Grupė „Loverinth” „Paviljone” (manomuzika.lt nuotr.)
„HIM” muzikos klausausi jau daugiau nei dvidešimt metų, todėl sužinojusi, kad grupė „Loverinth” atliks jų koverius „Paviljone” pasijaučiau kaip vėl keturiolikos. Jų koncertas vyko dieną po Valentino šventės ir suteikė puikią atmosferą ir progą pasidžiaugti meilės švente savaip – su muzika, kuri visada kirbina širdį.
Į „Paviljoną” atvykau gerokai vėliau nuo planuotos koncerto pradžios, tačiau nieko nepraleidau. Pirmasis ant scenos publiką džiugino „Recmydream” – nuostabaus balso savininkas iš Ukrainos. Jo pasirodymas – tikras įrodymas, kad gerai muzikai nereikia nieko įmantraus: tik gitaros ir balso, kuris skrodžia kiaurai per sielą. Kai atlikėjas atliko „Creed” koverį „My Sacrifice”, publika nuščiuvo iš džiaugsmo.
„Recmydream”
Po soundcheck’o ir nemenkos pertraukos, scenoje atsirado „Twin Peaks” atmosferą primenantis raudonas apšvietimas. Ant scenos užlipo „Loverinth” vokalistas ir keturi vietiniai muzikantai. Ši grupė iš Čilės, tad nenuostabu, kad į Lietuvą atvyko ne visi orginalūs nariai. Visgi panašu, kad susigrojimo šiam kolektyvui netrūko. Grupė atgrojo 10 „HIM” hitų ir po biso „ištaškė” publiką su Billy Idol’o „Rebel Yell” koveriu.
„Loverinth” setlistas
Nors koncerto vietoje buvo šalta ir žmonės pasirodymus stebėjo su striukėmis, „Loverinth” pakūrė pirtį ir privertė pajudėti, padainuoti ir pasidžiaugti meile. Džiaugiuosi, kad nepabūgau šaltuko ir skyriau šeštadienio vakarą senam geram gotiškam rokui.
Grupės “ba.” kūrybą tikrai mėgstu, bet nepavadinčiau savęs didele fane. Visgi buvau “ba.” koncertuose ir Vingio parke, ir Lukiškių kalėjime, kuriuose skambėjo „H8“ bei „NAUTO“ kūriniai, bet tikrai labiausiai laukiau „TURTO“ pristatymo.
Vos pasirodžius albumui pradžiugino pokytis. Albumas labiau skirtas klausymui ir mėgavimuisi muzika, ne trankiam tūsui. Nors man tai patiko, bet grupei šis pokytis buvo rizikingas. Ar jaunesniems “ba.” fanams nepritrūks trankumo, mošpito ir tūso? Juk „TURTE“ to tikrai mažiau…
Nežinau, kaip jaunieji fanai ir naujai grupės koncertuose matomi veidai, bet aš šiam koncertui turėjau aukštus lūkesčius. Ne veltui, nes koncertui buvo stipriai pasiruošta – tiek garsas, tiek apšvietimas. „Twinsbet“ arena, skirtingais pavadinimais, bet niekada negarsėjo geru garsu, veikiau atvirkščiai, o šiame koncerte viskas skambėjo taip, kaip turėjo. Apšvietimui taip pat skirta nemažai dėmesio. Vaizdas ir garsas – labai gerai. O kaip toliau?
Koncertas, kaip ir priklausė, prasidėjo sugrotais visais albumo „TURTAS“ kūriniais. Klausiau tų kūrinių ir mintyse džiaugiausi, kaip grupė subrendo. Atrodė, jog grupė nebenori tik trankumo, tūsų ir moshpitų. Jie nori būti klausomi, išgirsti/suprasti.
Benas daug kartų dėkojo atėjusiems. Taip pat ne kartą sakė, jog gera po keleto metų vėl mėgautis koncertu ir buvimu scenoje. Šis nuoširdus mėgavimasis scena ir dėkingumas fanams matėsi, jautėsi ir buvo didelė dalis koncerto grožio.
Koncertas pasibaigė duokle grupės gerbėjams – kiek kitaip aranžuotais mylimiausiais gerbėjų kūriniais. Grupė sugrojo „Ramune pt.1“, „Pažadai“, „Išnara“, „Vitrina“, „Skęstam“, „Šokis“ ir „Auka“… Už tai gerbėjai atsidėkojo moshpitu, palaikymu ir dainavimu kartu. Po biso pasibaigus koncertui visi pradėjo skirstytis.
Išeinant iš arenos – daug patenkintų veidų po tikrai gero ir profesionalaus koncerto. Einant pro duris netyčia nugirdau, kaip vienas fanas draugui sakė, kad pirmoji dalis tarsi nuobodoka buvo… Norėjosi stabtelėti ir oponuoti, kad man ji kaip tik labiau patiko, bet juk dėl skonio nesiginčijama. .. Ėjom toliau namo po gero koncerto ir džiaugiausi pati patapusi dar didesne “ba.” gerbėja bei į pirmąjį, bet ne paskutinį „ba.“ koncertą atsivedusi būsimą gerbėją.
Smagu žmogų supažindinti su gera muzika ir nauja mylima grupe. Jei negirdėjai, paklausyk, atrask ir apsilankyk būsimuose grupės koncertuose!
Antradienio, sausio 7-osios vakarą, Vilniaus muzikos klubas „Tamsta” tapo ypatinga susitikimo vieta ištikimiausiems grupės “BA.” gerbėjams. Čia „BA.” surengė naujojo albumo pristatymą bei savotišką generalinę repeticiją prieš koncertą didžiojoje Vilniaus “Twinsbet” arenoje. Šiame koncerte „BA.“ kvietė ištikimiausius gerbėjus ir draugus gyvai išgirsti naująsias dainas iš naujausio albumo „Turtas”, dar neturėjusio oficialaus pristatymo.
Igno Bautrėno nuotrauka (manoMUZIKA.lt)
Koncertas buvo absoliučiai anšlaginis! Vos paskelbus apie “BA.” pasirodymą “Tamstoje” bilietai ištirpo tą patį vakarą. Koncerto lankytojams tai buvo unikali galimybė ne tik pirmiesiems pajusti grupės skambesio evoliuciją, bet ir pasimėgauti itin intymia atmosfera, mat tokio dydžio sales grupė „BA.“ jau seniai išaugo. Anot grupės lyderio Beno Aleksandravičiaus, „Tamstoje“ grupė nebuvo grojusi net dešimtį metų!
Koncertas nebuvo ilgas. Scenoje grupė sugrojo visą naująjį albumą ir porą jo kūrinių pakartojo. Taigi senosios kūrybos čia nebuvo nė kvapo. Visas vakaras paskirtas naujojo albumo perklausai. Tačiau senų kūrinių ir netrūko. Vietos scenoje grupei – taip pat. Nors “Tamstos” scena – nepalyginamai mažesnė, nei arenų, kurias šiais laikais šturmuoja “BA.”, bet grupė čia jautėsi puikiai. Klausytojai scenoje išvydo ne tik grupės branduolį – Beną, Simoną, Nikitą ir Dominyką, bet ir naująjį grupės narį, multiinstrumentalistą Matą, kuris, panašu, puikiai pritapo šiame kolektyve ir padeda spalvinti “BA.” muziką įvairesnėmis spalvomis. Saksofonas “BA.” instrumentaluose? Sure! Kodėl gi ne?
Koncerto metu grupė bendravo su publika, Benas dalijosi mintimis apie albumo kūrimo procesą ir emocijas, lydėjusias visą komandą. Tai suteikė renginiui autentiškumo ir artumo pojūtį, o gerbėjai turėjo progą pamatyti kitokią, itin neformalią ir atsipalaidavusią „BA.” pusę. O ir muzikantams, matėsi, buvo įdomu pamatyti ar teigiamai jų naujoji kūryba yra sutinkama publikos. Panašu, kad tiek grupės, tiek ir klausytojų poreikiai buvo patenkinti.
Igno Bautrėno nuotrauka (manoMUZIKA.lt)
Albumas „Turtas” atspindi naują, brandų grupės kūrybos etapą, kuris vienus gerbėjus pradžiugins, kitus nustebins, o trečius gal ir nuliūdins. Laukiantiems gitarų, intensyvios nuotaikos ir energijos teks… na gal ne nusivilti, bet bent jau savo lūkesčius padėti į šalį. Naujosios “BA.” dainos – melancholiškos ir introspektyvios. Mažiau intensyvumo, gerokai mažiau gitarų, tačiau gerokai daugiau elektronikos ir lyriškumo. Galbūt kai kuriems akstesnio grupės skambesio mėgėjams tai gali atrodyti per skysta, tačiau mano nuomone “Turtas” yra šiek tiek įdomesnis ir įvairesnis nei ankstesnis “BA.” albumas “Nauto”. Šiandien “BA.” jau nebėra vien tik tai gitarinio roko grupė, kaip iki šiol. Gitaros čia vis dar svarbios (o Nikitos bosas iš vis yra sienų drebinimo mašina!), bet dabar “BA.” jau nebereikia niekam nieko įrodinėti. Jie gali sau leisti eksperimentuoti su naujais garsais bei idėjomis, o tai padeda grupės muzikai atsiskleisti dar labiau.
Seku “BA.” kūrybą nuo pat jos ištakų ir pirmųjų koncertų nebeegzistuojančio “Studio 9” scenoje, kuomet į koncertus rinkdavosi Beno bendramoksliai, o didžiausi hitai buvo “Naktį judu” ir “Sugebėt pasikeist”. Jau tuomet matėsi, jog užaugęs Benas taps žvaigžde. Taip ir nutiko! Mane itin žavi kaip smarkiai per visą savo karjerą jis išaugo kaip atlikėjas, muzikantas, dainų autorius, rokeris ir frontmenas. Na ir, privalau pabrėžti, jog Benas rašė ir vis dar rašo velniškai įtaigius tekstus, kurių maniera yra nesupainiojama su niekuo. Būtent tekstų skambesys ir unikalus žodžių rimavimo būdas yra jungiamoji senų ir naujų “BA.” dainų dalis. To iš Beno niekaip neatimsi!
Igno Bautrėno nuotrauka (manoMUZIKA.lt)
Sausio 17 dieną „BA.” planuoja įspūdingą albumo pristatymo koncertą „Twinsbet” arenoje Vilniuje, kuris neabejotinai taps vienu ryškiausių įvykių Lietuvos muzikos scenoje. Tai bus didžiausias grupės solinis koncertas po stogu sostinėje, kuriame „BA.” žada ne tik naujojo albumo dainas, bet ir gerai žinomus senesnius kūrinius. Generalinė repeticija „Tamstoje” buvo puikus apšildymas, kuris nuteikė pozityviai ir atskleidė naujojo albumo potencialą. O ar “Twinsbet” arenoje išgirsime “Naktį judu” ir “Sugebėt pasikeist”? Bus matyt. Nepamirškite įsigyti bilieto ir sužinosite!
Apie Giedrę Kilčiauskienę rašyti yra lygiai taip pat lengva kaip ir sunku. Ji yra ta muzikos figūra, su kuria mano kartos žmonės žengė į pilnametystę ir be kurios (bent jau tuometinė Vilniaus paauglių karta) neįsivaizduoja savo kasdienybės.
„Pabandyk“, „Gera mylėtis“, „Muzika“ – tai tik kelios kultinėmis mano amžiaus žmonių gretose tapusios dainos, be kurių sunku įsivaizduoti nepriklausomos Lietuvos muzikos pasaulį. Ir tai yra priežastis, dėl kurios apie Giedrę kalbėti lengva.
Priežastys, dėl kurių apie ją kalbėti sunku yra kelios. Visų pirma, ji yra žmogus, kuris scenoje sukasi jau daug metų. Visų antra, Giedrės „muzikiniame portfelyje“ yra tiek daug nuostabių projektų, kad kiekvienam iš jų būtų galima skirti išsamius istorinius straipsnius. Visi tie projektai – labai skirtingi, turintys kitas spalvas, kiek kitokį muzikinį polėkį ir žanrą.
Bet… Bet čia ir vėl grįžtame prie teiginio, kodėl apie Giedrę kalbėti yra lengva. Be išimties visus projektus, į kuriuos ji įdeda širdį ir sielą, vienija keli terminai. Viskas, prie ko prisiliečia atlikėja, yra MUZIKALU. TIKRA. PROFESIONALU. ĮDOMU. NAUJA.
Ir visiškai nesvarbu ar kalbame apie kutlinę „Empti“, ar apie nuostabų polėkį turėjusius „Pieno lazerius“, ar apie šiuo metu Lietuvoje itin mylimą ir klausomą Giedrės solinę kūrybą. Pora eilučių aukščiau įvardyti žodžiai galioja visiems jiems be išimties.
Giedrės pasirodymas (nuotr. Katažyna Polubinska)
Šį trečiadienį (birželio 12 d.) sostinės Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusioje „Vasaros terasoje“ Giedrė Kilčiauskienė pristatė naują albumą „Kiaurai sielas“. Tai jau ketvirta studijinė muzikantės solinė plokštelė. Kartu, tai įrašas, kuris pasirodo praėjus porai metų nuo paskutinio nuostabaus jos albumo „Dykumos ir gatvės“.
Naujasis įrašas – dar viena išskirtinė muzikinė pasaka visiems muzikos mylėtojams. Muzikos žanrų ir nuotaikų įvairovė – sunkiai nusakoma. Ir tas gražus albumo nenuspėjamumas klausytoją priverčia perklausyti albumą nuo pirmos iki paskutinės dainos (be jokios galimybės tiesiog spustelėti mygtuką „next“). Plokštelėje „Kiaurai sielas“ galima rasti visko – ypatingai jautrių ir trapių, ašarą spaudžančių garsų (dainos „Rytoj“, „Buvo pražuvo“); Roisyn Murphy kūrybą primenančią (ir publiką ištaškiusią) „Išdalinau“, Giedrės gerbėjų jau spėtas pamėgti „Tą naktį grojo Tomas Boo“, „Trečia para“ ar „Aš normaliai“, tru stepo ritmu prisodrintą „Daugiau niekuomet“ ar rimtu šokių aikštelių himnu pretenduojančią tapti titulinę albumo dainą.
Albumas įvairus, daugiasluoksnis, įdomus ir nenuspėjamas.
Toks buvo ir Giedrės pasirodymas. Naujas ir dar mažai girdėtas dainas keitė populiarieji Giedrės kūriniai. Koncerto pabaigoje muzikantė prisipažino, kad sudėlioti koncerto setlistą jai padėjo klausomiausių jos dainų sąrašas spotify platformoje. Ir vis dėlto, reikia pripažinti, kad net ir naujas Giedrės Kilčiauskienės albumo dainas publika sutiko ne ką mažiau šiltai nei seniai pažįstamus kūrinius.
Žinoma, paskutinės pasirodymo dainos ištaškė galutinai. Koncerto pabaigai Giedrė pasirinko kultines „Empti“ dainas „Gera Mylėtis“ ir „Pabandyk“, bei „Pieno Lazerių“ hitą „Dėmesio“. Atrodė, kad jeigu virš mokytojų namų kiemelio būtų egzistavęs stogas, jis tikrai kilnotųsi.
Giedrės pasirodymas (nuotr. Katažyna Polubinska)
Kartu tai buvo nuostabus šio tūkstantmečio pradžios flashbackas, kuomet minioje žmonių jautiesi visiškai savas, nes šalia tavęs esantys tavo kartos atstovai, lygiai taip pat kaip ir tu, visas tas paauglystės dainas traukia mintinai. Kitaip tariant, „kaip senais gerais laikais…“.
Manau, kad publika yra dar vienas faktorius, kuriuo Giedrė galėtų ir turėtų didžiuotis. Ji pasiekė tašką savo muzikinėje karjeroje, kuriame galima drąsiai teigti, kad jos auditorija augo kartu su ja ir jos muzika – nesvarbu, ar tai būtų kultinė „Empti“, ar dabartinė jos solinė karjera. Toli gražu ne kiekvienas atlikėjas gali pasigirti tokia lojalia, brandžia ir, kartu, drauge augusia publika.
Beje, smagu buvo ir tai, kad toje pačioje minioje buvo nemažai jaunosios kartos atstovų. Tai yra pats geriausias įrodymas, kad Giedrės muzika – it pasakiškas desertas – sujungia visas kartas. Ko gero tai ir yra didysis muzikos tikslas – būti išgirstai, būti pamėgtai ir būti klausomai.
Akivaizdu, kad Giedrė turi užtikrintą vietą mūsų šalies muzikos istorijoje. Akivaizdu dar ir tai, kad jos muzikiniai sparnai dar nėra išskleisti iki galo, mat jos (ir jos komandos) kūrybinis potencialas kartais atrodo tiesiog neišsemiamas. Todėl kiekvienas jos albumas – tai ne tik didžiulis džiaugsmas sielai, bet ir kartu postūmis dar labiau laukti kitų, naujų jos kūrybos vaisių.
Ir netgi nepaisant to, kad pasirodyme Vilniuje aš neišgirdau savo mėgstamiausios Giedrės dainos („Šventos ramybės uostas“), kuri, manau, yra apskritai viena gražiausių pastarojo dešimtmečio dainų Lietuvoje, akivaizdu, kad jos muzika yra ta, kuri tikrai laisvai praeina kiaurai sielas.
Ir tai yra pats didžiausias džiaugsmas kiekvienam muziką mylinčiam žmogui.
Kitų metų paskutinį mėnesį mūsų šalies melomanai galės pasitikti su dideliu džiaugsmu. Lietuvoje koncertuos Devendra Banhart.
Savo koncertinio turo metu Vilniuje D. Banhart pristatys naują albumą „Flying Wig”.
Dailę studijavęs ir dėl muzikos mokslus metęs Devendra Banhartas šiandien žinomas dėl daug priežasčių ir produkcijos – ir geriausiai pažįstamas jis psichodelinio folko, „freak folk“ ir „New Weird America“ pasaulyje. Jis neatsispyrė neįprastos, jausmingos eksperimentinės Amerikos muzikos bangai ir netgi buvo „freak folk“ scenos vedlys. Tiesa, Banhartas nuo ano etapo jau nukeliavo labai toli ir prisipažino, kad neseniai sudegino visus senus savo užrašus. Jo sąskaitoje – ir daug leidinių, ir kolaboracijų su kitais muzikos kūrėjais, ir remiksų, ir garso takelių kino filmams, ir daug kitų svarbių meno įvykių ar karjeros pasirinkimų.
Daugiau kaip 20 metų scenoje esantis D. Banhart savo diskografijoje turi 11 albumų.
Praėjusį šeštadienį Vilniaus klube „Narauti” praūžė legendinės amerikiečių death metal grupės „Malevolent Creation” koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje apsilankęs kolektyvas abejingų nepaliko – klube klausytojų susirinko tiek, jog buvo sunku kvėpuoti, o prakaitas ir alus liejosi laisvai.
„Malevolent Creation”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.
„Malevolent Creation” yra neeilinė grupė. Ji jau net 36-erius metus – nuo gūdžių 1987-ųjų – puikuojasi greta tokių death metal grandų kaip „Morbid Angel”, „Deicide” ar „Unleashed”. Iš Buffalo, New Yorko valstijos kilęs, bet į Floridą persikėlęs kolektyvas Vilniuje užkūrė tikrą pirtį. Esu įsitikinus, jog tikrąja to žodžio prasme salėje prie scenos nebuvo nė vieno nesušilusio žiūrovo.
Atmosfera klube „Narauti” manęs nei kiek nenustebina. Kaip ir tikėjausi, renginio vietoje apstu tiek vyresnio amžiaus metalistų, tiek ir jaunesnio amžiaus klausytojų. Grindys tiesiogine to žodžio prasme limpa nuo išsiliejusio alaus – bet tai tik sukuria geresnę atmosferą. Būtų keista, nenatūralu ir neįdomu, jeigu būtų kitaip.
„SHvininiai SHarvai”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.
Pats koncertas neprasideda nuo kiek kitokios muzikos. Pirmieji į sceną įskrenda „SHvininiai SHarvai” – thrash metal kolektyvas iš Vilniaus. Suvirintojų kaukėmis pasidabinę vyrukai sugrojo devynias kojas kilnoti privertusias dainas – nuo „Morgen” iki „SHSH”. Saksofonas thrash metal scenoje man nėra įprastas, tad tikrai smagu patrepsėti į taktą ir stebėti, kaip smagiai šokinėja ir juda vokalistas. Paskutinės dainos vinis – vamzdžio „virinimas” irg kelia ūpą. Tikrai noriu pamatyti juos dar kartą ir rekomenduoju kitiems.
„Burying Place”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.
Antrieji į sceną įžengia lietuvaičiai „Burying Place„. 1991-aisias metais susikūręs kolektyvas groja brutal death metal ir yra vieni iš kultinių šios scenos atlikėjų Lietuvoje. Jie pritraukia žymiai daugiau klausytojų nei pirmoje, tačiau pasirodymas neišvengia techninių nesklandumų ir nejaukios pauzės. Kažkas atsitinka su kardanu, vienu iš būgnų sudedamųjų dalių, tad tenka palaukti. Nesklandumai sutvarkomi gan spėriai ir muzikantai pratęsia savo programą. Publika įsiaudrina, ima pogintis. Pagaliau apima jausmas, kad esu tikrame tikro gero death metalo koncerte – be fanfarų, corpse paint’o ar kitų nereikalingų priedų.
Po paskutiniosios pertraukos į sceną įžengia vakaro vinis – „Malevolent Creation”. Akivaizdu, jog tai scenos profesionalai, į mažą „Narauti” salę atsivežę „Mesa” stiprintuvą, kurio, greičiausiai, užtiktų ir festivaliui įgarsinti. Amerikiečiai atlieka keturiolika kūrinių, nuo kurių publika tiesiog pašėlsta ir panyra į „pogo” sūkurį. Bosistas prasisuka „Jack Daniels” butelį ir išmaukia gal ketvirdalį burbono, o tarpuose tarp kitų dainų tuo pačiu buteliu dalinasi ir kiti grupės nariai.
„Malevolent Creation”. Žymantės Kupčiūnės nuotr.
Iš koncerto daugelis klausytojų skirstosi nenoromis, pilni džiaugsmo, įskaudusiais kaklais ir išlieję savo energiją. Džiaugiuosi ir aš, ir važiuodama Konstitucijos prospektu sau tyliai galvoju, jog tikrai geram metalo koncertui tereikia tik gyvo garso ir gerų muzikantų. Čia nebuvo jokios pompastikos, blizgučių ar spygliuotų apyrankių – tik gera muzika.
GRAEFENHAINICHEN, GERMANY – JULY 17: Pianist Nils Frahm performs live on stage during Day 1 of Melt! Festival on July 17, 2015 in Graefenhainichen, Germany. (Photo by Stefan Hoederath/Redferns)
Šių metų spalio 19 dieną sostinėje esančioje Nacionalinėje filharmonijoje išskirtinį koncertą mūsų šalies publikai surengs muzikantas, kompozitorius, elektroninės muzikos žvaigždė Nilsas Frahmas.
Nepaisant to, kad Nilsas Frahmas nesivaiko asmeninio populiarumo, į pernai ir šį pavasarį vykusius jo koncertinio turo pasirodymus bilietai buvo labai greitai išgraibstyti visame pasaulyje – atlikėjas koncertavo garsiausiose koncertų salėse: Hamburgo Elbės filharmonijoje, Los Andželo Walt Disney koncertų salėje, Sidnėjaus operos teatre, Niujorko Kings teatre, Oslo operos teatre, Kelno filharmonijoje ir daugybėje kitų salių.
Nilsas Frahmas yra viena ryškiausių figūrų tarptautinėje muzikos erdvėje, apjungiančioje elektroninę, klubinę ir klasikinę muziką. Daugybės gerbėjų meilę visame pasaulyje šiam menininkui pelnė jo užburiantys pasirodymai ir įrašai, apibūdinami kaip „ambientinė garsinė alchemija“, kurią Nilsas sukuria naudodamas retus ir vintažinius instrumentus, tokius kaip XX a. sintezatoriai „Roland Juno-60“, „Moog Taurus“, ritmo mašinas ir net naujai sukonstruotą specialų pianiną – unikalios konstrukcijos būtent jam pagamintą instrumentą.
Tarptautinė šlovė Nilsą Frahmą aplankė 2011 m., kai jo ketvirtąjį albumą „Felt“ išleido nepriklausoma Londono įrašų studija „Erased Tapes Records“. Po dviejų metų pasirodė dar vienas milžiniško pripažinimo sulaukęs albumas „Spaces“, kuriame atsiskleidė Nilso Frahmo meilė gyvam grojimui ir improvizavimui, nes klausydamiesi šių įrašų Frahmo gerbėjai gali pajusti tai, ką jie patiria jo gyvuose pasirodymuose.
Greta savo solinės kūrybos Nilsas Frahmas bendradarbiavo su tokiais žinomais atlikėjais kaip Ólafur Arnalds, F. S. Blumm, Anne Müller, Woodkid, o taip pat ir su kino kūrėjais. 2015 m. Frahmas sukūrė garso takelį kriminaliniam trileriui „Victoria“ (rež. Sebastian Schipper) ir laimėjo Vokietijos kino apdovanojimą geriausio garso takelio kategorijoje. Bendradarbiaudamas su prancūzų muziku Woodkidu sukūrė muziką trumpametražiam filmui „Ellis“ (rež. JR), kuriame vaidina Robertas De Niro, taip pat – James’o Gray’jaus filmui „Ad Astra“ su Bradu Pittu pagrindiniame vaidmeny bei Juliano Rosefeldto filmui „Manifesto“ su Cate Blanchett.
Įdomu, kad 2015 m. Nilso Frahmo iniciatyva pradėta švęsti „Piano Day“ („Fortepijono diena“) – ji minima 88-ąją metų dieną (nes standartinė klaviatūra turi 88 klavišus).
Panašu, kad nemažos dalies Lietuvos roko muzikos mylėtojų svajonė ėmė ir… išsipildė. Italai „Maneskin”, šiuo metu galintis drąsiai vadintis viena populiariausių grupių visame pasaulyje, atvyksta į Lietuvą!
Jau birželio 7 dieną praėjusių metų „Eurovizijos” dainų konkurso nugalėtojai surengs pasirodymą sostinės Vingio parke. Jų pasirodymas taps svarbiausia festivalio „Summer in the City” akimirka.
Bilietų į išskirtinį „Maneskin“ koncertą festivalyje „Summer In The City“ bus galima įsigyti jau šį penktadienį (kovo 25 d.) nuo 10 val. ryto. Viena diena anksčiau (kovo 24-ąją) nuo 10 val. bilietus su specialiu kodu galės įsigyti grupės „Måneskin“ ir „Live Nation Lietuva“ koncertų klubų nariai.
Į Lietuvą šią vasarą atvyksta „Mercury“ prizo laimėtoja ir nauja britų muzikos žvaigždė – Arlo Parks. Vilniuje ji pasirodys šių metų birželio 30 d., Lukiškių kalėjimo scenoje.
Arlo Parks yra 2021-ųjų vardas ir geriausia nauja atlikėja – metų proveržis. Parks, kurios tikrasis vardas Anaïs Oluwatoyin Estelle Marinho – vos 21-eri, bet jos sąskaitoje „BRIT“ apdovanojimas, „BBC“ geriausio jaunojo atlikėjo vardas, dvi „Grammy“ nominacijos (geriausia nauja atlikėja ir geriausias alternatyvios muzikos albumas), du nepriklausomos muzikos apdovanojimai (geriausias metų albumas ir metų debiutas) ir krūva kitų. Pradžioje Arlo mokėsi kurti muziką iš „YouTube“ vaizdo įrašų ir įrašinėjo vokalą spintoje. Tada per 15 minučių sukurta pirmoji dainą „Cola“, vien „Spotify“ šiandien perklausytą jau daugiau nei 26 mln. kartų. Pirmasis jos darbas „Collapsed In Sunbeams“ yra ištraukos iš Arlo Parks paauglystės dienoraščių. Savo kūriniuose ji liečia artimo mirties, vienišumo, seksualumo, išdavystės ir pasiklydimo pasaulyje temas, kurios artimos kiekvienam iš mūsų. Ji meistriškai žaidžia žodžiais, nes pirmiausia yra poetė, įkvėpta Patti Smith, Sylvios Plath ir Joni Mitchell. Poezija yra neatsiejama ir labai svarbi jos muzikos dalis.
Turbūt sakyti, kad naujas „Kindness” albumas, pasirodysiantis penktadienį, patenka į mūsų laukiamiausių metų sąrašą, jau net neverta. Tačiau… tačiau turime nerealią naujieną.
Projektas, kurio kūrinį „I’ll Be Back” mes iki šiol perklausome kelis kartus per dieną, atvyksta į Lietuvą. Adamo Bainbridge‘o projektas „Kindness” sausio 23 dieną surengs pasirodymą ne kur kitur, o Vilniaus menų fabrike „Loftas”.
Savo diskografijoje britas turi du albumus. Paskutinė plokštelė „Otherness” buvo išleista 2014-aisiais. Taigi, jau šį penktadienį muzikos parduotuves pasieks trečiasis.
Vieša prekyba į vienintelį „Kindness” pasirodymą Lietuvoje „Bilietai LT“ kasose ir internete www.bilietai.lt startuoja rugsėjo 9 d. nuo 12 val.
Panašu, kad šis ruduo bus itin turiningas sunkiosios muzikos mėgėjams. Šiandien viešojoje erdvėje pasklido žinia, jog spalio 13 d. Vilniuje, klube „Kablys“ pasirodymą surengs drone metal pionieriai ir vėliavnešiai „Sunn O)))“. Tie, kam šio kolektyvo kūryba yra žinoma, puikiai supranta kokia puiki žinia tai yra!
„Sunn O)))“ skleidžiamos vibracijos yra ne ta muzika, kurią galima lengvai suprasti ir priimti ir kaip tik todėl jų neišgirsite per radiją ar televiziją. „Sunn O)))“ kūryba – tai tamsi ir intensyvi drone, noise, avangardinio džiazo ir minimalistinės muzikos sintezė, plečianti muzikos, kaip meno formos, ribas ir laužanti įprastus sunkiosios muzikos standartus.
Balandžio 26-ąją pasirodė naujasis „Sunn O)))“ albumas „Life Metal“. Jį grupės branduolys Stephen O’Malley ir Greg Anderson, kartu su prodiuseriu Steve Albini (dirbusiu su „Pixies“, „Nirvana“, „PJ Harvey“, „Neurosis“ ir kitais) įrašė į magnetinę juostą naudodami tik analoginę techniką. „Life Metal“ – pirmasis darbas po ketverių metų pertraukos ir pirmasis iš dviejų albumų, kuriuos grupė yra pažadėjusi šiemet. Antrojo šiais metais pasaulį išvysiančio albumo „Pyroclasts“ pasirodymo data dar neskelbiama.
Kaip suprantate, „Sunn O)))“ yra itin nišinis kolektyvas, tačiau per du kūrybinio darbo dešimtmečius jie užsidirbo gerbiamą vietą sunkiosios muzikos Olimpe. Žmonės ir internetas kalba, jog „Sunn O)))“ koncertai yra audiovizualinė patirtis, kurios neįmanoma iki galo suprasti vient tik klausant grupės įrašų. Šią muziką reikia pajusti ir išgyventi gyvai. Todėl visi, kuriems tamsa nesvetima ir kuriems negaila ausų būgnelių, yra kviečiami spalio 13 d. Vilniaus klube „Kablys“ kartu patirti „Sunn O)))“ garso magiją.
manoMUZIKOS kolektyvui dream pop žanras jau seniai glosto muzikines širdis. Tikrai neneigsime, kad prieš 15 metų susikūręs duetas „Beach House” – viena esminių šio „glostymo” priežasčių.
Nuo debiutinio, dar 2006 metais išleisto albumo iki pernai pasirodžiusio ir puikiai kritikų įvertinto įrašo „7” jie yra itin dažnas mūsų muzikinis palydovas. Kad ir kur bebūtume, kad ir ką bedarytume, „Beach House” kūryba dažnai tampa tikrų tikriausiu išsigelbėjimu.
Todėl kai pamatėme žinią apie Victorios Legrand ir Alexo Scally muzikinį filmą, iškart supratome, kad tai – geriausia pažintis (dar nesusipažinusiems) ir nuostabi patirtis (jos išsiilgusiems) pajusti šio Baltimorės dueto kūrybos galią.
Prieš kelias dienas buvo pristatytas muzikinis „Beach House” dokumentinis filmas. Beveik pusantros valandos trukmės koncertas Brukline, kuriame duetas atliko 18 dainų, vyko praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje. Jį nufilmavo, sutvarkė, paruošė bei pristatė mūsų itin mylimas muzikinis portalas „Pitchfork„.
Prieš porą dienų lietuvaitė Gjan pasidalijo savo nauja daina „Numbers” ir jos žodžių video. Pristatydama šį kūrinį atlikėja suskubo paskelbti dar vieną gerą žinią – šį rudenį įvyks kol kas didžiausias jos pasirodymas.
Spalio 24 d. Vilniuje ji surengs naujojo albumo pristatymo koncertą. Šiai išskirtinei progai dainininkė pasirinko „Cozy by Siemens arena“ erdvę. Tai bus didžiausias solinis koncertas GJan karjeroje. Iki tol viena talentingiausių Lietuvos dainininkių koncertuodavo itin retai.
Jau šią vasarą Lietuvos melomanų laukia dar vienas rimtas muzikinis džiaugsmas – sostinės Vingio parke pasirodymą surengs grupė „The 1975”. Mančesterio ketverto koncertas įvyks rugpjūčio 6 dieną. Specialiai šiam koncertui įrengtoje erdvėje galės tilpti tik 5 tūkstančiai grupės fanų.
Lietuvoje grupė pristatys praėjusią savaitę išleistą savo albumą „A Brief Inquiry into Online Relashionships“. Šis įrašas jau pirmąją pardavimų savaitę tapo perkamiausiu Didžiojoje Britanijoje.
Beje, manoMUZIKA primena, kad visi trys iki šiol išleisti „The 1975” albumai užkopė į Jungtinės Karalystės albumų čarto viršūnę.
Ką tik pasirodžiusį trečią kolektyvo albumą „A Brief Inquiry into Online Relashionships“ prodiusavo „The 1975“ nariai Matthew Healy ir George’as Danielis. Kartu tai pirmas pilnas įrašas, prie kurio rankų nėra prikišęs ilgametis kolektyvo prodiuseris Mike’as Crossey.
Paskutinis Mančesterio ketverto albumas, plokštelė „I Like It When You Sleep, for You Are So Beautiful yet So Unaware of It“ buvo išleista 2016-ųjų vasario pabaigoje, debiutinis grupės įrašas pasirodė 2013-aisiais.
Vos grupei grįžus iš Liepojos (kur, pasak gitaristo Tito Joneliūkščio, prie visų nuotykių dar prisidėjo ir staiga sugedusi grupės transporto priemonė) mes pakvietėme Julijų ir Titą kartu ramiai išgerti puodelį kavos ir pasikalbėti apie šį bei tą, o ypač apie artėjantį koncertą Trakų pilyje, kur grupės dainoms atsiskleisti vėl padės Modesto Barkausko diriguojamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.
Nuotraukos autorė Monika Penkutė
Tai papasakokite, koks gi bus Jūsų koncertas Trakuose? Ar tai yra jau atidirbta programa, ar galime tikėtis netikėtumų?
Julijus: Kadangi su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru jau grojome penkis didelius koncertus – programa daugiau mažiau yra atidirbta ir aiški. Bet šįkart koncerte Trakuose turėsime ypatingą svečią – Jurgą. Na ir pati koncerto vieta – Trakų pilis – diktuoja tam tikrą renginio atmosferą.
Titas: Taip pat norėčiau pabrėžti, kad lyginant su mūsų ankstesniais koncertais ir „Untold Story“ įrašu dabartinė mūsų ir orkestro programa yra šiek tiek pastiprinta, sunkesnė. Ruošdamiesi koncertui Šv. Kotrynos bažnyčioje mes turėjome atsižvelgti į specifinę bažnyčios akustiką ir aurą, vengėme fūzuotų gitarų. Tačiau atvira Trakų pilies erdvė leidžia mūsų muzikoje „pabarstyti pipiriukų“ (juokiasi).
O ką Jums reiškia groti su orkestru? Ar Jūs repetuojate visi kartu? Ar iš vis repetuojate? Kaip tai vyksta?
Julijus: Kadangi orkestre groja labai daug žmonių – dažnos bendros repeticijos yra neįmanomos. Kiekvienai repeticijai mes išskirtinai rimtai ruošiamės, padarome namų darbus ir labai tiksliai žinome ką visi susitikę turime daryti.
Titas: Kai ruošėme programą Šv. Kotrynos bažnyčiai, mums buvo labai smalsu ir šiek tiek baugu. Ilgą laiką turėjome parašytas partitūras orkestro instrumentams, bet orkestro muzikantai repetavo atskirai ir tik likus savaitei iki pasirodymo pradėjome visi repetuoti kartu. Tokia euforiška nuotaika buvo! Buvome labai nustebinti, kaip didingai skamba mūsų dainos. Dabar, kadangi žinome ko tikėtis, yra paprasčiau pasiruošti. Repetuojame atskirai, o artėjant pasirodymui susirenkam, pasitikrinam ir važiuojam.
Ar buvo sudėtinga perteikti savo muziką orkestro instrumentams? Koks buvo šis procesas?
Julijus: Visų pirma labai džiugu, kad Šv. Kristoforo orkestras itin pozityviai priėmė mūsų idėją šį projektą kurti būtent su jais. Tačiau tai nebuvo paprasta, laukė labai didelis darbas. Mes norėjome, kad orkestras atliktų ne palaikomąją funkciją, o taptų kūrinių dalimi. Nors mes ir pažįstame natas – negalėjome visko padaryti patys, todėl orkestras pasiūlė anksčiau altu orkestre grojusį muzikantą Tomą Petrikį, kuris parašė visas partitūras ir mūsų dainas pritaikė kameriniam skambesiui. Tomo parašytos natos pranoko mūsų lūkesčius ir puikiai perteikė dainų nuotaiką. Nemažai melodijų yra sukurtos specialiai, jų mūsų muzikoje anksčiau nebuvo. Tai nėra vien dirbtinai priklijuotas palaikymas. Mūsų muzika buvo uplift‘inta į visai kitą lygmenį.
Julijus: Kurdami aranžuotes antrojo albumo „She is the Darkness“ dainoms mes atsispyrėme nuo orkestrinių elementų, įrašuose naudojome pučiamuosius, timpanus ir kitus panašius instrumentus. Būtumėm ir dar smarkiau užsimoję, tačiau mes nesame kompozitoriai ir parašyti partitūrų mes patys tuomet dar negalėjome. Šio projekto su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru metu mūsų dainos atsiskleidė ir nuskambėjo taip, kaip mes jas įsivaizdavome. Todėl aš nesutikčiau su šiuo Andriaus teiginiu. Tai yra gana stereotipiškas pasakymas, neva grupei reikia pribręsti. Viena grupė yra nelygi kitai. Mūsų visa kūryba yra labai artima tam didingam, orkestriniam skambesiui.
Titas: Aš manau, kad tą subrendimą būtent galima ir aplikuoti tokioms grupėms kaip „ba.“, kurios groja veržlų pankroką, bet atėjus tinkamam laikui tikrai sugebėtų atsisėsti ant aukštos kėdės su akustine gitara ir įbrėžti savo griežtą muziką su orkestru. Bet mūsų kuriama muzika reikalauja orkestrinio skambesio, tad mums tai nėra subrendimo reikalas. O galbūt mes tiesiog jau subrendome tam (juokiasi)…
Norėčiau paklausti Jūsų apie dar vieną įdomų projektą, kuriame dalyvavote. Tai – spektaklis „Neišmoktos pamokos“, pagal Aleksandr Špilevoj pjesę. Šiame performanse žiūrovai yra kviečiami mokytis dalykų, kurių mokykloje – institucijoje, kurioje mes turėjome būti ruošiami gyvenimui – mūsų kažkodėl nemokė. Jūs šiam spektakliui akomponavote gyvai, iš savo kūrinių sudėliojote tam tikrą, aktorių žodžius nuspalvinantį koliažą. Papasakokite, kaip ten atsidūrėte ir koks jausmas buvo grojant kitokiame amplua nei esate pratę.
Julijus: Mūsų bosistas Paulius ir šios pjesės autorius bei spektaklio režisierius Aleksandr Špilevoj yra buvę grupiokai, kartu Kaune studijavę garso režisūrą. Tiesa vėliau Aleksandras persikėlė į Vilnių ir įstojo į aktorinį. Aleksandras pažįsta mus, mėgsta mūsų muziką, todėl ir pasiūlė mums šį projektą jau turėdamas viziją kurios dainos fragmentai derėtų prie kurios scenos.
Titas: O mes ilgai spyriojomės. Tuo metu mums buvo labai įtemptas metas – išleidome albumą „She is the Darkness“, daug koncertavome… Projektas pasirodė įdomus, tačiau nenorėjome jo daryti bet kaip, o gerai paruošti produktą galvojome, kad neturėsime laiko. Bet laimėjo Aleksandro argumentas, jog esame kertinė spektaklio dalis ir jeigu mes nesutiksime – spektaklio tiesiog nebus.
Julijus: Bet dabar labai džiaugiamės šiuo projektu. Tai nėra pirma mūsų patirtis teatro scenoje. Esame prieš kelis metus Šiaulių dramos teatre kūrę muziką Tomo Jašinsko režisuotam spektakliui „Inertiškos dujos“. Kaip pats sakei, teatro scena yra kitokia, žiūrovai yra kitokie. Dirbti su aktoriais yra visiškai kitoks, labai interaktyvus procesas. Aktoriai kiekvieną kartą vaidina vis kitaip. Kartais tekstą skaito greičiau, kartais lėčiau. O mums reikia įsijausti į savo vaidmenį, prisitaikyti prie kitų, nuolat klausytis, reaguoti ir išsivartyti kai reikia.
Bet šiaip jūs mėgstate užsiimti tokiais netradiciniais projektais? Dalyvavote teatro spektakliuose, netradicinio formato koncerte „R Kubu“, du kartus dalyvavote slaptuose „Sofar Sounds Vilnius“ koncertuose, grojate su orkestru… Ką tokie projektai duoda Jums kaip grupei?
Titas: Man asmeniškai yra labai įdomu išgirsti tą patį grupės material‘ą kažkaip kitaip nei esu pratęs. Šiuo metu visi grupės nariai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose – Julijus Klaipėdoje, Paulius su Simu Šiauliuose, aš su Tomu Vilniuje – tad būna labai sudėtinga visiems susitikti. Repetuojame atskirai patys sau, poromis ir panašiai. Paruošti kitokias tų pačių dainų interpretacijas, įpūsti į jas naujo oro yra gana sunku, bet bent jau man, labai įdomu.
Julijus: Tai duoda mums judėjimą į priekį. Gal ilgainiui grojant vien koncertus ir dalyvaujant festivaliuose grupės veikla taptų monotoniška, todėl mes tikrai noriai priimame iššūkius ir pasirašome visokioms avantiūroms. Kartais labai sveika yra išeiti iš komforto zonos.
Turbūt panašiai yra ir su netradicinėmis vietomis, kuriose tenka tokių avantiūrų metu groti?
Titas: Manau, kad vietų pasirinkimą išprovokuoja mūsų grojama muzika. Su orkestru groti arenoje būtų keista…
Julijus: Taip. Tokiems ypatingiems koncertams norisi ir ypatingos, kamerinės aplinkos. Pavyzdžiui Šv. Kotrynos bažnyčios sakralinė aplinka uždavė tam tikrą toną ir nuotaiką.
Titas: Kaip ir Trakų pilis. Jos sienų spalva, senovės jausmas… Vieta padiktuoja savo atmosferą.
Julijus: Bet tiesą sakant ant tokių scenų mūsų niekas neužmetė šiaip sau. Pradėjome nuo grojimo baruose ir per trylika grupės gyvavimo metų nuosekliai scenas po truputį auginome. Koncertas Trakų pilyje yra dar vienas puikus mūsų ilgo darbo rezultatas. Scenos auga, iššūkiai rimtėja, o mes vis dar jaudinamės prieš pasirodymus. Gal todėl ir nesustojam, nes vis dar yra įdomu tai daryti. Ir mes nemanome, kad šis projektas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru užsibaigs tik taip – koncertiniu įrašu ir keliais pasirodymais. Galbūt ateityje net pavyks jį išvežti į užsienį, pateikti užsienio klausytojams. Bet kokiu atveju manau, kad tai turės tęstinumą.
O kada sulauksime naujų dainų? Naujo albumo?
Julijus: 2019-ųjų metų gale, tikimės, kad pavyks įrašyti ir išleisti albumą. Patiems jau nusibodo tas pačias dainas groti, tad dar šių metų pabaigą paliksime kūrybai ir rimtai tuo užsiimsime.
Nuotraukos autorius Mantas Repečka
***
„Colours of Bubbles“ ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas vyks šį ketvirtdienį, rugpjūčio 9-ąją dieną Trakų pilies kieme.
Šį vakarą paaiškėjo, kad rudenį Lietuvoje įvyks dar vienas išskirtinis koncertas – sostinės „Compensa” koncertų salėje lapkričio 9 dieną pasirodymą surengs britų kolektyvas „Jungle„.
Vilniuje „Jungle” lankysis europinio turo metu ir čia pristatys savo naują albumą „For Ever”.
Kol kas vienintelį diską 2014-aisiais išleidęs Londono septynetas akimirksniu tapo populiarus visame senajame žemyne. Puikių kritikų įvertinimų sulaukęs įrašas buvo vienas iš nominantų laimėti tų metų prestižinį „Mercury” apdovanojimą bei parduotas daugiau kaip 100 tūkstančių tiražu Jungtinėje Karalystėje buvo pripažintas auksiniu.
„Jungle” grojo didžiausiuose senojo žemyno festivaliuose, o jos muzika buvo girdima ne tik įvairiausiose reklamuose, bet ir populiariuose serialuose.
manoMUZIKA primena, kad „Jungle” prieš trejus metus jau koncertavo Lietuvoje. Grupės pasirodymas įvyko tų metų festivalyje „Granatos”.
Bilietus į vienintelį šių metų „Jungle” pasirodymą mūsų šalyje nuo rugpjūčio 2 dienos bus galima įsigyti visose bilietai.lt kasose.
Spalio 18 d. „Compensa“ koncertų salėje savo pirmąjį pasirodymą Lietuvoje surengs kanadietis Mac DeMarco. Nuo 2008-ųjų kuriantis ir muzikuojantis multiinstrumentalistas yra išleidęs 3 pilnus studijinius albumus. Paskutinis jų – plokštelė „This Old Dog” – pasirodė lygiai prieš metus. Būtent šį įrašą M. DeMarco pristatys ir Lietuvos melomanams.
Prekyba bilietais startuoja gegužės 29 d. Dabar galite įsigyti išankstinius bilietus. Daugiau informacijos apie tai – ČIA.
Į Lietuvą sugrįžta „Rhye“! Švelnus ir beprotiškai muzikalus Milosho kolektyvas šįkart virpins visus, susirinkusius į sostinės Botanikos sodą rugpjūčio 21-osios vakarą.
Po 5 metų pertraukos lyriškasis JAV R&B duetas „Rhye“ šiemet ir pagaliau išleido savo naują albumą. Darbas, kuris vadinasi „Blood“ muzikos parduotuvių lentynas turėtų pasiekė dar vasario pradžioje. Tai – antrasis studijinis kolektyvo įrašas, kurį grupė ir pristatys Lietuvoje.
Debiutinis grupės albumas „Woman” pasirodė 2012 metais. Šį įrašą (kaip ir šiemet išleistąjį „Blood”) puikiai įvertino dauguma muzikos kritikų.
Prieš pusantrų metų „Rhye” surengė sausakimšą pasirodymą menų fabrike „Loftas”. Nė kiek neabejojame, kad šįkart į koncertą norinčiųjų eilės taip pat nusidrieks.
Jeigu Jūsų muzikiniame kalendoriuje dar liko šiek tiek vietos – būtinai pasižymėkite liepos 19 dieną. Vietoje, kuri tiesiog alsuoja jaukumu, Vilniaus Botanikos sode pasirodymą surengs švedė Tove Lo.
Jau rytoj visi muzikos mylėtojai į jos koncertą galės įsigyti pirmuosius bilietus.
Trisdešimtmetė Ebba Tove Elsa Nilsson yra išleidusi tris albumus ir laimėjusi šūsnį muzikinių apdovanojimų (tarp kurių ir MTV Europe statulėlė „Best Swedish Act” kategorijoje). Pasaulyje geriausiai žinoma ji tapo 2014-aisiais, išleidusi kūrinį „Habits (Stay High)”.
Per savo karjerą švedė yra apšildžiusi Maroon 5, Katy Perry ir grupę „Coldplay” jų pasaulinių gastrolių metu. Tove Lo savo biografijoje jau turi darbo patirties su Lorde, Flume, „Years & Years“, Alesso, „Icona Pop“, Hilary Duff, „Girls Aloud“ ir Wiz Khalifa. Nežinantiems manoMUZIKA primena, jog Ebba yra Ellie Goulding superhito „Love Me like You Do“ autorė.
