ManoMUZIKA

LRT Opus: manoMUZIKA.lt valanda #2

manoNAUJIENA

Šaltą spalio ketvirtadienio vakarą radijo stoties LRT Opus studijoje vėl lankėsi manoMUZIKA.lt įkūrėjai Liudas ir Dominykas. Valandą trukusios laidos metu dalinomės ta muzika, kuri galbūt vos pirmą, bet, tikėkimės, ne paskutinį kartą skamba Lietuvos radijo stočių eteriuose.

Žodžiu, kalbėjome ir apie Bonobo, ir apie neseniai menų fabrike „Loftas” įvykusį „Crystal Fighters” koncertą, ir apie visą kitą muziką, kuri (mūsų akimis ir ausimis) yra verta dėmesio ir žinojimo.

manoMUZIKA.lt valanda yra rubrikos „Temsta” dalis. Be mūsų vis kitą ketvirtadienį šioje rubrikoje dalyvauja ir kolegos iš Ore.lt, Sūru.lt ir Dubauskaitė.lt.

Kūrinių sąrašas – apačioje.

1. Ed Sheeran – One (Sebastien Edit)
2. Ásgeir – It Will Rain
3. Les Sins – Why (Feat. Nate Salman)
4. SYLAS – Shore
5. Youmi Zouma – Alena
6. Dan Bodan – A Soft Opening
7. Ariel Pink – Black Ballerina
8. Bonobo – Flashlight
9. Little Dragon – Cat Rider
10. Leon Bridges – Comin Home
11. Brever & Backhos – I Miss You (M & M Fusion Lounge Remix)

LRT Opus: manoMUZIKA.lt valanda

manoNAUJIENA

Portalas manoMUZIKA drauge su radijo stotimi LRT Opus sukirto rankomis ir nuo šiol kartą per mėnesį (ketvirtadienį) suks plokšteles ir dalinsis muzika su klausytojais eteryje. Projekto „Temsta” rubrikoje „Portalų valanda” taip pat dalyvauja mūsų mylimi ir skaitomi tinklaraščiai Ore.lt, Sūru.lt ir Dubauskaitė.lt.

Pirmoje laidoje (su prisvilusiu blynu) buvo daug muzikos, nemažai kalbos ir keli „ekskliuzyvai”. Vienas iš jų – J. Viewz lyderio Jonathano Dagano išskirtinis interviu visiems LRT Opus klausytojams.

Visą manoMUZIKOS valandą galite perklausyti patys. Mūsų laidos dainų sąrašas – apačioje.

1. Fink – Looking Too Closely

2. Astronauts, etc – Foreign Sound

3. Flying Lotus – Coronus, The Terminator

4.  James Vincent McMorrow – Glacier (Atu remix)

5. J. Viewz – Salty Air

6. Blue Foundation – Eyes On Fire

7. Seekae – Test & Recognise (Flume remix)

8. Julio Bashmore – Simple Love

9. Labbi Sifre – Bless the Telephone

10. Spandau Ballet – True (Lane 8 remix)

Bushmills 001: Midsummer Ride

manoMIKSAS

manoMUZIKOS kolektyvas ir kokybiškų muzikinių renginių serija „Bushmills LIVE” praneša, kad visiems nusibodęs lapkr… oj, atsiprašau, birželio lietus netrukus turėtų pasitraukti, o šilti orai jau šį savaitgalį kvies visus kelionei į gamtą

Važiuojame?

Telydi kelią saulutė bei liūdesiui ir nuoboduliui nepakantūs muzikos garsai!

Laura Mvula: didžiausias muzikos verslo nuodas – ribotas mąstymas

manoINTERVIU

Laura Mvula

2013 metais Laura Mvula tapo viena ryškiausių Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždžių. Vos išleidusi savo debiutinį albumą „Sing To The Moon“, ji buvo nominuota dviems „Brit Awards“ nominacijoms, pateko tarp 11 kandidatų laimėti prestižinį „Mercury“ apdovanojimą už geriausią metų įrašą ir susilaukė didžiulės kritikų meilės. Nors savo didžiausiomis mūzomis Laura įvardija tokias atlikėjas kaip Lauryn Hill ar Erykah Badu, jos muzikoje galima rasti įvairių žanrų – nuo gospel iki soul. Ne veltui ieškodamas Lauros muzikos apibūdinimo, leidinio „The Guardian“ muzikos apžvalgininkas Paulas Lesteris sakė, kad tai visiškai naujas, analogų neturintis muzikinis stilius, kurį jis pats pavadino „gospeldelia“.

Laura Mvula tapo milžinišku atradimu praėjusių metų muzikinėje padangėje. Į geriausių metų albumų sąrašus diską „Sing To The Moon“ įtraukė daugelis įtakingiausių muzikinių leidinių visame pasaulyje (manoMUZIKOS metų tope Mvulos diskas atsidūrė ketvirtoje vietoje). Ar ji to verta? Be jokios abejonės. Kiekvienas muzikantės kūrinys skamba kaip atskira nenuspėjama unikali muzikinė pasaka.

„Lauros muzikos – niekada nebus per daug“, – pasakė vienas muzikos apžvalgininkas JAV. Su tuo visiškai sutinka ir portalas manoMUZIKA.

Lauros Mvulos muzikos talentu netrukus galės įsitikinti ir melomanai iš Lietuvos. Muzikantė liepos viduryje koncertuos festivalyje „Positivus“.  Belaukdami jos koncerto labai džiaugiamės išskirtine galimybę pabendrauti su pačia atlikėja.

Taigi Jūsų dėmesiui – labai atviras ir šiltas manoMUZIKOS interviu su Laura Mvula. Apie jos kūrybą, meilę muzikai ir svarbiausias gyvenimo akimirkas. Net ir tikrieji Lauros Mvulos gerbėjai šiame interviu turėtų atrasti nemažai nežinomų ir dar niekada nepasakotų Birmingeme gyvenančios talentingosios atlikėjos gyvenimo faktų.

Liepos viduryje koncertuosi festivalyje „Positivus“ – viename didžiausių muzikinių renginių Baltijos šalyse. Su kokiais lūkesčiais vyksi į Latviją?

Pirmą kartą grosiu Baltijos šalių publikai, todėl net nežinau, ko galiu tikėtis (šypsosi).

Niekada nebuvau Latvijoje, Estijoje ar Lietuvoje. Tačiau apie jūsų šalis girdėjau daug gražių žodžių. Labai džiaugiuosi atsiradusia galimybe apsilankyti šiame regione. Taip pat labai tikiuosi kada nors atvykti ir į Lietuvą.

Prieš pradėdama solo atlikėjos karjerą grojai keliuose kolektyvuose. Vienas iš jų – „Douglas String Trio“ – grupė, kurią sukūrėte kartu su broliu ir sese. Su ja pasirodydavote įvairiuose gimtadienių ir vestuvių vakarėliuose. Ar tai buvo šeimyninė avantiūra, ar tiesiog noras materializuoti savo muzikines idėjas?

Tai buvo tiesiog šeimyninė grupė, kurios tikslas – užsidirbti šiek tiek pinigų. Mano rolė joje buvo ne tik groti, bet ir kurti, rašyti bei „statyti“ atliekamą muziką į savo vietas. Tačiau nepamirškime: tai tebuvo styginis kolektyvas. Ir netgi nepaisant to, visai neblogai užsidirbdavome (juokiasi)

Be „Douglas String Trio“ tu taip pat dainavai ir gospelo chore vienoje Birmingemo bažnyčioje…

Jei atvirai, tai buvo labai trumpas mano gyvenimo etapas. Augau vertindama, klausydama ir mylėdama gospel muziką. Kadangi šalia manęs visą laiką buvo labai muzikalūs žmonės, susiburti į tokio pobūdžio kolektyvą, atrodė, mums tiesiog buvo lemta. Tai buvo labai vertinga patirtis, leidusi įgyti daugiau pasitikėjimo savimi, tobulinti vokalinius gabumus ir grojimo įgūdžius.

Apskritai visą savo gyvenimą esu dalyvavusi įvairiose muzikinėse veiklose. Be tavo jau minėtų kolektyvų grojau dar bent keliose džiazo grupėse, dainavau a cappella kolektyve. Žodžiu, domėjausi ir domiuosi įvairiais muzikiniais žanrais, todėl didžiąja jų dalį vienaip ar kitaip esu išbandžiusi.

Kuri patirtis iš jau paminėtų Tau buvo pati vertingiausia ir labiausiai įsimintina?

Ko gero, dainavimas a cappella grupėje. Išbandėme gausybę muzikinių žanrų. Kadangi dainuodavome be jokių instrumentų pagalbos, kiekvienos iš mūsų (grupėje dainavo tik moterys – L. Z.) balsas būdavo labai svarbus. Mums patikdavo dainuoti, ieškoti dermių ir intensyviai dirbti. Repertuare dominavo soul, reggie ir folk muzika. Tačiau vietos rasdavome net ir klasikiniams kūriniams. Todėl muzikinis spektras buvo išties labai įvairus.

Man patikdavo dainuoti, kurti, keliauti, dalyvauti a cappella muzikos festivaliuose. Su šia grupe išmaišėme nemažą Europos dalį. Tada galutinai supratau: noriu keliauti, noriu koncertuoti, noriu dovanoti žmonėms muziką.  

Galbūt kada nors teko dalintis viena scena su tokiais a cappella grandais kaip „Take 6”?

Teko ne tik dalintis, bet ir dainuoti kartu. Mark Kibble (vienas pagrindinių grupės „Take 6” narių – L. Z.) yra sukūręs ne vieną mūsų atliekamų dainų aranžuotę. Kartu muzikuodami praleidome daug laiko. Mokytis jo aranžuočių partijų būdavo rimtas iššūkis. Tai velniškai didelis šio žanro talentas, kuriuo iki šiol žaviuosi. Labai didžiuojuosi pasitaikiusia galimybę dirbti kartu.

A cappella muzika mano gyvenime dominavo jaunystėje. O juk pats puikiai žinai, kaip jaunas žmogus viską priima: jam kiekviena diena – įprastinė, ir jis niekada iki galo neįvertina to, ką turi. Taip buvo ir man. Tačiau dabar, pažvelgusi atgal suvokiu, koks tai buvo svarbus mano gyvenimo etapas, kiek daug galimybių turėjau ir kokią muzikinę patirtį įgavau.

Skambi labai sentimentaliai. Galbūt ateis diena, kai Laura Mvula grįš prie a cappella muzikos?

(Juokiasi). Kas ten žino… Tikrai to norėčiau. A cappella – mano pirmoji gyvenimo meilė. Juk, ne veltui sakoma, kad pirmosios meilės niekada nemiršta…

Nežiūrint seniai praėjusios pirmosios meilės vis dar esi jauna. Tau viso labo 27- eri, o Tavo šiandieninė muzika skamba itin brandžiai ir išskirtinai. Joje galima rasti visko – nuo gospelo garsų ir senos geros ankstyvų septyniasdešimtųjų soul muzikos prieskonių iki tam tikrų muzikinių motyvų, primenančių šiandienines muzikos divas, tokias kaip Erykah Badu ar Jill Scott. Kaip tau pavyksta paleisti į pasaulį tokią išskirtinę ir kartu labai brandžią muziką?

Ačiū už gražius žodžius, tačiau uždavei velniškai sudėtingą klausimą (juokiasi). Tikrai nežinau atsakymo. Man tai – didžiulė mįslė ir paslaptis.

Kita vertus, tikiu, kad tai – tiesiog laimingas atsitiktinumas. Baigusi universitetą pradėjau mokytis kompozicijos. Būtent tada suvokiau, kad noriu rašyti dainas, noriu kurti. Visada jutau, kad noriu padaryti kažką naujo. Kažką kitokio. Tačiau vis dar nežinojau, ką konkrečiai… Laimei, turėjau visas galimybes eksperimentuoti: man buvo suteikta muzikinė klasė, kurioje galėjau kurti. Netgi buvome subūrę dar vieną grupę. Grojome kažką panašaus į soul muziką, o mano kuriamos dainos anuomet buvo mažų mažiausiai keistos ir bereikšmės. Tačiau tai buvo pati pradžia ir taip pat labai svarbi patirtis.

Visgi, svarbiausia asmeninė patirtis, nuo kurios atsispyriau kaip solo atlikėja, buvo mano tėvų skyrybos. Jie išsiskyrė po 22 kartu praleistų metų. Tai buvo pirma milžiniška mano gyvenimo trauma. Tačiau ji tapo atspirtimi į savo kūrybą sudėti emocijas ir liūdesį. Tiksliau, išlieti jausmus ir išgyventi visa tai kūryboje bei muzikoje.

Taip gimė ir viena gražiausių Tavo dainų – Tėčiui dedikuotas kūrinys „Father, Father“?

Tai ne tik dedikacija. Ši daina – tai jis. Apie šį kūrinį man iki šiol nėra lengva kalbėti… Galiu pasakyti tik tiek, kad „Father, Father“ – neabejotinai pats svarbiausias albumo kūrinys, kuriame sudėti visi įmanomi jausmai ir išgyvenimai.

Ar tiesa, kad tavo debiutinio albumo „Sing to the Moon“ kūryba prasidėjo tada, kai dirbai vienoje Birmingemo vidurinėje mokykloje? Girdėjau, kad turėjai nešiojamą kompiuterį ir per pertraukas kūrei dainas, iš kurių dvi nusprendei nusiųsti Steve‘ui Brownui – prodiuseriui, kuris vėliau dirbo ir su Tavo debiutiniu įrašu?

Istorija – tikrai teisinga (šypsosi). Bijojau, bet nusprendžiau nusiųsti ir paklausti, ar teisinga linkme judu.

Gal gali išduoti, kurios tai buvo dainos?

Tu pirmasis tai sužinosi (juokiasi). Bet, jei jau paklausei – atsakysiu. Tai buvo dainos „She“ ir „Green Garden“. Siunčiau šių kūrinių demo versijas ir neturėjau „žalio supratimo“, kaip norėčiau girdėti jas skambant galutiniame rezultate. Laukiau kritikos ir pasiūlymų. Galbūt netgi idėjų, kaip vystyti tas dainas toliau, kuriose vietose jas tobulinti…

Tačiau Steve‘as man tiesiog paskambino ir pasakė: „tai labai įdomios dainos. Gal turi daugiau?“ Aš, žinoma, dar neturėjau visiškai nieko (juokiasi). Tačiau jo skambutis man buvo milžiniška paskata eiti į priekį ir kurti toliau. Taip atsirado daugiau dainų, iš kurių galiausiai gimė visas albumas „Sing to The Moon“.

Laura Mvula

Iškart po to, kai išleidai minėtą diską ir pradėjai koncertuoti, duodamą vieną interviu pasakei: „būti žymia negaliu, nes tai mane paverčia paranojike“. Ar jau pripratai prie to, kad esi žymi? Ar atsikratei paranojos?

(Kvatoja) Ne, aš nebesu paranojikė. Noriu dainuoti. Tačiau nesu tas žmogus, kuris mėgaujasi dėmesiu ar stengiasi patekti į žurnalų viršelius. Noriu, kad už mane kalbėtų muzika, bet nenoriu deginti savęs kaip asmenybės.

Džiaugiuosi, kad turiu daug mane supančių gerų žmonių, kuriems rūpiu ne todėl, kad parduodu albumus, o todėl, kad esu tokia, kokia esu. Nenoriu ištraukti iš savo sielos kažko, kas apnuogintų mane prieš visus. Aš tiesiog nesu tokia. Tai būtų neteisinga ir man nepriimtina.

Ar galėtum įvardyti keletą veiksnių, kuriuos norėtum pakeisti muzikos versle?

Ribotą mąstymą (jei jį apskritai būtų įmanoma keisti). Manau, kad tai – didžiausias šiandieninės muzikos industrijos nuodas. Netikiu, kad muzikoje yra vienas universalus viskam tinkantis idealus modelis. Galiu pateikti paprastą pavyzdį: turiu grupę, su kurios nariais mes nuolat diskutuojame. Pavyzdžiui, vakar ilgai kalbėjome apie tai, ar yra „gera“ ir „bloga“ muzika. Nepatikėsi, bet diskusija buvo ypatingai karšta (juokiasi). Kai kurie grupės nariai sakė, kad muzika – tai kažkas panašaus į maistą, kuris gali būti ir geras, ir blogas. Tačiau net ir šis vertinimas, mano galva, yra velniškai subjektyvus. Žodžiu, vieningos tiesos taip ir neradome.

Dar vienas mane itin liūdinantis veiksnys muzikos industrijoje yra tas, kad didžiąją muzikos paklausos dalį dabar formuoja  „The X Factor“ ir šiandieninė „MTV“ karta. Velniškai gaila, kad paviršutiniški muzikiniai reiškiniai užgožia profesionalius – t. y. tuos, kurių didžioji dalis klausytojų neturi galimybės išgirsti…

Taigi, jeigu būčiau dievas – atverčiau mąstymą ir parodyčiau kiek daug muzikinio grožio yra aplink.

Pradedu galvoti, kad populiarioji kultūra tampa pavojinga. Netgi mano muzika dažnai vadinama nišine. Tačiau ar ji tokia tikrai yra?

Kartais mokykloje mokau vaikus. Žiūriu į juos ir galvoju: kaip gaila, kad jie, būdami tokie maži, vis dar teturi vieną opciją pasirinkti – tai yra įsijungti kanalą, rodantį „X Factor“ ir „mėgautis“ iš čia sklindančia muzika.

Labai norėčiau, kad būtų kitaip…

Tikėkimės, kad kažkada bus kitaip. Ačiū už pokalbį!

Skirkite 2% nuo GPM portalui manoMUZIKA.lt

manoNAUJIENA

manoMUZIKA.lt – tai idėja dalintis ir skleisti kokybišką ir išliekamąją vertę turinčią muziką Lietuvoje. Idėja praplėsti tūlo piliečio muzikinį suvokimą ir padėti atrasti muziką, su kuria nesupažindina mūsų krašto radijo stotys ir, tuo labiau, televizijos.

Nėra ko čia slėpti, į portalą investuojame savo pinigus, pažintis ir laiką. Tai daryti mus skatina ne kas kitas, o MUZIKA ir Jūs. Be to, šiek tiek pinigų pavyksta surinkti ir iš Jūsų paramos – 2% nuo GPM. Šie pinigai yra skiriami serverio išlaikymui ir, kai prireikia, resursų didinimui.

Pažadame, kad portale manoMUZIKA.lt niekada nerasite greitųjų kreditų, pigių tarybinių dešrų ar kitokios reklamos, kuri prieštarautų konceptualiai mūsų idėjai ar būtų socialiai neatsakinga. ManoMUZIKA buvo, yra ir bus idėjinis portalas, kuriam svarbiausia – TURINYS ir MUZIKA.

Todėl mums labai svarbi bet kokia Jūsų parama, kurią mes investuosime TIK į manoMUZIKA.lt vystymą.

Būtų malonu, jei deklaruodami savo pajamas skirtumėte nuo 0 % iki 2 % savo GPM paremti manoMUZIKA.lt idėjai.

Elektroninio deklaravimo sistemą rasite ČIA.

Reikalingi VšĮ „Muzika man” rekvizitai:

Juridinio asmens kodas: 302619965
Sąskaitos nr.: LT382140030002484879

Paramos skyrimas:

1. Paramos skyrimas

2. Forma elektroniniam pildymui

 

3. Formos užpildymo pavyzdys

 

 

Talino muzikos savaitė 2014: Pussy Riot, Billboard, Mojo, Spotify, Deezer, Rdio ir manoMUZIKA.lt

manoNAUJIENA

Tallinn Music Week 2014

227 muzikos atlikėjai iš 20 pasaulio šalių mieste, kur gyvena vos kiek daugiau nei 430 000 žmonių. Taline šį savaitgalį švęsime tikrą muzikinį pavasarį, Talino muzikos savaitę (TMW), kurioje šiemet lankosi ir manoMUZIKA.

Talino muzikos savaitė šiemet vyksta jau šeštą kartą. Per tą laiką pradžioje analogų Baltijos šalyje neturėjęs renginys išaugo iki didžiausios muzikos pramonės konferencijos-festivalio Šiaurės ir Baltijos šalyse. Be muzikos atlikėjų ir jų vadybininkų TMW kasmet aplanko neįtikėtinas skaičius įvairių muzikos agentūrų, leidybos ir viešinimo kompanijų bei spaudos atstovų iš viso Europos (plačiąja reikšme) regiono. Daugeliui TMW dalyvaujančių atlikėjų ši muzikos fiesta yra ne tik galimybė parodyti savo muziką įtakingai tarptautinei auditorijai, bet ir reikšmingas tramplinas jų karjeroje. Tuo tarpu dvi dienas vykstanti muzikos pramonės konferencija yra retai pasitaikantis šansas akis į akį pabendrauti tiems, kas ruošia grupes, jas prodiusuoja, leidžia jų įrašus, viešina ir visaip kitaip stengiasi, kad jų kūryba pasiektų plačiąją visuomenę.

Koncertinė TMW programa prasideda jau šiandien. Joje gausu įvairiausių žanrų muzikos nuo klasikinės muzikos atlikėjų iki elektroniniais garsais eksperimentuojančių kūrėjų. TMW oficialioji konferencija prasidės rytoj, ją atidarys Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves. Vienas svarbiausių šių metų akcentų – rusų kolektyvas „Pussy Riot“. Diskusiją apie Rusijos valdžios engiamą grupę ves vienas įtakingiausių Rusijos žurnalistų ir muzikos kritikų Artemyi Troitsky. Šių metų konferencijoje kalbės ir buvęs JAV muzikinės žiniasklaidos giganto, žurnalo „Billboard“ redaktorius bei knygos „Free Ride“ autorius Robert Levine, o apie muzikos transliacijas internetu ir jų įtaką pramonei diskusijas ves bene įtakingiausių internetinių transliacijų kanalų „Spotify“, „Deezer“ ir „Rdio“ atstovai.

Panašu, jog šių metų TMW yra didžiausias istorijoje ne tik dalyvių ir delegatų skaičiumi, bet ir konferencijose dalyvaujančių pranešėjų įtakos pasaulinei muzikos pramonei reikšme. Trumpai tariant – bus įdomu.

Portalas manoMUZIKA.lt žada informuoti apie įdomiausius įvykius TMW metu. Informacija, pastebėjimais, nuomonėmis ir nuotraukomis dalinsimės pagrindiniais savo kanalais, tarp kurių ir socialiniai tinklai Facebook bei Twitter.

Sekite mus čia:

Facebook
Twitter

When Saints Go Machine: Louisas Armstrongas mums padovanojo vardą

manoINTERVIU

Nuotr. grupės archyvo

Danai „When Saints Go Machine“ pasaulyje tapo žinomi prieš keletą metų, melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie”. Kaip tąkart manoMUZIKAI teigė alternatyvią pop muziką  kuriantys vyrukai, jų tikslas – vis labiau stebinti save ir klausytojus.  Pažadas buvo išlaikytas – stebinti grupė nenustojo ir toliau. Pernai išleidę savo trečią studijinį albumą „Infinity Pool“, Kopenhagos muzikantai taip stipriai „šovė tiesiai į širdis”, kad daugelis muzikos kritikų diską įvardijo vienu geriausiu įrašu Skandinavijos muzikos rinkoje 2013-aisiais.

Šiandien „When Saints Go Machine“ yra kviečiami groti ne tik didžiosiose Europos scenose, bet ir prestižiniuose vasaros festivaliuose, kuriuose jiems tenka anaiptol nebe apšildančių grupių vaidmuo. Išskirtinės muzikos kūrėjai netrukus pasirodys ir Lietuvoje. Jau ateinantį šeštadienį Menų Fabrike „Loftas“ Danijos elektro pop pažibos vainikuos trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.

Prieš dvejus metus kalbinusi grupės vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą, manoMUZIKA šiandien (likus vos kelioms dienoms iki danų pasirodymo Vilniuje) nusprendė pakalbinti vieną pagrindinių „When Saints Go Machine“ kūrėjų – dainų autorių ir kolektyvo klavišininką Simoną Muschinsky.

„Smagu tave girdėti. Luktelėk sekundėlę, nulipsiu nuo dviračio. Šiuo metu važiuoju per saulėtą Kopenhagą atsiimti naujų klavišinių, kuriuos neseniai užsisakiau daniškame e-bay aukcione. Gera kaina ir puiki kokybė. Nesusilaikiau.“ – nuoširdžiai, draugiškai ir atvirai pokalbį pradėjo muzikantas.

„Ar šitie klavišiniai šeštadienį kartu su grupe atkeliaus į Lietuvą? Išgirsime naujų garsų?“, – paklausiau aš.

Naujų garsų tikrai išgirsite, tačiau šiuos klavišinius paliksiu studijoje (juokiasi).

Melomanai labai laukia jūsų Lietuvoje. Pasirodymas mūsų šalyje kartu bus ir savotiškas grupės debiutas Baltijos valstybėse. Ko iš šio koncerto tikitės Jūs?

Niekada nebuvau Lietuvoje, tačiau vienas mano geras bičiulis jūsų šalyje praleido nemažai laiko. Jo atsiliepimai – tiek apie lietuvius, tiek ir apie pačią šalį – patys geriausi. Todėl, natūralu, mūsų lūkesčiai – taip pat labai dideli. Bus labai įdomu pamatyti kaip lietuviai reaguoja į mūsų muziką, kaip ją priima ir kaip jos klausosi.

Koncertuojame įvairiose pasaulio šalyse, todėl žinau, kad kiekvienos valstybės auditorija yra skirtinga, o kiekvienas naujas koncertas – didelis iššūkis visai grupei.

)

Kiek apskritai esi pažįstamas su Lietuva?

Negaliu meluoti ir sakyti, kad apie jūsų šalį žinau daug. Tačiau žinau, kad buvote pirmieji, išsivadavę iš sovietų sąjungos pančių. Žinau, kad esate tvirti, užsispyrę ir mylite laisvę. Tai – labai svarbu kiekvienai šaliai.

Nepatikėsi, tačiau būtent šiandien Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Lygiai prieš 24 metus tapome nepriklausomi.

Neįtikėtina (šūkteli). Manau, kad tai – labai geras sutapimas (juokiasi). Naudodamasis proga, nuoširdžiai sveikinu visa Lietuvą. Tikiuosi, kad po koncerto turėsiu progą išgerti alaus kokiame nors jaukiame Vilniaus bare ir pasveikinti čia susirinkusius lietuvius tiesiogiai.

Papasakok, ko grupės gerbėjai gali tikėtis iš Jūsų koncerto menų fabrike „Loftas“.

Visų pirma – kitokio skambesio. Mūsų koncerte dainos skamba ne taip, kaip albumuose. Esame gerokai energingesni, nes žinome, kad publikai nėra ypatingai smagu tiesiog stovėti ir žiūrėti į grojančią grupę (šypsosi). Negaliu pasakyti, kad mūsų koncertiniame atlikime yra daug improvizacijos. Tačiau galiu patikinti, kad kaskart skambame vis kitaip. Kaip minėjau anksčiau, kiekvienas koncertas – tai nauja patirtis, naujas garsas ir nauji jausmai. Galiu garantuoti, kad lietuviai nepajus skandinaviško santūrumo (juokiasi). Bus daug emocijų, daug energijos ir daug gerai pažįstamu „When Saints Go Machine“ dainų. Tiesa, iki šiol nežinome, koks bus galutinis Vilniuje grojamų dainų sąrašas. Turime nerašytą tradiciją sudarinėti dainų sąrašą prieš pat koncertą tiesiog bandant nujausti kas konkrečiai tiks arenai, kurioje grosime.

LEMTINGA KLAIDA, PADOVANOJUSI VARDĄ

„When Saints Go Machine“ susikūrė beveik prieš septynerius metus. Iki šiol esate išleidę tris puikius studijinius albumus. Apie jus rašo įtakingi muzikiniai leidiniai, jus mėgsta muzikos kritikai, dažnai įvardijantys grupę „skandinaviškos elektro pop muzikos vėliavnešiais“. Ar jaučiatės galiausiai atradę rimtą ir išskirtinę vietą skandinaviškos muzikos rinkoje?

Tai per sunkus klausimas man, kadangi esu šio proceso dalis. Jei atvirai, aš vis dar nustembu, kai, pavyzdžiui, Danijos žmonės žino visų mūsų dainų žodžius. Žinoma, tai yra velniškai malonu. Tačiau vis dar negaliu tuo patikėti. Esame paprasti vaikinai, miegamajame kuriantys dainas apie gyvenimą. Mėgaujamės kūryba, džiaugiamės galėdami groti kartu ir tai yra mūsų didžiausia laimė. Žinojimas, kad mūsų muziką pamėgsta vis daugiau žmonių įvairiausiose žemės rutulio kraštuose, mus dar labiau įkvėpia. Tačiau tai mūsų nekeičia. Esame ir išliksime tie patys paprasti vaikinai. Taigi, atsakyti į tavo klausimą man per sunku. Mes kuriame, bet vertinate jūs (šypsosi)

)

Kaip apskritai jūs sugalvojote pradėti groti kartu?

Nuo vaikystės puikiai vienas kitą pažinojome. Kartu su Silu ir Jonu (grupės nariai – būgnininkas Silas Moldenhawer ir kitas klavišininkas Jonas Kenton – L.Z.) pradėjome kurti muziką. Tačiau supratome, kad mums labai reikia vokalisto. Prisiminiau Nicolasą (dabartinį vokalistą Nikolajų Manuelį Vonsildą). Jis buvo mano geras vaikystės bičiulis, kaip tik tuo metu grojęs drauge su mano broliu kitoje grupėje. Pasiūliau jam prisijungti prie mūsų, minėdamas, kad ketiname kurti eksperimentinę pop muziką. Nikolajus atvyko pas mus į studiją, įrašėme porą dainų ir supratome, kad viskas taip greit tikrai nesibaigs (juokiasi).

Ir tada sugalvojote, kad grupė turi vadintis „When Saints Go Machine“?

Ne (kvatoja). Ne taip greitai.

Įrašėme dar vieną dainą ir supratome, kad reikia jas patalpinti svetainėje „MySpace“. Tada ir suvokėme, kad neturime esminio dalyko – grupės pavadinimo. Nustatėme dieną, iki kada turėsime išsirinkti pavadinimą. Tačiau kai atėjo TA diena ir visi susirinkę studijoje išsakėme savo variantus, supratome, kad nei vienas iš jų netiko. Tada Jonas pasakė: „nesinervinkite, dabar aš pasigaminsiu kavos ir ją išgėręs turėsiu grupės pavadinimą“. Jis užsiplikė kavos, atsisėdo ant fotelio, pažvelgė į mūsų muzikos kolekciją ir pasakė: „žinote, seniai klausėmes Louiso Armstrongo dainos „When Saints Go Machine“. Mes susižvalgėme ir supratome, kad Jonas suklydo, nes turėjo pasakyti „When The Saints Go Marching In“. Suvokėme tai kaip savotišką ženklą ir kai Jonas išgėrė savo kavą, mes tikrai turėjome grupės pavadinimą (šypsosi). Taigi, graži atsitiktinumo klaida mums padovanojo grupės vardą. Tiksliau, Louisas Armstrongas mums padovanojo tikrąjį kolektyvo pavadinimą.

Nuo tos akimirkos praėjo septyneri metai. Tapote žinomi ir mylimi. Ar keliate sau kažkokius tikslus?

Žinoma. Mes kaskart siekiame būti geresni nei esame. Norime kurti muziką ir stebinti ne tik klausytojus, bet ir save. Norime, kad mūsų kūryba būtų gerasis iššūkis klausytojui, o tuo pačiu ir mums. Norime kurti ir jausti, kad mūsų kūryba pasiekia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Mėgaujamės būvimu kartu. Džiaugiamės keliais, kuriuos atveria muzika. Ir tikime, kad kasdien apie „When Saints Go Machine“ sužinos ir išgirs vis daugiau žmonių. Šeštadienį pradėsime nuo Lietuvos (juokiasi).

Ačiū už pokalbį. Laukiame Jūsų čia!

Ačiū tau. Susitiksime jau labai greitai. Kviečiu visus ateiti. Bus tikrai linksma.

—-

Bilietų į „When Saints Go Machine” koncertą ieškokite ČIA.

 

 

 

 

 

 

 

manoMUZIKAI TREJI : gimtadienis LOFTE su When Saints Go Machine

manoNAUJIENA

Nuotr. grupės archyvo

Kai manoMUZIKOS pirminė idėja tapo kūnu, mes buvome laimingi. Kasmet šis kūnas augo ir kurdavo vis ambicingesnius planus. Ambicijos ir svajonės mus iki šiol veda į priekį ir leidžia kvėpuoti. Leidžia išlikti. Todėl žengdami į ketvirtuosius savo egzistencijos metus, mes ir vėl kuriame ambicija ir svajone pagrįstas idėjas, nes viskas, ką daro manoMUZIKA yra muzikai, muzikoje ir  muzikos vardan.

Šiandien turime progą džiaugtis: viena iš pagrindinių muzikiniu svajonių, panašu, tampa kūnu.

Niekada neslėpėme meilės Skandinavijai ir šio regiono muzikinei rinkai. Ne kartą rašydami ar gerdami arbatą pasvajodavome apie tai, kaip puiku būtų Lietuvoje surengti koncertą (ar jų ciklą), kuriame (kuriuose) Šiaurės šalių muziką reprezentuotų mums itin imponuojantys kolektyvai. Labai nudžiugome, kai pasirodė nuostabi renginių sesija „Norden Wave”, kuri mūsų šalį papuošė puikia Skandinavijos muzikos banga. Tačiau laukėme, laukėme ir …. nesulaukėme to, kas manoMUZIKOS pasąmonėje „kotiruojasi” aukščiausiame Skandinavijos „Geriausių iš Geriausių” trejetuke.

Todėl nusprendėme bandyti griebti jautį už ragų ir… jautis pasidavė. Ta ambicija ir svajonė bei troškimas Lietuvoje pamatyti „When Saints Go Machine” tapo realybe. Žinoma, už tai turime būti dėkingi geriems mūsų bičiuliams iš menų fabriko „Loftas„, nes be jų ši svajonė būtų dar labai toli nuo realybės. Todėl visos manoMUZIKOS vardu tariame Jums nuoširdų AČIŪ.

Taigi, po trumpos įžangos ir jautrių muzikai natų, mes sakome: TAIP. Į Lietuvą atvažiuoja super-danai „When Saints Go Machine”. Čia jie surengs VIENINTELĮ pasirodymą Baltijos šalyse, sugros visus savo didžiausius hitus ir iškėlę savo indie scenos vėliavą ištars lietuvišką „LABAS” visai LOFTE susirinkusiai publikai.

Trečiojo manoMUZIKOS gimtadienio metu ne tik klausysimės „When Saints Go Machine”, bet ir kelsime į viršų gero airiško viskio „Bushmills” stiklus, mat būtent „Bushmills” taip pat labai stipriai prisidėjo prie to, kad šis renginys taptų realybe.

Tad pasiimkite savo užrašų knygutes ir pasižymėkite KOVO 15 dieną. Tą vakarą skirkite puikiai skandinaviškai muzikai, kuri skambės ne kur kitur, o menų fabrike LOFTAS. Jeigu mylite muziką, vertinate ją ir norite jos – susitikime.

Bilietus į 3-iąjį manoMUZIKA.lt gimtadienį platina TICKETPRO. Bilietų kiekis sparčiai senka. Pigiausi bilietai jau išparduoti.

„When Saints Go Machine” apšildys „Beissoul & Einius”, „ba.” ir „Fingalick”.

P.S. Tiems, kas neskaitė mūsų interviu su šia puikia Danijos grupe – siūlome spausti ČIA.

manoMUZIKAI – treji!

manoBLOGAS

3

Pastaruosius trejus metus vasario 4 dienos išvakarės dažniausiai būna leidžiamos prie kompiuterio. Su muzika, muzikoje ir muzikaliai. Paprastai, ši diena kalendoriuje žymi simbolinę muzikaliai idėjinę žymą: nuo rytojaus prasidės nauji mūsų egzistenciniai kalendoriniai metai.

Taip, vasario 4 mes švenčiame. Tą keistą, netikėtą, bet labai nuoširdų gimtadienį. Kodėl keistą? Dėl elementarios priežasties – laikas iš tikrųjų bėga velniškai greitai. Regis tik viskas prasidėjo, o čia – jau treji. Kodėl netikėta? Todėl, kad tada, kai mums sakydavo „idėja – puiki, tačiau idealizmu gyvi nebūsite” mes būdavom pirmieji, kurie šokdavome į akis stengdamiesi paneigti  šį prietarą. O nuoširdu – todėl, kad kiekvienas įrašas, kad ir koks jis bebūtų, manoMUZIKOJE yra parašytas nuoširdžiai. Su tikslu padėti atrasti. Išgirsti. Dovanoti. Ir pajusti…

Ko gero nuoširdumas tam, kas vyksta manoMUZIKOJE ir vis dar „jaunatviškas” tikėjimas, kad muzika gali nuversti kalnus, per trejus metus mus suvedė su panašiais geraisiais pamišėliais kaip ir mes. O juk kartais būna taip svarbu pajusti tai, kad esi ne vienas…

Taigi, šiandien mes ir vėl garsinamės savo imtuvus. Dar vienu decibelu stipriau. Tiesa, ne tik garso, bet ir kokybės prasme. Galbūt atrandam naują dažnį. O gal tiesiog gryniname tai, ką turime. Ir, žinoma, visada norime daugiau. Nes tikime, kad galime daugiau. Tiksliau, tikime, kad muzika, surinkdama mus visus į vieną komandą, gali netikėtai daug.

Kartu su Dominyku, Ugne, Inga, Pauliumi ir Ignu šiais metais laikėme manoMUZIKOS frontą. Buvo smagu. Ateinantiems metams turime dar daugiau lūkesčių, tikslų ir idėjų. Reikia tikėtis, kad bent jau dalis iš jų taps realybe. Beje, kaip visada, norėdami išsiskirti iš minios, pakviesime Jus ir į manoMUZIKOS gimtadienį. Tiesa, šįkart nusprendėme švęsti mėnesiu vėliau – tada, kai bent šiek tiek ims kvepėti pavasariu. Taigi, apie puikų muzikinį renginį išgirsite jau netrukus.

O dabar…tiesiog sveikinu su gimtadieniu. Jus. Mus. Ir, žinoma, muziką. Tą, kuri žavi, užgniaužia kvapą, suteikia atradimo džiaugsmą ir neleidžia užsimiršti.

P.S. Gimtadienio proga – liūdnas, lyriškas, bet labai konceptualus kūrinys. Patikėkite, taip, kaip dainoje, mes jaučiamės pakankamai dažnai…
Šis kūrinys – taip pat savotiškai simboliškas. Jis skambėjo puikiame kino filme „Synecdoche, New York”, kuriame nuostabų pagrindinį vaidmenį sukūrė vakar anapilin iškeliavęs vienas talentingiausių šiandienos aktorių – Phillipas Seymouras Hoffmanas…

Grupė Biplan švenčia 18 gimtadienį!

manoNAUJIENA

Biplan (Foto A. Mamontovo)

Šiandien pilnametystės sulaukia sostinės pop roko grupė „Biplan„. 1995 metų spalio 1 dieną Vilniuje susikūręs kolektyvas, muzikuojantis be rimtesnių pertraukų jau 18 metų, gali pagrįstai vadintis neatsiejama Lietuvos muzikinio pasaulio dalimi.

1997 metais – amžiuje, kuomet senajame žemyne karaliavo jo didenybė brit popas, o pagrindiniais smuikais Europos muzikinėje rinkoje griežė „Blur” ir „Oasis” – „Biplanai” debiutavo su anglišku šio stiliaus albumu „Banzai”. Tiesa, kasetės pavidalu dienos šviesą išvydęs įrašas taip ir liko vieninteliu anglišku albumu tuomet dar jaunų dvidešimtmečių diskografijoje. Per savo 18 gyvavimo metų „Biplanai” išleido 5 studijinius albumus, 1 EP ir 2 singlus lietuvių bei 3 diskus rusų kalba. Vilniečiai taip pat ne kartą triumfavo įvairiuose lietuviškuose muzikiniuose apdovanojimuose.

Lietuvos radijo stotyse per 18 metų  į topus pateko per 20 grupės kūrinių, o tokias dainas, kaip „Labas Rytas”, „Nupiešiu”, „Kino Filmai”, „Londone”, „Ketvirtadienis” ar „Amore” puikiai pažįsta didžioji Lietuvos publikos dalis.

Šiandien Vilniaus ketveriulė – Maksas, Olegas, Seržas ir Aleksandras – pagrįstai vadinamas viena laukiamiausių lietuvišku kolektyvu mūsų šalies koncertų organizatorių gretose.

Taigi, sveikinimai Biplanams keliauja ir nuo viso manoMUZIKOS kolektyvo! Gyvuokite, bičiuliai, kurkite ir nesustokite! Su pilnametyste!

———————————–

Apačioje – išskirtinis „Biplan” narių Makso ir Olego interviu manoMUZIKOS pirmojo gimtadienio metu, trumpas koncertas bei kitos muzikinės akimirkos iš grupės gyvenimo.

Pasirodymas manoMUZIKOS gimtadienyje ir interviu

„Labas Rytas”

„Ar lauksi” pristatomas video ir dainos vaizdo klipas

„Nupiešiu”

„Visiškoj Tyloj” (gyvai radijo stotyje „Opus 3”)

„Plius | Minus”

„Amore”

„O Mes Prie Jūros”

Portale manoMUZIKA.lt – jau daugiau nei 5000 įrašų!

manoNAUJIENA

Šiandien internetinis muzikos portalas manoMUZIKA.lt sulaukė 5000-ojo įrašo.

Prieš 2 metus ir 37 savaites kaip nuoširdi idėja pradėtas lietuviškas muzikinis projektas neturėjo jokių didelių planų ir ambicijų. Tik svajonę dalintis kitokia muzika ir viltį, kad meile jai užsikrės didesnė Lietuvos auditorija. Norėjome ir vis dar norime padėti tą „kitokią” ir ne itin mūsuose grojamą muziką rasti jos ieškantiems žmonėms.

Šiandien galime džiaugtis, kad svajonė po truputį tampa realybe: portalo lankytojų srautas nuolat auga, didėja manoMUZIKA.lt facebook puslapio gerbėjų skaičius, atlikėjai siunčia savo kūrinius perklausai, naujus singlus nori pristatyti išskirtinai per manoMUZIKA.lt portalą, renginių organizatoriai prašo kontaktų ir rekomendacijų, reklamos užsakovai nori reklamuotis (bet mes vis dar to nenorime) ir t.t… Ratas tiesiog rieda su pagreičiu.

Per kiek daugiau nei 2 metus pakalbinome daugiau nei 30 unikalių užsienio ir Lietuvos atlikėjų. Bendravome su tokiais vardais kaip „The XX„, „M83„, „Editors„, „Fink„, „How To Dress Well„, „Active Child„, „Efterklang„, „Wild Beasts, „Alt J” ir daug kitų. Dalyvavome galybėje koncertų ir aplankėme apvalų skaičių muzikos festivalių Lietuvoje ir už jos ribų.

Nepaisant to, didžiausias manoMUZIKA.lt portalo ir jį kuriančių žmonių įvertinimas – Jūs. Be Jūsų dėmesio ir muzikos – nebūtų prasmės augti ir tobulėti, todėl viso kolektyvo vardu norime tarti milžinišką AČIŪ. Ačiū už tai, kad esate kartu, palaikote, kritikuojate ir, žinoma, domitės muzika! Būtent dėl to, kad esate, galime drąsiai tarti: TIKRA MUZIKA – GYVA! Ir ji gyva tikrai ne radijuje ar televizijoje – o Jūsų ir mūsų širdyse.

Tikimės, kad ir 10 000-ojo įrašo ilgai laukti nereikės. Prisipažinsime, jog būtent Jūs per tuos 2 metus ir 37 savaites privertėte mus planuoti ateitį ir siekti daugiau. Atskleisime – mūsų ketinimai dideli, o svajonės dar didesnės 😉

AČIŪ.

– manoMUZIKA.lt kolektyvas

Algirdas Kaušpėdas: daugelį metų galvojau, kodėl Martynas turi ieškoti prastesnės panelės

manoNAUJIENA

Roko Maršas, 1987 metai

Kitų metų gruodžio 31 dieną grupė „Antis“ švęs savo trisdešimtmetį. Tiesa, „Antį“ vadinti tik grupe būtų pernelyg diletantiška… Per trisdešimt metų Algirdo Kaušpėdo suburtas kolektyvas tapo išskirtiniu reiškiniu ne tik muzikiniame, bet ir socialiniame, kultūriniame ir netgi politiniame Lietuvos gyvenime. Be „Anties“ būtų sunku įsivaizduoti ne tik lietuvišką roko muzikos sceną, bet ir visuomeninį gyvenimą. 11 albumų išleidęs kolektyvas buvo (ir vis dar yra) mūsų šalies laisvės įprasminimo muzikoje vėliavnešys. Jie vis dar kuria, vis dar kalba apie visuomenei svarbius dalykus ir vis dar yra tokie patys aktualūs kaip ir tada, kai Lietuva tvirtai įsikibusi laikė laisvės vairą savo kelyje į Nepriklausomybę.

Ateinantis pirmadienis (rugpjūčio 12 diena) „Ančiai“ taip pat bus ypatingas. Būtent tada dienos šviesą išvys Algirdo Kaušpėdo knyga „Antiška“. Kaip pats autorius sako, knygoje skaitytojai ras ne tik grupės tekstus, bet ir jų komentarus, istoriją, nuotraukas. Simboliška, tačiau „Antiška“ bus pristatyta tą pačią dieną, kai „Anties“ lyderis ir knygos autorius Algirdas Kaušpėdas švęs savo šešiasdešimtmetį.

Taigi, knygos pasirodymo ir vienos charizmatiškiausių Nepriklausomos Lietuvos asmenybės jubiliejaus išvakarėse manoMUZIKAI pavyko pakalbintį Algirdą Kaušpėdą.

 

NORĖJO APLENKTI „ANTIES“ NEKROLOGĄ

 

Simboliška, tačiau knygą pristatysite per savo šešiasdešimtmetį. Ar tai yra savotiška riba, žyminti muzikanto, kompozitoriaus, kūrėjo ir visuomenės veikėjo brandą, nuo kurios galima atsispirti į knygą sudedant dalį savo gyvenimo? Ar apskritai yra tokia riba?

„Meilė nežino ribų…” yra pasakęs savo tekste „Kontrolierė” „Anties“ poetas Evaldas Morkūnas. Sutinku su šiomis eilutėmis. Nebandau skirstyti gyvenimo į etapus, brėžti ribas. Noriu pasidalinti, pasidžiaugti gyvenimo dovana, surengti draugams šventę, nes jei to nedarysiu beliks tik liūdnos progos… Stengiuosi gyventi naujai, vis šiek tiek kitaip ir tai yra įdomu. Vaizduoju, kad jubiliejaus nešvenčiu. Nors faktas yra faktas, todėl tikiuosi, kad draugai palaikys mano žaidimą, nedovanos gėlių ir nekalbės kalbų, kaip laidotuvėse.

Knygos "Antiška" viršelis

Ar „Antiška“ – tai Jūsų, kaip autoriaus, naujo kūrybinio etapo pradžia? Ar ketinate rašyti daugiau?

Nejaučiu tokio įsipareigojimo. Rašyti nėra lengva. Tačiau rašymas verčia susikaupti, moko atsakomybės ir drąsos. Turiu kelis sumanymus, bet dar anksti apie tai kalbėti. Parašyti vieną knygą gali daugelis. Antra knyga nepalyginamai didesnis iššūkis.

Kiek laiko užtruko knygos rašymas?

Knygos idėja gimė prieš metus. Produktyviausios buvo kalėdinės atostogos Egipte. Vilija (Algirdo Kaušpėdo žmona – L.Z.) ilsėjosi prie jūros, o aš sėdėjau viešbučio kambaryje ir rašiau. Po to, kai jau žinojau, kad knyga bus, kreipiausi į „Tyto Alba“ leidyklos direktorę Lolitą Varanavičienę. Jai patiko netikėtas knygos formatas: poezija, eseistika, fotoalbumas. Sukirtom rankom ir daug dirbom laikydamiesi griežto laiko grafiko.

Kas buvo sunkiausia rašant knygą? 

Sunkiausia „nepamesti kelio dėl takelio” – išlaikyti teisingą knygos ritmą ir intrigą. Knygos pamatas yra poetiniai tekstai. Tik juos perskaičius įdomu skaityti komentarą. Nepaprastai svarbų vaidmenį knygos kūrime suvaidino dailininkė Asta Kaušpėdaitė. Jai pavyko rasti „antišką“ raktą į knygos formą. Plakatiškas, nesentimentalus, sakyčiau, „vyriškas“ maketas suteikia knygai koncertinio gyvumo. Tekstų redaktorė Eglė Bielskytė labai padėjo prabilti teisinga, suprantama, lietuviška kalba.

Kodėl „Antiška“ į gyvenimą paleidžiama tik dabar – grupės trisdešimtmečio išvakarėse?

Visada be objektyvių sąlygų reikalingos ir subjektyvios aplinkybės. Senokai kalbėjome apie knygą, bet neatsirado subjekto tai įkūnyti. Be to, veikė negailestingos tradicijos. Neformalios kultūros reiškiniui įsitvirtinti reikia arba laiko distancijos, arba tragedijos. Taigi, didžiausia tikimybė atsirasti panašaus pobūdžio knygai – reiškinio, asmens, susijusiu su reiškiniu, mirtis. Rezultatas – pomirtiniai prisiminimai – sureikšminti ir negyvi. Išdrįsau elgtis proaktyviai ir aplenkti „Anties“ nekrologą.

Kam bus aktuali Jūsų knyga? Kas, Jūsų nuomone, bus tikrasis „Antiška“ skaitytojas?

Tikiuosi knygos skaitytojai bus smalsūs, sąmoningi ir sąmojingi žmonės. Knyga tikra. Ir tai svarbiausia. Aš ja didžiuojuosi.

 

„GLOBALIZACIJA – TIK FORMA. VISAS TURINYS SLYPI TAUTIŠKUME, KALBOJE IR MŪSŲ ŠAKNYSE”

 

Algirdas Kaušpėdas

Jūsų muzika ir tekstai – ilga ir ironiška kasdienybės metafora, į kurią telpa visos valstybės gyvenimas – nuo kovos už savo laisvę iki globalaus savęs suvokimo moderniosios epochos apogėjuje. Ar jūsų nuomone, šiandieniame skubančiame gyvenime dar yra vietos metaforai? Ar modernus jaunas žmogus dar tas metaforas supranta?

Neabejoju, kad supranta. Mano senelį savo supratimu lenkė mano tėvas, aš – tėvą, o mano vaikai auklėja mane. Pasaulis sąmonėja. Lėtai, bet giliai. Matau jaunų žmonių vertybinį brandumą, kuris jiems yra savaime suprantamas, o man atėjo per kančias. Galbūt jauniems nebereikia metaforų, nes jie kalba tiesiai šviesiai. Bet metafora bus reikalinga tol, kol bus aktualus menas, meninė ezopiška kalba. „Antis“ dėl to ir yra „Antis“, kad kalba dviprasmiškai, visais laikais niekam nepataikavo, nebuvo iki galo priimtina ir dėl to lieka (ir liks) už oficialiosios kultūros ribų. Bet mums nesvarbu nei pripažinimas, nei šlovė. Dar daugiau – mes nesidomime kitų nuomone apie save. Ir tai ne arogancija, o meninis laisvės ir nepriklausomybės principas.

Ar „Antiška“, taip pat kaip ir visą „Anties“ kūrybą, be visų istorinių akimirkų, bus galima traktuoti kaip vientisą ir plačią metaforą?

Knyga turi būti verta dėmesio netgi be istorinio – kultūrinio konteksto. Įsivaizduoju žmogų nieko iki šiol nežinojusį apie „Antį“ ir atsitiktinai paėmusi „Antiška“ į rankas. Labai viliuosi, kad jį tiesiog sudomins knygos forma ir turinys ir jis visiškai netikėtai atras sau kažką naujo ir įdomaus.

„Antis“, ko gero, yra vienintelis tikras muzikinis – sociokultūrinis ironiškas fenomenas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti Lietuvos (ne tik muzikoje, bet ir visoje kultūroje). Tačiau ar Jūs pats kada nors pagalvojate kokia mūsų šalis būtų be „Anties“? Kaip atrodytų Lietuvos gyvenimas, jeigu „Antis“ taip ir nebūtų pakilusi?

Man sunku taip persikūnyti. Daugelį metų galvojau kodėl Martynas turi pasiieškoti prastesnės panelės, kol supratau, kad jis tiesiog turi išspręsti savo didžiausią problemą pats… Jei esi prastas tai ir ieškokis prastesnės panelės, o jei nori geriausios – būk geriausias!

Kaip pasikeitė „Antis“ nuo to, kas ji buvo vėlyvuoju sovietmečiu iki šiandieninės Lietuvos – tvirtos Europietiškas vertybes išpažįstančios šalies?

„Antis“ mažai pasikeitė, bet pasikeitė aplinka. Mane stebina jaunų roko grupių noras dainuoti anglų kalba. Kas tai? Globalaus pripažinimo siekis? Lietuviai nori lietuviškos kalbos, lietuviškų minčių ir intonacijų. Suprantame, kad iki šiol esame didžiausių Lietuvos koncertų, festivalių headlineriai todėl, kad dainuojame lietuviškai ir todėl, kad trūksta jaunų grupių dainuojančių lietuviškai. Tik išsigandę, pasimetę žmonės gali atsisakyti savo tapatybės, lietuvybės ir dainuoti tautiečiams tik angliškai. Globalizacija tėra tik forma, o tautiškumas, kalba ir šaknys yra turinys. Būkime savimi be kompleksų ir reveransų anglakalbiškai kultūrai. Kai kalbėdami savo kalba užkariausite lietuviškas auditorijas, neabejoju, tapsite įdomūs ir kitiems. Atsitiks tas pats, kas atsitiko su mūsų teatru –  Nekrošiumi, Koršunovu ar Tuminu. Tada, jei norėsite, prabilsite ir angliškai. Nors Islandijos rokeriams ir to visiškai nereikia…

Ar jau nepriklausomoje Lietuvoje gimusiam jaunam žmogui įmanoma visiškai „perkąsti“ „Anties“ tekstus ir idėją?

Tiesą pasakius, nežinau ar įmanoma suprasti sovietinio marazmo realybę negyvenus tais laikais. Kai aiškinu savo vaikams kaip dvokė žuvies parduotuvės, nors jose nebuvo pirkti žuvies, jie nieko negali suprasti. Tai buvo visai kitas pasaulis, kuriame veikė kitokie dėsniai. Senoji „Antis“ yra iš to pasaulio. Bet „Antis“ užbraukė brūkšnį praeičiai, nes praeitis mūsų nebedomina. Šiandien mes gyvename  čia – Lietuvoje ir kalbame tai, kas mums rūpi dabar.

Ačiū už pokalbį.

P.S. „Anties” koncerto Kražiuose recenziją galite skaityti ČIA

Noah and the Whale: mūsų skirtumai – mūsų stiprybė

manoINTERVIU

Nuotr. grupės archyvo

Kai 2008-ųjų rugpjūtį Londono gatvėse tūkstančiai britų švilpavo vieną ir tą pačią lengvai įsimenamą melodiją, likusi senojo žemyno dalis dar neįsivaizdavo, kad šis motyvas – tai naujos viso labo pirmuosius žingsnius muzikos industrijoje žengiančios grupės dainos pagrindinis motyvas. Tačiau nepraėjo nė savaitė ir apie pagrindinius kūrinio autorius ir pačią dainą „5 Years Time“ sužinojo visa Europa. Tokia ta trumpa „Noah and the Whale“ gimimo istorija. Debiutinis grupės albumas pasiekė penktą Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų sąrašo vietą ir tapo vienu populiariausių tų metų indie folk įrašu.

Praėjo tik penkeri metai, o „Noah ir jos banginis“ spėjo ne tik išleisti keturis puikius studijinius įrašus, bet ir pagrįstai užsitarnauti kritikų meilę. Lyriškasis Londono penketas tapo itin laukiami televizijos ir radijo stočių laidose, didžiausiose muzikos scenose ir, žinoma, audringiausiuose vasaros festivaliuose.

Šiemet Baltijos šalių gyventojai turi unikalią progą, mat svajingi britai nusprendė priimti „Positivus“ rengėjų pasiūlymą ir atvykti į liepos 19-21 dienomis Latvijoje vyksiantį didžiausią muzikos festivalį. „Noah and the Whale“ čia taps vienomis pagrindinių šio renginio žvaigždėmis.

Net neabejojame, kad po jų pasirodymo grupės gerbėjų gretos Lietuvoje dar labiau išaugs, nes muzika, kurią groja penki talentingi britai ras vietą kiekvieno klausytojo širdyje – jie moka būti lyriški, moka groti rokenrolą, moka šokti ant scenos ir gali sudainuoti pasakiškai gražią lopšinę.

Šiandien manoMUZIKA kalbiną vieną svarbiausių žmonių grupėje „Noah and the Whale“ – kolektyvo klavišininką ir pagrindinį ramstį Tomą Hobdeną. Muzikantas su mumis pasidalino mintimis apie muziką, Baltijos šalis ir savo rolę mįslingoje grupėje „Mt. Desolation“, sudarytoje iš „Killers“, „Keane“ ir „Mumford And Sons“ narių.

Labas Tomai, kaip laikaisi?

Puikiai. Šiuo metu esu namuose Londone ir mėgaujuosi kiekviena poilsio akimirka. Ką tik baigėme koncertinį turą Anglijoje ir jau kitą savaitę leisimės koncertuoti į Skandinaviją.

Netrukus koncertuosite Latvijoje vyksiančiame festivalyje „Positivus“. Gal trumpam užsuksite į Lietuvą?

 Dieną po mūsų pasirodymo Latvijoje bus mano gimtadienis. Dabar pagalvojau, kad kelionė į Lietuvą galėtų būti visai neprasta gimtadieninė dovana (juokiasi).

Kiek apskritai esi pažįstamas su Baltijos šalimis, jų kultūra, žmonėmis ir istorija?

Būčiau neteisus sakydamas, kad gerai išmanau Baltijos šalių gyvenimą, tačiau šiek tiek apie jūsų valstybes tikrai žinau. Pavyzdžiui, viena mergina iš Latvijos ne kartą yra grojusi smuiku mūsų grupėje.

Su ja esu buvęs Rygoje, tačiau, deja, nei karto neteko apsilankyti Lietuvoje. Tikuosi, kad kažkada turėsime progą surengti koncertą ir jūsų šalyje.

Tiesa, žinau ir tai, kad Anglijoje yra didelė lietuvių bendruomenė.

Jūsų paskutinis albumas „Heart of Nowhere“ dienos šviesą išvydo šių metų pavasarį. Kaip manai, kokie yra esminiai šio įrašo ir anksčiau išleistų trijų „Noah and the Whale“ albumų skirtumai?

Pirmieji trys mūsų albumai buvo nukreipti į muzikos paieškas. Kiekvienas įrašas buvo labai skirdavosi vienas nuo kito. „Heart of Nowhere“ – tai tarsi savotiškas mūsų kūrybos apibendrinimas. Jis kur kas labiau vientisas ir išbaigtas.

Kita vertus, šis albumas yra pakankamai paprastas. Nesistengėme ieškoti ištaigingos muzikos pasažų ir variacijų, tačiau visi labai džiaugiamės, kad jis yra praktiškai nepaliestas „sintetinių“ instrumentų. Šį diską įrašėme gyvai, todėl tai jį dar labiau išskiria iš bendros masės.

Kuris jūsų išleistas albumas tau pačiam yra arčiausiai širdies?

Labai sunkus klausimas (juokiasi). Kaskart išleidę albumą gyvename jo kūrimo nuotaikomis ir akimirkomis. Todėl šiandien sakyčiau, kad „Heart of Nowhere“ yra geriausias, nes jis dar „kvepia dažais“. Tačiau tam, kad įvertinčiau bendrą visumą reikia daugiau laiko.

„Noah and the Whale“ – išskirtinis kolektyvas Anglijos padangėje. Jūs galite groti rokenrolą, galite šokti ant scenos, mokate būti itin akustiški ir lyriški ir kartu galite leistis į sunkaus roko vandenis čia pat kurdami nuostabiausią lopšinę. Kur randate tiek daug skirtingų grupės muzikinių veidų?

Manau, kad taip yra todėl, jog grupės nariai – labia skirtingi žmonės. Skiriamės tiek savo mėgiama muzika, tiek ir savo asmenybių tipais. Grupėje turime skirtingus vaidmenis ir juos atliekame su skirtingais polėkiais. Tačiau suprantame ir gerbiame vienas kito pomėgius, todėl esame draugai. O juk kiekvienas žmogus, nori, kad jo draugas būtų laimingas (šypsosi)… Todėl ir mūsų muzika yra pakankamai įvairi. Mūsų stiprybė ir slypi būtent mūsų skirtumuose.

Šiandien „Noah and the Whale“ vardas puikiai pažįstamas daugeliui muzikos mylėtojų. Ar teisinga sakyti, kad jeigu nebūtumėte išleidę visas muzikinių rinkų sienas pralaužusios dainos „5 Years Time“ – grupės muzika galbūt nebūtų tokia populiari?

Sunku atsakyti į klausimą kas būtų jeigu būtų… Tačiau būčiau neteisus sakydamas, kad „5 Years Time“ neatvėrė mums daugelio durų. Daina buvo labai sėkmingai „sukama“ Europos radijo stotyse ir jos dėka daugelis sužinojo apie mus.

Tačiau tada buvome dar labai jauni. Mums tebuvo 18 metų, bet puikiai atsimenu tą jausmą, kai sukūrėme „5 Years Time“. Jutome, kad šios dainos dėka galime pasiekti labai daug…

Supratome, kad pirmo albumo sėkmė mums yra labai svarbi. Džiugu, kad mums pavyko ir labai gerai, kad diskas „Peaceful, the World Lays Me Down“  (aut. past. – pirmasis grupės studijinis albumas) tapo populiarus. Taip prasidėjo „Noah And The Whale“ istorija. Gerbėjų daugėjo, o susidomėjimas mūsų muzika augo. Mums tai buvo neįtikėtinai svarbu. Tai grupę motyvavo ir neleido nukabinti nosies.

Nuo tos akimirkos praėjo penkeri  metai. Esate žinomi ir mylimi. Papasakok, ką reiškia būti populiaria grupe šalyje, turinčioje, ko gero, giliausias muzikines šaknis visame pasaulyje?

Žinai, nemanau, kad esame dideli. Mus tiesiog kartais lydi sėkmė. Esame kolektyvas, kuris išleido keturis albumus ir turi visai neblogą sutartį su didele įrašų kompanija. Ko gero spėjome išaugti stereotipinės indie grupės drabužius. Tačiau vis dar esame tie patys paprasti vaikinai, mėgstantys gerą muziką ir gerai leidžiantys laiką. Žinoma, esu dėkingas likimui už suteiktą galimybę būti šio kolektyvo dalimi (šypsosi)

Ką įvardintum savo pagrindiniais muzikos įkvėpimo šaltiniais? Kokią muziką mėgsti?

Dar vienas sunkus klausimas (juokiasi). Mėgstu senesnę muziką, tad šiuo atveju įvardinti kažką iš nūdienos nebūtų itin lengva. Save galiu drąsiai vadinti užkietėjusiu Elvis Costello gerbėju. Iš senesnių legendų dievinu Arthurą Russelą. Kai kurių jo albumų klausau metų metus. Pastaruoju metu labai pamėgau Kanados grupės „Bahamas“ kūrybą.

Tomai, kartu su tokių grupių kaip „Keane“, „Killers“, „Mumford and Sons“ nariais grojai paslaptingoje grupėje „Mt. Desolation“…

„Mt. Desolation“ buvo ambicingas darinys. „Keane“ narys Jesse Quinnas rašė nuostabias dainas, kurias atlikome su naujo darinio nariais. Šiuos vaikinus puikiai pažįstu jau seniai, todėl groti tokioje grupėje su tokiais talentingais bičiuliais buvo vienas malonumas. Juolab, kad grupę prodiusavo mūsų senas prodiuseris.

„Mt. Desolation“ muzika – tikrai labai graži ir verta išlikimo, tačiau visi esame labai užsiėmę savo pagrindiniais darbais, todėl sunku nuolat muzikuoti kartu.

Nori pasakyti, kad 2010 metais išleistas „Mt. Desolation“ albumas taip ir liks vieninteliu grupės diskografijoje?

Šiandien manau, kad „Mt. Desolation“ yra „vienadienis“ projektas. Tačiau kas žino, galbūt vieną dieną nuspręsime, kad mums vėl lemta groti kartu. Tada pasauliui dovanosime naują kūrybą (šypsosi).

Iki Jūsų pasirodymo festivalyje „Positivus“ liko kiek daugiau nei mėnuo. Ką norėtum perduoti savo gerbėjams Lietuvoje?

Labai džiaugiuosi, kad turime gerbėjų jūsų šalyje. Ačiū, kad klausotės „Noah and the Whale“. Ir kol neturime galimybių atvažiuoti į Lietuvą- siūlau apsilankyti Latvijoje. Sakei, kad iki „Positivus“ nėra toli, todėl labai smagu bus jus čia sutikti.

Ačiū už pokalbį.

 

ALT J: mūsų muzika – absoliutus jovalas

manoINTERVIU

Alt J

Iki praėjusių metų simbolis ∆ daug kam tereiškė ženklą, kuris ekrane pasirodo tada, kai “Apple” kompiuteriais paspaudžiama klavišų “Alt” ir “J” kombinacija. Tačiau nuo pernai ši kombinacija reiškia ne tik tai, bet ir geriausių 2012 metų Didžiosios Britanijos albumo savininkų vardą.

It viesulas į muzikos padangę įsiveržusi Lydso grupė su debiutiniu, pernai išleistu albumu “An Awesome Wave” šovė į muzikos mylėtojų širdis, tačiau pataikė ne tik į juos. Diskas nurungė likusius vienuolika kandidatų ir laimėjo prestižinį Jungtinės Karalystės “Mercury” apdovanojimą. Net penkerius metus ieškoję savo vietos po saule, kuklūs anglai ją atrasti tikrai netruko. “An Awesome Wave” buvo parduotas auksiniu tiražu, o tokios plokštelėje esančios dainos kaip “Breezeblocks”, „Something Good” ar “Matilda” pelnytai iki šiol neapleidžia grupės gerbėjų grotuvų.

Muzikos leidiniuose “Alt J” klijuojama galybė epitetų. Vieniems ši grupė – tai unikalus reiškinys, įkūnyjantis populiariausių muzikos žanrų sintezę, kitiems – dar vienas Anglijos muzikinės kultūros talentas, tretiems – britiškos indie folkinės tradicijos galutinis rezultatas. Apie “Alt J” kalba visi – ir tie, kurie muzikoje vis dar ieško naujovių, ir tie, kurie apskritai neabejingi XXI amžiaus muzikos kalbai. Tad drasiai galime pripažinti, kad šiandien “∆” – tai vienas paklausiausių, įdomiausių ir labiausiai vertinamų kolektyvų visame pasaulyje. Tai įrodo ir jų koncertinis grafikas, kuris yra užplidytas iki pat spalio mėnesio

Po ilgų įtikinėjimų ir derybų manoMUZIKAI visgi pavyko sutarti dėl interviu su šia grupe. Pokalbis su „Alt J” lyderiu Joe Newmanu įvyko prieš pat grupės koncertą Teksaso valstijoje. Turėjome viso labo penkiolika minučių, kurios, kaip ir galima buvo tikėtis, tikrai neprailgo…

Tad Jūsų dėmesiui – dar vienas išskirtinis manoMUZIKOS interviu. 

„MŪSŲ MUZIKA – JOVALAS NUO GALVOS IKI KOJŲ”

Anksčiau vadinotės “Daljit Dhaliwal”, kiek vėliau tapote “Films”. Kodėl pakeitėte pavadinimą trečią kartą ir tapote ∆ (“Alt J”)?

Pirmąjį mūsų vardą buvo itin sudėtinga tarti, todėl išsirinkome antrąjį. Ir, tiesą sakant, jis mums labai patiko, tačiau sužinojome, kad Amerikoje yra kolektyvas, kuris vadinasi “The Films”. Tam, kad išvengtumėme nusiminusios grupės ketinimų mus paduoti į teismą, sugalvojome trečiąjį pavadinimą ir visi kartu nutarėme, kad nuo šiol mūsų vardas bus „∆” (juokiasi)

Kuriate jau daugiau nei penkerius metus, tačiau debiutinis įrašas pasirodė tik pernai. Kodėl jo reikėjo laukti taip ilgai?

Kiekvienas geras dalykas reikalauja daug kantrybės. Žinojome, kad kuriame ypatingą muziką. Taip pat buvome tikri, kad skubėjimas prie gero neprives. Būtent todėl “An Awesome Wave” brandinome taip ilgai ir kruopščiai.

Klausantis Jūsų muzikos nėra sunku užčiuopti stilių gausą – čia susipina įvairūs muzikos žanrai nuo indie folk ar elektro iki hip hopo. Kaip patys apibūtinate tai, ką grojate?

Manau, kad mūsų muzika – tai absoliutus jovalas nuo galvos iki kojų (juokiasi)

Kas grupės kūrybai daro didžiausią įtaką?

Žinai, manau, kad mes vienas kitam darome daug didesnę įtaką nei kas nors iš išorinio pasaulio. Ko gero tai ir yra mūsų grupės stiprybė.

Maždaug prieš mėnesį pradėjote kurti garso takelį kino Tobby Jones’o filmui “Leave To Remain”. Kaip sekasi darbas?

Labai gerai. Tai yra didžiulis iššūkis, kurį maloniai priimame, mat kurti garso takelį kino filmui yra tai, apie ką jau seniai svajojome. Viskas vyksta pagal planą. Tvirtai judame į priekį ir visai atvirai galiu prisipažinti: mums tai velniškai patinka.

Praėjusiais metais grojote daugybėje festivalių visame pasaulyje. Prisipažink, kuris tau pačiam buvo pats įsimintiniausias?

Net nedvejodamas sakyčiau, kad mūsų pasirodymas Sicilijoje buvo ypatingas. Tiksliau, ne tiek pats pasirodymas, kiek skrydis namo, kurio jau pasiilgau. Ten sutikau merginą…

Kaip suprantu daugiau apie ją pasakoti nenori?

Bent jau dabar tikrai ne (juokiasi).

Gerai, tuomet papasakok apie ko gero įsimintiniausią praėjusių metų įvykį grupei “Alt J” – t.y. prestižinį “Mercury” apdovanojimą. Išleidote debiutinį albumą, o jį muzikos industrijos atstovai pripažino geriausiu Jungtinėje Karalystėje. Ką šis apdovanojimas reiškia Jums kaip grupei?

Tai yra visiškas mūsų super ego patenkinimas ir didžiulis įvertinimas. Visi dvylika pretendentų buvo labai stiprūs, todėl galėjo laimėti kiekvienas iš jų. Žinoma, esame beprotiškai laimingi, kad apdovanojimas atiteko mums. Tai – ir sėkmė, ir įpareigojimas nesustoti ir eiti pirmyn.

Prisipažink, kur geriausia kurti muziką?

Tualete. Ten pati geriausia akustika (juokiasi). 

ALT J

NEATSISAKYTŲ ĮRAŠYTI DAINOS SU VICTORIA BECKHAM

Ko pastaruoju metu klausai?

Nustebsi, tačiau jau kurį laiką negaliu išsijungti „ASAP Rocky”, „Drake”, „2 Chainz” ir Kendrick Lamar dainos “F**kin’ Problems”.

Koks albumas praėjusiais metais tave labiausiai nuvylė?

Sunku pasakyti. “The XX” plokštelė “Coexist” pradžioje man labai nepatiko. Tačiau kuo labiau jos klausiau – tuo labiau ją pamėgau. O dabar šį darbą galiu drąsiai vadinti vienu vertingiausių praėjusių metų įrašų.

Su kokiu atlikėju, kurį, kad ir kaip tau būtų gėda pripažinti, kad tu jį/ją mėgsti, norėtum sudainuoti bendrą dainą?

Ką čia slėpti – su „Posh Spice” (Victoria Bekham) iš “Spice Girls” (juokiasi).

Jeigu turėtum progą susitikti su savimi tądien, kai žengei pirmus žingsnius muzikos industrijoje, kokį vieną patarimą duotum sau praeityje?

(mąsto). Žinai, kad ko gero nieko nepatarčiau. Joe prieš penketa metų leido man tapti tokiu, koks esu šiandien. Manau, kad nieko daugiau ir nereikia.

O  jeigu muzikos naujokas tavęs paprašytų vieno rimto patarimo –  ką patartum jam?

Patarčiau kurti geras dainas. Ir jeigu jis mėgausis savo darbu ir jam patiks tai, ką jis kuria, tuomet sakysiu, kad tai yra geras ženklas, bylojantis, jog reikia tai daryti ir toliau.

Kokie vaizdiniai Tau iškyla prieš akis, kai išgirsti žodį “Lietuva”?

Nepatikėsi, bet matau tris spalvas – geltoną, žalią, ir raudoną…

Tuomet ką šalies, su šių spalvų vėliava, gyventojams norėtum perduoti?

Visų pirma norėčiau jų paklausti, ar ateitų į mūsų koncertą, jei grotumėme pas jus? Jeigu atsakymas būtų teigiamas, tuomet aš sakyčiau, kad visa mūsų grupė būtų labai laiminga (juokiasi).

Ačiū už pokalbį.

manoMUZIKA.lt gimtadienyje – paskutinis istorijoje „Gerai Gerai & Miss Sheep” koncertas

manoNAUJIENA

Gerai Gerai & Miss Sheep

Šiandien muzikos pasaulį sukrėtė netikėta žinia apie grupės „Gerai Gerai & Miss Sheep”  išsiskyrimą. Visiškai nesigilindami į šio fakto priežastis galime  drąsiai prisipažinti, jog manoMUZIKAI  „Gerai Gerai” ir panelės Avies duetas buvo tapęs vienu didžiausiu Lietuvos muzikos padangės šviesuliu. Todėl žinia buvo ne tik netikėta, bet ir itin liūdna…

Ir visgi, lenkiame žemyn galvas ir didžiuojamės jais, mat „Gerai Gerai & Miss Sheep” laikosi savo duoto žodžio. Nepaisant to, kad manoMUZIKOS gimtadienio šventės išvakarėse grupė paskelbė apie savo egzistencijos pabaigą, mūsų portalo gimtadienyje jau šį šeštadienį klube „Studio 9” vilniečių duetas savo pasirodymą visgi surengs. Simboliška, tačiau būtent čia koncerte apsilankiusieji žmonės Dovilės Filimanavičiūtės ir Viliaus Tamošaičio – Gerai Gerai duetą galės išvysti paskutinį kartą.

Daugiau informacijos apie manoMUZIKOS antrąjį gimtadienį – ČIA.

Bilietų dar yra ir jie vis dar pasiutiškai pigūs. Bilietus galite įsigyti ČIA.

Netrukus pateiksime dar vieną su gimtadieniu susijusią puikią naujieną.

Visiems dovanojame nuolaidos kodą į manoMUZIKA 2 gimtadienį!

manoNAUJIENA

ManoMUZIKA.lt primena, jog liko vos pora dienų iki antrojo gimtadienio fiestos. Visa informacija ČIA.

Ta proga visiems muzikos mylėtojams, kurie nori pasidžiaugti mūsų švente drauge su mumis, dovanojame nuolaidos kodą bilietams. Pirkdami bilietą Tiketoje įveskite nuolaidos kodą „manomuzika2“ ir Jums šventė kainuos  mažiau! Nuolaidos kodas galioja TIK ŠIANDIEN.

Beje, staigmenų, susijusių su renginiu, dar bus popiet!

Susitinkame jau šį šeštadienį, vasario 23 dieną, 21 val. Vilniaus klube „Studio 9“.

Bilietus į renginį galite įsigyti TIKETOJE (spauskite ant nuorodos).

Paskutinį žiemos šeštadienį – manoMUZIKA.lt gimtadienio šventė

manoNAUJIENA

Portalas manoMUZIKA.lt, mėtytas, vėtytas ir per savo gyvavimo laiką, regis, atradęs tvirtą vietą po lietinga lietuviška saule, turi visai neprastų žinių. Viena vertus, tos žinios glosto mūsų savimeilę, kita vertus, jos įpareigoja dar labiau stengtis, nesustoti ir judėti pirmyn…

Taigi, ilgai žodžio į vatą tikrai nevyniosime ir sakysime Jums tiesiai šviesiai: MUMS JAU DVEJI!!!

Žvarbų 2011 metų vasarį gimėme ir šildėmės spalvotuose šliaužtinukuose. Tuo tarpu šiandien bandome lįsti į džinsus ir, nepaleisdami iš rankų iPodų, žengiame į trečiuosius metus.

Ir nors mūsuose nusistovėjo nuomonė, kad liaudies išmintis tapo nebemadinga, manoMUZIKA su tuo tikrai nesutinka ir liaudies išmintį pritaiko šiandienai: BE JŪSŲ NEBŪTŲ IR MŪSŲ. Be Jūsų „laikų” feisbuke, be Jūsų komentarų, kritikos, meilės ir neapykantos, be Jūsų įžvalgų, minčių ir, kas svarbiausia, MEILĖS MUZIKAI manoMUZIKA.lt tikrai nebūtų išgyvenusi iki antro gimtadienio. Todėl gimtadienis yra tam, kad tortą valgytumėme, viskį gertumėme ir pagal muziką  į taktą linguotumėme KARTU.

Taigi, vasario 23 dieną Vilniaus klube „Studio 9” – manoMUZIKOS dvejų metų gimtadienis!!! Ant scenos gros ir muziką į visus kraštus dalins dievą lietuje prikėlęs Markas Palubenka ir tapatumą mūsų muzikos rinkoje atradusi grupė „Gerai Gerai & Miss Sheep”. Iš karto po jų prie pulto stos Lietuvos elektroninės muzikos pažiba „96Wrld”. Bus ir tortas. Ir žvakutės. Ir, žinoma, per dvejus metus sukaupta, aprašyta, apverkta ir išpuoselėta Jūsų pamėgta muzika. Trumpam prie pulto stos ir manoMUZIKOS kūrėjai, autoriai ir rašytojai.

Žodžiu, bus linksma, pozityvu ir, žinoma, MUZIKALU.

Pirmuosius bilietus, už labai simbolinę kainą galite įsigyti ČIA.  Jau greitai bilietai BRANGS.

Taigi, vasario 23 dieną, šeštadienį, susitikime, šnektelkime ir atšvęskime manoMUZIKAI tikrai svarbią dieną.

Labai Jūsų laukiame…

manoMUZIKA.lt kolektyvas

Bilietus į renginį galite įsigyti TIKETOJE (spauskite ant nuorodos).

manoMUZIKAI – DVEJI!

manoBLOGAS

manoMUZIKAI - dveji

Šiandien manoMUZIKAI sukanka dveji!

2011 metų vasario 4 dieną mudu su Dominyku į gyvenimą paleidome manoMUZIKĄ – portalą, kuris visus šiuos metus gyvuoja vedinas gražios muzikinės idėjos –  dalintis tuo, kas gražu, nenuvalkiota ir galbūt kiek mažiau populiaru nei tai, ką įprastai girdime iš Lietuvos radijo imtuvų.

Šiandien mes penkiese – be mūsų su Dominyku manoMUZIKOS turinį kuria Saulius, Ugnė ir Inga. Ingos prisijungimą prie kolektyvo galime drąsiai vadinti geriausiu mums nutikusiu antrojo gyvenimo etapo įvykiu. Pirmąjį gimtadienį pasitikome ir organizavome keturiese. Tuo tarpu antrąjį, kuris neabejotinai bus dar didesnis, kursime penkiese.

Beje, per šiuos metus manoMUZIKOS neetatiniais rašytojais tapo Paulius ir Almantė. Ačiū ir jiems už tai. Ačiū Ignui už koncertų iš anapus Atlanto apžvalgas!

Visi manoMUZIKOS rašytojai gyvena skirtingus gyvenimus. Dirba skirtingus darbus. Valgo skirtingą maistą. Ir grįžta į skirtingus namus kurti skirtingų šeimų. Tačiau visus mus be išimties vienija meilė muzikai. Ir, kas svarbiausia, visų mūsų idėjinė meilė jai yra gyva iki šiol.

Dažnai sulaukiame klausimų apie tai, kiek manoMUZIKA.lt per šiuos dvejus metus uždirbo. Visiems atsakome tą patį: daugiau nei kas nors gali įsivaizduoti. manoMUZIKOS „pelno” nematuojame pinigais (nes tokio tiesiog nėra). Vadinkite mus paskutiniais idealistais žemėje, tačiau gyvename būtent ta idėja, kuri leidžia mylėti muziką. Ir, žinoma, ja dalintis. Sąmoningai visus šiuos metus ‘neįsileidome’ reklamos, sąmoningai atsirenkame su kuo bendradarbiauti (o kam mandagiai atsakyti) ir sąmoningai portalo, kuris tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, egzistenciją palaikome savo darbu. Tiksliau, hobiu, kuris įprasmina laisvą laiką muzikinės – žodinės išraiškos prasmėje.

Taigi, vis dar esame apsvaigę ir pamišę. Dėl Muzikos. Muzikai. Ir Muzikoje. Svaiginamės muzika ir geriame ją didžiausiais kiekiais. Visai, kaip „Anties” dainoje „Girtuoklis”, kurios teksto gilumo ir metaforų nesupratęs vienos didžiausios Lietuvos radijo stoties muzikos redaktorius jos neįsileido į savo eterį. Pasak jo, kūrinys propoguoja alkoholizmą, o tai prieštarauja šios radijo stoties koncepcijai. Tenka tik apgailestauti, kad skaityti tarp eilučių tie, kas tai turėtų daryti akivaizdžiausiai, per daug metų taip ir neišmoko…

O mes ir toliau girtaujame. Geriame muziką ir neblaivėjame. Geriame jos ežerus ir vandenynus ir, kaip toj dainoj, nuolat už ją keliame taures!

Šiandien lipame iš šliaužtinukų, žengiame tvirtą žingsnį, tariame pirmą žodį ir niūniuojame dar vieną skambią melodiją. Juk ne veltui per dvejus metus paskelbėme net 3884 įrašus…

Taigi, manoMUZIKOS gyventojai, su GIMTADIENIU!!! Ir tuos, kurie rašo, ir tuos, kurie skaito, ir tuos, kurie klauso! Tik visi kartu mes leidžiame muzikai rasti tas širdis, kuriose jai lemta skambėti.

 

manoTOPAS 2012: ;D

manoBLOGAS

Vos pradėjęs rinkti asmeninį šių metų geriausių, nors labiau tinka „man pačiam fainiausių“, kūrinių, albumų ir panašių dalykų sąrašą supratau, kad tokie topai yra „burbuliniai” bei kažkiek neteisingi vienų atlikėjų „išaukštinimais“ ir kitų nepaminėjimais, vienok reikalingais.

Specialiai, kad tik, duok Die, nieko nepamirščiau, peržiūrėjau ne tik visus savo internetinius profilius, daugybės blogerių topus, pasikasiau po makaulę, bandydamas atsiminti ne kartą metų bėgyje sau duotus pažadus kažką įkelti į topą, bei nuodugniai pertikrinau savo bičiulių geriausiųjų rinkinius. Po viso šito man pasidarė aišku, kad turiu paminėti nepaminėtuosius ir kažkiek ignoruoti besikartojančius vardus, ir viskas vardan tikslo skleisti ir padėti skleistis, cha cha, „gerai“ muzika (pastaruoju metu nebesivaldau vartodamas žodį „gera“ vien sau patinkančiai muzika apibūdinti“).

Taigi nevyniodamas į vatą atskleidžiu savo išmylėtą 2012 muzikos skrynią.

manoDAINOS 2012 

Todd Terje – Inspector Norse

Norvegų elektroninės muzikos prodiuseris Toddas Terje sukūrė bene šviesiausią, labiausiai hipnotizuojantį ir džiaugsmo teikiantį kūrinį šiais metais.

Thomas Barfod – November Skies (Feat. Nina Kinert)

Nuoseklus, gaivus ir užbaigtas kūrinys, padėjęs man ir, manau, daugeliui kitų žmonių atrasti Thomą Barfodą.

King Krule – Rock Bottom

Dar prieš porą metų į „King Krule“ persivadinęs „Zoo Kid“ mane sužavėjo savo jausmo ir išraiškos šedevru „Out Getting Ribs“, o šiais metais toliau tęsia kelią į žmonių širdis, pristatydamas, sakyčiau, kiek neįvertintą kūrinį „Rock Bottom“.

Bat For Lashes – Laura

Nors pačios „Bat For Lashes“ nelabai klausiau, bet šitas nepaprastas kūrinys be jokių „gal“ nusipelno būti geriausiųjų tope ne tik dėl ypatingai stipraus ir tuo pat metu subtilaus melodinio piešinio, bet ir gilaus, užburiančio pianino ir didelių varinių pučiamųjų orkestro ansamblio.

Chromatics – Into The Black

„Chromatics“ albumas „Kill For Love“ yra vienas tobuliausių šiais metais išleistų albumų, o „Into The Black“ yra ne ką geresnis, bet ir ne ką blogesnis, nei kiti kūriniai. Tiesiog jis man padėjo atrasti šią grupę ir daugiausia sukosi mano grotuve. 

Kindness – House

Asmeninis favoritas iš ilgai laukto albumo, kuris, panašu, mane nuvylė mažiau nei kitus. Šviesus, atpalaiduojantis ir širdį užpildantis kuo puikiausias kūrinys.

Zebra Katz – Ima Read (Feat. Njena Reddd Foxxx)

Minimalistinis kūrinys, spinduliuojantis ypatinga energija. Vienus metu sunkus ir lengvas, charakteringas.

Purity Ring – Ungirthed

„Purity Ring“ albumas manęs nesužavėjo, bet tuo pat metu negalėjau atsidžiaugti tikrais išskirtiniais„Ungirthed“ ir „Fineshrine“.

Major Lazer – Get Free (Feat. Amber Coffman)

Tobulai pavykęs „Diplo“ ir „Dirty Projectors“ narės bendras darbas. Labai netikėtas ir puikus ne tik kūrinys, bet ir jam skirtas oficialus video.

Tame Impala – Feels Like We Only Go Backwards

Kurdami šį kūrinį girdimai panaudoję kažkokią teisingą „Beach Boysišką“-„The Beatlesišką“ dainos formulę, australai „Tame Impala“ užsitikrino vietą mano tope.

manoALBUMAI 2012

  • Grizzly Bear – Shields
  • Chromatics – Kill For Love
  • Chilly Gonzales – Solo Piano II
  • Andy Stott – Luxury Problems
  • Grimes – Visions
  • Kindness – World, You Need A Change Of Mind
  • Beach House – Bloom
  • Mac DeMarco – 2
  • Efterklang – Piramida
  • Laurel Halo – Quarantine

manoREMIKSAI 2012

Be orginialių versijų noriu paminėti ir labiausiai patikusių šių metų remiksų šusnį, tad štai:

manoATRADIMAI 2012

Sudaryti šių metų atradimų topą yra kebliausia, mat jų – milijardas, tad net ir aprašyti daugelio tiesiog nespėjau. Šiaip ar taip, būtina išskirti jau bičiulių minėtus Chet Faker, Dan Bodan ir „Astronauts, etc”, kurie įžiebė viltį kitais metais sulaukti dar daugiau naujos, negirdėtos muzikos. Bet labiausiai noriu paminėti šiuos atlikėjus, iš kurių ateityje tikiuosi daug nepaprastų akimirkų. Tikiuosi, juos atrasti Jums padėsiu ir aš:

Mac DeMarco

Matthew E. White

inc.

Maria Minerva

Depford Goth

Jens Lekman

Igor Volk

Majical Cloudz

S O H N

Willis Earl Beal

manoPASIRODYMAI  2012

Šiais metai teko matyti tikrai daug gyvų pasirodymų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Būtent 2012-ieji šiuo atžvilgiu man buvo labai nemonotoniški. Ilgai nevyniojęs į vatą drąsiai ir vienareikšmiškai pareiškiu, kad muzikaliai nieko geresnio, labiausiai įtraukiančio ir lūkesčius viršijančio už Nicolas Jaar ir jo grupės gyvą pasirodymą šiais metais nepatyriau. Be šio genijaus dar norėčiau išskirti ir kitą išliekamąją vertę turinčios elektroninės muzikos kūrėją „Machinedrum” bei jo gyvą pasirodymą festivalio Prancūzijoje metu.

manoLABEL 2012

Šioje susigalvotoje kategorijoje taip pat neturiu abejonių, nes būtent Johny Jewel ir „Italians Do It Better” muzikos įrašų kompanijos dėka kaifavau nuo „Chromatics”, „Desire” ir „Glass Candy”.

manoFESTIVALIS 2012

Iš tiesų jaučiu kaltę, jog neparašiau aplankyto Pietų Prancūzijoje vykusio „World Wide Festival” muzikos festivalio recenzijos. Tai buvo išskirtinis, neįprasto formato, 7 kartą Sète miestelyje prie Viduržemio jūros vykęs mano garbinamo Gilles Petersono kuruojamas festivalis, kuriame be nuostabaus oro, maisto ir vyno, girdėjau begalę puikių atlikėjų nuo paties Gilles Petersono iki Nicolas Jaar, Koreless, BBNG, Four Tet, Julio Bashmore ir daug kitų.

Nors tai toli gražu nėra viskas, bet viršuje minimi atlikėjai yra verti išskirtinio dėmesio bei didelės kausytojų ir kolegų pagarbos už alternatyvaus muzikinio pasaulio be MTV ir kito šlamšto kūrimą ir vystymą. Taip, daug kas liko nepaminėta, bet tai nereiškia, kad kiti „mūšyje dalyvaujantys muzikantai” yra mažiau verti pagarbos.

O aš savo ruožtu noriu padėkoti, kad skyrėte savo laiko perskaityti šiam muzikos gausiam įrašui, ir tikiuosi, kad jame iš viso gėrio, sukurto šiais metais, atrasite kažką būtent sau.

;D

Muzikinis pilietinis aktyvumas arba kodėl mes eisime balsuoti!

manoBLOGAS

Lietuva

Vasario 4 dieną manoMUZIKAI sueis dveji. Galime visai atvirai prisipažinti: jau pradedame ruoštis gimtadienio vakarėliui, į kurį, labai tikimės, galės atvykti didžioji dalis mūsų skaitytojų ir kokybiškos muzikos mylėtojų.

Per dvejus metus mūsų gyvenime daug kas keitėsi, mėtėsi, bangavo ir svyravo, tačiau vienas dalykas išliko tas pats: mes visada buvome pilietiški, atsakingi ir reiklūs ne tik aplinkiniams, bet ir sau. Šis sekmadienis – dar viena reiklumo sau ir  pilietinės atsakomybės akimirka, kurios jokiu būdu negalime eliminuoti iš savo gyvenimo.

Taigi, ankstyvą sekmadienio rytą perskaitę rytines muzikines naujienas ir išgėrę rytinės kavos puodelį, pasiimsime iPodus, pasinersime į muzikines svajones ir tipensime į savo rinkimų apylinkes. Kitaip tariant, EISIME BALSUOTI!

Jeigu kas nors pasakys, kad to daryti neverta –  tikrai nesutiksime, mat kiekvieno iš mūsų balsas – tai savotiška atsakomybės prieš save, savo artimuosius, savo bičiulius, savo idealus ir SAVO VALSTYBĘ išraiška.

Mums tikrai ne vis vien!

Balsavimas – tai ne tik pareiga, bet ir motyvacija. Tai – pilietiškas veiksmas, kuris mums suteiks pamatinę teisę džiaugtis dėl valstybėje (kurią tikrai nuoširdžiai mylime) vykstančių procesų, piktintis ir reikšti nepasitenkinimą tuo, kas mūsų akimis vyksta neteisingai ir diskutuoti vienu ar kitu socialinėje/visuomeninėje/politinėje erdvėje iškilusiu klausimu.

Taigi, manoMUZIKA ragina kiekvieną Lietuvos pilietį, kuriam – 18 metų ir daugiau – ateiti ir atiduoti savo balsą.

Neraginsime balsuoti už vieną ar kitą politinę jėgą ar politinį lyderį – tiesiog neturime tokios teisės. Kita vertus, tai – dar labiau džiugu, mat demokratija mums garantuoja pasirinkimo laisvę. Paraginsime tiesiog nepatingėti, apsispręsti ir atlikti tai, ką atlikti yra ne tik pilietinė pareiga, bet ir garbė.

Tad sekmadienį paskirkime Lietuvai – šaliai, kurią kuriame ir rūpinamės patys!

Balsuokime!

Ir darykime tai ATSAKINGA!

Atskirkime pelus nuo grūdų, įvertinkime politikų pažadų realias įgyvendinimo galimybes, nepasiduokime pigiam populizmui ir neleiskime už mus nuspręsti kitiems!

Šis sekmadienis – tai mūsų pasirinkimo ir požiūrio į šalį diena!

Rinkimai – tai kryžkelė, o mes – rinkėjai – savotiškas kompasas, kurio pagalba nusprendžiame – toliau eiti tiesiai, sukti į vieną ar kitą pusę, ar netgi grįžti atgal. Nepasiklyskime ir atsakingai naudokimės šiuo instrumentu!

Pagarbiai,

manoMUZIKA.lt kolektyvas

P.S. Balsuoti galite iki 20 valandos vakaro, todėl 15 minučių dienoje tikrai tam turėtumėte atrasti;)