Praėjusių metų pabaigoje „Coldplay” išleido savo naują albumą „Everyday Life”. Kartu su jo piarine kampanija Chrisas Martinas ir Co. muzikos bendruomenėje sukėlė nemažą šurmulį ir sutraukė viso pasaulio dėmesį.
Šiandien britai pasidalijo vieno iš albume esančio kūrinio vaizdo klipu. Taigi, Jūsų dėmesiui – sentimentalusis „Cry Cry Cry”.
Kaip ir kiekvienais metais artėjant gražiausioms žiemos šventėms, manoMUZIKA ima skinti per metus pasaulio užaugintą muzikinį derlių. Tradiciškai, prieš pat Kalėdas pristatome geriausių metų albumų sąrašą. Jau devintus metus iš eilės (būtent tiek gyvuoja portalas manoMUZIKA.lt) čia rašantys autoriai susirenka prie bendro stalo, pateikia savo geriausiųjų sąrašus, prasideda diskusijos ir po ilgų šiais metais išleistų albumų perklausų, dėliojimų visų „už ir prieš”, duotų balų skaičiavimų , sudaro savo geriausiųjų „katalogą”. Vieną. Nedalomą. Nepriklausomą.
2019-ieji nuo pat pirmųjų metų savaičių žadėjo būti ypatingi. Tokie jie ir buvo. Ne tik nepriklausomoje, bet ir populiariojoje muzikoje. Todėl labai norėjome pateikti gerokai ilgesnį sąrašą. Tačiau prieš 9 metus sukurtos tradicijos yra tos, kurių nusprendėme nelaužyti, todėl ir vėl likome prie geriausiųjų 15-tuko.
Taigi, Jūsų dėmesiui, portalo manoMUZIKA.lt geriausių 2019 metų albumų TOP 15.
Dalinamės vakarui labai tinkančiu britų grupės „Coldplay“ pasirodymu iš „BBC Radio 2” studijos. Atliekama daina „Cry Cry Cry” iš naujausio albumo „Everyday Life”.
Pastaruoju metu iš grupės „Coldplay” stovyklos naujienų sulaukiame su kaupu. Nuo naujo albumo išleidimo iki kultinio 1991 hito perdainavimo. Tačiau praleisti pro akis šio vaizdo įrašo tiesiog negalime. Surengę koncertą istorinėje Amano miesto Citadelėje jie atliko kūrinį „Sparks” iš prieš devyniolika metų išleisto albumo „Parachutes”.
Prieš porą savaičių išleidusi nuostabų albumą „Everyday Life”, britų grupė „Coldplay” pareiškė nerengsianti pasaulinių gastrolių. Tačiau albumo pristatymui pasirinko keletą „simbolinių” vietų. Viena tokių – kultinė studija „Maida Vale”, iš kurios koncertą transliavo ne tik radijo stotis „BBC”, bet ir LRT.LT . Čia Chriso Martino kolektyvas ne tik sugrojo „Everyday Life” dainas, bet ir pasirodymo pabaigai nusprendė paruošti rimtą staigmeną.
„Coldplay” sukūrė visiems puikiai žinomo kūrinio „Gypsy Woman”, sukurto grupės „Crystal Waters” dar 1991 metais, interpretaciją. Viršuje – Chriso Martino ir co. versija, apačioje – kūrinio originalas.
Negirdėjusiems pasirodymo labai rekomenduojame perklausyti jo viso, na o tiems, kam pakanka vienos dainos – užmeskite akį čia.
Tai yra subjektyvi autoriaus nuomonė, jokiu būdu nepretenduojanti į visuotinę tiesą.
Iki 2008-ųjų Coldplay man buvo šventa grupè. Su “Yellow”, “Politik”, “Till Kingdome Come”, “Fix You” ar “Violet Hill” Chrisas Martinas ir Co. mano kasdienybėje užėmė išskirtinę vietą. Vėliau jų kūryboje prasidėjo “įtikti Amerikai” etapas, kuriame (išskyrus Chriso skyrybų su Gwyneth Paltrow nuotaikos paveiktą “Ghost Stories”) dominavo lengva, paviršutiniška, paprasta ir jokių pretenzijų neturinti muzika.
Ar tai blogai? Iš komercinės pusės tikrai ne. Iš idėjinės – man, kaip žmogui, kuris nuo 2000-aisiais dar per “M1” išgirsto “Yellow” savo dienas konstravo iš “Coldplay” muzikos, – tikrai taip. Tačiau nors ir pernelyg nebevertinau jų kūrybos, vis tiek pirkdavau kompaktus ir pildydavau Ch. Martino sukurtos muzikos lentyną. Nes juk taip turi būti. Juk tokios tradicijos dar nuo senų gerų “Parachutes” ar “A Rush of Blood To The Head” laikų.
Vakar “Coldplay” išleido naują albumą “Everyday Life”. Ir pirmą kartą (dar nuo 2008-aisiais pasirodžiusio “Viva La Vida or Death And All His Friend”) supratau, kad noriu vėl ir vėl jį sukti iš naujo… kuo daugiau suku – tuo labiau noriu.
Taip, jis labai eklektiškas. Taip, jis velniškai įvairus. Taip, jis žiauriai nevientisas. Ir taip, su savo tekstais bandantis atliepti kai kurias globalias problemas, jis tiesiog atrodo kiek “paviršutiniškas”. Bet po velniais, jame yra visko – ir pop muzikos (tipiškos patarojo meto Coldplay’iškos „Orphans” ar „Champion Of The World), ir roko, ir gospel (daina „Broken”), ir netgi magiško choralo (kūrinys “When I Need A Friend”) prieskonio. O jau vien ko verta „simfoninė” albumą atidarančioji „Sunrise”…
Seniai girdėjau tokį albumą, kuris savo muzikine prigimtimi būtų toks nevienalytis. Toks skirtingas. Ir toks įvairus.
Tačiau, po šimts, mano galva, tai yra absoliutus Chriso Martino ir co. kūrybos benefisas. Gebėti į vieną dvigubą albumą sudėti tiek žanrų, minčių, idėjų ir, regis, tarpusavyje nieko bendro neturinčių dedamųjų – išskirtinis fenomenalumas, kurį turi labai nedidelė dalis kūrėjų. Turiu pripažinti, kad “Coldplay” – vieni iš tos mažytės mažumos…
Mano akyse „Everyday Life” visiškai reabilitavo Coldplay’us. Grupė subrendo (sorry, bet po nesuprantamų duetų, tokių kaip, pavyzdžiui, su Rihanna). Peršoko į kitą laikmetį ir sukūrė triumfo vertą šedevrą.
Ar tai pop muzikos albumas? Be jokios abejonės. Tačiau jeigu visa pop muzika skambėtų panašiai – gyventume svajonėje.
Paklausykite būtinai. Pasakiškai gražus ir labai įdomus bei netikėtas albumas.
Mano dainos favoritai: Trouble In Town; Cry Cry Cry; When I Need A Friend ir, žinoma, apskritai viena gražiausių 2019-ųjų dainų Daddy.
Ar jau spėjote perklausyti britų grupės „Coldplay” naująjį, po keturių metų pertraukos išleistą albumą „Everyday Life”? Jei dar ne ir norite su juo susipažinti arba jau girdėjote, bet norite jį išgirsti su vaizdu, kviečiame įsijungti šią šiandien Jordanijoje vykusią transliaciją. Jos dėka grupės albumo dainos suskamba dar garsiau.
Tiesiog labai gražu ir labai tinkama klausytis tiek ankstų rytą (įrašas viršuje), tiek vėlų vakarą (įrašas apačioje).
Net 4 metus lauktas. Ilgai brandintas ir vienu svarbiausių šių metų albumu vadinamas įrašas šiandien pasiekė muzikos parduotuves ir muzikos transliacijų platformas. Po 4 metų pertraukos su nauju įrašu sugrįžta britų grupė „Coldplay„.
Šiandien išleidžiamas įrašas „Everyday Life” – jau 8 Chriso Martino ir kompanijos diskografijoje. Jis pasirodo praėjus 4 metams nuo paskutinio grupės įrašo, plokštelės „A Head Full Of Dreams” išleidimo.
„Everyday Life” sudarytas iš dviejų diskų – „Sunrise” ir „Sunset”. Visas albume esančias dainas sukūrė grupės nariai, o plokštelę prodiusavo daugybės apdovanojimų laureatas, drauge su galybe žvaigždžių dirbęs prodiuseris Rickas Simpsonas.
Likus dienai iki albumo pasirodymo grupė „Coldplay” paskelbė, kad savo koncertinius turus rengs tik tada ir tik taip, kai sugebės sukurti koncepciją, kurios dėka nebūtų prisidedama prie klimato atšilimo.
Taigi, Jūsų dėmesiui, naujausias hitų „Yellow” ir „Fix You” kūrėjų albumas „Everyday Life”.
Grupė „Coldplay“ jau rytoj išleis savo naujausią albumą „Everyday Life”. Tai bus 8-oji Chriso Martino ir kompanijos studijinė plokštelė. Kartu tai įrašas, kuris pasirodo po 4 metų pertraukos (būtent tiek praėjo nuo paskutinio grupės įrašo „A Head Full Of Dreams” pasirodymo.
Likus dienai iki „Everyday Life” pasirodymo, „Coldplay” pasidalino dar dviem naujom dainom – pasakiška baladae „Daddy” ir „Champion Of The World”. Beje, pirmajam kūriniui buvo pristatytas ir pasakiškas vaizdo klipas.
„Daddy” video – viršuje, žemiau – minėtas kūrinys „Champion Of the World”.
Niekam per daug neskelbdami, „Coldplay“ šį sekmadienio rytą pasidalino dar vienu kūriniu iš ruošiamo išleisti albumo – tituline naujojo albumo daina „Everyday Life“. Tai jau trečiasis atskleistas kūrinys iš šio mėnesio pabaigoje pasirodysiančio albumo.
manoMUZIKA jau rašė apie tai, kad „Coldplay” lapkričio pabaigoje išleis naują dvigubą albumą . Plokštelė vadinsi „Everyday Life“ ir bus padalinta į dvi dalis, pavadintas „Sunrise“ ir „Sunset“.
Šįryt Chrisas Martinas ir kompanija pristatė dvi naujas būsimo albumo dainas „Orphan” ir „Arabesque”. Pirmasis kūrinys viršuje, antrasis – apačioje.
Britų pop-rock grupės Coldplay gerbėjai socialiniuose tinkluose dalinasi nuotraukomis laiškų, kuriuos jiems siuntė pati grupė.
Laiške grupė praneša apie naują dvigubą savo albumą „Everyday Life“, kuris padalintas į dvi dalis, pavadintas „Sunrise“ ir „Sunset“.
Laiške rašoma: „Pastaruosius 100 metų (apytiksliai) mes dirbome ties tuo, ką vadiname Everyday Life.“ Ir pranešama, kad albumas pasirodys lapkričio 22d. Laukiam!
It appears Coldplay may be announcing their new albums via letters to fans in the post!
"We've been working on a thing called Everyday Life for 100 years
…You might write double album… One half is called Sunrise the other is called Sunset.
Nuo tos akimirkos, kai „Coldplay” į plačiuosius vandenis paleido savo paskutinį albumą „A Head Full Of Dreams”, praėjo beveik 4 metai. Per šį laiką grupė apkeliavo visą pasaulį, išleido puikų dokumentinį filmą ir paskendo kūrybinėje veikloje.
Apie naujus albumus grupės lyderis Chrisas Martinas nekalba jau seniai, o hito „Fix You” kūrėjų gerbėjai įvairiuose forumuose vis garsiau užsimena, kad labai ilgisi naujų kolektyvo kūrybos vaisių.
Panašu, kad jų maldos buvo išklausytos. „The Daily Star” informuoja, kad greičiausiai jau lapkričio pabaigoje „Coldplay” pasauliui pristatys naują įrašą. Tiesa, tai nebus įprasta Ch. Martino ir kompanijos kūryba. Patikimo šaltinio teigimu, kitą savaitę pasirodysiantis albumas – eksperimentinė grupės kūryba.
Tačiau tai irgi nėra vienintelė geroji naujiena. Teigiama, kad neilgai trukus po „eksperimentinio” albumo išleidimo, muzikos parduotuves pasieks dar viena, jau „įprasta” nauja „Coldplay” plokštelė. Kalbama, kad po jos grupė leisis ir į pasaulines gastroles.
manoMUZIKA primena, kad prie 23 metus susikūrusi britų grupė „Coldplay” išleido 7 studijinius albumus.
Ne taip seniai dienos šviesą išvydo anapilin iškelavusio Švedijos atlikėjo Timo Berglingo, geriau žinomo „Avicii” pseudonimu ir „Coldplay” lyderio Chriso Martino bendras darbas „Heaven”.
Šią dainą muzikantai drauge įrašė dar 2014 metais.
Pastarąjį albumą grupės gerbėjai jau gali rasti ir muzikos transliacijos platformose.
Gyvame įraše, kuris taip ir pavadintas „Live in Buenos Aires” – 24 dainos. Čia savą kūrinį atras ir senųjų „Coldplay” mylėtojai („Yellow”, „Fix You”, „In My Place”, „The Scientist”), ir tie, kurie su grupe auga pastarąjį dešimtmetį („Every Teardrop Is A Waterfall”, „Adventure of a Lifetime”, „Hymn For The Weekend”)
Vos prieš kelias valandas pasakojome Jums istoriją apie tai, kaip „Coldplay“ startuoja su nauju projektu „Los Unidades” (tiesą sakant, nežinome kaip ten yra iš tikrųjų – gal dvidešimtmetį atšventusi grupė nusprendė pasikeisti pavadinimą visam laikui…(?) )
Ilgai laukti nereikėjo ir naujasis Chriso, Jono, Willo ir Guy’aus projektas pristato pirmąją naują dainą “E-Lo”. Kūrinį „Coldplay” atliko drauge su Pharelliu Williamsu ir, kaip galite tikėtis, jis skamba toli gražu visiškai nekoldplėjiškai.
Daina „E-Lo” bus įtraukta į specialų EP, kuris išleidžiamas pirmojo demokratiškai išrinkto Pietų Afrikos Prezidento Nelsono Mandelos šimtųjų gimtuvių proga. Beje, šiame EP bus galima atrasit ir dar du naujojo mįslingojo „Los Undades” kūrinius.
Tikimasi, kad dar šiandien grupė „Coldplay” prisistatys nauju vardu ir išleis pirmąjį kūrinį. Naujas grupės pavadinimas – „Los Unidades”.
Projekto leiblas „Parlophone” šiandien patvytino žinutę, kurioje teigiama, kad „leidybinė įmonė džiaugiasi, pasirašiusi sutartį su nauja grupe „Los Unidades”, kurios nuotraukoje – keturių žmonių siluetai, daugeliui pasirodę panašūs į „Coldplay” narius”.
Įrašą „Parlophone” twitter paskyroje „pamėgo” ir „Coldplay”. Beje, ten patalpinto plakato apačioje matomos raidės Y02LPAC81ODL. Šis raidžių junginys yra „Coldplay 2018” anagrama. Neilgai trukus ir pati grupė „Coldplay” parašė žinutę, kurioje teigiama: „Tai oficialu, jau galime paskelbti, kad naujos grupės „Los Unidades” nariai yra Chris Martin, Jon Buckland, Guy Berryman ir Will Champion”. Naujo pranešimo apie grupę tikimasi šiandien 6 valandą Lietuvos laiku.
Nors lapkričio 14 dieną kino teatruose rodytos „Coldplay“ dokumentinės juostos „A Head Full Of Dreams” pabaigoje žiūrovai paliekami su dviprasmiška mintimi ir nežinomybe dėl grupės ateities, šiandien daugelis jų jau gali nusiraminti.
Chrisas Martinas ir kompanija tikrai neišsiskirsto. Priešingai, jau kitų metų pradžioje „Coldplay” turėtų susirinkti studijoje ir pradėti įrašinėti savo naują albumą. Tai duodamas interviu patvirtino dokumentinės juostos režisierius Mattas Whitecrossas. Pasak jo, hito „Fix You” kūrėjai nusprendė metus laiko pailsėti, atsipūsti nuo koncertų ir įrašų, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad „Coldplay” suka skirtingais keliais.
„Coldplay” per savo karjerą išleido 7 studijinius albumus. Paskutinis įrašas – 2015-aisiais pasirodžiusi plokštelė „A Head Full Of Dreams”. Išleidusi savo septintą albumą grupė leidosi į koncertinį turą, pavadintą taip, kaip ir albumas. Šis turas pasaulyje pripažintas trečiu didžiausiu visų laikų turu. Jį pamatė daugiau kaip 5.5 mln. fanų visame pasaulyje.
Neseniai kino teatruose rodyto „Coldplay” filmo „A Head Full Of Dreams” manoMUZIKOS apžvalgą skaitykite ČIA.
Muzikinė dokumentika – ypatingas žanras, apie kurį rašyti dažnai tikrai netenka. Ko gero netektų ir šįkart, tačiau centrinė dokumentikos figūra – grupė „Coldplay“ ir jų filmas „A Head Full Of Dreams“.
Prieš 22 metus Chriso Martino įkurtą kolektyvą „Coldplay” galiu drąsiai vadinti nemažos savo gyvenimo dalies didžiule meile. Nuo tos akimirkos, kai 2000-ųjų vasarą berods per radijo stotį “M-1” pirmą kartą išgirdau jų singlą „Yellow”, šio Londono ketverto kūryba mane lydėjo ilgai. Beveik 9 metus. Iki tam tikro grupės kūrybos lūžio taško, po kurio jų muzika, mano galva, tiesiog tapo pernelyg saldi. Tikrai nesakau, kad bloga ar beprasmė. Jokiu būdu. Tiesiog pasikeitus grupės skambesiui, šiek tiek pasikeitė ir mano požiūris į jų kūrybą.
Per tuos 9 meilės, ištikimybės ir pamišimo dėl „Coldplay“ metus perėjau visas šios epochos fazes. Su minėtu 2000-ųjų kūriniu ir dainomis „Don’t Panic” bei „Trouble” iš debiutinės grupės plokštelės „Parachutes”. Su „Politik”, „The Scientist” ir „God Put A Smule Upon His Face” iš po dviejų metų sekusio „A Rush Of Blood To The Head”. Su savo gyvenimo daina „Fix You” ir viena gražiausių kada nors girdėtų baladžių „Till Kingdome Comes” iš 2005-ųjų „X&Y”. Su „Violet Hill”, „Strawberry Swings” ir „Lovers in Japan” iš 2008-aisiais Briano Eno prodiusuoto ir kitaip suskambėjusio jau stadioninio „Viva La Vida or Death And All His Friends”. Ir dar su galybe kitų. Grupė per šiuos metus buvo sukūrusi tiek daug, kad visi šie keturi kompaktiniai diskai buvo „nudrožti“ iki paskutinių įmanomų siūlelių. Mokėjau mintinai viską „nuo – iki“. Klausiau jų visur – automobilyje, ausinuke. Su jų muzika keldavausi, gyvendavau ir užmigdavau.
2009-aisiais drauge su bičiuliais pirmą kartą juos pamačiau “Viva La Vida” ture Prahoje. Išgirdęs „Fix You” gyvai – apsiverkiau. Tikrai nesupratau kodėl. Tiesiog išgirdau pirmuosius garsus ir, emocijoms paėmus viršų, apsiblioviau. Kaip mažas vaikas. Nes tai buvo muzikos galia. Tai buvo „Coldplay” galia.
Net ir žinodamas, kad nuo 2011-aisiais pasirodžiusio albumo „Mylo Xyloto“ jų muzika nebebuvo visiškai mano cup of tea, vis tiek visada sekiau jų muziką ir pirkau jų albumus. Niekada taip ir nepalikau nuošalyje vienos didžiausių muzikinių meilių. Nes meilei atleidžiama. Nes tai, kurią pažįsti, žinai ir myli nuo pat gimimo, tiesiog galima gerokai daugiau nei kitiems.
Coldplay koncerto akimirka
Šiai gyvenimo refleksijai priežastis – daugiau nei rimta. Lapkričio 5-ąją nedidelis būrys muzikos mylėtojų ir apie ją rašančiųjų turėjo išskirtinę progą pamatyti dokumentinę „Coldplay” dokumentinę juostą „A Head Full Of Dreams”. Apie 20 grupės metų. Apie emociją. Apie pakilimus ir nuopuolius. Apie muziką ir dainas, kurios du dešimtmečius lydi šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje. Beje, šiame filme tie senųjų Koldplėjų fanai (prie kurių gan drąsiai save priskirti galiu ir aš) ras gan svarių priežasčių suprasti, kodėl naujoji grupės kūryba yra būtent tokia. Taip, galbūt tai nebus priežastis sugrįžti atgal ir naujosios jų muzikos klausytis senomis ausimis (ir širdimis), tačiau to pakaks, kad suvoktume, kodėl Chrisas, Willas, Guyus ir Johny dabar skamba būtent taip.
Ir nors dokumentika – toli gražu ne pats masiškiausias žanras, šį filmą turėtų pamatyti ne tik tie, kurie myli (ar mylėjo) „Coldplay”, bet ir tie, kuriems šiandien muzika yra svarbi.
Beveik dvi valandas trunkančiame filme, kurį režisavo Matas Whitecrossas – žmogus, sukūręs nuotabią 2016-ųjų dokumentiką apie „Oasis“ – apstu visko: ir emocijos, ir muzikos, ir archyvinių, dar niekada nematytų kadrų, ir akimirkų bei istorijų, kurių net ir tikras „Coldplay“ gerbėjas nėra girdėjęs.
Filme pasakojama išsami grupės dvidešimtmečio istorija nuo tos akimirkos, kai muzikos koledže Chrisas Martinas ir gitaristas Johny Bucklandas nusprendė suburti grupę, iki vieno didžiausių muzikos istorijoje „Coldplay“ turo „A Head Full Of Dreams“, kurį pamatė daugiau kaip 5 milijonai planetos gyventojų. Per dvi valandas pamatysite ne tik kaip gimė „Yellow“, pirmuosius Chriso Martino kadrus, kuriuose jis savo grupės kolegoms pristato per naktį studijoje sukurtą „The Scientist“ ar išgyvenimų ir egzistencinės krizės metu „išgimdytą“ albumą „X&Y”, kurio išsigelbėjimu tapo kolektyvo prekiniu ženklu tapusi daina „Fix You“. Juostoje gausu archyvinių kadrų, apie kuriuos pasakoja patys grupės nariai, akimirkų iš koncertinių turų, pykčių studijoje, kalbų apie paskutinį koncertą ir laimės protrūkių.
Esu skaitęs bent kelias knygas apie „Coldplay“, puikiai žinau jų biografiją, tačiau pamatyti gyvai tas akimirkas, kai grupė „išmetė“ iš sąstato Willą Championą, išvysti grupės nuotaikas tomis akimirkomis, kai juos palieka (o vėliau vėl grįžta) ilgametis vadybininkas ir geras draugas Philas Harvey – tai kažkas daugiau nei gyvai prisiliesti prie kultine tapusios grupės istorijos.
Filme apstu jautrių istorijų (būgnininko Willo mamos mirtis baigiant „Parachutes“ įrašus ir albume būtent jai skirta dedikacija ar ketverto ištikimybė ir pagalba Chrisui Martinui išgyvenant skyrybų su aktore Gwyneth Paltrow dramą, kurios pasekmės ir emocijos sudėtos 2014-ųjų albume „Ghost Stories“), milijonus šiurpuliukų priverčiančių bėgioti akimirkų (ištraukų iš „Glastonbury“ festivalio, emocinio pakilimo drauge su legendiniu Brianu Eno įrašinėjant 2008-ųjų albumą „Viva La Vida Or Death And All His Friend“) ar naivių dar aštuoniolikmečio grupės lyderio pasvarstymų apie dideles muzikines svajones, kuriomis „Coldplay“ seka iki šių dienų.
Tai filmas apie muziką, draugystę, ištikimybę ir tikslo siekimą. Beje, jame nuostabiai išryškintasne tik Chriso Martino – išskirtinio talento ir neįtikėtino lyderio vaidmuo, bet ir kitų grupės narių svarba. Ne veltui visos juostos metu nejuntamai pabrėžiama viena mintis: „Coldplay“ – tai grupė, kurios kiekvienas narys yra ypatingai svarbus, todėl išėmus iš vieno paveikslo viena jų, miršta visas kolektvas.
Žiūrint šį filmą norėsis visko – juoktis, verktis, dainuoti kartu ar net rėkti.
„A Head Full Of Dreams“ – tai nuostabi, labai emocionali, velniškai muzikali ir nuo pirmųjų sekundžių įtraukianti juosta, parodanti, kokia neįtikėtinai didinga, bet ištikima sau ir savo principams yra grupė, kurios muzika įkvėpė šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.
Tai filmas, kurį tiesiog būtina pamatyti.
„Coldplay” dokumentinė juosta „A Head Full Of Dreams” kino teatruose – tik lapkričio 14 dieną.