Britų elektroninės muzikos prodiuseris James Blake šiąnakt pristatė savo trečiąjį albumą, kurio galutinis pavadinimas tapo „The Colour in Anything“.
Krūvą apdovanojimų už pirmuosius du diskus pelnęs atlikėjas privertė trejus metus laukti naujausio „kūdikio“. Įrašas buvo pristatytas „Annie Mac’s Friday Night“ „BBC Radio 1“ radijo laidoje šiąnakt.
„Kūrinys „Radio Silence“ buvo pirmasis, kurį įrašiau, prie jo dirbau ilgiausiai. Tai turėjo būti pristatomoji daina, visą albumą buvau pavadinęs „Radio Silence“, tačiau vėliau pakeičiau nuomonę ir dabar diskas vadinasi „The Colour in Anything“. – pasakojo James Blake pristatydamas įrašą.
Kalbėdamas apie dainą „I Need a Forest Fire“, kurią įrašė drauge su muzikos multitalentu Justin Vernon (grupės bei projektai „Bon Iver“, „DeYarmond Edison“, „Volcano Choir“, „Gayngs“ bei kiti), atlikėjas prisipažino, jog darbuotis su Justin buvo vienas malonumas. „Jis išsižioja ir ima dainuoti auksu. Viskas vyksta greitai ir natūraliai“.
Tiesa, kol įrašinėjo savo naujausią darbą, James Blake dirbo dar ir su viena didžiausių pop muzikos žvaigždžių Beyonce. Naujausiame atlikėjos albume James Blake prodiusavo dainas „Forward“ bei „Pray You Catch me“.
Apačioje dalinamės naujausiomis trimis dainomis iš tik šiąnakt viešai pristatyto albumo:
Snieguotą žiemos popietę važiuoti tuščiais užmiesčio keliais, garsiai klausyti mėgstamos muzikos nejučia pradedant dainuoti kartu – nes juk galima, kai važiuoji vienas, o žodžius puikiausiai moki.
Šis manoMIKSAS šiek tiek ramesnis nei įprastai, bet tikriausiai žiemą taip reikia. Išgirsite mūsų mėgstamus When Saints Go Machine, lyriką Ben Howard, puikųjį Justin Vernon projektą Volcano Choir, praėjusią vasarą pas mus koncertavusį Motorama kolektyvą, alt-J, the Editors, White Lies ir daugelį kitų. Nemažai žinomų vardų, tačiau tikimės, kad kažkam jie bus malonus atradimas.
Grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono muzikinis projektas „Volcano Choir” praėjusiais metais pristatęs albumą „Repave” dalinasi vaizdo klipu puikiam kūriniui „Tiderays”.
Nenuilstantis jau kultine tapusios grupės „Bon Iver” lyderis Justin Veron savo muziknių projektų kraitį papildė dar viena avantiūra, kartu su reperiu „Astronautalis” sukurtu „Jason Feather” projektu.
Nepastebimai susidirbę atlikėjai kartu išleis naują albumą „De Oro”. Tiesa, Justin Vernon jame pasivadino kitu vardu – „Ephasis”, o „Astronautalis” pasivadino „Creflo”. Muziką kartu įrašinėjo ir manoMUZIKA.lt kalbintas „Bon Iver” perkusininkas Sean Carey, pasivadinęs „Toothpick”. Šiaip visa tai kelia šypsena, bet pats įrašas – tikrai neįprastas ir įdomus.
„Jason Feathers” yra tik vienas iš daugelio Justin Vernon projektų, tarp kurių „Bon Iver„, „Gayngs”, „Deyarmond Edison”, „Mount Vernon”, „Volcano Choir” ir kiti.
2013 metams skaičiuojant savo paskutines valandas, muzikos portalas manoMUZIKA.lt lieka ištikimas savo tradicijoms. Kaip ir pastaraisiais metais, taip ir šiemet pristatome geriausių 15 metų albumų.
Itin derlingi ir labai muzikalūs metai šiemet nešykštėjo geros muzikos, staigmenų ir netikėtumų. Vieni įrašai pateisino lūkesčius, kiti – juos netgi pranoko. Tačiau buvo ir tokių, kurie mūsų poreikių ir tikėjimo kartelės taip ir nesugebėjo peršokti.
Visgi šiandien nekalbėsime apie tai, kas neigiama ir užleisime vietą tik muzikiniam pozityvui. Todėl sveikiname jus su artėjančiais naujaisiais ir pristatome geriausių 2013 metų manoMUZIKOS 15 albumų sąrašą!
ManoMUZIKAI įpusėjus metų pabaigoje dėlioti taškus ant i aš, atsivertusi baltą lapą naujam įrašui ir susiruošusi tradiciškai skaičiuoti muzikinius viščiukus, staiga suprantu, jog kas kartą, pildydama blogo įrašą, kuriu dialogą. Ne monologą stovint ant apverstos dėžės ir dėstant tiesas susirinkusiai įsivaizduojamai miniai, o menamą pokalbį tarp dviejų žmonių. Kol psichikos mokslų atstovai nejučiom ima svarstyti, kuri iš šių formų yra sunkesnė, aš šypsausi, nes šiandieninio mano pasikalbėjimo dalyvis rankose jau laiko didelį arbatos puodą ir, sukryžiavęs kojas, patoginasi aptarimui.
manoALBUMAI Startuojame nuo geriausių šių metų albumų. Iš karto turiu pastebėti, jog nei aš, nei mano įsivaizduojamas kompanionas šiais metais nebuvome mistiškai pranykę už žiniasklaidos priemonių ribų, todėl neatsikvėpdama galiu išberti gausiai interneto erdvėje eskaluojamus muzikinius įrašus, kurie mano įsivaizduojamam klausytojui yra puikiai pažįstami.
Prizinę vietą be menkiausio lašo abejonės iš karto priskiriu brito Simon Green, t.y. „Bonobo“ penktajam studijiniam darbui „The North Borders“, pametusiam kartojimų skaičių mano grotuve. Verčiausiųjų sąrašą tęsia alternatyvių rokerių „Editors“ svarus priminimas apie save po 4 metų pertraukos „The Weight of Your Love“, amerikiečių „Kings Of Leon“ sugrįžimo dovana „Mechanical Bull“, „Mercury“ nuskynusio James Blake debiuto antrasis dublis, tačiau dėl to jo talento nemažinantis darbas „Overgrown“, indie rokerių „Foals“ trečiasis studijinis įrašas, tapęs auksiniu Jungtinėje Karalystėje „Holy Fire“, „Stereophonics“ metus ilgiau nei planuota užtrukęs aštuntasis įrašas „Graffiti on the Train“, kanadiečių „Arcade Fire“ ilgai lauktas ir neapvylęs rezultatas „Reflektor“. Vietą tope rastų net ir iki neskanumo radijų nuzulinti „Daft Punk“, „Disclosure“, „Rudimental“ ir Laura Mvula įrašai.
Visgi, šiandien manoTOPE renku antrąją kovos kategoriją ir noriu tęsti tai, ką manoMUZIKA prieš trejus metus apsiėmė skleisti – muzikinius vardus, kurie gal ir nėra tokie populiarūs, bet yra neabejotinai verti pasiekti jūsų ausis.
Jaunoji mergaičiukė iš Naujosios Zelandijos šiemet tikrai įnešė gerąją sumaištį į muzikos pasaulį. Septyniolikmetės kūrinius mielai groti ėmė radijo stotys, o tėvynainiai puolė ją nešioti ant rankų, ir ne veltui – naujokės debiutinis darbas „Pure Heroine“ buvo įvertintas „Grammy“ nominacijomis. Sodriai skambanti tamsa ir šviežus požiūris į indie pop.
Aštuntajam studijiniam albumui originalusis Devendra Banhart pakeitė įrašų kompaniją – ėmė bendradarbiauti su „Nanosuch Records“ . Darbas startavo JAV „Billboard“ pristatomos pardavimų kategorijos „Top Heatseekers Albums“ 2-oje vietoje, pagyrų negailėjo ir muzikos kritikai. Brandus, laiką nejučiom suryjantis įrašas, paskanintas tik Banhartui būdingu muzikos ir pasaulio suvokimu.
Po trijų metų pertraukos išleistas antrasis Airijos indie folkerių „Villagers“ darbas „{Awayland}“ kaip ir debiutinis įrašas, buvo nominuotas „Mercury Prize“. Visgi, nors šiuo įrašu Conor O‘Brien suburtas kolektyvas ir vėl nesulaukė savo šlovės kulminacijos, antrasis darbas buvo itin palankiai įvertintas muzikos kritikų. Mano nuomone, „{Awayland}“ yra kur kas įvairesnis, novatoriškesnis, tačiau „Villagers“ kuriamą magiją išlaikęs įrašas.
Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jeigu penktasis studijinis amerikiečių sesučių „CocoRosie“ darbas būtų skambėjęs taip pat, kaip 4 prieš tai – įrašas nebūtų patekęs į topą. Originaliosios „CocoRosie“ neabejotinai žengė žingsnį į priekį, pridėjo dar daugiau ritmo, elektronikos, tačiau išlaikė savo tapatumą. „Tales of a GrassWidow“ tapo vienu iš labiausiai pradžiuginusių metų įrašų.
Kanadiečio Milosh ir danų instrumentalistės Robin Hannibal duetas, reziduojantis Kalifornijoje, pavasarį išleido išties dėmesio vertą debiutą „Woman“, kurį itin teigiamai įvertino muzikinė visuomenė. Beje, po gero pusmečio Milosh pristatė ir solinį darbą „Jetlag“, kuris savo vienodumu gerokai nublanko prieš duete kurtą rezultatą. „Woman“ – vientisas, ne migdantis, vertas jūsų ausų downtempo.
Ne taip jau retai vertinant naujus atlikėjų albumus išgirstame nuosprendį „praėjusio įrašo kopija“. Viena vertus, suprantama, kad išskirtinis atlikėjo kūrimo stilius yra būdingas tik jam pačiam, nuo kurio pabėgus rizikuojama prarasti tapatumą, kita vertus, progresas muzikoje turėtų tapti būtina dalimi. Skandinaviškoji melancholijos karalienė Ane Brun nenutoldama nuo savęs septintajame diske „Rarities“ sugeba judėti pirmyn. Malonus ausiai raiškus vokalas ir į depresiją nevedantis melodingas folk.
Prancūzų synthpop/indie rock atstovai „Phoenix“ pristatydami penktąjį studijinį įrašą „Bankrupt!“ žadėjo visiškai kitokį skambesį ir į eksperimentus orientuotą diską. Ar tai jiems pavyko, diskusijos kyla iki šiol. Visgi, albumas pelnė palankius kritikų vertinimus ir puikius pardavimų skaičius ir įsitaisė tarp mano klausomiausių.
Britų trip hopo atstovai „London Grammar“ debiutavo su pilnu albumu „If You Wait“ tik šiemet, tačiau jau spėjo muzikos pasauliui pranešti tinkamą žinutę – jaunasis trio yra vertas didžiosios scenos. Ir nors kai kurie kritikai negailėjo ironijos, sakydami, kad visos kūrinių istorijos yra apie sunkią paauglystę, ir trijulė tėra nesubrendusi „The XX“ versija, įrašas debiutavo 2 UK parduodamų albumų vietoje. Teisybės dėlei reikėtų pastebėti, kad gyvai „London Grammar“ skamba kur kas nepriekaištingiau negu įraše.
Popsiškiausias skambesys, patekęs į topą, priklauso dar vieniems debiutantams, vertiems pagyrų. Tai – britai „Bastille“. Ketveriukė 2010 metais buvo suburta idėjinio vado Dan Smith, o išpopuliarėjo po dainos „Flaws“ pasirodymo. Albumas „Bad Blood“ startavo nuo pirmosios UK parduodamų albumų pozicijos. Puikus pavyzdys, kur link galėtų sukti pop muzikos scena.
Dream pop atstovų iš Australijos „Snakadaktal“ pirmasis studijinis blynas „Sleep In The Water“ buvo įskaičiuotas visiškai netikėtai, bet užtikrintai. Albumėlis niekaip nenustojo suktis grotuve, kol pagaliau teko pripažinti – labai maloniai ir šviežiai besiklausantis darbas, vertas į save atkreipti prožektorių šviesas.
Penktus metus sceną mindžiojantys indie rokeriai „Everything Everything“ su antruoju įrašu „Arc“ gal ir neperspjovė patys savęs nuo debiuto „Man Alive“ laikų, tačiau savo antrąjame studijiniam įraše „Arc“ pateikė tikrai labai paperkantį elektro pop mišinį, užtikrinusį vietą po saule ne tik tarp perkamiausių UK albumų, bet ir manoTOPE.
Ambientą ir eksperimentinės elektroniką gliaudantis islandas Ólafur Arnalds šiemet pradžiugino trečiuoju studijiniu įrašu „For Now I Am Winter“, Atlikėjo muzika, skambėjusi daugelyje filmų, reklamų, televizijos laidų, nė kiek nenusizulina ir išlaiko islandiškai muzikai būdingą kokybę, dvelkiančią vėsa.
Britų jaunasis genijus Archy Marshall, scenoje skirtinguose projektuose įkūnijantis „King Krule“, „Zoo Kid“, „Edgar The Beatmaker“, „Dj JD Sports“, rodos, netelpa savo kailyje, nekantraudamas griauti suvokimą apie muziką ir atbukusioms ausims tiekti naujojo pasaulio garsus. Ateities garsus. Gal ne visada ir tikrai ne visiems „patogus“ debiutinis „King Krule“ darbas „6 Feet Beneath The Moon“ yra tai, ko klausysis mūsų vaikai, pasakodami apie naujosios muzikos srovės pradininką. Neabejotinas manoTOPO dalyvis.
Turiu prisipažinti, jog prieš įsijungdama ketvirtąjį studijinį Jungtinės Karalystės atstovės Laura Marling darbą, iš to perdėto noro nusiteikti skeptiškai (ne objektyviai, o skeptiškai), net sąmoningai suraukiau nosį. Visgi, kūno kalba nepadėjo nulemti emocijų, genialioji 23-jų metų atlikėja mane palaužė. Laura naujajame įraše ir vėl paaugo, ir vėl pasiūlė muzikos grynuolį, ir vėl jos diskas buvo nominuotas „Mercury Prize“.
Pabaigoje – visuomet muzikinius saldainius dalinantis Justin Vernon su vienu iš savo projektų – „Volcano Choir“. Antrajame studijiniame grupės darbe – tik vykę ir labai vykę eksperimentai su muzikos genijui būdingu užtikrintumu. Tiesa, nuoširdus perspėjimas „Bon Iver“ gerbėjams – ieškokite atsargiai, galite ir nerasti. Skirtinguose muzikiniuose amplua Vernonas neria į kitus vandenis.
manoSINGLAI Be didelių įžangų dalinuosi šių metų pavieniais singlais, kažkur kažką manyje neatitaisomai užkabinusiais:
manoLIVE
Ir…. penki įsimintiniausi gyvi kūrinių atlikimai, nenulipę nuo ausų ir minčių:
Štai taip atrodo mano asmeninis 2013 metų rinkinukas.
„Tie, kurie nemoka kurti muzikos – apie ją rašo“, – ne kartą yra nuskambėję interneto erdvėje, ir, reikia pasakyti, mes velniškai džiaugiamės galėdami tai daryti. Ačiū, kad esate tie, kas skaito.
Grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono muzikinis projektas „Volcano Choir” neseniai koncertavo JAV sostinėje, Vašingtone. Visas pasirodymas buvo įrašytas ir nufilmuotas, todėl šiandien galime džiaugtis muzikinių emocijų ir atlikimo kokybės kupinu reginiu.
Gyvą koncertą pristato JAV muzikos pramonės milžinė, trumpai tariant, radijo stotis „NPR„.
Koncerto metu atliekami kūriniai iš neseniai pasirodžiusio „Volcano Choir” albumo „Repave”.
„Bon Iver” lyderio Justino Vernono ir grupės „Collections of Colonies of Bees” bendras projektas „Volcano Choir” prieš savaitę išleido savo puikų naują studijinį albumą „Repave”. Šiuo metu pristatinėdami diską JAV publikai vyrukai apsilankė ir Jimmy Fallon vakaro laidoje, kur gyvai atliko dainą „Byegone”.
Vakar paaiškėjo, kad po antrojo studijinio albumo pasirodymo 2011- aisiais metais pasigirdusios kalbos apie grupės „Bon Iver” išsivaikščiojimą skirtingais keliais buvo gerokai perdėtos. Pasklidusių gandų centrine figūra tapo pats grupės lyderis Justinas Vernonas, kuris dar pernai , grupės koncertinio turo Australijoje metu, apsilankė šalies radijo stotyje „Triple J” ir nedviprasmiškai užsiminė apie galimą „Bon Iver” egzistencijos finišo tiesiąją.
„Turiu atrasti erdvę savyje, kad galėčiau bent jau pagalvoti apie galimybę sukurti naują „Bon Iver” albumą. Galiu visai atvirai prisipažinti, kad tokios erdvės nerandu. Esu labai laimingas, kad „Bon Iver” dėka galiu daryti tai, ką noriu, tačiau kad ir kiek bandyčiau kastis savyje ir ieškoti erdvės, suvokiu, kad esu per daug ribotas. Bent jau kol kas savo ribotumo negaliu peržengti” – prieš metus kalbėjo Vernonas.
Po šio amerikiečio pasisakymo muzikos padangėje pasigirdo kalbos apie grupės „Bon Iver” išsiskyrimą.
Ilgą laiką tylėjęs ir viešojoje erdvėje praktiškai nesirodęs talentingasis muzikantas, prieš porą mėnesių ir vėl „apsireškė”. Tiesa, šįkart pasauliui apie save davė žinoti kartu su savo projektu „Volcano Choir„, kurio antrasis albumas „Repave” netrukus turi išvysti dienos šviesą. Nauja muzika, šviežia kūryba ir atitikmenų neturintis „boniveriškai – vernoniškas” muzikinis prieskonis tik patvirtino faktą, kad Justinas Vernonas parako turi gerokai daugiau nei mes galėjome įsivaizduoti…
Naująjį „Volcano Choir” diską išleis leidybinė kompanija „Jagjaguwar„. Tai yra tas pats leiblas, kuris dirba su visais Justino Vernono (ir „dukteriniais” „Bon Iver”) projektais, tokiais kaip „Gayngs”, S. Carey ir kitais. Būtent šio leiblo atstovai, prieš pat pasirodant „Volcano Choir” albumui, suskubo paneigti visus gandus apie „Bon Iver” eros pabaigą.
„Grupei „Bon Iver” tikrai dar ne pabaiga. Taip, Justinas Vernonas šiuo metu nekuria naujos muzikos savo legendiniam kolektyvui, o jo nariai kol kas nerepetuoja kartu. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad „Bon Iver” nebegros kartu. Taip tikrai nėra”, – pareiškė leidybinės kompanijos „Jagjaguwar” atstovai.
Taigi, visi legendiniu tampančio Viskonsino kolektyvo gerbėjai gali lengviau atsipūsti. Kažkada hito „For Emma” kūrėjų naują muziką mes dar išgirsime. Tikėkimės, kad po žodžiu „kažkada” slepiasi ne itin ilgas laikotarpis…:)
Nepaisant to, kad „Repave” dienos šviesą išvys tik rugsėjo 3 dieną, nuo šiandien visą albumą galite perklausyti Amerikos radijo stoties NPR dėka. Taigi, ko gero geriausias muzikinis kąsnis pirmadienio rytui – jau ir manoMUZIKOJE. Spauskite ČIA ir mėgaukitės naujausiu „Volcano Choir” albumu!
Prieš daugiau nei trejus metus užsimezgusi „Bon Iver” lyderio Justino Vernono ir grupės „Collections of Colonies of Bees” draugystė įgavo rimtą pagreitį. Šį muzikinį – idėjinį susivienijimą pavadinę vardu „Volcano Choir„, vyrukai dar 2009 metais išleido albumą „Unmap”. Prieš ketverius metus išleistame diske puikiai derėjo ‘boniveriškoji’ akustika ir eksperimentinė elektronika, kurią „Collections of Colonies of Bees” pristatydavo kaip savo vizitinę kortelę. Visiškai nenuostabu ir tai, kad 2009 -ųjų „Volcano Choir” diske buvo galima išgirsti paskirų motyvų iš „Bon Iver” ankstyvųjų įrašų – 2008- aisiais išleisto debiutino grupės albumo „For Emma, Forever Ago” ir po metu pasirodžiusio EP „Blood Bank”. 2009-ųjų „Unmap” buvo itin eksperimentinis ir neaišku kur vedantis įrašas, todėl ne veltui tuziną interviu per pastaruosius kelerius metus dalijęs Justinas Vernonas, paklaustas, ar „Volcano Choir” turi ateitį, atsakydavo paprastai: esame bičiuliai, tačiau tai buvo savalaikis projektas, kuris, nežinia ar kada nors sukurs ką nors naujo.
Panašu, kad baimės ir abejonės dėl „Volcano Choir” ateities sklaidosi kaip debesys po lietaus. Jau porą mėnesių trimituojama apie tai, kad „Volcano Choir” sugrįžta su nauju albumu, o pirmieji du pristatyti nauji kūriniai „Byegone” ir „Comrade” byloja apie brandesnį, labiau išbaigtą, bet vis dar eksperimentinį ir savitą grupės muzikinį stilių.
Naujasis „Volcano Choir” diskas vadinsis „Repave”. Jis neabejotinai jau kurį laiką yra manoMUZIKOS laukiamiausių šių metų albumų sąrašo aukštumose. Diską išleis Amerikos indie leiblas „Jagjaguwar„. Būtent jo dėka dienos šviesą išvydo „Bon Iver”, „Gayngs”, S. Carey, Sharon Van Etten ir kitų puikių nepriklausomos muzikos atstovų muzika. Šios leidybinės kompanijos atstovai prieš porą savaičių susuko įdomų ir itin jaukų filmuką apie „Volcano Choir”, kuriame galite išgirsti dar daugiau naujos šio projekto muzikos, susipažinti su Justinu Vernonu iš arti, išgirsti ką muzikantams reiškia šis projektas ir pamatyti daug šiltų ir gražių vaizdų iš naujojo albumo „Repave” sukūrimo užkulisių.
Taigi, jei dar vis nepažinojote, – susipažinkite. Viskonsino vyrai „Volcano Choir”. Jūsų dėmesiui – dešimties minučių pažintis su jais.
Puiki žinia „Bon Iver“ lyderio Justino Vernono gerbėjams. Dalinamės visiškai nauju jo muzikinio projekto „Volcano Choir“ kūriniu „Comrade”. Išgirdę šį nuostabų kūrinį dar nekantriau laukiame rugsėjo mėnesio, kada sulauksime antrojo grupės albumo „Repave”.
Trumpą video filmuką apie „Volcano Choir” ir jų naujojo albumo „Repave” kurimo užkulisius galite peržiūrėti ČIA.
„Bon Iver” lyderio Justino Vernono muzikinis projektas „Volcano Choir” ir toliau dalinasi džiugiomis naujienomis. Šiandien mes siūlome peržiūrėti minimalistinį, paprastą, tačiau tikrai gražų vaizdo klipą nuostabiam kolektyvo kūriniui „Byegone”. Nekantriai laukiame rugsėjo antrosios kada sulauksime albumo grupės albumo „Repave”.
Šio nuostabaus kūrinio pirmuosius akordus jau galėjote išgirsti atidžiai sekdami manoMUZIKOS naujienas, kurios skelbė, kad „Bon Iver” lyderio Justino Vernono grupė „Volcano Choir” šių metų rugsėjo mėnesį grįžta su nauju albumu. Šiandien dalinamės pilnu 4:25 minučių trukmės muzikiniu gėriu pavadinimu „Byegone”, kuris bus ir naujame grupės albume „Repave”.
„Volcano Choir„- tai dar vienas itin įdomus grupės „Bon Iver” lyderio Justino Vernono projektas. Šiame projekte Viskonsino talentas sumetė skudurus su grupe „Collection Of Colonies of Bees” ir pasauliui dovanojo itin išraiškingą post-roko ir elektroninės muzikos kokteilį.
Savo debiutinį albumą „Unmap” kolektyvas „Volcano Choir” išleido dar 2009 metais. Kadangi nei Justino Vernono, nei grupės „Bon Iver” žvaigždė tais metais dar nežibėjo, debiutinis įrašas taip ir nepasiekė daugelio melomanų kolekcijų. Šįkart situacija turėtų būti gerokai įdomesnė – pelniusi milijonus simpatijų visame pasaulyje Vernono muzika traukia it magnetas, o kiekvienas jo kūrybos vaisius sulalukia didžiulio susidomėjimo.
Taigi, manoMUZIKA turi LABAI gerų žinių: VOLCANO CHOIR GRĮŽTA!!! Grįžta su nauja kūryba, nauju polėkiu ir, žinoma nauju albumu. Antras studijinis grupės įrašas, kuris vadinsis „Repave”, dienos šviesą išvys šių metų rugsėjį. Plokštelė neabejotinai įtraukiama ir į šių metų manoMUZIKOS „wishlistą”…
Vakar vakare „Volcano Choir” pasidalino pirmu albumo reklaminiu klipuku. Jame – šiek tiek vaizdų iš grupės gyvenimo ir, žinoma, nauja muzika su viską vainikuojančiu „Bon Iver” lyderio vokalu. Ar ši daina pateks į „Repave” galime tik spėlioti, tačiau bet kuriuo atveju, būdami didžiuliai Vernono talento gerbėjai, jau dabar pradedame laukti rugsėjo.
Kaip ir galima buvo tikėtis, „Repave” išleis leidybinė kompanija „Jagjaguwar” (šis leiblas išleido ir debiutinį grupės įrašą „Unmap”).
Albumo „treileris” ir nauja muzika – apačioje. Įspėjame: muzika taip įtraukia, kad „sukame” ją jau n-tąjį kartą ir negalime nustoti klausytis…
Beje, negirdėjusiems šios grupės tikrai rekomenduojame perklausyti ir debiutinį „Vocano Choir” diską „Unmap”, kuriame be netikėtos ir naujos kūrybos rasite ir kultinės „Bon Iver” dainos „Woods” neįtikėtinai įdomią interpretaciją.
Kaip ir kiekvieną savaitę, šiandien internete galite nemokamai perklausyti galybę naujų, išleistų ir dar nepasirodžiusių albumų. Tiesioginės nuorodos į kelis iš jų – apačioje:
War On Drugs – Slave Ambient. Oficialioje „Urban Outfitters” svetainėje dalinamasi rugpjūčio 16 dieną pasirodysiančiu amerikiečių roko grupės albumu. Taip pat – trumpas grupės interviu.
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.
Visgi, grįžtant į pradžią, jeigu jau visai atvirai, manosios profaniškos paieškos vyksta kur kas padrikiau nei norėtųsi. Visagalio interneto ir, kur kas rečiau, radijo dėka yra „prafiltruojamas“ , švelniai pasakius, nemažas kiekis kūrinių. Ribotas valandų skaičius paroje čia kiša koją, slenkstis tarp „geras, išsisaugom ir pasidedam“ bei „nevertas dėmesio – kitas“ išauga, o laikas jam susiformuoti – sutrumpėja. Ir taip kone kasdien. Žinoma, kartais iškyla suirzęs klausimas: tai kada gi visomis tomis radybomis ramiai pasidžiaugti? Bet vos nusisukus apetitas užriaumoja ir tuomet išlenda neviltis, jog nieko naujogero nebesugebu rasti. Tokiais badmečiais gelbėja senasis dėsnis „jeigu ne Mahomedas pas kalną, tai kalnas pas Mahomedą“ ir juodą nusivylimo akimirką netikėčiausiu būdu mane pasiekia patys geriausi atradimai. Šviežiausias iš jų – LIA ICES iš Bruklino.
Išgirdus amerikietės prikimusį, lengvai svajingą, bet stiprų ir ne „kičinį“ vokalą, mintyse suplūdo „Cat Power“, „Bat For Lashes“, Tori Amos, Feist palyginimai, smalsumas vylingai „pastatė ausis“ ir po jos albumų perklausos dūšia suspurdo: „Taip! Šviežia. Įdomu. Nenuvalkiota. Kokybiška. Potencialu.“
Lai nesuklaidina stiprų pop prieskonį turintis sceninis pseudonimas, ši mergaičiukė nieko bendro su masiniu vartojimu ir populiariąja mėsmale neturi. Muzikos kritikai, išklausę debiutinį Ices albumą „Necime“, pasirodžiusį 2008-aisiais, bei šiais metais išleistą antrąjį darbą „Grown Unknown“, amerikietės kūrybą priskiria indie rock, experimental pop bei avant pop muzikos žanrų mišiniui.
Beje, tikrojo savo vardo bei pavardės Lia neatskleidžia vildamasi, jog ir ateityje žmonės domėsis jos kuriama muzika, o ne lįs į asmeniškumus traukdami į viešumą „nešvarius marškinius“. Tai, jog atlikėja „vietą po saule“ ketina išsikovoti talentu, o ne žinutėmis bulvarinėje spaudoje, be abejo, irgi džiugina.
Kalbant apie priešistorę, Ices susidomėjimą muzika padėjo suformuoti tėtis. Dviejų metukų Lia jau šoko pagal Buddy Holly dainas, o penkerių ėmė groti pianinu, tačiau vėliau būsimoji atlikėja pasinėrė į teatrą, vaidybą bei šokius, kur muzika ją lydėjo tik antrajame plane, ir kelias iki jos pačios kūrybos buvo ilgas, lėtas ir, kaip ji pati teigia, tebėra iki šiol besiformuojantis.
Debiutinis amerikietės įrašas buvo labiau eksperimentinis darbas – teatrališkumo, ritmo ir banguojančių melodijų mišinys, o besiruošdama antrajam „blynui“ Lia Ices nusprendė susikurti idealią izoliuotą terpę kūrybai. Dainų kūrėja bei atlikėja nuvyko į nuošalią vietą Vermonte (JAV), išsinuomavo kajutę laive, kur vienintelė šiluma sklido nuo besikūrenančio židinio, ir šitaip, toli nuo miesto šurmulio, tik gamtos ir vandens apsuptyje „gimė“ „Grown Uknown“.
Ko gero, ne veltui šis antrasis įrašas buvo išleistas po itin gerbiamo indie leiblo „Jagjaguwar“ „sparneliu“, investuojančio tik į vertus dėmesio atlikėjus ir po savo stogu talpinančio tokius grandus kaip „Bon Iver“, „Gayngs“, „Volcano Choir“, „Ladyhawk“, S. Carey ir begalę kitų. Ir, ko gero, tikrai ne veltui prie albume esančio kūrinio „Daphne” nagus prikišo vienas iš indie muzikos ikonų – Justin Vernon iš „Bon Iver“.
Ir išties, įrašas susilaukia teigiamų kritikų įvertinimų, o mano nuojauta kažkodėl kužda, kad Lia Ices ateityje taps svarbiu vardu indie muzikos scenoje. Visgi, nors potencialas yra užkoduotas kiekvienoje dainoje, atlikėjos muzikinės brandos ir kokybės driokstelėjimo dar teks truputį palaukti. Na, o kol kas – meilė avansu ir akylas amerikietės kūrybos sekimas.
Kaip ir kiekvieną savaitę, šiandien internete galite nemokamai perklausyti galybę naujų, išleistų ir dar nepasirodžiusių albumų. Tiesioginės nuorodos į kelis iš jų – apačioje:
Tie, kurie neprotingai daug laiko praleidžia ieškodami naujos muzikos, greičiausiai pasąmonės vingiuose turi susiformavę savą atrankos ir paieškos sistemą. O, galų gale, ir pati sąvoka „nauja muzika“ kiekvieno žodyne skirtingą spalvą įgauna. Žinau tik tiek, jog manojoj vidinėj sistemėlėj „muzika“ yra pavojingos svarbos raktinis žodis, kuris, gal kiek per skambiai, bet galėtų būti prilyginamas ginklui. Įrankis atkreipti dėmesį, priežastis apturėti bemiegę naktį, vėl nespėti pavalgyti, pavėluoti susitikti, apsižioplinti už vairo, rūšiuoti draugus pagal tai, kokie įrašai guli šalia jų lovų, ir begalę kitų dalykų, kuriuos vardinant, tiesą pasakius, peršasi išvada apie ligos diagnozę, o ne nekaltą hobį.