Sausio mėnesį išleidęs savo šeštąjį albumą „Migration“ britas „Bonobo“ dalinasi ir nauju video dainai „Bambro Koyo Ganda”. Šis kūrinys įrašytas kartu su Innov Gnawa. Puikų vaizdo klipą kūrė „Stylewar”.
Bonobo
GYVAI: Bonobo – Migration
Dalinamės dar vienu puikiu įrašu iš praėjusį savaitgalį vykusio festivalio „Coachella“. Šį kartą mėgaujamės saulėtu „Bonobo” pasirodymu ir daina „Migration”.
Albumai, kuriuos išgirsti būtina: Sausis, 2017

Sausio mėnesio albumai
Po itin derlingų muzikinių 2016-ųjų sulaukėme dar vienų naujų ir, kaip visada, muzikinių vilčių kupinų metų. Muzikos portalai ir tinklaraščiai, kaip visada, viltingai žvelgia į artimiausius 12 mėnesių ir išskiria 2017-ųjų galimus favoritus ir didžiausius lūkesčius, o manoMUZIKA tradiciškai į muzikinį krepšį taip pat pradeda dėliotis pirmuosius vaisius .
Tad nieko nelaukdami tęsiame pernai pradėtą tradiciją ir, kaip ir kas mėnesį, pristatome mėnesio albumus – favoritus, kuriuos, bent jau mūsų manymu, perklausyti muziką mėgstantiems žmonėms mažų mažiausiai būtina.
BONOBO „Migration“
2013-aisiai išleistas Simono Greeno darbas „The North Border“ nurovė stogą daugeliui. manoMUZIKA buvo ne išimtis – sudarant tų metų topą šis įrašas atsidūrė pačioje viršūnėje. Todėl natūralu, kad naujos brito plokštelės drauge su visu pasauliu mes ypatingai laukėme.
Šeštasis studijinis Bonobo diskas – pirmas didelis sausio šedevras. Jo muziką galima atpažinti iš pirmų akordų, tačiau nepaisant to, kaskart jis sugeba sukurti kažką naujo ir unikalaus. „Migration“ – dar vienas to įrodymas. Šalia svajingos elektroninės lyrikos, kurioje – jokių žodžių, čia galima rasti kūrinius, įrašytus drauge su „Rhye“ vokalistu Miloshu ar anksčiau Chet Faker pseudonimu besivadinusiu Nicku Murphy. Visa tai taip gražiai papildo vientisą S. Greeno kūrybą, kad perklausius „Migration“ apninka jausmas, jog grįžai iš didelės ir išsamios muzikinės kelionės.
Panašu, kad patys britai taip pat vis stipriau atranda Bonobo. Jeigu „The North Borders“ buvo pirmasis LP, pasiekęs „UK TOP 40“ (čia užkopė iki 29 laiptelio), tai „Migration“ šiame čarte pasiekė aukštą 5-ąją poziciją.
„Migration“ – neabejotinas sausio mėnesio manoMUZIKOS favoritas, kuris be jokių išlygų mūsų grotuvuose skambės visus metus.
SOHN „Rennen“
Vienoje reziduojantį Didžiosios Britanijos prodiuserį SOHN pasaulis atrado 2014 metais. Būtent tada pasirodė debiutinis muzikanto albumas „Tremors“ ir melodingos elektroninės muzikos prisotintos melomanų pamėgtos dainos „The Wheels“, „Bloodflows“ ar „Lessons“.
Tai, kad šį atlikėja po savo sparneliu priglautė ir leidžia leidybinė kompanija „4AD“ taip pat pasako gan daug. Leiblas, globojantis tokius atlikėjus kaip „Bon Iver“, „The National“ ar „Daughter“ tikrai nesirenka bet ko.
„Rennen“ – trejus metus kurtas darbas, kurį galime drąsiai vadinti pirmojo LP pratęsimu. Tai albumas, kurio gera klausytis ir kurį norisi „sukti“ iš naujo.
AQUILO „Silhouettes“
Didžiosios Britanijos dream pop/elektro pop duetas į manoMUZIKOS akiratį pateko praktiškai pačioje savo karjeros pradžioje – dar 2013 metais. Rašėme apie juos manoATRADIME, dalijomės kiekvienu nauju kūriniu ir žavėjomės melodingais ir už širdies griebiančiais grupės garsais. Todėl, natūralu, kad jų debiutinio albumo laukėme labai stipriai.
Albume „Silhouettes“ – 14 lyriškų dainų. Dalį jų jau esame pristatę manoMUZIKOJE, todėl dėmesingesniems skaitytojams neturėtų būti naujiena. Tačiau pagaliau galime išvysti visą nedalomą britų kūrybos paveikslą, kuris, bent jau tikrų lyriškos elektronikos mylėtojų tikrai nenuvils.
Beje, vienintelis nusivylimas, susijęs su šiuo albumu – tai faktas, kad į „Silhouettes“ „Aquilo“ neįtraukė vienos gražiausių praėjusių metų baladės „So Close To Magic“. Panašiai jautėmės ir tada, kai „Honne“ į savo plokštelę neįtraukė savo nuostabios dainos „Woman“.
THE XX „I See You“
Britų trio „The XX“ manoMUZIKOJE apkalbėta tiek daug kartų, kad net sunku apie juos pasakyti ką nors naujo. Sausio 13-oji tapo rimtu atskaitos tašku Jamie XX ir kompanijos istorijoje, mat po 5 metų pertraukos į muzikos parduotuves galiausiai atvežtas trečiasis grupės įrašas „I See You“.
Albumą pristatantis kūrinys „On Hold“ buvo ganėtinai rimtas smūginis pareiškimas šio įrašo laukti dar labiau, mat užvedantis, kiek daugiau nei įprastai pop motyvų turintis darbas bylojo apie tai, kad grupės plokštelė bus šiek tiek kitokia. Ir tai buvo tiesa. „The XX“ į savo tamsią ir itin liūdną muzikinę kasdienybę įsileido kiek daugiau pozityvo. Taip padariusi trijulė tikrai nenuvylė nei savo senųjų gerbėjų, nei tų, kurie grupę atrado tik dabar. Gerų žodžių naujam grupės įrašui tradiciškai negailėjo ir muzikos kritikai.
Taigi, „The XX“ ir toliau išgyvena savo aukso amžių. Ir jie to tikrai verti. Klausimų, ar albumas „I See You“ pateks į tinklaraščių ir muzikos leidinių sąrašų dešimtukus, praktiškai nekyla, o po sėkmingo sausakimšo pasirodymo sostinėje, grupę Lietuvoje ir vėl matyt norėtų turbūt ne vienas renginių organizatorius.
Taigi, Jamie, Rony ir Oliverisir vėl karaliaus 2017-aisiais. Jų karalystės vaisius – „I See You“ tikrai vertas jūsų akių ir širdžių.
THE STATION „Išsišakojančių takelių miestas“
Mykolas Katkus ilgą laiką Lietuvoje buvo žinomas dėl savo įžvalgų viešųjų ryšių srityje. Praėjusių metų pabaigoje situacija šiek tiek pasikeitė, mat jo veiklų portfolio buvo papildyta nauju užsiėmimu.
Ilgą laiką planavęs Mykolas galiausiai susipakavo savo muzikines idėjas, užsidarė studijoje su grupės „Siela“ nariu Aurelijum Sirgėdu ir neišėjo iš ten tol, kol nebuvo įrašytas debiutinis naujos jo grupės „The Station“ albumas „Išsišakojančių takelių miestas“.
Tikitės standarto? Pamirškite tai. Netikėtas skambesys, nenuspėjama kūryba, skambūs žodžiai ir stebinantys muzikiniai sprendimai – visa tai rasite „Išsišakojančiame takelių mieste“.
Tikrai labai džiaugiamės, kad mūsų šalies scenoje atsirado dar vienas netikėtas, bet tikrai įdomus ir jūsų dėmesio vertas projektas.
Bonobo – No Reason (Feat. Nick Murphy)
Praėjusį penktadienį pagaliau išleidęs savo naujausią albumą „Migration“ britas „Bonobo“ dalinasi ir nauju video dainai „No Reason”, kurią atlieka kartu su Nick Murphy.
Bonobo – No Reason (Feat. Nick Murphy)
Prieš beveik trejus metus Lietuvoje koncertavęs britų muzikos prodiuseris „Bonobo” jau šią savaitę išleis savo naują albumą „Migration”. Lietuvai itin svarbią dieną, sausio 13-ąją, pasirodysiantis įrašas bus jau šeštasis „Bonobo” diskografijoje.
Ta proga vos prieš kelias akimirkas atlikėjas pasidalino jau trečiu kūriniu iš naujo albumo. Dainą „No Reason” šįkart „Bonobo” įrašė kartu su Nick Murphy, kol kas geriau visiems dar žinomu kaip Chat Faker.
Bonobo – Break Apart (Feat. Rhye)
Skaičiuodami kalendoriaus dienas iki Sausio 13-osios – akimirkos, kai naują albumą išleis britas „Bonobo“ – sulaukėme dar vienos gražios akimirkos. Prieš kelias dienas pristatęs nuostabią savo ir JAV grupės „Rhye” dainą „Break Apart”, Simone’as Greene’as (toks yra tikrasis Bonobo vardas) pasidalino ir šio magiško kūrinio video.
Bonobo – Break Apart (Feat. Rhye)
Prieš keletą akimirkų „Bonobo“ pasidalino kartu su „Rhye” įrašytu kūriniu „Break Apart”.
Kūrinys įtrauktas į mūsų taip laukiamą šeštąjį Bonobo studijinį įrašą „Migration”, kuris pasirodys jau 2017-ųjų sausio 13 dieną.
Naujas Bonobo albumas – kitų metų pradžioje
manoMUZIKOS itin mylimas ir klausomas „Bonobo“pagaliau tėškė taip ilgai lauktą pareiškimą.
Prieš akimirką savo paskyroje Facebooke Simonas Greene’as (toks yra tikrasis Bonobo vardas – L.Z.) pasidalijo trumpu video (jį galite pamatyti apačioje), kuriame praneša, kad naujas jo albumas vadinsis „Migration” ir dienos šviesą išvys 2017-ųjų sausio 13 dieną.
Albume bus galima rasti bendrus kūrinius su „Rhye”, „Hundred Waters’ nare Nicole Miglis, Nicku Murphy (iš anksčiau žinomu kaip Chet Faker) ir Innov Gnava.
Pristatydamas šią itin laukiamą naujieną Bonobo pasidalino ir pirmu savo naujojo disko kūriniu „Kerala” ir jo video. Kūrinys – viršuje.
„Migration” taps jau šeštuoju Bonobo studijiniu įrašu. 2013-aisiais išleista atlikėjo plokštelė „The North Borders” portale manoMUZIKA.lt buvo pripažinta geriausiu metų įrašu ir atsidūrė geriausių 2013-ųjų albumų sąrašo viršūnėje (visą 2013-ųjų manoMUZIKOS topą galite rasti čia).
Maždaug po metų leiblo „Ninja Tune” globojamas atlikėjas apsilankė Vilniuje. manoMUZIKOS koncerto recenziją skaitykite ČIA.
Šiemet – naujas Bonobo albumas

Bonobo (nuotr. Claudia Jaime)
Prieš daugiau kaip dvejus metus išleidęs nuostabų albumą „The North Borders”, į plačiuosius vandenis sugrįžta britų muzikantas, prodiuseris ir didžėjus Bonobo. 2014- ųjų vasarį koncertavęs mūsų šalyje, Simonas Green’as (toks yra tikrasis Bonobo vardas) savo twitter paskyroje paskelbė, kad šiemet dienos šviesą išvys naujausias jo albumas. Žinutė muzikanto paskyroje buvo lakoniška, tačiau labai konkreti.
New album coming in 2016
— Bonobo (@sibonobo) January 1, 2016
Kol kas nežinome nei kaip vadinsis šeštasis studijinis Bonobo darbas, nei kada jis išvys dienos šviesą. Aišku tik tai, kad diską išleis nuolatinis muzikanto leiblas „Ninja Tune„.
manoMUZIKA primena, kad penktasis Greeno diskas – 2013-ųjų darbas „The North Borders” – portalo manoMUZIKA metų tope atsidūrė pirmoje vietoje.
Bonobo koncerto Lietuvoje recenziją galite perskaityti ČIA.
Apačioje – nuostabi Bonobo laida, kurioje -daug atlikėjo mėgstamos muzikos. Laida įrašyta praėjusių metų gruodžio pabaigoje radijo stotyje NTS.
Menų fabrike „LOFTAS” koncertuos Nightmares On Wax
Nors šią žinutę patalpinome naujienų skiltyje, bet tai, kad Birželio 5-ąją menų fabrike „LOFTAS“ koncertuos downtempo muzikos pažiba Nightmares On Wax anaiptol nebėra naujiena. Ši žinia pasklido prieš keletą mėnesių tikrai nudžiugindama ne vieną ramios elektroninės muzikos mėgėją. Tai nenuostabu, nes gyvas šio George Evelyn (DJ EASE) bei jo kolegos Robin Taylor-Firth projekto pasirodymas – ilgai lauktas svečias Lietuvoje. Kadaise George Evelyn Vilniuje viešėjo kaip didžėjus, bet šįkart jis sugrįžta su gyvais muzikantais ir 25-erius metus brandinta programa, pavadinta N.O.W. IS THE TIME.
Kiekvienas iš septynių po nepriklausomos britų elektroninės muzikos leidyklos „Warp Records” išleistų Nightmares On Wax albumų pasižymi vien šiam kolektyvui būdingu skambesiu. Čia pulsuojanti „downtempo”, „triphop” ir „chillout” stilių ramybė susilieja su organine džiazo ir funk dvasia, dar praturtinta švelniais hip-hopo ir soul elementais. Ši muzika tinka ne tik lengvam šokiui, bet ir giliai meditacijai.
Pernai metais pasirodžiusiame retrospektyviniame Nightmares On Wax rinkinyje – beveik visi ryškesni projekto darbai. Penketą jų pateikiame žemiau. Negarantuojame, kad jie visi skambės koncerto menų fabrike metu (juk šio kolektyvo diskografija – gausi ir spalvinga), bet dedame į tai daug vilčių.
Nightmares On Wax viešnagę Vilniuje ruošia renginių organizatorių komanda „Keep Live”, vilniečiams jau pristatę Bonobo, Trentemøller ir GusGus. Anot organizatorių, „koncertinė „Nightmares on Wax” programa – tai ir nauja kūryba, ir per beveik tris dešimtmečius sukurti įsimintiniausi, daugeliui elektroninės ir hip-hopo muzikos gerbėjų himnais tapę kūriniai. Šiltas, tikras, nuoširdus, gyvas ir betarpiškas pasirodymas – būtent tokio vakaro reikia tikėtis birželio 5-ąją menų fabrike „Loftas”“.
Laukiame, triname rankas ir džiaugiamės! Koncerto diena jau visai čia pat. Nelaukite, ir įsigykite bilietus iš anksto.
Tai padaryti galite ČIA.
Les Nuits (iš albumo „Carboot Soul”, 1999 m.)
You Wish (iš albumo „In A Space Outta Sound”, 2006 m.)
Stars (iš albumo „Smoker’s Delight”, 1995 m.)
70’s, 80’s (iš albumo „Mind Elevation”, 2002 m.)
Be, I Do (iš albumo „Feelin’ Good”, 2013 m.)
GYVAI: Bonobo – Emkay
Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir savo albumą „The Norht Borders” pristatęs projektas „Bonobo” ruošiasi savo „gyvos” plokštelės pasirodymui. Diskas, kuris vadinsis „The North Borders Tour – Live” pasirodys CD ir LP formatu jau spalio pradžioje.
Vakar vakare pristatyta daina „Emkay” – vienas iš kūrinių, pateksiančių į galutinį albumo sąrašą.
manoMUZIKOS rašytą „Bonobo” koncerto recenziją skaitykite ČIA.
London Grammar – Hey Now (Bonobo Remix)
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Simon Green, t.y. „Bonobo“ itin sėkmingiems praėjusių metų scenos debiutantams „London Grammar“ sukūrė remiksą, kuris buvo įtrauktas į naują grupės trumpagrojį (EP).
Bonobo: kai muzika suvienija

Bonobo (nuotr. T. Stuko)
Svajonės pildosi. Ko gero taip reikėtų pradėti rašinį apie „Bonobo“ – grupę/atlikėją, kuris su savo penktuoju albumu „The North Borders“ „rovė stogą“ visus 2013 metus ir kurio pasirodymas padarė lygiai tą patį prieš savaitę sostinėje įsikūrusioje „Teatro arenoje”. Prireikė ne vienos dienos, kad įspūdžiai „susigulėtų“ ir galėčiau numetęs šalin bent jau emocinių išgyvenimų rūbą prisėsti ir parašyti savo įspūdžius.
Dėl „Bonobo“ pasirodymo Lietuvoje „kovojo“ ne viena koncertinė agentūra, o gandai apie jo koncertą sklandė gerokai ilgiau nei pusmetį. Todėl sulaukus oficialios žinios ir galutinio patvirtinimo apie Simono Greeno apsilankymą Marijos žemėje, visai atvirai galiu prisipažinti, kone puoliau į euforiją. Į „Bonobo“ kūrybą mano požiūris visiškai sutapo ir su viso manoMUZIKOS kolektyvo simpatijomis, mat būtent „The North Borders“ dar iki paskelbiant žinią apie šio elektroninės muzikos guru renginį Lietuvoje, buvo pripažintas geriausių metų albumu mūsų portale.
Taigi, vienos įdomiausių Jungtinės Karalystės leidybinių kompanijų – leiblo „Ninja Tune“ globojamas atlikėjas grįžo į Lietuvą (prieš keletą metų jis lankėsi viename sostinės klube, kuriame tąkart stovėjo prie DJ pulto). Šįkart jis grįžo su trenksmu, idėja ir visais lūkesčių pateisinimais. Bent jau tiems, kurie tikėjo (ir kartu tikėjosi), laukė (ir zulino jo muziką nuo a iki z) ir vylėsi išgirsti brito kūrybą kitaip – gyvai ir netikėtai.
– PUBLIKA. 37 metų elektroninės muzikos kūrėjo susirinko paklausyti įvairiausio plauko žmonės – nuo jaunosios „Coffee Inno“ hipsterių kartos iki solidžių dėdžių ir tetų, dienas ir naktis leidžiančių elitinėse darbovietėse. Nemažą dalį minios sudarė ir anglakalbiai, kurie, galima spėti, mainų programos dėka į Lietuvą pateko su tikslu studijuoti, pažinti ir keliauti. Bet kuriuo atveju, į akis krito (ir kartu širdies neapleido) jausmas, kad minia nusiteikusi itin pozityviai. Stilingi, įdomūs ir, kas svarbiausia, muzikalūs žmonės (su šiaurietišku santūrumu) britų elektronikos grupei siuntė pozityvias mintis, o šie, savo ruožtu, atsidėkodami dovanojo tai, ką turi geriausio – savo kūrybą.

Bonobo (nuotr. T. Stuko)
– MUZIKA. Tai, kas vyko „Bonobo“ koncerto metu Teatro arenoje, galėtų būti įvardinta muzikiniais burtais. Didžiąją Simono Greene‘o muzikos dalį norisi klausytis atsisėdus kur nors paplūdimy stebint besileidžiančią saulę, tačiau šįkart buvo kitaip. Pasirodymas tiko ir lyrikams, ir šokių muziką mylintiems ir netgi ritmenbliuzui neabejingiems melomanams. Koncertas buvo ir lyrikos, ir džiazo improvizacijos ir stilingos house muzikos mišinys. Tačiau net ir pats įnoringiausias kritikas neatrastų akimirkos, kurios metu būtų galima suabejoti jos subtilumu ar profesionalumu. Žinoma, buvo keista išgirsti Grey’aus Reverend partiją kūrinyje „First Fires” atliekančią Greeną „The North Borders” ture lydinčią dainininkę, tačiau tai anaiptol nebuvo trūkdis. Veikiau – išskirtinumas, kuris tapo dar vienu įrodymu, kad Bonobo muzika neturi sienų, o jos grožis, net ir pakeitus tam tikrus atlikimo elementus, išlieka toks pats subtilus ir grynas.
– JAUSMAS. Galiu atvirai prisipažinti, kad viso renginio metu neapleido pasididžiavimo mūsų šalimi jausmas. Faktas, kad Vilniuje koncertuoja nuostabus, tačiau (būkim biedni, bet teisingi) nišinis atlikėjas, kurio pasiklausyti susirenka sausakimša keletą tūkstančių žmonių talpinanti arena, vedė iš proto. Tai iškalbinga žinia, į kurią atkreipti dėmesį turėtų daugelis mūsų šalies „promoterių“. Akivaizdu, kad tokį muzikinį skonį turintys lietuviai yra ne tik išalkę, bet ir galintys lankytis tokio pobūdžio koncertuose. Tai savo pasirodymu pernai įrodė Nicolas Jaar. Šiemet tai dar sykį pakartojo Bonobo.
„Bonobo“ koncertas sostinėje buvo medus melomanų ausims ir širdims. Be viso idėjinio užtaiso, šis renginys kartu žymi ir savotišką atskaitos tašką: tai dar vienas įrodymas, kad Lietuva tikrai nebėra tamsusis Europos muzikinis užkampis. Tampame didesni. Labiau matomi. Ir, kas svarbiausia, apie mus sužino vis daugiau muzikantų ir muzikos mylėtojų.
Net neabejoju, kad nuostabų pasirodymą mūsų šalies publikai padovanojęs Simonas Greenas ir grupė apie Lietuvą ir lietuvius išsinešė pačius šilčiausius įspūdžius. Publika buvo tikra ir nuoširdi. O tokių dalykų suvaidinti tikrai neįmanoma… Bonobo kūryba suvienijo. Suartino. Ir subūrė. Į vientisą ir darnią visumą vasario 20- oji sukvietė kelis tūkstančius atvirų muzikinės kokybės ištroškusių širdžių, kurios plakė vienu ritmu ir kartu su Bonobo kvietė muziką pasilikti gerokai ilgiau. Ilgiau nei girdi ir jaučia širdis bei egzistuoja muzikinis laikas…

Bonobo (nuotr. T. Stuko)
Maya Jane Coles – Something In The Air (Bonobo Remix)
Antradienio rytą leidžiame su vos prieš keletą valandų pasirodžiusiu elektroninės muzikos prodiuserės Maya Jane Coles kūrinio „Something In The Air” remiksu, kurį sukūrė Vasario 20-ąją sostinės Teatro arenoje savo naujausią albumą „The North Borders“ pristatęs Britų muzikantas, prodiuseris ir didžėjus Simonas Greenas, geriau žinomas Bonobo pseudonimu.
„Something In The Air” remiksas pateko į Maya Jane Coles trumpą vinilinį remiksų rinkinį „Don’t Put Me In Your Box: The Remixes”.
manoMUZIKA.lt: 2013 metų albumų TOP 15
2013 metams skaičiuojant savo paskutines valandas, muzikos portalas manoMUZIKA.lt lieka ištikimas savo tradicijoms. Kaip ir pastaraisiais metais, taip ir šiemet pristatome geriausių 15 metų albumų.
Itin derlingi ir labai muzikalūs metai šiemet nešykštėjo geros muzikos, staigmenų ir netikėtumų. Vieni įrašai pateisino lūkesčius, kiti – juos netgi pranoko. Tačiau buvo ir tokių, kurie mūsų poreikių ir tikėjimo kartelės taip ir nesugebėjo peršokti.
Visgi šiandien nekalbėsime apie tai, kas neigiama ir užleisime vietą tik muzikiniam pozityvui. Todėl sveikiname jus su artėjančiais naujaisiais ir pristatome geriausių 2013 metų manoMUZIKOS 15 albumų sąrašą!
13. King Krule – 6 Feet Beneath the Moon
12. Inc. – No World
10. Editors – The Weight Of Your Love
8. Kings Of Leon – Mechanical Bull
5. Moderat – II
4. Laura Mvula – Sing To The Moon
3. Mazzy Star – Seasons Of Your Day
manoTOPAS 2013: Ugnė

(nuotr. Mr Sith Zam)
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI
Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Lorde – „Pure Heroine“
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Devendra Banhart – „Mala“
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Villagers – „{Awayland}“
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
„Coco Rosie“ – „Tales of a GrassWidow“
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
„Rhye” – „Woman“
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ane Brun – „Rarities“
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
„Phoenix“ – „Bankrupt!”
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
„London Grammar“ – „If You Wait“
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
„Bastille“ – „Bad Blood“
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
„Snakadaktal“ – „Sleep In The Water“
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
„Everything Everything“ – „Arc“
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ólafur Arnalds – „For Now I Am Winter“
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
„King Krule“ – „6 Feet Beneath The Moon“
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Laura Marling – „Once I Was An Eagle“
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
„Volcano Choir“ – „Repave“
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI
Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
manoTOPAS 2013: Liudas

2013
Noriu to ar ne, kiekvienų metų pabaigoje, dėliodamas muzikinius favoritus savo kolekcinėje lentynoje, nejučiomis imu einamuosius metus lyginti su praėjusiais. Ir kasmet, nuslopus praėjusiųjų emocijai, prieinu prie tų pačių išvadų: tokių gerų metų dar nebuvo. Ironiška ir sykiu juokinga, tačiau išvada visada būna tokia pati. Ne išimtis ir 2013- ieji – muzikinių stebuklų, atradimų ir negirdėtų vardų apraiškos metai. Žinoma, nusivylimų taip pat būta…
Džiugu, kad šiemet tęsiame manoMUZIKOS tradiciją ir prieš paskelbdami galutinį bendrą metų topą, turime progą pasidalinti asmeniniais savo favoritų sąrašais. Taigi, nuo šiandien visą savaitę manoBLOGO skiltis bus papildoma vieno iš mūsų portalo autoriaus asmeniniu topu. Na o metų pabaigoje, kaip ir turi būti, sudėliosime visus taškus ant „i” ir paskelbsime bendrą manoMUZIKOS albumų top 15.
Kalbėti apie 2013- uosius nėra lengva. Dar sunkiau buvo juos apibendrinti ir sutraukti į „top15” (tiek albumų, tiek ir kūrinių erdvėje). Geros muzikos buvo tiek daug, kad jau birželio mėnesį nesunkiai „dėliojosi” metų topai, kurie jau tada būtų buvę pakankamai objektyvūs. Tačiau taisyklės yra taisyklės, todėl teko išlaukti iki pat metų pabaigos ir tada vėl iš naujo kurti galutinį sąrašą.
Šiame įraše – mano asmeninis metų topas. Su geriausiais albumais, su įsimintiniausiais kūriniais ir su didžiausia emocija, kurią šiemet man dovanojo muzika. Kai kas mane patį labai nustebino, kai kas – truputėli nuvylė, tačiau pasirinkimas šiemet buvo itin gausus, todėl galutiniuose metų sąrašuose atrinkau, tikriausius pastarųjų 360 dienų savo favoritus.
Taigi, šįkart, užleisdamas vietą subjetkyviajai liudiškajai ausiai (ir širdžiai) pristatau savo „Best of the Best”.

Laura Mvula "Sing To The Moon"
GERIAUSI 2013 METŲ ALBUMAI
Ant balto popieriaus galutinis penkioliktukas nugulė labai sunkiai. Iš paskutiniųjų trisdešimties „geriausių” po ilgų nemigos naktų liko tik penkiolika. Tiesa, dėl pirmojo trejetuko neturėjau nė menkiausių abejonių. Eilės tvarka – taip pat buvo aiški ir tarsi iš anksto užkoduota.
Laura Mvula sukūrė muzikinį šedevrą, kurio kiekviena daina – atskira nenuspėjama istorija. Puiki harmonija, išbaigtas muzikinis piešinys, nenuspėjama, bet labai kokybiška ir profesionali muzika albumui „Sing To The Moon” garantavo pirmą vietą. Į Lietuvą atvykstančio „Bonobo” diskas automobilyje buvo zulinamas taip dažnai, kad jis tiesiog negalėjo būti žemiau antrosios, na o švedų grupės „Postiljonen” debiutinis įrašas į mano šių metų muzikinę dūšią labai jaukiai grąžino dream pop muziką. Beje, albumų – favoritų sąraše be didesnių dvejonių atradau vietą ir naujajam „Anties” diskui. Gaila, kad iki šio topo paskelbimo turėjau progos jį perklausyti tik porą kartų (tiksliau, nespėjau su juo susigyventi). Jeigu „Baisiai džiugu!” dienos šviesą būtų išvydęs pora mėnesių anksčiau, net neabejoju, jog jo vieta mano asmeniniame tope būtų gerokai aukštesnė.
1. Laura Mvula – Sing To The Moon (Didžioji Britanija)
2. Bonobo – The North Borders (Didžioji Britanija)
3. Postiljonen – Skyer (Švedija)
4. Baths – Obsidian (JAV)
5. Volcano Choir – Repave (JAV)
6. Blood Orange – Cupid Deluxe (JAV)
7. Kwes. – Ilp (Didžioji Britanija)
8. Washed Out – Paracosm (JAV)
9. Editors – The Weight Of Your Love (Didžioji Britanija)
10. Foals – Holy Fire (Didžioji Britanija)
11. Kings Of Leon – Mechanical Bull (JAV)
12. Inc. – No World (JAV)
13. Jensen Sportag – Stealth Of Days (JAV)
14. Deptford Goth – Life After Defo (Didžioji Britanija)
15. Antis – Baisiai Džiugu! (Lietuva)
2013 dainų TOP 15
Sudėliojęs galutinį šių metų dainų penkioliktuką supratau, kad didžiąją metų dalį mane lydėjo visagalė LYRIKA. Labai džiaugiuosi, kad šiame sąraše pagrįstai savo vietą atrado ir du lietuviški kūriniai, kuriuos šiemet taip pat zulinau labai dažnai.
1. To Kill A King – Choices (Didžioji Britanija)
2. Rhye „3 Days“ (JAV)
3. Fryars „On Your Own“ (Didžioji Britanija)
4. Asgeir – Kings & Crosses (Islandija)
5. Kodaline – All Comes Down (Airija)
6. Downtown Party Network Ft. Eglė Sirvidytė – Space Me Out (Lietuva)
7. Phosphorescent – A Song For Zula (JAV)
8. Bonobo Feat. Grey Reverend – First Fires (Didžioji Britanija)
9. Baths – Ironworks (JAV)
10. David Lynch ft. Lykke Li –I‘m Waiting Here (JAV/Švedija)
11. Cloud Boat – Youthern (Didžioji Britanija)
12. Vancouver Sleep Clinic – Vapour (Australija)
13. Face White – No More Dramma (Lietuva)
14. Shy Girls – Second Heartbeat (JAV)
15. Volcano Choir – Comrade (JAV)
GERIAUSI 2013 METŲ REMIKSAI/ KOVERIAI
Dar viena kategorija, kuri šiuos metus išskyrė kaip ypatingai derlingus. Visgi, „koverių” gretose mano grojaraščio akivaizdūs lyderiai – „Postiljonen” ir Peter Lyons, na o gražiausius remiksus, bent jau mano galva, šiemet sukūrė chillwave muzikos atstovai.
1. Peter Lyons – Touch Me
2. Nils Frahm – You (Teen Daze remix)
3. Giraffage – Music Sounds Better With You
4. The 1975 – Is there somebody (Dream Koala remix)
5. Postiljonen – All that we have is lost
Toks tas mano favoritų sąrašas. Lyriškas, lengvas, galbūt ne visai prognozuojamas, bet bent jau man – itin mielas ir svarbus. 2013- ųjų muzikinio derliaus vaisiai mano fonoteką papildė ne vienu ypatingu albumu, kurį, tikiuosi, galėsiu didžiuodamasis galėdamas perduoti savo vaikams. Apibendrindamas šiuos metus žinau vieną: keldamas naujametinio viskio taurę, patyliukais sakysiu tostą ateinantiems metams ir širdyje linkėsiu jiems būti bent jau neprastesniais nei šie…
O šie metai buvo tikrai ypatingi…
Vasario mėnesį Lietuvoje – Bonobo koncertas!

Bonobo
Šiandien Lietuvos muzikinę padangę pasiekė puikios žinios: vasario 20 dieną Vilniuje savo pasirodymą surengs projektas „Bonobo„! Britų muzikantas, prodiuseris ir didžėjus Simonas Greenas, besislepiantis po „Bonobo” pseudonimu, aktyvią muzikinę veiklą pradėjo dar 1999 metais. 2001 metais dienos šviesą išvydo debiutinis įrašas „Animal Magic”.
Su leidybine kompanija „Ninja Tune” ilgalaikę sutartį turintis elektroninės muzikos talentas išleido 5 studijinius įrašus. Paksutinis darbas – plokštelė „The North Borders” pasirodė šių metų kovo 21 dieną ir turi rimtas galimybes tapti vienu geriausių manoMUZIKOS šių metų albumu.
„Bonobo” koncertas vyks sostinės teatro arenoje vasario 20 dieną. Daugiau informacijos apie renginį pateiksime netrukus.
Bonobo GYVAI: pusvalandžio trukmės pasirodymas JAV radijo stotyje

Nuotr. Dave Lichterman
Metų pradžioje neįtikėtiną albumą „The North Borders” išleidęs britas Bonobo (tikrasis vardas Simonas Greenas) šiuo metu keliauja po pasaulį. Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo metu koncertuojantis muzikantas čia apsilankė ir radijo stotyje KEXP, kur atliko 4 dainas („Towers”, „First Fires”, „Pieces” ir „Transits”). Šiame pasirodyme Simonui talkino atlikėja Szjerdene, įdainavusi keletą dainų ir minėtame Bonobo albume.
Pamatykite ir išgirskite 40 minučių trukmės Bonobo pasirodymą
Britų muzikantas, prodiuseris ir didžėjus Simonas Greenas, scenoje geriau žinomas „Bonobo” pseudonimu dalinasi savo nuostabaus, penktojo albumo „The North Borders” dainomis „KCRW” studijoje.
Išskirtinis, subtilus, įsimintinas naujasis diskas sulaukė nepaprasto populiarumo ir įstrigo manoMUZIKOS narių grotuvuose. Kad ir kiek epitetų šiam „Bonobo” šedevrui parašytume, jie vis tiek neatskleis to, ką išgirsite, tad siūlome tiesiog įsijungti ir mėgautis nuostabia melodija.
„Bonobo” (nuotr. iš „KCRW” archyvo)