Kertinė grupės „Bon Iver” dalis, būgnininkas Sean Carey, balandžio 1 dieną išleis savo antrąjį pilną studijinį albumą.
Šiandien atlikėjas dalinasi antruoju albumo singlu „Crown You can get a list of all the possible questions in the Official Driving Theory online drivers ed book or CD-Rom which are available from any good bookshop. the Pines”. Tai daina, atskleidžianti visą Sean Carey muzikinio meistriškumo lygį, kupiną dinamikos, džiazo ir natūralaus skambesio.
Koks tai stilius – mes nežinome. Dėl to jis tik įdomesnis.
Grupės „Bon Iver” kertinė dalis, būgnininkas Sean Carey, pristato naują muzikinį vaizdo klipą savo pirmajam singlui iš balandžio 1 dieną pasirodysiančio antrojo pilno studijinio albumo „Range of Light”.
Daugybę kartų girdėta, tačiau kiekvieną kartą naujai suskambanti nuostabi „Bon Iver” daina „Holocene” vėl mūsų akiratyje. Šį kartą kūrinys atliekamas kartu su kultine instrumentinio hip hop grupe „The Roots”. Kviečiame išgirsti!
„Moonface“ – tai kanadiečių atlikėjas Spenceris Krugas, gyvenantis ir kuriantis Suomijoje. Savo muzikinę karjerą pradėjęs dar 2010 į didžiausius pasaulio muzikinių radarų akiračius pateko tik pastaruoju metu.
Pristatome gyvą „Moonface“ singlo „Julia With Blue Jeans On“ atlikimą, atidarantį vakar prasidėjusį muzikanto pasaulinį koncertinį turą.
Beje, „Moonface“ po savo sparnu priglaudė muzikos įrašų kompaniją „Jagjaguwar“ – ta pati, kuri išleido visus kultine tampančios grupės „Bon Iver“ albumus.
Prieš porą metų manoMUZIKOS kalbintas grupės „Bon Iver” narys S. Carey šiandien pranešė apie ilgai lauktą pilno studijinio albumo pasirodymą. Kol kas du EP išleidęs lyrikas paskelbė, kad pirmas visas pilnas naujas jo diskas muzikos parduotuves pasieks balandžio 1 dieną.
Albumas, kurį, kaip ir visus su grupės „Bon Iver” narių veikla susijusius muzikinius projektus išleis puikus JAV indie leiblas „Jagjaguwar„, vadinsis „Range Of Light”.
Pranešęs žinią apie naują diską, S. Carey pasidalino ir pirmąja naujojo albumo daina – kūriniu „Fire – scene”.
Legendinis Didžiosios Britanijos dainininkas, kompozitorius ir prodiuseris Peteris Gabrielis šiais metais gegužės 16 d. „Siemens” arenoje Vilniuje surengsiantis savo vienintelį pasirodymą Lietuvoje kviečia perklausyti savo naują dvigubą albumą „Scratch My Back/And I’ll Scratch Yours”.
Diskas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji „Scratch My Back” dalis skirta ne pačio atlikėjo dainoms, o žymių grupių koveriams, kurių rasite net 12. Antroji „And I’ll Scratch Yours” dalis skirta Peter Gabriel kūrinių koveriams, kuriuos atlieka tokios grupės, kaip „Bon Iver”, „Arcade Fire”, „Elbow” ir kt.
1. „Heroes” David Bowie 4:10
2. „The Boy In The Bubble” Paul Simon 4:28
3. „Mirrorball” Elbow 4:49
4. „Flume” Bon Iver 3:01
5. „Listening Wind” David Byrne/Talking Heads 4:23
6. „The Power Of The Heart” Lou Reed 5:52
7. „My Body Is A Cage” Arcade Fire 6:13
8. „The Book Of Love” The Magnetic Fields 3:53
9. „I Think It’s Going To Rain Today” Randy Newman 2:34
10. „Apres Moi” Regina Spektor 5:13
11. „Philadelphia” Neil Young 3:46
12. „Street Spirit (Fade Out)” Radiohead 5:07
2 CD „And I’ll Scratch Yours”
1. „I Don’t Remember” David Byrne 3:38
2. „Come Talk to Me” Bon Iver 6:20
3. „Blood of Eden” Regina Spektor 4:39
4. „Not One of Us” Stephin Merritt 3:49
5. „Shock the Monkey” Joseph Arthur 5:49
6. „Big Time” Randy Newman 3:29
7. „Games Without Frontiers” Arcade Fire 3:22
8. „Mercy Street” Elbow 5:28
9. „Mother of Violence” Brian Eno 3:00
10. „Don’t Give Up” Feist feat. Timber Timbre 5:28
11. „Solsbury Hill” Lou Reed 5:24
12. „Biko” Paul Simon 4:19
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
Išgirdus 17-mečio Timo Bettinsono iš Australijos šiais metais suburtą grupę „Vancouver Sleep Clinic“ nejučiom kyla asociacijos su genialiaisiais Viskonsino „Bon Iver“ – kūrinius puošia svajingos melodijos ir Timo falcetas. Tiesa, šios sąsajos kyla tikrai ne veltui – tarp dažnai klausomų muzikos grupių australas išties įvardina „Bon Iver“, tačiau, toli gražu, vien tuo neapsiriboja.
Jaunuolis teigia, jog debiutinis EP buvo kurtas žiemą, kai širdyje karaliavo vėsi melancholija. Ar „Vancouver Sleep Clinic“ išlaikys savo „miego“ amplua – išgirsime tolimesniame muzikanto ieškojimų etape.
Ásgeir (nuotr. iš oficialios atlikėjo socialinio tinklapio paskyros)
„Geriausiai eksportuojamas islandiškas muzikinis produktas nuo Bjork ir „Sigur Ros“ laikų“; „absoliučiai žavingas ir įspūdingas debiutinis įrašas, geniali folk, pop ir emocijų samplaika“; „unikalus vokalas, tobulos kompozicijos, gili poezija – rezultatas, kurį visiškai privalu išgirsti“; „albumas, iškart įsitaisantis vienoje iš svarbiausių melomano lentynos vietų“ – tokia panegirika sklinda iš muzikos kritikų lupų.
Pirmasis atlikėjo albumas „Dýrð í dauðaþögn“ (angl. „Glory In Dead Silence“ ), išleistas 2012 metais, tampa greičiausiai Islandijos muzikos rinkos istorijoje parduodamu platininiu debiutiniu įrašu, atlikėjas „Icelandic Music Awards“ susišluoja „Geriausio metų albumo“, „Geriausio debiuto“, „Klausytojų favorito“ apdovanojimus, tampa vienu iš pretendentų, prestižiniam „Nordic Music Prize“, singlas „Leyndarmál” 6 savaites laikosi Islandijos topų pirmoje vietoje, jo koncertinis turas yra lydimas žinučių „ir vėl visiškai išparduoti bilietai“ – tokie skaičiai kalba patys už save.
Jo pirmojo disko angliškosios versijos „In the Silence“, kurio kopijos muzikos lentynas pasieks kitų metų pradžioje, sulaikę kvėpavimą laukia didžioji dalis muzikos mylėtojų, tačiau mūsuose vardas Ásgeir yra vis dar sunkiai atpažįstamas. ManoMUZIKA taiso padėtį ir iškelia ant pjedestalo šį jaunąjį Islandijos muzikinį genijų.
Ásgeir (tikrasis vardas Ásgeir Trausti Einarsson) yra 21 metų jaunuolis, kilęs iš didelės muzikantų šeimos Reikjavike – dalį dainų tekstų rašo atlikėjo 72 metų tėtis, puikiai valdantis plunksną. „Nors dainų kūrimas visuomet buvo viena iš labiausiai mėgstamų mano veiklų ir aš, kiek save menu, visada norėjau tuo užsiimti, pradžioje visgi siekiau sportininko karjeros. O tuomet, vieną dieną, bičiulis, perklausęs porą bandomųjų kūrinių versijų, padrąsino kreiptis į prodiuserį ir rimtai užsiimti muzika“ – pasakoja atlikėjas. Beje, prieš pradėdamas solinę karjerą, Ásgeir grojo gitara grupėje „The Lovely Lion“.
Savo atliekamą muziką Ásgeir paprastai vadina tiesiog melodic folk, tačiau muzikos kritikai, bandydami rasti šiam atlikėjui tikslesnę vietą folktronikos skalėje, jį stato kažkur tarp „Bon Iver“, Ben Howard ir James Blake. Tai šviesus, bet gilus, lengvai klausomas, soul palytėtas skambesys.
Šiuo metu dainų kūrėjas intensyviai ruošiasi angliškojo albumo pristatymui, kurį iš islandų kalbos vertė drauge su amerikiečių atlikėju Johnu Grantu. „Iš tikrųjų, tai angliškoji įrašo versija nesiskirs nuo originaliosios – mes tik išvertėme dainų žodžius tam, kad kuo daugiau žmonių galėtų juos suprasti. Kai įrašinėjome islandišką albumą, visuomet norėjome ir angliškojo varianto, taigi, toks planas gyvavo nuo pat pradžių. Priežastis paprasta – nors islandų kalba tikrai šauni, dauguma žmonių nesiklauso jokių kitų, išskyrus anglų, arba, žinoma, jų gimtąja kalba kurtų dainų“ – atskleidžia atlikėjas.
„Bon Iver” lyderio Justino Vernono ir grupės „Collections of Colonies of Bees” bendras projektas „Volcano Choir” prieš savaitę išleido savo puikų naują studijinį albumą „Repave”. Šiuo metu pristatinėdami diską JAV publikai vyrukai apsilankė ir Jimmy Fallon vakaro laidoje, kur gyvai atliko dainą „Byegone”.
Vakar paaiškėjo, kad po antrojo studijinio albumo pasirodymo 2011- aisiais metais pasigirdusios kalbos apie grupės „Bon Iver” išsivaikščiojimą skirtingais keliais buvo gerokai perdėtos. Pasklidusių gandų centrine figūra tapo pats grupės lyderis Justinas Vernonas, kuris dar pernai , grupės koncertinio turo Australijoje metu, apsilankė šalies radijo stotyje „Triple J” ir nedviprasmiškai užsiminė apie galimą „Bon Iver” egzistencijos finišo tiesiąją.
„Turiu atrasti erdvę savyje, kad galėčiau bent jau pagalvoti apie galimybę sukurti naują „Bon Iver” albumą. Galiu visai atvirai prisipažinti, kad tokios erdvės nerandu. Esu labai laimingas, kad „Bon Iver” dėka galiu daryti tai, ką noriu, tačiau kad ir kiek bandyčiau kastis savyje ir ieškoti erdvės, suvokiu, kad esu per daug ribotas. Bent jau kol kas savo ribotumo negaliu peržengti” – prieš metus kalbėjo Vernonas.
Po šio amerikiečio pasisakymo muzikos padangėje pasigirdo kalbos apie grupės „Bon Iver” išsiskyrimą.
Ilgą laiką tylėjęs ir viešojoje erdvėje praktiškai nesirodęs talentingasis muzikantas, prieš porą mėnesių ir vėl „apsireškė”. Tiesa, šįkart pasauliui apie save davė žinoti kartu su savo projektu „Volcano Choir„, kurio antrasis albumas „Repave” netrukus turi išvysti dienos šviesą. Nauja muzika, šviežia kūryba ir atitikmenų neturintis „boniveriškai – vernoniškas” muzikinis prieskonis tik patvirtino faktą, kad Justinas Vernonas parako turi gerokai daugiau nei mes galėjome įsivaizduoti…
Naująjį „Volcano Choir” diską išleis leidybinė kompanija „Jagjaguwar„. Tai yra tas pats leiblas, kuris dirba su visais Justino Vernono (ir „dukteriniais” „Bon Iver”) projektais, tokiais kaip „Gayngs”, S. Carey ir kitais. Būtent šio leiblo atstovai, prieš pat pasirodant „Volcano Choir” albumui, suskubo paneigti visus gandus apie „Bon Iver” eros pabaigą.
„Grupei „Bon Iver” tikrai dar ne pabaiga. Taip, Justinas Vernonas šiuo metu nekuria naujos muzikos savo legendiniam kolektyvui, o jo nariai kol kas nerepetuoja kartu. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad „Bon Iver” nebegros kartu. Taip tikrai nėra”, – pareiškė leidybinės kompanijos „Jagjaguwar” atstovai.
Taigi, visi legendiniu tampančio Viskonsino kolektyvo gerbėjai gali lengviau atsipūsti. Kažkada hito „For Emma” kūrėjų naują muziką mes dar išgirsime. Tikėkimės, kad po žodžiu „kažkada” slepiasi ne itin ilgas laikotarpis…:)
Nepaisant to, kad „Repave” dienos šviesą išvys tik rugsėjo 3 dieną, nuo šiandien visą albumą galite perklausyti Amerikos radijo stoties NPR dėka. Taigi, ko gero geriausias muzikinis kąsnis pirmadienio rytui – jau ir manoMUZIKOJE. Spauskite ČIA ir mėgaukitės naujausiu „Volcano Choir” albumu!
Prieš daugiau nei trejus metus užsimezgusi „Bon Iver” lyderio Justino Vernono ir grupės „Collections of Colonies of Bees” draugystė įgavo rimtą pagreitį. Šį muzikinį – idėjinį susivienijimą pavadinę vardu „Volcano Choir„, vyrukai dar 2009 metais išleido albumą „Unmap”. Prieš ketverius metus išleistame diske puikiai derėjo ‘boniveriškoji’ akustika ir eksperimentinė elektronika, kurią „Collections of Colonies of Bees” pristatydavo kaip savo vizitinę kortelę. Visiškai nenuostabu ir tai, kad 2009 -ųjų „Volcano Choir” diske buvo galima išgirsti paskirų motyvų iš „Bon Iver” ankstyvųjų įrašų – 2008- aisiais išleisto debiutino grupės albumo „For Emma, Forever Ago” ir po metu pasirodžiusio EP „Blood Bank”. 2009-ųjų „Unmap” buvo itin eksperimentinis ir neaišku kur vedantis įrašas, todėl ne veltui tuziną interviu per pastaruosius kelerius metus dalijęs Justinas Vernonas, paklaustas, ar „Volcano Choir” turi ateitį, atsakydavo paprastai: esame bičiuliai, tačiau tai buvo savalaikis projektas, kuris, nežinia ar kada nors sukurs ką nors naujo.
Panašu, kad baimės ir abejonės dėl „Volcano Choir” ateities sklaidosi kaip debesys po lietaus. Jau porą mėnesių trimituojama apie tai, kad „Volcano Choir” sugrįžta su nauju albumu, o pirmieji du pristatyti nauji kūriniai „Byegone” ir „Comrade” byloja apie brandesnį, labiau išbaigtą, bet vis dar eksperimentinį ir savitą grupės muzikinį stilių.
Naujasis „Volcano Choir” diskas vadinsis „Repave”. Jis neabejotinai jau kurį laiką yra manoMUZIKOS laukiamiausių šių metų albumų sąrašo aukštumose. Diską išleis Amerikos indie leiblas „Jagjaguwar„. Būtent jo dėka dienos šviesą išvydo „Bon Iver”, „Gayngs”, S. Carey, Sharon Van Etten ir kitų puikių nepriklausomos muzikos atstovų muzika. Šios leidybinės kompanijos atstovai prieš porą savaičių susuko įdomų ir itin jaukų filmuką apie „Volcano Choir”, kuriame galite išgirsti dar daugiau naujos šio projekto muzikos, susipažinti su Justinu Vernonu iš arti, išgirsti ką muzikantams reiškia šis projektas ir pamatyti daug šiltų ir gražių vaizdų iš naujojo albumo „Repave” sukūrimo užkulisių.
Taigi, jei dar vis nepažinojote, – susipažinkite. Viskonsino vyrai „Volcano Choir”. Jūsų dėmesiui – dešimties minučių pažintis su jais.
Vienas iš įrašų kompanijos „Imperial Records” įkūrėjų Magnusas Bohmanas, nusprendė įkurti dar vieną leiblą. Kaip tarė – taip ir padarė. Naujas Magnuso leiblo vardas – „Dumont Dumont„. Kad jis turėtų sukelti muzika besidominčių žmonių susidomėjima pagrindžia ir „pirmasis naujojo leiblo leidžiamas produktas”.
Vakar „Dumont Dumont” pasauliui buvo pristatytė projektą „Ry X” ir pirmąją jo dainą „Berlin”.
Nenorit spausti „play”? Paskatinsime: jei mylite „Bon Iver” ir grupės lyderį Justiną Vernoną – turėtumėte pamilti ir „Ry X”.
„Bon Iver” lyderio Justino Vernono muzikinis projektas „Volcano Choir” ir toliau dalinasi džiugiomis naujienomis. Šiandien mes siūlome peržiūrėti minimalistinį, paprastą, tačiau tikrai gražų vaizdo klipą nuostabiam kolektyvo kūriniui „Byegone”. Nekantriai laukiame rugsėjo antrosios kada sulauksime albumo grupės albumo „Repave”.
Šio nuostabaus kūrinio pirmuosius akordus jau galėjote išgirsti atidžiai sekdami manoMUZIKOS naujienas, kurios skelbė, kad „Bon Iver” lyderio Justino Vernono grupė „Volcano Choir” šių metų rugsėjo mėnesį grįžta su nauju albumu. Šiandien dalinamės pilnu 4:25 minučių trukmės muzikiniu gėriu pavadinimu „Byegone”, kuris bus ir naujame grupės albume „Repave”.
„Volcano Choir„- tai dar vienas itin įdomus grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono projektas. Šiame projekte Viskonsino talentas sumetė skudurus su grupe „Collection Of Colonies of Bees” ir pasauliui dovanojo itin išraiškingą post-roko ir elektroninės muzikos kokteilį.
Savo debiutinį albumą „Unmap” kolektyvas „Volcano Choir” išleido dar 2009 metais. Kadangi nei Justino Vernono, nei grupės „Bon Iver” žvaigždė tais metais dar nežibėjo, debiutinis įrašas taip ir nepasiekė daugelio melomanų kolekcijų. Šįkart situacija turėtų būti gerokai įdomesnė – pelniusi milijonus simpatijų visame pasaulyje Vernono muzika traukia it magnetas, o kiekvienas jo kūrybos vaisius sulalukia didžiulio susidomėjimo.
Taigi, manoMUZIKA turi LABAI gerų žinių: VOLCANO CHOIR GRĮŽTA!!! Grįžta su nauja kūryba, nauju polėkiu ir, žinoma nauju albumu. Antras studijinis grupės įrašas, kuris vadinsis „Repave”, dienos šviesą išvys šių metų rugsėjį. Plokštelė neabejotinai įtraukiama ir į šių metų manoMUZIKOS „wishlistą”…
Vakar vakare „Volcano Choir” pasidalino pirmu albumo reklaminiu klipuku. Jame – šiek tiek vaizdų iš grupės gyvenimo ir, žinoma, nauja muzika su viską vainikuojančiu „Bon Iver” lyderio vokalu. Ar ši daina pateks į „Repave” galime tik spėlioti, tačiau bet kuriuo atveju, būdami didžiuliai Vernono talento gerbėjai, jau dabar pradedame laukti rugsėjo.
Kaip ir galima buvo tikėtis, „Repave” išleis leidybinė kompanija „Jagjaguwar” (šis leiblas išleido ir debiutinį grupės įrašą „Unmap”).
Albumo „treileris” ir nauja muzika – apačioje. Įspėjame: muzika taip įtraukia, kad „sukame” ją jau n-tąjį kartą ir negalime nustoti klausytis…
Beje, negirdėjusiems šios grupės tikrai rekomenduojame perklausyti ir debiutinį „Vocano Choir” diską „Unmap”, kuriame be netikėtos ir naujos kūrybos rasite ir kultinės „Bon Iver” dainos „Woods” neįtikėtinai įdomią interpretaciją.
Jeigu yra tokių, kurie po užpernai išleisto „Bon Iver” albumo „Bon Iver” tikisi greitai sulaukti naujų šios grupės kūrybos vaisių, deja, jiems teks nusivilti. Grupės lyderis Justinas Vernonas milijonų melomanų meilę užkariavusį projektą neribotam laikui padėjo į stalčių ir, bent jau kol kas, tikrai nėra aišku, kad dienos šviesą išvys trečiasis studijinis kolektyvo įrašas.
Tačiau talentingasis muzikos genijus nė nemano atsiriboti nuo kūrybos. Darydamas pauzę „Bon Iver” veikloje, Vernonas grįžta ne tik prie solinės veiklos, bet ir prie naujų savo projektų. Šįkart plačiuosiuose muzikos horizontuose pasirodė nauja Justino Vernono grupė „The Shouting Matches„. Tiesa, sakyti, kad ji yra nauja, bent jau tikriems šio atlikėjo kūrybos gerbėjams, nebūtų visiškai teisinga, mat oficialiai šis kolektyvas egzistuoja dar nuo 2005-ųjų. Tačiau kad ir kada kolektyvas bebūtų sukurtas, debiutinis jo įrašas „Grownass Man” muzikos parduotuvėse pasirodys tik ateinantį antradienį. Trio, kuriame be Vernono galima rasti buvusi jo bičiulį Philą Cooką (su juo Justinas grojo grupėje „DeYarmond Edison” iki susikuriant „Bon Iver”) bei Brianą Moeną, albumą šiandien nusprendė leisti perklausyti visiškai nemokamai. Taigi, visiems iškilaus XXI muzikos genijaus gerbėjams gera žinia. Spauskite ČIA ir mėgaukitės nauja „Bon Iver” lyderio kūryba.
Beje, jeigu tikitės naujoje Vernono muzikoje atrasti ‘boniverišką’ lyriką – siūlome dar prieš pradedant klausytis palaidoti šiuos lūkesčius. „The Shouting Machines” muzika – bliuzo ir roko mišinys, kur kas labiau primenanti tokių atlikėjų kaip Tom Petty kūrybą, nei sentimentalius ir lyriškus „Holocene” ar „For Emma” garsus.
O jeigu netyčia ateinantį savaitgalį lankysitės pietų Amerikoje – turėkite minty, kad „The Shouting Matches” debiutuos „Coachella” festivalyje jau kitą šeštadienį.
