Vilnius

Editors koncerte Vilniuje – didžiausia „Lofto” istorijoje scena

manoNAUJIENA

Editor (nuotr. grupės archyvo)

Iki britų roko grupės „Editors“ koncerto menų fabrike „Loftas” likus kiek mažiau nei dviems savaitėms, renginio organizatoriai jau pluša prie parengiamųjų darbų. Labai atsakingai savo koncertams besirengiantis Tomo Smitho  kolektyvas jau yra pateikęs techninių reikalavimų (tech. rider – L.Z) sąrašą, kuriuos būtina įgyvendinti tam, kad koncertas mūsų šalyje tikrai įvyktų.

„Galiu visai atvirai pasakyti, kad „Editors” dar kartą patvirtino savo, kaip kokybiškos muzikos atstovų, vardą. Reikalavimų sąraše nėra nieko neįprasto, kas galėtų ypatingai nustebinti žiniasklaidą ar sensacijų ištroškusius žmones. Visą įmanomą dėmesį grupė skiria garso kokybei, scenos apšvietimui ir kitom techninėms sąlygoms, kurias būtina įgyvendinti tam, kad koncertas būtų kokybiškas”, – sakė koncerto organizatorius Viktoras Vee Diawara.

Tiesa, muzikantas, prodiuseris ir renginių organizatorius Vee pridūrė, kad be išskirtinai kokybiško garso spalio 2 dieną „Editors” koncerte apsilankę melomanai išvys ir pačią didžiausią „Lofto” istorijoje sceną.  Pasak Viktoro, tokios scenos „Lofto” lankytojams dar neteko matyti ir, ko gero, greičiausiu metu neteks.

Savo naujausią albumą „The Weight Of Your Love” šiuo metu aktyviai pristatinėjanti grupė „Editors” į Lietuvą atvažiuos iš Rygos. Kita stotelė, pasibaigus koncertui Lietuvos sostinėje, britų rokerių maršrute yra numatyta Poznanės mieste Lenkijoje.

Į išskirtinį „Editors” pasirodymą Vilniuje bilietai sparčiai tirpsta. Jų likučių galite ieškoti ČIA.

Akimirka iš grupės repeticijos (nuotr, grupės archyvo)

 

Lana Del Rey – Behind Closed Doors

manoDAINA

Vakar vakare internete visai netikėtai pasirodė nauja Lana Del Rey daina. Muzikos tinklaraščiuose pasirodęs kūrinys, manoma, sąmoningai buvo nutekintas grupės atstovų, nors šie tai komentuoti griežtai atsisako.

Dainos pavadinimas kol kas taip pat nėra aiškus, tačiau spėjama, kad ji vadinasi „Behind Closed Doors”.

Beje, didelio populiarumo sulaukusią Lana Del Rey koncerto Lietuvoje recenziją galite skaityti ČIA.

Editors koncertas Vilniuje: sumušti bilietų pardavimo rekordai!

manoNAUJIENA

Editors

Rimtas pretenzijas tapti metų koncertu šiuolaikinio britiško roko mylėtojų gretose turintis britų grupės „Editors” koncertas Vilniuje oficialiai pradėjo skaičiuoti savo kalendorines dienas. Vos vakar prasidėjusi bilietų prekyba į spalio 2 dieną Menų fabrike „Loftas” įvyksiantį renginį, regis, ne tik pateisino, bet ir pranoko koncerto organizatorių lūkesčius.

„Editors per pirmą valandą sumušė visus „Lofto” bilietų pardavimo rekordus. Rokas gyvas” – savo asmeniniame socialinio tinklo Facebook profilyje rašė  Menų fabriko „Loftas” įkūrėjas Viktoras Vee Diawara. Vėliau manoMUZIKOS pakalbintas muzikantas teigė, nesitikėjęs, kad šiandieninis kokybiškas rokas turi tiek gerbėjų Lietuvoje. Pasak Vee, patys pigiausi bilietai buvo parduoti greičiau nei per pusvalandį ir tai yra geriausias įrodymas, kad lietuviams reikia kokybiško ir dėmesio verto roko.

manoMUZIKA primena, kad spalio 2 dieną įvyksiantis „Editors” koncertas sostinėje yra įtrauktas į britų oficialaus koncertinio turo Europoje grafiką. Šiuo metu viena įspūdingiausių šiandieninio britiško roko grupių keliauja po Europą pristatinėdami savo naują – jau ketvirtą studijinį diską, pavadintą „The Weight of Your Love“. Birželio pabaigoje išleistas išleistas puikus „Editors“ albumas debiutatvo šeštoje vietoje perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų tope ir jau spėjo pasiekti perkamiausių diskų čartų viršūnes Belgijoje ir Olandijoje. Vokietijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje „The Weight Of Your Love“ pasiekė perkamiausių albumų dešimtukus.

2002- aisiais metais Birmingeme susikūrusi roko grupė „Editors“ iki šiol gali būti vadinama vienu sėkmingiausių alternatyvaus roko kolektyvų Didžiojoje Britanijoje. Per 11 metų Tomo Smitho kolektyvas išleido keturis studijinius albumus. Du iš jų – „An End Has A Start“ ir „In this Light and on this Evening“ pasiekė perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų sąrašo viršūnę.  Įdomu tai, kad 2007- aisiais išleista grupės plokštelė „An End Has a Start“ platinine tapo jau pirmą savo pasirodymo dieną.

Debiutinis, dar 2005 metais išeistas „Editors“ įrašas  “The Black Room“ ne tik pelnė išskirtines kritikų simpatijas, bet ir buvo nominuotas prestižinei „Mercury“ statulėlei laimėti.  Nepaisant to, kad šis britų kolektyvas buvo įvardijamas kaip vienas ryškesnių favoritų pasiimti elitinį prizą, tais metais geriausiu Jungtinėje Karalystėje išleistu albumu buvo pripažintas debiutinis „Arctic Monkeys“ įrašas.

Bilietus į „Editors” koncertą Vilniuje galite įsigyti ČIA

Vilniuje – AC/DC koncertas?

Uncategorized

Nuotr. grupės facebook profilio

Vakar vakare tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir kai kuriuose mūsų šalies media kanaluose pasklido gandai apie tai, kad į Lietuvą atvažiuoja grupė „AC/DC„. Ar ši žinia nėra laužta iš piršto kol kas nežino ir manoMUZIKA, tačiau svetainėje „Concert Boombox” vakar buvo galima išvysti Vilniaus  vardą legendinės roko grupės koncertinio turo grafike.

Jeigu gandai pasitvirtintų, tuomet galime drąsiai teigti, kad vienos unikaliausių visų laikų roko grupių koncertas neabejotinai taptu bene ryškiausiu įvykiu mūsų šalies muzikos padangėje per pastarąjį penkmetį.

O kol kas, kol dar nesame šimtu procentų tikri šia žinia, siūlome Jums išgirsti seną gerą jau keturiasdešimt metų kuriančių „AC/DC” dainą ir palaukti (tikėkimės) gerų oficialių žinių.

J.Viewz: elektroninė pasaka po apniukusiu lapkričio dangumi

manoISTORIJA

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

Kai per valandą parduodami visi išankstiniai bilietai į renginį, kurio pagrindinėmis žvaigždėmis tampa pirmą kartą Šiaurės ir Rytų Europoje koncertuojantis Bruklino indie kolektyvas, iškyla paprastas klausimas: ar iš tiesų Lietuvą vis dar galime vadinti tolimiausiu muzikos pasaulio užkampiu? Pastaruoju metu atsakyti į šį klausimą tampa ne itin lengva, mat muzikinis lietaus žemės kalendorius nuolat pildomas ne tik populiarių ir radijo stotyse grojamų atlikėjų vardais, bet ir nepriklausomos muzikos mylėtojų grojaraščių lyderiais, kurių pasirodymo savo šalyje net sapnuose neturėdavome teisės sapnuoti.

Būtent tokie atrodė amerikiečiai „J.Viewz“. Kokybiški, idėjiniai, „kabinantys“, tačiau… Lietuvai nepasiekiami. Ir kai žinia apie tai, kad Jonathano Dagano kolektyvas lankysis Lietuvoje, atskriejo į mūsų šalies viešąją erdvę, ko gero, daugelis su nuostaba mintyse pagalvojo: po šimts, situacija čia tikrai gerėja…

Tačiau šįkart palikime globalią lietuvišką muzikos padangę nuošaly. Šiandien žemai lenktis norisi kolektyvui, kuris ne tik privertė kilnotis sausakimšą paskutinį rudens šeštadienį susirinkusią sostinės klubo „Studio 9“ publiką, bet ir sugebėjo paneigti stereotipus, esą mūsų šalies gyventojai, vedini šiaurietiškame „pinkode“ užkoduoto santūrumo, negali pasiduoti muzikinės euforijos ugniai.

Grupės lyderis, dar iki koncerto pradžios visai atvirai prisipažino, kad „J. Viewz“ koncertas Lietuvoje – savotiškas kelias į nežinomybę. „Jau seniai norėjome koncertuoti Lietuvoje, tačiau visiškai neįsivaizduojame nei kokios publikos, nei kokio koncerto galime tikėtis. Jaučiame vis didėjantį jūsų šalies žmonių susidomėjimą mūsų muzika, bet su Lietuviais dar neteko susidurti muzikinėje scenoje“ – su lašeliu jaudulio likus maždaug pusvalandžiui iki grupės koncerto sakė Jonathanas Daganas. Panašu, kad vos tik užlipę ant scenos, ne tik Daganas, bet ir kartu su juo į Lietuvą atvykusi grupės vokalistė Noa Lembersky bei būgnininkas Ofer Levy savo abejones paskandino gilioje praeityje. Koncertui prasidėjus tituline grupę išgarsinusio albumo „Rivers And Homes“ daina, „Studio 9“ susirinkusioje publikoje, regis, abejingų nebeliko. Minia tarsi traukiama magneto yrėsi prie scenos, kur prasidėjus amerikiečių pasirodymui tapo taip ankšta, kad net judėti pasidarė sunku.

Koncerte buvo galima sulaukti ne vieno siurprizo. Jau pačioje jo pradžioje nustebino „J. Viewz“ pasirinkimas iš karto po „Rivers And Homes“ atlikti vieną populiariausių savo kūrinių – t.y. neoficialiu vasaros hitu tituluojamą dainą „Salty Air“. Rankų miškas ir ne viena dešimtis mintinai traukusių kūrinį Lietuvių buvo geriausias įrodymas renginių organizatoriams, kad tokio pobūdžio koncertų, kurių dokumentai daugelio „promoterių“ padedami į „neatsiperkančių“ stalčių, vis dėlto turėtų būti bent jau neeliminuojami iš pasirinkimo sąrašo.

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

J.Viewz trijulė su multiinstrumentu Jonathanu Daganu, galėjo daryti su minia ką tik nori. Lengvos elektroninės muzikos ištroškusi publika, regis, tą vakarą, būtų galėjusi saule papuošti net ir netikėtai šlapdriba prapliupusį lietuvišką lapkričio dangų.

Po „Salty Air“ publikos ovacijų sulaukė lietuviškas Jonathano „Labas Lithuania“. Trumpai pasisveikinęs su publiką muzikantas nusprendė toliau kaitinti atmosferą ir su grupe atliko kiek senesnį darbą „Seeline Woman“ bei legendinės Michaelo Jacksono dainos „Smooth Criminal“ koverį. Keisčiausia (o kartu ir nuostabiausia) buvo tai, kad atrodė, jog didžioji koncerte susirinkusi muzikos mylėtojų dalis visai neprastai žinojo kol kas dar ne itin gerai pasaulyje žinomos grupės dainas, tad net gerokai stipriai pakeistas „Smooth Criminal“ muzikinis piešinys publikai atrodė pažįstamas ir ji visai sėkmingai dainą niūniavo kartu.

Dar kelis kūrinius pakeitė gyva „J. Viewz“ legenda tapusi daina „Waffles“, kuriai skambant apniko jausmas, kad „Studio 9“ sienos publikos euforijos neatlaikys…Įsijungus stratoskopui, minia „atsidavė“ tokiam šėlsmui, jog rodėsi, kad masinės psichozės apsėsta liaudis tiesiog išprotės. Tačiau grupė puikiai jautė publiką ir jau netrukus energijos užtaisą pakeitė lyriškoji „Oh, Something‘s Quiet“. Pastarąjį kūrinį beveik pusė tūkstančio susirinkusių tą vakarą žmonių kartu su Jonathanu ir Noa traukė mintinai. Beje, grupė, jau pasibaigus koncertui, prisipažino, kad tai buvo viena nuostabiausių koncerto akimirkų. Nei Jonathanas, nei Noa, nei Oferis netikėjo, kad taip užsivedusi Lietuvos publika gali mintinai mokėti „J. Viewz“ dainos žodžius.

Taip, grupės bendravimo su publika nebuvo itin daug. Tačiau, ko gero, to galima buvo ir tikėtis. Gerai muzikai nereikia didelių papildomų intarpų, o „J. Viewz“ žmonės myli būtent dėl užburiančios kolektyvo muzikos.

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

„Meantime“, „Far Too Close“,  „Come Back Down“ ir „About The Sea“ – dar keturi kūriniai, kurie tiesiog iš proto varyte varė Bruklino kolektyvo paklausyti susirinkusią publiką. Susidarė įspūdis, kad žmonės jau iki koncerto buvo ne kartą praklausę praėjusiais metais „Grammy“ nominuotą grupės plokštelę „Rivers And Homes“. Tai – dar vienas geras mūsų publikos brandumo ženklas. Būnant koncerte neapleido jausmas, kad žmonės tikrai neblogai žino „J. Viewz“ muziką ir tai mane, kaip nuosekliai ir stipriai muzika besidomintį žmogų, tikrai neprastai nudžiugino.

Koncertą kolektyvas užbaigė keliais dar negirdėtais remiksais, kurių paskutinis buvo dainos „Far Too Close“ perdirbinys. Jame susipynė viskas – ne tik chillwave ar elektronikos, bet ir dubstep muzikos garsai, kurie tarsi dar labiau pagrindė faktą, kad grupės siela – Jonathanas Daganas –  kūrybinga, inovatyvi ir itin veržli muzikinė asmenybė.

Pasibaigus koncertui ir nusidriekus eilėms prie „J. Viewz“ kompaktinių plokštelių, užsisakęs kokteilį patyliukais prie baro klausiausi tą niūrų rudens vakarą „Studio 9“ įvykusios muzikinės pasakos liudininkų atsiliepimų. Be epitetu „geras“, „nerealus“, „neįtikėtinas“ ar „tobulas“ galima buvo išgirsti ir dar palankesnių žodžių, apibūdinusių Bruklino kolektyvo pasirodymą.

„J. Viewz“ pagrindė visus lūkesčius ir paneigė visas įmanomas baimes. Trijulė sukūrė tobulą muzikinį šou ir įtaigų spektaklį, kurio atgarsis, neabejotinai turėtų pasiekti didžiąją dalį tuo metu klube nebuvusių žmonių. Tai buvo tikrai kokybiškas, tikrai gražus, „vežantis“ ir velniškai jaukus koncertas, kuris, ko gero (toks, koks buvo) jau niekada nebepasikartos. Kodėl? Ogi atsakymas pakankamai aiškus: tik laiko klausimas kada grupė išaugs „mažų klubų“ marškinius ir perkels savo koncertus į didesnes arenas. Jie to tikrai nusipelnė… Tikiu, kad netolimoje ateityje, matydami „J. Viewz“ didžiausiose pasaulio salėse galėsime patyliukais didžiuotis ta galimybe, kurią turėjome praėjusį šeštadienį, kai galėjome jaukiame mažyčiame klube praktiškai prisiliesti prie elektroninės pasakos kūrėjų.

Džiugu yra ir tai, kad grupei koncertas taip pat labai patiko. Patiko publika, patiko jos užsivedimas ir, kas svarbiausia, prieš išskrisdami atgal į Brukliną, visi trys kolektyvo nariai vienbalsiai pažadėjo į Lietuvą sugrįžti. Tikėkimės, kad taip ir atsitiks. Labai norėtųsi, kad laukti nereikėtų ilgai. Ir velniškai džiugu, kad Jonathanas, Noa ir Oferis iš Lietuvos išsivežė ne tik Onos bažnyčios vaizdus bei lietuviškų cepelinų skonį, bet ir nuostabiausius prisiminimus apie lietuvišką publiką.

„It was one of the best audience we have ever performed to…“ – tokiais žodžiais sėsdamas į lėktuvą Vilnius – Helsinkis – Niujorkas sakė Jonathanas Daganas.

Tikėkimės, kad šie žodžiai nepasiklys tyloje ir netrukus vėl galėsime grupės sulaukti Lietuvoje

 

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

Lapkričio pabaigoje Vilniuje – J. Viewz koncertas!

manoNAUJIENA

J.Viewz (nuotr. OR Photograpy)

manoMUZIKĄ šiandien pasiekė nuostabi žinia: lapkričio pabaigoje sostinėje įvyks vienintelis Baltijos šalyse J. Viewz koncertas!!!

Ne kartą savo portale pristatę grupės kūrybą(ir, ko gero, pirmieji Lietuvoje paminėję J. Viewz vardą), džiaugiamės galėdami pasidalinti šia puikia naujiena su savo skaitytojais. Jau netrukus melomanus pasieks daugiau informacijos apie renginį. Kol kas galime pasakyti tik tiek, jog prestižiniam „Grammy” apdovanojimui nominuoto J.Viewz pasirodymas sostinėje turėtų įvykti  lapkričio 24 dieną. Todėl mėgstantys gerą muziką vieną paskutinių šių metų rudens savaitgalį turėtų savo kalendoriuose pasižymėti labai ryškiai.

J. Viewz debiutinis albumas „Rivers And Homes“ buvo išleistas praėjusių metų rugsėjo pradžioje. Muzikos kritikų vertinimu Jonathano Dagano kūryba niekuo nenusileidžia panašią muziką grojantiems tokiems žanro korifėjams kaip „Toro Y Moi“, „Active Child“ ar „Neon Indian“. Savo muzikoje supynęs ne tik chillwave, electro ir bedroom pop stilių muziką, J. Viewz siela Jonathanas Daganas interviu manoMUZIKAI sakė,  kad jo kūryboje galima išgirsti ir Philo Collinso, ir „INXS“, ir kitų panašaus kalibro atlikėjų įtakos.

Remiksavęs Moby, Nina Simone, „Pink Floyd“ ir kitų puikiai pasauliui pažįstamų grupių kūrinius, Daganas prisipažino: „Šiuo metu mano tikrasis kūdikis yra J. Viewz. Viskas, ką aš darau, yra J. Viewz. Tai – mano dabartis ir, labai tikiuosi, ateitis. Tai mano – kūrėjo ir prodiuserio svajonė“.

Taigi, galime drąsiai skelbti lapkričio 24 dieną – 2012 metų MUZIKOS diena ir laukdami J. Viewz pasirodymo jau dabar pradedame plėšyti senstelėjusio šių metų kalendoriaus lapus.

Apačioje – šilta ir labai miela ausiai J. Viewz kūryba.

Paspaudę ČIA atrasite visą mūsų praėjusiais metais ruoštą interviu su atlikėju.

„Salty Air”

„Oh, Something’s Quiet”

„Come Back Down”

„Building A Home”

„Rivers And Homes”

„Waffles” (Gyvai)

LT: Vasarą Vilniuje gims naujas muzikinis festivalis

manoNAUJIENA

Jau daugiau nei mėnesį tarp kitokios muzikos gerbėjų ir menų fabriko „Loftas“ lankytojų sklandė žinia apie naują muzikinį festivalį, kuris pirmą kartą bus surengtas dar šią vasarą. Sklandę gandai virto faktais – menų fabrikas „Loftas“ su Viktoru Diawara priešakyje organizuoja pirmąjį didmiesčio festivalį.

"Loftas Fest" logotipas

Birželio 22-24 dienomis Vilniaus Naujamiestyje esančioje „Lofto“ teritorijoje įvyks „Loftas Fest’12“, kuriame ant trijų scenų pasirodys ir Lietuvos, ir užsienio atlikėjai. Žadama, jog pastarųjų bus net daugiau nei visiems jau gerai pažįstamų lietuvių muzikantų. „Tai bus festivalis ir po atviru dangumi, ir viduje, miesto centre per Jonines. Šio festivalio šūkis – „open ear“ (liet. k. – „atvira ausis“). Tad ir programa subalansuota visiems skoniams – ir dubstep muzikos gerbėjams, ir hip hopo, ir jungle, ir roko, ir subtilesnio žanro mėgėjams – džiazo bei soulo“, – trumpai pirminę festivalio idėją pristato Viktoras Vee Diawara.

Festivalio organizatoriai į pirmąjį muzikos festivalį mieste pasikvietė daugybę muzikantų iš užsienio. Tarp jau patvirtintų vardų yra niujorkiečių grupė „Hercules and Love Affair“, po pirmojo singlo „Blind“ 2008 m. sulaukę itin palankių kritikų įvertinimų. Jie Lietuvoje pirmą kartą atliks atnaujintą ir, kaip patys sako, galingiausią programą savo istorijoje.

"Hercules and Love Affair" (nuotr. Mark Greenmantle)

Taip pat per Jonines į festivalį atvyksta švedų hip hopo meistrai „Looptroop Rockers“, sparčiai populiarėjanti indie grupė iš Didžiosios Britanijos „Dirty Goods“, islandai „Low Roar“, elektronikos ir džiazo vunderkindai iš Italijos – „Gabin“ bei dar apie 30 atlikėjų.

„Loftas Fest’12“ programoje taip pat palikta vietos ir tuo metu įsibėgėsiančiam Europos futbolo čempionatui, ir meno instaliacijoms, ir kinui, ir įvairiausiems break dance bei bmx dviračių konkursams.

Siūlome peržiūrėti pristatomąjį festivalio vaizdo klipą:

Benny Sings: nesuvaidintas olandiškas nuoširdumas

manoISTORIJA

Banny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Nežinau, ar kalbėti apie „Benny Sings“ galiu objektyviai vien dėl to, kad senais gerais laikais dar „Baltame Bate“ išgirdęs dainą „Little Donna“ supratau, kad likusią savo gyvenimo dalį visuomet domėsiuosi jo muzika.

Taigi, žinia, kad į Lietuvą atvažiuoja šis mano jau seniai mėgstamas olandas, mane ne tik nustebino, bet ir įkvėpė. Nudžiugino. Privertė laukti.

Prieš sėsdamas rašyti praėjusios savaitės pabaigoje įvykusio koncerto apžvalgą ilgai galvojau, nuo ko pradėti… Ne tik dėl to, kad šis atlikėjas mano gyvenimėlyje daug reiškia, bet ir dėl to, kad „Benny Sings“ – Marijos Žemėje taip silpnai žinomas vardas, kad net sunku pagalvoti apie mano muzikinėje širdyje plazdančios idėjinės vėliavos padovanojimą plačiąjai visuomenei tikrosiomis jos spalvomis. Supratau, kad bus sunku. Tačiau pasistengsiu išskirti tai, kas patiko ir tai, kas galbūt atrodė keistai (arba, atvirai tariant, tiesiog truputėlį nervino…) ir pagal šias mano įžvalgas kažkas galbūt galės susidėlioti šiokį tokį „Benny Sings“ koncerto „Tamstoje“ vaizdą.

– LAIKAS. Į „Tamstą“ su kompanija „atsigrūdome“ likus pusvalandžiui iki koncerto. Olandas ant scenos užlipo praėjus daugiau nei valandai nuo nustatyto laiko. Tai, turiu prisipažinti, kiek prastai nuteikė ne tik mane, bet ir aplinkinius… Tačiau sakyčiau, kad šis trūkumas buvo vienas iš nedaugelio to vakaro muzikiniame paveiksle.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– PROGRAMA. Man patiko tai, kaip „Benny Sings“ (tikrasis vardas Timas Van Berkestijnas) sudėliojo vakaro programą. Žinoma, nustebino faktas, kad kultinę dainą „Little Donna“ jis nusprendė sudainuoti pirmos dalies viduryje, tačiau koncertui įgavus pagreitį galima buvo suprasti, kodėl jis taip padarė. Apskritai galiu drąsiai teigti, kad tie, kurie yra artimiau susipažinę su šio projekto kūryba, skųstis tikrai negalėjo: buvo atliktos visos geriausios grupės dainos (nuo „Little Donna“, „So Light“ ir „Let Me In“ iki „Big Brown Eyes“). Maloniausias ir mieliausias netikėtumas buvo dainos „Make A Rainbow“ akordai. Šis kūrinys niekada nebuvo tapęs dideliu hitu, tačiau ilgą laiką vadinosi ‘neformaliuoju’ „Benny Sings“ himnu (beje, Timas, kalbėdamas su manoMUZIKA prisipažino, kad šis kūrinys – mėgstamiausias iš visų jo parašytų dainų). Vos tik pradėjo skambėti „Make A Rainbow“, salėje pasigirdo keli pritariamieji šūksniai, kurie, panašu, maloniai bei netikėtai nuteikė ir santūrųjį Timą.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– SANTŪRUMAS. Tiek Timas, tiek ir du ant scenos stovėję jo kolegos pasižymėjo šiaurietišku santūrumu – grupė buvo pakankamai rami ir jos pasirodymo nelydėjo dirbtinai  išmoktos lietuviškos frazės. Žinoma, „analizuodamas“ grupės įvaizdį ne kartą susimąsčiau apie tai, kad kolektyvui stilistas būtų visai ne pro šalį… Timo žali „Lacoste“ marškinėliai, rusvos lininės kelnės ir balti „Adidas“ kedai toli gražu nekvepėjo derme, o „Benny Sings“ būgnininiko baltas (kaip Ugnė iš manoMUZIKOS „žybtelėjo“) „vestuvinis kostiumas“ taip pat privertė ne kartą susimąstyti apie pirminę aprangos stiliaus pajautą. Tačiau šios detalės (bent jau man tai tikrai buvo tik detalės) tikrai nesugadino koncerto. Taip, Timas buvo santūrus ir gal kiek uždaras, tačiau jeigu bent vienas scenoje stovintis lietuvaitis turėtų tiek nuoširdumo ir mielumo, mūsų muzikos sceną būtų galima vadinti nuoširdžiausia muzikos scena pasaulyje.

Taigi, jeigu man reikėtų praėjusio penktadienio koncertą „Tamstoje“ įvardinti dviem žodžiais, neabejodamas sakyčiau, kad „Benny Sings“ pasirodymas buvo NUOŠIRDUS IR TIKRAS.

– PUBLIKA. Sąmoningai publikos apžvalgą nukėliau į pačią pabaigą. Dėl vienos vienintėlės priežasties – jos tiesiog negaliu apibūdinti. Įvairaus plauko, įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus „sukirpimo“ (tiesa, „budulių“ tikrai nemačiau) žmonės tą vakarą buvo „Tamstoje“. Ir, regis, jiems visiems „Benny Sings“ pasirodymas tiko.

Ir netgi nepaisant to, kad koncerto metu labai stipriai „akį ir ausį rėžė“ iš anksto įrašyti back vokalai… ir netgi nepaisant to, kad sutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad „Benny Sings“ būtų kur kas smagiau klausyti kaip foninės muzikos prirūkytame džiazo klube… ir netgi nepaisant  dar kelių labai smulkių detalių, man šis koncertas patiko. Dėl muzikos. Dėl bendravimo. Dėl Olandijos (šalies, kurią taip myliu) muzikos scenos atstovo Marijo žemėje… ir, kas svarbiausia, dėl nesuvaidinto nuoširdumo, kuris atpirko visus įmanomus pasirodymo trūkumus.

Taigi, pokalbyje su manoMUZIKA Timo įvardintas „Blue Eyed Soul“ stilius penktadienį tikrai papuošė Vilnių. Dėkui „Tamstos“ kolektyvui už tai, kad atvežė „Benny Sings“ į Lietuvą ir pavasarėjantį Vilnių papuošė gražiais soul muzikos garsais.

…. Ir, žinoma, man labai gaila tų, kurie pagailėjo varganų 30 litų (taip taip, būtent tiek kainavo bilietas į šį pasirodymą) ir, užuot ėję į šį koncertą, viename iš Vilniaus barų gėrė alų ar valgė bulvinius blynus.

Bičiuliai, ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti labai paprastai: praradote tikrai kur kas daugiau nei gerą koncertą…

Įvertinimas: 8/10

Dub Fx Lietuvoje – kai grojama balsu

manoISTORIJA

Prisipažinsiu, žinią, kad į Lietuvą vėl atvyksta gatvės muzikantas „Dub Fx“ aš sutikau itin ramiai ir santūriai. Esu apie jį girdėjęs, esu skaitęs, matęs Youtub‘e, bet tik tiek. Prieš dvejus metus „Tundroj“ nebuvau, pavasarį atlikėjo pasirodymą „Lofte“ pražiopsojau, tad liko trečias šansas…

Dub Fx su Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Ir kai prieš mėnesį užsiminęs apie koncertą savo beveik dešimtmečiu jaunesniam broliui pamačiau jo žybtelėjusias akis, galutinai įsitikinau – tuo šansu pasinaudot privalau. Ne, ne todėl, kad pasivyčiau prabėgusį laiką (po galais, man nėra nė trisdešimties), o todėl, kad drum‘n‘bass, dubstep ir visų kitų krypčių elektroninė muzika manyje šiek tiek gyvena nuo neatmenamų laikų, be to, tai ką daro Benjaminas Stanfordas (tikrasis „Dub Fx“ vardas) scenoje bei įvairių pasaulio miestų gatvėse iš tikrųjų verta dėmesio.

Šaltokas lapkričio penktadienio vakaras Vilniuje. Su bičiuliu keliaujame nuo Žaliojo tilto palei Nerį „Ūkio banko teatro arenos“ link. Įprastas vaizdas įsibėgėjant savaitgaliui – žmonės po vieną, poromis ir nedideliais būreliais nuo miegamųjų rajonų pamažu artėja link miesto centro, jau džiaugdamiesi būsimais vakarėliais, pasisėdėjimais baruose ir kavinėse bei užtarnautu poilsiu. Tačiau šį vakarą dalis tų žmonių keliauja kita kryptimi, palikdami sostinės širdį kiek nuošalyje ir braudamiesi arčiau arenos, įsikūrusios už legendinių, tačiau beveik griūvančių Sporto rūmų. Taip, pastarąjį kartą „Dub Fx“ viešint Lietuvoje dalis norinčių jį išgirsti liko už vieno klubo durų. Atrodo, šį kartą koncerto vieta turėtų talpinti visus norinčius. Tiesa, tuo teko kiek suabejoti, jau iš tolo pamačius milžinišką eilę iki įėjimo į areną, nors laikrodis rodė jau beveik 22 valandą. Tačiau koncerto organizatoriai tikrai pasistengė, kad viskas vyktų sklandžiai ir ta tvarkinga jaunų žmonių vis dar netrumpėjanti eilė gana greitai judėjo ten, kur jų laukė muzika.

Koncerto publika (nuotr. Andrey Motorichev)

Pagaliau mes viduje. Žmonės dar tik renkasi, tuščią sceną žymi blankus apšvietimas, baro apgulties kol kas nematyti, o garso sistemą uzurpavęs ne itin garsiai leidžiamas kažkoks lengvas dubstep miksas. Yra laiko apsidairyti. Arenos gale dėmesį patraukia palikta didoka sėdimų vietų tribūna – organizatorių gana garsiai reklamuota VIP zona su visais savo privalumais. Jei atvirai, į tokias zonas koncertų ir renginių vietose visuomet žiūriu gana įtariai. Ten patekę tikrieji muzikos gerbėjai ir žmonės, pasirengę linksmintis labai greitai pabėga arčiau scenos ir tos tikrosios koncerto nuotaikos. Tad įsibėgėjus koncertui, mano manymu, dažniausiai VIP zonoje lieka snobai, renginio rėmėjų atstovai, kviestiniai svečiai ir šiaip žmonės, pinigų turintys daugiau nei meilės muzikai. Bet įsižeisti niekam nevalia, nes yra milžiniška tikimybė, kad klaikiai apsirinku…  Kol kas ši tribūna taip pat apytuštė, todėl mano įtarimams patvirtinti ar paneigti prielaidų nėra.

Publika. Galbūt todėl, kad koncertuose lankausi retokai, gal todėl, kad suprantu, jog didesni renginiai savaime patraukia labai įvairaus plauko ar be plauko publikos dėmesį, bet buvau didžiai nustebęs. Jau besirenkanti publika net ypatingai preciziškai vertinant buvo teisinga. Didžiąją dalį jos sudarė labai jauni žmonės nuo mokyklos suolo iki pirmų studijų kursų, tačiau taip pat daug buvo kiek vyresnių klausytojų ir net žmonių, atsivedusių savo vaikus, kuriems paauglystė dar tik tiesia savo spuoguotą ranką. Smagu juos visus matyt.

Apie 22 valandą vis dar skambantis miksas pamažu nutyla ir scenoje paryškėja šviesos. Pasirodo vyrukas languotais marškiniais ir stoja prie grotuvų. Publika, kurios prisirinkę jau visai nemažai, pastebimai pagyvėja ir pagaliau pasigirsta judrūs ritmai (garsistas duoda garso jau daugiau). Gal žadėtas Mamania? Ne. Bet tas didžėjus kažkur matytas. Buvo skelbta, jog su „Dub Fx“ atvyksta reperis „CAde“, tačiau niekas, rodos, neminėjo, kad reperis „CAde“ yra ir didžėjus. Kaip ten bebūtų, bet groti jis moka neblogai, muzikos ir mikrofono pagalba užmezga visai neblogą dialogą su publika ir savo prievolę išjudinti auditoriją atlieka prideramai. Kartkartėmis atrodo, jog susirinkę žmonės pasigenda tvirtesnių ritmų ir viską persmelkiančios sunkesnės boso linijos, tačiau ir tai, kas skambėjo nuteikia neblogai. Prabėgus valandai tamsiuose scenos užkaboriuose pasirodo keletas žmonių ir publika į tai reaguoja vienareikšmiškai – iškeltos rankos, skanduotė „Dub Fx! Dub Fx!“ ir vietos prie scenos tampa pastebimai mažiau. „CAde“ dar suspėja paerzinti publiką teigdamas, jog užkulisiuose prie scenos „lyg ir matė Flower Fairy…“.

Grupė "PeR" (nuotr. Andrey Motorichev)

Grupė "PeR" (nuotr. Andrey Motorichev)

Intriga truko neilgai. Scenoje, atrodo, trys vyrukai ir visai nepanašu, kad kuris iš jų būtų „Flower Fairy“. Broliškos tautos (turbūt visuotinai priimta, jog daugeliu atvejų tai reiškia Latviją) grupė „PeR“ su savimi atsinešė pora mikrofonų ir gitarą. Dėl pastarosios ypatingai nudžiungu, nes beatbox‘as, pagardintas gitaros rifais ir improvizacijomis mano indie rock muzikos paliestoms ausims turėtų patikt. Turėtų, bet taip nebuvo. Na bent didžiąja dalimi. Gitara naudojama gana epizodiškai ir primityviai, o antroje jų pasirodymo pusėje mano galvoje šmėkšteli įtarimas, kad tas kairėje stovintis vyrukas, pristatytas kaip „beat-machine“ visai tuo nėra, o tikroji arba pagrindinė „ritmo mašina“ yra kažkur garso režisieriaus grotuve ar šalia jo. Nors Bob Marley koveriai skambėjo visai neblogai, dėl „Kings Of Leon“ koverio „Sex On Fire“ net truputį pyktelėjau. Geras gero kūrinio koveris yra reta rūšis ir į tai jaunos grupės turėtų žiūrėti labai atsakingai. Nepaisant mano minčių šuolių, mūsų nuomonės su publika visiškai išsiskyrė. Turiu pripažinti, ir vėl, pagrindinė PeR prievolė šį vakarą apšildyti publiką buvo įvykdyta visu šimtu procentų.

Dub Fx ir Flower Fairy (nuotr. Andrey Motorichev)

Penkios minutės minimaliems laidų pertempimams scenoje ir foninei muzikai. Laikrodis rodo jau be 10 minučių vidurnaktį. Taip! Publika pasiruošusi ir tai įrodo vaizdas ir garsas, kuris pasitiko mane kai atsisukau atgal (per latvių pasirodymą bičiulis pamažu praskynė mums kelia prie pat scenos). „Ūkio banko teatro arena“ beveik sausakimša ir net ta man įtartina VIP tribūna beveik visa atsistojusi laukia pagrindinių vakaro žvaigždžių. „Dub Fx“ su sužadėtine „Flower Fairy“ lipa į sceną šypsodamiesi, sveikinasi ir pradeda grot. Nors žodis „grot“ galbūt čia ir ne visai tinka, juk kalbame apie žmogaus skleidžiamus garsus. Pirmi du kūriniai nėra aukšto tempo ir leidžia atlikėjams apsiprasti scenoje bei susidraugauti su auditorija. O tai daryti jiems tikrai sekasi. Atrodo, jog duetas net šiek tiek nustebęs ta šiluma ir energijos doze, kurią jiems teko atlaikyti nuo pat pradžių. Gurkšnis mineralinio vandens nuplauna tą nuostabą ir pasigirsta „Soothe Your Pain“. Publika įsisiūbuoja ir „Dub Fx“ bei „Flower Fairy“ tos energijos jau nepaleidžia. Mažas akmenėlis į garsistų daržą, bet „Flower Fairy“ balsas skamba pernelyg dusliai, lyg prigesintas ir gerokai apkarpytais aukštais dažniais. Bet dėl savo ausinių suniokotų ausų garantuoti negaliu.

Koncerte atliekamos kūrinių versijos dažnai dar sudėtingesnės nei atlikėjo pasirodymuose gatvėse, puikus balso valdymas, intonavimas ir techninis viso to atlikimas abejingų nepalieka. Skamba jau pažįstami ir ne kartą internete matyti bei klausyti „Made“, „Step On My Trip“, „Rude Boy“, „Flow“, „In My Head“ ir daugelis kitų. Į visą setlistą įpinama ir keletas visiškai negirdėtų bei naujų kūrinių. Balso instrumentalistas trumpam stabteli pristatydamas vieną savo neabejotinų hitų „Love Someone“ ir muzikos banga su nauja jėga užlieja areną.

Dub Fx ir CAde (nuotr. Andrey Motorichev)

Keletui kūrinių „Flower Fairy“ vietomis susikeičia su dabar jau į tikrąjį reperio vaidmenį persikūnijusiu „CAde“. Šiek tiek hip hop ritmų, tačiau trimis skirtingais tokiai muzikai itin būdingais vokoderiu ir reverberiu padailintais balsais repuojantis Dub Fx su scenos kolega niekam kojos tikrai nepakišo. Prabėgus pirmajai pasirodymo valandai mano spėjimas, kad publika nori sunkesnio byto ir dar labiau vidaus organus persmelkiančio boso, pasitvirtina. Ritmingas, greitas dubstep ritmas pulsuoja vis intensyviau ir pauzėms tarp kūrinių laiko nebelieka. Atlikėjas ritmą patiki jau mano minėtai „ritmo mašinai“, tačiau skirtingai nei latvių grupės atveju, tą mašiną (fizikinį audio prietaisą, ne tik žmogų) matau scenoje, o ir pats Benjaminas pademonstruoja ką ir kaip su ja veiks. Nelieka kūrinių pabaigos ir pradžios, kaip nelieka ir ribos tarp publikos bei atlikėjų scenoje. Per trumputę pauzę iki biso atsisukęs atgal vėl pasitikrinu ar publikai taip pat gerai kaip man ir suprantu, kad tiems 3000 ar daugiau tą vakarą susirinkusių į areną dar geriau. Paskutinis pasirodymo pusvalandis judėti ir linguoti į ritmą privertė visus. Lauktas ir tikėtas bisas išsiurbia paskutinius energijos likučius ir deda šiam pasirodymui tašką. O gal daugtaškį… Nes po tokio priėmimo ir trijų koncertų, tikiu, jog „Dub Fx“ su kompanija mūsų šalį dar aplankys.

Dub Fx (nuotr. Andrey Motorichev)

Scenoje dėmesio ir energijos likučius renka tautietis Dj Mamania, o mes su bičiuliu judam rūbinės link. Žinoma, koncertas puikus. Bet kad jis buvo būtent toks, nemažiau pagarbos nei patys atlikėjai nusipelno ir koncerto organizatoriai, nuostabi garso kokybė ir puiki publika. Taip, galbūt trūko įvairesnės ir įdomesnės šviesos, aukštesnės scenos ir ryškesnio vizualaus scenografinio sprendimo, tačiau tai tik ir lieka nežymiomis smulkmenomis. Buvo tiesiog labai geras vakaras nuostabaus rudenio Vilniuje.

Belaukdamas taksi pamaniau, kad kai rytoj, šeštadienio popietę su šeima keliausim pasivaikščiot parke ar kur išgert mieste kavos, būtų smagu kuriam nors skvere ar aikštėj pamatyt ne didžiosios scenos, o gatvės muzikantą „Dub Fx“ ir jo talento kupiną beatbox edukacinį pasirodymą mūsų sostinėje… Gal kada nors taip ir bus.