Metai bėga, o mūsų meilė „Fink“ darbams išlieka tokia pat stipri. Šiandien – ta diena, kai „finkai“ išleidžia naują kūrinį. Kas mes tokie, kad nepasidalintume? Jūsų dėmesiui – kūrinys „We Watch the Stars“ – net keturios jo versijos!
Tai – pirmasis naujojo albumo singlas.
Fink
Mano muzikos itin mėgstamas, daug kartų kalbintas, milijonus sykių perklausytas britų projektas „Fink“ sugrįžta į Lietuvą. Nuostabusis muzikos talentas Finas Greenallas ir jo komanda pasirodymą surengs menų fabrike „Loftas”. Tai bus jau trečias hitų „Looking Too Closely”, „Sort Of Revolution”, „Berlin Sunrise” ar „Shakespear” kūrėjų pasirodymas mūsų šalyje. Vienintelis „Fink” koncertas Baltijos šalyse Vilniuje įvyks lapkričio 7 d.
Kad „Fink” nėra abejingi Lietuvai ir jos publikai – toli gražu nėra paslaptis. Ne kartą prisipažinęs, kad Vilnius – viena mėgstamiausių jo koncertinių stotelių visame pasaulyje, F. Greenallas duodamas interviu negaili komplimentų nei „Lofui”, nei (juo labiau) mūsų šalies publikai. Paskutinį kartą manoMUZIKA grupės „Fink” sielą kalbino 2017-ųjų vasarą Amsterdame, kai buvo pristatoma pirmoji jų bliuzo plokštelė „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club. Visą interviu galite rasti ČIA. Paskutinio grupės koncerto Lietuvoje apžvalgą rasite ČIA.
Keli faktai apie „FINK”
Kiek daugiau nei prieš metus „Fink” išleido albumą „Resurgam“. Šis įrašas – devintas grupės diskografijoje. Plokštelę prodiusavo žymus britų prodiuseris Flood (anksčiau dirbęs su tokiais atlikėjais kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t.). Kalbėdamas su manoMUZIKA šį pavasarį, Finas prisipažino, kad jo manymu „Flood“ yra vienas didžiausių muzikos genijų britų muzikos industrijoje.
Nors „Fink“ aktyviai muzikuoja nuo 2000- ųjų, melomanams jie geriausiai žinomi tapo 2009-aisiai metais išleidę dainą „Sort Of Revolution“. Šį kūrinį, ilgą laiką buvusi vizitine grupės kortele, buvo galima rasti to paties pavadinimo albume. Jį grupė įrašinėjo Los Andžele drauge su puikiai pažįstamu atlikėju John Legend. Beje, su pastaruoju muzikantu kartu buvo sukurta ir plokštelėje esanti daina „Move On Me“.
Daina „Sort of Revolution“ ilgą laiką būdavo kūrinys, kuriuo grupė užbaigdavo savo pasirodymus. Tačiau po 2011-aisiais išleisto albumo „Perfect Darkness“ koncertus britai dažniausiai užbaigdavo čia esančia kompozicija „Berlin Sunrise“. 2014- aisiais grupei išleidus albumą „Hard Believer“, kūrinį „Sort Of Revolution“ „Fink“ dažniausiai grodavo netgi koncerto pradžioje. Prieš kelerius metus Finas prisipažino, jog jis seniai laukė akimirkos, kai grupę „Fink“ žmonės pažins ne tik iš 2009-aisiais išleistos dainos.
Savo diskografijoje Finas Greenallas ir kompanija turi du „gyvus“ įrašus. Tai – 2012 metais išleistas diskas „Wheels Turn Beneath My Feet“ ir po metų pasirodžiusi „kolekcine vertybe“ grupės gerbėjų gretose pakrištytas plokštelė, įrašyta drauge su karališkuoju Amsterdamo orkestru. Pirmąjį diską „Fink“ įrašė per koncertinį turą, kurio metu buvo pristatinėjamas albumas „Perfect Darkness“. Antrasis gyvas albumas buvo sukurtas vienintelio simfoninio koncerto Amsterdame metu. Karališkojo Amsterdamo orkestro atstovai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kuri buvo atlikta be grupės.
Su orkestru britų trio sugrojo dainas „Berlin Sunrise“, „Sort Of Revolution“, „Perfect Darkness“, „Wheels“, „This is the Thing“ ir „Yesterday Was Hard On All Of Us“. Beje, čia Finas debiutavo ir kaip operos atlikėjas, sudainavęs klasikinę kūrinio „What Power Art Thou“ versiją. Šį pasirodymą grupės lyderis įvardija viena įdomiausių ir svarbiausių patirčių kolektyvo gyvenime.
Beje, drauge su orkestru atliktas kūrinys „Yesterday Was Hard On All Of Us“ – vienas mėgstamiausių kūrinių grupės gerbėjų gretose.
Jau senokai neturėjome žinių iš mūsų itin mylimo britų projekto „Fink“. Taisome šią klaidą ir dalinamės nuostabiu grupės pasirodymu iš vasarą Vokietijoje vykusio festivalio „Haldern Pop Festival 2018”, kuriame atliekamas kūrinys „This Is The Thing”.
Kaip dalindamasis šia daina sako pats Fink: „Tai yra paskutinis pasirodymas iš mūsų festivalių sezono. Nors dabar vasaros popietės ir šilti vakarai gali atrodyti už milijono mylių, tačiau mes turime įrašą iš fantastiško festivalio „Haldern Pop”. Mes žinome, kad jūs turite galimybę festivaliuose rinktis, kurį atlikėją norite išgirsti, todėl labai ačiū, kad mus pasirinkote ir padarėte geriausią sezoną, koks buvo iki šiol”.
Rudeniui įsibėgėjus ir vis labiau vakarus leidžiant uždarose patalpose savaime atsiranda poreikis šiltai, akustinei muzikai. Šio vakaro manoMIKSAS išskirtinis tuo, kad jame išgirsite tik vyriškus balsus.
Tai dar ne viskas. Jame sudėjome daug akustinės muzikos ir visi atlikėjai pasirodo ne didelėse scenose, o uždarose, mažose, intymiose erdvėse. Savo muziką jie atlieka taip, kad geriausiai ji skamba klausant per ausines. Be to, visuose įrašuose visi vyrai su jomis.
Nick Murphy (fka Chet Faker), Fink, Bon Iver, Ben Howard ir daugelis kitų puikiai pažįstamų grupių ir atlikėjų, kurie tikimės nuskaidrins Jūsų vakarą ir įneš jaukumo ir šilumos į kiekvienus namus.
Vengrijoje vykstantis kasmetinis vasaros festivalis „Sziget” – vienas didžiausių ir kartu įspūdingiausių muzikinių renginių šiame regione. Kasmet dešimtis tūkstančių melomanų iš visos Europos sutraukiančioje muzikos šventėje savo favoritus atras net ir didžiausias melomanas.
Vienas tokių pasirodymų – mūsų itin mylimo britų projekto „Fink” koncertas. Šiemet vakarinėje festivalio dalyje koncertavę hito „Looking Too Closely” kūrėjai čia surengė išskirtinį pasirodymą.
Nepaisant to, kad įrašas interneto platybėse pasirodė kiek anksčiau, vadovaudamiesi posakiu „Geriau vėliau nei niekada” dalijamės juo su jumis.
Šiltas, muzikalus, kartais mistiškas, o kartais iki kaulų smegenų jautrus pasirodymas – Jūsų dėmesiui.
Koncerto dainų sąrašas:
Fino Greenallo kolektyvas „Fink” praktiškai baigė savo vasaros ir rudens Europinį turą. Pervažiavę daugybę senojo žemyno erdvių ir surengę dešimtis koncertų hito „Sort Of Revolution” kūrėjai netrukus trumpai atsikvėps ir pradės kurti dar vieną albumą, seksiantį po pernai pasirodžiusio „Resurgam”.
Pastarosiomis savaitėmis „Fink” savo paskyrose pradėjo dalintis muzikinėmis akimirkomis iš savo vasaros pasirodymų. Vienas tokių – vaizdai iš Nyderlanduose rengiamo festivalio „Down The Rabbit Hole”. Pasirodymo metu grupė atliko ir vieną populiariausių savo hitų – lyriškąją baladę „Looking Too Closely”.
manoMUZIKA primena, kad šis kūrinys yra įtrauktas į 2014 -ųjų „Fink” albumą „Hard Believer”.
Mūsų be galo mylima grupė „Fink“ šią vasarą laiko veltui neleido ir aktyviai koncertavo įvairiuose muzikos festavaliuose. Šį kartą nusikelkime į Vengriją, kur rugpjūčio mėn. vyko festivalis „Sziget” ir iš kurio jau turime keletą įrašų. Dalinamės kūriniu „Piligrim”, o jei jo neužteks „Fall into the Light” atlikimą galite pamatyti ČIA.
Seniai nesidalinome žiniomis iš mūsų itin mylimos grupės „Fink” stovyklos. Taisome klaidą ir dalinamės grupės pasirodymu festivalyje „Down The Rabbit Hole”. Scenoje nuskamba daina „Warm Shadow” iš dar 2011 metais išleisto kolektyvo disko „Perfect Darkness”.
2017–ųjų metų albumai
Jau septintus savo gyvenimo metus skaičiuojantis muzikos portalas manoMUZIKA.lt turi vieną nuo pat įsikūrimo pradžios nekintančią tradiciją – tarpušvenčiu paskelbti nueinančių metų geriausių albumų topą. Tai 15 albumų, kurie, portalo autorių nuomone, yra verčiausi aukščiausių pozicijų, išskirtinumo ir, žinoma, geriausiųjų vardo.
Šiemet manoMUZIKOS sąraše buvo 77 albumai. Natūralu, augant portalo autorių skaičiui, daugėja ir paminėtų įrašų kiekis. Tačiau kiekvienas mM rašantis žmogus turėjo išrinkti 15 2017-aisiais išrinktų plokštelių, sureitinguoti jas atitinkamai nuo 1 iki 15 vietos prioritetų tvarka, o tada prasidėjo didysis balų skaičiavimas. Taigi, sudėliojus visų mūsų balsus, gavome gerą, skanų, skambų ir žavų šių metų penkioliktuką.
Topo viršūnėje – devintąį solinį albumą (ir antrą per šiuos metus) „Resurgam” išleidęs ir menų fabrike „Loftas” pasakišką pasirodymą surengęs britų kolektyvas „Fink”. Jis aukščiausiųjų trejetuke aplenkė dvi JAV grupes – Matto Berningerio kolektyvą „The National” su albumu „Sleep Well Beasts” ir ketvirtąją studijinę plokštelę išleidusį Pensilvanijos šešetą „The War On Drugs”. Mistiškasis, idėjinis ir gyvenimo mėtytas bei vėtytas Benjaminas Clementine’as su antruoju savo albumu įsitaisė ketvirtoje, o buvęs „Oasis” dainų autorius Noelis Gallagheris su visiškai kitaip skambančiu „Who Built The Moon?” – penktoje vietoje (beje, jo brolio Liamo debiutas – dviem pozicijomis žemiau).
Šiemet iš 15 albumų 9 priklauso Didžiosios Britanijos, 2 Kanados, 4 JAV atlikėjams.
manoMUZIKA.lt geriausių 2017-ųjų albumų TOP 15:
Lietuvoje itin mėgstama ir vertinama grupė „Fink„, kuri neseniai pristatė savo naujausią albumą „Resurgam”, tik ką išleido specialią – akustinę albumo versiją „Resurgam Acoustic Session”.
Viršuje galite peržiūrėti 360 video įrašą iš sesijos, kuriame Finas Greenallas fortipijonu atlieka dainą „Divide”, o apačioje – pilna šviežia „Resurgam” akustinė sesija.
Rugsėjo mėnesį naują albumą „Resurgam” išleidę ir jau Lietuvoje jį pristatę britai „Fink” vakar pateikė dar vieną naujieną. Savo paskyroje Facebooke Finas Greenalas su kompanija pasidalino bene liūdniausios naujojo albumo dainos „Word To The Wise” žodžių video.
Dar neblėstant įspūdžiams iš rugsėjo 30 d. menų fabrike „Loftas” vykusio „Fink” koncerto (kuriame lankėsi ir savo įspūdžiais dalinosi ir manoMUZIKA) turime paruošę Jums kai ką ypatingo.
Prieš koncertinį turą po Europą „Fink” apsilankė radijo stotyje „FM4” Vienoje, kur surengė savo pasirodymą. Pilną koncerto įrašą rasite ČIA.
Pasirodymo dainų sąrašas:
Rugsėjo mėnesio albumai
Po trumpo atokvėpio manoMUZIKA ir vėl grįžta prie mėnesio albumo apžvalgų. Šie metai – itin derlingi, todėl labai tikimės, kad kai kurios apžvalgos padės atrasti arba tiesiog primins 2017-ųjų įrašus, be kurių šį periodą įsivaizduoti bus sudėtinga.
Šįkart mūsų žvilgsnis krypsta į rugsėjo mėnesį, kuris, tiesą sakant, ir vėl nepagailėjo kokybiškos muzikos. Tačiau šįkart turėjome išsirinkti 4 albumus, kuriuos traukiame į apžvelgtųjų sąrašus.
THE KILLERS „Wonderful Wonderful”
Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje „The Killers” buvo kone dievai. Pirmieji du albumai ir tokie kūriniai kaip „Mr. Brightside”, „Somebody Told Me”, „Read My Mind” ar „All the Things that I’ve Done” tikrojo indie roko gerbėjams buvo daugiau nei išganymas. Turėjome savo dievaičius, dėl kurių buvo galima nueiti kryžiaus kelius. Tačiau albumą „Sam’s Town” prodiusavusį Flood pakeitė Stuartas Price’as ir 2008-aisiais pasirodžiusį diską „Day & Age” žiaugčiodami tikrieji žudikų fanai nurašė netikėtam atsitiktinumui.
Gitaras keitė sintetiniai klavišiniai, o indie roko pažibų naująja vizitine kortele tapo pop hitas „Human”. Nesusipratimas grupės gerbėjams kirto tiesiai į paširdžius, tačiau „The Killers” lyderis Brandonas Flowersas ramino fanus teigdamas, kad tikrasis indie rokas sugrįš sulig nauju albumu.
Kito grupės įrašo teko laukti ketverius metus, tačiau 2010-aisiais pasirodęs saldus kaip cukraus vata solinis B. Flowerso diskas nežadėjo nieko gero. Gerbėjų viltys visiškai subliūško pasirodžius „Day & Age” follow up’ui, kuris buvo pavadintas „Battle Born”. Tas pats saldus skambesys (puikiai įsikomponuojantis grojaraštyje šalia Taylor Swift ar post-VIVA LA VIDA’iškos „Coldplay” kūrybos), tos pačios mokyklos šokiams besisukant disco kamuoliui tinkančios sintetinės baladėlės senuosius Las Vegaso rokerių gerbėjus atstumdavo taip pat, kaip vienas kitą atstumia teigiami magnetai.
Kadangi pats kadaise buvau didelis „The Killers” gerbėjas, karčią realybę priėmiau tikrai su skausmu. Tačiau nuvažiavęs į vieną iš jų „Battle Born” pristatymo koncertų galutinai susitaikiau su netektimi: gyvai jie vis dar groja puikiai, klausytojus vis dar labiausiai „veža” jų senoji kūryba, o jų niūrią transformaciją priėmiau tiesiog kaip neginčijamą duotybę. Senieji žudikai mirė, todėl reikia mesti sentimentus šalin ir gyventi toliau.
Tačiau šių metų pradžia pakeitė daug dalykų. „The Killers” savo pirmuoju naujojo albumo singlu pasirinko dainą “Run For Cover” – kūrinį, primenantį pirmuosius du grupės albumus. Antrąjį singlą – titulinę albumo dainą taip pat pastarajame B. Flowerso kūrybos kontekste galime vadinti gan kietu kūriniu. Taigi, pirmieji naujo albumo (kurio grupės gerbėjai buvo priversti laukti net 5 metus) šaukliai pagrįstai leido tikėtis tų senųjų žudikų atgimimo.
Deja, bet rugsėjo 22 diena visus lūkesčius sudaužė į šipulius. Ilgai lauktas išankstinėmis svajonėmis pasąmonėje puoštas albumas pasirodė kaip bandymas prikelti jau kelerius metus anapilin iškeliavusį lavoną. Perklausius visą „Wonderful Wonderful” ilgai neapleido jausmas, kad naujas 10 dainų albumas –penkių skirtingų kolektyvų dainų rinkinys. Tai buvo eklektiška kakofonija, kurioje norima įtikti visiems. Jame pilna visko – ir disko stiliaus, ir elementarios sintetikos, ir minėtų kūrinių su gitariniais skambesiais, ir dar kelių muzikinių žanrų apraiškų. Jokio vientisumo, jokio nuoseklumo ir, kas svarbiausia, jokio organiškumo.
Jeigu kažkada buvau susitaikęs, kad „The Killers” pasikeitė (ir supratau, kad rinkos diktatas, šlovės ir populiarumo poreikis tiesiog nugalėjo žanro galimybes), tai dabar supratau, kad Las Vegaso vyrukai tiesiog tapo pataikūnais, kurie nori įtikti kiekvienam skoniui. Tačiau jeigu mėgsti single mault’ą, tai toli gražu nereiškia, kad mėgausiesi ir visomis blendo rūšimis. Tai turėtų suprasti ir albumo kūrėjai, mat muzikai (bent jau šiuo klausimu) galioja lygiai tokios pačios taisyklės.
Taip, albume yra kelios gražios dainos (vien ko verta baladė „Some Kind Of Love”), tačiau ar to gana Killersams? Baikit, nemanau.
Iš grupės, dėl kurios kažkada galėjau numirti, „The Killers” tapo kolektyvu, kurio kartais tiesiog darosi koktu klausytis. Gaila.
Klausite, kodėl manoMUZIKA rekomenduoja perklausyti šį albumą? Atsakymas labai paprastas: tam, kad suprastumėte, kaip per šitiek metų gali būti devalvuota kolektyvo, kuris kadaise buvo nuostabus, vertė.
Dainos: Run For Cover, Wonderful Wonderful, Some Kind Of Love
FINK “Resurgam”
Fink muzika prilimpa toli gražu ne iš karto ir, žinoma, toli gražu ne kiekvienam. Dažniausiai ji būna muzikali, gili, tačiau pakankamai tamsi.
Iki šiol manau, kad nėra tobulesnio pavadinimo „Fink” albumui nei 2011 metais išleistas įrašas „Perfect Darkness”. Iš tiesų jeigu įmanoma būtų apibūdinti Fino Greenallo ir kompanijos kūrybą, tikslesnio pavadinimo nei nuostabi tamsa neįmanoma sugalvoti.
Ne išimtis ir rugsėjo pabaigoje išleistas „Resurgam” (beje, kalbant apie šį įrašą reikėtų nepamiršti, kad tai jau antras „Fink” diskas per metus. Dar pavasarį įgyvendindamas savo seną svajonę Finas išleido puikų bliuzo įrašą).
„Resurgam” – tamsus, bet labai muzikalus albumas. Vėlgi, kaip ir visi grupės įrašai, „kabinti” jis pradeda perklausius jį antrą ar trečią kartą. Nes tik tada pradedi jausti visas Fino muzikos subtilybes.
Plokštelėje, kurioje yra 10 dainų „Fink” gerbėjai ras visko – ir lyrikos (daina „Not Everything Was Better In The Past”), ir polėkio, išsirišančio į nuostabią kulminaciją (daina „Godhead”), ir raudą („Word to the Wise), ir pasakiškos muzikinės filosofijos (titulinis įrašo kūrinys), ir autobiografinių motyvų (kompozicijoje „Day 22” muzikantas pasakoja apie tai, kaip jis atsisveikina su savo priklausomybėmis).
Bet juk pati „Fink” kūryba ir yra priklausomybė. Tai nuostabi muzikinė giria, į kurią įžengus nebeįmanoma rasti kelio atgal. Ir tas paklydimas muzikos girioje leidžia mėgautis kiekviena pasivaikščiojimo tos klampios, neišžengiamos muzikinės girios akimirka.
Išleidę naują įrašą britai „Fink” sukūrė dar vieną muzikinį tamsos šedevrą, kurį prisijaukinus nesinori galvoti apie jokį galimą išsiskyrimą.
Dainos: Godhead, Not Everything Was Better In The Past, Word To The Wise
BENJAMIN CLEMENTINE “I Tell A Fly”
Į Prancūziją išvykusio brito debiutinis albumas „At Least For Now” buvo tikras šedevras. Tokie kūriniai kaip „London”, „The People and I” ar „Gone” virpino ir leido jo muziką pajusti iki pat kaulų smegenų, o pats albumas buvo toks nuoširdus, grynas ir tikras, kad jo neįvertinti tokiame globaliame technikos amžiuje tiesiog nebuvo įmanoma. Savo sudėtingą gyvenimą apdainavęs Benjaminas pakerėjo, užbūrė ir pavergė daugelį. Kad taip įvyko galima daryti išvadą ne tik dėl laimėtos „Mercury” staulėlės, bet ir dėl sausakimšų jo turo koncertų, nuoširdžių interviu ir, žinoma, poreikio matyti muzikantą kone kiekviename muziką mylinčių žmonių renginyje.
Poetas, keliautojas, mąstytojas, klajoklis, žinoma, muzikantas – tai tik keli epitetai iš tūkstančių, tinkantys apibūdinti išskirtinio su niekuo nesumaišomo balso savininką Benjaminą Clementine’ą.
Naujasis dainos „London” kūrėjo albumas – kiek kitoks. Be to, kad jame – gerokai daugiau instrumentų bei eksperimentavimo, klausant šio įrašo neapleidžia jausmas, kad veiksmas vyksta teatro scenoje. Čia daug dramos, daug lyrikos, gan ryškios kulminacijos ir pasakiškai daug muzikinės įvairovės.
Tradiciškai, akivaizdu, kad muzikantas žavisi klasikine muzika. Ypatingai tokiais kompozitoriais kaip Eric Satie ar Claude Debussy. Tai itin išryškėja klausant pianino solo melodijų.
Taip, kaip ir pirmajame albume “I Tell A Fly” nuolat juntamas liudesys ir tam tikras nostalgijos prieskonis. Ir tai natūralu, mat ir čia dominuoja gyvenimiškos kasdienybės temos, socialinės problemos, su kuriomis susiduria pasaulis, ir egzistencinių atsakymų į sudėtingiausius klausimus paieškos. Tačiau šis įrašas – tai dar viena neabejotina galimybė įsitikinti, koks talentingas, nenuspėjamas ir įvairus kūrėjas yra Benjaminas Clementine’as. Kiekvienas kūrinys čia – nauja istorija, kurioje, kaip ir Davido Lyncho filmuose, niekada negali žinoti, kas tavęs tyko kitame žingsnyje.
“I Tell A Fly” – vienas įdomiausių šių metų įrašų. Tačiau nieko kito iš šio atlikėjo mes ir negalėjome tikėtis. Belieka tik džiaugtis, kad jis nepasimetė Kamdeno gatvėse, o Paryžiaus užkampiuose jį pamatė tie žmonės, kurie leido jo talentą pajusti visam pasauliui.
Džiugu, kad B. Clementine’o fenomenalumą netrukus dar kartą galės pajusti ir mūsų šalies melomanai. Jo koncertas Vilniuje – jau lapkričio viduryje.
THE WAR ON DRUGS “A Deeper Understanding”
Sakoma, kad kiekvienai muzikai suskambėti reikia tinkamo laiko. Tačiau yra ir tokių kūrėjų, kurie gerai skamba praktiškai visur. Vieni tokių – amerikiečiai “The War On Drugs”.
Ketvirtą grupės albumą “A Deeper Understanding” JAV indie muzikos tinklaraščiai dar nuo metų pradžios krikštijo vienu laukiamiausių metų įrašų, o ditirambus jam giedojo ne tik muzikos kritikai, bet ir patys muzikantai.
Žinoma, tokius išankstinius lūkesčius Pensilvanijos kolektyvui leido turėti prieš trejus metus išleistas itin sėkmingas ir labai kokybiškas darbas “Lost in Dream”. Taigi, būtent nuo jo, galima sakyti, ir prasideda amerikiečių sėkmės istorija.
Ar naujasis “A Deeper Understanding” savo koncepcija labai skiriasi nuo “Lost In Dream”? Tikrai ne. Tačiau konceptualiam skirtumui nėra jokios prasmės jeigu tavo kūryba pasiekia vis daugiau ausų ir širdžių.
Klausydamiesi “The War On Drugs” išgirsite, regis, galybę nuo seno puikiai pažįstamų atlikėjų – nuo Bruce Springsteen ar “Fleetwood Mac” iki prieš savaitę anapilin iškeliavusio Tomo Petty ar grupės “Dire Straits”. Tačiau, ko gero, tai yra vienas iš nedaugelio pasaulio kolektyvų, kuris, sugėręs visas įmanomas gerąsias įtakas, pats sugeba išlikti toks jaukus ir savitas.
Įsivaizduokite, iš albume esančių dešimties dainų, daugiau kaip pusės trukmė – virš 6 minčių. Vienas kūrinys tęsiasi 11 minučių. Tačiau nei viena kompozicija (net ir pati ilgiausia) neatrodo ištempta, per ilga ar kelianti nuobodulį. Priešingai, perklausius visą albumą “nuo – iki”, norisi dar.
Jeigu reikėtų, galėčiau lažintis, kad “A Deeper Understanding” šiemet ir vėl dominuos portalų ir tinklaraščių topuose. Taip skoningai ir muzikaliai prikelti praėjusio amžiaus dinozaurus gali tik vienetai. Smagu, kad vienų iš tų vienetų liudininkais galime būti ir mes.
Dainos: In Chains, Clean Living, Up All Night
Kai šaltis vis labiau sukausto, o rytai darosi vis tamsesni nejučia muzikos grotuvuose atsiranda vis daugiau tamsios, lyriškos, melancholiškos muzikos. Tokios melodijos labai tinkamos mėgaujantis šiltais vakarais namuose ar leidžiant laiką lauke sparčiu žingsniu stengiantis pabėgti nuo šalčio.
Šiame jau 55 manoMIKSE rasite daug lėtos, ramios, kai kam galbūt liūdnos muzikos. Nuo gerai žinomų vardų iki naujienų, kurias verta išgirsti. Fink, Hayden Calnin, James Vincent McMorrow – tai tik maža dalis to, ką sudėjome į šį grojaraštį. Tegul muzika nuneša ten, kur šilta, gera ir jauku.
Kūrinių sąrašas:
Fink pasirodymas Vilniuje
Ne vienas šalies melomanas paskutinę rugsėjo dieną jau iš anksto buvo pakrikštijęs laukiamiausiu rudens šeštadieniu. Ir tam buvo vienintelė racionali priežastis – į Lietuvą grįžo „Fink” – grupė, kurią daugiau kaip prieš pusantrų metų išlydėjęs sausakimšas menų fabrikas „LOFTAS”, tapo savotišku kokybės, nuoširdumo ir muzikalumo simboliu.
Apie tai, kad 2015-ųjų lapkritį įvykęs debiutinis „Fink” skrydis Lietuvoje buvo sėkmingas, kalbėjo ne tik grupės gerbėjai Lietuvoje, bet ir pats grupės lyderis Finas Greenallas. Ne viename interviu jis yra prisipažinęs, jog koncertas mūsų šalies sostinėje buvo vienas įsimintiniausių grupės pasirodymų „Hard Believer” turo metu. Todėl, ko gero, net neverta stebėtis, kad šių metų susitikimo ne mažiau nei gerbėjai, laukė ir pati grupė.
Kad susitikimas svarbus abiems pusėms, akivaizdu buvo nuo pat pirmų koncerto akordų. Ant scenos pasirodęs milžiniškomis ovacijomis sausakimšame LOFTE pasitiktos grupės lyderis ne kartą deklaravo savo meilę mūsų šaliai, publikai ir visiems tiems, kurie jo viešnagę Vilniuje paverčia tokia sėkminga. Kai kam tokie deklaratyvūs pareiškimai galėjo pasirodyti netgi kiek „perspausti”, tačiau ne vienerius metus sekdamas grupės veiklą ir lankydamas jos koncertus įvairiose senojo žemyno vietose, galiu patikinti, jog tai buvo itin nuoširdu. Finas Greenallas niekada nebuvo perdėtų ditirambų sakytojas ar žmogus, bandantis įtikti publikai. Priešingai – puikų humoro jausmą turintis muzikos talentas visada sako tik tai, ką galvoja ir niekada netirština spalvų, nepataikauja publikai ir nesistengia įtikti vietiniams. „Už mane kalba muzika, o aš – tik jos papildinys”, – dar prieš penkerius metus Berlyne per koncertą sakė Finas. Apskritai, per 8 mano matytus „Fink” koncertus, dar niekada negirdėjau tiek publikai skirtų komplimentų, kiek jų buvo Lietuvoje.
Kad šis grupės nuoširdumas atsipirko – buvo akivaizdu. Koncerte buvo ne tik muzikos, bet ir daug jausmo. Šalia naujų jau antrą albumą šiemet išleidusios grupės dainų, nebuvo pamirštos ir tos, kurių dėka „Fink” vardas tapo populiarus ir mylimas melomanų gretose.
Koncertą „Fink” pradėjo albume „Perfec Darkness” esančia daina „Warm Shadow”, kurią pakeitė pirmas naujas albumo „Resurgam” kūrinys „Day 22”. Nedaug kas težino, kad tai kompozicija, kurioje Finas apdainuoja kovą su savo demonais. Britų muzikos talentas jau ilgą laiką nevartoja alkoholio, tačiau atsisakyti jo muzikantui nebuvo lengva. Todėl nusprendęs ryžtis šiam žingsniui atlikėjas sau išsikėlė užduotį – nesisvaiginti 3 savaites, o 22 dieną išeiti nuo šio draudimo „atostogų”. Taigi, žinant dainos istoriją ir jos tikslą, kūrinys suskambėjo visiškai kitaip. „Day 22” pakeitė hitas, kurį ilgą laiką „Fink” grodavo koncertų pabaigoje, mat jis buvo tapęs grupės vizitine kortele.
„Sort Of Revolution” jau nuo pirmų akordų sulaukė publikos palaikymo šūksnių ir kartu traukiamų pirmųjų priedainio eilučių „Let me know when we get there… if we get there”. Meistriškai jausdamas publikos nuotaikas ir jos einamąjį polėkį bei norą girdėti lyriškąją „Fink” repertuaro pusę, grupė pristatė dar vieną naujo albumo kūrinį – fantastišką baladę „Not Everything Was Better in the Past”, kurią pakeitė dar vienas grupės hitas „Perfect Darkness”.
Too warm to be a shadow #fink @finkmusic #live #loftas #vilnius #resurgam #resurgamtour #warmshadow A post shared by Liudas Zakarevicius (@liudas_z) on
Vos pasirodžius devintajam „Fink”albumui grupės gerbėjų forumuose teko girdėti įvairių nuogąstavimų, esą Flood (britų muzikos pasididžiavimas, prodiusavęs naujausią kolektyvo albumą) pakeitė įprastą grupės skambesį. Todėl trijulės turas turėjo tapti išbandymu ne tik fanams, bet ir itin svarbiu testu „Resurgam” dainoms. Tačiau visos baimės ir išankstinės nuostatos baigėsi sulyg koncertinio turo pradžia.
Koncerto viduryje atėjo metas titulinei albumo dainai bei kūriniui „Godhead”. Ir tada, kai, atrodo, publika turėjo nurimti, pastarosios dvi dainos, priešingai, Vilnių užvedė dar labiau. „Godhead” kulminacija publiką privertė įsišėlti taip stipriai, kad tai pamatęs Finas, po pastarojo kūrinio padarė trumpą pauzę ir (taupydamas publikos jėgas) pradėjo pasakoti istoriją apie kitą dainą, kurią sukūrė Berlyne. Prigesus šviesoms ir pasigirdus žodžiui Berlin, minioje nuvilnijo tylus šurmulys, o iš aplinkinių lūpų pasigirdo šnabždesiai su „Berlin Sunrise” (vienos populiariausių „FINK” dainų) pavadinimu. Tačiau deja, šįkart jos nebuvo, o vieta buvo užleista meditacinei „Fink” hipnozei „Fall into the Light”, panardinusiai vilniečius ir miesto svečius į gilų muzikinį transą.
Pagrindinė pasirodymo dalis ėjo į pabaigą ir čia atėjo metas „Looking Too Closely” – dainai, kuri šiuo metu yra pati populiariausia tarp grupės gerbėjų. Pasigirdus pirmiesiems jos akordams LOFTO svečiai į viršų iškėlė mobiliuosius telefonus ir paniro į žavią ir itin romantišką ramybės melancholiją. Pasibaigus dainai, scenoje užgęso šviesos, likusieji grupės nariai nulipo nuo scenos, palikę Finą vieną prie klavišinių atlikti paskutinės šįvakar naujojo albumo dainos – baladės „Word to the Wise”. Jai skambant mačiau, kaip netoli manęs stovėjusi mergina išsiėmė iš kišenės servetėlę ir nusišluostė skruostu riedančią ašarą. Iš tiesų, pozityvių emocijų buvo labai daug. Šilumos ir nuoširdumo – taip pat.
„Word To The Wise” netrukus pakeitė „Piligrim”, kurio koncertinės versijos kulminacija, išvirtusi į trankų šviesų, gitarų ir būgnų žaismą, nepaliko abejingo nė vieno tą vakarą Lofte apsilankiusio žmogaus. Tai buvo finalinis akordas, po kurio, be jokios abejonės, grupė turėjo dar kartą sugrįžti į sceną. Tiesa, pradžioje tai padarė vienas Finas, pirmai biso dainai simboliškai pasirinkęs vieną pirmųjų savo dainų „Biscuits”. Paskutinis lyriškai trankus koncerto taškas buvo padėtas su 2007-ųjų albumo „Distance and Time” kūriniu „This is the Thing”.
Tikras, nuoširdus, stiprus ir velniškai muzikalus ilgai lauktas „Fink” pasirodymas baigėsi. Tačiau žmonės nesiruošė skirstytis – prie grupės atributikos pardavimo vietos nusidriekė milžiniškos eilės. Žmonės ne tik pirko vinilus, marškinėlius ar kompaktinius diskus, tačiau ir sulaukė Fino Greenallo, kuris kantriai kalbėjo su gerbėjais ir pasirašinėjo ant „Fink” užrašu papuoštų daiktų.
Eilėje prie parašų buvo galima pamatyti ir gausybę visiems puikiai pažįstamų Lietuvos žmonių, neabejingų grupėsi muzikai – parašu ant vinilų džiaugėsi „Skamp” vokalistė Erica Jennings, grupės „Biplan” nariai Maksas Melmanas ir Olegas Aleksejevas, TV laidų vedėja Ugnė Skonsmanaitė ir kiti.
Tai, kad muzikinius stebuklus kuriančiu ir tobulai tamsą apdainuojančiu kolektyvu žavisi žinomi žmonės – toli gražu jokia naujiena. Grupei „Fink” meilę viešai deklaravo ne vienas topuose karaliaujantis ir dešimttūkstantines minias renkantis pasaulio kolektyvas. Tačiau Finas, regis į tai nekreipia jokio dėmesio ir toliau lieka ištikimas savo muzikai, į šiukšlių dėžę mesdamas visus didžiųjų leiblų siūlomus kontraktus.
„Esu visiškai patenkintas darbu su „Ninja Tune” (grupės „Fink” leidėjai – L.Z.). Jų dėka turiu laisvę kurti. Man, kaip kūrėjui, daugiau nieko ir nereikia. Nenoriu ir nedirbsiu su dideliais leiblais”, – dar „Perfect Darkness” turo metu Varšuvoje duodamas interviu manoMUZIKAI sakė Finas. Tada aš jo paklausiau, ar jis nenorėtų koncertuoti dešimtis tūkstančių žmonių sutalpinančiuose stadionuose, tačiau čia jo atsakymas buvo daugiau nei konkretus: „Ne. Man niekada nebuvo svarbu kiekybė. Galvodamas, apie žmones, kuriems dainuoju, man rūpi, kad jie ne tik klausytų, bet ir girdėtų; ne tik išvystų, bet ir matytų, ne tik ateitų, bet ir pajaustų. Esu laimingas atlikėjas, nes „Fink” gerbėjai yra būtent tokie”. Ši frazė, mano pasąmonėje iki šiol yra geriausiai grupę „Fink” apibūdinantys sakiniai. Tai tas pats nesuvaidintas nuoširdumas ir meilė savo amatui, dėl kurių tiesiog neįmanoma nesižavėti hito „Sort Of Revolution” kūrėjais.
Fink pasirodymas LOFTE
Panašu, kad Finas ir kompanija tikrai nuoširdžiai žavisi Lietuva ir jos publika.
Po koncerto besišnekučiuojant jis ne kartą grįždavo prie emocijos, kurią palydėdavo frazė „man, but what a night Lithuanian crowd has made…”. Čia pat vis prieidavo būgnininkas Timas Thorntonas su fraze „what a venue, what a sound…” ir bosistas Guy’us Whittakeris su emocijomis „I love Lithuania” ir „What a crowd”…
Taigi, visi tie, kurie buvo minioje ir menų fabriko „LOFTAS” svetingumas sukūrė gražią lietuvišką atmosferą, kuria grupė buvo sužavėta ir kurią išsivežė į tolimesnį turą. „We will definitely come back to Lithuania. And I am absolutely sure we will make it very soon”, – tai buvo viena paskutinių pokalbio su Finu frazė.
Man tai buvo aštuntasis „Fink” koncertas. Ir nors šįkart nebuvo „Too Late”, „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Berlin Sunrise”, mano nuo senų laikų ypatingai mylimų „If Only” bei „If I Had A Million” ir dešimčių kitų nuostabių grupės dainų (na, joms, natūralu, tiesiog pritrūko laiko), paskutinis rugsėjo vakaras pavirtu pasakiškai muzikaliu stebuklu. Panašu, kad nuostabių akimirkų su „Fink” Lietuvoje sulauksime dar..
Tikėkimės, laukti nereikės ilgai…
Vilnius @loftasvilnius last night is currently hovering near the top of the band’s „favourite gig of the tour” list… https://t.co/o9pTHXIbd9 — Fink (@Finkmusic) October 1, 2017
Fink
Jau šį šeštadienį menų fabrike „Loftas” įvyks vienas laukiamiausių šių metų muzikinių renginių. Savo naujausią albumą „Resurgam” pristatys manoMUZIKOS itin mylimas ir melomanų liaupsinamas britų kolektyvas „Fink„.
Kad Fino Greenallo koncertas – tai išskirtinė kelionė muzikos, jausmo ir nuoširdumo labirintais, nupasakoti ko gero nepavyks. Visgi šiai situacijai apibrėžti geriausiai tinka elementari, tautosakoje puikiai žinoma frazė „Geriau sykį pamatyti nei tūkstantį kartų išgirsti”. Todėl tie, kurie vis dar svarsto, verta eiti į „Fink” koncertą ar ne, turėtų vienareikšmiškai apsispręsti kuo greičiau. Paskutinių bilietų į dainos „Sort Of Revolution” kūrėjo pasirodymą Vilniuje ieškokite ČIA.
manoMUZIKĄ skaitantys ir mūsų naujienas sekantys muzikos mylėtojai puikiai žino, jog grupė „Fink” – vienas didžiausių mūsų muzikinių favoritų. Esame Jums pateikę ne vieną interviu su kolektyvo lyderiu, taip pat mūsų portale galėjote rasti galybę „Fink” koncertų, kuriuos lankėme įvairiuose senojo žemyno miestų, recenzijas.
Todėl šįkart mes nesiūlome Jums nei interviu, nei koncerto apžvalgos. Šįkart tiesiog dalinamės svarbiais, įdomiais ir naudingais faktais apie grupę „Fink”. Kai kurie iš jų Jums gali būti žinomi, kai kuriuos galbūt girdėsite pirmą kartą. Tačiau visos šios žinios pravers tiems, kas eis gyvai klausytis grupės šį šeštadienį menų fabrike „Loftas” bei (labai tikimės) neapsisprendusius paskatins apsispręsti nepraleisti ko gero gražiausio koncerto šių metų rudenį.
1. Prieš porą savaičių pasirodęs „Fink” albumas „Resurgam” – antras grupės įrašas šiais metais. Pavasarį kolektyvo lyderis Finas Greenallas įgyvendino savo seną svajonę ir išleido bliuzo albumą „Fink’s Sunday Night’s Blues Club”. Pristatinėjant šį įrašą Finas turėjo vieną ypatingą reikalavimą: koncertai galėjo vykti tik nedidelėse (vos kelis šimtus žmonių talpinančiose arenose). Bliuzinio įrašo pristatymo metu įvyko keliolika koncertų Europoje. Į juos buvo išpirkti visi bilietai. Beje, manoMUZIKA lankėsi šio turo koncerte Amsterdame. Jo recenziją galite perskaityti ČIA.
2. Albumas „Resurgam”, kurį sostinėje šeštadienį pristatys „Fink”, -jau devintasis studijinis grupės įrašas. Šią plokštelę prodiusavo žymus britų prodiuseris Flood (anksčiau dirbęs su tokiais atlikėjais kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t.). Kalbėdamas su manoMUZIKA šį pavasarį, Finas prisipažino, kad jo manymu „Flood” yra vienas didžiausių muzikos genijų britų muzikos industrijoje.
3. Ilgą laiką buvo planuojama, kad naujausias „Fink” albumas vadinsis „Accidental Life”. Toks buvo ir darbinis įrašo pavadinimas. Tik liepos mėnesio pabaigoje Finas prisipažino persigalvojęs ir albumą pavadino „Resurgam”.
4. Absoliučiai visus grupės „Fink” albumus išleido leidybinė kompanija „Ninja Tune”. Londone įsikūręs leiblas po savo sparnu yra priglaudęs tokius atlikėjus kaip Bonobo, The Cinematic Orchestra, Thundercat, Kamasi Washington, „Young Fathers” ir kitus.
5. Nors „Fink” aktyviai muzikuoja nuo 2000- ųjų, melomanams jie geriausiai žinomi tapo 2009-aisiai metais išleidę dainą „Sort Of Revolution”. Šį kūrinį, ilgą laiką buvusi vizitine grupės kortele, buvo galima rasti to paties pavadinimo albume. Jį grupė įrašinėjo Los Andžele drauge su puikiai pažįstamu atlikėju John Legend. Beje, su pastaruoju muzikantu kartu buvo sukurta ir plokštelėje esanti daina „Move On Me”.
6. Daina „Sort of Revolution” ilgą laiką būdavo kūrinys, kuriuo grupė užbaigdavo savo pasirodymus. Tačiau po 2011-aisiais išleisto albumo „Perfect Darkness” koncertus britai dažniausiai užbaigdavo čia esančia kompozicija „Berlin Sunrise”. 2014- aisiais grupei išleidus albumą „Hard Believer”, kūrinį „Sort Of Revolution” „Fink” dažniausiai grodavo netgi koncerto pradžioje. Prieš kelerius metus Finas prisipažino, jog jis seniai laukė akimirkos, kai grupę „Fink” žmonės pažins ne tik iš 2009-aisiais išleistos dainos.
7. Savo diskografijoje Finas Greenallas ir kompanija turi du „gyvus” įrašus. Tai – 2012 metais išleistas diskas „Wheels Turn Beneath My Feet” ir po metų pasirodžiusi „kolekcine vertybe” grupės gerbėjų gretose pakrištytas plokštelė, įrašyta drauge su karališkuoju Amsterdamo orkestru. Pirmąjį diską „Fink” įrašė per koncertinį turą, kurio metu buvo pristatinėjamas albumas „Perfect Darkness”. Antrasis gyvas albumas buvo sukurtas vienintelio simfoninio koncerto Amsterdame metu. Karališkojo Amsterdamo orkestro atstovai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kuri buvo atlikta be grupės.
Su orkestru britų trio sugrojo dainas „Berlin Sunrise”, „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness”, „Wheels”, „This is the Thing” ir „Yesterday Was Hard On All Of Us”. Beje, čia Finas debiutavo ir kaip operos atlikėjas, sudainavęs klasikinę kūrinio „What Power Art Thou” versiją. Šį pasirodymą grupės lyderis įvardija viena įdomiausių ir svarbiausių patirčių kolektyvo gyvenime.
Beje, drauge su orkestru atliktas kūrinys „Yesterday Was Hard On All Of Us” – vienas mėgstamiausių kūrinių grupės gerbėjų gretose.
8. Daugelis žmonių galvoja, kad „Fink” – tai atlikėjas. Tačiau tai nėra tiesa. Ne viename interviu grupės lyderis Finas Greenalas teigė, jog „Fink” yra grupė, padedanti įgyvendinti Fino muzikines idėjas. Grupė „Fink” yra trijulė, kurią sudaro jau minėtas atlikėjas, bosistas Guy’us Whittakeris ir būgnininkas Timas Thorntonas. Labai dažnai kolektyvas, leisdamasis į koncertinius turus, pasikviečia ir naujų muzikantų.
9. Šeštadienio koncertas „Lofte” – jau antras „Fink” pasirodymas Lietuvoje. Planuodamas šį koncertinį turą Finas teigė net negalvojęs apie galimybę nekoncertuoti mūsų šalyje. Dar pavasarį kalbėdamas su manoMUZIKA, atlikėjas prisipažino, jog prieš porą metų Vilniuje vykęs jo koncertas – vienas sėkmingiausių ir įsimintiniausių pasirodymų „Hard Believer” turo metu.
„Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas pagalvojus. Viskas – ir pats „Loftas”, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva”, – sakė atlikėjas, čia pat pridūręs, kad „Lietuva turi nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir labai gražų miestą”.
10. Koncerte Vilniuje „Fink” atliks ne tik ką tik išleisto albumo „Resurgam” kūrinius, bet ir žymiausias ankstesnes savo dainas. Pasirodyme turėtų nuskambėti ir tokios grupės fanų mylimos dainos kaip „Looking Too Closely”, „Sort Of Revolution”, „Pilgrim”, „Warm Shadow” ir t.t. Kelias dainas nuolat setliste keičiantis Finas kol kas neatskleidžia, ar Vilniuje bus sugroti tokie kūriniai kaip „If Only”, „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Too Late”, „Berlin Sunrise” ir kiti.
Na o dabar belieka sulaukti koncerto ir pasiruošti nuostabiai muzikos bangai.
Pagaliau išaušo ta diena, kai dienos šviesą išvydo naujausias manoMUZIKOS itin mylimos britų grupės „Fink” albumas pavadinimu „Resurgam”. Tai jau devintasis kolektyvo įrašas.
Nepaprastai džiaugiamės, klausome naujų grupės kūrinių ir su dar didesniu nekantrumu laukiame rugsėjo 30 d. kada „Fink” surengs koncertą menų fabrike „Loftas”.
Primename, kad išskirtinį interviu su grupės „Fink” lyderiu Finu Greenallu rasite ČIA.
Jau netrukus – rugsėjo 15 dieną, mūsų stipriai mylimi britai „Fink” pristatys devintąją savo plokštelę, o šiandien grupė dalinasi antruoju naujo albumo singlu – nepaprastai gražia balade – „Not Everything Was Better In The Past”.
Šį rudenį į Vilnių sugrįžtati grupė „Fink” su savimi atsiveš ne tik klausytojų jau pamėgtus kūrinius, bet, pirmą kartą Lietuvoje – ir visiškai naują albumą „Resurgam”.
Šiandien dalinamės pirmuoju albumo singlu, daina „Cracks Appear”.
Įpusėjus gegužei ir artėjant vasaros linksmybėms, pats laikas pasirūpinti atitinkama muzika. Kiekvienas manoMUZIKOS kolektyvo narys išrinko savo keturias geriausias pirmojo šių metų ketvirčio dainas, kurias apjungėme į vieną bendrą manoMUZIKOS miksą.
Šie kūriniai tiks ir leidžiant laiką gamtos apsuptyje ir vaikščiojant karšto miesto grindiniu ir važiuojant kito miesto ar šalies link.
Šiame mikse rasite Kendrick Lamar, „Elbow”, „Fink”, „London Grammar”, „Jamiroquai”, „alt-J”, „Bonobo”, „SOHN” ir daug kitų puikiai pažįstamų ir mažiau žinomų vardų, kurie tikrai turėtų išjudinti, priversti atsidaryti visus langus ir mėgautis visu garsu skambančia muzika.
Pilnas kūrinių sąrašas: