Lietuva

G&G sindikato lyderį Svarą Prezidentė apdovanojo valstybiniu apdovanojimu

manoNAUJIENA

Nuotr. Dž. Gundos Barysaitės

Lietuvos hip hopo grupės „G&G Sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras prieš akimirką Prezidentūroje atsiėmė ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medalį. Lietuvos Respublikos Prezidentė muzikantą apdovanojo už savanorišką visuomeninę veiklą ir pilietinį aktyvumą.

Vienas charizmatiškiausių mūsų šalies muzikos scenos  atstovų savanoriškais pagrindais jau kurį laiką prisideda prie įvairių socialinių ir visuomeninių projektų prieš patyčias, smurtą ir narkomaniją bei dalyvauja pilietinėse bei švietėjiškose iniciatyvose.

Po oficialios ceremonijos Prezidentūros mėlynojoje salėje Svaras su šeima maždaug pusvalandį bendravo su šalies vadove Dalia Grybauskaite. Po susitikimo „G&G Sindikato” lyderis trumpam susitiko ir su Lietuvos žurnalistais.

„Niekada netikėjau, kad galiu būti čia ir dar atsiimti apdovanojimą. Darau tai nuoširdžiai. Ne dėl apdovanojimų, ne dėl prizų, ne dėl medalių, o dėl žmonių. Dėl Lietuvos,” – sakė Svaras. „Labai malonu ir miela, kad ši mano veikla buvo įvertinta” – pridūrė muzikantas.

Tiesa, atlikėjo nuomone šis apdovanojimas – tai kartu ir įpareigojimas bei paskatinimas toliau dirbti bei nesustoti.

„Nemėgstu būti vėliava, bet šiuo atveju apdovanojimą priėmiau kaip vėliavą, kaip tam tikrą ženklą. Tačiau jeigu sakyčiau, kad man nemalonu – tai būtų netiesa“, – šypsojosi Svaras.

„Mano gyvenime pagrindinis darbas yra žodis. Tačiau aš ne tik daug kalbu, bet ir užsiimu įvairiomis veiklomis. Ir taip yra todėl, kad manau, jog patys svarbiausi žodžiai yra darbai. Linkiu mums visiems kuo daugiau darbų.“ – po susitikimo kalbėjo atlikėjas.

Lietuvos Respublikos Prezidentė po susitikimo su Svaru išplatintame pranešime sakė, kad„Aktyvi žinomų žmonių pilietinė ir visuomeninė veikla – tai geras pavyzdys jaunajai kartai, kad mūsų šalies laisvė yra tiesiogiai susijusi su atsakomybe. Atsakingai gyventi, rūpintis tais, kuriems reikia pagalbos, padėti vieni kitiems – tai laisvos šalies laisvų žmonių pareiga. Kuo daugiau mūsų valstybėje bus tokių žmonių – tuo stipresnė bus Lietuva”

Svarai, visa manoMUZIKOS komanda Tave nuoširdžiai sveikina! 

LRT Opus pristato gyvą grupės Kurak pasirodymą

manoNAUJIENA

„LRT Opus” į savo gyvų pasirodymų seriją prisikvietė ir Lietuvos indie muzikos žvaigždžių rinktinę „Kurak„, kurią sudaro vokalistai Markas Palubenka” Eglė Sirvydytė iš dueto „mmpsuf„, Karolis Ramoška iš grupės „Proper Heat„, Domas Strupinskas iš grupės „No Dog Barking” ir šio projekto idėjinis lyderis Vygintas Kisevičius dirbęs prie tokių projektų kaip „Fusedmarc„, „Empti” ir kitų.

Pasirodymo metu išgirsite ne tik kūrinius iš debiutinio grupės EP „Notes”, bet ir naujus kūrinius, o taip pat ir kelis mini – interviu su grupės nariais. Jeigu esate neabejingi kokybiškai mūsų krašto muzikai, stipriai rekomenduojame peržiūrėti šį koncertą.
Prieš tai „LRT Opus” studijoje savo dainas gyvai atliko grupės „Fusedmarc” ir „Banda Dzeta„.

Prasidėjo prekyba bilietais į Killers koncertą Rygoje

manoNAUJIENA

Killers turo plakatas

Jau kurį laiką Lietuvos padangėje netyla kalbos apie rokerių „The Killers” koncertą Rygoje, į kurią Las Vegaso vaikinai užsuks savo „Battle Born” turo metu.

Vos prieš pusantros valandos bilietų platintojai pradėjo išankstinę prekybą į šios žymų pėdsaką šiuolaikinio indie roko muzikoje palikusios grupės koncertą, kuris įvyks birželio 26 dieną Latvijos sostinėje.

Bilietus į koncertą galite įsigyti ČIA. 

Kūriniais „Mr. Brightside”, „Somebody Told Me”, „Read My Mind” ir „All The Things That I’ve Done” išgarsėjusi Brandono Flowerso grupė susikūrė 2001 metais.  Iki šiol „žudikai” išleido keturis albumus, kurių paskutinis – „Battle Born” – pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Visi albumai, kurių iki šiol parduota beveik 20 milijonų kopijų, pasiekė Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų topų viršūnes.

„The Killers”, nepaistant kiek „lengvesnių” paskutinių dvejų plokštelių, iki šiol yra laikoma viena sėkmingiausių grupių šiuolaikinio indie roko istorijoje.

Kai revoliucijos išvakarėse Garfildas muziką nugalėjo

manoBLOGAS

Ką tik pasibaigė “Kaip mes žaidėme revoliuciją” – filmas, kurio dėka gimę laisvoje Lietuvoje bent jau emociškai galėjo prisiliesti prie mūsų šalies nepriklausomybės atgavimo akimirkų. Galėjo jas pajusti. Pabūti tariamais jų liudininkais ir pamatyti kiek daug mums visą laiką reiškė daina. Ne tik ta, kurios dėka pilietinėje pasąmonėje susiformavo laisvės ir nepriklausomybės archetipai. Ne tik ta, kuri neleido sušalti tūkstančiams laisvę užuodžiančių lietuvių prie tuometinės Aukščiausios Tarybos ar televizijos bokšto. Bet ir ta, kuri su mūsų trispalve ir trikampiniais Sąjūdžio lipdukais tapo alternatyviu nepriklausomybės šaukliu, įkūnytu roko scenoje. Ne tik tekstai ir muzika, bet ir elgesys, poza, charizma ir visas tuometinio gyvenimo būdas vertė muziką (bent jau tą, kurią dainavo ir “valgė” masės) unikaliu reiškiniu, kuriam buvo suteikta kur kas daugiau nei vien iš radijos sklindančių garsų gausa prasmė.

Muzika

Nejučiomis susimąsčiau ir trumpam grįžau į penktadienį. Tądien rodė M.A.M.A – vienintelius (elitinius!!!) lietuviškos muzikos apdovanojimus.  Su sausakimša arena. Su tuzinu šviesos efektų ir aibe neišbaigtų minties ir muzikos gijų, kurias matant (ir girdint) nejučiomis kažkur labai giliai atsakymo paieškose it plynlaukėje blaškėsi klausimas “nejaugi tai – iš tikrųjų geriausia, ką mes šiandien turime?”. Tris besiblaškančias postindustrinio rūsio liekanas į gražų kūną įspraudusias mergaites? Geriausią metų atlikėją, kuris nesibodėdamas atlieka vieną svarbiausių vakaro pasirodymų ir net nesistengia imituoti dainavimo (palikdamas visa tai daryti visagalei fonogramai)? Didžiosios kaimynės muzikiniais leitmotyvais paremtą auksinėmis „cypūromis” pasidabinusi vidutinio amžiaus krizę pergyvenusį ‘jaunuolį’? Visą vakarą “šimtmečio senumo daina”  vainikavusią Kauno princesę, kurios muzika daugeliui lietuvių, ko gero,  yra veikiau minediškos apraiškos juokelis nei rimtas idiliškas ir funkcionalus dvasinę palaimą teikiantis kąsnis?

Piktinausi…Bet nebuvo juk viskas taip blogai. Renginio pradžioje dvi statulėles susišlavė jaunąja mūsų indie muzikos viltimi tituluojamas Markas Palubenka. Net neabejoju, kad jo muzika po kelerių metų labiau domins užsienio, o ne Marijos Žemės rinkas. Gražų pasirodymą surengė Jurgis su Erika ir Ieva Narkutė. Pasitaikė ir dar keletas širdžiai mielų akimirkų. Tačiau tai, renginio organizatorių nuomone, nebuvo įdomu populiariausios Lietuvos televizijos auditorijai.

Pirmoji „M.A.M.A” dalis, kurioje muzikos „paieškos” negalėjo vadintis visišikai beviltiškomis, buvo transliuojama dukterinės televizijos eteryje. Ir žinote kodėl?  Ogi todėl, kad didžiojoje tuo metu karaliavo… visagalis Garfildas. Taip taip, tas pats kalbantis katinas, kuris net ir trijų milijonų nebeturinčios šalies žiūrovams yra kur kas įdomesnis nei tie, kurie mūsų valstybės muzikinę sceną daro bent jau šiek tiek gražesne.

Bet didžiojo kanalo žiūrovai nebuvo nuvilti. Vos tik Garfildas laimėjo principinį egzistencinį karą, eteryje pasirodė M.A.M.A.  Ir štai visi turėjo neeilinę progą kultiniuose apdovanojimuose išgirsti ir Pinup Girls, ir visagalę Butkutę… Ir tikrai nepriekaištingai atrodantį, bet net pagal fonogramą nebenorintį žiopčioti geriausią metų atlikėją.

O kaip be jų?

Keistokai šių “prometėjų” gretose atrodė ir Bixai, ir Marijonas su “G&G Sindikatu”, ir „Gerai Gerai & Miss Sheep . Beje, ačiū jiems už tai, kad sulaikė mane nuo dvasinės ir muzikinės savižudybės. Tik gaila ir sykiu apmaudu, kad idėjinis ir vertybinis šių atlikėjų muzikinis polėkis pigioje žiburėlių ir lėkštų juokelių aplinkoje pasirodė keistokas ir pernelyg nesuprastas.

Vinilas

Bambu? Gal ir taip. Bet taip yra dėl to, kad antrus metus galvodamas apie muzikinius Lietuvos apdovanojimus tikiuosi kažko, kas MUZIKĄ įprasmintų ne tik viešojoje erdvėje, bet ir jos idėjoje. Nesu tikras kas tai turėtų būti, bet žinau, kad emocine prasme tai būtų kur kas daugiau nei papais dainuojančios šarkos, Basanavičiaus gatvės hitus traukiantys „Rondo” ar garbingiausią vietą – užbaigti renginį – okupavusi ir tūkstantmečio senumo hitą popierinės karūnos fone atliekanti pop princese save tituluojanti Kauno ponia.

Suprantu, kad media kanalams reikia reitingų, reklamos užsakovų ir pajamų. Todėl jeigu šioje vietoje atsiras teigiančių, kad eteryje Garfildą pakeitus Marku Palubenka jų kanalas kone bankrutuotų ir praloštų principinę konkurencinę kovą – beveik sutikčiau. Tačiau šiuo atveju mano viltis kur kas labiau susijusi su muzikinės visuomenės sąmoningumu ir iš jos išplaukiančiu poreikiu. Tad komercine prasme smerkti nederėtų nei organizatorių, nei transliuotojų.  Ne veltui sakoma, kad per televiziją transliuojama tai, ką liaudis labiausiai nori matyti…

Tačiau aš taip ir neišmokau taikyti komercijos muzikai ir muzikos komercijai. Todėl šioje srityje nuolat tikiuosi bent jau mažyčio žingsnio pirmyn…

Ne, nesitikiu revoliucijos. Nes ją jau žaidė “Antis”. Antros tokios nebus. Kita vertus, aplinkybės ir laikmetis jau taip pat gerokai pakito. Išaugus nepriklausomai kartai ryškūs pokyčiai įvyko ne tik mūsų ekonominiame ar politiniame, bet ir mentaliniame bei muzikiniame gyvenimuose. Tačiau žinau, kad augęs su “Antimi” ir matęs bei girdėjęs dainą, nešančią laisvės idėją praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje , kaskart laukdamas naujų apdovanojimų giliai širdy vilsiuosi, kad juose bus daugiau muzikos, idėjos ir minties…

Bent jau tokios minties, kuri leistų gyventi tikrai muzikai, galinčiai konkuruoti net ir su pačiu Garfildu.

 

 

Lietuvos indie scenos pažibos – viename projekte „Kurak” (išgirskite debiutinį EP)

manoNAUJIENA

"Kurak"

Žmonėms, kuriems nesvetima lietuviška indie scena, projekto „Kurak” vardas pastaromis dienomis turėtų būti tikrai ne kartą girdėtas. Bene didžiausia muzikinės paslapties skraiste apgaubtas kolektyvas šiandien prisistatė visuomenei. Tiesa, „Kurak” sudėtis buvo žinoma iki šiol, tačiau muzikine prasme grupė buvo pastačiusi ganėtinai didelę tylos sieną.

Kad „Kurak” „dengia” lietuviškos indie scenos pažibos, abejoti tikrai neverta. Projekto idėjinė siela – Vygintas Kisevičius, iki šiol dirbęs su tokiais kolektyvais kaip „Pieno Lazeriai“ ir „Magic Mushrooms“. Beje, Vygintas šiuo metu pakankamai įtemptai darbuojasi su grupėmis „Empti” ir „Fusedmarc„. Prie „Kurak” veiklos prisideda tokie jaunosios muzikų kartos atsovai kaip Markas Palubenka, „Mmpsuf” siela Eglė Sirvidytė, „No Dog Barking” balsas Domas Strupinskas ir kolektyvo „Propper Heat” narys bei radijo stoties „Opus 3” balsas Karolis Ramoška.

Žodžiu, visa indie grietinėlė, susirinko po vienu stogu ir nusprendė sukurti tai, ko mūsų scena dar nematė.

Ar jiems pavyko? ManoMUZIKOS akimis – neabejotinai TAIP. Prieš akimirką pasirodęs grupės EP, pavadinimu „Notes” gerokai viršijo iki šiol mūsuose vyravusius lūkesčius.

Džiaugiamės, spaudžiame dešinę ir nukėlę kepurę tariame AČIŪ už eksperimentinį projektą, kuriam, jei tikėtumėme aukščiausiu, prašytumėme jo pagalbos prisidedant prie idėjinio tęstinumo. O dabar galime palinkėti tik sėkmės ir išreikšti viltį, kad netrukus mūsų ausis pasieks dar daugiau naujojo muzikinio darinio kūrybos.

Beje, penktadienį menų spaustuvėje – oficialus „Kurak” prisistatymas. Nepamirškite apsilankyti.

Visas naujasis „Kurak” keturių dainų EP – žemiau.

J. Viewz: kiekvienas mūsų koncertas – naujas dar neskaitytos knygos puslapis

manoNAUJIENA

J.Viewz (nuotr. OR Photograpy)

Ateinanį šeštadienį sostinėje įvyks Bruklino kolektyvo “J. Viewz” pasirodymas. Vienintėlis ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Šiaurės ir Rytų Europoje grupės koncertas, regis, jau dabar kelia didžiulį tautiečių susidomėjimą. Išankstiniai koncerto bilietai išgraibstyti per akimirką, o grupės gerbėjai į išskirtinį pasirodymą atvažiuos ne tik iš įvairiausių mūsų šalies kampelių, bet ir iš Latvijos, Lenkijos bei Estijos.

Jonathano Dagano kolektyvas “J. Viewz” muzikuoja jau beveik dešimtmetį, tačiau didžiausių kritikų liaupsių ir išskirtinės melomanų meilės jis sulaukė po praėjusiais metais išleisto antrodojo studijinio albumo “Rivers And Homes”. Diske esančios dainos nepriklausomos muzikos portaluose buvo įvertintos aukščiausiais balais, o  pati plokštelė nominuota prestižiniam “Grammy” apdovanojimui.

Kurdamas išskirtinę programą paskutinį rudens savaitgalį Lietuvoje įvyksiančiam koncertui, “J. Viewz” lyderį pagavau pačiame darbų įkarštyje. Tačiau atlikėjas sutiko trumpam darbus palikti nuošalyje ir apniukusio Bruklino dangaus fone gurkšnodamas rytinę kavą pasidalino savo mintimis apie artėjantį koncertą mūsų šalyje.

Per išankstinius pardavimus į grupės pasirodymą Lietuvoje bilietai buvo išgraibstyti akimirksniu. Prisipažink, kaip jums tai pavyko?

Neįsivaizduoju. Tai buvo didelė staigmena ir man. Ketinu atvykti į Lietuvą ir viską išsiaiškinti (juokiasi)

Pastaraisiais metais sulaukdavau daug komplimentų iš Šiaurės ir Rytų Europos, todėl jutau, kad šiame pasaulio regione reikia koncertuoti. Džiaugiuosi, kad galiausiai atvykstu pas jus. Tai bus mūsų pirmasis kartas šioje Europos dalyje, todėl žmonių susidomėjimas mūsų pasirodymu mane tikrai labai įkvėpia.

Praktiškai aišku, kad Vilniuje koncertuosi sausakimšame klube. Ko mūsų šalies žmonės gali tikėtis iš “J.Viewz” pasirodymo?

Atvykstame su trijų gyvai grojančių žmonių grupe (kurioje bus ir pagrindinė grupės vokalistė Noa Lambersky). Todėl šis koncertas turėtų būti įdomus hibridas, kuriame ieškosime gyvų instrumentų ir elektronikos garsų sintezės.

Susirinkusi publika galės išgirsti ne tik mūsų paskutinio albumo “Rivers And Homes” dainas, bet ir dar niekur negirdėtus naujus kūrinius, bei absoliučiai kitokias senų įrašų interpretacijas.

J. Viewz (nuotr. grupės archyvo)

Kurios dainos jūsų koncertuose susilaukia didžiausių ovacijų?

(mąsto) kiekvienas pasirodymas – naujas neskaitytos knygos puslapis, o kiekviena šalis ir jos publika – naujas baltas popieriaus lapas. Niekada nežinau kokia istorija bus jame rašoma. Būtent todėl negalime nuspėti kas viename ar kitame koncerte patiks publikai. Galiu pažadėti, kad Vilniuje grosime visas dainas, kurios privertė žmones pamilti mūsų muziką.

Koks buvo tavo pirmasis sąlytis su Lietuva?

Maždaug prieš metus daviau interviu portalui manoMUZIKA.lt. Tai buvo pirmoji mano pažintis su Lietuva.  Nuo to laiko jutau, kad Lietuvoje susidomėjimas J.Viewz kūryba auga. Taip pat pamačiau, kad nors ir esate maža šalis, turite nemažai indie muzikos scenai neabejingų žmonių. Tai labai džiugina.

Kas apskritai yra “J. Viewz” – grupė ar solinis projektas?

Tai mano solinis projektas, įkūnijantis kūrybinės laisvės realizaciją. Juk ne veltui “J. Viewz” pavadinimas anliškai reiškia Jonathan’s View (liet. Jonathano požiūris – aut.past) (juokiasi).

Prie “J. Viewz” yra prisijungę įvairių muzikantų, kurie skirtingame grupės etape įprasmino skirtingas muzikines tiesas. Tačiau aš esu vienintelis nuolatinis grupės narys (juokiasi).

Esu laimingas, kad šis projektas vystosi būtent taip, mat tokia kaita leidžia ne tik nuolat mokytis vieniems iš kitų, bet ir priverčia neužmigti bei tobulėti ir kurti.

Nepaisant to, kad muzikuoji jau ilgą laiką (aut. past – grupės diskografijoje – du studijiniai ir vienas nepilnas albumas), didžiausio muzikos mylėtojų ir kritikų pripažinimo sulaukei tik išleidęs paskutinį diską “Rivers And Homes”. Kaip šis faktas pakeitė tavo gyvenimą?

“Rivers And Homes” – tai ne tik muzikinis, bet ir asmeninis laimėjimas.  Jo pasirodymas – taip pat išskirtinis reiškinys muzikos pasaulyje. Buvau sukūręs specialų puslapį “Work In Progress”, kuriame kiekvieną mėnesį dalindavausi nauju kūriniu. Taip gausėjantis mano muzikos gerbėjų būrys galėjo matyti visą albumo gimimą ir vystymąsi. Įsivaizduok, žmonės užsisakinėjo mano diską iš anksto, nors jo reikėjo laukti beveik metus! Mačiau jų reakcijas, o grįžtamasis ryšys, kurį gaudavau iš klausytojų man buvo labai svarbus.

Iki “Work in Progress” gimimo ketverius metus nebuvau sukūręs nieko naujo, todėl “Rivers And Homes” kūrybinis procesas man buvo tikras iššūkis. Negalėjau laužyti gausybei žmonių duoto pažado kas mėnesį dalintis vis nauja daina, todėl buvau priverstas nuolat ieškoti įkvėpimo ir rasti erdvę kūrybai. Taigi, “Rivers And Homes” – tai puikus žingsnis į priekį, kurio dėka ne tik pasirodė geras įrašas, bet ir susibūrė puikių J. Viewz gerbėjų minia.

J. Viewz (Nuotr. Billy Kidd)

Ar jau pradėjai galvoti apie naują įrašą? Galbūt turėsime progų išgirsti ką nors iš jo čia – Lietuvoje?

Albumo kūrybinis procesas jau pajudėjo iš mirties taško, tačiau esu kiek lėtokas.. (juokiasi). Kita vertus, šiuo metu tikrai daug koncertuojame, todėl pasiruošimas koncertams užima galybę laiko.  Be to, daug dėmesio skiriu naujiems remiksams (tai dar viena veikla, kurios negaliu palikti nuošalyje).

Kada pasirodys naujas J. Viewz diskas tikrai nežinau, tačiau galiu patikinti, kad koncerto Vilniuje metu sugrosime ne vieną dar niekur negrotą ir negirdėtą dainą.

Kas yra tavo muzikiniai idealai?

Brianas Eno, Trentas Reznoras, Davidas Bowie ir Suffjan Stevensas. Ne tik dėl jų ypatingos muzikos, bet ir dėl nuostabaus požiūrio tiek į savo kūrybą, tiek ir į muziką apskritai.

Ar J. Viewz turi svajonę?

Turime daug svajonių. Noriu kurti, įrašinėti, koncertuoti…Norėčiau kada nors surengti gerą pasirodymą atviroje erdvėje, supamoje nuostabių vaizdų. Manau, kad tam labai tiktų Islandijos gamta. Bet per daug apie tai kalbėti neverta. Juk sako, kad svajonės gyvos tol, kol jomis nesidalini su kitais (juokiasi)

“J. Viewz” koncertas Vilniuje Lapkričio 24 dieną klube „Studio 9“. Šis renginys – pagrindinis šių metų “Hennessy Artistry” vakarėlių sesijos akcentas.

LT: Saulės Kliošas – Meilei nieko

manoVIDEO

Grupė „Saulės kliošas“ portalo manoMUZIKA.lt puslapiuose svečiuojasi pirmą kartą. Tačiau tokio nesusipratimo priežastis – tiesiog nebuvo tinkamos tam progos. Arba nebuvo naujos dainos, klipo ar kito aktyvaus šio kokybišką lietuvišką muziką grojančio kolektyvo veiksmo. Dabar toks yra. Grupė vakar vakare išplatino naują vaizdo klipą visiškai naujai dainai „Meilei nieko“.

Pranešama, kad šis kūrinys yra iš jau labai greitai dienos šviesą išvysiančio naujo grupės albumo „Energy“. Šiltą ir mielą vaizdo klipą grupei padėjo nufilmuoti komunikacijos agentūros „Wide Wings“ komanda.

EmZ – Blonde Hair

manoDAINA

Lietuviško kraujo turinti Australijos gyventoja EmZ po truputėli ruošiasi savo debiutinio įrašo išleidimui. Taip ir neradusi muzikinės laimės gimtinėje, mergina, panašu, žino kaip ją nučiupti už Atlanto.

Lengvas džiazo ir swingo elementų prisotintas kūrinys „Blonde Hair”, ko gero, geriausiai atspindi visą iki šiol viešumai dovanotą EmZ muziką. Dalinamės šia daina su Jumis ir tikimės, kad ateityje ši jauna atlikėja dar duos apie save žinių ne tik Amerikai ar Australijai, bet ir Lietuvai.

Beje, Emos (būtent toks yra merginos, besislepiančios po EmZ pseudonimu vardas) močiutė yra tikra emigrantė iš Lietuvos, puikiai šnekanti lietuviškai ir netgi ilgą laiką dainavusi Australijos lietuvių chore.

EmZ (nuotr. atlikėjos archyvo)

„Vilnius Music Week“ koordinatorius Lauras Lučiūnas: „Muzikos industrija negali egzistuoti be gerų dainų!“

manoNAUJIENA

Atrodo, jog dar visai neseniai pavydėjome estams, turintiems tokį puikų renginį kaip „Tallinn Music Week“ ir kukliai džiaugėmės, jog jame mūsų šalį atstovauja bent keletas vardų. Dabar tas ne itin šviesus pavydo jausmas turėtų užleisti savo vietą paprastam smalsumui, norui praturtinti savo muzikines žinias ir, galbūt, mėgstamų bei dėmesio vertų muzikinių vardų paletę. Dar vasaros pirmoje pusėje buvo paskelbta, jog Vilnius, kaip ir daugybė miestų visame pasaulyje, nuo šiol taip pat turės savo muzikos savaitę – „Vilnius Music Week“, kurios oficialų startą jau rytoj menų fabrike „Loftas“ skelbs Nicolas Jaar. Tiesa, ta savaitė kol kas telpa į keturias dienas, tačiau muzikinės renginio dalies dalyvių bei konferencijos pranešėjų sąrašas nuteikia itin optimistiškai.

„Vilnius Music Week“ logo

Projekto organizatoriai teigia, jog  tai platforma, skatinanti šalies ir regiono muzikinį gyvenimą, siūlanti muzikinę bei edukacinę programą muzikos profesionalams ir mėgėjams, kurianti naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes bei ryšius ir suteikianti sostinės gyventojams bei svečiams nepakartojimą muzikinį renginį. Atrodo, jog ši platforma statoma tvirtai ir užtikrintai. Projektas sulaukė nemažo susidomėjimo, žiniasklaida spausdina vieną pranešimą spaudai po kito, tačiau mes šį kartą jų tikrai necituosime – juk tiksliausia ir naujausia informacija galima tik iš pirmų lūpų.

Likus vos vienai parai iki „Vilnius Music Week 2012“ starto, kalbiname renginio koordinatorių Laurą Lučiūną, kuris organizacinių rūpesčių apsupty surado keletą minučių išskirtiniam portalo manoMUZIKA.lt pokalbiui.

Iki renginio liko mažiau nei viena diena. Kokiomis nuotaikomis ar rūpesčiais šiuo metu gyvena organizatoriai?

Šiuo metu liko tik techniniai ir logistikos reikalai, o visi kiti pasiruošimo darbai jau padaryti, tad nuotaikos itin geros. Žinoma, kaip ir bet kuriame renginyje, visada yra įvairių niuansų, tačiau viskas turi būti ir bus tikrai gerai.

Toks renginys mūsų šalyje vyks pirmą kartą. Kuri organizacinė renginio dalis nuo pat pradžių buvo pati sunkiausia?

Labai įvairiai. Pirmiausia, tai finansavimo paieška. Labai džiaugiamės savo partneriais ir rėmėjais. Tikrai tikiu, kad tie, kas nusprendė prisidėti prie šio renginio, žiūri į tai, kaip į investiciją ir mąsto apie ateitį bei platesnes galimybes. O tai yra labai svarbu.

Dar vienas gana sunkus uždavinys buvo įkalbėti ir įtikinti tarptautinę muzikos industrijos bendruomenę, kad tikrai verta atvažiuoti į Lietuvą, į mūsų šalį, į Vilnių, kad ir čia yra puikios muzikos kūrėjų, atlikėjų bei visokeriopai tuo besidominčių žmonių.

Lauras Lučiūnas (nuotr. A. Solomino, DELFI)

Renginyje dalyvaus daugybė pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos. Kurie pranešimai ar konferencijos temos, Jūsų manymu, šiuo metu yra itin aktualūs Lietuvai?

Man atrodo patys aktualiausi pranešimai yra tiesiogiai susiję su muzika, pačia kūrybinio proceso stimuliacija. Ar roko muzika pačia plačiąja prasme nešą kokią nors žinią ir ar atlikėjai turi ką pasakyt? Ir kaip reikėtų elgtis, kad ta žinia būtų? Tai svarbūs klausimai, į kuriuos reikia ieškoti atsakymo. Žinoma, muzikos vadyba ir leidyba taip pat labai svarbios sritys, bet juk visa muzikos industrija negali egzistuoti be gerų dainų!

O kalbant apie renginio muziką – kaip patys atlikėjai vertina tokį renginį? Ko tikisi iš jo ir ar kaip nors ypatingai jam ruošiasi? 

Daugelis atlikėjų labai entuziastingai priėmė šią idėją, dalis jų patys teikė paraiškas ir tikrai norėjo dalyvauti renginyje. Jie juk taip pat supranta, jog būtina plėsti geografines ribas, kad muzika gali būti universali kalba, nepaisanti kultūrinių ar socialinių skirtumų. Manau, kad mūsų grupės nori parodyti savo kūrybinį potencialą ir būti išgirsti, o šis renginys tam sudaro pačias geriausias sąlygas.

Ateities lūkesčiai. Kas, Jūsų manymu, tikrai pasikeis Lietuvos muzikiniame gyvenime po tokio renginio?

Po pirmo renginio sunku būtų kažką pakeisti iš esmės. Tačiau, kai kuriems atlikėjams ir grupėms tai yra reali galimybė žengti žingsnį ar net kelis pirmyn. Į „Vilnius Music Week“ šiais metais atvažiuoja didžiausio Baltijos šalyse festivalio „Positivus“ organizatoriai, kurie tikisi atsirinkti įdomių atlikėjų kitų metų festivalio programai. Atvyksta ir užsienio leidybinių kompanijų atstovai, kurie taip pat dairysis naujų vardų ir muzikos garsų. Tai yra labai svarbu mūsų šaliai ir pačiam Vilniui.

O jei žvelgtume dar optimistiškiau, ką galėtų duoti toks renginys Lietuvai ateityje? Galbūt po metų ar kelerių?

Žinoma, renginys bus tęstinis, nes tik taip įmanomas apčiuopiamas rezultatas. Norisi, kad Vilnius taptų gerokai ryškesniu tašku muzikos žemėlapyje. Tai būtų pagrindinis tokio renginio tikslas žvelgiant į kelerius artėjančius metus.

Pabaigai, koks būtų organizatorių pažadas-kvietimas tiems, kurie dar abejoja ar verta domėtis šiuo renginiu ir jame apsilankyti?

Čia bus tiesiog daug grupių ir atlikėjų, kurių kokybiškos muzikos dažnai negirdi platesnė auditorija. Smagu, kad programoje yra daug vardų, kuriuos mūsų šalyje vis dar galima priskirti underground kategorijai. Tačiau tai grupės, kurios turi daug kūrybinio potencialo. „Vilnius Music Week“ – unikali galimybė atlikėjams pristatyti save, o klausytojams juos išgirsti ir, galbūt, atrasti.

O visiems susijusiems su muzika ar net kitomis kūrybinėmis industrijomis – „Vilnius Music Week“ vykstanti konferencija yra būtinybė. Tiek jau dirbantiems šioje srityje, tiek ketinantiems ar norintiems dirbti. Mes norime tiesiog sujudinti tą muzikos industrijos nervą ir tokiu būdu šią sritį padaryti gerokai gyvybingesne.

Ačiū už pokalbį ir sėkmingo renginio! 

——

Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog „Vilnius Music Week 2012“ vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 dienomis Vilniaus naktiniuose klubuose ir viešosiose erdvėse (V. Kudirkos aikštė prie Vyriausybės rūmų, Aikštė prie Nacionalinio dramos teatro, Lukiškių skveras bei Vilniaus Katedros aikštė). Daugiau informacijos rasite oficialioje renginio svetainėje paspaudę ČIA.

Išsamią renginio konferencijos ir muzikinių pasirodymų programą rasite paspaudę ČIA.

Bilietus rasite paspaudę ČIA.

Antis – fenomenas, pralenkęs laiką

manoISTORIJA

Anties koncertas Kražiuose

Prologas 

Kalbėti apie “Antį” yra sunku ne tik dėl to, kad šis Lietuvos kolektyvas yra aprašytas begalę kartų. Rašyti apie šią grupę yra sudėtinga dėl to, kad tai – pernelyg didis ir iškalbingas vardas Lietuvos muzikos padangėje, kurio fenomenalumui ir idėjai apibūdinti žodžių tiesiog nepakanka.

Prisipažįstu, “Antis” mano gyvenime užima itin svarbią vietą. Dėka Tėčio ir Mamos juos pažinau nepriklausomą Lietuvą piešusiame“Roko Marše”. Puikiai atsimenu ir kitus “Anties” koncertus, tarp kurių – įsimintinasis pasirodymas kažkada ‘muzikos meka’ vadintuose sporto rūmuose. Tąkart mane, dar visiškai mažą vaiką, kurio tėvai vaikščiodavo į Sąjudžio mitingus ir mylėjo nepriklausomybę nešančius lietuviško roko atstovus, labai išgąsdino į sceną motociklu įvažiavęs Algirdas Kaušpėdas. Berods tai buvo 1987-ieji. Dar nesupratau “Anties” tekstų. Nežinojau (o gal tiesiog nesugebėdavau įsisąmoninti) jaunų architektų nešamos nepriklausomybės minties. Tačiau jau tada žinojau, kad “Antis” yra kur kas daugiau nei ant scenos stovintys išsidažę ekscentriškė žmonės, apdainuojantys “Zombius” ir vedantys iš proto tūkstantinę minią prie kelio nuvytusių alyvų portretu. Stebėdavausi, kodėl taip liūdnai galima sutikti naujus metus Londone, pradėjau svajoti apie beribę meilę kontrolierei ir galvojau kaip čia draugo Tatavičiaus paklausti kodėl jis toks energingas.

Žodžiu, pirmus žingsnius į jauno ir augančio organizmo pasąmonę idėjusi “Antis” mano gyvenime visąlaik buvo vienas iš pagrindinių palydovų. Pradžioje ji įkūnijo tam tikrą neapibrėžtą keistą muziką grojantį darinį, dėl kurio iš proto ėjo mano tėvai, jų draugai ir visa Lietuva; vėliau ši grupė tapo mano požiūrio į pasaulį įkūnytoja, įprasminanti idėjinį požiūrį į laisvą Lietuvą ir ironišką pasaulėžiūrą į sisteminę aplinką. Tad jeigu turėčiau įvardinti kelis faktorius, kūrusius mane kaip žmogų, asmenybę ir pilietį – pristatydamas savo Tėtį su Mama ir visą šeimą, negalėčiau nepridėti grupės “Antis”.

Nuostabios aplinkos atvežta keista minia

Anties koncertas Kražiuose

“ Ė, žė bachūrs iš Amerikės atvaževa Kaušpėda paklausyt”; “Nu i durnelis – skaita knygą prieš koncerta”; “Žė, Sauleni, bachuriukias knyga skaita. I da nelietuviška” – tokiais ‘pasvarstymais’ iš šalies buvau palydėtas tada, kai likus porai valandų iki “Anties” koncerto Kražiuose prisėdau išgerti alaus ir paskaityti Londone pirktos “Coldplay” biografijos. Tiesą sakant, pamatęs besirenkančią minią (tiksliau, jaunąją minios dalį) dėl tokių “bachūriukų” pasvarstymų nesistebėjau. Jie (iš pažiūros, keiksmažodžių lavinos ir pokalbių temų) tikrai nebuvo tie žmonės, kuriuos gyvenime dažnai lydi knyga.

Kita vertus, kažkur giliai širdyje mano vidinis “aš” nerimąstingai klausė retorinio klausimo: “Antis….Šitai publikai….? Ar tai įmanoma?”

Tačiau tai buvo vienintėlė neraminanti mintis, kuri, kaip kad pasirodė vėliau, iškilo praktiškai be pagrindo.

Koncertas prasidėjo be jokios pompastikos. Baigus susirinkusiai miniai žiūrėti filmą ir grupei susiderinus garsą pasigirdo pirmieji “Ko tu stovi” akordai. Ant scenos medaliais apkabinėtu švarku užlipus Algirdui Kaušpėdui publikoje pasigirdo ovacijos. Nesu tikras kiek žiūrovų stebėjo grupės pasirodymą, tačiau sakyčiau, kad pagrindinėje Kražių aikštėje “Anties” klausėsi apie 4 tūkstančius vietinių gyventojų ir miesto svečių.

Scenos ir idėjų legendos, regis, be didesnių problemų žinojo kaip išjudinti publiką. Pradėję koncertą keliomis senomis dainomis (tarp kurių galima buvo išgirsti tiek “Duokit Medalį”, tiek Rusijoje muzikos ringe atgimimo laikais ekspresyviai nuskambėjusią “Ša, Inteligente”), grupė perėjo ir prie naujų kūrinių. Sakydamas “naujų” mintyje turiu tą “Anties” repertuarą, kurį grupė sukūrė jau šiame tūkstantmetyje. Itin džiugiai minia sutiko tokius kūrinius kaip “Girtuoklis”, “Buržujus” ar “Mes rimti”. Ko gero stebėtis dėl to neverta, mat šias dainas visai sėkmingai savo grojaraščiuose “suko” kai kurios populiarios Lietuvos radjo stotys, tad jaunajai mūsų šalies kartai jos yra kur kas geriau pažįstamos nei tos, kurios praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje besikuriančią nepriklausomos Lietuvos pilietinę visuomenę vedė į priekį.

Koncertui persiritus į antrą pusę išgirdau ir dar niekada negirdėtą grupės dainą. Lyriški garsai ir itin pretenzingas bei gilus tekstas prikaustė mano dėmesį taip, kad kūrinio priedainio žodžius “Debesys – mūsų mintys” niūniavau ne tik likusią vakaro dalį, bet ir dieną po to. Tai buvo daina “Debesys”, kurios grupė dar nėra nei įrašiusi, nei išleidusi. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu yra žmonių, kurie nematė lyriškosios Algirdo Kaušpėdo grupės pusės – “Debesys” atskleidžia ją su kaupu. Nesu tikras ar publika, kurią sudaręs jaunimas, regis, kas minutę vis labiau girtėjo ne nuo muzikos, bet nuo alkoholio, ją suprato, tačiau vyresnio amžiaus žiūrovų akyse žavesio skambant šiai dainai buvo tikrai nemažai.

Savo pasirodymo pabaigai “Antis”, kaip ir galima buvo tikėtis, pasiliko auksinius “perlus”. Per “Pokštą” tikrąjį “siausmą” pasigavusi publika jo nepaleido iki pat koncerto pabaigos. Per “Zombius” įkaušęs jaunimėlis, atrodė, išeis iš proto, o kai skambant “Kažkas atsitiko” priedainiui Kražių dangų papuošėšventiniai fejerverkai, po paskutinio “ne tau, Martynai, mėlynas dangus” bemaž du trečdaliai Kražiškių buvo pasiruošę prašyti Algirdo Kaušpėdo tapti jų vaikų krikštatėvių. Daugiau nei trisdešimt metų gyvuojantys Lietuviškos muzikos trispalvės vėliavnešiai tikrai “ne savo” publiką privertė judėti, eiti iš proto ir pamišėliškai kviesti “Antį” bisui. Pabaiga tebuvo malonus formalumas, įtvirtinęs “Anties” pėdsaką Lietuvos krikšto žemėje. Kaip ir galima tikėtis “Alyvas” (dainos, kurios tekstą daugelis mokėjo mintinai) pakeitė “Lietuvos Valstybė” ir koncertas pasibaigė.

Anties koncertas Kražiuose

Kodėl sakau, kad publika buvo nesava? Atsakymas paprastas: kai po “Anties” pasirodymo pasigirdo “Black Eyed Peas” dainos “I Got a feeling” garsai, o renginio vedėjas paskelbė ‘diskotekos’ pradžią, ten susirinkęs jaunimėlis pasirodė visu gražumu. Tačiau tai – jau kito rašinio tema. Publika (bent jau mano manymu) buvo tikrai neįprasta.

Prie scenos susirinkusi minia, regis, tikrai mėgavosi legendinės Lietuvos grupės muzika, tačiau atokiau sėdėję vyresnio amžiaus žmonės buvo ganėtinai abejingi. Tie, kurie su “Antimi” vienoje idėjinėje upėje plaukė prieš nepilnus trisdešimt metų, šeštadienį pakankamai abejingai pasitiko mažyčiame jų miestelyje grojusią didingą Lietuvos muzikos legendą.

Kita vertus, galbūt dėl to stebėtis nėra prasmės, mat Lietuvoje vykstančius koncertus dažniausiai žiūriu savo gimtajame Vilniuje. Tad galbūt tai – įprasta kasdienė mūsų šalies gyvenimo akimirka. Tiesiog kažkur širdyje laukiau, kad priešakyje “išdygtų” džinsiniai penkiasdešimtmečiai, mintinai traukiantys legendines anties dainas. Deja, panašu, kad senąjį kultinės grupės repertuarą mintinai mokėjau tik aš ir grupės vadybininkas.

Epilogas

Labai norėjau tikėti, kad publika, siautusi pirmose eilėse ir iš visos širdies traukusi legendinių “Anties” dainų eilutes, darė tai ne mechaniškai, o iš širdies… Tikėjau, kad “skaitydami” Algirdo Kaušpėdo tekstus, jie bent šiek tiek susimąstė apie mintis, kurias šis kolektyvas siunčia savo klausytojui… Ir jei atvirai, labai džiaugiuosi, kad į šias mano abejones nebuvo atsakyta nei teigiamai, nei neigiamai. Jaučiu kuris atsakymas būtų mane pasiekęs ir esu laimingas, kad jo neišgirdau. Juk abejonė – tai dar neįrodymas.

Kas yra “Antis” Lietuvai? Tai vertybė. Tai fenomenas. Tai didingas ir neįkainojamas reiškinys. Tai sentimentai ir ironiška kasdienybės improvizacija, kuri taip sveikai ir įtaigiai gali būti perduodama tik tų žmonių, kurie ją– tą idėjinę antį- kūrė, augino, paleido į gyvenimą ir leido jai plaukioti Lietuviškoje upėje. Antis – tai nesenstanti idėja, kuri iki šiol yra gyva. Antis išliks gyva tol, kol liks gyvas nors vienas, ją liudijęs žmogus.

Tikiu, kad “Anties” dainų tekstams analizuoti reiktų atskiro kurso mokyklose, kuris galėtų būti įvardinamas kaip “Sąmoningumo pamokėlės pilietiškam lietuviui”.

Esu laimingas, kad galiu būti “Anties” liudininku. Stebėtoju. Gerbėju. Ta charizma, kurią turėjo grupė ir jos lyderis Algirdas Kaušpėdas, per trisdešimt metų anaiptol nepasikeitė.  Ir faktas, kad grupės lyderis kitais metais švęs savo šešiasdešimtmetį visiškai nereiškia, kad grupės sensta. “Antis” subrendo. Tačiau ji išliko tokia pačia įtaigia, ironiška ir tikra grupe, kokia visąlaik buvo. Antis – nemirštantis darinys, kuriuo, labai tikiuosi, pasinaudos tie, kas gali. Pasinaudos pasiimdami bent dalį to, ką grupė nori jiems perduoti..

O jeigu to padaryti nepavyks, tai bent jau pabandykite pasinaudoti Algirdo Kaušpėdo lyrišku pasiūlymu ir pasistenkite bent trumpam įsivaizduoti, kad esate dangaus šeimininkai ir statote debesis, minčių pagamintus…

GYVAI: Low Roar – Friends Make Garbage (Vilnius Temperature)

manoVIDEO

Vilniaus muzikinių siužetų kūrėjai „Vilnius Temperature“ šį kartą sostinės temperatūrą patikrino su lietuvių kilmės Ryanu Karazija. Tai vaikinas, gimęs saulėtoje Kalifornijoje, vėliau persikėlęs į itin muzikalią Islandiją, kur ir gimė jaunojo muzikanto projektas pavadinimu „Low Roar“.

Pasirodęs unikaliame Lietuvoje festivalyje „Loftas Fest“, atlikėjas rado laiko ir „Vilnius Temperature“ komandai. Turite galimybę pamatyti „Low Roar“ gyvai ir akustiškai atliekamą kūrinį „Friends Make Garbage (Good Friends Take It Out)“.

 

LT: Golden Parazyth – Let It Out

manoDAINA

Elektroninės ir šokių muzikos projektas „Golden Parazyth“, vos prieš keletą savaičių išleidęs naują studijinį albumą „Long Way Home“, kas savaitę atveria šiek tiek albumo garsų tiems, kurie disko dar nesuspėjo įsigyti arba tokią galimybę tik svarsto.

Daina „Let It Out“ kiek ramesnė ir ne tokia intensyviai ritminga kaip jau anksčiau pristatyti albumo kūriniai, tačiau tikėtina, jog šis kūrinys Jūsų grotuvo tikrai nepaliks prasisukęs vos keletą kartų.

LT: Proper Heat – In Your Eyes

manoDAINA

Lengvą šokių muziką su pop prieskoniais grojantis vilniečių kolektyvas „Proper Heat“ šiandien, vos prieš keletą akimirkų pristatė naujausią savo kūrinį „In Your Eyes“.

Pranešama, jog tai vienas būsimo albumo pavadinimu „Chapter One“ kūrinių. Iki šiol grupė yra išleidusi 3 nepilnus albumus ir keletą singlų įvairiuose muzikiniuose rinkiniuose. Primename, jog šį kolektyvą sudaro vokalistas Karolis Ramoška,  saksofonininkas ir klavišininkas Saxtone bei didžėjus Martin Virgin.

LT: Golden Parazyth – Spooky Angels

manoDAINA

Lietuviškas elektroninės ir šokių muzikos projektas „Golden Parazyth“ prieš savaitę išleido naują pilną studijinį albumą „Long Way Home“, o mūsų portale jau anksčiau galėjote išgirsti net keletą šio įraš0 singlų.

Atlikėjas savaitgalį internetinėje erdvėje gerbėjams pristatė dar vieną kūrinį iš naujausio albumo. Daina vadinasi „Spooky Angels“ ir ją nuo šiol gali išgirsti visi norintys.

Golden Parazyth – Godspeed

manoVIDEO

Poryt bus oficialiai išleistas lietuvaičio „Golden Parazyth” naujas albumas „Long Way Home”. Kiek anksčiau pristatęs dvi naujojo įrašo dainas – kūrinius  „Dark Side“ ir „Monday Rain“,  šiandien muzikantas pasidalino ne tik dar viena labai laukiamo įrašo daina, bet ir jos vaizdo klipu.

Taigi, šiandienos (o gal ir visos savaitės) lietuviškos muzikos naujiena skelbiame „Golden Parazyth” kūrinį „Godspeed” ir jo vaizdo klipą, be jokios abejonės, atlikėjo albumą įrašydami į laukiamiausių šių metų manoMUZIKOS plokštelių sąrašą.

Golden Parazyth (nuotr. Tomas Grižas)

LT: Mark Fiction (ex Flamingo) skelbia savo pirmą koncertą!

manoNAUJIENA

Grupė „Flamingo“, pakeitusi vardą ir tapusi „Mark Fiction“ sugrįžta į sceną. Beveik dvejus metus tylėjęs Lietuvos indie roko kolektyvas balandžio 12 dieną surengs koncertą, kuriame pristatys pastaraisiais metais kurtą savo naują programą.

Mark Fiction (nuotr. Jurijaus Azanovo)

„Visas naujojo „post-flamingiško“ darinio kūrybinis procesas prasidėjo šaltą praėjusių metų žiemą. Užsidarėme vienoje sodyboje įrengtoje studijoje ir pradėjome kurti. Per metus sukūrėme nemažai dainų, kurias pirmą kartą pristatysime balandžio 12 dieną sostinės klube „Tamsta“. – sakė grupės „Mark Fiction“ lyderis Žilvinas Sebeika.

Paklaustas apie tai, ar renginyje skambės „Flamingo“ kūryba, muzikantas buvo lakoniškas: „Grupė „Flamingo“ yra graži mūsų muzikinės istorijos dalis, kurios neketiname išbraukti iš savo gyvenimo. Todėl kelios dainos iš „Flamingo“ repertuaro koncerte tikrai nuskambės. Tačiau svarbiausią vietą visgi užims „Mark Fiction“ kūryba“.

Grupės nariai vienbalsiai tvirtina esą naujoji „Mark Fiction“ kūryba – tai rimtas muzikinis žingsnis į priekį, todėl debiutinis kolektyvo koncertas – labai svarbus įvykis jų muzikiniame gyvenime. Kalbėdami apie savo pasirodymą, grupės nariai, vos prieš kelias savaites pristatę savo debiutinį singlą „Perfect Song“, vienbalsiai tvirtina, kad balandžio 12 dieną įvyksiančiame koncerte roko muzikos mylėtojų laukia nemažai netikėtumų.

Bilietus į balandžio 12 dieną įvyksiantį „Mark Fiction“ vienintelį pasirodymą Vilniaus muzikos klube „Tamsta“ galite įsigyti klubo kasose.

Ženmiau – debiutinis „Mark Fiction” singlas „Perfect Song”

Dub Fx Lietuvoje – kai grojama balsu

manoISTORIJA

Prisipažinsiu, žinią, kad į Lietuvą vėl atvyksta gatvės muzikantas „Dub Fx“ aš sutikau itin ramiai ir santūriai. Esu apie jį girdėjęs, esu skaitęs, matęs Youtub‘e, bet tik tiek. Prieš dvejus metus „Tundroj“ nebuvau, pavasarį atlikėjo pasirodymą „Lofte“ pražiopsojau, tad liko trečias šansas…

Dub Fx su Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Ir kai prieš mėnesį užsiminęs apie koncertą savo beveik dešimtmečiu jaunesniam broliui pamačiau jo žybtelėjusias akis, galutinai įsitikinau – tuo šansu pasinaudot privalau. Ne, ne todėl, kad pasivyčiau prabėgusį laiką (po galais, man nėra nė trisdešimties), o todėl, kad drum‘n‘bass, dubstep ir visų kitų krypčių elektroninė muzika manyje šiek tiek gyvena nuo neatmenamų laikų, be to, tai ką daro Benjaminas Stanfordas (tikrasis „Dub Fx“ vardas) scenoje bei įvairių pasaulio miestų gatvėse iš tikrųjų verta dėmesio.

Šaltokas lapkričio penktadienio vakaras Vilniuje. Su bičiuliu keliaujame nuo Žaliojo tilto palei Nerį „Ūkio banko teatro arenos“ link. Įprastas vaizdas įsibėgėjant savaitgaliui – žmonės po vieną, poromis ir nedideliais būreliais nuo miegamųjų rajonų pamažu artėja link miesto centro, jau džiaugdamiesi būsimais vakarėliais, pasisėdėjimais baruose ir kavinėse bei užtarnautu poilsiu. Tačiau šį vakarą dalis tų žmonių keliauja kita kryptimi, palikdami sostinės širdį kiek nuošalyje ir braudamiesi arčiau arenos, įsikūrusios už legendinių, tačiau beveik griūvančių Sporto rūmų. Taip, pastarąjį kartą „Dub Fx“ viešint Lietuvoje dalis norinčių jį išgirsti liko už vieno klubo durų. Atrodo, šį kartą koncerto vieta turėtų talpinti visus norinčius. Tiesa, tuo teko kiek suabejoti, jau iš tolo pamačius milžinišką eilę iki įėjimo į areną, nors laikrodis rodė jau beveik 22 valandą. Tačiau koncerto organizatoriai tikrai pasistengė, kad viskas vyktų sklandžiai ir ta tvarkinga jaunų žmonių vis dar netrumpėjanti eilė gana greitai judėjo ten, kur jų laukė muzika.

Koncerto publika (nuotr. Andrey Motorichev)

Pagaliau mes viduje. Žmonės dar tik renkasi, tuščią sceną žymi blankus apšvietimas, baro apgulties kol kas nematyti, o garso sistemą uzurpavęs ne itin garsiai leidžiamas kažkoks lengvas dubstep miksas. Yra laiko apsidairyti. Arenos gale dėmesį patraukia palikta didoka sėdimų vietų tribūna – organizatorių gana garsiai reklamuota VIP zona su visais savo privalumais. Jei atvirai, į tokias zonas koncertų ir renginių vietose visuomet žiūriu gana įtariai. Ten patekę tikrieji muzikos gerbėjai ir žmonės, pasirengę linksmintis labai greitai pabėga arčiau scenos ir tos tikrosios koncerto nuotaikos. Tad įsibėgėjus koncertui, mano manymu, dažniausiai VIP zonoje lieka snobai, renginio rėmėjų atstovai, kviestiniai svečiai ir šiaip žmonės, pinigų turintys daugiau nei meilės muzikai. Bet įsižeisti niekam nevalia, nes yra milžiniška tikimybė, kad klaikiai apsirinku…  Kol kas ši tribūna taip pat apytuštė, todėl mano įtarimams patvirtinti ar paneigti prielaidų nėra.

Publika. Galbūt todėl, kad koncertuose lankausi retokai, gal todėl, kad suprantu, jog didesni renginiai savaime patraukia labai įvairaus plauko ar be plauko publikos dėmesį, bet buvau didžiai nustebęs. Jau besirenkanti publika net ypatingai preciziškai vertinant buvo teisinga. Didžiąją dalį jos sudarė labai jauni žmonės nuo mokyklos suolo iki pirmų studijų kursų, tačiau taip pat daug buvo kiek vyresnių klausytojų ir net žmonių, atsivedusių savo vaikus, kuriems paauglystė dar tik tiesia savo spuoguotą ranką. Smagu juos visus matyt.

Apie 22 valandą vis dar skambantis miksas pamažu nutyla ir scenoje paryškėja šviesos. Pasirodo vyrukas languotais marškiniais ir stoja prie grotuvų. Publika, kurios prisirinkę jau visai nemažai, pastebimai pagyvėja ir pagaliau pasigirsta judrūs ritmai (garsistas duoda garso jau daugiau). Gal žadėtas Mamania? Ne. Bet tas didžėjus kažkur matytas. Buvo skelbta, jog su „Dub Fx“ atvyksta reperis „CAde“, tačiau niekas, rodos, neminėjo, kad reperis „CAde“ yra ir didžėjus. Kaip ten bebūtų, bet groti jis moka neblogai, muzikos ir mikrofono pagalba užmezga visai neblogą dialogą su publika ir savo prievolę išjudinti auditoriją atlieka prideramai. Kartkartėmis atrodo, jog susirinkę žmonės pasigenda tvirtesnių ritmų ir viską persmelkiančios sunkesnės boso linijos, tačiau ir tai, kas skambėjo nuteikia neblogai. Prabėgus valandai tamsiuose scenos užkaboriuose pasirodo keletas žmonių ir publika į tai reaguoja vienareikšmiškai – iškeltos rankos, skanduotė „Dub Fx! Dub Fx!“ ir vietos prie scenos tampa pastebimai mažiau. „CAde“ dar suspėja paerzinti publiką teigdamas, jog užkulisiuose prie scenos „lyg ir matė Flower Fairy…“.

Grupė "PeR" (nuotr. Andrey Motorichev)

Grupė "PeR" (nuotr. Andrey Motorichev)

Intriga truko neilgai. Scenoje, atrodo, trys vyrukai ir visai nepanašu, kad kuris iš jų būtų „Flower Fairy“. Broliškos tautos (turbūt visuotinai priimta, jog daugeliu atvejų tai reiškia Latviją) grupė „PeR“ su savimi atsinešė pora mikrofonų ir gitarą. Dėl pastarosios ypatingai nudžiungu, nes beatbox‘as, pagardintas gitaros rifais ir improvizacijomis mano indie rock muzikos paliestoms ausims turėtų patikt. Turėtų, bet taip nebuvo. Na bent didžiąja dalimi. Gitara naudojama gana epizodiškai ir primityviai, o antroje jų pasirodymo pusėje mano galvoje šmėkšteli įtarimas, kad tas kairėje stovintis vyrukas, pristatytas kaip „beat-machine“ visai tuo nėra, o tikroji arba pagrindinė „ritmo mašina“ yra kažkur garso režisieriaus grotuve ar šalia jo. Nors Bob Marley koveriai skambėjo visai neblogai, dėl „Kings Of Leon“ koverio „Sex On Fire“ net truputį pyktelėjau. Geras gero kūrinio koveris yra reta rūšis ir į tai jaunos grupės turėtų žiūrėti labai atsakingai. Nepaisant mano minčių šuolių, mūsų nuomonės su publika visiškai išsiskyrė. Turiu pripažinti, ir vėl, pagrindinė PeR prievolė šį vakarą apšildyti publiką buvo įvykdyta visu šimtu procentų.

Dub Fx ir Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Penkios minutės minimaliems laidų pertempimams scenoje ir foninei muzikai. Laikrodis rodo jau be 10 minučių vidurnaktį. Taip! Publika pasiruošusi ir tai įrodo vaizdas ir garsas, kuris pasitiko mane kai atsisukau atgal (per latvių pasirodymą bičiulis pamažu praskynė mums kelia prie pat scenos). „Ūkio banko teatro arena“ beveik sausakimša ir net ta man įtartina VIP tribūna beveik visa atsistojusi laukia pagrindinių vakaro žvaigždžių. „Dub Fx“ su sužadėtine „Flower Fairy“ lipa į sceną šypsodamiesi, sveikinasi ir pradeda grot. Nors žodis „grot“ galbūt čia ir ne visai tinka, juk kalbame apie žmogaus skleidžiamus garsus. Pirmi du kūriniai nėra aukšto tempo ir leidžia atlikėjams apsiprasti scenoje bei susidraugauti su auditorija. O tai daryti jiems tikrai sekasi. Atrodo, jog duetas net šiek tiek nustebęs ta šiluma ir energijos doze, kurią jiems teko atlaikyti nuo pat pradžių. Gurkšnis mineralinio vandens nuplauna tą nuostabą ir pasigirsta „Soothe Your Pain“. Publika įsisiūbuoja ir „Dub Fx“ bei „Flower Fairy“ tos energijos jau nepaleidžia. Mažas akmenėlis į garsistų daržą, bet „Flower Fairy“ balsas skamba pernelyg dusliai, lyg prigesintas ir gerokai apkarpytais aukštais dažniais. Bet dėl savo ausinių suniokotų ausų garantuoti negaliu.

Koncerte atliekamos kūrinių versijos dažnai dar sudėtingesnės nei atlikėjo pasirodymuose gatvėse, puikus balso valdymas, intonavimas ir techninis viso to atlikimas abejingų nepalieka. Skamba jau pažįstami ir ne kartą internete matyti bei klausyti „Made“, „Step On My Trip“, „Rude Boy“, „Flow“, „In My Head“ ir daugelis kitų. Į visą setlistą įpinama ir keletas visiškai negirdėtų bei naujų kūrinių. Balso instrumentalistas trumpam stabteli pristatydamas vieną savo neabejotinų hitų „Love Someone“ ir muzikos banga su nauja jėga užlieja areną.

Dub Fx ir CAde (nuotr. Andrey Motorichev)

Keletui kūrinių „Flower Fairy“ vietomis susikeičia su dabar jau į tikrąjį reperio vaidmenį persikūnijusiu „CAde“. Šiek tiek hip hop ritmų, tačiau trimis skirtingais tokiai muzikai itin būdingais vokoderiu ir reverberiu padailintais balsais repuojantis Dub Fx su scenos kolega niekam kojos tikrai nepakišo. Prabėgus pirmajai pasirodymo valandai mano spėjimas, kad publika nori sunkesnio byto ir dar labiau vidaus organus persmelkiančio boso, pasitvirtina. Ritmingas, greitas dubstep ritmas pulsuoja vis intensyviau ir pauzėms tarp kūrinių laiko nebelieka. Atlikėjas ritmą patiki jau mano minėtai „ritmo mašinai“, tačiau skirtingai nei latvių grupės atveju, tą mašiną (fizikinį audio prietaisą, ne tik žmogų) matau scenoje, o ir pats Benjaminas pademonstruoja ką ir kaip su ja veiks. Nelieka kūrinių pabaigos ir pradžios, kaip nelieka ir ribos tarp publikos bei atlikėjų scenoje. Per trumputę pauzę iki biso atsisukęs atgal vėl pasitikrinu ar publikai taip pat gerai kaip man ir suprantu, kad tiems 3000 ar daugiau tą vakarą susirinkusių į areną dar geriau. Paskutinis pasirodymo pusvalandis judėti ir linguoti į ritmą privertė visus. Lauktas ir tikėtas bisas išsiurbia paskutinius energijos likučius ir deda šiam pasirodymui tašką. O gal daugtaškį… Nes po tokio priėmimo ir trijų koncertų, tikiu, jog „Dub Fx“ su kompanija mūsų šalį dar aplankys.

Dub Fx (nuotr. Andrey Motorichev)

Scenoje dėmesio ir energijos likučius renka tautietis Dj Mamania, o mes su bičiuliu judam rūbinės link. Žinoma, koncertas puikus. Bet kad jis buvo būtent toks, nemažiau pagarbos nei patys atlikėjai nusipelno ir koncerto organizatoriai, nuostabi garso kokybė ir puiki publika. Taip, galbūt trūko įvairesnės ir įdomesnės šviesos, aukštesnės scenos ir ryškesnio vizualaus scenografinio sprendimo, tačiau tai tik ir lieka nežymiomis smulkmenomis. Buvo tiesiog labai geras vakaras nuostabaus rudenio Vilniuje.

Belaukdamas taksi pamaniau, kad kai rytoj, šeštadienio popietę su šeima keliausim pasivaikščiot parke ar kur išgert mieste kavos, būtų smagu kuriam nors skvere ar aikštėj pamatyt ne didžiosios scenos, o gatvės muzikantą „Dub Fx“ ir jo talento kupiną beatbox edukacinį pasirodymą mūsų sostinėje… Gal kada nors taip ir bus.