Mielas, jaukus ir tiesiog toks, kad norisi jo klausytis vėl ir vėl – Bruce Hornsby kūrinys, prie kurio prisidėjo „Bon Iver“ nariai Justin Vernon ir Sean Carey.
Jei patiko „Cast-off“ – daugiau kūrinių rasite balandžio 12 dieną išleidžiamame B. Hornsby albume „Absolute Zero”.
Sophie Payten iš Australijos geriau žinoma, kaip Gordi, praėjusiais metais pristatė savo debiutinį albumą „Reservoir”. Jame yra ir daina su mūsų mylimu S. Carey iš „Bon Iver”. Kūrinys „I’m Done” ir jo vaizdo klipas šiandien atsiskleidžia visu gražumu.
Neįtikėtino gražumo vaizdo klipu dainai „Yellowstone“ šiandien pasidalino grupės „Bon Iver“ narys Sean Carey. Patį kūrinį rasite prieš mėnesį išleistame jo soliniame diske, „Hundred Acres“ — tai jau trečiasis solinis diskas S. Carey diskografijoje. Nuoširdžiai patariame jo nepraleisti – estetinis malonumas garantuotas.
Apie solinio S. Carey albumo „Hundred Acres” pasirodymą jau skelbėme – šio disko galėsite pasiklausyti jau vasario 23 dieną. Šiandien dalinamės antruoju singlu iš šio albumo – jautria ir melodinga daina „More I See“.
Gera žinia visiems S. Carey muzikos mylėtojams! Vakar atlikėjas pasidalino informacija, kad vasario 23 d. išleidžiamas naujas jo studijinis diskas pavadinimu „Hundred Acres”.
Po keturių metų pertraukos pasirodysiantis albumas yra trečiasis „Bon Iver” grupės nario Sean Carey diskografijoje. Šiandien kviečiame išgirsti pirmąjį įrašo singlą „Fool’s Gold”.
„Teen Daze“ daina, įrašyta su grupės „Bon Iver“ perkusininku S. Carey sulaukė ir vaizdo klipo. Šį kūrinį rasite vasarį išleistame „Teen Daze“ albume „Themes For Dying Earth“, na o jam skirtą video klipą režisavo kompanija iš Vankuverio, Nakasone Folk.
Gruodžio mėnesio antroje pusėje susidėlioti metų mėgstamiausių sąrašą man yra savotiška tradicija, kurios ištikimai laikausi, bet pastebiu, kad su kiekvienais prabėgančiais metais darausi vis įnoringesnis. Štai pernai metams dar nesibaigus aš jau pakankamai aiškiai žinojau kas užims pirmąsias topo vietas, o šįkart teko gerokai ilgiau pasukti galvą. Per 365 dienas pasirodė tikrai ne vienas ilgai lauktas diskas, bet pradėjus sudarinėti šį penkioliktuką ėmė atrodyti, kad 2014-ieji nebuvo tokie vaisingi, kokių tikėjausi. Galvojau, dvejojau, bet kaip ir kiekvienais metais sąrašą pabaigus teko jį trumpinti ir braukyti pavadinimus, kad pernelyg neišsiplėsčiau.
Sakiau tai pernai, sakau ir šiemet – kiekvienas muzikinis topas yra kažkuo subjektyvus. Toks yra ir manasis. Teisingos muzikos 2014-aisiais išleista gerokai daugiau nei penkiolika albumų ir penkiolika kūrinių, bet žodžius „teisinga muzika” kiekvienas supranta savaip.
„Bon Iver” narys Sean Carey šiais metais išleidęs puikų solinį albumą „Range of Light“ kartu su grupe pasirodo scenoje, kur atlieka kūrinį „Fleeting Light”. Gyvai daina suskamba dar įstabiau nei išleistame įraše.
Kol kultinis kolektyvas „Bon Iver” ir jo siela Justin Vernon ilsisi ir realizuoja per pasaulinius koncertinius turus sukauptus kūrybinės minties lobius, grupės perkusininkas Sean Carey užsiima soline veikla ir keliaują per pasaulį pristatinėdamas savo naują albumą „Range of Light”.
Pristatome naujo S. Carey kūriniu „Chrysalis” gyvą atlikimą.
Prieš porą metų manoMUZIKOS kalbintas grupės „Bon Iver” narys S. Carey šiandien pranešė apie ilgai lauktą pilno studijinio albumo pasirodymą. Kol kas du EP išleidęs lyrikas paskelbė, kad pirmas visas pilnas naujas jo diskas muzikos parduotuves pasieks balandžio 1 dieną.
Albumas, kurį, kaip ir visus su grupės „Bon Iver” narių veikla susijusius muzikinius projektus išleis puikus JAV indie leiblas „Jagjaguwar„, vadinsis „Range Of Light”.
Pranešęs žinią apie naują diską, S. Carey pasidalino ir pirmąja naujojo albumo daina – kūriniu „Fire – scene”.
S. Carey – jau neblogai Lietuvai pažįstamas atlikėjas. Kultine tampančios Viskonsino berniukų grupės „Bon Iver” narys, prieš porą metų išleidęs savo debiutinį solinį albumą „All We Grow”, praėjusios savaitės viduryje pasauliui padovanojo naują dainą „Two Angels”. Tai kūrinys, kuris bus įtrauktas į gegužės mėnesį pasirodysiantį atlikėjo naujausią EP „Hoyas”.
S. Carey
Kadangi manoMUZIKA akylai seka tiek „Bon Iver”, tiek ir visų jos narių kūrybinius procesus, žinia apie S. Carey naują kūrinį mums tikrai buvo ir labai netikėta, ir labai miela.
Praėjusiais metais kalbintą atlikėją penktadienį trumpai pakalbinome darkart. Tad dalinamės su manoMUZIKOS skaitytojais žinia iš „pirmų lūpų”. Pats Seanas Carey sutiko trumpai šnektelti su mumis ir pasidalinti žiniomis tiek apie savo solinę kūrybą, tiek apie koncertinį „Bon Iver” turą, kuris šiuo metu yra persikėlęs į Australiją.
NAUJA SOLINĖ MUZIKA – SU ELEKTRONIKOS PRIESKONIU
Papasakok apie tai, kaip ir kur įrašei naująjį kūrinį „Two Angels”? Kaip apskritai sugebi rasti laiko savo solinei kūrybai, kai pastarieji metai buvo praleisti nuolat koncertuojant su „Bon Iver”?
„Two Angels” buvo sukurta praėjusią žiemą. Turėjau laisvą akimirką tarp S. Carey solinio ir „Bon Iver” koncertinio turo. Mano geras bičiulis Benas Lesteris parodė savo naują dainą, ties kuria tuo metu dirbo. Kūrinys man labai patiko, todėl paklausiau jo, ar negalėčiau dainai sukurti pagrindinės melodijos ir žodžių. Gavau teigiamą atsakymą ir taip gimė „Two Angels”. Pasikviečiau porą bičiulių, kurie įrašė gitaros ir trombono partijas, sumaišėme visa tai su pučiamaisiais instrumentais bei elektroniką ir gavome galutinį rezultatą, kurį galėjote išgirsti praėjusią savaitę.
Netrukus išleisi „Hoyas” – nepilną albumą, kuris dienos šviesą išvys gegužės pradžioje. Ar jis skirsis nuo tavo debiutinio įrašo „All We Grow”?
Tikrai taip. „Hoyas” bus kur kas labiau elektroninis įrašas. Jame bus kur kas mažiau orkestrinių pasažų, bet kiek daugiau ritmiškai išreikštų variacijų. Šis darbas bus šviesesnis nei „All We Grow”. Tiesą sakant, niekada nemaniau, kad dainos, kurias kūriau tiesiog todėl, kad man patiko kurti, kada nors taps EP dalimi. Tai – grynai eksperimentinis įrašas.
Gal jau pradėjai galvoti ir apie pilną antrą studijinį diską bei naują koncertinį solo turą?
Kol kas turim suplanavę daug koncertų su „Bon Iver”, tad apie solinį turą neturiu progos net pagalvoti. Lygiai taip pat neturiu planų ir naujam albumui. Tiesiog kuriu muziką ir tuo mėgaujuosi.
Kada pasirodys kita tavo daina iš „Hoyas”?
Nežinau. Viskas, ką žinau, yra tai, kad maždaug už poros savaičių „Hoyas” bus galima užsisakyti iš anksto. O parduotuves jis pasieks gegužės 8.
VISKAS, KUO RŪPINASI BON IVER MUZIKANTAI – TIK MUZIKA
Ar sunku būti ir solo atlikėju grojant grupėje „Bon Iver”, kur pirmu smuiku griežia charizmatiškasis Justinas Vernonas?
Sakyčiau, kad tai ne tiek sunku, kiek labai skirtinga. Ypač skiriasi koncertų mastai. Su „Bon Iver” mes grojame didžiulėse arenose, tuo tarpu su S. Carey – mūsų koncertuose dominuoja mažos erdvės, kurias pasiekiame nameliu ant ratų. Tokie skirtumai taip pat yra labai smagūs.
Bon Iver koncertas Hamburge (nuotr. Ashlee Lee Gray)
Kaip apskritai sekasi „Bon Iver” koncertinis turas? Ką reiškia muzikantui būti vienos populiariausių šiandien indie grupės nariu?
Visa tai galiu apibūdinti vienu žodžiu – „smagu”. Galiausiai su „Bon Iver” esame tokiame taške, kai vienintėlis rūpestis, dėl kurio mums turi skaudėti galvą, yra muzika. Viskas, ką mes turime padaryti – tai užlipti ant scenos ir sugroti gerą koncertą. Rūpinamės tik muzika. Tai – prabanga. Be to, yra pasakiškai gera sulaukti puikių atsiliepimų apie mūsų kuriamą muziką visuose pasaulio kraštuose. Tikrai nėra taip, kad Amerikoje būtumėme populiaresni nei kitose pasaulio šalyse.
Vasarą vėl sugrįšite į Europą. Ar yra tikimybė išvysti „Bon Iver” mūsų šalyje?
Nesu tikras, nes koncertų derinime nedalyvauju. Kiek žinau tikrai bent jau būsime netoli Lietuvos (aut. Past. – „Bon Iver” koncertuos Lenkijoje vykstančiame „Heineken Opener” festivalyje).
Šio „Bon Iver” turo metu ant scenos grojate aštuoniese. Kaip tai pakeitė grupės narių vaidmenis kolektyve?
Sakyčiau, kad tai tapo iššūkiu visiems. Privalome tarpusavyje susiderinti, pajusti vieni kitus ant scenos ir, kaip sakei, priprasti prie kiek pakitusių vaidmenų. Tačiau jei mums viskas pavyksta – mes skambame tikrai labai galingai.
Ar galėtum įvardinti įsimintiniausią akimirką šiame „Bon Iver” ture?
Neseniai buvome Naujojoje Zelandijoje. Tai buvo fantastiška.
Kuris koncertas grupei „Bon Iver” buvo įsimintiniausias šio turo metu? Kuriai miniai smagiausia groti?
Ko gero išskirčiau dabartinį turą Australijoje. Adelaidėje ir Melburne turėjome neįtikėtinus koncertus. Ir nors jie buvo skirtingi, abu renginiai buvo nuostabūs.
Neseniai pristatėte „4AD“ sesiją – pusvalandžio trukmės filmuotą medžiagą, kuriame tu ir „Bon Iver” lyderis Justinas Vernonas dviem fortepijonais atliekate penkias grupės dainas. Kaip kilo idėja surengti tokio pobūdžio pasirodymą? Kokia buvo jūsų bičiulių reakcija?
Justinas šitą idėją turėjo jau seniai. Turėjome ją įgyvendinti dar Mineapolyje (mieste, kuris yra artimiausias didmiestis, esantis prie mūsų gimtojo Viskonsino), tačiau ji taip ir liko tik gražia idėja. Vėliau gavome pasiūlymą iš mūsų leidybinės kompanijos „4AD” padaryti kažką įdomaus, o Justinui patiko šios idėjos paprastumas – du fortepijonai ir daugiau visiškai nieko. Mes abu grojame pianinu (nors ir nesame profesionalūs grojikai), tad idėją įgyvendinti nebuvo sudėtinga. Tiek bičiuliams, tiek ir grupės gerbėjams „4AD“ sesija tikrai labai patiko.
Kai tave kalbinau prieš metus, kreipdamasis į melomanus Lietuvoje, sakei, kad tikiesi artimiausiu metu susitikti su mūsų šalies gyventojais. Ką dabar pasakytum Lietuvai?
(juokiasi) pasakyčiau paprasčiau. Ačiū, kad klausotės „Bon Iver” ir S. Carey. Galiu patikinti, kad žinojimas, jog mūsų muzikos klausosi žmonės, gyvenantys toli nuo mūsų gimtinės, mums labai daug reiškia. Tai tikrai mus įkvėpia ir skatina kurti.
2010 metais išleidęs savo puikų debiutinį solinį albumą „All We Grow”, Seanas Carey (prisistatantis tiesiog S. Carey vardu) pasauliui vis dar geriau žinomas kaip vienos populiariausių pastarųjų metų indie grupių „Bon Iver” narys. Dažnai Justino Vernono šešėlyje liekantis muzikantas, kurį praėjusiais metais kalbino manoMUZIKA, lieka ištikimas ne tik Viskonsino berniukų kolektyvui, bet ir savo solinei kūrybai.
Dar praėjusiais metais manoMUZIKAI sakęs, kad jo solinė karjera tikrai nesustos, S. Carey tęsi savo pažadą.
Vakar vakare muzikantas pristatė naują (net dvejus metus lauktą) dainą. Kūrinys, kuris vadinasi „Two Angels”, bus įtrauktas į dar šį pavasarį pasirodysiantį Seano Carey nepilną albumą „Hoyas”. Ko gero nieko nenustebinsime pasakydami, kad naujasis EP, kaip ir visi kiti su „Bon Iver” muzika kažkuo susijusių muzikantų darbai, bus išleisti nepriklausomos leidybinės kompanijos „Jagjaguwar”.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.
Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“
Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.
Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai, jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.
Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.
Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.
Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leiblo „Jagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.
Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.