Grupė „The Cranberries” pasidalino paskutiniąja daina, įrašyta kartu su Dolores O’Riordan. Kaip sakė grupė nariai, daina „In The End” puikiai tinka šiai progai, jos pavadinimas ir žodžiai kalba patys už save. Būtent taip vadinsis ir paskutinis grupės albumas, pasirodysiantis jau kitos savaitės pabaigoje.
Jau netrukus grupė „The Cranberries” išleis savo paskutinį albumą. Plokštelė, pavadinta „In The End”, muzikos parduotuvių lentynas turėtų pasiekti balandžio 26 dieną. Grupės nariai vieningai sutarė, kad po netikėtos jų lyderės Dolores O’Riordan mirties praėjusių metų sausį, kolektyvas toliau egzistuoti tiesiog negali.
Tačiau dalis kultinės airių grupės naujos kūrybos jau buvo įrašyta, todėl dabar po truputėli atidenginėjamos ir naujojo įrašo kortos.
Sausio pradžioje pasidalinę pirmuoju nauju kūriniu „All Over Now”, vakar grupės nariai pristatė antrąjį – „Wake Me When It’s Over”
Sausio 15 d. suėjo lygiai metai nuo Airijos roko grupės „The Cranberries” lyderės Dolores O’Riordan mirties.
Nors pasauliui vis dar sunku susitaikyti su mintimi, kad Dolores jau niekada nebeužlips ant scenos, likę grupės nariai vakar pranešė išskirtinę žinią: balandžio pabaigoje bus išleistas paskutinis „The Cranberries” albumas, įrašytas drauge su D. Oriordan.
Pristatant žinią apie naują albumą buvo cituojama ir atlikėjos mama, kuri teigė, jog beprotiškai ilgisi savo dukters, kuri žavėjosi savo būsimu albumu.
Drauge su žinia apie albumą, kuris vadinsis „In The End” buvo pasidalinta ne tik naujo albumo viršeliu (apačioje), bet ir pirmąja būsimo albumo daina „All Over Now”.
Debutiniam „The Cranberries“albumui „Everybody Else Is Doing It, So Why Can’t We?“ švenčiant savo dvidešimtpenkmetį, airių grupė nubraukė dulkes nuo seno demo kūrinio. Kūrinys „Íosa“, kuriame neseniai tragiškai mirusi su niekuo nesupainiojamo balso savininkė Dolores O’Riordan dainuoja airiškai, buvo įrašytas ruošiantis šio disko išleidimui, tačiau daina tuomet „netilpo“ į albumą. Tai vienintelis grupės įrašas airių kalba. „Íosa“ šia kalba reiškia Jėzų.
Dainą ištikimiausi grupės gerbėjai ras jubiliejinėje disko „Everybody Else Is Doing It, So Why Can’t We?“ versijoje, kurią bus galima įsigyti nuo spalio 19-os dienos.
Grupės „The Cranberries“ dainininkės Dolores O’Riordan mirtis šių metų sausio 15 dieną sukrėtė muzikinį (ir ne vien muzikinį) pasaulį. Pagaliau paaiškėjo jos staigios mirties priežastis.
Nors dainininkės psichiatras yra sakęs, kad O’Riordan paskutinio vizito metu neturėjo savęs žalojimo požymių ir buvo geros nuotaikos, ji mirė nuskendusi viešbučio kambario vonioje. Jos kraujyje rastas alkoholio kiekis keturis kartus viršijo normą. Įvykį tirianti policija rado tuščius butelius moters kambaryje. Prieš keletą metų jai buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas.
Ilsėkis ramybėje, Dolores.
In memoriam Doloresai O’Riordan (46), grupės „The Cranberries“ vokalistei, vienam įsimintiniausių balsų devyniasdešimtųjų populiariojoje muzikoje
Šiandien Balibrikene, Airijoje, muzikos pasaulis laidoja praėjusią savaitę netikėtai mirusią airių dainininkę Doloresą O’Riordan. Vyksta užsakytos mišios ir privačios šeimos laidotuvės. Dainininkės mirties priežastis „Hilton Park Lane“ viešbutyje Londone bus paskelbta balandį, jei artimieji sutiks. Muzikos pasaulis jau savaitę gedi ir pagerbia dramatiško likimo talentingą muzikantę. Prie jų prisijungia ir manoMUZIKA.lt.
Iš nedidelio Airijos miestelio Limeriko (Balibrikenas nuo jo nutolęs per 11 kilometrų) kilusią „The Cranberries“ ketveriukę be a.a. Doloresos sudarė broliai Hoganai – gitaristas, kompozitorius Noelis (46) ir bosistas Mike’as (44) – bei būgnininkas Fergalas Lawleris (46). Kalbėti apie šią grupę jautru, nes tai buvo viena grupių, lydėjusių mane paauglystėje ir Doloresos O’Riordan balso tembras yra neatsiejama jos dalis. Teko su šia grupe augti, o praėjusio tūkstantmečio pabaigoje apsilankymas sėkmingiausiame šios grupės koncertų ture buvo ypatinga patirtis. Tuo pačiu tai buvo itin sudėtingas etapas grupės istorijoje. Apie tai ir šis rašinys.
„The Cranberries“ muzika buvo viena svarbiausių devyniasdešimtaisiais formuojančių tuometinių 14-20 metų jaunuolių skonį ir pasaulėžiūrą, padedanti susivokti vertybėse. Grupės kūryba turėjo kažkokio sveiko „spanguoliško“ rūgštumo, kurio reikėjo jaunai sielai. Turbūt kaip ir daugeliui tuo metu besidomėjusių muzika, pirmiausia „The Cranberries“ mano dėmesį patraukė su „Linger“, o galutinai grupę „pardavė“ MTV ir radijo eterį užkariavę hitai „Zombie“ ir „Ode to My Family“. Buvau tarp tų, kurie sekmadienį naktimis užsirašinėdavo M-1 topus (prisimenu džiaugsmą, kai, berods, dvi savaites „Ode to My Family“ praleido pirmoje vietoje). Žinoma, už „The Cranberries“ ir pabalsuodavau (tuo metu tai buvo daroma atvirlaiškiais).
Antrasis grupės albumas „No Need to Argue“ (1994) buvo nuostabus nuo pirmos iki paskutinės kompozicijos. Kaip ir debiutinis darbas „Everybody Else Is Doing It, So Why Can’t We?“ (1993). Šie įrašai buvo švieži ir gaivūs to meto scenoje. Tai buvo laikai, kai Jungtinę Karalystę ištiko britpopo bumas, o JAV – grunge’as, sugriovęs ir perstatęs visą muzikos pasaulį. Tačiau „The Cranberries“ jaukiai rado sau vietą kažkur per vidurį tarp jų. Aktualūs tekstai, savitas skambesys ir su niekuo nesupainiojamas, įtaigus ir iki skausmo jautrus Doloresos vokalas airių grupės vardą išgarsino visame pasaulyje.
Tačiau sulaukta sėkme grupė neturėjo galimybės pasidžiaugti. Populiarumas tapo ir grupės nuosmūkio priežastimi, muzikantai tapo savo sėkmės įkaitais. Nuoširdūs ir kuklūs jaunuoliai iš nedidelio Airijos miestelio iki išpopuliarėjimo buvo keliavę nedaug, todėl subręsti buvo priversti labai greitai. Ypatingas iššūkis teko vokalistei, prie jos kibo bulvarinė spauda, sekusi kone kiekvieną žingsnį ir neleidusi atsipalaiduoti. Išbandymu tapo ir turtas (vienu metu Doloresa O’Riordan buvo tarp penkių turtingiausių moterų britų salose).
1993-1996 metais muzikantai išleido tris albumus ir vieną po kito surengė tris pasaulinius turus (1993 – 126 koncertai, 1994 – 72, 1995 – 118, 1996 – 50). Tai nepraėjo be pasekmių, grupė perdegė ir, deja, taip ir neatsigavo. Atsirado psichologinių problemų, vidinių nesutarimų, nervų priepuolių, pykčio protrūkių, visa tai lydėjo depresija, o kūrybinga veikla tapo darbu, jei ne našta. 1996 metų pabaigoje muzikantai neatlaikė ir atšaukė Australijos ir Europos turus. Tai pakurstė kalbas apie „The Cranberries“ išsiskyrimą arba Doloresos O’Riordan solinės karjeros pradžią. Bet grupės nariai tenorėjo tik poilsio, tad išleido tam tinkantį singlą „When You’re Gone“ ir keliems metams dingo iš akiračio (ir daugiau niekada taip intensyviai neturavo).
Netekęs koncertinio palaikymo albumas „To the Faithful Departed“ (1996), nors neginčytinai pavykęs ir sėkmingas, pagal pardavimus neprilygo fenomenaliems ankstesnių albumų pasiekimams. Nepaisant to, padovanojo „spanguolėms“ aukščiausią poziciją Jungtinės Karalystės singlų tope – Nr. 13 su „Salvation“ (iki tol aukščiausiai buvo pakilę singlai „Linger“ ir „Zombie“ iki Nr. 14, nors be abejonės yra verti gerokai daugiau).
Trečiąjį „The Cranberries“ albumą mėgstu ir vertinu ne mažiau nei pirmuosius. Nors jame ir pasigendu pirmų albumų viršelių sofutės (beje, ją galima išvysti „Supergrass“ vaizdo klipe „Alright“), bet žinant kokioje koncertinėje beprotybėje buvo muzikantai, „To the Faithful Departed“ stebina kaip nepaprastai „blaivus“ albumas, jei galima taip išsireikšti. Neabejoju, kad jį parašyti (dainas sukūrė pagrindiniai grupės kompozitoriai Doloresa O’Riordan ir Noelis Hoganas) ir įrašyti buvo labai sudėtinga, tačiau vienintelis albumo trūkumas, mano nuomone, turbūt yra tik tas, kad jis viena kita daina per ilgas.
1999 metais šiek tiek pailsėjusi grupė pamėgino susigrąžinti pozicijas užkasdama karo kirvį su praeitimi nauju darbu „Bury the Hatchet“. Bet ir klausytojai jau buvo pasikeitę, ir grupės energetika buvo nebe ta. Subrendę po gyvenimo pamokų, ne tokie idealistai, racionalesni, kiek stabilesni psichologiškai, bet, kas blogiausia, praradę dalį šarmo. Atsivertęs seną žurnalą „Q“ (1999 metų balandžio rašinį pavadinimu „The Undead“) matau, kad vis dar ir šiek tiek išbalansuoti.
Naujoje kūryboje melodijos išliko, bet pasikeitė dainų temos. Tekstai tapo sunkiai suprantami ar, švelniai tariant, keistoki. Nors albumo singlas „Promises“ pakartojo aukščiausią „Salvation“ pasiekimą Jungtinėje Karalystėje (Nr. 13), albumas tikslų neįgyvendino. Jo viršelis puikiai atspindi tuometinę grupės būklę – milžiniška akis stebi nuogą vyriškį, kurį akivaizdžiai tai glumina ir jis bando nuo jos slėptis. Kelerius metus per padidinamąjį stiklą stebėta grupė viską tarsi pradėjo nuo nulio. Ir tai nebuvo lengva…
Būtent 1999-aisiais teko semestrą studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Todėl pamatęs paskelbtus „The Cranberries“ koncertus griebiau bilietą į koncertą Londone. Šis pasirodymas (prieš pat išleidžiant albumą „Bury the Hatchet“) buvo mano pirmasis apsilankymas „Shepherd’s Bush Empire“. Grupė tų metų balandį pradėjo naujas pasaulines gastroles, kurias baigė 2000-ųjų liepą. Nors albumas paliko daugiau klaustukų nei atsakymų, publika grupės koncertų akivaizdžiai buvo pasiilgusi. „Bury the Hatchet“ turas tapo didžiausiu ir sėkmingiausiu per grupės karjerą! Koncertams Jungtinėje Karalystėje grupė bendradarbiavo su „Ticketmaster“ ir buvo viena pirmųjų, prekiavusių bilietais į koncertus išskirtinai internete. Atrodo, tai buvo ir mano pirmasis internetu nusipirktas bilietas į koncertą.
Airių pasirodymas jaukioje „Shepherd’s Bush Empire“ salėje paliko didelį įspūdį ir sukėlė daug minčių. Nudžiugino kaip gerbėją, kuris nebesitikėjo šių muzikantų pamatyti scenoje, kokybiškai suskambusi programa kuteno melomaniškus jausmus. Visada norėjosi gyvai išgirsti savitą Doloresos balsą. Bet tuo pačiu koncertas šiek tiek priminė po ligos atsigaunančio ligonio aplankymą, kuris jaučiasi gerokai geriau, bet pasekmės dar nepraėjusios. Pasirodymui pritrūko šviežumo ir buvimo kartu džiaugsmo. O dar labiau – naujų stiprių dainų. Bet ar galima tikėtis daugiau iš reabilitacijos proceso?
Savo pasirodymą muzikantai pradėjo naujojo albumo kūriniais „Promises“, „Animal Instinct“, „Loud and Clear“. Po jų jaukiai ir įtikinamai nuskambėjo „Ode to My Family“. Koncertui renginio vieta labai tiko. Įsitaisęs stovimame parteryje turėjau galimybę muzikantus stebėti gana iš arti. Jų veiduose didelio buvimo scenoje džiaugsmo neišskaičiau, daugiau profesionalų susikaupimą, o Doloresos veide ir rūpesčių paliktus pėdsakus.
Naujose dainose temos pasisuko apie jos aktualijas – motinystę, vaikus ir su tuo susijusius išgyvenimus. Kažkada kuklumą pamynusi drąsi išsišokėlė „persijungė“ dainuoti apie motiniškas problemas ir klausytojui tai tapo tam tikru iššūkiu. Grupės kūryboje nebeliko to originalumo, kuris visus tuos metus varė juos į priekį (tuo pačiu ir prapultin). Nepaisant to, kokybiškas, komortabilus ir melomaniškas koncertas liudijo brandumą ir išpildė svajonę pamatyti paauglystės dievukus scenoje. „The Cranberries“ kūrė save iš naujo, vyko transformacijos etapas. Dar buvo galima paragauti senųjų „spanguolių“ skonio, bet tuo pačiu pajausti judėjimą nauja kryptimi.
Energijos pliūpsnį koncerte ištransliavo piktesni kūriniai „Salvation“, „Promises“, širdis daužėsi klausant „Zombie“, „I Can’t Be With You“, „Linger“ ar „Daffodil Lament“. Programą pakiliai pabaigė taikliai parinkta daina „Dreams“. Iš pirmą kartą išgirstų kūrinių labiausiai įsiminė „Shattered“.
„The Cranberries“ koncerto programa („Shepherd’s Bush Empire“ Londonas, 1999 balandžio 12 d.): „Promises“, „Animal Instinct“, „Loud and Clear“, „Ode to My Family“, „Sunday“, „Linger“, „Wanted“, „Still Can’t…“, „Salvation“, „Saving Grace“, „You and Me“, „Daffodil Lament“, „I Can’t Be With You“, „Waltzing Back“, „Ridiculous Thoughts“, „Delilah“, „Zombie“, „Pretty“, „Shattered“, „Desperate Andy“, „Dreams“.
Albumas „Bury the Hatchet“ nėra toks blogas, kaip gali pasirodyti paskaičius. Dainos „Promises“, „Loud and Clear“, „Just My Imagination“ ar „Shattered“ lygiaverčiai gali skambėti su bet kuria ankstesnių albumų klasika, tačiau kiek per daug naujų kūrinių jautėsi diską užpildančiais „filleriais“. Pradedant albumu „Bury the Hatchet“ pirmą kartą „The Cranberries“ gerbėjų ratas nebesiplėtė ir tolimesnėje veikloje liko gana uždaras.
Nors „Wake Up and Smell the Coffee“ (2001) yra stipresnis, įdomesnis ir pozityvesnis albumas, pirkėjų jis inertiškai buvo priimtas dar prasčiau už ankstesnį darbą. Gerbėjai šį įrašą vertina kaip neblogai pavykusį, kurio malonu klausytis, tačiau plačiajai auditorijai jis nebebuvo aktualus. Dideliu hitu netapo ir pagrindinis šio albumo singlas „Analyse“ (Nr. 28 Airijoje, Nr. 89 Jungtinėje Karalystėje, bet pakilo į Portugalijos, Ispanijos ir Italijos topų penketukus). Po metų leidėjai išleido geriausių „The Cranberries“ dainų rinkinį „Stars: The Best of 1992-2002“ ir tuo įdomiausias ir aktyviausias grupės kūrybinis etapas buvo uždarytas. Kiek vėliau „The Cranberries“ nutraukė šeštojo albumo įrašus ir pranešė, kad ima pertrauką ir dirbs nebent prie solinių projektų.
Visgi po įvairių solinių bandymų 2009 metais grupė sugrįžo ir dar po kelerių metų išleido albumą „Roses“ (2012), sulaukusį ganėtinai mažai dėmesio. Pernai balandį pasirodė akustinis albumas „Something Else“. Jame orkestrinėmis aranžuotėmis suskambėjo įvairūs seni grupės kūriniai ir trys naujos dainos – „Why“, „The Glory“ ir „Rupture“, kuriuos, o ypač „Why“, „The Cranberries“ gerbėjai tikrai perklausys su malonumu.
Šiems metams grupė kūrė naujus koncertinius planus. Pernai problemų su nugara (dėl daug metų kilnotų jai per sunkių gitarų) turėjusi vokalistė su gerbėjais prieš kelias savaites dalinosi gera žinia, kad šiemet susitiks koncertuose. Deja, šiems planams nebuvo lemta išsipildyti. Turėjau vilčių kada nors aplankyti „The Cranberries“ koncertą vėl arba dar daugiau – išvysti grupę ir mūsų šalyje… Esu tikras, kad ši muzika Lietuvoje turi daug gerbėjų.
Ketveriukės įtaką galime išgirsti grupės „Airija“ kūryboje, šiek tiek juos girdžiu ir „Foje“ albume „Kai perplauksi upę…“ (1995). Kalbama, kad 1989 metais vietoj pasikeitusių planų į festivalyje Loriente Prancūzijoje neatvykusios grupės „Cranberry Saw Us“ (toks buvo pradinis „The Cranberries“ pavadinimas), prancūzai pasikvietė byrančios Sovietų Sąjungos kolektyvą „Antis“ (ir tai buvo vienas paskutiniųjų „Anties“ koncertų prieš išsiskyrimą 1990-aisiais). Prieš keliolika metų kelis „The Cranberries“ koncertus apšildė ir iki šiol šią grupę gerais žodžiais mini latviai „BrainStorm“.
Iš Baltijos šalių grupė 2011-ais planavo sugroti Estijoje alaus festivalyje „Õllesummer“, tačiau pasirodymą atšaukė. Pernai grupė koncertavo Vroclave, o 2012 metais lankėsi Varšuvoje. Paskutiniu „The Cranberries“ pasirodymu tapo gruodžio 14 dienos pasirodymas „Billboard Music Group’s 2017 holiday party“ renginyje, Niujorke.
Pastarąją savaitę muzikos topuose buvo galima išvysti seniai nematytą „The Cranberries“ kūrinių atgimimą. Štai Jungtinėje Karalystėje grupės įrašų pardavimai išaugo beveik 1000 procentų, į singlų topą sugrįžo „Zombie“ (Nr. 44), „Linger“ (Nr. 47), „Dreams“ (Nr. 66). Albumų tope galima rasti „Stars: The Best of 1992–2002“ (Nr. 16), „No Need to Argue“ (Nr. 61), „Roses“ (Nr. 73). Dar didesnį bumą grupės įrašai sukėlė JAV, kur muzikos pardavimai ir klausymas išaugo per 11000%.
Populiariausias grupės hitas „Zombie“ „YouTube“ šiuo metu yra peržiūrėtas 680 milijonų kartų. Per savo karjerą „The Cranberries“ pardavė per 40 milijonų įrašų, laimėjo Ivor Novello (1997), MTV Europos muzikos apdovanojimą (1995), tačiau, kas kur kas svarbiau – pelnė milijonų klausytojų simpatijas įvairiose pasaulio šalyse. Tikėtina, kad po Doloresos netekties „The Cranberries“ nebeliks, nebent mus pasieks įvairūs neišleisti kūriniai ar kompiliacijos. Kaip ten bebūtų, grupės muzikantai per savo dramatišką karjerą nuveikė nepaprastai daug, buvo vieni tų, kurie savimi praturtino muzikos pasaulį ir didelis, ačiū, jiems už tai! Klausyti „The Cranberries“ muzikos yra labai gera ir kuo daugiau žmonių jos klausysis, tuo daugiau šiame pasaulyje bus jautrių, susivokusių ir supratingų žmonių. Doloresa, „we miss you, when you’re gone…“
Dolores O’Riordan
Praėjusį vakarą pasaulį apkriejo žinia apie vienos ryškiausių Airijos grupių – „The Cranberries„, vokalistės Dolores O’Riordan mirtį. Ji mirė sulaukusi 46 metų. Tikslios mirties aplinkybės nėra atskleidžiamos, tačiau žinoma, kad dar 2014 metais Dolores buvo diagnozuota depresijos forma – bipolinis sutrikimas. Praėjusiais metais sirgdami depresija iš gyvenimo pasitraukė tokie roko grandai, kaip „Soundgarden” bei „Audioslave” lyderis Crisas Cornellis ir „Linkin Park” veidas Chesteris Benningtonas.
Dolores O’Riordan atstovas pasakoja, kad kūrėja buvo trumpam atvykusi į Londoną ir dalyvavo įrašų sesijoje, kur įrašinėjo naują dainos „Zombie” versiją. Daugiau informacijos kol nėra žinoma.
Grupė „The Cranberries” savo veiklos pradžia vadina 1989 metus. Dolores O’Riordan prie kolektyvo, įkurto brolių Noelio ir Mike Hoganų bei būgnininko Fergal Lawler, prisijungė panašiu metu. Pirmasis „The Cranberries” albumas „Everybody Else Is Doing It, So Why Can’t We” pasirodė 1993 metais ir tapo raktu į kolektyvo sėkmę. Grupė kūrė ir koncertavo iki 2003 metų, kai paskelbė apie savo veiklos sustabdymą. Visgi jis ilgai netruko ir „The Cranberries” sugrįžo 2009 metais.
2017 metais grupė išleido pilną studijinį albumą „Something Else”, kurį sudarė įvairios anksčiau įrašytos „The Cranberries” dainos.
Dolores O’Riordan muziką kūrė ne vien su „The Cranberries„. 2016 metais kartu su britų roko kolektyvo „The Smiths” bosistu Andy Rourke ir grupe „D.A.R.K” buvo įrašytas ir išleistas vienas albumas „Science Agrees”. Visgi didžiausi Dolores pasiekimai įvyko kartu su „The Cranberries”. Kolektyvas per savo karjerą išleido 7 albumus, kurių pirmieji dešimtis kartų tapo platininiais įvairiausiuose pasaulio kraštuose.
Dolores ir „The Cranberries” indėlį į pasaulio muziką geriausiai iliustruoja faktas, kad dar ir dabar daugiau kaip 20 metų amžiaus dainą „Zombie”, „Linger” ar „Ode TO My Family” bent kartą per savaitę galima išgirsti grojant per radiją Lietuvoje.
„Cranberriškai” (nuo grupės „The Cranberries„) skambantis britų dream rock kolektyvas „Fear Of Men” pristato savo naują kūrinį „Alta / Waterfall” iš debiutinio albumo „Loom”, kuris oficialiai bus pristatytas balandžio 21 dieną.
„The Cranberries“ (nuotr. Jess Baumung)
Airių roko grupė „The Cranberries“ grįžta su naujuoju albumu po dešimties metų pertraukos. Vasario 14-tąją, kuri tradiciškai švenčiama kaip Valentino diena, kolektyvas išleidžia savo šeštąjį studijinį albumą pavadinimu „Roses“.
Prodiusuoti įrašą grupė pasikvietė Stepheną Streetą, kuris yra dirbęs su „The Smiths“ bei „Blur“, o 1993-aisiais prodiusavo „The Cranberries“ debiutinį albumą „Everyone Else Is Doing It, So Why Can‘t We?“ bei antrąjį, bene sėkmingiausią grupės diską „No Need To Argue“, kurio daina „Zombie“ tapo puikiai atpažįstama kolektyvo „vizitine kortele“.
Kalbėdama apie būsimąjį albumą grupės vokalistė Dolores O‘Riordan pasakojo: „Mes tarsi pratęsėme nuo ten, kur buvome sustoję. Viskas gavosi natūraliai ir labai puikiai. Daug kūrinių buvo parašyti be didelių mąstymų. Tarsi patys atėjo. Manau, kad dabar kur kas labiau gerbiame ne tik vienas kitą, bet ir tai, ką darome. Anuomet, 2003-čiaisiais, emocijos ėmė viršų. O dabar esame labai laimingi ir tikrai vertinam tai, jog esame drauge“.
„Jaučiam, jog tai teisingas žingsnis. Labai geras jausmas apima, kai esame drauge. To už pinigus nenusipirksi. To neįmanoma imituoti. Tai susiję su energija, chemija ir ta sritimi. Lyg ideali pora batų – tiesiog tinka.“ – toliau mintimis su užsienio žurnalistais dalinosi Dolores.
ManoMUZIKA primena, jog grupė atsikūrė 2009 metais po šešerių metų kūrybinės pertraukos. Per šiuos trejus metus kolektyvas turėjo aktyvų koncertų maratoną, o praėjusiais metais pirmą kartą pasirodymą surengė net ir Kinijoje.
Po albumo pasirodymo „The Cranberries“ vėl ketina leistis į turą, šįkart – po Australiją bei JAV.
Viršuje siūlome pasižiūrėti naujos dainos „Tomorrow“, kuri bus įtraukta į „Roses“, ištrauką.