manoTOPAS
Dėlioti taškus ant „i” metų pabaigoje turėtų būti didžiausias malonumas. Deja, taip yra ne visada… Labai dažnai šiam malonumui užmetu atsakomybės kaukę, todėl jis tampa savotiškų įsipareigojimu. Visų pirma, prieš tuos, kuriems rekomendacija ar tam tikra muzikinė nuoroda į naują neatrastą garsų pasaulį yra svarbi ir vertintina. Visų antra, prieš save, nes iš aibės muzikinio gėrio, ant lėkštutės atnešto serviruojant muzikinius pietus 2012- aisiais metais, reikia išrinkti asmeninius geriausius. Kitaip tariant, tuos, kuriuos įvardinęs savo asmeniniais muzikiniais favoritais, būsiu visiškai ramus.
Prisipažįstu, šiemet tai padaryti yra itin sunku. Ir taip yra ne tik dėl to, kad tam tikri muzikiniai reiškiniai, kurių naujos kūrybos itin laukiau, mane nuvylė…Didžiąja dalimi, taip yra dar ir dėl to, kad šiemet įvairialypėje muzikinėje paletėje (ypač jos indie pusėje) atradau iki šiol nežinomų vardų, kurie mano 2012- uosius pavertė nenuspėjamais. Netikėtais. Stilistiškai netvarkingais. Ir…visiškai kitokiais.
Galbūt kada nors (prie progos) nersiu į gilesnius muzikinius apibendrinimus ir papasakosiu kodėl, pavyzdžiui, šiemetiniame mano sąraše neatsirado vietos tokioms grupėms kaip „Mumford And Sons” ar „The Temper Trap”, tačiau dabar „atsiduosių” savo asmeniniams šių metų L. favoritams, be kurių labai įvairūs ir itin muzikalūs metai mano ausinuke nebūtų tokie puikūs, kokie buvo.
manoDAINOS 2012
Kwes. „LGOYH” – be šios dainos, pasirodžiusios balandžio pradžioje, mano metai būtų netekę galybės spalvų. Britų prodiuserio, muzikanto ir dainų kūrėjo „LGOYH” pergyveno mano visas įmanomas metų nuotaikas ir išlaikė visus įmanomus išbandymus, todėl tai yra vienas iš kūrinių, kurie būtų pažymėti aukščiausiu įvertinimu šiemet.
Dan Bodan „DP” – Jaunas. Talentingas. Paprastas. Ir visiškai neįnoringas vokietukas, iki pat menkiausio paprastumo dėliojantis taškus ant „i” savo improvizacinėje erdvėje vis dar ieško savęs. Tačiau jei jo kūryba bus bent truputėli panaši į debiutinį muzikanto darbą – sėkmė jam bus garantuota. „DP” vadinčiau sėkmingiausiu Vokietijos indie muzikos rinkos debiutu šiemet.
How To Dress Well „& It Was You“. Akapelinis paprastumas arba genialiai nusisekęs albumą reprezentuojantis kūrinys. Daina, kurios dėka manoMUZIKOJE atsirado grupės lyderio interviu ir daina, kurios dėka „How To Dress Well” albumas „Total Loss”, atleidžiant jam visus muzikalius netikėtumus, gali vadintis absoliučiu šedevru.
Imprintafter „Never Loved U”. Keista, kai į absoliučių metų favoritų gretas patenka „piemuo”, savo facebooko profilyje teturintis kiek daugiau nei 200 „laikintojų”. Tačiau ko gero tai ir yra geriausias įrodymas, kad muzika neturi „skaičiaus”. Vienas geriausių iki šiol girdėtų chillwave’iniu kūrinių, šiuos metus nuspalvinusiai elektronikai, mano asmeniniame muzikos kokteilyje suteikęs itin daug unikalaus prieskonio.
Astronauts, etc „Mystery Colours”. Dar vienas debiutas ir dar vienas šūvis tiesiai į dešimtuką. Jaunas Amerikos muzikantas Athony Ferrara, kurio debiutinis EP „Supermelodic Pulp” visiškai atitiko mano asmeninį muzikinį metų dream pop poreikį, be jokių didelių klausimų išsikovojo vietą dainų dešimtuke.
Muse „Survival”. Ko gero daugelis šiuo mano pasirinkimu suabejos, tačiau kuo daugiau aš klausiausi šito kūrinio, tuo man jis labiau patiko. Muzikinis piešinys, kuriam idėjos galėtų pavydėti galybė šiandieninio roko kūrinių, mano pasąmonėje užsifiksavo kaip vienas esminių šių metų muzikinių atributų.
Goldroom Feat. Chella „Fifteen”. Šių metų be chillwave stiliaus atstovų įsivaizduoti negaliu. Todėl šitas chillwave’inis „midliakas” vasarą terasoje sodyboje geriant vyną, skaitant knygą ir stebint saulėlydį ežere pelnytai buvo „prasuktas” ne vieną dešimtį kartų.
Clock Opera „Belongings”. Kad ir kaip bebūtų keista, bet pop-rokas šiandieniniame mano metų tope – retenybė. Tačiau išimtis šįkart taisyklę turėtų paneigti. Puiki baladė, kurios vokalistas partijas traukiantis labai panašiu balsu į „Elbow” lyderį Guy’ų Garvey, šiemetiniam pop roko grožiui neleido numirti ir tapo mano lengvu metų draugu. Ypač tada, kai po darbų reikėdavo dvasinį ir emocinį kvapą atgauti bėgant keletą ar kelioliką kilometrų paupiu.
Kimbra „Settle Down”. Ir nors gimtojoje šalyje Kimbra savo albumą „Vows” išleido dar praėjusiais metais, senajame žemyne ir JAV šios iš Naujosios Zelandijos kilusios muzikantės darbas pasirodė tik šiemet. Žemai jai lenkiuos ir dėkoju už visą tuziną dainų. Bet už šitą – labiausiai.
manoLT
Čia didelių klausimų ir abejonių tikrai neiškilo. Turiu akivaizdžius keturis favoritus, todėl pernelyg nevarydamas aukščiausio į uosį juos ir įvardinsiu.
MARKAS PALUBENKA „God Is In The Rain”. Iki kaulų smegenų nuostabi baladė ir be priekaištų įrašytas diskas. Sutinku, jis neturi itin išbaigto vientisumo ir matosi, kad Markas dar ieško savo idealios tapatybės. Tačiau jei reiktų lažintis – nepabijočiau pastatyti savo likimo už tai, kad jis, atradęs savo esminę muzikinę giją, taps tikru lietuviškos indie muzikos vėliavnešiu. Ne daug kam taip galėčiau pasakyti, bet Markai (po šimts pypkių), velniškai džiaugiuosi, kad esi toks, koks esi.
BIPLAN „Plius/Minus”. Galybę metų jaučiu silpnybę „Biplanams” ir džiaugiuosi, kad su metais jie taip manęs ir neužkniso. Kaskart laukdamas jų naujos dainos tikiuosi kažko ypatingo ir kaskart mano lūkesčiai būna pateisinami. Manau, kad „Plius/Minus”, jei ji būtų įrašyta ne Lietuvoje, o didesnes roko muzikos šaknis turinčioje šalyje, ten būtų tapusi hitu. Tačiau Lietuva yra Lietuva. Ir, kita vertus, džiaugiuosi, kad ji tokia yra. Lenkiuosi žemai Maksui ir kompanijai ir galiu drąsiai pripažinti, kad man ši daina buvo viena geriausių mūsų scenoje.
MARK FICTION „Time Sense”. „Flamingai” sugrįžo ir padarė tai su trenksmu. Tačiau kaip greit sugrįžo, taip greit ir nutilo. Tikiu, kad tapatumo problemą išsprendę anykštėnai galiausiai susitaikys su mintimi, kad jų mums TIKRAI reikia ir mažų mažiausiai ką padarys – tai išleis jau įrašytą nuostabų albumą. „Time Sense” buvo daugiau nei puiku.
manoALBUMAI
ASTRONAUTS, ETC „Supermelodic Pulp”
KEANE „Strangeland”
FINK „The Wheels Turn Beneath My Feet”
PERFUME GENIUS „Put Your Back N 2 IT”
OF MONSTERS AND MEN „My Head Is An Animal”
HOW TO DRESS WELL „Total Loss”
manoKOVERIAI
POSTLIJONEN „How Will I Know/All That We Had Is Lost”
manoATRADIMAS
Čia itin didelių naujienų nepasakysiu, mat vardai, kurie šiemet man tapo „KAŽKUOM” – jau buvo paminėti. Tai „Astronauts, ETC” ir „Chet Faker„. Už jų atsiradimą mano gyvenime dėkoju likimui, kurio vardas (arba pavardė) yra visagalė MUZIKA.
EPILOGAS
Toks tad mano šiemetinis sąrašas. Žinoma, nepaminėjau „Bon Iver” 4AD sesijos. Be jos šie metai būtų kur kas niūresni.
Jeigu reikėtų įvardinti vienintėlį diską, kuris mano grotuve „prasisuko” n kartų, ko gero tai būtų „Fink” darbas „Wheels Turn Beneath My Feet”. Gyvas albumas, privertęs mano muzikinę širdį plakti greičiau nei spaudimo matuoklis gali suskaičiuoti, šiemet neabejotinai tapo mano favoritu.
Bet kuriuo atveju, metai buvo muzikaliai derlingi. Kitokie, nei praėję. Galbūt ne tokie išraiškingi. Tačiau labai įdomūs ir netikėti.
Tegyvuoja muzika ir skirtingos jos apraiškos. Tegyvuoja meilė muzikai ir kitokie jos pojūčiai.
Ir visgi… KAip stipriai ir natūraliai aš džiaugiuosi, kad čia nebus nei PSY, nei „Call Me Maybe”, nei kitų keistų gyvenimiškų sutvėrimų, 2012 metais neišlindusių iš komercinių radijo stočių grojaraščių…Nepykit, bet šito nepasakyti aš tiesiog negalėjau;)
Gražių, šiltų ir muzikalių visiems švenčių!