Į Lietuvą atvyksta dar vienas melomanų dėmesio vertas vardas. Sostinės menų fabrike „Loftas” ateinančių metų vasario 17 d. savo pasirodymą surengs vasaros pabaigoje ketvirtą studijinį albumą „Dark Days + Canapés” išleidęs britų muzikantas Ghostpoet. Tai bus jau antrasis šio atlikėjo pasirodymas Lietuvoje. Mūsų šalyje Ghostpoet koncertavo 2012 metais, festivalio „Satta Outside” metu.
Nors Ghostpoet vardas muzikos pasaulyje pirmą kartą pasigirdo 2009-aisiais, debiutinis atlikėjo, kurio tikrasis vardas Obaro Ejimiwe, albumas pasirodė tik po poros metų. Kritikų išliaupsinta pirmoji brito plokštelė „Peanut Butter Blues & Melancholy Jam” ne tik pasiekė Didžiosios Britanijos perkamiausių singlų topą, bet ir buvo nominuotas prestižiniam „Mercury” apdovanojimui laimėti. Pastarąjį pakartojimą atlikėjui pavyko pakartoti ir su 2015-ųjų metų studijiniu įrašu „Shedding Skin”. Tiesa, abu kartus Ghostpoet apdovanojimu pasidžiaugti neteko: pirmą kartą apdovanojimą laimėjo PJ Harvey, prieš dvejus metus – lapkričio mėnesį į Lietuvą sugrįšiantis Benjaminas Clementine’as.
Beje, šių dviejų atlikėjų, kaip ir „Rhye”, J. Viewz, „Foals” ir begalės kitų kokybiškų muzikantų pasirodymus mūsų šalyje organizuoja agentūra „8 Days A Week„.
Menų fabrike „Loftas” koncertuosiantis Ghostpoet pristatys šių metų albumą „Dark Days + Canapés„.
Jei nusikelsime į devyniasdešimtųjų pradžią, kai Lietuvoje pradėjo rodyti MTV, tuo metu ten skambėję hitai tapo nemirtingais Lietuvoje. Tarp jų buvo R.E.M. „Losing My Religion“, „Enigma“ „Sadness“, Sealo „Crazy“, „Roxette“ „Joyride“, EMF „Unbelievable“, KLF „Last Train to Trancentral“ ir daugybė kitų. Tarp jų buvo ir Zucchero su Paulu Youngu baladė „Senza una donna (Without a Woman)“. Nepretenduosiu į Zucchero kūrybos žinovą (toks tikrai nesu) – ši daina ilgą laiką man buvo vienintelis dalykas, kurį žinojau apie šį italų bliuzroko atlikėją. Na, bet ji išties verta dėmesio.
Kitą kartą Zucchero patraukė mano dėmesį dar po dešimtmečio 2001-aisiais išleidęs smagų hitą „Baila (Sexy Thing)“, kuris gal net labiau žinomas „Baila morena“ pavadinimu. Mūsų radijo stočių šis atlikėjas nėra dažnai grojamas, bet nuo šio kūrinio nepavyko pabėgti ir joms. Taip pat Zucchero nuolat šmėkštelėdavo įvairiuose duetuose su tokiais grandais kaip Luciano Pavarotti, Stingas, Ericas Claptonas, B. B. Kingas, Bryanas Adamsas, Sheryl Crow, Sinead O’Connor, Macy Gray, Bono, Markas Knopfleris ir kitais. Tai turbūt ir visos mano žinios apie šį veikėją. Ne per daugiausiai… Tuo labiau, kad nuo 1983 metų jis išleido trylika studijinių, tris rinktinius albumus bei pardavė 60 milijonų įrašų.
Pirmą kartą Lietuvoje Zucchero apsilankė, berods, 2007 metais. Buvau tame koncerte Pramogų arenoje iš smalsumo, tąkart dainininkas su savo komanda viską padarė labai profesionaliai ir kokybiškai, tad įspūdis pasiliko geras. Nuo tada jis surengė dar kelis vizitus į kitus Lietuvos miestus ir dabar po dešimtmečio grįžo į Vilnių. Kaip tik šiuo metu ruošiuosi kelionei į Romą, tad dalinai dėl gerų prisiminimų iš ankstesnio koncerto, dalinai dėl pasiruošimo kelionei į Italiją apsilankyti Zucchero koncerte penktadienį vakare pasirodė visai įdomi perspektyva.
Zucchero koncertas Vilniuje
Viena didžiausių Italijos popmuzikos žvaigždžių Adelmo Fornaciari (žinomas sceniniu slapyvardžiu Zucchero Fornaciari arba tiesiog Zucchero), ko gero, yra vienas geriausių dalykų nutikusių Italijos popmuzikai. Jis yra vienas tų, kurie išvadavo savo šalį nuo ją persekiojusio itališko disco stereotipų. Pati Zucchero muzika (atsargiai, pseudonimas gali suklaidinti) nėra saldi. Sakyčiau, jis yra visiškai kitoje skalės pusėje, jei lygintume su kartais ant koktumo ribos balansuojančiu saldžiabalsiu Erosu Ramazzotti.
Prikimęs Zucchero tembras kai kuriose dainose žaviai primena amžinatilsį Joe Cockerį, o kai jis pradeda ore mosikuoti rankomis, jau ne tik ausys girdi, bet ir akys mato, jog senas, geras, pliktelėjęs Joe turbūt reinkarnavosi į šį skrybėlėtą italą. Lyginant su lietuvių atlikėjais Zucchero Italijoje būtų kažkas tarp Gyčio Paškevičiaus ir Andriaus Mamontovo.
Pasitiesęs kilimuką po kojomis savo koncertą Zucchero pradėjo dainomis iš naujojo albumo „Black Cat“ (ši frazė yra pirmieji žodžiai albume, beje, nereiškiantys to, ką juoda katė reiškia pas mus, kaip tik turėta omenyje, kad tai geras ženklas). Nors dažnai pagyvenusių atlikėjų naujos dainos būna mažai įdomios, bet šiuo atveju kūriniai maloniai nustebino, ne tik skaniai susiklausė, bet kad ir kaip keistai beskambėtų net privertė nusipirkti naująjį albumą.
Pasikabinęs užuolaidą su didele širdimi Zucchero publiką užbūrė skambiomis, išbaigtomis dainomis, kokybišku garsu ir skoningomis šviesomis. Kartais atrodė, kad jis visą koncertą dainuoja tą pačią dainą, bet tai tik liudija, kad dainininkas yra atradęs savo skambesį. Dauguma kūrinių jis atlieka italų kalba, juose kartas nuo karto įterpdamas angliškų eilučių. Ir vos kelios dainos yra angliškos. Kaip sako pats Zucchero, jo kūrinius labai sunku išversti į anglų (nebent jie iškart gimsta angliškai), nes jų tekstai kilo iš gatvės kalbos.
Zucchero koncertas Vilniuje
Į koncertą „Compensoje“ susirinko apie pustrečio tūkstančio žmonių. Planuota, kad šis koncertas turėjo įvykti rugsėjo 9 dieną, bet buvo šešiomis dienomis pavėlintas, nes dainininkas nutarė į turą įterpti koncertus Tartu, Odesoje ir Kijeve. Vilniaus koncertas buvo paskutinis prieš šešių iš eilės koncertų seriją Veronoje, po kurios Zucchero persikels į Lotynų Ameriką, kur ir baigs savo „Black Cat World Tour“ gastroles per 2016-2017 metus sugrojęs daugiau kaip 130 koncertų keturiuose žemynuose.
Panašu, kad Zucchero yra tiesiog įsimylėjęs Veronos areną, 15 tūkstančių talpinantį romėnų amfiteatrą, kuris pastatytas dar 30 metais po Kristaus. Pernai rugsėjį vos tik išleidęs albumą „Black Cat“ jis ten surengė 11 iš eilės koncertų, šių metų pavasarį pridėjo dar penkis, o po šio mėnesio koncertų serijos iš viso šiame ture ten sugros — teisingai! – 22 koncertus.
Na, bet grįžkime į Vilnių… Įsitaisęs patogiai tarp smuikininkės ir gitaristės Zucchero užtikrintai keliavo savo setlistu. Skambant „Vedo nero“ (vyrams siūlau susirasti ir pažiūrėti šios dainos vaizdo klipą), kaip tik vieną dainą prieš „Baila morena“, dainininkas pakėlė visą publiką ant kojų ir pašokdino per abi šias dainas. Vėliau apsiraminimui sugrojo balades „Iruben me“ ir nuostabią „Il volo“. Atskiro paminėjimo vertas Zucchero lydinčios grupės solo pasirodymas koncerto pabaigoje, kai jie atliko Mileso Daviso išpopuliarintą Eddie Harriso „Freedom Jazz Dance“ ir iškart po jo sekusį Avicii „Wake Me Up“ „koverį“.
Jautrus momentas – didžiojo italų tenoro Luciano Pavarotti pagerbimas koncertui einant į pabaigą. Tai buvo vienintelis kartas, kai koncerte įsijungė ekranas, dainą „Miserere“ Zucchero atliko duetu su Luciano, kuris dainavo iš projekcijos ekrane. Tapo akivaizdu, kad pasaulyje taip ir neatsirado, kas pakeistų prieš dešimt metų šį pasaulį palikusį operos grandą.
Zucchero koncertas Vilniuje
Pagrindinės programos dalies pabaigoje Zucchero atliko vienus didžiausių savo hitų „Diamante“, „Diavolo in me“, bisui pasilikdamas Black dainos „Wonderfull Life“ „koverį“ ir savo didžiausią hitą „Senza una donna (Without a Woman)“. Koncertas baigėsi švente – publika vėl stovėjo, kas entuziastingai dainavo kartu, kas plojo, kas šoko lėtą. „Grazie, Vilnius, ačiū!“, – tarė Zucchero į viršų iškėlęs gautas rožes ir be didelių ceremonijų nulipo nuo scenos. Kad publikai nekiltų mintis prašyti dar vieno biso, po sekundės salėje užsidegė šviesos ir suskambo foninė muzika.
Nors nepriskirčiau savęs prie Zucchero klausytojų, patiko ir koncertas, ir buvo įdomu rašant šią apžvalgą pasidomėti jo kūryba plačiau. Zucchero tikrai pelnė mano pagarbą, norėtųsi, kad daugiau atlikėjų sentų taip gražiai ir brandžiai, išlaikydami kokybės kartelę kaip tai daro jis. Ir būtų labai įdomu šį dainininką pamatyti koncertuojant namų aplinkoje, kad ir toje pačioje Veronoje. O pabaigai, klausimas – ką labiausiai tinka gerti po Zucchero koncerto? Atsakymų variantai: a) alų, b) šampaną, c) tequilą boom boom? Teisingas atsakymas yra žemiau.
Dar pernai lapkritį paskelbtas Robbie Williamso turo koncertas „The Heavy Entertainment Show“ šią savaitę visu pajėgumu driokstelėjo Vilniaus Vingio parke. Turiu prisipažinti, kad didelio susižavėjimo paskelbtu koncertu nerodžiau, nes RW teko matyti anksčiau kelis kartus populiarumo viršūnėje, tad nustebintas būti nebesitikėjau. Tačiau nuomonė pasikeitė sužinojus, kad apšildančia grupe Robbie atsiveža Lietuvoje dar nesilankiusius „Erasure“, tad į koncertą ėjau daugiausia dėl jų. Ir nepasigailėjau. Pasenę britų romantikai sugrojo nostalgišką savo aštuoniasdešimtųjų repertuarą, o RW trinktelėjo vieną įstabiausių koncertų Marijos žemėje. Bet apie viską iš pradžių.
Pagal iš anksto paskelbtą line-upą, Vingio parko įėjimai atsivėrė 17 val., „Erasure“ koncertas buvo paskelbtas nuo 20 val., o Robbie pasirodymo pradžia – kai tik prasidės pirmosios prietemos 21:15 val. (viskas minučių tikslumu ir įvyko). Kelias Vingio parko estrados link priminė Lietuvos-Baltarusijos pasienį, nusėtą furomis, kurių ten buvo apie 50. Buvo ką joms vežti – atlikėjai už Vingio parko estrados įkūrė savo miestelį, o parke akį džiugino įspūdinga scena ir dekoracijos.
Šiltas rugpjūčio vakaras. Maždaug apie pusę aštuonių Vingio parke prie įėjimų nutįso kilometrinės eilės. Vėliau atėjusieji pamatyti „Erasure“ tikriausiai nebesuspėjo. Andy Bello ir Vince’o Clarke’o duetą pirmą kartą atsivežti į Lietuvą buvo mėginta dar 2000-aisiais ir smagu, kad tai pagaliau įvyko. Pirmąją dainą „Victim of Love“ man taip pat teko išklausyti dar bilietų patikrinimo punkte, tačiau antrąja – „Drama!“ – jau mėgavausi prie scenos. Trečioji, naujojo šiemet išleisto albumo „World Be Gone“ singlas „Love You to the Sky“, buvo puiki proga nubėgti alaus ir per likusį laiką išklausyti kūrinius, tarp kurių skambėjo „Oh L’Amour“, „Blue Savannah“, „Sometimes“, „Love to Hate You“, „A Little Respect“ ir kiti.
Neužsižaidę naujomis dainomis (iš naujojo albumo atliko vos vieną) britai duoklę atidavė daugiausia aštuoniasdešimtųjų hitams. Gerbėjai galbūt galėjo pasigesti albumo „I Say I Say I Say“ kūrinių (kad ir didžiausio šio albumo hito „Always“), nenuskambėjo ir mano asmeninis favoritas „Breath of Life“ iš albumo „Chorus“. Bet bendro nusiteikimo tai netemdė – savaime suprantama, kad per tam skirtas 45 minutes visų per tris dešimtmečius sukurtų hitų sugroti nepavyks.
Grupės veidas vis ekstravagantiškiau atrodantis Andy Bellas publikai ir padainavo, ir nesibodėjo pašokti, juodu kostiumu ir kaklaraiščiu pasipuošęs grupės smegenys Vince’as Clarke’as nesitraukė nuo savo sintezatorių, o savo sudėtį muzikantai papildė dviem pritariančiomis vokalistėmis. „Erasure“ skambėjo nepretenzingai, bet mielai. Grupė savo pasirodymui gavo centrinį ekraną ir dainas atliko dienos šviesoje po truputį pilnėjant Vingio parko pievai. Gal ir nedėkinga pozicija, bet savarankiškai stadionų „Erasure“ jau nebesurenka. Tam tikras tęstinumas – „Take That“ turą 2011 m., kuriame dalyvavo ir Robbie Williamsas, apšildė kitas britų synthpop duetas „Pet Shop Boys“. Visai gražu, kai muzikantai tokiu būdu atiduoda pagarbą juos įkvėpusiems atlikėjams.
Baigus pasirodymą „Erasure“, teko pusvalandį luktelėti ir užgrojo Robbie Williamso koncerto pradžią skelbiantis himnas „God Bless Our Robbie“ – skambus, humoristinis, sveikai saviironiškas kūrinys (štai vienas jo stulpelis: „God bless our Robbie / He can swing both ways / He is totally global / Except in U S of A“).
RW pasirodymą „atidarė“ titulinė naujojo albumo daina „The Heavy Entertainment Show“ ir tradicinis „openeris“ – „Let Me Entertain You“. Koncerto programoje negailėjęs hitų dainininkas tarp dainų (ar jų metu) darė tai, ką moka geriausiai – maivėsi, flirtavo su publika, linksmino ją, erzino, provokavo, šaipėsi iš savęs ir buvusios savo grupės „Take That“, bet visą laiką išliko įdomus, nei akimirkai nepaleidžiantis publikos dėmesio. Sudainavęs po kelias eilutes iš įvairių garsių kūrinių nuo „Can’t Touch This“ ir „Take on Me“ iki „Kiss“ ir „Stayin’ Alive“ patikrino kaip šios dainos žinomos pas mus.
Robbie Williamso koncertas
Įsibėgėjus koncertui, Robbie atidavė pagarbą, kaip jis pats pasakė, savo herojui George’ui Michelui, ir, williamsiškai pridėjęs „Aš ne gėjus, bet jam būčiau pačiulpęs“, atliko dainą „Freedom“. „Freedom“ buvo pirmasis solinis Robbie Williamso singlas, išleistas 1996-ų rugpjūtį. Tokiu būdu dainininkas tuomet pažymėjo savo išėjimą iš prieš metus paliktos grupės „Take That“.
Robbie noriai kalbino lietuvaites, koncerto viduryje tradiciškai vieną jų užsivedė į sceną ir sudainavo „Somethin’ Stupid“, pavertęs šią dainą tiesiog pokštu. Jau kelintą turą kartu su dainininku galima išvysti ir keliaujantį jo tėvą, su kuriuo nuskambėjo Neilo Diamondo „koveris“ „Sweet Caroline“.
„Feel“, „Angels“ „Rock DJ“, „Kids“, „Millennium“, grupės „World Party“ koveris „She’s the One“, vienas naujausių singlų „Love My Life“… Robbie Williamsas turi pakankamai hitų, kad jų užtektų dviems koncertams. Daina „Come Undone“ buvo sumaniai supinta su „Take That“ kūriniu „Never Forget“. Puikiai priderintas apšvietimas ir efektai praturtino žiūrovų dėmesį prikausčiusį pasirodymą. Koncertą vainikavo Franko Sinatra’os išpopuliarinta daina „My Way“. Po jos pakartojęs kelias „Angels“ eilutes pagrindinis vakaro kaltininkas pradingo nuo scenos, palikęs publiką dainuoti.
Apmaudoka, kad kai kurie didieji portalai po šio koncerto mirgėjo antraštėmis apie kelis kartus rusų kalba ištartą „spasibo“, kuris yra rusų oligarchus pašiepiančios dainos „Party Like a Russian“ dalis. Nesu šio singlo gerbėjas, man asmeniškai tai vienas neįdomiausių RW kūrinių (o ir šiaip, būkim atviri, jo dainos jau retokai kuo nustebina). Ši daina – keistas pasirinkimas pirmam albumo „The Heavy Entertainment Show“ singlui, kuris taip ir netapo hitu, didelio radijo stočių dėmesio nesulaukė ir publikai yra palyginus mažai žinoma. Tad, kai kurie žiūrovai iš netikėtumo (o labiau iš nežinojimo) galbūt ir „nuščiuvo“, bet kad tai taps pagrindine antraščių tema yra tiesiog dirbtinis skandalo pūtimas ir paprasčiausias atlikėjo repertuaro neišmanymas. Geriau būtų antraštėje parašę: „Robbie Williamsas prisipažino, ką būtų padaręs George’ui Michaelui“.
Robbie Williamso koncertas
Robbie Williamso koncertas susirinkusiai publikai praėjo kaip smagus šou, su derama jai pagarba. Tokį techninio įgyvendinimo lygį Lietuvoje nedažnai pavyksta išvysti. RW negailėjo šovinių, todėl jau koncerto pradžioje į viršų šovė konfeti, sproginėjo pirotechnika, stebino vizualiniai sprendimai, apšvietimas, koncertą užbaigė fejerverko salvės. Be abejonės, tarp šio koncerto žiūrovų atsiras tokių, kurie jį pavadins geriausiu koncertu savo gyvenime. Ir jis tikrai toks gali būti.
Šiuo turu Robbie Williamsas parodė, kad išlieka pramogų pasaulio sunkiasvoriu. Aš pats kiek įtariai koncertuose žiūriu į specialiuosius efektus, nes jie neretai pridengia muzikos skurdumą. Robbie Williamsas tikrai nėra pats geriausias dainininkas, tačiau publika žino ir mėgsta daug jo kūrinių, dainos jam yra komfortabilios, jų skambesys koncerte turtingas, o sceniniai sprendimai sumaniai priderinti, kad sustiprintų muzikos efektą. Ir, žinoma, Vingio parko estrados dydžio dainininko charizma, kuria jis galėtų pasidalinti su dešimčia atlikėjų ir dar liktų jam pačiam. Tai, kaip jis jaučiasi ir elgiasi scenoje, yra net įdomiau už jo dainavimą ir pamatyti tai bent kartą gyvenime yra tiesiog būtina.
Robbie Williamso koncertas Vilniuje
Man tai buvo jau… penktas RW koncertas. Ne, tikrai nesu jo gerbėjas, nors savo fonotekoje turiu kelis, daugiausia ankstyvuosius jo albumus ir singlus. Retokai juos išsitraukiu. Labiausiai mėgstu „Feel“, „Supreme“, „No Regrets“, „Tripping“, „Old Before I Die“ (pastarųjų keturių šiame ture nėra). Visgi koncertai yra ta terpė, kur šį atlikėją galima įvertinti geriausiai. Todėl iš visų pamatytų Robbie koncertų šiam skirčiau garbingą antrąją vietą. Pirmoji atitektų įspūdingam 2011 m. „Progress“ turui su „Take That“ (tame ture Robbie Williamsas turėjo daugiau kaip pusvalandžio trukmės savo solinę dalį). Antroje vietoje – puikus šios savaitės vakaras Vilniuje. Trečioje vietoje būtų koncertas pačiame RW jėgų žydėjime 2003 m. Katovicuose su apšildančia dainininke Skin. Toliau sektų 2013 m. turo pasirodymas Taline ir paskutinėje vietoje – areninis koncertas Kaune 2015 m., kuris tikrai nebuvo kuo nors blogas, tiesiog po jo man atrodė, kad tai, ką galėjo parodyti geriausio, Robbie Williamsas jau parodė ir tuo mes greičiausiai su juo ir atsisveikinsime. Pasirodo, dar ne.
Ką gi, galbūt jis suras būdų mane prisivilioti į savo koncertą ir dar kartą.
Vieną laukiamiausių šios vasaros koncertų – „Foals“” pasirodymą Lietuvoje pradės vienas įdomiausių šalies roko scenos kolektyvų – grupė ba. Šiandien paskelbta, kad būtent Beno Aleksandravičiaus kolektyvas apšildys hito „Spanish Sahara” atlikėjus.
Neseniai naują savo dainą „Pati kalta” pristačiusi šalies roko grupė ant kalnų parko scenos lips liepos 31 d. vakare.
Taigi, paskutinę antrojo vasaros mėnesio dieną sostinėje karaliaus rokas.
Apie „Fink“ manoMUZIKA rašė labai daug. Ne kartą savo skaitytojams pristatėme ekskliuzyvinius interviu ir koncertų recenzijas iš įvairių Europos šalių, dalindavomės grupės išleidžiama muzika. Ilgainiui šis vardas mūsų šalyje tapo žinomas, mylimas, klausomas ir vertinamas.
Rugsėjo 30 d. „Fink“ atvažiuoja į Lietuvą. Čia grupė pristatys savo naują – jau 9 albumą. Beje, naujasis įrašas bus antroji per metus įrašyta Fino Greenallo plokštelė, mat metų pradžioje muzikantas įgyvendino savo seną svajonę – sukūrė ir išleido bliuzo albumą „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“.
Būtent šio albumo pristatymo koncertą manoMUZIKA stebėjo Amsterdame – nedidelėje, bet itin jaukioje salėje „People‘s Place“. Vietoje, kurioje savo akustinius pasirodymus surengė Laura Mvula, Michael Kiwanuka ir kiti žymūs atlikėjai.
Likus kelioms valandoms iki koncerto su Finu Greenallu salės užkulisiuose susitikome trumpam interviu. Atlikėjas, kaip visada, buvo puikiai nusiteikęs, pasakojo apie savo ateities planus ir su malonia nostalgija prisiminė grupės koncertą Vilniuje.
Fink Amsterdame
„Rugsėjo mėnesį grosime Vilniuje. Velniškai laukiu šio koncerto. Kai prisimenu mūsų pirmąją viešnagę Lietuvoje, pagaugai prabėga per visą kūną. Buvo nuostabu”, – pokalbį Amsterdame, prisimindamas Lietuvą, pradeda Finas.
„Jūsų šalis mums atvėrė duris. Planuodami savo rudens turą žinojome, kad Vilniuje privalome koncertuoti. Jūs turite nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir gražų miestą. Todėl aplink Vilnių “lipdėme” ir kitas greta esančias sostines – Rygą ir Taliną. Taigi, šis turas bus gerokai platesnis, o jeigu ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės “Fink” galbūt dar nė nebūtų išgirdę gyvai“, – sakė grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas
NAUJĄ ALBUMĄ PRODIUSUOS VIENAS ŽYMIAUSIŲ PRODIUSERIŲ PASAULYJE
Jeigu jau pats pradėjai kalbėti apie koncertą Vilniuje, papasakok kokios emocijos kyla prisiminus pirmąjį ir kol kas vienintelį jūsų pasirodymą mūsų šalyje?
Turiu prisipažinti, jog ilgą laiką negalvojome, kad Vilniuje turime tiek gerbėjų. Vis pasvarstydavome, kad reikėtų aplankyti Lietuvą, tačiau nesiryždavome. Tačiau „Hard Believer” turo metu ir mes parodėme susidomėjimą, ir mumis pradėjo domėtis Lietuva. O likus kelioms dienoms iki koncerto – bam, mums praneša, kad Vilniuje išparduoti visi bilietai. Fantastika! Nuostabūs žmonės, nereali „Lofto” erdvė, puiki publika – tai viskas, apie ką gali svajoti atlikėjas.
Taip, kaip atradome Vilnių, kažkada atradome ir Lenkiją. Važiavome vienam pasirodymui į Varšuvą, o dabar, planuodami koncertinį turą, net neįsivaizduojame, kaip galėtume čia neapsilankyti. Aš apskritai labai mėgstu šį regioną. Čia publika atrodo tokia pozityvi ir jauna. Tačiau jauna ne amžiumi, o matymu. Ir tai yra velniškai gerai, nes jie nėra iki galo išlepę ir patys gali formuoti savo muzikinę erdvę, skonį ir poreikį.
Kalbant apie Vilnių, prisipažįstu, neturėjau daug laiko pasižvalgyti po patį miestą, tačiau nesu tas, kuriam mirk gyvenk reikia pamatyti vietos muziejus. Man kur kas įdomiau susipažinti su šalies žmonėmis. Vilniuje susipažinau ir pabendravau su galybe tokių. Vis jie buvo velniškai geri žmonės, todėl džiaugiuosi, kad rudenį galėsiu aplankyti juos darkart.
Fink
Ar „Fink” rudeninio turo planavimas reiškia, kad grupė išleis naują albumą?
Tikrai taip. Tikiuosi, kad pačioje rugsėjo pradžioje – per pirmąsias dvi mėnesio savaites naujas albumas pasieks parduotuves.
Žinau, kad laikas bus labai įtemptas, tačiau esu tikras, kad kartu su komanda įrašysime labai gerą plokštelę. Planuojame įrašus baigti birželio pradžioje.
Albumą prodiusuos žymus prodiuseris Flood (Flood prodiusavo tokius atlikėjus kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t. – L.Z.). Jis – absoliutus muzikos genijus.
Įrašinėdami albumą ketiname studijoje praleisti 6 savaites. Dar 9 savaites leidėjai, vadybininkai ir visi kiti turės tam, kad albumą paruoštų, supakuotų ir pristatytų į muzikos parduotuvių lentynas. Tikiu, kad viskas įmanoma, todėl šis planas nėra tiesiog tušti paistalai.
Mano tikslas paprastas: kai prasidės pirmieji koncertai Lenkijoje (būtent šioje šalyje prasidės rudeninis „Fink” turas – L.Z.) – albumas jau privalo būti parduotuvėse.
Ar jau žinai kaip vadinsis albumas?
Greičiausiai albumas vadinsis “Accidental Life”. Bent jau dabar toks yra darbinis plokštelės pavadinimas.
Kodėl būtent taip?
Kurdamas savo pirmą bliuzo albumą klausiausi seno JAV bliuzmeno Big Bill Broonzy interviu. Žurnalistui atlikėjas pasakojo apie kūrybą, dainas ir patį bliuzo žanrą, kuris, pasak Big Bill Broonzy, yra ne kas kita, kaip atsitiktinis gyvenimas (angl. accidental life – L.Z.). Man patiko ši mintis, todėl manau, kad taip vadinsis ir albumas.
Kita vertus, niekada negali žinoti… Sukūriau aš 2009-aisiais albumą “Sort Of Revolution”, o šiemet visai netikėtai sužinojau, kad Paul Welleris savo šių metų diską pavadino “Kind Of Revolution”.
Tad dėl “Accidental Life” irgi nesu iki galo tikras. Žiūrėsiu, ar nėra nieko panašaus išleista (šypsosi).
Na o kalbant apie patį albumą galiu pasakyti tiek: dainos sukurtos, Flood turi neįtikėtinai gerą albumo viziją. Taigi, turime pakankamai gerų kūrinių, todėl šiandien mūsų tikslas – susirinkti studijoje ir kartu su prodiuseriu pasižiūrėti, kaip jos skambės.
Tiesa, naujame įraše bus pasakiškai gražių baladžių. Čia grupės gerbėjai ras ir „Looking too Closely” palikuonį, ir „Piligrim” sūnų, ir kitas gražias dainas (šypsosi).
TURĖJAU PAJUSTI, KAD ATĖJO LAIKAS KURTI BLIUZĄ
Pakalbėkime šiek tiek apie bliuzo albumą, kurį išleidai metų pradžioje. Nenuilsdamas nuolat kartodavai, kad esi didelis bliuzo gerbėjas. Šiandien tau 44-eri, tačiau šio žanro albumas dienos šviesą išvydo tik dabar. Kodėl reikėjo laukti taip ilgai?
Man tiesiog reikėjo pajusti, kad jau galiu tai padaryti.
Albume „Perfect Darkness” buvo daina „Wheels”, plokštelėje „Hard Believer” – titulinis kūrinys. Jie visi buvo bliuzo žanro, todėl akivaizdu, kad aš stengiausi, ėjau to link žingsnis po žingsnio.
Turėjau pajusti, kad baltaodžiui groti bliuzą yra gerai. Tam reikia pasitikėjimo savimi. Tai tarsi savotiška intervencija į kitą kultūrą. Todėl auginausi pasitikėjimą po truputį – žingsnis po žingsnio. Tarp koncertinių turų pradėjau šį albumą įrašinėti ir praėjusiais metais jį baigiau.
Apskritai patirtis įrašinėjant šį albumą ir patirtis, kuriant „Fink” įrašus yra visiškai kitokia. Nelyginu šių patirčių, nes to neįmanoma padaryti. Ir tai yra tikrai gerai.
Kai ant stalo padedu „Fink” albumą, žinau, kad jį fanai norom nenorom lygins su ankstesniais įrašais. Bliuzinis albumas – visiška naujiena. Savotiška tabula rasa, naujas puslapis.
Šiam albumui buvau sukūręs 11 dainų. 3 nebuvo pakankamai geros, todėl į galutinį įrašą pateko 8.
Kalbant apie „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“ įdomu paminėti ir tai, kad man taip pat buvo labai smalsu išleisti tokio žanro albumą streaminimo amžiuje. Visgi sutik – bliuzas – nėra tas muzikinis stilius, kurio labiausiai ieško žmonės internete.
Na, ne tik matyti tave grojantį bliuzą yra neįprasta, bet ir matyti tave grojantį mažose arenose yra keista ir netikėta. Štai, kad ir ši vieta Amsterdame, talpinanti viso labo kelis šimtus žmonių. Ar nesijauti keistai, grodamas mažose arenose.
Nei kiek. Grįžti į mažas koncertų sales – puikus jausmas. Beveik visi mūsų koncertai – pilnai parduoti, o žmonės čia renkasi klausytis kitokios muzikos.
Kita vertus, kalbant apie tokio pobūdžio pasirodymus galiu prisipažinti, kad mums nelabai rūpi kiek bilietų parduosime. Čia „Fink” nevažiuoja groti įprasto repertuaro, todėl ir žmonės savo lūkesčius išgirsti senąsias mūsų dainas turėtų palaidoti.
Į šį nediduką turą mes leidomės groti tik bliuzo. Ir aš puikiai suprantu, kad tai padaryti aš galiu tik nedidelėse arenose.
Galėjau tai bandyti daryti vienas, tačiau su grupe daug smagiau. Man patinka koncertinio turo idėja, bendras važinėjimas po šalis, laikas autobusuose ar lėktuvuose. Taigi, bliuzą groju su kitais muzikantais, tačiau, kaip visi tai puikiai supranta, šis procesas yra laikinas. Turo metu grojame kelias senas dainas, tačiau net ir jos skambės visiškai kitaip. Pamatysi pats – išgirdęs „Warm Shadow” pagalvosi, kad šį kūrinį atlieka kita grupė. Vėlgi, tai nebus nei blogiau, nei geriau. Tiesiog skambės visiškai kitaip.
Tokiuose koncertuose įdomu stebėti ir pačią publiką. Tai – tikri grupės fanai, tačiau net ir juos galima skirstyti į kelias grupes – vieni labiau mėgsta mūsų bliuzinį, kiti – indie, treti –pop rock skambesį. Tad į šį turą, natūralu, renkasi pirmieji arba die hard fanai, norintys pamatyti „Fink“ visuose įmanomuose amplua.
Klausant tavęs ir girdint šių metų planus nesuprantu, kaip apskritai tu viską spėji?
Tiesą sakant, aš ir pats to nesuprantu (šypsosi). Šiuo metu esu taip užsiėmęs, kad net pats nesuvokiu, kaip viską spėju. Netgi negaliu sau leisti būti prastos nuotaikos. Visko vyksta tiek daug… Praktiškai vienu metu kuriu du albumus, dabar vyksta vienas koncertinis turas, po kurio netrukus prasidės kitas. Baigsiu šį turą, prasidės milžiniški įrašai, po jų turėsim mėnesį laiko “susigroti” ir leisimės į didžiulį trijų mėnesių turą. Negana to, turiu savo leidybinę kompaniją, kurioje dabar – didžiulis darbymetis.
Na, tu pakankamai jaunas – turi dar visą laiką pasaulyje.
(kvatoja) 2017-ieji – tiesiog mano metai. Ieškau to paties tinkamiausio aukso vidurio – realaus balanso ir važiuoju pirmyn.
Šiandiena ir šių metų ateitis didžiąja dalimi yra dedikuoti koncertams. Todėl jeigu tavęs paprašyčiau įvardinti pasirodymą, kuris tau labiausiai įsiminė, ką pasakytum?
Ko gero mūsų pasirodymas drauge su Karališkuoju Amsterdamo orkestru. Tai buvo nuostabus koncertas, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tuo metu labai gerai jaučiausi. Slėgė didelė įtampa. Viso koncerto metu neapleido mintis “taigi aš scenoje su orkestru, turiu pasirodyti kaip įmanoma geriau” (juokiasi).
Tačiau jei manęs paklaustum apie mėgstamiausią mano koncertą… (galvoja). Man visada labai patikdavo koncertuoti Paryžiuje „Cigale” klube. Tačiau vienas įsimintiniausių pasirodymų įvyko šiame mieste 2008-aisiais. Salėje, kurioje koncertavome, tilpo viso labo 400 žmonių, Tai buvo vienas pirmųjų „Fink” sold out pasirodymų už Jungtinės Karalystės ribų didžiuosiuose Europos miestuose. Garsas čia buvo nuostabus, publika – neįtikėtina. Iki šiol atsiminsiu to koncerto akimirką, kai pradėjau groti „If Only”… Salėje buvo mirtina tyla, o aš pirmą kartą supratau, kas yra pasirodymai, į kuriuos išperkami visi bilietai. Žmonės tiesiog nori ateiti, tave pamatyti ir mėgautis kiekviena koncerto akimirka. Jie nekalba. Jie klauso ir išgirsta.
Kiekviename ture išgirsti, įsimeni ir patirti vis kažką naujo. Keičiasi ir dainos, ir albumai ir kūrinių atlikimas. Per ilgą „Fink” egzistenciją mes sugrojome daug koncertų, tačiau nemaža dalis jų pavirto vientisa gražia patirtimi.
Kalbant apie „Hard Believer” turą, vienas įsimintiniausių koncertų buvo Vilniuje. Čia viskas buvo gerai nuo tos akimirkos, kai atvykome iki pat išvykimo. Dar ir dabar prieš akis stovi tie pastoliai, sustatyti salės išorėje. Atsimenu vietą, kurioje prisiparkavo mūsų autobusas. Puikiai menu akimirką, kai įėjome į užkulisius ir koncerto Vilniuje organizatoriai priėję prie mūsų paklausė, ko mes norėtume. Mes atsakėme, kad labai norime išgerti šalto alaus (šypsosi). Atrodė, kad jie buvo nusivylę mūsų pageidavimu, nes norėjome tiek mažai….
Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas galvojant. Viskas – ir pats „Loftas”, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva.
Buvo labai tamsu lauke, turėjome žiūrėti po kojomis, nes ten buvo daug įvairiausių laidų. Atsimenu ir tai, kad labai stipriai vėlavome. Buvo šalta. Ir tai yra detalių visuma, kurią prisimenu.
Tikrai neatsimenu, ar gerai sugrojome „Sort of Revolution” (juokiasi). Tikiuosi, kad gerai (šypsosi)
Tiesa, labai norėčiau kada nors Vilniuje praleisti daugiau laiko. Norėčiau pamatyti miestą, paragauti vietinio maisto, praeiti per sostinė barus, pabendrauti su žmonėmis. Tikiuosi, kad kada nors man tai pavyks.
Visai neseniai trečiajį gimtadienį atšventęs slaptų koncertų projektas „Sofar Sounds Vilnius“ dalinasi nauju įrašu iš fotostudijoje vykusio tryliktojo koncerto. Šį kartą tai akustiškai skambantis, tačiau ne ką mažiau rokenrolinis „Freaks On Floor“ vyrų kūrinys „Getaway“ iš naujausio albumo „Waves“.
Šiandieninio roko muzikos gerbėjų svajonėms lemta išsipildyti. Į Lietuvą atvyksta grupė „Kings Of Leon„! Tokias išvadas gali daryti šiandien viešąją erdvę stebintys Lietuvos gyventojai. Viename iš komercinių mūsų šalies televizijų kanalų prieš akimirką buvo ištransliuotas itin trumpas reklaminis klipas, kuriame skamba legendinė grupės daina „Sex On Fire”. Klipe galima aptikti nedviprasmiškas užuominas, iš kurių akivaizdu – „Kings Of Leon” tikrai surengs pasirodymą mūsų šalyje. Jų pasirodymas čia numatytas birželio 27 dieną. Tai girdime ir minėtoje reklamoje. Tiesa, kol kas neaišku kuriame mieste koncertuos ši kultinė JAV grupė.
Kad Followilų giminės grupė šiuo vasaros metu bus Europoje – akivaizdus faktas. Savo praėjusiais metais išleistą albumą „Walls” pristatantis Nešvilio kolektyvas birželio 23 dieną koncertuos Odensėje (Danija), 25-ą – Berlyne, 29-ą – Belgijos festivalyje „Rock Werchter”. Kol kas vis dar „tuščia” 27-oji, pasirodžiusi reklaminiame video klipe ties galimu koncertu Lietuvoje, yra dar vienas motyvas tikėti, kad šis faktas nėra atsitiktinumas.
Taigi, mūsų šalies gerbėjai turėtų laukti gerų žinių, taupytis pinigus ir ruoštis vasarą pasitikti su pozityvaus roko doze.
„Kings Of Leon” 1999 metais susikūrė Nešvilyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pradžioje grupės muzikoje dominavo sounthern rock ir bliuzo stilių priemaišos, tačiau 2008-ųjų studijinis grupės albumas „Only By The Night” apvertė viską aukštyn kojomis. Diske esantis kūrinys „Sex On Fire” tapo beprotiškai populiarus senajame žemyne ir nutiesė grupei šlovės kelią visame pasaulyje.
Iki šiol „Kings Of Leon” išleido 7 studijinius albumus. Kolektyvas laimėjo 2 „Brits”, 4 „Grammy” ir galybę kitų apdovanojimų. Šiuo metu vienos populiariausių roko grupių pasaulyje titulą turinti grupė pasaulinio turo metu pristato savo septintąjį įrašą „WALLS”. Būtent šio turo metu „Kings Of Leon” lankysis ir Lietuvoje.
ATNAUJINTA: Vasario 9-osios rytą paaiškėjo, kad ši žinia yra tiksli ir teisinga. Grupė „Kings Of Leon” birželio 27 dieną koncertuos „Siemens” arenoje. Bilietų visi norintieji galės ieškoti jau nuo rytojaus (vasario 10) TIKETOJE
„Fink” grįžta ne tik į sostinę, bet kartu ir į tą pačią vietą, kurioje jie koncertavo kiek daugiau nei prieš metus. Rugsėjo 30 dieną „Fink” koncertuos menų fabrike „Loftas”.
Jau labai greitai „Fink” išleis ir savo bliuzo albumą, todėl tikėtina, jog Vilniuje muzikantas atliks ir ne vieną kūrinį iš šio įrašo.
Bilietus į „Fink” pasirodymą Vilniuje galėsite įsigyti nuo vasario pirmos dienos.
Įspūdžius iš „Fink” pasirodymo sostinėje 2015-ųjų lapkritį skaitykite ČIA.
Fink (nuotr. manoMUZIKA archyvo)
Trumpa „Fink” istorija
Kai 2000- aisiais metais leidybinė kompanija „Ninja Tunes“ išleido debiutinį „Fink“ albumą „Fresh Produce“, didžiausi muzikos mylėtojai dar tikrai negalėjo pranašauti Fin‘ui Greenall‘ui ir kompanijai ypatingai šviesios ateities. Nepaisant to, kad visiškai kitoks nei dabar esame įpratę girdėti darbas susilaukė palyginus neprastų kritikų įvertinimų, jis vis dar tebebuvo eilinis kokybiškas tokio pobūdžio muzikos įrašas. Kito albumo laukti reikėjo net šešerius metus. Dar po metų – 2007- aisiais pasirodė trečiasis, o dar po dvejų – ir ketvirtasis studijinis „Fink“ įrašas. Jei pirmi trys albumai „Fink“ vardą ganėtinai tvirtai įrašė pogrindžio muzikos mylėtojų širdyse ir jų užrašų knygutėse, tai 2009- ųjų albumas „Sort Of Revolution“ Anglijoje susikūrusiam kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Darbas, prie kurio rankas prikišo ir genialusis John Legend‘as, buvo liaupsinamas muzikos kritikų, dievinamas muzikos mylėtojų ir klausomas visų bent lašeliu subtilius muzikinius skambesius mėgstančių žemės rutulio mindytojų.
Puikiai bliuzo, elektronikos, R&B ir kartais netgi folko muzikos garsus į vientisą darnią muzikinę visumą jungiantis idėjinis „Fink“ vadas Finas Greenallas suprato, kad po „Sort Of Revolution“ jo lauks dar didesnis iššūkis – sukurti albumą ne prastesnį nei prieš tai buvęs.
Metus klaidžiodamas po pasaulį Finas sėmėsi įkvėpimo ir iš lėto kūrė dainas albumui, kuris, kaip sužinojome dar po dviejų metų, tamsą nepriekaištingai pavertė tobulybe.
„Niūrus, išbaigtas ir labai muzikalus“ – taip savo penktąjį albumą „Perfect Darkness“ manoMUZIKAI prieš kelerius metus apibūdino Finas.
Kadangi „Fink” yra vieni iš didesnių manoMUZIKOS muzikinių dievų, šio kolektyvo muzikines klajones sekėme per padidinamąjį stiklą. Taip atėjo laikas liudyti dar vieno nuostabaus įrašo pasirodymą.
Apie albumą „Hard Believer” Finas su manoMUZIKA buvo dar atviresnis. Pirmą šio įrašo pristatymą matėme Varšuvos klube „Stodola”, kur prisėde šnektelėti su atlikėju prieš pat pasirodymą kalbėjomės apie jo muzikinį kelią.
„Prieš pradėdami kurti „Hard Believer” įsivardijome sau tikslą: silpniausias albumo kūrinys turi skambėti bent jau ne blogiau nei stipriausia „Perfect Darkness“ daina. Nežinau ar mums tai pavyko, tačiau mes tikrai labai stengėmės. Įrašinėdami „Hard Believer“ supratome, kad nebegalime abejoti ir laukti ateities, kurią norėtume ir vėl sugrąžinti į praeitį. Privalėjome sukurti ir įrašyti iki galo išbaigtas dainas ČIA ir DABAR. Todėl visą kūrybinį procesą pavertėme ilgesniu keliu: įrašėme dainų demo versijas, jas sugrojome, susėdome studijoje ir pradėjome galvoti – ar iš tiesų būtent taip jos turėtų skambėti „Paradiso“ klube Amsterdame, „Stodola“ Varšuvoje ar kitose muzikinėse erdvėse. Vėl viską rašėme iš naujo pridėdami savo muzikai daugiau jėgos. Taigi, galutinį tikslą pasiekti nebuvo labai lengva. Šiame albume gerokai daugiau bliuzo ir mažiau soulo; galbūt šiek tiek daugiau pop-roko, bet mažiau britiško indie folko. Žinojome, kad galime netekti gerbėjų, tačiau čia pat jutome, kad jeigu užsistovėsime vietoje, tapsime nebeįdomūs, o tada tiesiog pasitrauksime. Taigi, tol, kol man „Fink“ yra įdomu, aš tiesiog turiu keistis. Jei būtume sukūrę „Perfect Darkness Vol. 2”- būtume tiesiog užsigraužę”, – apie „Hard Believer” kalbėjo Finas.
Naujas ( jau 8-asis) „Fink“ albumas vadinsis „Fink’s Sunday Night Blues Club“. Nors muzikos parduotuves jis pasieks kovo mėnesį, grupė jau pradėjo pristatinėti jo dainas. Beje, būsimo albumo dainos bus pristatinėjamos sekmadieniais ir jas bus galima iki pat albumo oficialaus pasirodymo atsisiųsti nemokamai. Šiame įraše, kaip jau galima suprasti, dominuos bliuzas.
Taigi, bičiuliai, laukiam nesulaukiam „Fink” metų ir, žinoma, bilietų pardavimo starto! Kada jau kada, bet rugsėjo 30 d. Vilniuje tikrai susitiksime!
Atrodo, jog 2017-aisiais būtinų aplankyti koncertų sąrašas bus nemažas – pavasario pradžioje, kovo 3 dieną, Lietuvoje koncertuos „Bastille“! Mūsų šalyje mylimas britų kolektyvas į Vilnių užsuks savo bene didžiausio iki šiol turo „Wild, Wild World“ metu ir pristatys rugsėjį išleistą antrąjį albumą „Wild World“.
Vaikinai iki šiol nelabai suvokia, kodėl juos lydi tokia sėkmė – 2013-aisiais išleistas debiutinis „Bad Blood“ šovė tiesiai į viso pasaulio albumų topų viršūnes. Septyniose šalyse jis tapo auksinis, penkiose – platininis, o jų gimtojoje Didžiojoje Britanijoje – dukart platininis. Grupė iš karto pradėjo rinkti nominacijas ir statulėles prestižiškiausiuose apdovanojimuose, negana to, muzikos kritikai britams taip pat negailėjo pagyrų.
„Wild World“ skaičiais taip pat neatsilieka – Didžiojoje Britanijoje albumas jau paskelbtas auksiniu, o JAV pramogų žurnalo „Billboard“ albumų topuose jis užkopė net iki 4-osios vietos.
„Bastille“ koncertuos Vilniaus „Siemens“ arenoje, o bilietus jau galima įsigyti Tiketoje.
Į Lietuvą atvyksta duetas „Rhye„. Grupė, kurią sudaro Kanados dainininkas Miloshas ir Danijos instrumentalistas Robinas Hannibalas, savo pasirodymą rugpjūčio 19 dieną surengs sostinės menų fabrike „LOFTAS„.
Kol kas „Rhye” savo diskografijoje teturi vieną albumą – 2012 metais išleistą įrašą „Woman”. Įrašą puikiai įvertino dauguma muzikos kritikų, prilipdę jam „Sade” skambesio etiketę. Kiek moterišką vokalą primenantis Milosho falcetas ir itin išraiškingos bei muzikalios Hannibalo kompozicijos prieš dvejus metus tapo tikru atradimu muzikos pasaulyje.
Vakar vakare vykusiu kaip visada puikiu grupės „Golden Parazyth“ pasirodymu buvo atidaryta bene aktyviausia Vilniaus vasaros sezono vieta, Mokytojų namų kiemelyje įsikūrusi Vasaros terasa. Ši neatskiriama vilnietiškos kultūros dalis šiemet iš esmės atnaujino organizacinę komandą ir savo jubiliejinį 10-ąjį sezoną žada dar įspūdingesnį nei bet kada anksčiau.
Vasaros terasa – viena svarbiausių vietų, prisidedančių prie Lietuvos muzikinės kultūros vystymosi. Joje vykstančių begalės muzikinių sesijų metu lankytojai pamato ir išgirsta ne tik patyrusius atlikėjus, didžėjus ir panašiai, bet ir daugybę labai menkam žmonių ratui pažįstamų, bet daugiau nei dėmesio vertų grupių, tik pradedančių savo karjeras.
10-ojo sezono pradžios proga pakalbinome Vasaros terasą (nes tai – gyvas organizmas).
Kodėl ir kuo Vasaros terasa yra svarbu Vilniui?
Vasaros Terasa, įsikūrusi Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje jau dešimt metų yra vienas esminių kultūrinės vasaros Vilniuje centrų, kuriame kažką rasti ir atrasti visuomet gali kiekvienas. Verta paminėti, kad Vasaros Terasa yra Vilniaus mokytojų namų, įkurtų 1946 m. ir tapusių ryškiausių to meto Lietuvos kultūros veikėjų susibūrimo centru, dalis. Taigi, Vasaros terasa – tarsi šiuolaikinės kultūros atspindys, išlaikantis pirminę mokytojų namų paskirtį.
Kiekvieną vasarą, dažnam vilniečiui net nekyla klausimas „Ar terasa veiks šią vasarą?“, dažnesnis variantas – „Kada pradės?“. Terasoje šeimininkaujančios karvės, spėjusios tapti terasos atpažįstamumo ženklu, simbolizuoja puikiausią metų laiką, kuriame – įdomiausi gyvi grupių pasirodymai, talentingiausi didžėjai, radiniai blusų turgelyje, gardūs užkandžiai, iki vėlumo besitęsiantys pokalbiai ir niekur neskubantys draugai.
Kuo ypatingas bus šis sezonas? Kokių galima tikėtis naujienų?
Dešimtasis terasos sezonas stebins skirtingų muzikinių stilių ir kultūrinių renginių samplaika.
Terasos pirmadienius sergės dvyliktas elektroninės muzikos ciklo „Minimal Mondays“ sezonas, kurį pristato festivalio „Sūpynės“ organizatoriai „Minimal.lt“.
Antradieniais – radijo stoties „LRT Opus“ laidos „Despotin Beat Club“ vakarėliai. Trečiadienius jau planuoja Pupa & Calli didžėjų duetas, o ketvirtadieniai terasoje patikėti „12 inčų po žeme“ komandai.
Trečiadieniais ir ketvirtadieniais elektronika terasoje maišysis su gyva muzika. Kas antrą ketvirtadienį terasoje – Kalnapilis Summer Selection renginių serija, pristatysianti šiuo metu populiariausias grupes Lietuvoje bei Švedijos „hiphop‘o“ grupę „Supersci“.
Dvi naujienos terasos renginių plane – renginių serijos „Mažieji atradimai“ ir „Indie Nights“. „Mažieji atradimai“ – serija, suteiksianti erdvę atsiskleisti pradedantiems, didelių scenų nepažįstantiems atlikėjams, į kurių koncertą po kelių metų gali būti sunku patekti. „Indie Nights“ renginių serija kvies išgirsti šiuo metu vienu aktualiausiu muzikos stiliumi tituluojamo „indie“ grupes ir atlikėjus, tarp kurių – „Condor Avenue“, „Deeper Upper“ ir kaimyninės Latvijos pažiba – „Carnival Youth“.
Terasoje taip pat vyks įnirtingos „Granatinės muzikos kovos“, kurių laimėtojams bus suteikta galimybė pasirodyti ant vienos iš festivalio „Granatos LIVE“ scenų.
Taigi, ši muzikinė vasara terasoje – mišinys to, kas jau tapo tradicija, kas aktualu dabar ir tai, kas bus aktualu rytoj.
Šią vasarą didelis dėmesys bus skiriamas ir gurmaniškai terasos lankytojų pusei. Nuo birželio mėnesio, Mokytojų namų kiemelio lankytojai galės mėgautis pirmojo Lietuvoje Karibų virtuvės restorano „Rhum Room“ patiekalais, tarp kurių – kreolų, brazilų, malajų bei kitų egzotiškų virtuvių gardėsiai.
Sekmadieniai, tradiciškai, skiriami „Blusturgiams“. Kiekvieną sendaikčių turgelį lydės ir jaukią atmosferą kurs DJ grojama muzika. Sekmadienis-lengvadienis – jaukiems pokalbiams, buvimui su šeima ir draugais skirtas metas, kurį terasoje lydės užsiėmimai, skirti kiekvienam lankytojui bei gera muzika.
Pasisotinusius ir pasimėgavusius gera ir kokybiška muzika, terasa kvies aktyviai ir sveikai praleisti savo laisvalaikį. Savaitgalio rytais čia vyks „Active Morning“ serijos renginiai, kuriuose – treniruotės visai šeimai.
Viena iš sesijų, vadinasi Indie Nights. Kokia muzika skambės šio ciklo metu?
Indie (šypsosi). Ši renginių serija terasos svečiams pristatys šiuo metu aktualiausius, įdomiausius ir išskirtiniausius nepriklausomos muzikos atstovus. Pažintį su „indie“ muzika, 05.20 pradės grupė „Condor Avenue“, vėliau pasirodys neseniai antrąjį EP išleidę „Deeper Upper“, o liepos mėnesio laukiamiausi – vaikinai iš Latvijos – „Carnival Youth“.
Indie – muzika, apie kurią visi kalba, tačiau sunkiai apibūdina. Šio stiliaus nenorime statyti į rėmus ir mes, todėl pateiksime visą spektrą „indie“ atlikėjais vadinamų kūrėjų muzikos.
Renginių žadama tiek daug, kad kyla klausimas, iš kur Lietuvoje rasite šitiek atlikėjų? Kokių užsienių atlikėjų galime laukti Vasaros terasoje šią vasarą?
Atlikėjų Lietuvoje – daugiau nei užtektinai, svarbu mokėti išgirsti. Vieni, terasoje pasirodysiantys atlikėjai, žinomi mažiau, kiti – daugiau, tačiau Vasaros terasos komandos nuomone – visi tikrai verti nedidelės, bet šiltai sutinkančios terasos scenos.
Dėl to organizuojame „Mažųjų atradimų“ serijos renginius. Jaunieji kūrėjai – būsimos Lietuviškos muzikos pagrindas, todėl verta juos įvertinti ir pakylėti didžiųjų scenų link. O jau tada, tikrai nekils klausimų kaip užpildyti milžinišką terasos programą.
Kalbant apie užsienio svečius – gausybė jų – DJ vakaruose, „Indie Nights“ sceną vienai nakčiai okupuos Latvijos pažiba „Carnival Youth“, o Kalnapilis Summer Selection renginių serija kvies šėlti „hiphop‘o“ ritmu su švedais „Supersci“, į trankius Balkanakčio šokius kvies belgai „Balkan Hotsteppers“. Tai – maža dalis užsienio svečių, tačiau vasara ilga, o terasa tikrai turi kuo nustebinti.
Kiek truks šis Vasaros terasos sezonas?
Planuojame rekordiškai ilgą – 4 mėn. terasos sezoną. Startavę gegužės 14 d., vartus užverti ketiname tik rugsėjo 13 d. Žinoma, kaip ir kiekvieną vasarą atsižvelgti teks ir planų maišytojus orus, tačiau tikimės vilniečius ir miesto svečius džiuginti iki rudens.
Lapkričio 26 dieną mūsų kalendoriuje yra labai ryškiai apibraukta raudona spalva dėl paprastos priežasties – būtent tada Vilniuje koncertuos fantastiškasis elektroninės muzikos prodiuseris „SOHN„. Na, o kad tas laukimas neprailgtų dalinamės naujausio šio atlikėjo daina „The Chase”, kuri nors ir skamba puikiai, tačiau nepateko į debiutinį albumą „Tremors”.
Vos prieš 10 dienų Vilniuje viešėję ir nepakartojamą pasirodymą surengę vokiečiai „Moderat” dalinasi naujausiu savo remiksu. Šį kartą jie nusitaikė į kitą elektroninės muzikos guru „Jon Hopkins” kūrinį „Abandon Window”, o galutinis rezultatas turėtų nudžiuginti abiejų atlikėjų fanus.
Į lengvus indie folko vandenis panirusi vilniečių grupė „Biplan„, šiandien dalijasi nauju kūriniu. Prieš kurį laiką „padovanoję” dainas „Amore”, „O mes prie jūros” ir „Sapnų gaudyklė (Hey Ya Ho)”, vyrukai iš Vilniaus šiandien savo facebook paskyroje pristatė dar vieną vasarišką kompoziciją, pavadintą tiesiog „Kapitonai”.
Sostinės renginių erdvė „Loftas“ prieš trejetą savaičių pradžiugino, kad į Lietuvą šią vasarą atvyksta didžiųjų Europos festivalių dalyviai – vokiečių elektroninės scenos meistrai „Moderat“, kurių, tikime, mūsų skaitytojui pristatinėti nereikia.
Nuo vakar bilietus į birželio 20-tą vyksiantį „Modeselektor“ ir „Apparat“ projekto pasirodymą galima įsigyti štai ČIA. Skubame perspėti, jog per pirmąją dieną jau išparduota trečdalis!
Primename, jog antrasis „Moderat” studijinis albumas „II”, pasirodęs po 11 metų nuo debiutinio įrašo, buvo išleistas pernai.
„Tai, kad „Sol Live“ renginių serijos dėka į Vilnių pagaliau galime pasikviesti tokius elektronikos grandus, man byloja apie tai, kad Lietuva tampa nebe aktualios muzikos renginių užribiu, o pilnaverte žaidėja. Mums tai yra labai svarbu“, – džiaugiasi muzikantas ir prodiuseris Viktoras Diawara.
„Vilnius Temperature” dovanoja dar vieną puikiai nufilmuotą dainą. Šį kartą jie pasikvietė krūvą draugų, užsiropštė ant automobilių stovėjimo aikštelės stogo casino online ir pavasarinio Vilniaus dangaus prietemoje nufilmavo grupę „Deeper Upper„, kuri atliko savo kūrinį „Moment Of Division”. Kviečiame ir jus pasimėgauti šiuo šiltu ir gražiu pasirodymu.
Būtent šie trys vardai, kartu su „When Saints Go Machine”, KOVO 15 dieną menų fabrike „LOFTAS” lips ant scenos, gros savo muziką ir neleis muzikinėms ambicijoms užgesti iki pat renginio pabaigos.
Taigi, jei nenorite praleisti bene muzikaliausio ir kokybiškiausio vakarėlio mieste – paskubėkite!
Dar viena labai svarbi žinia yra ta, kad jau nuo rytojaus brangsta bilietai. Todėl tie, kas nespėjo įsigyti jų mažesnėmis kainomis, tai galite padaryti iki rytojaus (kovo 3 dienos) 11 valandos. Bilietus internetu galite įsigyti ČIA
Netrukus pateiksime dar daugiau su gimtadienio renginiu susijusių naujienų.
O čia – tai, ką turėtumėte išgirsti per trečiąjį manoMUZIKOS gimtadienį.
Legendinis Didžiosios Britanijos dainininkas, kompozitorius ir prodiuseris Peteris Gabrielis šiais metais gegužės 16 d. „Siemens” arenoje Vilniuje surengsiantis savo vienintelį pasirodymą Lietuvoje kviečia perklausyti savo naują dvigubą albumą „Scratch My Back/And I’ll Scratch Yours”.
Diskas sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoji „Scratch My Back” dalis skirta ne pačio atlikėjo dainoms, o žymių grupių koveriams, kurių rasite net 12. Antroji „And I’ll Scratch Yours” dalis skirta Peter Gabriel kūrinių koveriams, kuriuos atlieka tokios grupės, kaip „Bon Iver”, „Arcade Fire”, „Elbow” ir kt.
1. „Heroes” David Bowie 4:10
2. „The Boy In The Bubble” Paul Simon 4:28
3. „Mirrorball” Elbow 4:49
4. „Flume” Bon Iver 3:01
5. „Listening Wind” David Byrne/Talking Heads 4:23
6. „The Power Of The Heart” Lou Reed 5:52
7. „My Body Is A Cage” Arcade Fire 6:13
8. „The Book Of Love” The Magnetic Fields 3:53
9. „I Think It’s Going To Rain Today” Randy Newman 2:34
10. „Apres Moi” Regina Spektor 5:13
11. „Philadelphia” Neil Young 3:46
12. „Street Spirit (Fade Out)” Radiohead 5:07
2 CD „And I’ll Scratch Yours”
1. „I Don’t Remember” David Byrne 3:38
2. „Come Talk to Me” Bon Iver 6:20
3. „Blood of Eden” Regina Spektor 4:39
4. „Not One of Us” Stephin Merritt 3:49
5. „Shock the Monkey” Joseph Arthur 5:49
6. „Big Time” Randy Newman 3:29
7. „Games Without Frontiers” Arcade Fire 3:22
8. „Mercy Street” Elbow 5:28
9. „Mother of Violence” Brian Eno 3:00
10. „Don’t Give Up” Feist feat. Timber Timbre 5:28
11. „Solsbury Hill” Lou Reed 5:24
12. „Biko” Paul Simon 4:19
Šiandien Lietuvos muzikinę padangę pasiekė puikios žinios: vasario 20 dieną Vilniuje savo pasirodymą surengs projektas „Bonobo„! Britų muzikantas, prodiuseris ir didžėjus Simonas Greenas, besislepiantis po „Bonobo” pseudonimu, aktyvią muzikinę veiklą pradėjo dar 1999 metais. 2001 metais dienos šviesą išvydo debiutinis įrašas „Animal Magic”.
Su leidybine kompanija „Ninja Tune” ilgalaikę sutartį turintis elektroninės muzikos talentas išleido 5 studijinius įrašus. Paksutinis darbas – plokštelė „The North Borders” pasirodė šių metų kovo 21 dieną ir turi rimtas galimybes tapti vienu geriausių manoMUZIKOS šių metų albumu.
„Bonobo” koncertas vyks sostinės teatro arenoje vasario 20 dieną. Daugiau informacijos apie renginį pateiksime netrukus.
Likus vos dviems kalendorinėms dienoms iki ko gero laukiamiausio mūsų šių metų koncerto, manoMUZIKA ir menų fabrikas „Loftas” turi LABAI GERŲ žinių! Visi tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių dar nespėjo įsigyti bilieto į „Editors” koncertą, dabar tai gali padaryti pigiau!
Į poryt „Lofte” įvyksiantį britiško roko vėliavnešių pasirodymą liko vos keli bilietai, kuriuos manoMUZIKOS skaitytojai gali pirkti su 10 procentų nuolaida. Nuolaidos kodas – „mano”. Todėl įvedę šį kodą į nuolaidos kodo laukelį bilietus galėsite pirkti pigiau.
Bilietus pirkite ČIA, o „Lofte” susitiksime jau poryt!
