Cat Power

Cat Power išleis dar vieną koverių albumą

Dainininkei Chan Marshall (Cat Power)perdainuoti kitų sukurtas dainas – jokia naujiena. Iki šiol ji yra įrašiusi du koverių albumus – „The Covers Record“ (2000) ir „Jukebox“ (2008). Pats metas trečiajam!

Rinktinių perdainuotų kūrinių albumas, pavadintas tiesiog „Covers“, turėtų pasirodyti kitų metų pradžioje – sausio 14-ą dieną. Jame vietą ras 13 dainų, tarp kurių Frank Ocean, The Pogues, The Rolling Stones, Iggy Pop, Nick Cave & The Bad Seed, Dead Man’s Bones ir kitų labiau ar mažiau žinomų muzikantų sukurti kūriniai.

Pilną jų sąrašą rasite čia:

  • Bad Religion
  • Unhate
  • Pa Pa Power
  • White Mustang
  • A Pair Of Brown Eyes
  • Against the Wind
  • Endless Sea
  • These Days
  • It Wasn’t God Who Made Honky Tonk Angels
  • I Had a Dream Joe
  • Here Comes A Regular
  • I’ll Be Seeing You
  • You Got The Silver (Stereo)
  • You Got The Silver (Mono)

O įsijausti į albumo nuotaiką padės ką tik pasirodė du nauji šio albumo koveriai. Kviečiame jų pasiklausyti:

Cat Power – Manhattan (Feat. Angel Haze) (Ryan Hemsworth Remix)

Visai nesenai talentingasis prodiuseris Ryanas Hemsworthas pristatė „Cat Power” dainos „Manhattan” versiją, kurioje jam pagelbėjo ir jauna repo atlikėja „Angel Haze„.

Nors šis duetas iš pradžių gali pasirodyti keistokas, tačiau išsiaiškinus, kad „Angel Haze” šiuo metu keliauja ir koncertuoja kartu su „Cat Power„, tampa aišku, kodėl talentingasis elektroninės muzikos prodiuseris paprašė jos pagalbos.

manoTOPAS 2012: U.

Metų ratui apsisukus manoMUZIKOS kolektyvas ir vėl sėdasi prie asmeninių topų įrašų, kurie prieš pat šventes pavirsta tradiciniu manoMUZIKA.lt metų geriausių albumų TOP 30. Kaip šiemet susidėlios muzikiniai prioritetai smalsu ne tik Jums, bet ir mums patiems. Džiugu, jog atsakymas nebe už kalnų, kuris artėti pradeda nuo šiandien.

Puikiai menu, kaip 2011-iesiems skaičiuojant paskutines savaites nostalgiškai dūsavome – muzikine prasme metai buvo pavydėtinai derlingi. Ir tuomet, neabejoju, neretam melomanui kirbėjo neramumas, ką vertingo į grotuvus atneš naujieji 2012.
Ir štai, besibaigiant metams (o su jais drauge gal ir visam pasauliui – bala čia žino) galime ramiai arba neramiai lenkti pirštus skaičiuojant muzikines šiųmetines gėrybes. Ramiai – nes ausis džiūgavo ne mažiau nei 2011-aisiais, neramiai, nes visko vėl buvo devynios galybės, o prieššventiniame BLOG‘o įraše turime labai konkrečią užduotį – atrinkti geriausius.
Kartosiuos, bet virš mano lovos vis dar nekabo įrėmintas diplomas „Gerb. muzikos kritikei už nuopelnus“, todėl sąvoka „geriausi“ bus kiek tik įmanoma persismelkusi nešališkumu. Pvz., tai, kad sąraše nėra Jack White „Blunderbuss“, Leonard Cohen „Old Ideas“, Bob Dylan „Tempest“, „Cat Power“ „Sun“ ar Sharon Van Etten „Tramp“ nereiškia, jog mano skoniui jų šiemet išleisti darbai yra „ai, nieko gero“. Priežastis išties labai žemiška ir mirtinga – minėti diskai tiesiog nesutilpo į tą apverktinai ribotą dešimtuką, o kitų atlikėjų albumai mano grojaraštyje prasisuko daug daugiau kartų.
Taigi-ką gi-štai gi, atsiraitojam rankoves ir startuojam.

 

manoALBUMAI 2012

Antrojo Mumfordukų albumo laukiau trejus metus. Ko gero, iš tos laimės būtų ir „šlamštukas ant pagaliuko“ suėjęs, tačiau neramia dūšia perklausiusi atsipūčiau – nusivilti kuo neradau. Ir nors daugelio muzikos kritikų šis indie rokerių darbas buvo įvertintas kiek prasčiau nei debiutinis įrašas, diskas tapo platininiu JAV, Australijoj ir Kanadoj.

Dar vieni mylimukai, kuriais, sutinku, labiau patartina mėgautis gyvo koncerto metu (arba bent jau live įrašo formoje), tačiau vyrukų pavydėtina muzikinė harmonija puikiai girdisi ir įrašų studijoje. Kita vertus, nekeista – scenoje kolektyvas drauge virš 20 metų.

Vadinkite tai psichodeliniu popsu, eksperimentiniu roku ar dar kitaip – tai, ką trečiame studijiniame albume pateikė amerikiečiai „Yeasayer“, mano grotuve zulinosi velniškai daug kartų ir iš dešimtuko išstūmė „Chromatics“ su „Kill For Love“, „Tame Impala“ su „Lonerism“ ir net akylai sekamus „Alt-J“ su „An Awesome Wave“. Pastariesiems iki kokybiškai brandaus debiutinio albumo pritrūko „antros kojos“.

Susidaro įspūdis, kad Makabysai arba nevaro visai, arba varo gerai. Prieš keturis metus išleistas nepilnas albumas (EP) „Toothpaste kisses“ išvertė iš koto, po metų pristatytas pilnas studijinis darbas „The Wall of Arms“ buvo išties gerai įvertintas visų įmanomų muzikos kritikų. Bet ar to gana? Žinoma, kad ne. Naujausias diskas ir vėl susirinko penkių žvaigždučių vertas liaupses nuo pat 2012-ųjų pradžios dildamas mano grotuve iki metų pabaigos.

Sena meilė nerūdija. Kad ir kaip stengiausi kritiškai suraukusi antakius klausytis naujojo australų indie rokerių darbo, pasidaviau. Geras ir vertas dėmesio albumas užtikrintai prasimušė vietą į grojamiausių dešimtuką.

Atvirai? Islandų kvinteto debiutiniame indie folk roko darbe man patinka viskas, net primityvoki tekstai. Nepataisomi teigiamybės, kone kiekvienoje dainoje kažką smagiai žvanginantys, pakeliantys emociškai ir priverčiantys  tave ploti rankomis su kvailoka šypsena veide. Tai nevaldoma. Kita vertus, truputį gaila, kad per juos į dešimtą nepateko nuoširdumo įsikūnijimas – indie folkeris švedas „The Tallest Man On Earth“ su darbu „There‘s No Leaving Now“.

O štai kad Niujorkiečiai „Grizzly Bear“ atkakliai užsiims tvirtą poziciją mano tope, metų pradžioje pati to nebūčiau atspėjusi. Ketvirtasis indie rokerių studijinis darbas abejonių nesukėlė nei kritikams, nei klausytojams – aukščiausi įvertinimo balai ir didžiausi albumo pardavimai.

Gal ir ne pats stipriausias darbas Siguriukų diskografijoje, bet viskas, ką esu girdėjusi iš islandų supergrupės kūrybos, yra eliksyras dūšiai. Dar stipriau – manau, jog grupės lyderis Jónsi Birgisson yra vienas iš šių dienų muzikos genijų.

Mylimiausi muzikinės padangės danai po dviejų metų pertraukos pristatė ketvirtąjį indie pop roko studijinį albumą. Harmonija, dinamiška ramybė ir kokybė be cukraus vatos „saldumo“. Pastarasis kriterijus ir buvo kertinis, perspjovęs anglų dream pop kūrėjų „The XX“ darbą „Coexist“.

Pradžioje bandžiau diskutuoti su savimi, ar ne naujų dainų gyvo atlikimo rinkinys, išleistas 2012 metais, sąžiningai atsidūrė studijinių albumų tope, bet paskui prisiminiau, jog ši kova taisyklių neturi. Arba tiksliau – „kaip tiktai noriu, taip sugalvoju“. Todėl begales kartų prasuktas Antony Hegarty ir jo grupės live įrašas vainikuoja albumų topą.

 

manoDAINOS 2012

Jūsų dėmesiui – dešimt vienetų importinių saldainiukų, nepaliekančių mano grotuvo apvalius metus ir iki šiol sulaukiančių mano neadekvačios „ooooooo….“ reakcijos nuskambėjus pirmiesiems akordams.

 

LT kūriniai

Penkios Marijos Žemės mindžiotojų grupės, visuomet džiuginančios ausį, ir jų šiemetiniai kūriniai:

 

manoKOVERIAI

Trys 2012 metais girdėti koveriai, padarę įspūdį ir įsirašę į atmintį:

 

manoMASHUP

Prisipažinsiu – dainų mashap‘ai nėra „manasis arbatos puodelis“ (kaip sako anglai), tačiau viena trijų kūrinių interpretacija, atlikta labai šaunių brolių grupės „Hudson Taylor“ iš Airijos tiesiog „nupūtė mano protą“ (vėl vertinys).

„Hudson Taylor“ – „Lose Yourself Walking on the Flume“

 

manoATRADIMAS

Kurį laiką mėčiausi tarp „Hudson Taylor“, „Alt-J“, Chet Faker ir „Glass Animals“. Vėliau, atfiltravusi savo ir kitų manoMUZIKA šeimos narių parodytus naujus atlikėjus ar grupes, likau prie savojo atradimo – britų kolektyvo „Glass Animals“.

 

Finišas. Toks grojaraštis 2012-aisiais sukosi manajame grotuve. Galutinis reziumė? Kaip ir kasmet – „so much music, too little time“:)

Muzikingų švenčių! Ačiū, kad esate.

 

Jūsų dėmesiui – naujas „Cat Power” albumas „Sun”

Oficialus "Cat Power" albumo "Sun" viršelis

Amerikiečių atlikėja ir aktorė Chan Marshall, muzikos pasaulyje geriau atpažįstama kaip „Cat Power„, kitą savaitę išleis jau devintąjį savo albumą, kuris vadinasi „Sun”. Tai bus pirmasis jos pilnas studijinis įrašas per pastaruosius keturis metus.

Šiandien siūlome išskirtinę galimybę albumą „Sun” perklausyti dar iki oficialios jos pasirodymo datos.

Svarbu paminėti, kad visą albumą nuo pat pradžios iki galo kūrė, įrašinėjo ir prodiusavo pati Chan Marshall.

Visą albumą galite perklausyti ČIA.

Cat Power – Cherokee (Nicolas Jaar Remix)

Prieš porą dienų amerikiečių indie rock atlikėja Charlyn Marie Marshall, geriau pažįstama kaip „Cat Power„, savo internetinime tinklalapyje pristatė savo singlo „Cherokee” remiksą, kurį atliko rugpjūčio 30 dieną Vilniaus „Lofte” koncertuosiantis elektroninės muzikos genijus Nicolas Jaar.

Oficialiai naujas, jau devintasis atlikėjos albumas „Sun” pasirodys rugsėjo 4 dieną.

Viršuje galite perklausyti originalią kūrinio „Cherokee” versiją ir Nicolas Jaar remiksą.

NAUJIENA: Cat Power – Ruin

Likus porai mėnesių iki naujojo „Cat Power“ albumo pasirodymo atlikėja Chan Marshall pristato pirmąją dainą – „Ruin“, kurią dar ir siūlo nemokamai atsisiųsti štai čia.

Devintasis „Cat Power“ albumas „Sun“, kurį prodiusavo pati Marchall, pasirodys rugsėjo 4 dieną. Jame – vienuolika naujų dainų:
1. Cherokee
2. Sun
3. Ruin
4. 3,6,9
5. Always On My Own
6. Real Life
7. Human Being
8. Manhattan
9. Silent Machine
10. Nothin But Time
11. Peace And Love

Cat Power patikslino žinias apie naująjį albumą

Viena iš pačių seksualiausių prikimusio balso savininkių – Charlyn Marie Marshall – scenoje jau dvidešimt metų atpažįstama „Cat Power“ pseudonimu, pagaliau patikslino žinias apie naujojo albumo pasirodymą.

Devintasis atlikėjos studijinis diskas (po 4 metų tylos) pasirodys šių metų rudens pradžioje ir vadinsis „Sun“.

Primename, jog praėjusių metų gruodžio pabaigoje „Cat Power“ buvo pristačiusi singlą „King Rides By“. Tuomet, kalbėdama apie būsimą įrašą, kūrėja prisipažino jaučianti kaltę, jog jau penkerius metus nebuvo paėmusi į rankas gitaros ar skambinusi pianinu, todėl buvo pasišventusi visą albumo instrumentalo partiją įrašyti pati. Beje, tąkart atlikėja atskleidė, jog naujosios dainos ir vėl yra šiek tiek melancholiškos. Charlyn pusę lūpų prisipažino nerimaujanti, jog žmonės ims kalbėti, kad ji yra liūdna mergaitė, rašanti liūdnas dainas.

ManoMUZIKA.lt įsirašo būsimą „Cat Power“ diską į „albumai, kuriuos privalu perklausyti“ sąrašą ir, apimta nostalgijos, kviečia viršuje prisiminti kone didžiausią Marshall hitą – „The Greatest“.

Cat Power

Moterys scenoje: Lia Ices – meilė avansu

Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“  yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.

Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.

Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“

Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.

Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai,  jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.

Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.

http://www.youtube.com/watch?v=AyMTeEtctkk

Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.

Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leibloJagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.

Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.

Pearl Jam vokalisto soliniame albume – Cat Power balsas

Gegužės 31 dieną grupės „Pearl Jam” lyderis Eddie Vedder’is išleis savo solinį albumą.

Įrašą, kuris vadinsis „Ukulele Songs” išleis „Pearl Jam” nuosava leidybinė kompanija „Monkeywrench Records„. Kaip jau leidžia spręsti pats pavadinimas, albume skambės Vedder’io kūriniai (ir koveriai), kuriuos atlikėjas įrašė būtent ukulele instrumentu.

„Ukulele Songs” muzikantui talkins ir  Cat Power (tai sceninis pseudonimas, po kuriuo slepiasi amerikietė atlikėja Chan Marshal).

ManoMUZIKA primena, kad grupės „Pearl Jam” lyderis 2003- aisiais metais talkino „Cat Power” įrašinėjant jos albumą „You Are Free”, todėl darbas su „Ukulele Songs” – tai tam tikras Chan Marshal duoklės atidavimas legendinės grupės lyderiui.

Beje, albumo išleidimo dieną „Monkeywrench Records” išleis ir Vedder’io koncertinį DVD „Water On The Road”, kuriame bus galima išvysti akimirkas iš dviejų atlikėjo solo koncertų Vašingtone 2008- aisiais. Koncertuose muzikantas atliks savo solines dainas, grupės „Pearl Jam” kūrinius ir kitų kolektyvų koverius.

Čia jums pateikiame tiek „Water On The Road”, tiek ir „Ukulele Songs” albumų sąrašą:

Ukulele Songs:

01 Can’t Keep
02 Sleeping by Myself
03 Without You
04 More Than You Know
05 Goodbye
06 Broken Heart
07 Satellite
08 Longing to Belong
09 Hey Fahkah
10 You’re True
11 Light Today
12 Sleepless Nights [ft. Glen Hansard]
13 Once in Awhile
14 Waving Palms
15 Tonight You Belong to Me [ft. Cat Power]
16 Dream a Little Dream

Water on the Road:

01 The Canyon
02 Sometimes
03 Trouble
04 Around the Bend
05 Girl From the North Country
06 Guaranteed
07 Setting Forth
08 Far Behind
09 No Ceiling
10 Rise
11 Golden State
12 Society
13 Forever Young
14 Ed Piano (Instrumental)
15 I’m Open
16 Man of the Hour
17 Driftin’
18 No More
19 You’re True
20 Ukulele Interlude (Instrumental)
21 Unthought Known
22 Arc
23 Hard Sun
24 The Canyon (Reprise)