to Bury Strangers“ diskografijoje – solidus kiekis albumų ir EP, tačiau visą tą laiką grupės sudėtis keitėsi. Turbūt, septynis kartus? Šiais metais prie Oliverio prisijungė ir kitus kolegas pakeitė John Fedowitz (bosinė gitara) ir Sandra Fedowitz (būgnai), su kuriais frontmenas pažįstamas dar iki APTBS

Naujausias grupės darbas – frontmeno Oliver Ackermenn įrašų kompanijoje įrašytas minialbumas / EP „Hologram“. Jame – penki kūriniai, kurie, atsinaujinus ritmo daliai, skamba griežčiau, „švariau“ ir stabiliau, nei ankstesnėje grupės kūryboje. Kažkada praminta viena triukšmingiausių Niujorko grupių, naujame minialbume „A Place to Bury Strangers“ tai patvirtina. „End of the night“ su daug distortion gitaros skambesyje ir garage stiliaus skambesio turinti „Might Have“… Triukšmingam vakarui puikiai tinka.

BILLIE EILISH – HAPPIER THAN EVER

Debiutinis Billie Eilish albumas buvo visiškas „bad guy“. Įdomus, drąsus, įrašytas kartu su broliu jų miegamajame… Visi žinome tą istoriją., bet muzikos pasaulyje dažnai esi vertinamas už tai, ką padarai praėjus pirmojo albumo sukeltai euforijai. Ar Billie Eilish pavyko peršokti per pirmojo albumo aukštai iškeltą kartelę?

Kai kas pasakytų, kad ne. Kai kas pasakytų, kad taip. Man ateina į galvą tik viena citata iš albumo – „Happier Than Ever“ – „Not my responsibility“. Visai ne dėl to, kad tai yra geriausias šio albumo kūrinys. Ne. Šiame albume net nėra vieno „vedamojo“. Bet – ką bemanytumėte apie Billie Eilish, jos asmenybę, kūrybą, kūną, albumus, naują ar seną jos stilių – jai nusispjaut. Tai ne jos atsakomybė. Ir nors muzikine prasme albumas atrodo per daug eklektiškas ir ne visai išdirbtas, idėjine prasme jis yra (ir, tikėtina, bus) labai reikšmingas. Jis žymi transformaciją, „coming of age“. Ne tik pačios Billie, bet ir jos gerbėjų. Ne veltui albumas prasideda daina „Getting older“. Ar jums tai patinka, ar ne, bet Billie užaugo. O kas iš jos išaugo, tikėtina, išgirsime trečiajame jos albume. Lauksiu su nekantrumu.

Chet Faker grįžta prie savo senojo vardo ir pasirodo laidoje „The Ellen DeGeneres Show” su nauju singlu

manoNAUJIENA, manoVIDEO

Penkis metus neturėjome naujienų iš Chet Faker. 2016 metais atlikėjas pranešė, kad nebesivadins Chet Faker ir nuo šiol bus žinomas savo tikruoju vardu Nick Murphy. Tačiau netikėtai atlikėjas išleido naują singlą „Low” senuoju savo pseudonimu.

Chet Faker gerbėjai sukruto ir pradėjo spelioti, galbūt su šiuo sugrįžimu laukia daugiau naujienų ir sulauksime naujojo atlikėjo albumo šiais metais? Kol kas apie jį žinių nėra. Kol laukiame, džiaugiamės nauju singlu ir stebime pasirodymą laidoje „The Ellen DeGeneres Show”.

Nick Murphy (Chet Faker) antras albumas – rimta pretenzija į geriausią metų įrašo titulą

manoNAUJIENA

Run Fast Sleep Naked

Albumo viršelis

Australijos talentas Chet Faker jau kuris laikas prisistato Nick Murphy pseudonimu. Tačiau sakyti, kad pakeitus vardą pasikeitė atlikėjo muzika, būtų gerokai daugiau nei neteisinga. Australas ir toliau kuria pasakišką, su niekuo nesumaišomą gilią ir melodingą muziką, kurioje rasime ir elektronikos, ir downtempo, ir soul, ir pop muzikos elementų.

Oficialus Chet Faker debiutas įvyko lygiai prieš 8 (!!!) metus. Tąkart muzikantas išleido neįtikėtiną debiutinį albumą „Built On Glass”, su tokiais jam šlovę pelniusiais kūriniais kaip „Talk Is Cheap”, „Gold” ar „Release Your Problems”. Šiandien muzikantas žengia antrą žingsnį.

Tiesa, jau kaip Nick Murphy (taigi – dar vienas savotiškas debiutas), šiandien atlikėjas išleidžia savo pilną plokštelę „Run Fast Sleep Naked”. Albume – 11 naujų dainų, kurios visos be išimties vertos jūsų dėmesio.

Daug brandesnis, bet ir ilgai kurtas „Run Fast Sleep Naked” – neabejotinai vienas geriausių kol kas išleistų 2019-ųjų įrašų

Naujas Nick Murphy kūrinys ir balandžio pabaigoje pasirodysiantis albumas

manoNAUJIENA

Kurį laiką neturėjome žinių iš australo Nick Murphy, kuris daugeliui vis dar geriau žinomas, kaip Chet Faker. Atlikėjas sugrįžta su nauju kūriniu „Sanity”, jam skirtu vaizdo klipu ir skelbia, kad jau kitą mėnesį pasirodys jo naujasis albumas.

Įrašas pavadinimu „Run Fast Sleep Naked” gerbėjų teismui bus pristatytas balandžio 26 d. Jame bus vienuolika kūrinių, tačiau kol kas turime galimybę išgirsti tik patį pirmąjį singlą „Sanity” ir nekantriai laukiame tolimesnių naujienų iš Nick Murphy stovyklos.

53169392_2069927046378566_3283566252286541824_n

Nick Murphy albumo viršelis

manoMIKSAS 061: Men With Headphones

manoMIKSAS

Rudeniui įsibėgėjus ir vis labiau vakarus leidžiant uždarose patalpose savaime atsiranda poreikis šiltai, akustinei muzikai. Šio vakaro manoMIKSAS išskirtinis tuo, kad jame išgirsite tik vyriškus balsus.

Tai dar ne viskas. Jame sudėjome daug akustinės muzikos ir visi atlikėjai pasirodo ne didelėse scenose, o uždarose, mažose, intymiose erdvėse. Savo muziką jie atlieka taip, kad geriausiai ji skamba klausant per ausines. Be to, visuose įrašuose visi vyrai su jomis.

Nick Murphy (fka Chet Faker), Fink, Bon Iver, Ben Howard ir daugelis kitų puikiai pažįstamų grupių ir atlikėjų, kurie tikimės nuskaidrins Jūsų vakarą ir įneš jaukumo ir šilumos į kiekvienus namus.

  1. Chet Faker – I Want Someone Badly (Jeff Buckley Cover)
  2. Fink – Shakespeare (Live @ Roodshow)
  3. Ben Howard – Promise
  4. Bon Iver — Flume (Live on 89.3 The Current)
  5. Glen Hansard – Time Will Be The Healer
  6. Kaleo – I Can’t Go on Without You (live on 89.3 The Current)
  7. Mumford & Sons – Ghosts That We Knew (Live at WFUV)
  8. Damien Rice – The Greatest Bastard
  9. José González & The String Theory – Cycling Trivialities
  10. Editors – Papillon
  11. Nick Mulvey – Fever To The Form (Live at Music Feeds Studio)
  12. Benjamin Gibbard – Teardrop Windows (Live on KEXP)
  13. Conor Oberst – We Are Nowhere And It’s Now

Pasirodė naujas Nick Murphy EP

manoNAUJIENA

Praėjusį rudenį atsisakęs penkerius metus kūryboje lydėjusio slapyvardžio ir iš Chet Faker tapęs Nick Murphy, australas pagaliau pristato savo pirmą įrašą – penkių dainų EP „Missing Link”.

Savo žinutėje socialiniuose tinkluose Nick Murphy naująjį EP vadina tiltu tarp jau išleistos ir dar pasirodysiančios muzikos, tad tikėtina, kad artimiausiu metu atlikėjas pristatys ir pilną studijinį albumą.

Bonobo – No Reason (Feat. Nick Murphy)

manoDAINA

Prieš beveik trejus metus Lietuvoje koncertavęs britų muzikos prodiuseris „Bonobo” jau šią savaitę išleis savo naują albumą „Migration”. Lietuvai itin svarbią dieną, sausio 13-ąją, pasirodysiantis įrašas bus jau šeštasis „Bonobo” diskografijoje.

Ta proga vos prieš kelias akimirkas atlikėjas pasidalino jau trečiu kūriniu iš naujo albumo. Dainą „No Reason” šįkart „Bonobo” įrašė kartu su Nick Murphy, kol kas geriau visiems dar žinomu kaip Chat Faker.

Nick Murphy – Stop Me (Stop You)

manoDAINA

Šiandien pasirodė pirma reali priežastis, kodėl Chet Faker atsisakė toliau būti vadinamas Chet Faker. Naujoji Nick Murphy daina „Stop Me (Stop You)” rodo, kad naujoji atlikėjo kūryba pasuko visai kita linkme. Prieš tai išleista „Fear Less” to nerodė taip akivaizdžiai.

Naujasis kūrinys buvo sukurtas kartu su Dave Harrington (iš grupės „Darkside”) ir tai yra jau antroji daina iš naujo kažkada pasirodysiančio Nick Murphy albumo. Akivaizdu, kad jame bus daug daugiau elektronikos, o malonu yra tai, kad tas žavus Chet Faker vokalas ir toliaus mus lydės Nick Murphy kūryboje.

Chet Faker atsisakė savo vardo

manoNAUJIENA

Prieš maždaug 5 metus savo muzika kaip Chet Faker pradėjęs dalintis australas šiandien pranešė, kad ateityje nebesivadins Chet Faker. Pasaulinę šlovę kaip Chet Faker užsitarnavęs kūrėjas savo naują albumą išleis pasirašęs tikruoju savo vardu – Nick Murphy.

Savo žinutėje „Facebook” Nick Murphy (a.k.a. Chet Faker) rašė, jog nors senasis pseudonimas yra labai didelė dalis ankstesnės atlikėjo kūrybos, šiuo metu kūrybinę „evoliuciją” išgyvenantis Nick Murphy jo nebenaudos.

Tiesa, kaip Chet Faker jis yra išleidęs tik vieną pilną studijinį albumą, prieš dvejus metus pasirodžiusį „Built On Glass”.

Kol kas informacijos apie naują Nick Murphy kūrybą nėra.

HONNE

manoATRADIMAS

Pirmosios rudens savaitės proga jusdami atsliūkinančių melancholiškų dienų grėsmę įsikimbame abiem rankomis į paskutinius mylimiausio sezono atgarsius ir pristatome labai puikų Jos Didenybės Vasaros foną – grupę „Honne“.

Bilietai į jų koncertus Londone ir Paryžiuje išparduoti visiškai, o kūrinys „The Night“ „Soundcloud“ paskyroje perklausytas daugiau nei 2 milijonus kartų – metas Andy Clutterbuck bei James Hatch duetą iš Jungtinės Karalystės pamilti ir mūsų skaitytojams.

Tamsokos, kartais melancholiškos elektronikos, soul‘iško vokalo, synth garsų ir R&B ritmo atgarsių mišinys kiek primena Chet Faker ar James Blake,  tačiau vyrukai palyginimus vertina atsargiai. „Mums patinka šie atlikėjai, tačiau tam tikrus elementus pasiskolinam, kad sukurtume visiškai naują garsą, su niekuo nepalyginimą skambesį“ – prisipažįsta James.

Beje, paklausti apie grupės pavadinimo reikšmę, vyrukai nurodo, kad pavadinimas kilo nuo japoniško posakio, kuris reiškia tikrus jausmus. Tokius, kuriais daliniesi tik su pačiais artimiausiais žmonėmis.

Prieš sukuriant bendrą projektą „Honne“, kuris skaičiuoja beveik dvejus metus, Andy dirbo muzikos technikos mokytoju mokykloje, o James mokė vaikus groti gitara. Tiesa, susitiko jiedu dar universitete ir ėmėsi drauge muzikuoti kone iškart – „beveik pirmąją pažinties dieną“, – su šypsena prisimena vyrukai.

Kol išsigrynino dabartinis „Honne“ skambesys ir veidas, duetui teko įrašyti daug eksperimentinių dainų. „Kai tik abu atradome, kaip norime skambėti, įkritome į muziką visiškai. Metėm buvusius darbus ir ėmėm skirti tam visą savo dėmesį ir laiką. Tai labai nepatinka mūsų merginoms“ – juokiasi Andy ir James.

Šiai dienai jų „Soundcloud“ paskyroje galite rasti 2 EP: „Baby Please“ bei „The Night“. Naujausias EP „Over Lover“ pasirodė ką tik – rugsėjo 2-ąją, o pilną debiutinį albumą kolektyvas planuoja pavasarį. „Turime tiek daug dainų, nežinom, kaip į įrašą sutalpinti tik 10 ar 12“, – maloniais rūpesčiais dalinasi „Honne“.

ManoMUZIKA.lt įsirašo „Honne“ būsimą debiutą į „jokiu būdu nepraleisti pro ausis“ sąrašą.

Chet Faker GYVAI: trisdešimt minučių Glastonbury scenoje

manoNAUJIENA

Australijos talentas Chet Faker dalinasi savo trisdešimties minučių puikios kokybės video įrašu iš šių metų festivalio „Glastonbury”. Turėsite galimybę iš arti išvysti, kaip atrodo hitų „Gold”, „Talk Is Cheap” ar „No Diggity” atlikimas.

ManoMUZIKA taip pat lankėsi online casino puikiame šio atlikėjo koncerte Niujorke, kurio recenziją galite rasti ČIA.

Pilnas pasirodymo kūrinių sąrašas:

1. Cigarettes and Chocolate
2. Melt
3. No Diggity
4. Drop The Game
5. 1998
6. Gold
7. Talk Is Cheap

Chet Faker – Bend

manoDAINA

Australijos talentas Chet Faker pristato naują dainą „Bend”.

Pristatydamas šį kūrinį muzikantas prisipažino, kad daina „Bend” iki paskutinės minutės buvo įtraukta į debiutinio albumo „Built on Glasses” kūrinių sąrašą, tačiau likus vos akimirkai iki albumo pridavimo į leidyklas jis nuspręndė kompoziciją išimti. Pasak australo, ši daina jam pasirodė „nesiklijuojanti” prie viso plokštelės konteksto.

Ar jis teisus – spręskite patys 🙂

Chet Faker: dėmesio vertas talentas

manoISTORIJA

Chet Faker

Chet Faker

Jaunasis Australijos atlikėjas Chet Faker (tikrasis vardas – Nicholas James Murphy) buvo neblogai žinomas savo tėvynėje dar prieš jo debiutinio albumo pasirodymą. Ankstyvasis jo įrašas „Thinking In Textures” 2012-aisiais pelnė atlikėjui „Metų Atradimo” bei „Metų Nepriklausomo Trumpagrojo” apdovanojimus Australijos Nepriklausomų Įrašų Apdovanojimuose. Pernai metais pasirodęs emocionalus ir daugiasluoksnis jo debiutinis albumas „Built On Glass” išplukdė šį barzdotąjį australą į dar platesnius vandenis. Jau beveik metus Chet Faker’is keliauja po pasaulį ir groja savo muziką nuolat besiplečiančiam klausytojų ratui, vis gausiau ir gausiau užpildančiam didžiausių pasaulio miestų koncertų sales.

 

Aš pats Chet Faker’į atradau pernai. „Built On Glass” man iškart tapo vienu iš neabejotinų vasaros perliukų, tad ir koncerto Terminal 5 klube, Niujorke, laukiau su nekantrumu. Panašu, kad toks buvau ne aš vienas. Atvykęs prie klubo įėjimo likus valandai iki jo atidarymo radau saujelę mergaičiukių, dėvinčių pašto ženklo dydžio sijonais, ir drebančių žvarbiame balandžio mėnesio vėjyje. Jau išsigandau, kad šiandien būsiu vyriausias klausytojas auditorijoje, bet netrukus pradėję rinktis barzdoti hipsteriai su Ray Bans’ais ir man buns’ais greit nuramino mano nuogąstavimus. Lygiai šeštą valandą vakaro klausytojai suleidžiami į vidų, o lygiai aštuntą į sceną žengia vakaro apšildytojas – XXYYXX.

 

XXYYXX

XXYYXX

Neretai koncertą apšildantys vardai būna negirdėti. Kartais taip galima atrasti kažką sielai artimo ir mielo (kaip aš prieš keletą metų atradau Balam Acab, tąkart apšildžiusį škotų post-rokerius Mogwai), bet dažniausiai tenka prastovėti ir praklausyti kokį neitin įdomų projektą. Šįkart yra kitaip! XXYYXX (tikrasis vardas – Marcel Everett) pasirodymo laukiau bene taip pat nekantriai, kaip ir paties vakaro kaltininko. Jo debiutinį albumą „XXYYXX” esu perklausęs šimtus kartų ir beveik moku atmintinai, o jo gyvas pasirodymas yra toks, kokį visad ir įsivaizdavau. Raudonoje ir mėlynoje šviesose paskendęs, prie pulto ir laptop’o palinkęs vyrukas nedaugžodžiauja. Jis tiesiog pažeria krūvą gausiai improvizuotų, bet puikiai pažįstamų kūrinių. Skamba „Fields”, „DMT”, „Set It Off”, „Alone”, „About You” ir daugelis kitų. Per nugarą bėgioja skruzdėlytės, o paširdžiai net dreba nuo žemų dažnių. Keturiasdešimt penkios minutės neprailgsta. Privertęs judėti net ir tuos, kurie šįvakar judėti neketino XXYYXX atsisveikina ir pats atjungia savo aparatūrą. Pertrauka… Chet Faker scenoje pasirodo lygiai devintą.

 

Chet Faker’is viską daro pats. Pats rašo dainas, įrašinėja, aranžuoja, prodiusuoja bei platina savo muziką. Jis neparduoda savo sielos muzikos industrijai ir akivaizdžiai džiaugiasi bei didžiuojasi savo nepriklausomybe. Nepaisant to, pasirodymo metu jis spinduliuoja ne tik pasitikėjimu savo jėgomis, bet ir kukliu dėkingumu tiems, kurie klausosi jo dainų, dovanoja susižavėjimo kupinas šypsenas, ir suteikia jam galimybę likti nepriklausomam. Albumas „Built On Glass” puikiai atskleidžia šio atlikėjo daugialypį talentą, bet scenoje tai tampa dar akivaizdžiau. Jį lydintys du muzikantai – gitaristas ir perkusionistas – yra puikūs ir suteikia jo muzikai daugiau spalvų, bet pats Chet Faker yra stačiai nepakartojamas ir sugeba be didelių pastangų sužibėti skirtinguose amplua. Įžanginio kūrinio „Cigarettes and Chocolate” metu jis aktyviai sukioja pulto rankenėles. Skambant „Melt” jis tampa prie mikrofono kuklų šokį šokančiu electro-soul’o vokalistu. „Love and Feeling” jis atlieka akomponuodamas gitara. Na, o itin nuoširdus „To Me” atlikimas gali sugraudinti net ir didžiausią kietaširdį. Šio kūrinio įžanginį vokalą jis, tarsi koks Dub FX, įdainuoja keletą kartų, sluoksniuodamas savo balsą tol, kol dainos kulminacija tampa vienu iš ryškiausių vakaro momentų.

 

IMG_1725

Chet Faker

Kaip ir reikėjo tikėtis šiame koncerte skamba ryškiausios Chet Faker’io dainos. Išgirstame ir „I’m Into You”, „Release Your Problems”, „1998”, ir begalę kitų… Dar kartą padėkojęs visiems klausytojams už jam suteiktą galimybę daryti gyvenime tai, ką jis labiausiai nori daryti, jis paprašo visų bent kelioms minutėms padėti telefonus į šalį ir ne filmuoti prastos kokybės vaizdelius, o tiesiog pasimėgauti muzika. Jo paklauso beveik visi, o jis ta proga dovanoja savo pirmąjį įrašytą kūrinį – Blackstreet dainos „No Diggity” koverį. O ką daro žmonės nelaikydami telefonų rankose? Jie šoka! Ir šoka taip, kaip šokdavo anuomet, kai telefonai būdavo laidiniai, ir leidžiant vakarą koncerte jie likdavo namie.

 

Iškviesti muzikantus bisui nėra sudėtinga, o pats bisas – toli gražu nei dvi dainos. Klausomės „Gold”, „Dead Body”, Van Morrison dainos „Moondance” koverio… Na o vakarą karūnuoja (kaip ir reikėjo tikėtis) fantastiškasis hitas „Talk Is Cheap”, kurį Chet Faker’is atlieka vienui vienas, scenos viduryje grodamas klavišiniais ir skęsdamas baltoje prožektorių šviesoje. Šios dainos jau pusę koncerto reikalavusi publika pratrūksta ovacijomis.

 

Paskutinį kartą jutau kažką panašaus, kai gyvai regėjau James Blake. Šie du jaunuoliai, nors ir grojantys kiek skirtingą muziką savo kūryboje ir charizmoje slepia panašią žiežirbą, kuri išsilaisvina jiems vos užlipus į sceną. Chet Faker pradėjo savo kūrybinį kelią savo miegamajame… Anksčiau grojo mažesnėse salėse, dabar groja didesnėse… Jei taip ir toliau, tai jau visai netrukus jis šturmuos arenas bei stadionus, ir taps pagrindiniu vasaros festivalių „vinimi”. Nors tikriausiai tokia muzika daug gražiau skamba tokioje intymioje aplinkoje, kokioje jį mačiau šįvakar, bet šis nepaprastai talentingas žmogus yra vertas daug didesnių erdvių ir dar gausesnio gerbėjų rato.

Chet Faker

Chet Faker