Noel Gallagher

OASIS koncertas Edinburge: karaliai, kurie svajones pavertė tikrove

Britpopas niekada nebuvo tik muzika. Tai buvo kultūrinis mūšis, identiteto paieška, kartos balsas. 1995-aisiais, kai “Oasis” ir “Blur” susirėmė dėl pirmos vietos britų topuose – „Country House“ prieš „Roll With It“ – tai tapo ne tik muzikiniu ginču, bet ir simboliniu susidūrimu tarp šiaurės ir pietų, tarp darbo klasės ir meno mokyklos, tarp žaliavinės energijos ir rafinuotos ironijos. Tą mūšį laimėjo “Blur”, bet laikui bėgant būtent OASIS tapo britpopo širdimi.

Prieš dvejus metus buvau Wembley stadione, kur “Blur” surengė savo neįtikėtiną sugrįžimo šventę. Tai buvo nuostabu – nostalgiška, energinga, jautru. Bet dabar – Edinburgas. ir kita istorija. Istorija tų, kurie prieš beveik trisdešimt metų metė pirštinę Blurams.

„OASIS”. pasirodymas – ne šiaip koncertas. Tai gyvenimo įvykis. Ir netgi nepaisant to, kad norėjau į Mančesterį – namų sceną. Kai nepavyko gauti bilietų ten – bandžiau Londone. Bet kai nesekmė aplankė ir čia, išsigelbėjimu tapo Edinburgas – miestas, kuriame, atrodė, jog “Oasis” fanų yra daugiau nei vietinių gyventojų.

Svajonė, kuri brendo metų metus

Esu OASIS gerbėjas nuo paauglystės. Turiu visus jų albumus – nuo žaliavinio, bet genialaus “Definitely Maybe”, iki paskutinio, melancholiškai brandaus “Dig Out Your Soul”. Jų muzika mane lydėjo per gyvenimo viršūnes ir nuokalnes. Ir kai 2009-aisiais jie išsiskyrė, atrodė, kad svajonė juos pamatyti gyvai liks tik svajone. Bet štai – po daugybės metų, po nesibaigiančių brolių Gallagherių dramų, po tūkstančių spekuliacijų – jie grįžta. Ir man, po ilgų pastangų, pavyko gauti bilietą į šį istorinį koncertą Edinburge. Tai buvo ne šiaip sėkmė. Tai buvo likimas.

Britpopo imperatoriai

“Oasis” – tai ne tik grupė. Tai epocha. Jie pardavė daugiau nei 75 milijonus įrašų visame pasaulyje. Jie turėjo 22 dainas, pasiekusias UK Top 10, iš kurių aštuonios tapo numeris vienas. Jų albumas (What’s the Story) Morning Glory? – vienas perkamiausių visų laikų britų albumų. Jie buvo balsas tų, kurie augo tarp blokinių rajonų, futbolo stadionų ir svajonių, kurios atrodė per didelės mažam miestui. Jie buvo paprasti vaikinai iš Mančesterio, bet jų muzika skambėjo taip, lyg jie būtų gimę scenai.

Ir tada – Knebworth. 1996-aisiais OASIS surengė du koncertus, kuriuose dalyvavo 250 tūkstančių žmonių. Bilietų norėjo daugiau nei 2,5 milijono – tai buvo didžiausias paklausos šuolis britų koncertų istorijoje. Jie buvo ne tik populiarūs – jie buvo fenomenas. Jie buvo laikmečio balsas, kartos veidas, britpopo širdis.

Richard Ashcroft – melancholijos ambasadorius

Vakaro pradžia Edinburge – įspūdinga (tiesa, praleidome „Cast” nes susidarė tokios spūstys, kad vėlavome praktiškai visur, kur tik galėjome).

Scenoje pasirodo Richard Ashcroft – „The Verve“ lyderis, britpopo poetas, kurio „Bittersweet Symphony“ tapo vienu iš visos eros manifestų. Jo balsas – gilus, šiek tiek šiurkštus, bet kupinas emocijos – puikiai įveda į tai, kas laukia vėliau. Jis ne tik apšildo – jis primena, kad britpopas buvo ne tik muzika, bet ir pasaulėžiūra. Jo pasirodymas – tai pagarba epochai, kuri dar gyva. Ir netgi žiūrint į jį atrodo, kad drauge su juo teko ne tik augti, bet ir išgyventi. Jo kūriniai (kurių gretose – puikiai pažįstami “Sonet”, “Bitter Sweet Symphony” ir kultinis “Drugs Don’ t Work) sugebėjo grąžinti ten, kur buvo gera – į paauglystę, kurioje nerūpėjo niekas, tik muzika, polėkis ir valiūkiškos dienos.

Kai skamba himnai

Ir tada – jie. Lygiai 15 po aštuntos. Noel ir Liam. Du poliai, du ego, du genijai, dvi asmenybės. Jų dinamika – kažkiek vis dar atrodo įtempta, bet būtent tai ir kuria tą unikalią atmosferą, kurią jauti kiekviename akorde. Jie pradeda su „Hello“ – ir minia sprogsta. Tai ne tik daina. Tai pareiškimas. Tai priminimas, kad jie vis dar čia. Ir vis dar karaliai.

Grojaraštis – tai svajonė. „Supersonic“, „Cigarettes & Alcohol“, „Morning Glory“, „Slide Away“, „Live Forever“, „Acquiesce“, „Some Might Say“, „Little by Little“, „Stand By Me“, „Cast No Shadow“, „Roll With It“, „Fade Away“ – kiekviena daina yra ne tik hitas, bet ir emocinis peizažas. „Slide Away“ – viena gražiausių jų meilės dainų, parašyta vos per kelias valandas, bet iki šiol skambanti kaip nuoširdžiausia išpažintis.

„Live Forever“ – daina, kurią Noelis sukūrė kaip atsaką į Kurto Cobaino pesimizmą. Ji – apie tikėjimą, apie norą palikti pėdsaką, apie tai, kad gyvenimas – vertas gyventi. Liamas ne kartą yra sakęs, kad “Live Forever” – tai daina jų mamai. Ko gero iš eilučių „Maybe I don’t really wanna know how your garden grows” galima suprasti, kad Liamas nemelavo.

Kai Noelis po trumpo atokvėpio atsistoja ir su akustine gitara pradeda „Talk Tonight“ – dainą, parašytą po vieno iš brolių konfliktų, kai jis pabėgo iš turo JAV ir pasislėpė pas nepažįstamą merginą –minia nutyla. Jo balsas – švarus, šiltas, šiek tiek melancholiškas – skamba kaip išpažintis. Tai viena iš tų akimirkų, kai muzika tampa išpažintimi, o tūkstančiai žmonių – liudininkais.

Kai skamba „Half the World Away“, daina, kurią daugelis pažįsta iš britų serialo „The Royal Family“, bet kuri visada buvo daugiau nei tik garso takelis – minia vėl susilieja į vieną balsą. Tai daina apie ilgesį, apie norą pabėgti, apie tylų troškimą būti kažkur kitur. Ir kai ją traukia tiek jauni, tiek vyresni, tiek tie, kurie su šia muzika užaugo, tiek tie, kurie ją atrado vėliau – tai tampa kolektyvine malda. Ne religine, o žmogiška.

Publika – tūkstančiai širdžių vienu ritmu

Publika – tai atskira istorija. Dešimtys tūkstančių žmonių (o Edinburgo stadione tilpo beveik 70 tūkstančių) – nuo paauglių iki tėvų su vaikais, nuo senų gerbėjų iki tų, kurie OASIS atrado per „Wonderwall“ YouTube’e. Visi – viename ritme. Kai Liam ištaria „you all right, Edinburgh?“, minia atsako taip, lyg tai būtų jų gyvenimo klausimas. Kai skamba pirmieji „Wonderwall“ akordai – žmonės apsikabina, kai kurie verkia, kai kurie tiesiog stovi ir klausosi. Tai ne daina. Tai mano epochos himnas. Tai kažkas, ko neįmanoma apibūdinti žodžiais. Tai reikia pajausti. Galbūt net ne tik pajausti, bet visomis esybės dalelėmis išjausti.

Scena – šviesos ir šešėlių architektūra

Scenografija – paprasta, bet efektinga. Broliai neturi tikslo maskuoti savo muzikos po išskirtiniais šviesos efektais, mat jų kūryba kalba už save – tam nereikia jokių išskirtinių šviesos efektų. Didžiuliai LED ekranai rodo archyvinius kadrus, spalvos efektus, akimirkas iš senų turų, iš Mančesterio gatvių. Šviesos – neperkrautos, bet tiksliai atliepiančios kiekvieną dainos nuotaiką. Kai skamba „Little by Little“, scena paskęsta šiltame gintaro švytėjime. Kai „Morning Glory“ – viskas mirga mėlynais blyksniais, tarsi miestas naktį. Tai ne tik koncertas. Tai vizualinė kelionė.

Finalas – emocinis sprogimas

Ir tada – kulminacija. Kai Edinburgo stadioną užliejo pirmieji „Masterplan“ akordai, atmosfera pasikeitė – tarsi laikas sustojo. Tai nebuvo tiesiog daina – tai buvo manifestas, OASIS filosofijos kvintesencija. „Masterplan“ – tai himnas tiems, kurie jaučiasi nesuprasti, bet vis tiek eina savo keliu. Jos žodžiai „We’re all part of the masterplan“ skambėjo kaip paguoda ir įkvėpimas dešimtims tūkstančių susirinkusių gerbėjų, kurie kartu su grupe dainavo kiekvieną eilutę.

Stadione daina įgavo naują jėgą – ne tik dėl puikios garso kokybės, bet ir dėl publikos vienybės. Šviesos švelniai plaukė per minią, o ekranai rodė archyvinius grupės kadrus, tarsi primindami, kiek daug ši muzika reiškia. Tai buvo ne tik koncerto pabaigos pradžia – tai buvo emocinis kulminacijos taškas, kurio metu OASIS ne tik priartėjo prie pasirodymo pabaigos,  bet ir paliko žinutę: kad kiekvienas iš mūsų, nepaisant abejonių ar klaidų, esame dalis didesnio plano. Ir tą vakarą Edinburge, tas planas buvo muzika.

Vėliau sekusi „Wonderwall“ buvo tarsi emocinis sprogimas – daina, kurią žino visi, bet kiekvienas ją išgyvena savaip. Ji prasidėjo subtiliai, su akustine gitara, ir vos tik Noelis užgrojo pirmuosius akordus, publika sprogo dainuodama kartu. Tai nebuvo tiesiog hitas – tai buvo savotiškas meilės laiškas praeičiai, nostalgijai ir nepasakytoms emocijoms.

„Wonderwall“ visada buvo apie laukimą, apie viltį, kad kažkas mus išgelbės. Ir tą vakarą, kai tūkstančiai balsų susiliejo į vieną chorą, daina tapo nebe asmenine, o bendruomenine patirtimi. Šviesos švelniai plaukė per minią, ekranai rodė lėtai judančius miesto vaizdus, tarsi primindami, kad kiekvienas turi savo „wonderwall“ – žmogų ar jausmą, kuris laiko mus gyvus. Tai buvo ne tik muzikinis momentas, tai buvo prisiminimas, kurį kiekvienas išsinešė namo.

„Don’t Look Back in Anger“. Daina, kuri po Mančesterio sprogimų tapo visos tautos (o gal ir viso žemyno) himnu. Ji skambėjo memorialuose, stadionuose, tyliose minios akimirkose. Ir kai ją dainuoja Noelis, o Liamas stovi šalia – supranti, kad tai ne tik koncertas. Tai atleidimas. Tai susitaikymas. Tai viltis. Visa minia – tūkstančiai žmonių – dainuoja kartu. Ir tai ne tik žodžiai. Tai emocija. Tai istorija.

Paskutiniai akordai – „Champagne Supernova“. Kūrinys, kuris visada buvo tarsi sapnas. Tarsi kelionė per laiką, per jausmus, per tai, kas buvo ir kas galėjo būti. Ir kai ji nuskamba virš Edinburgo, kai Liam ištaria „this is biblical“, o Noel nusišypso – supranti, kad tai ne tik koncertas. Tai istorija. Beje, Liamas viename interviu yra prisipažinęs, kad jie net neatsimena, kaip ją parašė – buvo visiškai apsinešę. Ir vis dėlto – tai viena gražiausių jų dainų. Tarsi įrašyta ne galva, o širdimi. Ne veltui, tada, kai daina pradeda judėti pabaigos link, scenoje esančiuose ekranuose pasirodo saulėlydis, kuris lieka „kaboti” net ir tada, kai minia pradeda skirstytis.

Asmeninis epilogas

Kai koncertas baigėsi, stovėjau tarp tūkstančių žmonių, bet jaučiausi nepaprastai vienas – ne vienišas, o pilnas. Pilnas prisiminimų, pilnas jausmų, pilnas dėkingumo. Tai buvo ne tik muzikinis vakaras. Tai buvo kelionė į save. Į tą paauglį, kuris klausė „Live Forever“ ir tikėjo, kad muzika gali išgelbėti. Į tą žmogų, kuris po daugybės metų, sulaukęs beveik 42-jų pagaliau išpildė svajonę. Savo svajonę. Savo vieną didžiausių muzikinių svajonių.

Ir jei kas nors manęs paklaustų, ką reiškia “OASIS” – atsakyčiau paprastai: tai ne grupė. Tai reiškinys. Tai epochos simbolis. Ir galiausiai, tai jausmas. Ir, kas svarbiausias, tas jausmas – gyvas.

Atsikuria grupė „Oasis”?

Kultinė britpopo grupė „Oasis” išsiskyrė prieš 15 metų, o kalbos apie jų atsikūrimą nuo to laiko nenutilo nė akimirkai. Broliai Gallagheriai maišė vienas kitą su žemėmis, pradėjo sėkmingas solines karjeras, tačiau vienos svarbiausių šio amžiaus britų grupių fanai niekada nenustojo tikėti, kad grupė atsikurs.

Ir netgi nepaisant to, kad prieš 4 metus Noelis Gallagheris sakė, kad „Oasis” niekada neatsikurs, panašu, kad dabar grupės atsikūrimo galimybė yra didesnė nei kada nors anksčiau. Ir viso pasaulio spauda apie tai šiuo metu kalba itin garsiai. Bet dabar – apie viską nuo pradžių.

Prieš kelias dienas „The Times“, pranešė, jog yra didelė tikimybė, kad kitą vasarą broliai Gallagheriai atkurs „Oasis“ praėjus 15 metų nuo paskutinio grupės pasirodymo V festivalyje Staforde 2009 m. Leidinys taip pat teigė, kad britų popmuzikos ikonos surengs virtinę koncertų gimtajame Mančesteryje ir Londone kitų metų vasarą. Teigiama, jog „Oasis” pasirodys Heaton parke ir Vemblio stadione.

Leidinys pasidalino dar vienu gandu, esą Vemblis buvo užsakytas dešimčiai naktų būtent hito „Don’t Look Back In Anger“ kūrėjams. Jei tiesa, tai reikštų, kad jie sumuš daugiausiai koncertų šiame stadione surengusių atlikėjų rekordą. Kol kas jis priklauso Taylor Swift, kur ji pasirodė 8 kartus iš eilės.

Kad šie teiginiai galimai nėra tik gandas, patvirtino dar vienas precedentų neturintis faktas. Abu broliai savo paskyrose socialiniame tinkle „X” pasidalino vienodomis žinutėmis. Tad panašu, kad jau rytoj visi klausimai bus atsakyti ir, tikėkimės, išsipildys didžiausia šios muzikos gerbėjų svajonė.

Kultinė „Oasis” daina Noelio lūpomis skamba legendinėje „Abbey Road” studijoje

Kai 1995 metais pasaulį išvydo „Oasis” darbas „Wonderwall”, pasaulis ėjo iš proto. Tačiau šio singlo B pusėje galima rasti dar vieną Mančesterio vyrukų šedevrą – Noelio Gallagherio sukurtą „Masterplan”, tapusia viena mėgstamiausių grupės gerbėjų gretose.

Šiemet „Masterplan” kaip vienas svarbiausių kūrinių skambėjo ir Noelio koncertinio turo metu.

Šįkart muzikantas drauge su savo grupe atliko šią dainą Šiaurės Londone įsikūrusioje bene žymiausioje studijoje pasaulyje „Abbey Road”.

Taigi, jūsų dėmesiui – „Noel Gallagher’s High Flying Birds” „Masterplan”.

Noelis Gallagheris išleis geriausių dainų albumą (pristatyta nauja daina)

Sunku patikėti, tačiau šiemet naujai Noelio Gallagherio grupei Noel Gallagher’s High Flying Birds sukaks jau 10 metų. Šia proga pagrindinis „Oasis” dainų autorius išleis savo geriausių dainų albumą „Back The Way We Came: Vol 1 (2011-2021)”.

Būsimoje plokštelėje (kuri pasirodys birželio 11 dieną) bus galima rasti dvi visiškai naujas dainas. Viena iš jų, kūrinys „We’re On Our Way Now” šįryt buvo pristatytas ir visiems atlikėjo gerbėjams.

N. Gallagheris išleis „dingusių” Oasis dainų albumą

Noel Gallagher

N. Gallagher

Koronaviruso pandemiją išnaudojęs ne tik naujų dainų įrašinėjimui, bet ir archyvų tvarkymui, grupės „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris prisipažino radęs užmirštus įrašus, kuriuose – dar niekada neišleisti „Oasis” kūriniai.

„Tvarkydamasis radau nemažai istorinės medžiagos. Joje – 14 neblogų kūrinių, sukurtų įvairiais „Oasis” gyvavimo etapais. Aš juos įrašysiu. Kai kurios dainos – gan oldskūlinės„, –  Matto Morgano podcastui sakė Noelis.

„Peržiūrėjau dainas ir supratau, kad net ir dabar jas kurdamas, to nedaryčiau kitaip”, – pridūrė muzikantas.

Kol kas neaišku kada šie kūriniai išvys dienos šviesą. Tiesa, muzikantas prisipažino, kad nepaisant to, jog šios dainos buvo sukurtos „Oasis” gyvavimo laikais, jos bus įrašinėjamos be brolio Liamo.

manoMUZIKA primena, kad kultinė britų roko grupė „Oasis” galutinai išsiskyrė dar 2009 m. Nepaisant to, kasmet pasigirsta įvairiausių kalbų apie jų atsikūrimą ir nesantaikos kirvio tarp brolių Noelio ir Liamo užkasimą. Visgi kol kas šios kalbos lieka tik paskalomis. Paskutiniąją „šviežieną” šia tema (pasirodžiusią pačioje metų pradžioje) galite skaityti ČIA.

Nesibaigianti „Oasis” saga ir Liamo žinutė Noeliui: 2021-ieji – mūsų metai

Liam-Noel-Gallagher

Liamas ir Noelis Gallagheriai

Nesibaigianti grupės „Oasis” saga, kuriai tinkamiausias pavadinimas galėtų būti „Atsikursime – neatsikursime”, regis, tęsiasi ir toliau.

Brolių Noelio ir Liamo Gallagherių vieši kivirčai jau seniai tapo (ypač) Britų muzikinės žiniasklaidos itin mylima tema. Apie juos rašo daug, apie juos kalba visi ir, nepaisant to, kad „Oasis” išsiskyrė dar 2009-aisiais, hito „Don’t Look Back In Anger” kūrėjų sugrįžimo laukia milijardai. Ar tai įvyks? Į šį klausimą atsakyti lengva taip pat, kaip tikėtis rimtų rezultatų „vištos ir kiaušinio pirmumo” paieškose. Beje, prieš porą metų Jungtinės Karalystės lažybų kontoros siūlė statyti pinigų spėjant, ar „Oasis” šiemet atsikurs. Tiesą sakant, koeficientas nebuvo labai didelis. Taigi, vilčų, bent jau, pasak lažybų kontorų, tikrai yra.

Šiųmetines viltis „pakaitino” ir metų pradžioje Twitteryje Liamo Gallagherio parašyta žinutė, skirta broliui Noeliui. „Su naujaisiais metais, Noeli. Myliu tave ilgą laiką. 2021-ieji – mūsų metai. Ir tu tai žinai”, – žinutėje rašė Liamas.

Nepaisant to, kad žodžių kova tarp „Oasis” dainų kūrėjo ir pagrindinio kolektyvo balso tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, pastaraisiais metais toną „švelninti” ėmėsi Liamas. Jis ne kartą ragino užkasti karo kirvį ir sugrąžinti fanams vieną skambiausių pastarųjų dešimtmečių rokenrolo grupių Anglijoje. Vis dėlto, panašu, kad hitų „Wonderwall”, „Talk Tonight” ar „Champagne Supernova” kūrėjas Noelis Gallagheris (bent jau kol kas) nusileisti neketina.

Dar 2019-ųjų metų pabaigoje Noelis, atsiimdamas prestižinį Didžiosios Britanijos muzikos industrijos apdovanojimą, sakė, kad „Oasis” niekada neatsikurs. „Nenoriu daryti to, ką jau esu padaręs. Koks viso to tikslas? Padaryk tai vieną kartą. Paversk šį įvykį ypatingu. Viskas. Vieną kartą tai padarėme, tapome ikonomis. Taškas. Daugiau niekada nebegrosime kartu. Judėkime pirmyn ir kurkime kažką naujo“, – į žiniasklaidos atstovų klausimus apie galimą „Oasis“ atsikūrimą tada sakė Noelis.

Ir visgi, su atėjusiais naujais metais ateina ir naujos viltys. Todėl tradiciškai, jau daugiau nei dešimt metų iš eilės, po kažkokių minimalių prošvaisčių metų pradžioje, susijusių su grupe „Oasis”, mes sakome tą patį: Tai vis tik, gal šįkart jau pavyks…:)?

Noelis Gallagheris 2020-uosius užbaigė apokaliptine daina

Grupės „Oasis” pagrindinis dainų kūrėjas Noelis Gallagheris labai greitai įsitvirtino ir kaip puikus solo atlikėjas. Šiemet išleidęs puikų EP „Blue Moon Rising”, prieš pat 2021-uosius britas pasidalino dar viena nauja daina.

„Pirmiausia leiskite visiems palinkėti gerų Naujųjų metų. Nuo šiandien viskas gali būti tik geriau.
Bet kuriuo atveju, pastaruoju metu aš daug rašiau. Prieš porą savaičių gimė daina, kuri pasirodė tikrai gerai… o ir žodžiai buvo gana tinkami šiems laikams. Todėl  manau, kad ją turėtumėte išgirsti ir jūs. <…>Tikiuosi, kad jūsų pagirios nėra pernelyg stiprios”, – pristatydamas dainą „We’re Gonna Get There In The End” sakė N. Gallagheris.

Beje, drauge su dainos demo versija pristatytas ir jos vaizdo klipas, kuriame dominuoja – pandeminė pasaulio tuštuma.

Staigmena „Oasis” gerbėjams: N. Gallagheris pristato dar neskambėjusią grupės dainą

Nuo 2009-ųjų – akimirkos, kai grupė „Oasis” paskelbė apie savo išsiskyrimą, praėjo daugiau nei dešimtmetis. Ir per tą dešimtmetį kalbos apie vienos populiariausių brit popo grupės muzikos istorijoje atsikūrimą taip ir nenutilo.

Žinoma, dviejų kultinių kolektyvo figūrų – Noelio ir Liamo Gallagherio nuolatiniai kivirčai nesuteikia galimybės užkasti karo kirvio. Tačiau daugelis hitų „Wanderwall” ir „Don’t Look Back In Anger” kūrėjų fanų vis dar nenuleidžia rankų.

Šiandien grupės „Oasis” gerbėjams – ypatinga diena. Daugiau kaip po dešimtmečio pertraukos galima išgirsti dar niekur negirdėtą ir niekada nepristatytą grupęs kūrinį „Don’t Stop…”. Tiksliau, jo demo versiją. Apie šią dainą žinoma tai, kad prieš maždaug 15 metų šis kūrinys buvo sugrotas garso patikros metu prieš koletkyvo koncertą Honkonge.

„Pastaruoju metu turėjau daug laisvo laiko, todėl peržiūrėjau šimtus kompaktinių diskų, kurie mano lentynose neturėjo jokių viršelių ar užrašų. Matyt buvo lemta, bet čia atradau įrašą, kurį maniau, jog esu praradęs amžiams”, – taip savo twitterio paskyroje rašė Noelis Gallagheris.

manoMUZIKA primena, kad pagrindinis „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris, po grupės išsiskyrimo išleido tris studijinius albumus ir keletą nepilnų albumų. Paskutinis Noelio EP – praėjusį mėnesį pasirodžiusi plokštelė „Blue Moon Rising”.

 

Noelis Gallagheris pristato titulinį būsimo EP kūrinį

Kol kažkas patyliukais (na gerai, vis tyliau ir tyliau) svajoja apie „Oasis” atsikūrimą, du grupės broliai (kurių sielos, deja, atsisako viena kitą priimti) toliau sėkmingai užsiima savo soline veikla.
Liamas leidžiasi į koncertinį turą, kuriame pristatys savo pernai metais išleistą albumą, o Noelis Gallagheris su savo grupe „High Flying Birds” ruošiasi savo EP pasirodymui.

Nepilnas Noelio albumas „Blue Moon Rising” pasirodys vėlyvą pavasarį.

Šiandien hito „Don’t Look Back In Anger” kūrėjas pristato titulinę dainą. Ir, kaip jau galima tikėtis iš pastarųjų metų Noelio kūrybos, ji toli gražu nekvepia „Oasis”

Noelis Gallagheris išleis naują EP; pristatyta pirmoji daina

„Oasis” pagrindinis dainų kūrėjas Noelis Gallagheris ir toliau nesnaudžia. Birželį išleidęs nepilną albumą „Black Star Dancing”, prieš porą mėnesių pristatęs to paties formato „šviežieną” „This Is The Place”, hito „Don’t Look Back In Anger” kovą pasauliui dovanos trečią EP „Blue Moon Rising”. Taigi, per nepilnus metus Noelio kūrybos kraityje – net trys mini albumai.

Pasidalinęs šia žinia N. Gallagheris drauge su grupe „High Flying Birds” pristatė pirmą būsimo EP dainą „Wandering Star”

Prestižinį apdovanojimą atsiėmęs Noelis Gallagheris: „Oasis” niekada nebegros kartu

Noel Gallagher

Noelis Gallagheris

Vakar vakare grupės „Oasis” pagrindiniam dainų autoriui Noeliui Gallagheriui buvo įteiktas prestižinis Didžiosios Britanijos muzikos industrijos (British Music Industry, toliau – BMI) apdovanojimas. Apdovanojimas, kuris vadinasi „BMI President’s Award” hito „Don’t Look Back In Anger” kūrėjui atiteko už jo įtaką dainų kūrimui Britanijos muzikos rinkoje. Prieš tai šiuo prizu apdovanoti tokie kūrėjai kaip Jay Kay, Kenny Chesney, Pink, Willie Nelson, Adam Levine, ir Gloria & Emilio Estefano.

Atsiimdamas šį elitinį prizą N. Gallagheris buvo konkretus. „Apdovanojimai yra nuostabu. Ir ačiū jums už tai… Tačiau pati muzika jau yra apdovanojimas”, – sakė Noelis.

Vėliau grupės „Oasis” siela dalyvavo ir spaudos konferencijoje, kur susitiko su Jungtinės Karalystės žiniasklaidos atstovais. Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skiriamas galimam „Oasis” atsikūrimui, apie kurį vis dažniau prabyla Noelio brolis Liamas. Tačiau vilties neprarandančių grupės gerbėjų Noelio žodžiai neturėjo labai pradžiuginti.

„Nenoriu daryti to, ką jau esu padaręs. Koks viso to tikslas? Padaryk tai vieną kartą. Paversk šį įvykį ypatingu. Viskas. Vieną kartą tai padarėme, tapome ikonomis. Taškas. Daugiau niekada nebegrosime kartu. Judėkime pirmyn ir kurkime kažką naujo”, – į žiniasklaidos atstovų klausimus apie galimą „Oasis” atsikūrimą sakė Noelis.

Vėliau, jau kalbėdamas su leidiniu „Music Week„, N. Gallagheris teigė neturintis nieko prieš grupių atsikūrimus, tačiau jos turi pripažinti paprastą tiesą, jog jų atsikūrimas vyksta tik todėl, kad grupės nariams tiesiog reikia „su***** pinigų”.

Tiesą sakant, per pastarąjį dešimtmetį Noelis taip ir nerodė noro atkurti legendinę grupę. Situaciją dar labiau pablogino ir prasti jo ir brolio Liamo santykiai.

„Manau, tai asmeniškas dalykas“, – sakė jis. „Man nereikia pinigų, nenoriu papildomo vargo. Taip pat nenoriu dvejus metus atidėti veiklos su savo grupe „High Flying Birds” tik tam, kad važinėčiau po pasaulį ir visą laiką ginčyčiausi su tuo, kuriuo nesutariu. Kokia viso to prasmė? Man tai tiesiog nepriimtina“, – pridūrė atlikėjas.

Tačiau tradiciškai ironiškas muzikantas paliko šiek tiek vilties savo gerbėjams.

„Bet vis dėlto, jeigu kada nors prarasiu visus pinigus investuodamas, pavyzdžiui, į ginklų prekybą kur nors Čečėnijoje, galite būti tikri, jog būsiu pirmas spaudos konferencijoje, kuris apie tai praneš. Tačiau tad neslėpsiu, kad visa tai darysiu tik dėl pinigų”, – teigė Noelis.

Po trumpo atokvėpio sugrįžęs Noelis Gallagheris pristato naują dainą

Po 2017 metais išleisto puikaus savo albumo „Who Built A Moon?” , grupės „Oasis” smegenys Noelis Gallagheris sugrįžta su nauja kūryba.

Šiandien jis su savo grupė „High Flying Birds” pristatė naują dainą „Black Star Dancing”.

Beje, tai – ne vienintelė gera žinia. Muzikantas prisipažino, kad netrukus dienos šviesą išvys ir to paties pavadinimo atlikėjo EP. Jame bus galima rasti dar dvi naujas dainas bei  porą kūrinio „Black Star Dancing” remiksų.

Noel Gallagher’s High Flying Birds – Alone On The Rope

Grupės „Oasis” pagrindinė idėjinė kūrybinė jėga Noelis Gallagheris dalinasi nauju video. Šįkart žodžių vaizdo klipas pristatomas kūriniui „Alone On The Rope”.

Nežinantiems ir dar negirdėjusiems šio kūrinio manoMUZIKA primena, kad jo nerasite pernai išleistame albume „Who Built The Moon?”. Ši kompozicija – tai neseniai išleisto muzikanto singlo „If Love Is The Law” B pusė.

Nesibaigianti Oasis atsikūrimo istorija: Liamas kviečia Noelį sugrįžti į šeimą

liamnoel

Liamas ir Noelis Gallagheriai

Kalbos, apkalbos, spėjimai ir prognozės apie (galimą) „Oasis” atsikūrimą netyla nuo pat grupės išsiskyrimo 2009-aisiais. Kartais jas pakursto mėnulio fazė, viena kita muzikos rinkoje sklandanti nuogirda, o kartais – patys broliai. Tiesa, dažniausiai – ektravagantiškasis grupės dainininkas, jaunoji Gallagherių atžala Liamas.

Šįkart ir vėl Liamas. Ir vėl socialianiai tinklai. Ir vėl ypatinguoju būdu.

Tiesa, skirtumas tas, kad atrodo,jog šis kartas (bent jau iš Liamo pusės) – jam nebūdingai nuoširdus.

Ir nepaisant to, kad Noelis yra „uždėjęs rimtą kryžių” ant „Oasis” užrašo, ne tik Jungtinės Karalystės rokenrolo scenos gerbėjai, bet ir milijonai „Oasis” fanų visame pasaulyje laukia ką į Liamo „pasiūlymą” atsakys Noelis.

Taigi, prieš porą dienų Liamas paragino Noelį ir vėl sujungti šeimas tam, kad būtų nutrauktas beveik dešimtmetį trunkantis brolių karas. Apie tai jaunesnysis brolis paskelbė savo Twitterio paskyroje, pasidalindamas savo šeimos atostogų nuotrauka. Beje, nežinantiems manoMUZIKA primena, kad Liamas visai neseniai atnaujino santykius su savo 21-erių metų dukra Molly.

Dalindamasis nuotraukomis L. Gallagheris prierašuose paakino brolį ir visą jo šeimą prisijungti ir laiką leisti drauge.

Tiesa, birželio pabaigoje Liamas twitteryje jau buvo pareiškęs, kad nori, jog „Oasis” atsikurtų ir pakvietė Noelį tai padaryti kaip įmanoma greičiau.

Ką gi, „Oasis” istorija tęsiasi. Kuo toliau – tuo įdomiau. Kamuoliukas Noelio pusėje. Laukiame, ką į tai atsakys pagrindinis „Oasis” dainų kūrėjas.

Paslaptingas Noelio Gallagherio koncertas Mančesteryje: soliniai kūriniai ir kultiniai Oasis hitai

Pernai kartu su savo grupe „High Flying Birds” išleidęs puikų albumą „Who Built the Moon?”, pagrindinis grupės „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris praėjusios savaitės pabaigoje surengė slaptą koncertą.

Pasirodymą, kuris vyko Mančesterio „O2 Ritz” arenoje, turėjo progos išvysti tik maža saujelė muzikanto gerbėjų. Tačiau prieš porą dienų visas jo video įrašas atsirado Jungtinės Karalystės radijo stoties „Absolute radio” youtube paskyroje.

Noelio pasirodyme – 11 dainų. Ir nors koncerte dominuoja praėjusių metų albumo kompozicijos, 50 minučių trunkančiame renginyje galima išgirsti ir legendinius „Oasis” kūrinius  „Little By Little”, „The Importance of Being Idle” ir, žinoma, „Don’t Look Back In Anger”.