Lietuvoje

Ed Sheeran atvyksta į Lietuvą!

(nuotr. Reuters)

Jaunoji Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė, dviejų „Brit Awards” statulėlių savininkas Ed Sheeran atvyksta į Lietuvą! Vasario 15 dieną du didelės sėkmės sulaukusius albumus išleidęs muzikantas „Siemens” arenoje surengs savo vienintelį pasirodymą mūsų šalyje.

Lietuvą į savo koncertų kalendorių muzikantas įtraukė norėdamas čia pristatyti savo šiemet išleistą antrą studijinį albumą „X”.

2011 metais pasirodžiusio debiutinio 23 metų atlikėjo disko „+” Didžiojoje Britanijoje buvo parduota daugiau kaip pusantro milijono kopijų ir jis buvo pripažintas penkis kartus platininiu. Albumą „+” išgarsino tokie kūriniai kaip „The A Team” ir „Lego House”.

Abu Sheerano studijiniai albumai – tiek pirmasis „+”, tiek ir šių metų vasarą išleistas „X” – pasiekė Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų sąrašo viršūnę.

Bilietais į renginį bus pradėta prekiauti jau šią savaitę.

Į Lietuvą sugrįžta When Saints Go Machine!

Nuotr. grupės archyvo

Į Lietuvą sugrįžta Danijos elektroninės muzikos pažibos „When Saints Go Machine“. Prieš keletą mėnesių portalo manoMUZIKA.lt trečiajame gimtadienyje puikų pasirodymą surengusi grupė su Lietuvos publika darkart susitiks miesto festivalyje „Loftas Fest„.

Kovo 15 dieną sausakimšame Lofte koncertavę vaikinai iš Kopenhagos šįkart žada dar vieną įsimintiną pasirodymą. Grupės koncertas festivalyje „Loftas Fest” numatytas rugsėjo 5 dieną.

When Saints Go Machine“ pasaulyje išgarsėjo prieš keletą metų melomanams padovanoję puikiai kritikų įvertintą albumą „Konkylie“. Pernai grupė išleido savo trečią studijinį įrašą „Infinity Pool“ ir, pelnę kritikų liaupses, žengė dar vieną žingsnį į melomanų širdis.

„When Saints Go Machine” koncerto menų fabrike „Loftas” recenziją skaitykite ČIA.

Šiais metais darytą išskirtinį manoMUZIKOS interviu su grupe rasite ČIA. 

Spalio mėnesį Vilniuje – britų rokerių Editors koncertas

Editors

Portalą manoMUZIKA.lt pasiekė netikėtos žinios: jau šį rudenį Vilniuje koncertuos viena iškiliausių britų roko grupių „Editors„. Vienos laukiamiausių didžiųjų vasaros festivalio žvaigždžių savo pasirodymą sostinėje surengs spalio 2 dieną. Koncertas įvyks Menų fabrike „Loftas”. Renginio organizatoriai pažadėjo jau netrukus informuoti apie pirmąją galimybę įsigyti bilietus.

Šį rytą manoMUZIKOJE pasirodžiusi žinia pasitvirtino, todėl akivaizdu, jog „Editors” koncertas Lietuvoje taps įsimintianiausiu šių metų įvykiu visiems šiandieninio indie roko mylėtojams.

2002- aisiais metais Birmingeme susikūrusi roko grupė „Editors” iki šiol gali būti vadinama vienu sėkmingiausių alternatyvaus roko kolektyvų Didžiojoje Britanijoje. Per 11 metų Tomo Smitho kolektyvas išleido keturis studijinius albumus. Du iš jų – „An End Has A Start” ir „In this Light and on this Evening” pasiekė perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų sąrašo viršūnę.  Įdomu tai, kad 2007- aisiais išleista grupės plokštelė „An End Has a Start” platinine tapo jau pirmą savo pasirodymo dieną.

Debiutinis, dar 2005 metais išeistas „Editors” įrašas  „The Black Room” ne tik pelnė išskirtines kritikų simpatijas, bet ir buvo nominuotas prestižinei „Mercury” statulėlei laimėti.  Nepaisant to, kad šis britų kolektyvas buvo įvardijamas kaip vienas ryškesnių favoritų pasiimti elitinį prizą, tais metais geriausiu Jungtinėje Karalystėje išleistu albumu buvo pripažintas debiutinis „Arctic Monkeys” įrašas.

Šiuo metu šiandieninio roko korifėjai keliauja po Europą pristatinėdami savo naują – jau ketvirtą studijinį diską, pavadintą „The Weight of Your Love”. Prieš tris savaites išleistas puikus „Editors” albumas debiutatvo šeštoje vietoje perkamiausių Didžiosios Britanijos albumų tope ir jau spėjo pasiekti perkamiausių diskų čartų viršūnes Belgijoje ir Olandijoje. Vokietijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Austrijoje ir Portugalijoje „The Weight Of Your Love” iki šiol tvirtai laikosi perkamiausių albumų dešimtuke.

manoMUZIKA albumą „The Weight of Your Love” ne kartą yra įvardijusi vienu įsimintiniausių šių metų įrašu, o neseniai pasirodžiusiame vieno mūsų autoriaus įraše apie geriausias šio tūkstantmečio roko dainas, „Editors” kūrinys „Smokers Outside The Hospital Door” atsidūrė antroje vietoje.

Beje, primename ir tai, kad pas mus galite rasti ir išskirtinį manoMUZIKOS rengtą interviu su „Editors” nariu Edu Lay’umi.

Šiandien „Editors” yra pagrįstai vadinama viena išskirtiniausių roko grupių Europos muzikos padangėje. Ne veltui Birmingemo rokeriai yra itin laukiamos festivalių žvaigždės. Beje, grupės koncertiniame ture taip pat galima rasti ne vieną ir ne dvi pasirodymo vietas, prie kurių jau dabar puikuojasi „vėluojančius fanus” į neviltį varantis užrašas „sold out”.

Taigi, su puikia žinia visiems roko muzikos mylėtojams mes pradedame mažąjį savaitgalį. Laukiame tikslesnių žinių ir tikimės, kad jau netrukus vaikščiodami sostinės gatvėmis išvysime plakatus su išsamia informacija apie „Editors” koncertą Vilniuje.

Gandai patvirtinti: Toro Y Moi koncertuos Vilniuje!

Toro Y Moi

Vasario pabaigoje pasidalinusi su Jumis turima informacija manoMUZIKA vis dėlto neklydo: į Lietuvą iš tiesų atvyksta JAV elektronikos žvaigždė „Toro Y Moi„. Kad šis projektas, kurio centrinė figūra – Kalifornijoje gyvenantis Chazas Bundickas – pasirodys mūsų šalies scenoje patvirtino Menų Fabriko „Loftas” kompanija.

Taigi, bičiuliai, pildosi daugelio elektroninės muzikos mylėtojų svajonė: „Toro Y Moi” savo pasirodymą surengs gegužės 31 dieną festivalio „Loftas Fest 2013“ metu.

Apie „Toro Y Moi” manoMUZIKOJE esame rašę tikrai daugiau negu daug, todėl įvedę kolektyvo vardą mūsų paieškos laukelyje galite rasti galybę muzikos ir informacijos.

Kad šiemetinis festivalis „Lofte” įgyvendins ne vieno iš mūsų svajonę – yra faktas kaip blynas. Vien tik dėl tokių šiandieninės muzikos ikonų, kaip „Toro Y Moi” ar islandai „Mum” mes tikrai žinome kur praleisime paskutinę pavasario dieną. Net neabejojame, kad jegu muziką mylite taip kaip mes – kur praleisite tą dieną žinote ir Jūs.

Vasarą Lietuvoje – Toro Y Moi koncertas?

Toro Y Moi

Vakar vakare manoMUZIKĄ pasiekė netikėta naujiena. Turime rimtų ir patikimų žinių apie tai, kad šią vasarą mūsų šalyje įvyks „Toro Y Moi” pasirodymas. Kad vienas geidžiamiausių visame pasaulyje elektroninės muzikos kūrėjų koncertuos Lietuvoje manoMUZIKĄ informavo patikimi šaltiniai net iš kelių muzikinių JAV portalų.

Kol kas tikslesnių žinių apie „Toro Y Moi” pasirodymo laiką neturime, tačiau projekto turo vadybininkas, su kuriuo šiaip ne taip pavyko susisiekti, šios informacijos nepaneigė. Tiesa, į detales dėl Chazo Bundicko (aut. past – „Toro Y Moi” idėjinis ir muzikinis lyderis) koncerto leistis jis taip pat nepanoro.

Jeigu „Toro Y Moi” koncertas iš tiesų įvyks Lietuvoje, šis renginys neabejotinai taps įsimintiniausia muzikine vasaros švente elektroninės muzikos mylėtojams.  Dabar belieka laukti tolimesnių naujienų, apie kurias manoMUZIKA tikrai pažada Jus informuoti.

Daugiau nei dešimtmetį egzistuojantis Chazo Bundicko projektas „Toro Y Moi” iki šiol yra išleidęs tris studijinius ir du nepilnus albumus. Į muzikos mylėtojų akiratį jis pateko 2011 metais iškart po to, kai pasirodė jo antrasis studijinis diskas „Underneath the Pine”. Kritikų liaupses ir melomanų dėmesį pelnęs įrašas iki šiol paties atlikėjo yra vadinamas jo karjeros lūžio tašku. Šių metų sausio mėnesį dienos šviesą išvydo trečiasis projekto diskas „Anything In Return”. Įrašas susilaukė dar daugiau muzikos kritikų pozityvių įvertinimų, pakilo iki 1 vietos JAV šokių muzikos perkamiausių albumų tope ir leido „Toro Y Moi” tapti vienu geidžiamiausiu šių metų vardu koncertų ir festivalių organizatorių sąrašuose.

Vakar pasirodžiusį „Toro Y Moi” vaizdo klipą žiūrėkite ČIA

Gyvą grupės pasirodymą žiūrėkite ČIA

Vilniuje – AC/DC koncertas?

Nuotr. grupės facebook profilio

Vakar vakare tiek socialiniuose tinkluose, tiek ir kai kuriuose mūsų šalies media kanaluose pasklido gandai apie tai, kad į Lietuvą atvažiuoja grupė „AC/DC„. Ar ši žinia nėra laužta iš piršto kol kas nežino ir manoMUZIKA, tačiau svetainėje „Concert Boombox” vakar buvo galima išvysti Vilniaus  vardą legendinės roko grupės koncertinio turo grafike.

Jeigu gandai pasitvirtintų, tuomet galime drąsiai teigti, kad vienos unikaliausių visų laikų roko grupių koncertas neabejotinai taptu bene ryškiausiu įvykiu mūsų šalies muzikos padangėje per pastarąjį penkmetį.

O kol kas, kol dar nesame šimtu procentų tikri šia žinia, siūlome Jums išgirsti seną gerą jau keturiasdešimt metų kuriančių „AC/DC” dainą ir palaukti (tikėkimės) gerų oficialių žinių.

Laimėkite kvietimą į Ewert And The Two Dragons koncertą

Nuotr. Kalle Veesaar

Jau šį ketvirtadienį (vasario 28 dieną) Menų fabrike „Loftas” įvyks bene populiariausios Baltijos šalių grupės – Estijos kolektyvo „Ewert And The Two Dragons” koncertas. Kad ir kaip bebūtų keista, tai bus pirmasis estų koncertas mūsų šalies sostinėje.

21 valandą prasidėsiančiame koncerte baltiškuosius indie folko atstovus apšildys kylančios Lietuvos žvaigždės „Deeper Upper”.

Apie grupę „Ewert And The Two Dragons” galime kalbėti labai daug: tai kolektyvas, vien tik praėjusiais metais prestižiniuose Estijos apdovanojimuose laimėjęs net penkias statulėles. Negana to, per pastaruosius keletą metų, išmaišę tiek Europą,  tiek ir Jungtines Amerikos Valstijas, šie vyrukai iš Baltijos šiaurės jau turi ir sutarti su „BMG”.

Tačiau šįkart, likus vos porai dienų iki grupės pasirodymo Menų fabrike „Loftas”, manoMUZIKA nusprendė ne kalbėti, o veikti. Dovanojame Jums kvietimą dviems asmenims apsilankyti šių „must – see” estų koncerte!

Viskas, ką Jums reikia padaryti – tai atsakyti į paprastą klausimą KOKIAME MIESTE „EWERT AND THE TWO DRAGONS” KONCERTUOS KOVO 1 DIENĄ (iškart po koncerto Vilniuje)?

Savo atsakymus rašykite straipsnio komentaruose arba po šiuo įrašu mūsų profilyje facebooke.

Vieną laimingąjį atrinksime burtų keliu ir paskelbsime ateinantį ketvirtadienį (Vasario 28 dieną) 12 valandą.

J.Viewz: elektroninė pasaka po apniukusiu lapkričio dangumi

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

Kai per valandą parduodami visi išankstiniai bilietai į renginį, kurio pagrindinėmis žvaigždėmis tampa pirmą kartą Šiaurės ir Rytų Europoje koncertuojantis Bruklino indie kolektyvas, iškyla paprastas klausimas: ar iš tiesų Lietuvą vis dar galime vadinti tolimiausiu muzikos pasaulio užkampiu? Pastaruoju metu atsakyti į šį klausimą tampa ne itin lengva, mat muzikinis lietaus žemės kalendorius nuolat pildomas ne tik populiarių ir radijo stotyse grojamų atlikėjų vardais, bet ir nepriklausomos muzikos mylėtojų grojaraščių lyderiais, kurių pasirodymo savo šalyje net sapnuose neturėdavome teisės sapnuoti.

Būtent tokie atrodė amerikiečiai „J.Viewz“. Kokybiški, idėjiniai, „kabinantys“, tačiau… Lietuvai nepasiekiami. Ir kai žinia apie tai, kad Jonathano Dagano kolektyvas lankysis Lietuvoje, atskriejo į mūsų šalies viešąją erdvę, ko gero, daugelis su nuostaba mintyse pagalvojo: po šimts, situacija čia tikrai gerėja…

Tačiau šįkart palikime globalią lietuvišką muzikos padangę nuošaly. Šiandien žemai lenktis norisi kolektyvui, kuris ne tik privertė kilnotis sausakimšą paskutinį rudens šeštadienį susirinkusią sostinės klubo „Studio 9“ publiką, bet ir sugebėjo paneigti stereotipus, esą mūsų šalies gyventojai, vedini šiaurietiškame „pinkode“ užkoduoto santūrumo, negali pasiduoti muzikinės euforijos ugniai.

Grupės lyderis, dar iki koncerto pradžios visai atvirai prisipažino, kad „J. Viewz“ koncertas Lietuvoje – savotiškas kelias į nežinomybę. „Jau seniai norėjome koncertuoti Lietuvoje, tačiau visiškai neįsivaizduojame nei kokios publikos, nei kokio koncerto galime tikėtis. Jaučiame vis didėjantį jūsų šalies žmonių susidomėjimą mūsų muzika, bet su Lietuviais dar neteko susidurti muzikinėje scenoje“ – su lašeliu jaudulio likus maždaug pusvalandžiui iki grupės koncerto sakė Jonathanas Daganas. Panašu, kad vos tik užlipę ant scenos, ne tik Daganas, bet ir kartu su juo į Lietuvą atvykusi grupės vokalistė Noa Lembersky bei būgnininkas Ofer Levy savo abejones paskandino gilioje praeityje. Koncertui prasidėjus tituline grupę išgarsinusio albumo „Rivers And Homes“ daina, „Studio 9“ susirinkusioje publikoje, regis, abejingų nebeliko. Minia tarsi traukiama magneto yrėsi prie scenos, kur prasidėjus amerikiečių pasirodymui tapo taip ankšta, kad net judėti pasidarė sunku.

Koncerte buvo galima sulaukti ne vieno siurprizo. Jau pačioje jo pradžioje nustebino „J. Viewz“ pasirinkimas iš karto po „Rivers And Homes“ atlikti vieną populiariausių savo kūrinių – t.y. neoficialiu vasaros hitu tituluojamą dainą „Salty Air“. Rankų miškas ir ne viena dešimtis mintinai traukusių kūrinį Lietuvių buvo geriausias įrodymas renginių organizatoriams, kad tokio pobūdžio koncertų, kurių dokumentai daugelio „promoterių“ padedami į „neatsiperkančių“ stalčių, vis dėlto turėtų būti bent jau neeliminuojami iš pasirinkimo sąrašo.

J.Viewz koncertas (c) M. Jovaišaitė

J.Viewz trijulė su multiinstrumentu Jonathanu Daganu, galėjo daryti su minia ką tik nori. Lengvos elektroninės muzikos ištroškusi publika, regis, tą vakarą, būtų galėjusi saule papuošti net ir netikėtai šlapdriba prapliupusį lietuvišką lapkričio dangų.

Po „Salty Air“ publikos ovacijų sulaukė lietuviškas Jonathano „Labas Lithuania“. Trumpai pasisveikinęs su publiką muzikantas nusprendė toliau kaitinti atmosferą ir su grupe atliko kiek senesnį darbą „Seeline Woman“ bei legendinės Michaelo Jacksono dainos „Smooth Criminal“ koverį. Keisčiausia (o kartu ir nuostabiausia) buvo tai, kad atrodė, jog didžioji koncerte susirinkusi muzikos mylėtojų dalis visai neprastai žinojo kol kas dar ne itin gerai pasaulyje žinomos grupės dainas, tad net gerokai stipriai pakeistas „Smooth Criminal“ muzikinis piešinys publikai atrodė pažįstamas ir ji visai sėkmingai dainą niūniavo kartu.

Dar kelis kūrinius pakeitė gyva „J. Viewz“ legenda tapusi daina „Waffles“, kuriai skambant apniko jausmas, kad „Studio 9“ sienos publikos euforijos neatlaikys…Įsijungus stratoskopui, minia „atsidavė“ tokiam šėlsmui, jog rodėsi, kad masinės psichozės apsėsta liaudis tiesiog išprotės. Tačiau grupė puikiai jautė publiką ir jau netrukus energijos užtaisą pakeitė lyriškoji „Oh, Something‘s Quiet“. Pastarąjį kūrinį beveik pusė tūkstančio susirinkusių tą vakarą žmonių kartu su Jonathanu ir Noa traukė mintinai. Beje, grupė, jau pasibaigus koncertui, prisipažino, kad tai buvo viena nuostabiausių koncerto akimirkų. Nei Jonathanas, nei Noa, nei Oferis netikėjo, kad taip užsivedusi Lietuvos publika gali mintinai mokėti „J. Viewz“ dainos žodžius.

Taip, grupės bendravimo su publika nebuvo itin daug. Tačiau, ko gero, to galima buvo ir tikėtis. Gerai muzikai nereikia didelių papildomų intarpų, o „J. Viewz“ žmonės myli būtent dėl užburiančios kolektyvo muzikos.

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

Meantime“, „Far Too Close“,  „Come Back Down“ ir „About The Sea“ – dar keturi kūriniai, kurie tiesiog iš proto varyte varė Bruklino kolektyvo paklausyti susirinkusią publiką. Susidarė įspūdis, kad žmonės jau iki koncerto buvo ne kartą praklausę praėjusiais metais „Grammy“ nominuotą grupės plokštelę „Rivers And Homes“. Tai – dar vienas geras mūsų publikos brandumo ženklas. Būnant koncerte neapleido jausmas, kad žmonės tikrai neblogai žino „J. Viewz“ muziką ir tai mane, kaip nuosekliai ir stipriai muzika besidomintį žmogų, tikrai neprastai nudžiugino.

Koncertą kolektyvas užbaigė keliais dar negirdėtais remiksais, kurių paskutinis buvo dainos „Far Too Close“ perdirbinys. Jame susipynė viskas – ne tik chillwave ar elektronikos, bet ir dubstep muzikos garsai, kurie tarsi dar labiau pagrindė faktą, kad grupės siela – Jonathanas Daganas –  kūrybinga, inovatyvi ir itin veržli muzikinė asmenybė.

Pasibaigus koncertui ir nusidriekus eilėms prie „J. Viewz“ kompaktinių plokštelių, užsisakęs kokteilį patyliukais prie baro klausiausi tą niūrų rudens vakarą „Studio 9“ įvykusios muzikinės pasakos liudininkų atsiliepimų. Be epitetu „geras“, „nerealus“, „neįtikėtinas“ ar „tobulas“ galima buvo išgirsti ir dar palankesnių žodžių, apibūdinusių Bruklino kolektyvo pasirodymą.

„J. Viewz“ pagrindė visus lūkesčius ir paneigė visas įmanomas baimes. Trijulė sukūrė tobulą muzikinį šou ir įtaigų spektaklį, kurio atgarsis, neabejotinai turėtų pasiekti didžiąją dalį tuo metu klube nebuvusių žmonių. Tai buvo tikrai kokybiškas, tikrai gražus, „vežantis“ ir velniškai jaukus koncertas, kuris, ko gero (toks, koks buvo) jau niekada nebepasikartos. Kodėl? Ogi atsakymas pakankamai aiškus: tik laiko klausimas kada grupė išaugs „mažų klubų“ marškinius ir perkels savo koncertus į didesnes arenas. Jie to tikrai nusipelnė… Tikiu, kad netolimoje ateityje, matydami „J. Viewz“ didžiausiose pasaulio salėse galėsime patyliukais didžiuotis ta galimybe, kurią turėjome praėjusį šeštadienį, kai galėjome jaukiame mažyčiame klube praktiškai prisiliesti prie elektroninės pasakos kūrėjų.

Džiugu yra ir tai, kad grupei koncertas taip pat labai patiko. Patiko publika, patiko jos užsivedimas ir, kas svarbiausia, prieš išskrisdami atgal į Brukliną, visi trys kolektyvo nariai vienbalsiai pažadėjo į Lietuvą sugrįžti. Tikėkimės, kad taip ir atsitiks. Labai norėtųsi, kad laukti nereikėtų ilgai. Ir velniškai džiugu, kad Jonathanas, Noa ir Oferis iš Lietuvos išsivežė ne tik Onos bažnyčios vaizdus bei lietuviškų cepelinų skonį, bet ir nuostabiausius prisiminimus apie lietuvišką publiką.

„It was one of the best audience we have ever performed to…“ – tokiais žodžiais sėsdamas į lėktuvą Vilnius – Helsinkis – Niujorkas sakė Jonathanas Daganas.

Tikėkimės, kad šie žodžiai nepasiklys tyloje ir netrukus vėl galėsime grupės sulaukti Lietuvoje

 

J.Viewz koncertas (c) M.Jovaišaitė

Pirmadienį bus parduodami papildomi bilietai į J. Viewz pasirodymą Vilniuje

Susidomėjimas vieninteliu „J.Viewz” koncertu Baltijos šalyse – milžiniškas! Labai ribotą išankstinių bilietų kiekį į lapkričio 24 dieną klube „Studio 9” vyksiantį amerikiečių pasirodymą melomanai „išgraibstė” per nepilnas dvi valandas!

Organizatoriai, norėdami išvengti didelių eilių prie „Studio 9” renginio dieną, ateinantį pirmadienį (lapkričio 12 dieną) sutiko į prekybą „paleisti” dar šiek tiek bilietų.

Taigi, dėmesio visiems tiems, kurie vakar NESPĖJO nusipirkti pigesnių bilietų į „J. Viewz” koncertą. ManoMUZIKA informuoja, kad pirmadienį nuo 10 valandos ryto „Tiketos” kasose bus galima nusipirkti dar 50 bilietų. Renginio organizatoriai patikino, kad tai – paskutinė proga įsigyti išankstinius bilietus, todėl pirmadienis tam yra paskutinė diena.

Renginio dieną bilietus galėsite įsigyti klube „Studio 9”. Tiesa, bilietai bus gerokai brangesni!

J.Viewz plakatas

Paaiškėjo visos J. Viewz pasirodymo Lietuvoje detalės

J.Viewz (nuotr. OR Photograpy)

Lapkričio 24 dieną sostinės klube „Studio 9” vienintelį pasirodymą Baltijos šalyse surengs elektroninės muzikos projektas „J. Viewz”.

Tai bus vienintėlis šiemet įvyksiantis „Hennessy Artistry” vakarėlis Lietuvoje, kurio metu publika galės  ne tik mėgautis unikalia muzika, bet ir paragauti specialių su “Hennessy” konjaku ruošiamų kokteilių bei pasimėgauti Niujorko dvasia alsuojančiu stilingu muzikos ir kultūros reginiu.

Koncertuoti Lietuvoje – sena J. Viewz svajonė

Muzikos kritikų liaupsinamas Bruklino kolektyvas „J. Viewz”, dar lyginamas su tokiais atlikėjais kaip „Passion Pit”, „Bent” ir Toro Y Moi, praėjusiais metais išleido prestižinei „Grammy” statulėlei mominuotą albumą “Rivers And Homes”. Savo diskografijoje turinti du studijinius ir vieną nepilną diską, grupė išpopuliarėjo išleidusi kūrinį „Salty Air”. Dainą įvairios Europos ir JAV radijo stotys bei muzikinės televizijos „pakrikštyjo „neoficialiu vasaros hitu”, o jos muzikiniai motyvai buvo panaudoti kelių pasaulinių prekės ženklų reklamose. Išskirtinio dėmesio muzikos pasaulyje sulaukė ir kiek vėliau pasirodę „J. Viewz” kūriniai „Come Back Down”, „ Oh, Something’s Quiet” ir „This City Means No Love”.

„Seniai norėjau surengti pasirodymą Lietuvoje. Žinau, kad čia mano muzika yra mėgiama, todėl pasitaikius galimybei ilgai nedvejojau ir sutikau apsilankyti Vilniuje. Galiu pažadėti jums ne tik puikų vakarėlį, bet ir pačią geriausią muziką, kuri su trenksmu padės atsisveikinti su lietuvišku rudeniu” – po savo pasirodymo Izraelyje koncerto organizatoriams Lietuvoje sakė „J. Viewz” lyderis.

Projekto „J. Viewz“ centrinė figūra – trisdešimtmetis dainų autorius ir muzikos prodiuseris iš Bruklino Johnatanas Daganas. Aktyvia muzikine veikla užsiimantis daugiau nei dešimtmetį, per savo karjerą jis remiksavo Moby, Nina Simone, Michael Jackson, „Kings Of Leon”, „Depeche Mode”, „Pink Floyd” ir kitų žymių grupių kūrinius. Muzikantas, kurio remiksai pateko į elitinius house ir chillwave muzikos rinkinius, prisipažįsta: dabar jo pagrindinė ir svarbiausia veikla – sparčiai visame pasaulyje populiarėjantis muzikinis projektas „J. Viewz”, kurio darbo kalendorius kasdien papildomas vis naujomis koncertų datomis įvairiausiose žemės rutulio vietose.

Vienintelis „J. Viewz“ koncertas Baltijos šalyse – lapkričio 24 dieną Vilniaus klube “Studio 9”.

Pirmuosius 50 bilietų pigiau galėsite įsigyti jau rytoj 10 valandą ryto “Tiketos” kasose.

J. Viewz sukūrė specialiai Lietuvai skirtą filmuką

Praėjusios savaitės pabaigoje manoMUZIKA pranešė netikėtą ir velniškai malonią žinią: Lietuvoje koncertuos mūsų labai mėgiama grupė „J.Viewz„! Tiesa, kol kas apie šį koncertą aišku tik tiek, kad jis įvyks sostinėje lapkričio 24 dieną. Daugiau detalių šį pasirodymą tikimės pateikti jau ateinančią savaitę.

Šiandien ryte manoMUZIKOS pašto dėžutę pasiekė „J. Viewz” lyderio Jonathano Dagano laiškas, kurio viduje radome trumpą paties muzikanto „susuktą” klipuką, skirtą specialiai Lietuvai.

Prisipažįstame visai atvirai, po šio vaizdo „J. Viewz” koncerto laukiame dar labiau!

 ČIA – specialus dar praėjusiais metais rengas manoMUZIKOS interviu su J.Viewz.

Lietuvoje koncertuos chillwave pažibos XXYYXX ir Giraffage

Girrafage ir XXYYXX turas Europoje

Jeigu mūsų šalyje vis dar yra cinikų, bambančių, kad šiuo metu „aukso amžių” išgyvenantys chillwave muzikos atstovai į Europos šiaurės rytuose esančią šalį neužsuka, siūlytumėm atsimerkti, giliai įkvėpti ir pradėti galvoti kitaip.

Šiandien manoMUZIKĄ pasiekė gandas, kad į krepšinio šalį jau labai greitai užsuks du puikiai šio stiliaus muzika besidomintiems pažįstami vardai – projektai Giraffage ir XXYYXX. Laimei, tai buvo ne gandas… Iš tiesų šie chillwave atstovai savo koncertinio turo senajame žemyne metu lankysis ir Marijos Žemėje!

Ne kartą mūsų portale pristatyti, aprašyti ir liaupsinti jauni amrikiečiai Lietuvoje pasirodys spalio 5 dieną. Giraffage ir XXYYXX pasirodymas numatytas Vilniaus kultūros bare „Kablys” 21 valandą. Kol kas nežinome kur ir kada bus galima įsigyti bilietus, tačiau pažadame jau artimiausiu metu apie tai informuoti ir manoMUZIKOS skaitytojus.

XXYYXX – tai iš Orlando kilęs šešiolikmetis elektroninės muzikos kūrėjas Marcelis Everettas . Stebina tai, kad vaikinas, būdamas dar labai jaunas, jau yra lyginamas su tokiais vardais kaip “How To Dress Well”, “Toro Y Moi” ir “Star Slinger”.

GIRAFFAGE (nuotr. atlikėjo archyvo)

2011-ųjų vasarą atlikėjas išleido pirmąjį pilną albumą pavadinimu “Still Sound”. Dar vienas Marcelio EP pasirodė šių metų vasario 28 dieną bendradarbiaujant su “Ruddyp” (Ruddy Paniagua). Parsisiųsti jį galite užsukę ČIA.

GIRAFFAGE – tai San Francisko klubų rezidentas, ne per seniausiai išleidęs savo debiutinį albumą „Comfort“. Galime patikinti, kad elektronikos, chillwave ir dream pop gerbėjams jo kūryba tikrai turėtų patikti.

Bet kuriuo atveju, dar neįvykus šiam pasirodymui jį jau dabar galime vadinti vienu reikšmingiausiu šių metų įvykiu indie muzikos scenoje.  Du atlikėjus, apie kuriuos šiemet nepriklausomos muzikos portalai kalbėjo galybę kartų, pamatyti vieno vakaro metu – tikrai ne kasdien pasitaikantis reginys (akims) ir malonuma (ausims). Tad spausdami dešinę organizatoriams ir laukdami koncerto dalinamės šūsnimi geros šių dviejų kūrėjų muzikos.

Beje, sklando gandai, kad jau labai greitai Lietuvoje turėtų pasirodyti ir dar vienas nuostabus šio stiliaus atstovas – Liuksemburgo solo projektas „Sun Glitters

Šiek tiek muzikos iš XXYYXX ir GIRAFFAGE repertuaro:

Į Vilnių atvyksta Nicolas Jaar

Tai žinia, kuri šią savaitę pasklido tarp elektroninės muzikos gerbėjų dar nepasirodžius oficialiai informacijai. Tačiau dabar jau oficialiai patvirtinta – rugpjūčio 30 d., po vasaros atostogų, menų fabrikas „Loftas“ atvers duris skambant bene vienam įdomiausių ir šiuo metu populiariausių elektroninės muzikos kūrėjų, kuriam dėmesio portalo manoMUZIKA.lt puslapiuose niekada netrūko – Nicolas Jaar.

Į Lietuvą N. Jaar atvyksta kartu su grupe – gitaristu ir saksofonininku. Šiuo metu Nicolas be sustojimo keliauja aplink pasaulį koncertuodamas. Pasak jo, jis kol kas nenori sustoti ir nori būti kuo labiau užimtas, aklai nesimaudo šlovės spinduliuose ir trokšta dirbti bei savo muziką sugroti kuo daugiau žmonių, pamatyti jų reakcijas, įvertinti savo silpnąsias vietas ir galiausiai pradėti kurti kitą įrašą.

Nicolas Jaar (nuotr. iš organizatorių archyvo)

„Net dvejus metus į Lietuvą bandžiau prisikviesti šiuo metu vis dar milžiniška populiarumo banga skriejantį Nicolas Jaar. Jo kaina nuo to laiko turbūt išaugo kokius 7 kartus“ – po derybų su atlikėjo vadybininku pasakoja menų fabriko muzikinės programos vadovas Viktoras Vee Diawara.

Kai V. Diawara pradėjo derybas su šiuo atlikėju, jam buvo vos 20 metų. Niujorke gimęs, Čilėje augęs ir kažkur tarp dviejų kontinentų atradęs savo pašaukimą kurti muziką, Nicolas pagaliau ir Lietuvoje pademonstruos kur link juda visame pasaulyje įvertinta šiuolaikinė elektronika.

Beje, naujo „Lofto“ sezono atidarymas bus ir dar vieno, itin laukiamo muzikinio renginio, „Vilnius Music Week 2012“ oficialus startas.

Benny Sings: nesuvaidintas olandiškas nuoširdumas

Banny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Nežinau, ar kalbėti apie „Benny Sings“ galiu objektyviai vien dėl to, kad senais gerais laikais dar „Baltame Bate“ išgirdęs dainą „Little Donna“ supratau, kad likusią savo gyvenimo dalį visuomet domėsiuosi jo muzika.

Taigi, žinia, kad į Lietuvą atvažiuoja šis mano jau seniai mėgstamas olandas, mane ne tik nustebino, bet ir įkvėpė. Nudžiugino. Privertė laukti.

Prieš sėsdamas rašyti praėjusios savaitės pabaigoje įvykusio koncerto apžvalgą ilgai galvojau, nuo ko pradėti… Ne tik dėl to, kad šis atlikėjas mano gyvenimėlyje daug reiškia, bet ir dėl to, kad „Benny Sings“ – Marijos Žemėje taip silpnai žinomas vardas, kad net sunku pagalvoti apie mano muzikinėje širdyje plazdančios idėjinės vėliavos padovanojimą plačiąjai visuomenei tikrosiomis jos spalvomis. Supratau, kad bus sunku. Tačiau pasistengsiu išskirti tai, kas patiko ir tai, kas galbūt atrodė keistai (arba, atvirai tariant, tiesiog truputėlį nervino…) ir pagal šias mano įžvalgas kažkas galbūt galės susidėlioti šiokį tokį „Benny Sings“ koncerto „Tamstoje“ vaizdą.

– LAIKAS. Į „Tamstą“ su kompanija „atsigrūdome“ likus pusvalandžiui iki koncerto. Olandas ant scenos užlipo praėjus daugiau nei valandai nuo nustatyto laiko. Tai, turiu prisipažinti, kiek prastai nuteikė ne tik mane, bet ir aplinkinius… Tačiau sakyčiau, kad šis trūkumas buvo vienas iš nedaugelio to vakaro muzikiniame paveiksle.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– PROGRAMA. Man patiko tai, kaip „Benny Sings“ (tikrasis vardas Timas Van Berkestijnas) sudėliojo vakaro programą. Žinoma, nustebino faktas, kad kultinę dainą „Little Donna“ jis nusprendė sudainuoti pirmos dalies viduryje, tačiau koncertui įgavus pagreitį galima buvo suprasti, kodėl jis taip padarė. Apskritai galiu drąsiai teigti, kad tie, kurie yra artimiau susipažinę su šio projekto kūryba, skųstis tikrai negalėjo: buvo atliktos visos geriausios grupės dainos (nuo „Little Donna“, „So Light“ ir „Let Me In“ iki „Big Brown Eyes“). Maloniausias ir mieliausias netikėtumas buvo dainos „Make A Rainbow“ akordai. Šis kūrinys niekada nebuvo tapęs dideliu hitu, tačiau ilgą laiką vadinosi ‘neformaliuoju’ „Benny Sings“ himnu (beje, Timas, kalbėdamas su manoMUZIKA prisipažino, kad šis kūrinys – mėgstamiausias iš visų jo parašytų dainų). Vos tik pradėjo skambėti „Make A Rainbow“, salėje pasigirdo keli pritariamieji šūksniai, kurie, panašu, maloniai bei netikėtai nuteikė ir santūrųjį Timą.

Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

– SANTŪRUMAS. Tiek Timas, tiek ir du ant scenos stovėję jo kolegos pasižymėjo šiaurietišku santūrumu – grupė buvo pakankamai rami ir jos pasirodymo nelydėjo dirbtinai  išmoktos lietuviškos frazės. Žinoma, „analizuodamas“ grupės įvaizdį ne kartą susimąsčiau apie tai, kad kolektyvui stilistas būtų visai ne pro šalį… Timo žali „Lacoste“ marškinėliai, rusvos lininės kelnės ir balti „Adidas“ kedai toli gražu nekvepėjo derme, o „Benny Sings“ būgnininiko baltas (kaip Ugnė iš manoMUZIKOS „žybtelėjo“) „vestuvinis kostiumas“ taip pat privertė ne kartą susimąstyti apie pirminę aprangos stiliaus pajautą. Tačiau šios detalės (bent jau man tai tikrai buvo tik detalės) tikrai nesugadino koncerto. Taip, Timas buvo santūrus ir gal kiek uždaras, tačiau jeigu bent vienas scenoje stovintis lietuvaitis turėtų tiek nuoširdumo ir mielumo, mūsų muzikos sceną būtų galima vadinti nuoširdžiausia muzikos scena pasaulyje.

Taigi, jeigu man reikėtų praėjusio penktadienio koncertą „Tamstoje“ įvardinti dviem žodžiais, neabejodamas sakyčiau, kad „Benny Sings“ pasirodymas buvo NUOŠIRDUS IR TIKRAS.

– PUBLIKA. Sąmoningai publikos apžvalgą nukėliau į pačią pabaigą. Dėl vienos vienintėlės priežasties – jos tiesiog negaliu apibūdinti. Įvairaus plauko, įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus „sukirpimo“ (tiesa, „budulių“ tikrai nemačiau) žmonės tą vakarą buvo „Tamstoje“. Ir, regis, jiems visiems „Benny Sings“ pasirodymas tiko.

Ir netgi nepaisant to, kad koncerto metu labai stipriai „akį ir ausį rėžė“ iš anksto įrašyti back vokalai… ir netgi nepaisant to, kad sutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad „Benny Sings“ būtų kur kas smagiau klausyti kaip foninės muzikos prirūkytame džiazo klube… ir netgi nepaisant  dar kelių labai smulkių detalių, man šis koncertas patiko. Dėl muzikos. Dėl bendravimo. Dėl Olandijos (šalies, kurią taip myliu) muzikos scenos atstovo Marijo žemėje… ir, kas svarbiausia, dėl nesuvaidinto nuoširdumo, kuris atpirko visus įmanomus pasirodymo trūkumus.

Taigi, pokalbyje su manoMUZIKA Timo įvardintas „Blue Eyed Soul“ stilius penktadienį tikrai papuošė Vilnių. Dėkui „Tamstos“ kolektyvui už tai, kad atvežė „Benny Sings“ į Lietuvą ir pavasarėjantį Vilnių papuošė gražiais soul muzikos garsais.

…. Ir, žinoma, man labai gaila tų, kurie pagailėjo varganų 30 litų (taip taip, būtent tiek kainavo bilietas į šį pasirodymą) ir, užuot ėję į šį koncertą, viename iš Vilniaus barų gėrė alų ar valgė bulvinius blynus.

Bičiuliai, ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti labai paprastai: praradote tikrai kur kas daugiau nei gerą koncertą…

Įvertinimas: 8/10

Benny Sings atvyksta į Lietuvą!

"Benny Sings" (nuotr. Anique Weve)

Vakar manoMUZIKĄ pasiekė žinia, kad Marijos Žemėje balandžio 30 dieną savo pasirodymą surengs olandų atlikėjas „Benny Sings“. Tikrinom šią informaciją tuziną kartų, ir visi kartai parodė, kad girdėjome teisingai.

Taigi, mieli manoMUZIKOS skaitytojai ir muzikos mylėtojai, kadangi ši žinia – faktas kaip blynas, informuojame jus, kad tai koncertas, kurio praleisti tiesiog NEVALIA.

Įsirašykite į savo kalendorius: balandžio 30 dieną sostinės klube TAMSTA „Benny Sings“ pasirodymas.

Bilietus galite įsigyti muzikos klube „Tamsta“ darbo dienomis nuo 10:00 iki 19:00 ir III-VI nuo 19:00 iki 23:00.  Išankstinai bilietai po 30lt. Bilietai brangs!

Nežinančius manoMUZIKA informuoja, kad „Benny Sings“ – tai sceninis pseudonimas, po kuriuo slepiasi olandas Timas Van Berkestijnas. Per 12 muzikavimo metų Timas išleido 4 „Benny Sings“ studijinius albumus, prodiusavo galybę puikių Olandijos atlikėjų, sukūrė naują grupę „We‘ll Make It Right“ ir nuveikė dar visą šūsnį nesuskaičiuojamų darbų muzikos labui.  Savo kuriamą ir atliekamą muziką Timas apibūdina kaip „Blue Eyed Soul“.

Kadangi manoMUZIKOS kompanija jau ilgą laiką seka „Benny Sings“ kūrybą ir save gali vadinti tikrai rimtais šio atlikėjo gerbėjais, praėjusiais metais kalbinome šį tikrai labai mielą ir nuoširdų atlikėją. Visą interviu galite perskaityti ČIA.

Na, o mes, spausdami dešinę koncerto Lietuvoje organizatoriams, su nekantrumu pradedame laukti „Benny Sings“ pasirodymo Lietuvoje.

Nepamirškite, balandžio 30 dieną klube „Tamsta“.

Apačioje – keletas „Benny Sings“ dainų.

„Little Donna“

„Big Brown Eyes“

„Let Me In“

„Make A Rainbow“

Lietuvoje vėl koncertuos „The Prodigy“

Vėlyvą ketvirtadienio vakarą portalą manoMUZIKA.lt pasiekė informacija, jog Lietuvoje po septynerių metų pertraukos koncertą surengs britų ekscentriškoji šokių muzikos grupė „The Prodigy“.

Pranešama, jog koncertas įvyks gegužės 25 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje ir tai bus vienintelis britų grupės pasirodymas Baltijos šalyse šiais metais. Prekyba bilietais į renginį pradedama jau artėjantį pirmadienį, o koncerto organizatoriai daugiau informacijos žada pateikti netrukus.

"The Prodigy" (nuotr. iš grupės archyvo)

Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog „The Prodigy“ per daugiau nei du dešimtmečius trunkančią muzikinę karjerą išleido 5 studijinius albumus ir 20 singlų bei susišlavė krūvą prestižinių muzikinių apdovanojimų. Pernai grupė išleido koncertinį albumą „World’s On Fire“, o šiais metais tikimąsi sulaukti ir šeštojo pilno studijinio albumo.

Gus Gus – šokių muzika ugnikalnių šešėliuose

Kartą vienas mano bičiulis sako: „Žinai, turiu naują savo mėgstamiausią grupę – gusgus“. „Kokia, kokia? Kuskus?“ – pasitikslinu. „Ne, ne. Gus Gus! Nu ai, ten tokie iš Islandijos…“. Šis dviejų jaunų neva muzikos ekspertų pokalbis vyko apie 1998-uosius metus. Man tuo metu buvo 14 metų, mano pašnekovui 16, o mūsų (kasetiniuose) grotuvuose dažniausiai sukdavosi „Chemical Brothers“, „Daft Punk“, „Underworld“ ir kitos iš tikrųjų kietai besivadinančios grupės… Tiesa, dabar kaskart išgirdęs pavadinimą „Gus Gus“ su šypsena prisimenu tą paauglišką diskusiją, o ne taip seniai sužinojau, jog dėl grupės pavadinimo nebuvau jau toks naiviai netikslus.

Tiesą sakant, niekada nelaikiau savęs prisiekusiu šios grupės gerbėju skrupulingai sekančiu kiekvieną muzikinį ir ne tik kolektyvo žingsnį, tačiau nuo pat tos akimirkos kai išgirdau apie juos, pašėlę islandai mistiniu būdu vis atrasdavo šiek tiek vietos mano asmeniniame grojaraštyje, garsiakalbiuose ir ausinėse. Žinoma, pamatyti gyvą grupės pasirodymą mūsų šalyje progų tikrai buvo, tačiau tai įgyvendinti pavyko tik dabar.

Arena prieš koncertą (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Apniukęs, tačiau pavasarį pranašaujantis penktadienio vakaro Vilnius. Stabtelėjęs prie šviesoforo šalia Mindaugo tilto pamąsčiau, kad surinkti pilną areną grupei, kuri vos prieš pusmetį nemokamai koncertavo Vilniaus Katedros aikštėje, nemenkas uždavinys. Net žinant tai, kad tąkart publiką išretino kaip tik tuo metu vykusios krepšinio rungtynės, likę, pasirinkę muziką tautiečiai žemai nusilenkė šiems islandams, o mobiliaisiais telefonais filmuoti koncerto fragmentai internete iki šiol susilaukdavo aikčiojimų ir ilgesingų atodūsių iš ciklo „ech, na kaip tada buvo gerai“. Tokias mintis sustiprino apytuštė gatvelė arenos link, jokių eilių prie įėjimo ir labai malonus faktas, jog pavyko visai netoli surasti vietą automobiliui. Tikslumo vardan reikia paminėti, jog į koncerto vietą atvykau neįprastai anksti – likus pusvalandžiui iki oficialios pradžios. Žinant renginių lankytojų įprotį gurkšnoti pasiruošimą vakarėliui kur nors kitur, o apšildančių atlikėjų dėmesiu pernelyg nevarginti, ramios ir netriukšmingos Vilniaus Teatro arenos prieigos neatrodė tokios keistos. Viduje – taip pat dar gana ramu. Tyliai skamba muzika, sceną nutvieskę statiniai dekoratyviniai šviesų spinduliai, o už baro dirbantys žmonės viltingai laukia savo klientų.

Mis Sheep (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Tačiau palaipsniui viskas keičiasi ir neprabėgus nė 20 minučių koks trečdalis koncerto erdvės jau užpildyta. Nusileidus į arenos foje ir rūbinės patalpas ten sutinku dar antra tiek žmonių. Puikus laikas susipažinti su publika. Tiesa, bent dalis jos – kiek kitokia nei tikėjausi. Staigmena… Ne itin maloni. Taip, aplink sutinku labai daug smagių, gražių, pasipuošusių ir mielų, mandagių žmonių. Bet dar tiek pat yra tokių… Na tokių, kuriuos vadina įvairiais „šaltais“ žodeliais, o jie patys kitus dažnai pavaišina rusų kalbos nenormatyvinės leksikos perlais ir tardami žodį mėgsta paskutines raides pamiršt (čia ne tarmė ar tartis, čia gyvenimo būdas, pvz. „kas yr?“). Tarp jų kartais būna visai įdomių ir draugiškų personažų, bet čia labiau pastebėjau tokius, kuriems tinka apibūdinimas „be idėjos“.  Nors iš esmės tai nesvarbu. Renginio, grupės, muzikos kokybės ir mano vakaro tai niekaip neįtakoja. Tiesiog papildomų vakaro spalvų daugiau…

Laikrodis rodo 20:30, muzika nutyla, trumpam prigesinamos scenos šviesos ir pasigirsta pirmieji plojimai. Scenoje metų debiutantais lyg ir oficialiai pripažinti „GeraiGerai & Miss Sheep“. Tikėjausi tradicinio 30-45 minučių trukmės apšildančios grupės statusą turinčio kolektyvo pasirodymo. Tačiau kai jau pačioje pradžioje išgirdau keletą žinomesnių grupės kūrinių, tuo suabejojau ir pamaniau, jog „Gus Gus“ sceną užims labai greitai. Stipriai klydau. „GeraiGerai & Miss Sheep“ su dviem papildomais muzikantais grojo gerokai ilgiau nei valandą ir tai turbūt buvo vienintelis jų pasirodymo trūkumas. Menkas, nežymus, nereikšmingas trūkumas ir tik todėl, jog jaunai grupei išlaikyti dėmesį, dinamiką ir turėti pakankamai auditoriją šildančių kompozicijų nėra lengva. Ritmo mašinai padedantys gyvi mušamieji ir nepailstantis viską persmelkiantis bosas švelniai įsiliejo į Dovilės vokalą ir pono „Gerai Gerai“ elektroninius eksperimentus bei trimito pasažus (už jį dar vienas rimtas ryškus pliusas). Po galais, jie skamba kelis kartus geriau nei klausant albumo grotuve ar per radiją. Tikrai taip. Ir tai ne tik mano nuomonė. Nežinau, ar dėl to reikia nusilenkti grupės būgnininkui ir bosistui, o gal arenos garsistui, bet buvo labai gerai ir užtikrintai. Gal tai tiesiog lauktas, džiugus ir daug žadantis kokybiškos lietuviškos muzikos progresas?

"GeraiGerai & Miss Sheep" (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Atrodo, jog tokios mūsų šalies muzikos perspektyvos patinka ir publikai. Po grupės pasirodymo abipusiai dėkingumo ženklai skrieja vieni kitiems, o pagrindinė „Gerai Gerai & Mis Sheep“ vakaro užduotis įvykdyta su kaupu. Publika pasiruošusi pagrindiniam renginio įvykiui scenoje. Ir ji nekantrauja…

Arena susivienija į ritmingą ir balsingą skanduotę „gus-gus“, o ją nuspalvina mėlyni šviesų žybsniai scenos gilumoje.

Užkulisiuose jau matomi du siluetai, kurie netrukus užima savo vietas prie nemažo kiekio laidų ir aparatūros. Publika dar to nemato, tačiau būdamas prie pat scenos (foto technikos pilna kuprinė ant pečių suteikia akreditacijai savitų privalumų) jau iššifravau šešėliuose pasislėpusius grupės senbuvius Biggi Veira ir President Bongo. Ilgas kelių minučių gilus elektroninis intro beveik visiškoje tamsoje. Netrukus pasirodžius ir likusiems trims „Gus Gus“ nariams, publika dar labiau pagyvėja, o islandai jau pačioje koncerto pradžioje jai atsidėkoja neabejotinu pastarųjų metų savo hitu „Arabian Horse“.

"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Grupės vokalistas Högni Egilsson nenustygsta vietoje ir viso koncerto metu laisvą akimirką demonstruoja ne tik vokalinius, bet ir subtiliai mistinio šokio sugebėjimus. Šiek tiek santūresni „Gus Gus“ nariai Daníel Ágúst Haraldsson bei Earth preciziškai tiksliai keičiasi vokalinėmis partijomis ir atrodo, kad visa kompanija puikiai valdo publiką, jos nuotaiką ir emocijas savo ritmingomis kompozicijomis. Gal net kiek per tvarkingai ir ritmingai… Šmėsteli mintis, jog būtent dabar būtų puiki proga šiek tiek sulėtinti tempą ir išgirsti ką nors ne tokio klubinio ir ne tokio tamsaus. Rašau „tamsaus“ visomis prasmėmis. Pirmasis koncerto pusvalandis skendėjo tamsoje ir šešėliuose. Ir ne tik todėl, kad mano fotoaparatas dažnai tinkamai nesuprasdavo jam parinkto vaizdo. Iš tikrųjų buvo tamsu, o trijų scenos priekyje įsitaisiusių vokalistų veidus įžiūrėti buvo įmanoma tik retais šviesos blyksniais. Ir tai jokiu būdu ne priekaištas koncerto organizatoriams, šviesos režisieriui ar, pagaliau, mūsų šalies energetinės nepriklausomybės nebuvimui. Manau, kad taip tiesiog turėjo būt. Tokia ta islandų šokių muzika iš ugnikalnių šešėlių. Šiuos apsvarstymus nutraukia jau girdimas asmeninis favoritas „David“ ir vėl matau publikos aukštai keliamas rankas. Taip, prabilęs apie savo favoritą, nebuvau originalus…

"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Trumpas stabtelėjimas ir pasiūlymas išgirsti techno. Auditorija tai priima entuziastingai, taigi be didesnių užuolankų pradedama antroji koncerto dalis – dar energingesnė ir, reikia pripažinti, šiek tiek dinamiškesnė. Na, tikro, industrinio techno turbūt ten nebuvo, nes „Gus Gus“ niekada ir negrojo techno muzikos. Tačiau kokybiškos elektroninės muzikos ritmų tikrai netrūksta. Būtent šioje koncerto dalyje pričiupau save, jog nebekreipiu dėmesio į detales, nesistengiu atgaminti atskirų kūrinių ar jų fragmentų, o kartu su visa minia po truputį imu judėti į ritmą. Atrodo, jog gana ilgai užsitęsusią monotoniją islandai raižo skirtingais ritmų tempais ir išskirtinai daug laiko, lyginant su pirmąja koncerto dalimi, skirdami vokalinėms interpretacijoms. Beje, jos puikiai derėjo tiek tarpusavyje, tiek ir bendrame kontekste. Atmosfera po truputį kaista ir publika jau pasiruošusi finalui. O jis priklauso vienam pastarųjų metų grupės hitų – „Over“. Ilgas, galingai skambantis islandų paskutinio albumo perlas, kurio metu galutinai įsitikinu, kad koncertas tikrai vykęs, o susirinkusiems žmonėms jis pateisino visus lūkesčius.

Gus Gus (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Grupė dingsta užkulisių tamsoje, savaime suprantama tikėdamiesi sulaukti kvietimo sugrįžti. Kvietimas buvo. Nuoširdus ir tikras, tačiau nutiko kiek keistas dalykas – labai nemaža dalis publikos ėmė judėti link išėjimo lyg nestovėti eilėje prie rūbinės ir kuo greičiau palikti areną būtų šio vakaro tikslas… Bet turbūt tai buvo ta auditorijos dalis, apie kurią jau rašiau ir jie gyvena pagal savo susikurtas taisykles. „Gus Gus“ užkulisiuose užtrunka.

Pagaliau scenoje pasigirsta jau pačioje pradžioje girdėti intro garsai, minimalistinis apšvietimas lygiai toks kaip pirmosiomis minutėmis. Tačiau scenoje dabar tik vienintelis Biggi Veira, o netrukus pasirodęs jo kolega President Bongo užima vietą jau nebe prie garso įrangos, o mikrofono ir bando įrodyti, jog pagrindinis vokalistas dabar bus būtent jis. Dar po kelių minučių sugrįžta ir likusioji grupės dalis, o ilgaplaukis Högni Egilsson surengia mini spektakliuką neva juokdamasis iš kolegos vokalinių sugebėjimų. Publikai tai patinka, ji dėkoja gausiais plojimais ir priverčia pagaliau ryškiai užsidegusių prožektorių šviesoje islandus pagarbiai ir žemai nulenkti galvas. Viskas.

Ieškodamas kelio link išėjimo svarsčiau, kad koncertas buvo tikrai geras ir „Gus Gus“ mūsų šalyje turi tikrai stiprias pozicijas, tačiau kažkas buvo truputį ne taip… Ugnikalnių šalies šokių muzikos kolektyvas grojo tiksliai ir ritmingai tarsi po truputį pulsuojantis taikus ugnikalnis, tačiau to laukiamo išsiveržimo šiandien taip ir nebuvo. Be to, dabartinė jų programa bent man pasirodė kiek per daug klubinė. Bet tai kokybiška klubinė, šokių muzika ir jei visi mūsų šalies baltuose takeliuose paskendę „purefuturewhite“ renginių lankytojai bei David Guetta gerbėjai klausytų būtent tokios šokių muzikos – pasaulis (mano neabejotinai labai subjektyviu požiūriu) būtų teisingesnis. Ir dar –  norėjau pamatyti kitokius „Gus Gus“. Paprastesnius, tikresnius ir gal net pusiau akustinius. Kad jie tai irgi moka – šią savaitę jau įrodė pasaulines muzikinių video idėjas sėkmingai besiskolinantys ir Vilniaus temperatūrą vis matuojantys kolegos.

"Gus Gus" (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Pasistengiant būt objektyvesniu ir galvojant apie kokybę – muzikai, pasirodymui, garsui ir techniniam pasiruošimui aukščiausi balai. Ir atrodo, kad Lietuvoje tai po truputį jau tampa įprasta.  Lygiai taip, kaip įprasta yra jausti magišką ryšį su Islandija, šalimi svarbia mūsų istorijai, o „Gus Gus“ mūsų klubuose, arenose ir aikštėse matyti labai dažnai. Ir tuo tereikia džiaugtis.

Pilną portalo manoMUZIKA.lt renginio nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę ČIA.

Išskirtinį portalo manoMUZIKA.lt pokalbį su vienu „Gus Gus“ įkūrėjų Biggi Veira rasite paspaudę ČIA.

Ką tik pasirodęs „Sigur Rós“ filmas „INNI“ bus rodomas ir Lietuvoje

Kadras iš filmo "INNI"

Vakar pasirodė vienas laukiamiausių manoMUZIKA.lt 2011 metų įrašas –  kultinių islandų „Sigur Rós“ dvigubas koncertinis albumas ir filmas „INNI“. Iki šiol niekur neskambėjusį, tik specialiame albumo leidime esantį ir filmo pabaigoje pasigirstantį kūrinį „Lúppulagið“ pristatėme Jums šeštadienį. Tuo tarpu šiandien sužinojome dar vieną ypatingą naujieną. Rugsėjo 3 dieną debiutavęs Venecijos festivalyje, šiuo metu keliaujantis per Europos ir anapus Atlanto rengiamus kino festivalius bei teatrus „INNI“ bus rodomas ir Lietuvoje.

Ši juosta įtraukta į Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programą „Neišgalvotas gyvenimas“. Mūsų šalyje numatyti du filmo seansai lapkričio 12 ir 14 dienomis Vilniuje, todėl „Sigur Rós“ gerbėjai turėtų įsidėmėti šias datas ir nepraleisti progos kartu su viso pasaulio melomanais išvysti naują legendinės islandų grupės audiovizualinį kūrinį.

Eksperimentinis nespalvotas filmas „INNI“ – intymi ir mįslinga „Sigur Rós“ koncerto vaizdo interpretacija. Tai vienas, tačiau per skirtingas prizmes atskleidžiamas pasirodymas Londone, supintas su archyvine medžiaga iš pirmojo grupės gyvavimo dešimtmečio. „INNI” – tai filmas, kuriame muzikos dėka skleidžiasi jausmai, emocijos ir užburianti energija.

Juostą režisavo Kanados režisierius Vincent Morisset, kuris dirbo ir su Arcade Fire filmu „Miroir Noir“. Paprašytas juostą apibūdinti pats režisierius teištaria keletą žodžių: „Tai intymumas didžiulėje scenoje“.

Pajusti magišką „Sigur Rós“ muzikos ir vaizdo intymumą didžiuliame ekrane galite jau artėjantį šeštadienį bei pirmadienį.

Apačioje – filmo „INNI” reklaminis treileris. Viršuje – pirmosios 10 kino filmo minučių.

http://www.youtube.com/watch?v=r2QM4OxCmNU&feature=player_embedded