Praėjusią savaitę pranešusi apie bendrą dainą su „G&G Sindikato” nariu Svaru, Ieva Narkutė ką tik ištęsėjo duotą pažadą. Pristatyta bendra Lietuvoje puikiai pažįstamų atlikėjų daina „Liūdnos dainos”.
„Sykį, prieš keletą metų, Svaras siūlė man padaryti bendrą dainą. Tuokart kažkaip nesureagavau, o po to, jau jiems tą dainą išleidus, gailėjausi ne tas žodis kaip…Todėl kai ėmė gimti „Liūdnos dainos”, iškart žinojau, kad antrą kartą tokios klaidos padaryt negaliu. Nedvejodama nusiunčiau „demūškę” Svarui, o jis, kadangi nebuvo įsižeidęs dėl praeito karto, iškart sutiko. Ačiū jam už tai ir už džiaugsmą kurti kartu”, – pristatydama „Liūdnas dainas” rašė Ieva.
Gabrielius Liaudanskas – Svaras, kūriniu pasidalindamas savo feisbuko paskyroje buvo lakoniškesnis. „Liūdnose dainose slypi tikrumas”, – rašė jis.
Šiandien gražios „Liūdnos dainos” atiduodamos ir klausytojų vertinimui.
Karantinas sujaukė visų Lietuvos atlikėjų planus, tarp jų ir kūrėjos bei atlikėjos Ievos Narkutės. Visgi tuo metu (kaip ir dauguma atlikėjų) ji kūrė toliau.
Balandį Ieva Narkutė pristatė kūrinį „Taip arti vienas kito“:
O gegužės 18d. pasirodė kita nauja atlikėjos daina „Šitaip įsimylėt“ – apie širdies ir proto nesusikalbėjimą, kurį kiekvienas bent sykį esame išgyvenę. Dainininkė karantino metu dainą įamžino ir vaizdo klipe – leidosi į kelionę dviračiu:
Primename, kad 2019 m. Ieva Narkutė pristatė savo albumą „Dešimt“ ir ne vieną vaizdo klipą šio albumo dainoms (apie vieną jų rašėme čia), tad siūlome pasiklausyti ir vaizdo klipus prisiminti:
Lyriškoji Ieva Narkutė Lietuvoje geriausiai žinoma tapo tada, kai kino juostoje „Tadas Blinda. Pradžia” nuskambėjo jos daina „Raudoni vakarai”. Lyriškoji rauda susilaukė tokio populiarumo, kad neilgai trukus Ieva tapo neatsiejama Lietuvos muzikos istorijos dalimi.
Savo diskografijoje iki šiol turėjusi du studijinius ir vieną drauge su orkestru išleistą albumą kūrinio „Raudoni Vakarai” kūrėja kurį laiką buvo dingusi iš viešosios erdvės. Tam buvo rimta priežastis: Ieva susilaukė dukters, kurios gimimas, kaip pripažįsta pati atlikėja, iš esmės pakeitė jos gyvenimą. Ne veltui ir naujame albume, kuris vadinasi „Kai muzika baigias” ir jau netrukus pasieks muzikos parduotuvių lentynas, viena daina yra skirta būtent jai.
Ieva – unikali atlikėja mūsų padangėje. Išskirtinio, švelnaus it šilkas vokalo, niekam nepataikaujančiai, lyriškai ir visada turinčiai tvirtą savo nuomonę muzikantei savo simpatijas ne kartą yra išreiškę ir Lietuvos populiariosios muzikos korifėjai. Ieva ne kartą ant scenos lipo drauge su tokiais atlikėjais kaip Andrius Mamontovas, „Biplan” ar Mantas Jankavičius.
Ar bendrų kūrinių su žinomais žmonėmis sulauksime ir jau kitą savaitę įvyksiančiuose naujo albumo pristatymo koncertuose, Ieva neatskleidžia. Tačiau akivaizdu, kad spalio 16 Klaipėdoje, spalio 18 Vilniuje ir spalio 24 Kaune tikrai karaliaus muzika. Atlikėja prisipažįsta, kad koncertams vyskta intensyvūs pasiruošimo darbai ir, kad čia apsilankę muziką mylintys žmonės tikrai neliks nusivylę.
Paskutinių bilietų į koncertą reikėtų ieškoti ČIA, o kol tai darote, siūlome ir išskirtinį Ievos Narkutės interviu portalui manoMUZIKA.
Šviečiant ryškiai spalio saulei, kai už lango smagiai sukosi nuo medžių krentantys pageltę lapai, trumpai šnektelėjome Vilniuje.
Naujo studijinio albumo prireikė laukti beveik 4 metus. Kodėl taip ilgai?
Pagrindinė šios ilgesnės pertraukos priežastis buvo dukters gimimas 2016 metų lapkritį, nubloškęs į naujus, dar nepažintus ir neatrastus motinystės vandenis. Nors kūrybiniai procesai ir nebuvo sustoję – kaip rašiau daug iki dukros, taip ir jai gimus rašau dažnai ir daug, visgi didesniems projektams – albumo įrašams, naujos koncertinės programos rengimui ar didesniems koncertams laiko ir jėgų nebuvo. Be to, gamta pati sudėlioja viską taip, kad jaunos mamos smegenyse kurį laiką yra svarbiausias tik vienui vienas dalykas, tad pačioje pradžioje ir man pačiai natūraliai nesinorėjo pernelyg smarkiai pulti į darbus.
Pastarieji keleri metai tau – pasakiškai turtingi. Vien tik dukters gimimas – itin svarbus ir gyvenimą kardinaliai pakeičiantis įvykis. Nors, kaip sakei, didesnius koncertus palikai nuošalyje, vis dėlto rašei, kūrei ir nuo muzikos nenutolai. Kaip pavyko suderinti Mamystės džiaugsmus ir rūpesčius ir kūrybinį laiką?
Na taip, “turtingi” yra būtent tas žodis, kurį ir pati vartoju galvodama ir kalbėdama apie pastaruosius keletą metų (šypsosi). Turtingi patyrimų, atradimų, savęs pažinimo, pirmų kartų, nesėkmių, pamokų… galėčiau taip tęsti dar porą pastraipų, O kūrybinis laikas visuose šituose vaiko auginimo linksmuosiuose kalneliuose tiesiog turėjo atsikovoti savo vietą po saule. Prireikė dar daugiau disciplinos ir vidinės motyvacijos, kad uždaryčiau namų duris dukrai zirziant ant auklės rankų ir eičiau rašyti ir groti. Tačiau tuo pat metu aplankė ir gilus supratimas, kad dainuodama, kurdama esu ir žymiai geresnė mama. Grįžtu į namus patenkinusi savo kūrybinį alkį, patenkinta savimi, ramesnė, kantresnė ir geresnė ne tik savo dukrai, bet ir kitiems šeimos nariams. Kai realizuoji savo kūrybinius poreikius, grįžti namo tiesiog pavargęs ir pasiilgęs šeimos. Tuo tarpu negalėdama dainuoti tiesiog kaltinčiau visus aplinkui, kad neleidžia man reikštis ir atsiskleisti (šypsosi)
Suprantu, kad laiko prasme buvo sudėtinga, tačiau ar dukters gimimas pakeitė tavo požiūrį į kūrybą (muziką ir tekstus)?
Požiūrio į muziką ir tekstus nepakeitė. Bet truputį pakeitė požiūrį į viešą kūrybinį gyvenimą apskritai. Jeigu anksčiau duodama interviu galvodavau, ką jį perskaitę ar išgirdę pasakys mano tėvai, dabar galvoju, ką užaugusi ir tai pamačiusi pagalvos dukra. Norisi būti jai konstruktyviu ir drąsinančiu pavyzdžiu ne vien kasdieniame gyvenime, bet ir abstraktesne, gilesne prasme. Noriu užauginti tvirtą, drąsią mergaitę, kuri turėtų įkvėpimo aistringai siekti savo tikslų. Todėl dar atidžiau renku žodžius, kai tenka kalbėti viešoje erdvėje.
Naujame tavo albume yra viena daina, skirta būtent dukrai. Kas yra kiti dainų objektai? Ar visos dainos tokius turi?
Kaip visada, visos kitos dainos – meilėms. Buvusioms iš tikrųjų arba tik vaizduotėj, išgyventoms arba tik pradėtoms, bet be pabaigų, dabartinei, kurios žiedą nešioju, ir toms iš praeities, kurių tiesiog neįmanoma užmiršti.
Kuo apskritai tavo naujas albumas skiriasi nuo prieš tai buvusių?
Pirmas mano albumas buvo tarsi iš reikalo- prieš jį išleisdama rašiau ir koncertavau ne vienerius metus, jau turėjau savo klausytojų ratą, tad atrodė, kad vienintelis logiškas žingsnis yra bent kažkurias iš gausios krūvos dainų pagaliau išleisti. Antrasis albumas manęs irgi neklausė, ar noriu jį įrašinėti. Jis tiesiog įsiveržė kartu su asmeninio gyvenimo permainomis, tapo pačia tikriausia terapija atsigaunat po skaudžiai nutrūkusių santykių.
Tuo tarpu šis, trečiasis studijinis albumas, iš manęs pareikalavo jau daug daugiau ryžto, valios ir motyvacijos. Su dainų šiam albumui rašymu ir jų įrašais tarsi pasitikrinau, ar tikrai noriu ir vis dar galiu būti šiame kelyje, ir į šitą klausimą drąsiai atsakau, teigiamai. Noriu to ir manau, kad galiu.
Šis albumas įvairus. Man atrodo, gerokai įvairesnis savo skambesiu ir temomis, nei kiti du mano albumai. Prie skambesio pokyčio prisidėjo ir tai, jog šį albumą įrašinėjau su prodiuseriu Vytautu Bikum, su kuriuo prieš tai nesu dirbusi. Šitas visas kūrybinis kelias su juo buvo pilnas džiaugsmo ir atradimų.
Naujame albume – keli kūriniai, kurių skambesys gerokai nutolęs nuo tos lyriškos Ievos, kurią esame įpratę girdėti. Sintetiniai garsai, itin modernus pop ritmas. Ar Ieva Narkutė matuojasi naują muzikinį rūbą?
Matuojasi, leidžia sau žaisti ir truputį paišdykauti. Tiek anksčiau, tiek ir dabar daug sprendimų laisvės daviau prodiuseriui, nes man labai įdomu, ką minimalioje demo versijoje išgirsta kitas žmogus, kokiais rūbais pasiūlo aprengti vieną ar kitą dainą. Retai peršu savo nuomonę, nes nemanau, jog šituose dalykuose yra vienas teisingas atsakymas.
Savimi pasikliauju tik rašydama dainas. Čia – mano individualus reikalas, kur ir koks skamba priedainis, o kur kokie posmai. Taip pat dėl dainų tekstų nepriimu praktiškai jokių pastabų. Tačiau aranžavimo ir prodiusavimo klausimais esu žymiai atviresnė pasiūlymams, drąsiau pasikliaunu kitais, juolab, kai jie- išmanantys savo darbą profesionalai. Todėl ir Vytautas Bikus iš manęs gavo labai daug pasitikėjimo ir laisvės siūlant idėjas, kaip vieną ar kitą dainą galima pateikti.
Ryškiausi eksperimentai man šiame albume yra du- tai lengva country prieskonių turinti “Siaubas, kaip gražu” bei “Šviesos”- daina, gimusi kaip akustinė baladė, į albumą pateko kaip šokinis bonus track (šypsosi)
Albumo pavadinimas – “Kai muzika baigias” skamba kiek fatališkai. Galbūt netgi pesimistiškai… kodėl jį taip pavadinai ?
Tiesą sakant, apie albumo pavadinimo fatališką ir apokaliptinį skambesį susimąstau tik dabar, kai jau keletas žmonių man uždavė šį klausimą. Albumas pavadintas pagal dainą. O šią parašiau per vieną prisėdimą prie pianino viešint pas anytą pernai lapkritį.
Puikiai atsimenu, kaip užtikrintai pas mane tąkart atėjo pirmos eilutės- “šokome dviese taip/ tarsi rytojaus nebūtų”. Jos su savimi atsinešė visą bangą atsiminimų apie žmones ir su jais šoktus santykių šokius- šoktus taip, tarsi rytojaus nebūtų. Su visais jais muzika jau pasibaigus, bet, antra vertus, ir vis dar skamba- atsiminimuose, toje šilumoje, kuri užplūsta pagalvojus apie pačias gražiausias ir stipriausias akimirkas kartu.
Tai čia apie dainą.
O albumas… na, šitas albumo pavadinimas ir kviečia kelti klausimą, kas gi būna, kai ta muzika baigiasi. Ar po jos seka kita muzika, ar šįkart su šiuo žmogumi tai tikrai buvo jau paskutiniai akordai, nors vis dar laikomės įsikibę. Tarp mano albumų buvusi ketverių metų pauzė irgi rodo, kad muzika buvo truputį pasibaigusi, bet po to visada prasideda vėl (šypsosi)
Ar būna tokių akimirkų, kai muzika iš tikrųjų baigiasi?
Ne.
Netrukus leisiesi į albumo pristatymo koncertus. Ko gali tikėtis čia apsilankę tavo klausytojai? Ar vis dar išgirsime “švelnesnį žvėrį”, “ryto duris” ir “metų laikus”?
Taip, išgirsite. Išgirsite šias ir nemažai naujų dainų iš naujo albumo.
Kokia Ieva Narkutė yra šiandien? Kokie jos ateities tikslai?
Ieva Narkutė nori rašyti dainas ir jas dainuoti. Ieva Narkutė nori regėti, kaip tos dainos koncertų metu paliečia jos klausytojus ir juos sujaudina. Matyti, kaip skambant jos dainoms žmonės susikimba rankomis. Žinoti, kad kažkas jos dainų klausosi namie kai mylisi. Jausti, kad kažkam ne vis vien, ar tos dainos apskritai atsiras šiam pasauly, ar ne.
O šiaip Ieva Narkutė yra labai pažeidžiamas žmogus, kuris turi šeimą ir didžiausias bei labai žmogiškas jos tikslas yra matyti ją sveiką, saugią ir laimingą.
Lietuvoje tampa madinga artėjant vienam ar kitam politiniam įvykiui tapti kandidato/judėjimo/politinės partijos palaikytoju. Ar yra tikimybė kada nors tave pamatyti šiame amplua?
Per daug aktyviai ir viešai to niekada nereiškiu, bet manau nedaug žmonių nustebtų sužinoję, kurią politinę partiją ir kuriuos politinius lyderius palaikau (šypsosi). Ar lipsiu apie tai kalbėti ant bačkos? Nemanau (šypsosi)
Ar apskritai esi pilietiška? Ar eini balsuoti? Kodėl tai svarbu?
Einu balsuoti. Kodėl tai svarbu? Nes kiekviena visuma yra sudėta iš mažų mažų dalelių. Susidarius kritiniam jų skaičiui visuma keičiasi. Į gerą ar į blogą pusę- čia jau priklauso nuo tų, kurie balsuoti atėjo.
2018-ieji eina į pabaigą. Jeigu reikėtų apibendrinti šiuos metus keliais sakiniais, kokie jie būtų?
Aktyvūs, gražūs, turtingi, pilni idėjų ir jausmų. Man atrodo, kad metams bėgant aš vis labiau ir vis stipriau išmokstu džiaugtis gyvenimu. Nežinau, ar tai reiškia, kad gyvenimas tikrai taip smarkiai gerėja, ar aš vis geriau juo džiaugiuosi. Greičiausiai ir viena, ir kita.
Vieną gražiausių raudų, kūrinį „Raudoni vakarai” sukūrusi ir pasakiškai lyriškai švelnesnį žvėrį apdainavusi jautrioji Ieva Narkutė pranešė džiugią žinią: rudenį pasirodys naujas jos albumas.
Plokštelė, kuri vadinsis „Kai muzika baigias“, parduotuves turėtų pasiekti rugsėjo mėnesį. Kartu su plokštelės pasirodymu įvyks ir Ievos koncertinis turas. Jau yra numatyti jos pasirodymai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalio mėnesį. Pirmieji bilietus galite įsigyti čia.
Paskelbusi žinią apie naujo albumo pasirodymą I. Narkutė savo paskyroje facebooke pranešė, jog jau kitą savaitę pristatys naują dainą ir kūrinio vaizdo klipą.
manoMUZIKA primena, kad atlikėjos diskografijoje turi du studijinius albumus ( 2013 m. pasirodęs „Vienas” ir 2014 m. išleistas „Švelnesnis žvėris”) ir vieną prieš dvejus metus išleistą „gyvą” diską, įrašytą drauge su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
Beje, Ievos koncerto su orkestru recenziją galite skaityti ČIA.
Ne tik knygų, bet ir išskirtine muzikos švente tapusi sostinėje organizuota „Knygų Mugė” šiemet buvo pilna nuostabių pasirodymų. Vieną tokių surengė Andrius Mamontovas, savo koncerto Litexpo parodų centre metu ant scenos pasikvietęs Ievą Narkutę. Šie du Lietuvos muzikantai kartu atliko dainą „Išganymas” – kūrinį, kuris yra įtrauktas į A. Mamontovo naujausią albumą „Degančios akys”.
Ko reikia, kad jaunas ir talentingas Lietuvos atlikėjas be didesnių problemų parduotų visus bilietus į dvi (toli gražu ne pačias mažiausias) didžiausių šalies miestų arenas? 28 metų Ieva Narkutė žino atsakymą: raktas į sėkmę – paprastas ir nesuvaidintas nuoširdumas. Tokia ji muzikoje, tokia – savo koncertuose ir, esu įsitikinęs, lygiai tokia pati – gyvenime.
Jeigu prieš keletą mėnesių, vos pasigirdus kalboms apie Ievos ketinimą koncertuoti drauge su Valstybiniu simfoniniu orkestru, tai galėjo pasirodyti jaunatviška avantiūra, vėsus lapkričio 25-osios vakaras sostinėje visas abejones palaidojo kažkur labai giliai. Vienintelis keistas ir netikėtas vakarykščio pasirodymo momentas – tai Ieva, sėdinti ne prie pianino (kur jos vietą užėmė pianistas Vytis Smolskas), bet stovinti scenos viduryje. Pianinas per pastaruosius metus jau buvo tapęs vizitine muzikantės kortele, todėl matyti jos vietą „okupavusį“ kitą muzikantą buvo mažų mažiausiai neįprasta. Tačiau po kelių pirmų kūrinių ir šis „netikėtumas“ tapo „savas“.
Ievos Narkutės koncertas/ Dainiaus Čėplos foto
Sausakimša Vilniaus Kongresų rūmų salė du studijinius albumus savo diskografijoje turinčia Ieva patikėjo nuo pat pirmosios akimirkos. Viskas, ką tąvakar darė muzikantė, buvo nuoširdu ir tikra. Taip tikra, kad abejonėms vietos tiesiog negalėjo likti. Melodingos dainos užbūrė nuo pirmųjų pasirodymo akimirkų. Simfoninis orkestras, kuriam aranžuotes sukūrė Jievaras Jasinskis, XXI amžiaus muzikinės svajoklės kūrinius pavertė trumpomis, bet itin sentimentaliomis pasakomis, kurios tiktų net ir patiems ciniškiausiems šios žemės įsimylėjėliams. Tiesa, kad sveiko cinizmo meilės klausimais Ieva turi, tą vakarą sužinojo visi koncerte apsilankę žmonės. Beje, jie sužinojo ne tik tai. Prie klasikinės muzikos labiau pripratusios kongresų rūmų sienos (o kartu, žinoma, ir visa susirinkusi publika) turėjo išskirtinę progą susipažinti su išties charizmatiška, jauna, gležna, jautria, bet itin muzikalia siela, turinčia ne tik puikų humoro jausmą, bet ir nuostabiai valdančia publiką bei itin laisvai ir natūraliai besijaučiančia pretenzingoje erdvėje.
Koncertas buvo puikus. Subtilus. Švelnus ir labai melodingas. Kuo toliau jis tęsėsi, tuo labiau manęs nepaleido klausimas: Ieva, po šimts, kur Tu buvai visus tuos metus ir kodėl metas orkestrui atėjo tik dabar? Kuo daugiau klausiau, tuo labiau buvau tikras, kad orkestrinės aranžuotės yra visiškai sutvertos Ievai, kaip ir ji yra sutverta dainuoti drauge. Orkestras užpildė Kaune gimusios mūsų šalies atlikėjos muzikinę stiklinę iki pat viršaus. Skanesnio muzikinio kokteilio tą vakarą sukurti, ko gero, nebuvo įmanoma.
Kalbant apie koncerto setlistą, galiu prisipažinti, kad bent jau mane jis – taip pat stebino. Pačioje pasirodymo pradžioje nuskambėjusios tokios Ievos dainos kaip „Švelnesnis žvėris“ ar „Ryto durys“ privertė krūpčioti ir vėl retoriškai klausti: kodėl pačias geriausias dainas atlieki taip greit? Tačiau ir ši nuostaba greit išnyko, mat naujai suskambę kūriniai (net ir tie, kurie anksčiau nebūdavo tarp labiausiai „sukamų“ albumuose) „susiklausė“ ypatingai. Ir netgi nepaisant to, kad klasika ir vienu tautos himnu tapę „Raudoni vakarai“ šį vakarą nuskambėjo du kartus (vieną iš jų I. Narkutė pasiliko bisui), buvo akivaizdu, kad muzikantė niekada negalės būti vadinama tik „vieno hito kūrėja“. Jos repertuare paprasčiausiai per daug gražių dainų, kad viena vienintelė taptų „legenda“. Tiems, kas netiki manimi, turiu paprastą pasiūlymą: apsilankykite jos koncerte ir pamatysite bei pajusite patys.
Ievos Narkutės koncertas/ Dainiaus Čėplos foto
Negavę bilietų ar tiesiog praleidę progą apsilankyti Ievos Narkutės „orkestriniuose“ koncertuose taip pat turi progą džiaugtis: renginio metu atlikėja prisipažino, kad jos planuose – gyvas šio pasirodymo albumas.
Ieva dainavo, pasakojo, būrė ir kūrė jaukią koncerto dvasią. Ko gero tai ir yra jos pasirodymo su orkestru esmė. Gražu, paprasta, šilta ir nuoširdu – tai keturi žodžiai, apibūdinantys vakarykštę muzikinę pasaką, kuriai pasibaigus norėjosi kuo greičiau sėsti į automobilį ir įsijungtį „Švelniausią žvėrį“. Kad ir be orkestro, bet tokį pat melodingą ir nuoširdų.
Po koncerto išėjus į lauką stipriai „kabino“ šaltukas. Pirštines, kaip tyčia, buvau pametęs. Tačiau šįkart jų neprireikė. Mat stipriai šildė muzika, kuri bent trumpam tą vakarą sugrąžino šilumą, sentimentus ir suteikė progą leistis į pačią nuostabiausią švelnią lyrinę kelionę, apie kokią paskutines rudens dienas skaičiuojantis muziką labai mylintis cinikas tegali pasvajoti. Ačiū Tau, Ieva, už tai!
Ieva Narkutė, Lietuvos klausytojams geriausiai pažįstama iš plačiai nuskambėjusio kūrinio „Raudoni vakarai”, kuris yra lietuviško filmo „Tadas Blinda. Pradžia” garso takelis, pasirodo radijo stoties „Radiocentras” eteryje. Ryto laidoje „Atsibusk su Vyteniu” pristatomas dienos pradžiai labai tinkantis kūrinys „Ryto durys”.
Šių metų apžvalgą norėčiau pradėti nuo esminio ir pačio svarbiausio įvykio mano gyvenime. Tai ne mokslo, darbo pasiekimai, o savęs suradimas padedant manoMUZIKAI ir tampant jos dalimi. Visada buvau lengvai pamišusi dėl muzikos. Kiek save prisimenu, nuo pat kasetinio ausinuko įsigijimo, muzikos ausinės buvo mano nuolatinės palydovės. Niekada negailėjau pinigų naujiems muzikiniams įrenginiams, įrašams ar bilietams į gyvus pasirodymus. Labai džiaugiuosi ir noriu tarti dideli AČIŪ visam manoMUZIKOS kolektyvui, kurie labai šiltai ir draugiškai mane priėmė, visada kilus neaiškumams pagelbėjo ir savo geru žodžiu skatino eiti pirmyn. Jūsų pagalba ir parama padėjo man atrasti neišsenkamus muzikinius klodus ir pačią save. Esu beprotiškai Jums dėkinga!
Na, o dabar, grįžkime prie mano muzikinio 2012 metų topo. Muzikinių atradimų šiais metais mano gyvenime buvo tikrai daug, ir buvo tikrai nelengva nuspręsti, kuriuos albumus išskirti ir patalpinti į ribotą dešimties vietų topą. Galiausiai, išskyriau ne kartą perklausytus diskus, kurie vėl ir vėl iš naujo atrandami, be galo mėgiami ir mylimi.
Tai yra ta grupė ir tas albumas, kurio galiu klausytis ir vis atrasti naujas detales, natas, žodžius. „Sigur Rós” muzika man padeda susikaupti, pasisemti stiprybės, naujų jėgų ir minčių. Tai tarsi savotiška meditacijos forma. Nesuskaičiuosiu kiek kartų, po sunkios darbo dienos užsidėdavau „Valtari” diską ir leisdavausi nešama muzikos. Negaliu nepaminėti ir su šiuo disku susijusio „The Valtari Mystery Film Experiment” projekto, kurio video kiekvieną mėnesį laukdavau, kaip muzikinės dovanos. Labiausiai viso eksperimento metu įstrigo du darbai, kuriuos siūlau prisiminti ir Jums. Tai „Ekki múkk” ir „Dauðalogn & Varúð” kūrinių ekranizacijos.
Genialieji danai ir jų „Piramida” albumas dar neišgirdus naujojo darbo nustebino savo kūrybiniu procesu. Devynias dienas atsiskyrę nuo visuomenės ir praleidę apleistame kalnakasybos miestelyje, muzikantai sukūrė daugybę įrašų, kuriuos panaudojo naujojo disko kūrime. Perklausius albumą įsitikini, kad išgirsti ir pagauti tokius garsus, galima tik kelioms dienoms atitrūkstant nuo tikrovės.
Dvejus metus kurtas amerikiečio Tomo Krello antras studijinis diskas – išbaigtas, puikiai skambantis vienuolikos dainų rinkinys, o „& It Was U” kūrinys iki šiol nuolatos sukasi mano grotuve. Negaliu nepaminėti ir „World I Need You, Won‘t Be Without You (Poem)” dainos, kuri savyje talpina tiek daug grožio ir liūdesio, kad žodžiai tampa visai nebereikalingi.
Šis albumas, tai kažkas mielo, šilto, pozityvaus ir džiaugsmingo. Vis iš naujo užsidėdavau „Mumford and Sons” kūrinius, kai oras pasirodydavo niūrus, šaltas ar tiesiog nebūdavo nuotaikos. Muzika nešantį gėrį ir džiaugsmą. Ilgai lauktas ir tikrai pateisinęs lūkesčius diskas
Turbūt pats didžiausias šių metų atradimas, kuris iš karto užkabino, juos pirmą kartą išgirdus manoMUZIKOJE. Neįprasta muzika, keistas pavadinimas ir vaizdo klipai. Tikėjau, kad „Alt-J” muzika neliks nepastebėta ir atrodo visai suprantama, kad šiais metais būtent ši grupė tapo „Mercury” laureatais.
Labai dažnai muzikos pasirinkimą lemia nuotaika. Jei „Sigur Rós” labai tinkami meditacijai ir susikaupimui, britų „Muse”,priešingai, geriausias energijos ir jėgų kaupimo šaltinis. Kai pritrūkdavau energijos, „Muse” naujas diskas ir muzika parodydavo, kad net neįsivaizduojame, kiek jėgų iš tiesų turime.
Trys metai laukimo su iki skausmo žinomomis debiutinio „The xx” albumo dainomis ir pagaliau „Coexist” pasiekia mano ausis. Naujasis darbas labai tinka romantiškoms vakaro minutėms, o kūrinys „Angels” iki šiol yra mano vienas mėgstamiausių šiais metais.
Švedų pasididžiavimo „The Tallest Man On Earth” trečias studijinis albumas ir dešimt kūrinių, kaip visada skamba puikiai. Lyriškas, akustinis Kristianas Matssonas ir jo tobulai valdoma gitara sukuria puikią, ramią atmosferą.
Lyrikė, kurios dainos užkabina nuo pirmo akordo. Švelnus, mielas ausiai klavišinių skambesys ir nuostabus balsas – puikus, pozityvus kūrinių rinkinys šiltiems vakarams.
manoDAINOS 2012
Iš visos muzikos galybės, kuri buvo pateikta šiais metais išrinkti tik dešimt kūrinių buvo be galo sunku, tačiau pasistengiau išskirti tas dainas, kurios labiausiai nuspalvino mano 2012 metus.
Lietuviškų kūrinių tarpe norėtųsi išskirti šiuos kūrinius, o ypatingai Marką Palubenką, kurį pirmą kartą išgirdau prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir labai nustebau, kodėl tiek nedaug žmonių buriasi aplink taip gerai skambančią muziką. Debiutinio albumo pristatyme jau buvo pilna „Menų spaustuvė”, o betarpiškas atlikėjo bendravimas su publika ir paskutinysis atliktas „God Is In The Rain“ kūrinys parodė, kad tai tik pradžia ir apie šį atlikėją dar tikrai ne vieną kartą išgirsime.
Muzikinių atradimų šiais metais mano gyvenime buvo tikrai daug, todėl išskirti kažkurį vieną yra be galo sunku. Negaliu nepaminėti visai neseniai pristatytos nuostabaus balso savininkės Rae Morris, puikaus muzikinio projekto „Astronauts, etc.” barzdotojo Chet Faker, brolių „Hudson Taylor”, islandės „Soley”, paslaptingojo „Deptford Goth”, na ir aišku, šiais metais ko gero daugiausia naujokų tarpe pasiekusių, jau minėtų – „Alt-J”.
manoVIDEO
Be aprašytų „Sigur Rós” vaizdo klipų, negaliu nepaminėti šių video, kurie vienaip ar kitaip palietė mano širdį ir yra tarsi trumpi kino filmai, puikiausiai atspindintys atliekamą muziką.
Na ir žinoma, desertui, „Bon Iver” akustinė sesija „AIR” studijoje. Peržiūrėta ir perklausyta „n” kartų, tarsi iš aukščiau nužengusi muzika, kuriai apibūdinti pritrūksta žodžių.
Niekada neabejojau stebuklinga muzikos galia, o šie metai parodė, kad labai norint, tikint ir siekiant, viskas yra įmanoma. Leiskite muzikai Jus vesti, parodyti kelią ir muzikos pagalba atraskite save. Dar daugiau muzikinių atradimų ir svajonių išsipildymo!
Nežinome, ar Ievos Narkutės muziką jau žino visa Lietuva ir yra girdėję daugiau nei vieną jos dainą. Turbūt, kad ne. Kita vertus dainuojamosios poezijos gerbėjai šią atlikėją puikiai pažįsta, klauso, lankosi jos koncertuose ir savo asmeniniuose kompiuteriuose turbūt turi pora dešimčių oficialiai niekur neišleistų Ievos dainų įrašų.
Ieva Narkutė (nuotr. iš atlikėjos MySpace profilio)
Atlikėja muzikos padangėje atsirado beveik tuo pat metu kaip ir Alina Orlova ar Eglė Sirvydytė. Šiaip ar taip visų jų muzikinis kelias pasuko kiek skirtingomis kryptimis – Alina sėkmingai koncertuoja užsienyje ir išleido jau du albumus, Eglė surado puikią nišą su elektronine dueto „mmpsuf“ muzika, o Ieva lyg ir liko kiek tolėliau nuo muzikinių reikalų, albumų, įrašų ir net didesnių koncertų.
Tačiau praėjusiais metais dainininkės vardas nuskambėjo gerokai plačiau pasirodžius lietuviškam filmui „Tadas Blinda. Pradžia“, kurio garso takelio pagrindinė melodija priklauso Ievos „Raudoniems vakarams“. Galbūt tai buvo impulsas Ievai Narkutei savo muziką pakreipti kiek kita linkme ir į dainuojamąją poeziją įnešti šiek tiek daugiau pop muzikos spalvų.
Pirmasis bandymas – internete jau keletą dienų esanti daina „Metų laikai“. Be jokios abejonės ši daina nėra nauja – ją koncertuose atlikėjos klausytojai gali išgirsti jau keletą metų. Tačiau ji skamba naujai. Kaip jau ir rašėme, pop muzikos kanonams paklūstanti aranžuotė jaučiama gana akivaizdžiai ir, drįsime pasakyti, gal net kiek per akivaizdžiai. Tačiau jei didesnė dalis lietuviškos pop muzikos būtų tokio lygio, mes būtume labai laimingi.
