Beyonce iki šios nakties savo apdovanojimų kolekcijoje turėjo 24 „Grammy” statulėles. Pridėjus šiąnakt laimėtas 4 ji tapo visų laikų rekordininke.
Apskritai hito „Love On Top” atlikėja buvo nominuota net 9 apdovanojimams. Tai – taip pat didžiausias nominacijų skaičius šiemet. Pagal šį rodiklį ji aplenkę Dua Lipa. Taylor Swift ir Roddy Richą. Pastarieji atlikėjai buvo nominuoti po 6 kartus.
„Grammy” rekordą pasiekė ir atlikėja Taylor Swift, laimėjusi „Grammy” geriausio albumo kategorijoje. Ji kartu tapo pirmąja atlikėja šį apdovanojimą pelniusia net tris kartu. H.E.R atiteko apdovanojimas už geriausią metų dainą, o Billie Eilish – už geriausią metų įrašą (Kūrinys „Everything I Wanted”).
Geriausia nauja atlikėja buvo pripažinta Megan Thee Stallion, geriausiu pop solo atlikėju – Harry Styles.
Geriausiu šokių/elektroninės muzikos albumu pripažintas „Kaytranada” darbas „Buba”. Jis kovoje nurungė Arca, Disclosure, „Madeon” ir „Baauer” pernai išleistas plokšteles. Apdovanojimas už geriausią roko pasirodymą atiteko JAV atlikėjai Fionai Apple.
Geriausia metų roko daina pripažinta „Alabama Shakes” atlikėjos Brittany Howard kompozicija „Stay High”, na o rokeriam „The Strokes” atiteko apdovanojimas už geriausią roko albumą. Juo pripažintas grupės praėjusių metų įrašas „The New Abnormal”.
„Progresyvaus” R&B albumo kategorijoje triumfavo „Thundercat”, geriausio R&B albumo statule už albumą „Bigger Love” džiaugėsi John Legend.
63-osios „Grammy” apdovanojimų ceremonijos metu ant didžiosios scenos buvo galima išvysti „Coldplay” lyderį Chrisą Martiną, naująją Bruno Mars ir Anderson .Paak grupę, Billie Eilish, Cardi B ir kitus.
Visą ceremoniją jau šiandien Lietuvos gyventojai galės pamatyti ir per LRT televiziją.
Šiąnakt Lietuvos laiku Los Andžele išdalinti prestižiniai „Grammy” apdovanojimai. Jau 61-ą kartą vykusią ceremoniją šiemet vedė Alicia Keys, o jos metu ant scenos lipo net ir buvusio JAV Prezidento Barako Obamos žmona Michelle.
Kaip kasmet taip ir šiemet „Grammy” neapsiėjo be skandalų. Pasisakymai apie moteris privertė savo postą palikti JAV įrašų asociacijos vadovą Neilą Portnow, o savo pasirodymus ceremonijos metu surengti atsisakė tokie atlikėjai kaip Childish Gambino, Kendrikas Lamaras, Drake’as ar Ariana Grande.
Ir vis dėlto, nepaisant visų plonybių, apdovanojimai įvyko, o juose būta visai nemažai pozityvių dalykų. Todėl manoMUZIKA, tradiciškai nesidairydama į užkulisius, tiesiog žvelgia į laimėtojų gretas.
Šiemet „Grammy” lyderiai buvo Kendrickas Lamaras (pretendavęs į 8 statulėles) ir Drake’as (nominuotas 7 kategorijose).
Net 4 prestižinius „Grammy” susišlavė Donaldas Gloveris, pasauliui geriau pažįstamas Childish Gambino pseudonimu. Žinoma, pagrindinė jo triumfo priežastis – viena geriausių 2018-ųjų metų dainų „This Is America”. Šis kūrinys pripažintas geriausia metų daina, geriausiu repo atlikimu, o jam nufilmuotas video gavo statulėlę geriausio metų vaizdo klipo kategorijoje. Tiesa, pats atlikėjas ceremonijoje nepasirodė.
Vieną svarbiausių apdovanojimų, statulėlę už geriausią metų albumą „Golden Hour”, laimėjo JAV kantri muzikos atlikėja Kacey Musgraves. Ji taip pat buvo apdovanota ir geriausio kantri albumo kategorijoje.
Apdovanojimas už geriausią metų repo albumą pasiėmė Cardi B, statulėlė už geriausią R&B įrašą atiteko jaunai JAV atlikėjai H.E.R. Lady Gaga ir Bradley Cooperis atsiėmė prizą už geriausią pop duetą, kūrinį „Shallow”.
Beckas už albumą „Colors” laimėjo apdovanojimą geriausio alternatyvaus albumo kategorijoje. Už geriausią roko kūrinį „Masseduction” „Grammy” statulėlė atiteko St. Vincent
Prancūzijos elektroninės muzikos duetas „Daft Punk” po 8 metų pertraukos 2013-aisiais sugrįžo į muzikos pasaulį su nuostabiu albumu „Random Access Memories”. Sukūręs fantastišką įrašą Thomo Bangalterio ir Guy-Manuelio de Homem-Christo duetas savo populiarumo nepaleidžia iki šiol.
Pervažiavę pasaulį pristatinėjant minėtą albumą, 2014-aisiais „Daft Punk” užbaigė turą ir keliauti nustojo. Taip kritikai kasmet spėliodavo, kur ir kada pasirodys kultu tampanti elektroninės muzikos grupė. Tačiau visi spėjimai dažniausiai būdavo prašauti pro šalį, mat nuo 2014-ųjų iki pat dabar „Daft Punkai” nekoncertavo.
Tačiau šiandien, panašu, yra ta diena, kai hito „Get Lucky” kūrėjai ir atlikėjai nusprendė nutraukti tylos įžadus.
Prieš kelias valandas „Daft Punk” paskelbė pirmą savo pasirodymą per pastaruosius trejus metus. Paaiškėjo, kad duetas vasario 12 dieną drauge su The Weeknd sugros šių metų „Grammy” įteikimo ceremonijoje . Beje, atsitiktumas ar ne, tačiau paskutinis „Daft Punk” pasirodymas tais 2014-aisiais taip pat vyko „Grammy” apdovanojimuose.
Kol kas nėra patvirtinta, kokius kūrinius grupė atliks po dviejų savaičių įvyksiančioje šventėje, tačiau nedaug kas abejoja, kad tai bus dvi kartu su „The Weeknd” jau anksčiau išleistos dainos „I Feel it Coming” ir „Starboy”.
Pasirodžius šiai žiniai įvairiuose muzikos forumuose nedviprasmiškai imta svarstyti, kad šis pasirodymas žymi ir naujo „Daft Punk” koncertinio turo pradžią. Ar tai tiesa – sužinosime jau artimiausiu metu.
Rytoj amerikiečių roko kolektyvas Highly Suspect oficialiai pristatys savo naują pilną studijinį albumą „The Boy Who Died Wolf“, kurį jau dabar galite perklausyti „NPR“ grojaraštyje.
Highly Suspect muzikinę karjerą pradėjo grodami kitų muzikantų dainas baruose, tačiau vienam prodiuseriui jie taip „krito į akį“, jog šie iš karto gavo kontraktą su jo įrašų kompanija.
Vasarį grupė grojo „Grammy“ muzikos apdovanojimuose, kur taip buvo nominuoti net dviejose kategorijose – už geriausią metų roko kūrinį ir už geriausią metų roko albumo. Tiesa, tąkart laimėti apdovanojimo grupei nepavyko.
Panašu, kad R&B ikona D‘angelo visgi tęs savo pažadą įrašyti trečiąjį studijinį albumą, kaip buvo sakyta prieš metus. Šiandien dalinamės nauja daina „Sugah Daddy“. Primename, kad paskutinysis atlikėjo įrašas „Voodoo“, apdovanotas „Grammy“ statulėle, buvo išleistas prieš 14 metų.
Kai trys ambicingai talentingi muzikantai susėda prie vieno stalo ir atranda bendrą skambesio kalbą, užgimęs projektas yra tiesiog „pasmerkiamas“ sėkmei. „The Acid“ – tai šviežias britų atlikėjo „RY X“, kurio genialus „Howling“ vis dar sukasi melomanų ausyse, „Grammy“ nominuoto prodiuserio Adam Freeland ir Steve Nalepa, prodiusavusio „Drake“ bei „The Weeknd“ bendro darbo vaisius, ne kartą svečiavęsis manoMUZIKOS puslapiuose, tačiau šiandien keliaujantis į manoATRADIMAS skiltį. Spustelėjus „play“ nebeturėtų kilti klausimų, kodėl.
Apie trumpą „The Acid“ priešistorę Adam Freeland pasakoja, jog Steve Nalepa pažinojo seniai, iš laikų, kai abu gyveno Kalifornijoje (JAV), o su „RY X“ keliai buvo susikirtę prieš porą metų, tačiau mintis kažką įrašyti drauge išsirutuliojo susitikus viename bendrų pažįstamų gimtadienyje. Pradžioje neturėdami planų kurti pastovios grupės, trys muzikantai užsidarė įrašų studijoje 10-čiai dienų, o po jų spontaniškai užgimė „The Acid“ trumpagrojis (EP), kuris dienos šviesą išvys jau kitą savaitę.
Beje, muzikos mylėtojų kalendoriuose apibraukta ne tik ši data, tačiau ir birželio pradžia, kai trijulė ketina išleisti albumą, kuris rimtai kėsinasi tapti vienu įdomiausių šių metų debiutų. Nekantriai laukdama šio įrašo manoMUZIKA.lt ragina ir jus drauge su mumis sekti pirmuosius trio žingsnius „The Acid“ projekto amplua.
Naujas britų atlikėjo „RY X“ ir dviejų jo tautiečių prodiuserių – „Grammy“ nominuoto Adam Freeland bei Steve Nalepa, dirbusio su „Drake“ bei „The Weeknd“ – projektas „The Acid“ balandį ketina pristatyti debiutinį EP.
Pažindiname su tikrai dėmesiu vertu skambesiu ir dalinamės projekto kūrinio „Basic Instinct“ vaizdo klipu.
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
Pastarasias kelias savaites naujos savo muzikos „trupiniais” besidalinusi kanadiečių indie rock grupė „Arcade Fire” driokstelėjo į portalą „YouTube” patalpinusi visą naujausią savo albumą „Reflector”.
„Reflector” yra ketvirtasis pilnas studijinis grupės albumas. Primame, jog ankstesnis 2010 metais išleistas albumas „The Suburbs” susilaukė labai gerų vertinimų iš muzikos kritikų, tinklaraštininkų ir fanų. Be to, albumas buvo apdovanotas prestižiniu „Grammy” apdovanojimu kaip geriausias metų albumas.
Ryški amerikiečių scenos žvaigždė Lenny Ktravitzas sausio pabaigoje ketina pristatyti dokumentinį filmą apie savo kūrybos metus.
Filme „Looking Back One Love“ peržvelgiama 22 metų kūrėjo bei atlikėjo karjera iki pat 2011-aisiais išleisto Lenny darbo – devintojo studijinio albumo „Black And White America“.
Juostoje puikiai perteikta ne tik amerikiečių multiinstrumentalisto muzikavimo istorija, bet ir Bahamų kultūra, mat Lenny Kravitzas šiuo metu kuria naujoje savo įrašų studijoje „Gregory Town Sound“, įkurtoje Bahamų salyne.
Amerikiečių indie muzikos pasididžiavimas, kultinė „Bon Iver“ grupė dalyvavo muzikinėje televizijos laidoje „Austin City Limits“, kurio įrašas buvo pristatytas tik vakar. Puslapio viršuje galite pamatyti 20 minučių ištrauką iš pasirodymo, o pilną, beveik valandos trukmės koncertą pamatysite paspaudę ČIA.
„Bon Iver” (kadras iš pasirodymo vaizdo įrašo)
Koncerte išgirsite „Grammy“ muzikos apdovanojimų laureatų atliekamus kūrinius iš pirmojo „For Emma, Forever Ago“ ir antrojo – „Bon Iver“ studijinio albumo. Įraše skamba „Perth“, „Skinny Love“, „For Emma“ ir daugelis kitų garsiausių grupės kūrinių.
Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:
01 Perth
02 Minnesota, WI
03 Brackett, WI
04 Towers
05 Blood Bank
06 Skinny Love
07 Hinnom, TX
08 Wash.
09 Beth/Rest
10 For Emma
Pratęskite savaitgalį su puikia „Bon Iver“ muzika!
Šiek tiek paatvirausiu: negausios manoMUZIKA.lt šeimynos narius, be abejonės, vienija meilė muzikai, bet nepaisant to, kiekvieno iš mūsų grotuvuose dyla skirtingo žanro kompaktai. Tai džiugina, nes dažniausiai be didesnių vidinių diskusijų natūraliai pasiskirstome, kurį vasaros festivalį kiekvienas iš mūsų labiausiai trokštame išgirsti. Visgi, prieš „Tamsta muzika 2012“ teko traukti burtus – pamatę festivalio dalyvius į Varėnos dainų slėnio salą patekti norėjome visi.
Monika Liu pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
„Tamsta“ komanda tiek klubo renginių cikle, tiek kasmetinės muzikos fiestos programoje išties išlaiko savo pačių susikurtą aukštą kokybės kertelę, bet kartkartėm lyg iš giedro dangaus drioksteli visai ne ekonominės skonio klasės atlikėją ar grupę ir priverčia gerąja prasme išsižioti: „Lietuvoje?! Ar tikrai nesapnuoju?“. Šiųmetiniu festivalio karūnos brangakmeniu, mano subjektyvia nuomone, tapo australas, „Grammy“ laureatas Sam Sparro, kurio pasirodymas išties išsiskyrė profesionalumu. Bet apie viską – „tiesiai per aplinkui“.
Antis pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Ne paslaptis, jog vasarą muzikos mylėtojai Lietuvoje turi kur pamaloninti ausis. Skeptikams skubu paprieštarauti – ar teko regėti manofestivalis.lt renginių kalendorių? Kiekvieną šilčiausio metų sezono savaitgalį galima rinktis skirtingą Marijos žemės kampelį su ten aidinčiu muzikiniu festivaliu, o neretai tomis pačiomis datomis sutampa keli ir daugiau pasiūlymų – pridėk dar kaimynines valstybes ir belieka susiplėšyti į dalis arba su atodūsiu išleisti visus metus taupytus litukus.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
„Be2gether“ antrus metus skaičiuojant „laikinąjį atilsį“ „Tamsta muzika“ festivalis tapo vieninteliu tokios muzikinės koncepcijos vėliavnešiu gausioje pasiūloje. Nemeluosiu – šiemet iš nuolatinių lankytojų pusę ausies teko išgirsti niurzgėjimų apie tai, jog festivalio programoje „ir vėl tas pats“, bet žmonių gausa bei net ir antrąją festivalio dieną beplūstantys nauji klausytojai formuoja kiek kitą išvadą – ketvirtus metus rengiama „Tamsta muzika“, kasmet sutraukianti apie 7000 muzikos mylėtojų, tampa tradicija. O tradicijos, kaip žinia, tuo ir pasižymi – kaskart žinai, ko sulauksi, kam tai skirta ir, kas svarbiausia, jog kitais metais – vėl tai kartosi.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Taigi, šiųmetinis „Tamstos“ muzikinis meniu netapo išimtimi – skambesio su roko prieskoniais mylėtojai galėjo būriuotis „Karma“, Andriaus Mamontovo, „Antis“ „Colours of Bubles“, „Flying Pillows Project“, „Stiffer“, pasirodymuose, elektronikai prisiekę – linguoti į taktą skambant Leon Somov ir Jazzu, hip-hop ritmui atsidavę – trypti su „Tie geresni“, „Dee & Kamy” ir „G&G sindikatu”, šeimyniškai atsipalaiduoti atvykę ar tiesiog neįpareigojančio kokybiško gyvo pasirodymo trokštantys – ploti į taktą pagal „The Ball & Chain“, Migloko, „Saulės Kliošas“, „Electric Wire Hustle“ muziką, nenustygstantys vienoje vietoje galėjo džiaugtis ne tik užvedančiu „Brazilian Girls“ ar Sam Sparro pasirodymu, bet ir turėjo puikią progą nesitraukti nuo visas tris dienas veikiančios Gatvės šokių scenos. Išties, per tris muzikines paras buvo visa vaivorykštė pasirodymų. Beje, kaip visuomet, renginy netrūko ir įvairių pramogų, meno erdvių, maisto, gėrimų bei apsauginių darbuotojų.
Sam Sparro pasirodymas (nuotr. manoMUZIKA.lt)
Diskutuojant apie tokį organizatorių pasirinkimą, vėlgi, teko išgirsti kiek snobiškumu atsiduodančių replikų apie „komerciniu renginio atsiperkamumu kvepiančią muzikinę mišrainę“, tačiau, vadovaujantis A. Mamontovo dainos fraze „kaip žiūri, taip ir matai“, savo ruožtu, neturėdami teisės nei smerkti, nei teisinti, reziumuojame, jog „Tamsta muzika“ festivalis nėra subalansuotas muzikos mylėtojui, kuris yra krauju prisiekęs vienam konkrečiam muzikiniam stiliui. Religijos postulatu „vienintelė tiesa“ čia nedvelkia ir tuo daugelis čia kasmet sugrįžtančių tikrai džiaugiasi.
Amerikietė Norah Jones, kurios švelniam, bet stipriam vokalui neretai klijuojama „aksominio balso“ etiketė, vasarą plušo prie amerikiečių prodiuserio, „Grammy“ laureato „Danger Mouse“ (tikrasis vardas Brianas Burtonas) projekto „Rome“, apie kurį prisiminti galima čia.
Na, o šią savaitę atlikėja, savo apdovanojimų bagaže talpinanti 12 „Grammy“ statulėlių, paskelbė, jog gegužės 1 pasirodys naujausias – penktasis – studijinis albumas „Little Broken Hearts“, prodiusuotas to paties „Danger Mouse“.
Įrašą sudarys 12 naujų kūrinių:
1. Good Morning
2. Say Goodbye
3. Little Broken Hearts
4. She’s 22
5. Take It Back
6. After The Fall
7. 4 Broken Hearts
8. Travelin’ On
9. Out On The Road
10. Happy Pills
11. Miriam
12. All A DreamSee More
„Brianas [prodiuseris „Danger Mouse“, aut. past.] turi puikią Russo Meyerio plakatų kolekciją savo studijoje“, – pasakojo Jones, – o būtent šis posteris, pavadinimu „Mudhoney“ buvo tiesiai prieš sofą, kurioje aš sėdėdavau kasdieną. Visuomet žiūrėdavau į jį ir galvodavau „tai taip kieta, noriu atrodyti kaip ji!”. Pamenu, žvilgčiodavau į plakatą visą laiką, kol įrašinėjome albumą. Tai puiki vizualizacija“.
Norah Jones albumo „Little Broken Hearts“ viršelis (kairėje) ir „Mudhoney“ plakatas (dešinėje)
Dar viena puiki žinia yra ta, jog, ko gero, norėdama „apšildyti“ gerbėjus prieš naujos medžiagos pasirodymą, dainų kūrėja vakar padovanojo savo gyvo garso koncertą, kuris vyko Niujorke. Beveik valandos trukmės „dienos desertu“ galite pasimėgauti čia.
Grupės „Bon Iver” lyderis Justinas Vernonas, praėjusį savaitgalį laimėjęs 2 apdovanojimus „Grammy” ceremonijoje, buvo priverstas aiškintis dėl savo žodžių, pasakytų atsiimant statulėlę „Geriausios Naujos Grupės” kategorijoje.
Ne kartą skeptiškai vertinęs pop muzikos apdovanojimus Verononas, kalbėdamas su „Spin” prisipažino nemanantis, kad „Grammy” yra absoliutus blogis.
„Ed Droste (iš „Grizzly Bear„) ceremonijos metu parašė man sms žinutę: „Laimėk ką nors indie muzikos vardan”. Nežinau ką jis turėjo omenyje sakydamas „indie„. Galime sukurti po dešimt savų „indie” apibrėžimų, tačiau ne visi su jais gali sutikti. Tačiau jis yra geras mūsų bičiulis ir buvo smagu gauti iš jo palaikomąją žinutę. Aš tikrai neneigiu, kad „Grammy” apdovanojimai turi istorinę reikšmę. Tai – vis dar svarbus įvykis muzikos industrijoje. Tačiau man, kaip kūrėjui, šie apdovanojimai tiesiog nėra tokie svarbūs”.
„Bon Iver” lyderis prisipažino, kad ceremonijoje pasakė ne viską, ką norėjo pasakyti, nes „iškirpta” dalis buvo paremta subjektyviais kriterijais. „Iškirptoje” dalyje turėjo nuskambėti šie žodžiai: „Šį apdovanojimą sunku priimti todėl, kad yra labai daug talentingų muzikantų. „Bon Iver” – tai būtis, į kurią sudėjau labai daug savęs. Ir tai padariau ne tik aš, mat „Bon Iver” savęs atidavė labai daug žmonių. Tad apie šią grupę sunku galvoti kaip apie muzikinį atlikėją. Tai ne grupė. „Bon Iver” – tai idėja.
Savaitgalį „Grammy” ceremonijoje triumfavusi britų atlikėja Adele pareiškė ketinanti dingti iš muzikinės scenos penkeriems metams. Muzikantė prisipažino „persivalgiusi” muzikos ir dabar nori susikoncentruoti į draugystę su vaikinu, kuri dėl jos įtempto grafiko jau pradėjo irti.
„Turiu galybę laiko sukurti linksmą įrašą. Taip pat galiu būti įsimylėjusi ir laiminga. Nežinau ką darysiu tada… Gal ištekėsiu, susilauksiu vaikų ir pasisodinsiu daržovių lysvę”. – žurnalui „Vogue” sakė ko gero populiariausia 2011 metų atlikėja.
manoMUZIKA primena, kad praėjusiais metais išleistas Adele albumas „21” sumušė visus populiarumo rekordus ir tapo perkamiausiu daugelyje šalių (įskaitant ir Didžiąją Britaniją bei Jungtines Amerikos Valstijas).
Vieną geriausių praėjusių metų albumų išleidusi Viskonsino grupė „Bon Iver” atsisakė pasirodyti prestižinėje „Grammy” muzikinių apdovanojimų ceremonijoje.
Justinas Vernonas iš "Bon Iver"
Net ir faktas, kad „Bon Iver” pretenduoja laimėti 4 „Grammy” statulėles, neprivertė grupės lyderio Justino Vernono sutikti su rengėjų iškeltais reikalavimais pasirodymui.
„Norėjome atlikti savo muziką, tačiau to padaryti mums neleido, nes vertė bendradarbiauti su kitu atlikėju. Jautėmės mažų mažiausiai keistai, mat praėjusiais metais išleidome puikų albumą, sulaukėme daug komplimentų ir meilės, tačiau mums neleido atlikti savo kūrybos dainų. Staiga buvome prašomi groti tą muziką, kuri su mumis neturi visiškai nieko bendro. Mes tiesiog pasiūlėme jiems atsiknisti, tačiau manęs neapleidžia nuojauta, kad jie paprasčiausiai nenorėjo, kad mes grotumėme renginio metu.” – sakė „Bon Iver” lyderis kalbėdamas su Billboard.com
Žurnalistų paklaustas su kuriais atlikėjais jiems buvo siūloma pasirodyti „Grammy” ceremonijoje, Justinas Vernonas buvo lakoniškas: „Mums siūlė atlikti dainą su nuostabiais žmonėmis. Su jais aš tikrai norėčiau bendradarbiauti. Tačiau šiuo atveju kalba sukasi ne apie tai. Ne šie žmonės turi nuspręsti kas ir kaip gros rokenrolą. Rokenrolas – tai žmonės, grojantys gitaromis, jų draugai ir vadybininkai”.
Dažniausiai manoMUZIKOS palikti už dėmesio ribų „Grammy” apdovanojimai šiemet tiesiog negali likti nepaminėti.
Bon Iver albumo "Bon Iver" viršelis
Vakar vėlai vakare (Lietuvos laiku) paskelbus pretendentų atsiimti „Grammy 2011” sąrašą, nuostabos (gerąja prasme) išraiška turėjo atsirasti ne vieno žmogaus, besidominčio ‘kitokia’ muzika veide.
Didžiausias netikėtumas – tai šiemetiniai indie muzikos lyderiai „Bon Iver„, kurie net keturis kartus buvo paminėti skelbiant apdovanojimų nominantus. Populiariosios muzikos „blizgančiame” įvykyje, kuris įvyks ateinančių metų vasario 12 dieną Justinas Vernonas gali atsiimti prizą už metų dainos („Holocene„), metų įrašo („Holocene”), metų naujoko ir geriausio alternatyvaus albumo kategorijose.
Ko gero didžiausiu „Grammy” nesusipratimu jau dabar galima vadinti nominaciją „metų daina”, kurioje tarp pretendentų atsidūrė šabloniška „Coldplay” daina „Every Teardrop Is A Waterfall„
Kultinė alternatyvaus roko grupė „Garbage“ planuoja sugrįžimą į sceną po septynerių metų tylos – 2012 kolektyvas žada pristatyti naują albumą.
Po pastarojo grupės įrašo „Bleed Like Me“, išleisto 2005-aisiais, grupė padarė kūrybinę pertrauką. Tiesa, po poros metų buvo pristatytas „Garbage“ dainų rinkinys, tačiau naujos medžiagos grupė nekūrė seniai.
Grupė, susidedanti iš škotės Shirley Manson, amerikiečių Duke Eriksono, Steve Markerio bei Butcho Vigo, susikūrė 1994-aisiais. Jų bendravardis debiutinis albumas kitais metais du kartus tapo platinininiu, o 1998 metais su darbu „Version 2.0“ kolektyvas buvo nominuotas dviem „Grammy“ apdovanojimams. Deja, tuomet sėkmė juos aplenkė – „geriausio roko albumo“ kategorijoje juos pralenkė Johnas Fogerty, o „geriausias metų albumas“ atiteko Bobo Dylano įrašui „Time Out Of Mind“.
Šiuo metu grupė pluša prie naujojo albumo darbų Los Andžele, o pirmieji kūrybos rezultatai bus pristatyti jau šį mėnesį. Komentuodami naująjį įrašą „Garbage“ nariai teigė, jog metų metus užgniaužta ir mintyse nešiota muzika tarsi pati susirado būdus išlįsti viešumon: neaiškios nuotrupos mobiliųjų telefonų atmintyje, iš pokalbių gimstantys dainų žodžiai bei kitos šiuolaikinės kompiuterinės technologijos netikėtai atvedė prie tikslo. „Kuriame įrašą, kupiną tokios muzikos, kurią mylime. O naujosios dainos labiau buvo įkvėptos to, ko negirdėjome ir pasigedome nei to, ką girdėjome aplink“. – užsienio žurnalistams atsikleidė kolektyvas.
Panašu, jog ir patys Shirley, Duke, Steve ir Butchas kur kas geriau sutaria vienas su kitu nei prieš išsiskyrimą. „Šį kartą kuriame tik po dvi savaites, o tuomet darome pertrauką. Nepaprastai sėkminga formulė. Ne tik užtikrina, jog kiekviena sesija yra produktyvi, bet ir toks būdas leidžia saikingai mėgautis vienas kito draugija. Eh, visgi laiminga pabaiga tikrai egzistuoja“ – atsidūsdama pasakoja Shirley Manson.
Savo ruožtu manoMUZIKA pasižada laiku pasidalinti naujienomis iš „Garbage“ stovyklos apie naujų kūrinių pasirodymą.
Šiandien manoMUZIKA jums pristato puikų amerikiečių rnb atlikėjos Aaliyah kūrinio „Rock Da Boat” remiksą, kurį padarė mažai žinomas kanadiečių didžėjus „Shash’u„. Tiesą sakant, daugiau informacijos, nei pateikta atlikėjo soundcloud puslapyje, apie „Shash’u” ir neturime.
Kurdamas šį remiksą „Shash’u” panaudojo amerikiečio „Dâm-Funk” kurtus ritmus bei Aaliyah vokalą ir tą padarė tikrai meistriškai.
Tiesą sakant, remiksas buvo sukurtas maždaug prieš mėnesį atlikėjos žūties deštmečiui paminėti. O kas svarbiausia – Aaliyah žuvo nukritus lėktuvui, kai skrido iš Bahamų salų atgal į JAV po muzikinio klipo šiam kūriniui filmavimo. Atlikėja žuvo būdama vos 22 metų, nors iki to laiko i jau buvo spėjusi išleisti 3 oficialius albumus, sulaukusius milžiniško pasisekimo JAV. 2000 metais, išleidusi singlą „Try Again”, Aaliyah buvo nominuota prestižiniam Grammy apdovanojimui kaip viena geriausių tų metų vokalisčių.
Viršuje – puikus gero kūrinio remiksas vakaro atsipalaidavimui.
Tarp kitko, šį remiksą galite atsisiųsti nemokamai.
Naujasis „Blink-182“ albumas „Neighborhoods“ pasirodys rugsėjo 27 dieną. Grupės gerbėjai šio darbo laukė net ištisus septynerius metus! Balsingasis Kalifornijos pop-punk trejetukas kadaise garsėjo ne tik savo ironiškai juokingomis dainomis, bet ir nešvankiais juokeliais koncertų metu, tatuiruotėmis bei paauglišku entuziazmu. Galbūt todėl 2003-iaisiais metais išleistas albumas „Blink-182” sulaukė prieštaringų vertinimų. Alternatyvaus roko eksperimentai ir surimtėjusi dainų tematika atbaidė nemažą dalį senųjų gerbėjų, laukusių dar vieno tualetiniu humoru persmelkto perliuko, bet mano kuklia nuomone, „Blink-182” kaip tik ir buvo brandžiausias bei labiausiai išbaigtas grupės darbas. Dainas apie masturbaciją, nenusisekusius pasimatymus ir mokyklos koridorius pakeitė meilė, netektis, išsiskyrimai, ir panašios gyvenimiškos problemos. Nėra ko stebėtis, juk bosistas Markas Hoppusas, gitaristas Tomas DeLonge ir būgnininkas Travisas Barkeris yra jau trisdešimtmetį perkopę vyrai, šeimos žmonės ir mylintys tėveliai, mokyklos suolus palikę toli praeityje. Pasikeitimus grupės muzikoje anuomet įvertino net pats Robertas Smithas (iš „The Cure“), kartu su „Blink-182“ įrašęs dainą „All of This“. Deja, jau kurį laiką virę nesutarimai grupės branduolyje paaštrėjo dar labiau ir virto kivirčais. 2005-aisiais DeLonge paliko savo draugus muzikantus ir subūrė naują kolektyvą pavadinimu „Angels & Airwaves“, o Hoppusas su Barkeriu tęsė muzikinę veiklą po grupės „+44“ vėliava. Jie nustojo šnekėtis su DeLonge, o šis spaudoje pareiškė nemanantis, jog dar kada nors jie vėl gros kartu. Štai taip paprastai, bet triukšmingai šis energingasis trejetukas nutraukė savo veiklą.
Naujasis Blink-182 darbas „Neighborhoods“ – ilgai brandintas vaisius. Praėjo septyneri metai. Per tiek laiko gali nutikti daug kas. Daug kas ir nutiko. 2008-ųjų rugsėjį netikėtai mirė ilgametis grupės draugas ir prodiuseris Jerry Finnas. Jį ištiko smegenų hemoragija. Tų pačių metų rugsėjo 9-ąją Travisas Barkeris ir jo artimas draugas bei kolega Adamas Goldsteinas (dar zinomas kaip DJ AM) pateko į lėktuvo katastrofą, kurią, sužeisti ir smarkiai apdegę, jie išgyveno tik dviese, o likusieji keturi lėktuvu skridę žmonės žuvo. Užnugaryje kvėptelėjusi mirtis greit sutaikė kadaise besipykusius muzikantus. „Tai yra pats tinkamiausias laikas mesti visą tą šūdą velniop,“ spaudoje tada sakė DeLonge. „Nesvarbu kas atsitiko tarp manęs ir Barkerio praeityje. Viskas tampa nebesvarbu, kai išties pajunti, kad bet kurią akimirką gali žmogaus netekti amžiams.“ Širdis vienas kitam atvėrusi trijulė netrukus vėl žengė į studiją išlieti viską, kas susikaupė per laiką, o bičiulystė tarp jų rodos geresnė nei bet kada ankščiau.
Blink-182 (nuotr. iš oficialaus grupės Facebook puslapio)
Tai atsispindi ir naujajame albume. Čia nerasite nei „Whats My Age Again?“, nei „First Date“, nei tuo labiau „Mother‘s Day“. Nebėra juodo humoro ir lėkštų hitų, o ir keiksmažodžių kiekis apkarpytas. O kas liko? Liko tas pats nei minutei nenutilstantis Traviso Barkerio būgnijimas, harmoningas Hoppuso ir DeLonge duetas, aštrios gitaros ir vingrūs dainų tekstai. Tai, be abejonės, tikrai tie patys „Blink-182“, kuriuos aš žinojau ir mėgau mokykloje, tačiau pasikeitė dainų tematika. Dabar jie – nebe mokytojus šiurpinę nepraustaburniai. Jie – suaugę, rimti muzikantai, nestokojantys idėjų ir turintys tiek parako, kad jo tikrai nereikia pirkti pigiu humoru. O ko jau ko, bet iškalbos jiems nestinga. Be to, jaučiasi ankščiau nedominavęs asmeniškumas, kurio persmelktos ne tik naujosios kompozicijos, bet ir albumo viršelis. Viršelio įrašuose dėkojama Ava ir Jonui (DeLonge vaikams), Jackui (Hoppuso sūnui), Alabama ir Ati (Barkerio dukrai ir įdukrai), albumo viršelio autoriui Mike Giantui, Chloe (DeLonge numylėtam labradoro retriveriui) ir, be abejo, pareikšta pagarba neseniai anapilin išėjusiam grupės sėbrui DJ AM. Natūralu, kad naujose kompozicijose jaučiasi tiek „Angels & Airwaves“, tiek ir „+44“ įtaka, bet „Blink-182“ liko ištikimi savo tradicinei pop-punk formulei – greičiui, harmonijai ir skambiems priedainiams – kuria jie sėkmingai mėgaujasi toliau.
“Neighborhoods” mane ir nustebino, ir pradžiugino. Taip skaniai neklausiau Blinkų albumo nuo pat 2003-ųjų. Tai tas darbas, kurio iš „Blink-182“ ilgai laukiau ir tikėjausi. Tai tas darbas, kurį žinojau, jog jie gali sukurti. Be to, džiugu, kad 2003-ųjų albumas „Blink-182“ yra jau nebe vienintelis keistuolis grupės diskografijoje. Tikiuosi, kad kaip devintajame dešimtmetyje „Blood Sugar Sex Magic“ atvėrė Red Hot Chili Peppers duris į naujus vandenis, taip ir „Blink-182” bei “Neighborhoods” taps naujos trijulės eros pradžia. Dabar labiau nei bet kada ankščiau gerbiu Tomą DeLonge, Marką Hoppusą ir Travisą Barkerį kaip muzikantus ir kūrėjus. Labiau nei bet kada ankščiau vertinu jų muzikinius sugebėjimus ir tikiu jų ateitimi. Manau, kad panašiai jaučiasi ir jie patys. Juk ne veltui iškart po 51-ųjų „Grammy“ apdovanojimų (kurių metu visi trys muzikantai po ilgo laiko besišypsantys pasirodė scenoje kartu) grupės tinklapyje puikavosi žinutė skelbianti: „Trumpai tariant, mes grįžom. Ta prasme, tikrai grįžom! Tęsiame reikalus nuo ten, kur juos palikome, ir dar daugiau. Studijoje rašome dainas ir įrašinėjame naująjį albumą. Vėl ruošiamės pasauliniam turui. Draugystė pataisyta. Po septyniolikos metų šlovės viskas tik prasideda!“
Introdukcinis „Neighborhoods“ singlas „Up All Night“ – pirmoji po balta vėliava parašyta daina internetą, televiziją ir radijo bangas pasiekė liepos 14 dieną ir buvo palankiai įvertinta.
„Neighborhoods“ tebūna paminklu „Blink-182“ susitaikymui. Aš tikiuosi, kad jų laukia dar ilgesnė nei septyniolikos metų karjera. Ištikimi gerbėjai, manau, neprieštaraus. O galbūt dabar ir tie, kurie ankščiau spjaudavo į Blinkus, bet paslapčia nudžiugdavo MTV ekrane išvydę anuometines pop žvaigždes pašiepiantį „All the Small Things” videoklipą nebebijos pripažinti, kad ši trijulė nusipelno teigiamų žodžių.
Kultinė alternatyvaus roko grupė „
