Solo ansamblis

„Solo Ansamblio” albumo „Scenos” pristatymas „Twinsbet” arenoje: Geriausi liūdni šokiai ever!

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

„Solo Ansamblis” – grupė, kuri kiekvieną kartą padovanoja ne tik garsą, bet ir vaizdą. Ar tai būtų mažesnio kalibro pasirodymas Vilniaus „Downtown Forest” hostelyje, ar Kalnų parko šturmas su draugais ir bendražygiais „ba.” – kiekvienas „Solo Ansamblio” pasirodymas scenoje nevyksta šiaip sau. Visada viskas suderinta, apgalvota iki smulkmenų ir žiūrovui pateikta su galimybe pajusti, patirti ir pagalvoti. Todėl, ir ne tik todėl, „Solo Ansamblio” koncertus mes labai mėgstame. Nenuostabu, kad bilietus į koncertą didžiausioje sostinės erdvėje po stogu – „Twinsbet” arenoje – įsigijome vos grupei paskelbus apie šį renginį. O kaip seniai tai buvo… Per tą laiką grupė ir naująjį albumą spėjo išleisti! Bet apie albumą kiek vėliau.

Ilgai laukėme šio renginio. Pagaliau tas gegužės pradžios vakaras ėmė ir atėjo. Ir portalo „manoMUZIKA” bendraautoriai kartu su didžiule minia juodai vilkinčių melomanų nukeliavo į „Twinsbet” areną pažiūrėti ką gi „Solo Ansamblis” paruošė šį kartą. Kad šios grupės muzika mums patinka – nėra klausimų. Bet žinia, jog „Solo Ansambliui” vaizdas yra beveik taip pat svarbu, kaip ir garsas. Tad buvo tikrai įdomu, kaip gi grupė sugalvos apipavidalinti savo kūrybą didžiausioje sostinės arenoje.

Koncerto akimirka. Nuotrauka – manoMUZIKA

Visų pirma apie areną. Yra nusistovėjęs kažkoks juokingas concert-goer’ių folkloras, jog garsas ten skamba „kaip skardinėje”. LOL. Tarsi labai daug taip kalbančių asmenų klausytųsi muzikos skardinėse ir apie tai išmanytų… Tai va, norim pabrėžti, kad nieko panašaus „Twinsbet” arenoje su garsu nenutinka, jei garsisto pareigas užima žmogus, žinantis ką daro. Taip, susitvarkyti su didelės erdvės įgarsinimu reikia mokėti. O kai moki – tai viskas ir pavyksta. Tad žinokit, kad arenos aplenkti nereikia. Ypač kai ten vyksta liūdni šokiai!

Kas dėl koncerto… Na, nekursim intrigos. Iškart pasakysim, kad tai buvo patys nuostabiausi ir geriausi liūdni šokiai ever.

Taip, patys pačiausi liūdni šokiai ever.

Ir jeigu ten nebuvai, tai nebuvai. Šis reiškinys daugiau nepasikartos.

Tai jokiu būdu nereiškia, jog „Solo Ansamblio” kažkaip nebėra, kad čia buvo kulminacija ir tokio lygio show jie niekada daugiau nebeparodys. Anaiptol. Manome, jog šis koncertas kaip tik yra pati „Solo Ansamblio” piko pradžia. Koncertas „Twinsbet” arenoje parodė, jog „Solo Ansamblis” šiandien neabejotinai yra viena iš pačių svarbiausių ir įdomiausių lietuviškos alternatyvios scenos grupių. Ir labai džiugu, kad jie net nesiruošia sustoti.

Kalbant apie šį „Solo Ansamblio” koncertą neišvengiamai reikia kalbėti ir apie naująjį albumą „Scenos”. Su albumu jau turėjome progą susipažinti kovo pabaigoje, o jį lydėję singlai mus pasiekė dar anksčiau. Tiesa, singlai iš pat pradžių neįtikino. Bet tokia jau yra „Solo Ansamblio” kūryba. Mes prie to pripratę. Ji nebūtinai prilimpa iš karto. Kartais jai reikia laiko atsiskleisti ar tam tikros nuotaikos, kurią ji geba atliepti. Panašiai įvyko ir šį kartą. Klausant visą albumą nuo pradžios iki pabaigos viskas sukrito į savo vietas ir naujieji kūriniai tikrąja to žodžio prasme sužydėjo. „Scenos” be jokios abejonės yra vienas įdomiausių šių metų lietuviškos muzikos albumų (beje, išleistas labai gražioje pilkai-žalioje splatter plokštelėje!). O metai dar net neįpusėjo!

Koncerto akimirka. Nuotrauka – manoMUZIKA

Bet grįžkime prie koncerto! Scenografija – nereali. Daug šviesų ir spalvų, ko anksčiau šios grupės pasirodymuose nebūdavo. Gerokai mažiau dūmų, o tai reiškia gerokai ryškesni visų grupės narių veidai – ir scenoje, ir ekranuose. Na ir puikiai apgalvotas setlistas! Per savo karjerą „Solo Ansamblis” sukaupė pavydėtinai didelį hitų bagažą, kuris koncerto vakarą nepaliko abejingų.

Vos grupei įžengus į sceną suskambo pirmasis vakaro ir naujojo albumo kūrinys „Scenos“. Antrasis – „Oda”. Šią dainą visi traukė kartu! Maloniai stebino faktas, jog kūrinių iš naujojo albumo tekstus klausytojai jau mokėjo mintinai ir dainavo juos ne ką mažiau nei senųjų hitų tekstus. Ar tai „Tekstai užrašai”, ar „Meilės mašina”, ar „Eskalatorius į dangų”… Priedainiai buvo dainuojami ne tik su grupe, bet ir už ją. Na o „Fosforinis baseinas” ištaškė visus maksimaliai.

Mes du vandeny
Vandeny, iš esmės
Iš esmės, vandeny

Nejudančių arenoje nebuvo. Kažkuriuo metu pakilo net ir sėdimose vietose sėdėję žiūrovai. Tikrų tikriausi liūdni šokiai pačia gražiausia ir geriausia to prasme!

Koncerto akimirka. Nuotrauka – manoMUZIKA

Dar koncerte skambėjo „Švelnūs jausmai“, „Juoda juoda juoda juoda naktis“, „Slidu“, „Šermukšnis“, „Baloje“, „Tendencija“, „Parke“, „Moteris“, „Transatlanta“, „Nuobodu“… bet, žinoma, kad koncertas vien tuo baigtis negalėjo. Totali vyšnia ant torto buvo bisas. Skambėjo dvi bene gražiausios grupės dainos – „Įstriži žiburiai“ ir „Neturėjom dainos“. Nereikia net pasakoti kas tuo metu dėjosi salėje. Tos euforijos žodžiais nenupasakosi.

Tai tiek. Viskas buvo labai, labai, labai įspūdinga ir profesionalu. Patys geriausi liūdni šokiai. Šis vakaras nebepasikartos. Bet jų bus daugiau! Ir jeigu šį kartą jums labai nepasisekė ir šią liūdnų šokių šventę jūs praleidote, tepaskatina šis tekstas jus nueiti į kitą „Solo Ansamblio” koncertą, kad ir kur jis vyktų. Pamatyti šią grupę gyvai yra būtina.

Žemiau – koncerto akimirkos:

ALBUMAI, KURIUOS IŠGIRSTI BŪTINA: KOVAS, 2025

manoNAUJIENA

Pirmasis pavasario mėnuo pralėkė labai greitai ir skubame pasidalinti mūsų albumų rekomendacijomis. Šį kartą rekomenduojame net tris puikius albumus iš Lietuvos scenos kūrėjų – „Solo Ansamblis“ pristatė albumą „SCENOS“ , duetas „Kyla vėjas!“ pristatė savo antrąjį albumą „Niaukias Dangus“, o grupė „jauti“ – naują savo minialbumą „Meilė II“. Iš užsienio kūrėjų parinkome „Deafheaven“ ir „Mumford & Sons“ darbus. Dabar kolegos trumpai apie juos:

Solo Ansamblis – Scenos

Naujausias grupės „Solo Ansamblis“ albumas „Scenos“ – tai stiprus, emocionalus ir konceptualiai vientisas darbas, kuris dar kartą patvirtina, kodėl ši grupė yra viena svarbiausių šiuolaikinės lietuviškos muzikos scenoje. Nuo pirmųjų garsų „Scenos“ kviečia pasinerti į kelionę po egzistencinius apmąstymus, urbanistinius peizažus ir emocijų tankmę.

Grupės firminis melancholijos ir elektronikos derinys albume „Scenos“ skamba brandžiau, nei bet kada anksčiau. Lyginant su ankstesniais albumais, „Scenos“ atrodo intymesnis ir introspektyvesnis. Dainų tekstai – poetiški, atviri ir taiklūs. Skambesys – subtiliai sluoksniuotas, jame elektroniniai ritmai dera su mechanine analoginių sintezatorių šiluma, o vokalas aidi tarsi žmogiškojo trapumo inkaras chaotiškame „Scenų“ peizaže.

„Scenos“ – tai ne tik dar vienas puikus „Solo Ansamblis“ vyrų albumas. Tai galimai vienas stipriausių lietuviškos muzikos leidinių šiemet. Retai kada lietuviškos muzikos albumas sukelia tokį gilų rezonansą – tiek sonariai, tiek jausmiškai. „Scenos“ – tai patirtis, į kurią norisi sugrįžti dar ir dar kartą. Ne kitaip. Primename, kad gyvai grupė albumą pristatys gegužės 3 d., Vilniuje.

KYLA VĖJAS! – Niaukias Dangus  

Jau rašėme, kad post punk duetas „Kyla vėjas!“ kovą pristatė savo antrąjį albumą „Niaukias Dangus“. Kaip priklauso, prieš išeinant albumui, galėjome išgirsti kelis singlus, kurie išėjo kartu su jiems skirtais vaizdo klipais. Rekomenduojame juos peržiūrėti, nes klipai tikrai gražiai estetiškai atspindi melancholišką dueto kūrybą.

Dar viena ypatinga patirtis iš grupės – tai, jog albumą pirmiausia galima buvo įsigyti ir išgirsti kasetės pavidale, o tik vėliau klausyti pasiklausymo platformose. Pati įsigijusi kasetę nesusilaikiau ir susiradusi paauglystės laikų ausinuką/ kasečių grotuvą, pasimėgavau nostalgija ir puikia muzika.

Antrasis „Kyla vėjas!“ albumas yra brandesnis, vientisas ir labai tinka melancholiškiems ir ilgesio kupiniems šokiams. Daug melancholijos, gilūs tekstai ir nori nenori kojas judėti priverčiantys garsai – dueto tam tikras išskirtinumas, kuris tikrai užburia gerbėjus. Naują grupės kūrybą jau ryt galėsime išgirsti ir gyvai t.y. balandžio 11 dieną, albumo pristatymo koncerte.

jauti – Meilė II

Kovo 14 d. roko grupė „jauti“ išleido minialbumą „Meilė II“. Po meilės ir bendrystės vėliava įrašytos 8 dainos kartu su tokiais Lietuvos atlikėjais, kaip Gabrielė Vilkickytė, Justinas Jarutis, Monique, Monika Liu, (pirmoji „MEILĖ“ dalis) ir „Velvet“, „Garbanotas“, „Katarsis“ bei Gamka (antrajame „Meilė II“ minialbume).

Visos dainos albume labai skirtingos ir unikalios, o kūrinių žanrai labai įvairūs. Tačiau visus juos jungia bendra tema – meilė, kuri ir yra pagrindinė albumo jungiamoji linija.

Su grupe „Velvet“ gimė liūdniausia daina, o su „Katarsis“ – emociškai sunkiausia. Su „Garbanotas“ nariais sukurta nostalgiškiausia albumo daina, o „Katarsio“ ir „jauti“ bendras kūrinys „Išliesiu“ tikrai labai tinkama išsilieti. Paskutinė albumo daina „Meilė Amžina“, kuri sukurta su atlikėju Gamka puikiai apjungia visą albumą.

Albumas „Meilė II“ tai puikus kolaboracijos pavyzdys, kuris galėtų būti išleistas vinilinės plokštelės pavidalu. Tokį dainų rinkinį būtų galima dovanoti visiems užsienyje gyvenantiems draugams, kad supažindinti su puikia lietuvių atlikėjų kūryba.

Deafheaven – Lonely People With Power

„Deafheaven“ yra įnirtingo juodojo metalo, degančio post metalo ir kerinčio shoegaze derinys, sumaišytas su tikro ilgesio lašeliu. Jų muzika mane užkerėjo prieš gerus 12 metų, todėl rašyti šaltos ir itin objektyvios analizės negaliu – paprasčiausiai nepajėgiu. Tai nereiškia, kad šios grupės kūrybą vertinu vien teigiamai. Man visai nepatiko jų 2021 metų įrašas „Infinite Granite“, nes skambėjo kaip dar viena neįdomi post-rock grupė, niekam neįdomus eksperimentas.

Todėl naujasis amerikiečių albumas mane be galo nudžiugino. Taip gera girdėti, kad „Deafheaven“ neprarado savasties. Jie vis dar groja sunkią, be galo įtraukiančią ir širdį ilgesiu perveriančią muziką.

„Lonely People With Power“ – naujausias kolektyvo albumas. Jis prasideda daina „Magnolia“, kuri yra vienas niūresnių „Deafheaven“ kūrybos vaisių ir neturi jokio blizgesio iš „Infinite Granite“, įskaitant švarų vokalą. Pirmą kartą perklausiusi šio singlo susimąsčiau, ar tai yra to eksperimento, to „per lengvo“ garso atsisakymas ir viešas pripažinimas, kad tokia muzika ne jiems. Visgi, kai daina „Heathen“ pasiekia savo priedainį, supranti, kad naujausias kolektyvo albumas dar kitoks. „Infinite Granite“ postroko skambesiai nebuvo apleisti; jie tik buvo sujungti su ta tikrąją, unikaliąją „Deafheaven“ estetika, kuri užbūrė mane su pirmuoju jų įrašu „Sunbather“.

MUMFORD & SONS – Rushmere

Apie tai, kaip „Mumford & Sons“ iš ilgą laiką buvusio ketverto tapo trio , rašė visa pasaulio spauda ir mes nesikartosime. Tiesiog, su „Rushmere“ pasirodymu galime konstatuoti vieną paprastą faktą – po to, kai grupę paliko Winstonas Marshalas, britų folkroko kolektyvas, regis, grįžo prie savo šaknų. Jeigu įsimylėjote juos dar 2009-aisiais, kai pasaulį išvydo jų debiutinis „Sigh No More“, o po to laukėte kol grupė sukurs kažką panašaus, tai „Rushmere“ yra kaip tik jums.

Tikras, neeksperimentinis ir kartu labai grynas britiškas folk rokas Marcuso Mumfordo ir kompanijos muzikoje skamba taip, kaip skambėjo tada, kai jie pradėjo savo muzikinį kelią populiariojoje jūroje. Ieškote „Little Lion Man“ analogo? Paklausykite „Surrender“. Ieškote labai lyriško garso lietingam sekmadieniui? „Blood On The Page“ ar „Carry On“ kaip tik jums. „Rushmere“ – penktas studijinis Londono grupės albumas. Jis, beje, pasirodo praėjus 7 metams nuo paskutinio darbo „Delta“. Svarbu paminėti ir tai, kad septyneri metai – ilgiausia pertrauka tarp albumų „Mumford & Sons“ muzikinėje istorijoje. Įdomu ir tai, kad „Rushmere“ akimirksniu debiutavo UK TOP 40 viršūnėje ir tapo trečiuoju grupės albumu, pasiekusiu šią poziciją. Taigi, sudėjus visas šias dedamąsias ir, svarbiausia, gryną, trapų, muzikalų ir labai žavų skambesį, akivaizdu, kad jei tik tokio grožio reikėtų laukti dar septynerius metus – lauktume ir tiek. Juk geros muzikos neįmanoma „kepti konvejeriu“. O mums gera muzika patinka. Todėl tegyvuoja Mamfordai, jų muzika ir jos laukimas.

Penktadienio albumai: Solo Ansamblis, Japanese Breakfast, The Horrors, Tamino, Men I Trust, Greentea Peng ir kt.

manoNAUJIENA

Penktadienio albumai ir vėl sekmadienį – ir nieko su tuo nepadarysi 🙂 Dulkės nušluostytos, vitamino D dozė gauta, barai irgi aplankyti, galima ramiai pasžiūrėti, kas naujo pasirodė šią savaitę:

Solo Ansamblis – Scenos

Ir pradedame nuo albumo, kurio labai laukėme ir apie kurį jau šiek tiek rašėmė. Ir dar neabejotinai parašysime… Ant scenos – trečiasis „Solo Ansamblio” darbas – „Scenos”.

Japanese Breakfast – For Melancholy Brunettes (& sad women)

Pirmasis šio albumo singlas, „Orlando in Love” tinkamai paruošė dirvą, tad šio albumo laukėme lyg pavasario. Ir pagaliau jis atėjo (albumas, dėl pavasario dar neaišku)!

The Horrors – Night Life

O štai naujausias britų „The Horrors” albumas, panašu, ketina mus panardinti atgal į tamsą…

Tamino – Every Dawn’s a Mountain

Belgiško ir egiptietiško kraujo turintis Tamino pristato labai maloniai skambantį trečiąjį albumą – būtinai patikrinkite jo „beveik radioheadišką” duetą su Mitski.

Men I Trust – Equus Asinus

Jei turėtume pasirinkti vieną albumą tingiam sekmadieniui, tai tikriausiai būtų šis „Men I Trust” darbas ir jų tobula „bedroom pop” estetika.

Greentea Peng – Tell Dem It’s Sunny

Šį neo-soul deimančiuką tirai dar prasuksime ne kartą ir ne du. Nepraleiskite ir jūs.

My Morning Jacket – is

Šiai amerikiečių grupei tai jau 10 albumas.

Floodlights – Underneath

Alt-rokas/post-pankrokas iš Australijos? Klausomės susidomėję!

Saba & No ID: From the Private Collection of Saba and No ID

Hip-hopo gerbėjams taip pat kai ką turime, ir tai nėra naujas Kanye Westo albumas – pasirodė bendras Čikagos reperio Saba ir žymaus prodiuserio No ID darbas, 15 kūrinių iš jų privačios kolekcijos.

Trečiasis Solo ansamblis albumas „Scenos”

manoNAUJIENA

Jau bene 15 metų Lietuvos muzikos scenoje esantys „liūdnų šokių“ ambasadoriai „Solo Ansamblis“ šiandien pristato savo trečiąjį albumą „Scenos”.

Šį albumą grupė išleidžia su Kanados įrašų kompanija „Artoffact Records“. Pristatoma, jog albumas kur kas ekstravertiškesnis ir atviresnis nei ankstesni grupės įrašai – „Kiekviena „scena“ – žvilgsnis į asmeninį pasakojimą, iš pirmo žvilgsnio padriką, tačiau subtiliai susijusį, fiksuojantį trumpalaikių emocijų ir išgyvenimų esmę“. O pats albumas nagrinėja suvokimo, savianalizės ir siurrealistinio gyvenimo laikinumo temas.

Pirmuosius tris singlus/kūrinius iš albumo jau pristatėme, bet metas išgirsti ir visą albumą!

Tik primename, kad pirmą kartą gyvai naujos dainos „Solo Ansamblis“ bus atliktos gegužės 3 d. Vilniaus „Twinsbet“ arenoje. Svarbu, kad tai bus vienintelis albumo pristatymo koncertas. Grupė su visa komanda prie jo išpildymo dirba tikrai daug ir neabejoju, kad laukia ypatinga patirtis. Nepraleiskite progos ir vilniečiai, ir kitų miestų gyventojai!

SOLO ANSAMBLIS – MEILĖS MAŠINA ir nauja kūryba

manoNAUJIENA, manoVIDEO

Solo ansamblis ruošiasi pristatyti savo trečiajį albumą SCENOS. Albumo pristatymo koncertas – gegužės 3 d. TWINSBET arenoje. Artėjant koncertui grupė jau atskleidė keletą naujojo albumo kūrinių.

Pirmasis pasirodė kūrinys ŠVELNŪS JAUSMAI, vėliau atskleistas ir kūrinys ŠERMUKŠNIS, o Valentino dienos / vasario 14-os d. proga pasirodė daina MEILĖS MAŠINA. Visi trys kūriniai pasirodė su jiems skirtais vaizdo klipais. Kol laukiame SOLO ANSAMBLIO koncerto ir pilno albumo pasirodymo, vaizdo klipus galite pasižiūrėti ir išgirsti čia:

BA.&Solo Ansamblis – ŠOKIS / NETURĖJOM DAINOS (live)

manoVIDEO

Praėjo metai nuo Vilniaus Kalnų parką sudrebinusio „Juodo Vilniaus”. Turbūt visi jame dalyvavusieji prisimena jame buvusią energiją. Kad prisiminimai dar labiau atgytų dalinamės neseniai pasirodžiusiu įrašu iš šio koncerto. Jame „ba.” kartu su „Solo Ansambliu” atlieka kūrinius „Šokis” ir „Neturėjom Dainos”. Pasirodymą galima apibūdinti dainos eilutėmis: „Mums niekad fejerverkų dėl efekto nereikėjo”..

„Solo Ansamblis” ir Roe Deers išleido naują EP!

manoNAUJIENA

Liūdnos šokių muzikos grupė „Solo Ansamblis” ir tarptautinėje elektroninės muzikos scenoje neblogai žinomas prodiuseris Roe Deers išleido naują bendrą EP.

Prieš savaitę pristatę pirmąjį EP singlą „Slidu” ši kolaboracija vakar paserviravo visą mini-albumą. Albume, pavadinimu „SAoRD” – net keturi bendri kūriniai! Visus šiuos kūrinius ir dar daugiau išgirsime birželio 10 dieną didžiulio koncerto Kalnų parke „Juodas Vilnius“ metu. Šį koncertą „Solo Ansamblis“ organizuoja su Palangoje panašių vakarų tradiciją kartu pradėjusia grupe „ba.“.

Visus mini-albumo „SAoRD” kūrinius rasite čia:

„Solo Ansamblis“ pristato ypatingu formatu išleistą singlą „Trance Atlanta“

manoDAINA, manoNAUJIENA
SOLO ANSAMBLIS „Trance Atlanta”

Metų pabaigoje „Solo Ansamblis“ pristatė naują savo svetainę, o šį penktadienį dovanojo naują singlą – „Trance Atlanta“. Naujasis singlas pasirodo ne tik kartu su vaizdo klipu, bet ir minkštos plokštelės pavidalu. Lietuvoje minkštosios plokštelės formatu kūriniai leidžiami labai retai. Tokiu formatu išleistas kūrinys –  tarsi gražus muzikinis atvirukas kiekvienam melomanui.

Kurdamas „Trance Atlanta“, „Solo Ansamblis“ atsispyrė nuo dešimtojo dešimtmečio inovatorių – techno ir elektronikos dueto „Exem“ – kūrinio „Atlanta“ motyvo. Grupės nariai pasakoja, kad apeliuoja ir į anuomet populiarius eurodance bei trance muzikos žanrus, aliuzijas koduodami ir tekste, ir garse, ir vaizde.

Muzikantai priduria, kad kūriniu „Trance Atlanta“ nebandoma prisirišti prie „Exem“ šlovės ir legendos, o kaip tik kuriamas naujas garsas bei kviečiama atsitraukti nuo muzikos industrijos standartų –visuotinai priimtų skambesio etalonų ir šokių kūrinių struktūrų.

„Trance Atlanta“ vaizdo klipą finansavo Asociacija LATGA, o jį kūrė talentingas jaunosios kartos režisierius Benas Ąžuolas Šarka.

Tad naujas kūrinys Jūsų vertinimui:

KLIPVID ir „Dansingo” iškovoti apdovanojimai

manoNAUJIENA
KLIPVID apdovanojimų akimirka

Vakar jau aštuntą kartą vyko LRT organizuojami „KLIP VID“ apdovanojimai. Konkursui buvo atsiųsta beveik 400 paraiškų, o dalyvavo daugiau nei 300 vaizdo klipų, kurie varžėsi šešiose kategorijose: visų žiūrovų rinkta „Publikos simpatiją“, bei komisijos balsais išrinktas „Geriausias metų vaizdo klipas“; „Geriausias metų režisierius“; „Geriausia metų kinematografija“; „Geriausia metų koncepcija“ bei „Išradingiausiu metų „COVID-eo“.

Apdovanojimų ceremoniją vedė Rūta Loop ir Mantas Stonkus, o KLIPVID vertinimo komisiją sudarė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspertai: latvių grupės „Brainstorm“ dainininkas Renaras Kauperis, estų atlikėjas bei klipų režisierius NOËP, muzikinių vaizdo klipų režisierius, scenaristas Darius Miniotas, reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė, filmų bei muzikinių vaizdo klipų operatorius ir režisierius Vytautas Katkus, kino režisierė Giedrė Beinoriūtė, kūrybingumo dėstytojas ir vienas iš „Kūrybingumo mokyklos“ steigėjų Tomas Ramanauskas, kino režisierius ir operatorius Tomas Vilys, LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, LRT populiariosios muzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys, LRT Televizijos programų departamento vadovas Andrius Korenka, LRT Savireklamos skyriaus vadovė Eglė Žižytė, LRT Savireklamos skyriaus režisierius Donatas Simaitis, LRT Savireklamos skyriaus anonsų režisierė Irina Zamyckaja.

Apdovanojimai buvo ypatingai sėkmingi grupei „Solo Ablisnsamblis“ ir jų vaizdo klipui „Dansingas“, kuris pelnė net keturis apdovanojimus. „Dansingas“ paskelbtas „Geriausiu metų vaizdo klipu“, jį režisavęs Titas Sūdžius tapo „Geriausiu metų režisieriumi“ bei pelnė „Geriausios metų koncepcijos“ nominacijoje, o „Geriausios kinematografijos“ kūrėju tapo Julius Sičiūnas.

Išradingiausiu metų „COVID-eo“ paskelbtas „Vilniaus energija“ vaizdo klipas kūriniui „Tavo gyvenimas kaip formulė-1“., o daugiausia balsų „Publikos simpatijos“ nominacijoje surinko Kaišiadorių kultūros centro kamerinio choro „Do#“ kūrinio „Saulelė raudona“ klipas (8 042 balsai).

Pasidžiaukime puikių klipų gausa, pasileiskime savo mėgstamiausią ar dar kartą pasižiūrime geriausią metų vaizdo klipą?

Metų favoritai: manoMUZIKA pristato geriausių 2020-ųjų albumų TOP 15

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

Kaip ir kasmet, likus vos keliom dienoms iki naujųjų metų, portalas manoMUZIKA.lt pristato geriausių šiemet išleistų albumų penkioliktuką. Geriausiųjų manoMUZIKOS sąraše – tik tos plokštelės, kurios buvo išleistos 2020-aisiais.

Šiųmetis topas – jau 10-asis manoMUZIKOS istorijoje (taip taip, vasarį mes švęsime jau dešimtąjį savo gimtadienį). Jis, tradiciškai, sudaromas sumuojant visų portalo autorių skirtus balus.

Šiemet skelbiamo sąrašo išskirtinumas – akivaizdus. Per dešimt metų dar nė karto nėra buvę, kad net keturios aukščiausios topo vietos atitektų Lietuvos atlikėjams.

Taigi, pristatome Jums pilną manoMUZIKOS geriausių 2020-aisiais išleistų albumų sąrašą.

15. Owen Pallet „ISLAND”

Island_Owen Pallett

Owen Pallet „Island”

Šio albumo Oweno Palletto gerbėjai laukė net šešerius metus. Londono „Abbey Road“ įrašų studijoje įrašytas albumas džiugina nuostabiomis aranžuotėmis (įrašuose dalyvavo London Contemporary Orchestra) ir vėl nukelia klausytojus į neįtikėtiną Oweno Palletto fantazijų pasaulį.

14. Asaf Avidan „ANAGNORISIS”

Asaf Avidan Anagnorisis

Asaf Avidan „Anagnorisis”

Šio įrašo dainos labai skirtingos, tačiau jas vienija išskirtinis atlikėjo vokalas. Kartais iš tiesų sunku patikėti, kad jas atlieka ne moteris… „Anagorisis“ – tai labai geras pusvalandis išskirtinės muzikos, kuri tikrai turėtų patikti visiems, mėgstantiems subtilius, netradicinius garsus.

13. Young Gun Silver Fox „CANYONS”

Canyons

Young Gun Silver Fox „Canyons”

Kalifornijos grupė „Young Gun Silver Fox“ daugeliui senojo žemyno gyventojų – neatrastas ir dar nežinomas vardas. Ir dėl to belieka labai apgailestauti, mat jų grojama muzika – itin nepretenzinga ir tinkanti visiems gyvenimo atvejams. Jų muzika nuostabiai gražus pop, funk ir soul muzikos mišinys, pagardintas pasakišku surf roko prieskoniu. Jos gera klausytis namuose kai lyja, gamtoje, kai skaisčiai šviečia saulė ar automobilyje, kai priešakyje laukia ilgas kelias. Tiesiog skambu, švelnu, neįnoringa ir labai gražu. Tiesa, pati grupė savo žanrą pristato kaip West Coast Classic Pop Rock Soul.

12. Bruno Major „TO LET A GOOD THING DIE”

Bruno Major

Bruno Major „To Let A Good Thing Die”

Bruno Major teigia, kad jo muzikos reikia klausytis namuose, jaukiai įsitaisius ir atsipalaidavus. Klausant naujojo albumo akivaizdu, kad šiam teiginiui prieštarauti tikrai nėra prasmės. Naujasis įrašas – labai jaukus ir šiltas. Ir jo galima klausytis visur! Tiek laiką leidžiant namuose, tiek gamtoje, tiek džiaugiantis ilgais vakarais ir saulėlydžiais.

11. Perfume Genius „SET MY HEART ON FIRE IMMEDIATELY”

Perfume Genius

Perfume Genius „Set My Heart On Fire Immediately”

Švelnumas ir brutali jėga, šokiai ant stalų ir intymumas – toks yra penktasis Mike‘o Hadreaso aka „Perfume Genius“ albumas. „Set My Heart On Fire Immediately“ savyje talpina viską ir dar daugiau. Tai nuostabus įrašas, vertas kiekvienos su juo praleistos minutės.

10. Matt Berninger „SERPENTINE PRISON”

Matt Berninger SERPENTINE PRISON

Matt Berninger „Serpentine Prison”

Naujasis grupės „National” vokalisto solinis diskas – itin vientisas. Nepaisant to, kad jame esantys kūriniai gal kiek ir panašūs vienas į kitą, tačiau būtent tai ir leidžia plokštelę vadinti visiškai išbaigta. „Serpentine Prison” turėtų nepalikti abejingų romantiškos sielos atstovų, kuriems lyriškos melodijos ir švelnus Matto vokalas yra geriau nei aštrūs gitarų skambesiai ir būgnų ritmai.

9. Paul Weller „ON SUNSET”

Paul Weller ON SUNSET

Paul Weller „On Sunset”

Šių metų liepa atnešė puikų, jau 15-ą Paul Wellerio solo albumą (26-ą kūrėjo karjeroje). „On Sunset“ apjungia jo susidomėjimą avangardu ir future soul. Pirmojo albumo daina „Mirror Ball“ puikiai įveda į albumą ir dalies kritikų vadinama vienu iš drąsiausiu/ rizikingiausių jo parašytų kūrinių. Rock, soul ir folk mišinys išlieka jo kompozicijų pagrindu, tačiau P. Welleris tuo neapsiriboja ir vis drąsiau žengia į avangardo vandenis bei meta sau iššūkį sukurti geriausią ir drąsiausią albumą. „On Sunset“ būtent toks ir yra – geras ir drąsus įrašas, kurio melomanai klausys ne kartą. Šis įrašas – kaip gera knyga, kurioje vos atradęs kažką naują, suvoki, kad norisi išgirsti ar perskaityti dar ne vieną kartą.

8. Jack Garratt „LOVE, DEATH & DANCING”

Jack Garrat

Jack Garratt „Love, Death And Dancing”

Birželio viduryje britų talentas Jackas Garrattas išleido albumą „Love, Death & Dancing“. Tai įvyko po 4 metų pertraukos! Dar 2016-aisiais dienos šviesą išvydo pirmas pilnas jo albumas „Phase“, kuriame buvo galima rasti ir vieną dažniausiai tais metais mūsų klausytą dainą „Weathered“. Baigęs pristatinėti savo debiutinį įrašą, Jackas iškart pradėjo kurtį naująjį. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo veikla. Šalia to jis dirbo ir su tokiomis atlikėjomis kaip Katy Perry ar Kacy Hill. Džiugu, kad šiame procese jis rado laiko ir savo kūrybai.

Naująjį „Love, Death & Dancing“ drauge su pačiu J. Garrattu prodiusavo prodiuseris Jacknife’as Lee. Šio žmogaus porfolio galime rasti veiklą su tokiais atlikėjais kaip „U2“, „The Killers“, „Snow Patrol“, Robbie Williams ir kitais.

Apibrėžti jo muziką vienu žodžiu – praktiškai neįmanoma. Tai elektronikos, R&B, indie pop ir netgi trip hopo mišinys. Jo muzika puikiai tinka ir šokių aikštelėms, ir saulėtiems vasaros vakarams, ir romantiškai lyriškai akimirkai prie židinio.

7. Tame Impala „THE SLOW RUSH”

The-Slow-Rush

Tame Impala „Slow Rush”

„The Slow Rush” – vasarį pasirodęs australų psichodelinio roko atstovų „Tame Impala“ ketvirtasis albumas. Jis tiks tiek foniniam pasiklausymui, tiek ir muziką iki kaulų smegenų narplioti mėgstančiam melomanui, ieškančiam įdomesnių garsų. Taip yra todėl, kad sulig pirmu pasiklausymu albumas atrodo lengvas ir paprastas, tačiau yra kiek kitaip. Kuo daugiau jo klausome (o ne tik girdime), tuo labiau išgirstame, kiek ten visko subtiliai, kokybiškai ir gerai „Tame Impala“ sudėjo. Visgi pripažįstame, jog klausant albumo apima pakili nuotaika ir kartai nesinori analizuoti. Tada norisi tiesiog pasimėgauti muzika, kuri čia yra tikrai puiki.

6. Fontaines D.C. „A HERO’S DEATH”

a hero's death_fontaines dc

Fontaines D.C. „A Hero’s Death”

Antrajame savo albume vaikinai iš Dublino nenuėjo pramintu takeliu. Jie užaugo. Ir padarė tai per labai trumpą laiką. „A Hero‘s Death“ – solidesnis, brandesnis, niūresnis darbas, pelnęs jiems ne tik vietą mūsų tope, bet ir „Grammy” nominaciją.

5. Caribou „SUDDENLY”

caribou

Caribou „Suddenly”

“Suddenly” – vienas gražiausių šių metų albumų, savyje talpinantis liūdesį, džiaugsmą, nusivylimą ir viltį. Čia nėra nereikalingų natų, o margas stilių kaleidoskopas nuteikia optimistiškai. Šio albumo galima klausytis garsiai ir gerti kiekvieną garsų sąskambį, bet juo galima mėgautis ir tyliai, kaip ramiai nuteikiantį muzikinį foną. Kiekvienas melomanas naujausiame “Caribou” darbe ras kažką sau. O tai tikriausiai ir yra gražiausias šio albumo aspektas.

4. Happyendless „UTOPIA”

happyendless

Happyendless „Utopia”

„Happyendless“ pavadinimas jau yra tapęs kokybiškos elektroninės muzikos sinonimu, o „Utopia“ kol kas yra stipriausiais ir įdomiausias dueto albumas. Tai – nostalgiškas, elegantiškas ir beprotiškai melodingas retrofuturistinis techno, skirtas šokių aikštelėms. Realioms, ir toms, kylančioms prieš akis klausant šios muzikos ausinėse. „Utopia“ savyje talpina akinančią šviesą, švelniai persmelktą nežinomybe ir nerimu. Gražu. Tokie “Happyendless” mums patinka labiausiai.

3. FC Baseball „LUNA”

FC Baseball

FC Baseball „Luna”

Tiems, kurie stebi Lietuvos muzikos sceną, pseudonimas „Junior a“ turėtų būti labai gerai pažįstamas. Švelni elektronika ir itin jauki muzika nepaliko abejingų – „Junior a“ tapo mėgiamu ir daug pozityvių liaupsių sulaukusiu projektu.

Spalio pradžioje Tautvydas Gaudiešius (aka „Junior a“) pristatė savo naują projektą „FC Baseball„. Tiesa, sakyti „pristatė“ gal ir nebūtų visiškai teisinga, mat atlikėjas apie projektą siuntė žinutes savo gerbėjams jau kurį laiką. Tačiau pasakiška vyšnaitė ant muzikinio torto buvo uždėta būtent pirmosiomis spalio dienomis.

„Tikra, trapi ir bekompromisė – “LÙNA” jau skrenda„, – pristatydamas naują albumą savo Facebook paskyroje rašė „Fc Baseball“. Ne tik dėl trapumo ar kompromiso nebuvimo, bet ir dėl nuoširdumo, muzikalumo ir netikėtai sentimentalaus liūdesio „LUNA” mums tapo vienu gražiausių šio pandeminio rudens palydovu, be kurio 2020-ieji būtų sunkiai įsivaizduojami.

2. Solo Ansamblis „OLOS”

Solo Ansamblis

Solo Ansamblis „OLOS”

„Olos“ – nenuginčijamai vienas stipriausių lietuviškos muzikos įrašų per pastarąjį dešimtmetį. Tamsus, gilus, grubus… O albumą lydintys audiovizualiniai sprendimai šiam įrašui suteikia dar daugiau atspalvių. Kažkam gali pasirodyti, jog šiame albume trūksta hitų. Jie teisūs. Tačiau ne hitai, o atmosfera ir blyškus vientisumas yra šio albumo variklis. Ir, dievažin, variklis veikia!

1. Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”

Perlai ir sakuros

Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros”

„Perlai ir Sakuros” – primas naujas Andriaus albumas, pasirodęs po 5 m. pertraukos. Klausytis jo galima galybę kartų – kaskart atrandi vis kažką naujo. Tai tas pats, kaip šimtą kartų peržiūrėtas mylimas filmas – kuo dažniau žiūri, tuo labiau supranti, kad yra pasakiškų detalių, į kurias anksčiau neatkreipdavai dėmesio…

Tie, kas čia tikisi atrasti akustinį Mamontovą, turėtų mesti tokias viltis šalin. Akustinės gitaros garsų čia reikės su žiburiu paieškoti. Andrius albumą kūrė pianinu, o pildė ir lipino savo studijoje – tad nenuostabu, jog čia dominuoja sintetiniai garsai ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių albumas tampa dar įdomesniu ir nenuspėjamu.

„Perlai ir Sakuros“ – labai lėtas. Svajingas. Sentimentalus. Gilus. Gal netgi liūdnas. Visgi albumo „gulbės giesme“ pavadinti negali, nes autorius, panašu, toli gražu neketina sustoti kurti. Potencialus radijinis hitas jame tik vienas – titulinė albumo daina. Ir nors albume tik 8 dainos, perklausius jo pasijunti tartum perskaitęs gerą knygą. Darbas labai vientisas, nuoseklus ir išbaigtas. O jo cherry on top – albumą užbaigiantis finalinis sentimentaliai liūdnas kūrinys „Malibu“.

„Solo ansamblis“ pristato „Olos“ turo dokumentiką

manoNAUJIENA

Šių metų vasarį pasirodžiusį „Solo Ansamblio“ albumą „Olos“ (rašėme čia) išgyrėme vasario mėnesio apžvalgose (rašėme čia). ir daug rašėme apie klipus šio albumo kūriniams. Gaila, bet dėl karantino, pavasarį planuotas ypatingas albumo „Olos“ pristatymo turas buvo perkeltas.

Visgi, pasirodžius naujiems klipams ir pasibaigus intensyviai vasarai, grupė rugsėjį jau galėjo įgyvendinti nukeltą albumo „Olos“ pristatymo turą. Puikūs turo koncertai didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo įamžinti video formatu ir šiandien „Solo Ansamblis“ dalinasi Beno Šarkaus kurtą dokumentiką. Gero žiūrėjimo!

 

Solo Ansamblis – Bydermejeris

manoVIDEO

Šie metai „Solo Ansambliui” – itin produktyvūs. Pavasarį pasirodė antrasis, itin stiprus albumas „Olos”, vasarą grupė leido koncertuodama įvairiose Lietuvos vietose ir leisdami įspūdingus vaizdo klipus. O dėl pandemijos nepavykus įgyvendinti naujojo albumo pristatymo koncertų šį pavasarį grupė nukėlė juos į rudenį. Tikimės, kad šįkart jie įvyks. Laukia fantastiškas show!

Šiandien grupės gerbėjus pasiekė dar vienas saldainis – vaizdo klipas kūriniui „Bydermejeris”. Klipo autogius – vaizdo menininkas Rimas Sakalauskas.

„Devilstone“ nukeliamas, bet organizatoriai kviečia į „Popskull“

manoNAUJIENA

109123516_116934720085987_5807963295150126793_o

Visi melomanai ir festivalių lankytojai nuliūdo, kad šį vasara bus kitokia. Po karantino, galiojant ribojimams renginiams, neliko didelės dalies festivalių arba jų planai stipriai kito, neturėsime užsienio atlikėjų koncertų…

„Devilstone“ buvo bene pirmasis festivalis, pranešęs apie renginio perkėlimą kitiems metams. Visgi organizatoriai myli Anykščius ir Anykščių šilelį, todėl sako, kad ŠILELYJE šiais metais skambės kokybiška muzika.

Vos prieš kelias dienas „ALT events“ paskelbė apie rugpjūčio 7–9 dienomis vyksiantį naują festivalį „POPSKULL“ – mažesnį, be užsienio vardų, bet su daug kokybiškos muzikos ir užburiančia Anykščių šilelio dvasia. Kai jau viskas taip arti, skelbia ir pirmuosius vardus: „Paslaptis-ne-paslaptis, bet jau keli metai iš eilės galvojome ir svajojome apie naują festivalį Anykščiuose. Bet dažniausiai pritrūkdavo laiko ir kažkiek įkvėpimo. Tačiau šie metai kitokie. Organizuojant Devilstone prisikaupė daug idėjų, kurios festivaliui yra perteklinės arba visai ne į temą. Iš šių idėjų ir iš noro Anykščiuose kurti gražius dalykus gimsta „POPSKULL“.

Debiutinis festivalis – rugpjūčio 7–9 giliai giliai Anykščių šilelyje pasislėpusioje – best kept secret – stovyklavietėje. Viena Live scena, viena nakties šokiams. Nenuobodžiausi, bus veiksmo ir dieną. Nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio ryto: 12 alternatyvos talentų ir 6 naktinių šokių dirigentai. Apie juos papasakosime vėliau, o gitaromis vynios: Luctus, Jautì, Solo Ansamblis, Kannabinõid, Mėlyna, Pekla, Phrenetix, Egomašina, Autism ir Plié.

Jaukus, įvairus, estetiškas. Tokį įsivaizduojame pirmąjį „POPSKULL“.

Neapribotas žanriškai, festivalis ribotas žmonių skaičiumi – 700. Bilietus parduoda ebilietai.net. Visų norinčių nesutalpinsime, tad geriau jau pasirūpink bilietais iš anksto. Jei situacija šalyje pasikeis ir festivalis negalės debiutuoti, visi pinigai bus grąžinti per dvi savaites nuo atšaukimo. Bet tikėkimės, kad šią vasarą rokenrolo Anykščiuose bus“ – sako organizatoriai.

„Solo Ansamblis“ pristato kūrinio „DANSINGAS“ vaizdo klipą

manoNAUJIENA, manoVIDEO

Šiais metais manoMUZIKA apie „Solo Ansamblio“ veiklą kalbame daug – rašėme apie vasarį pasirodžiusį naują grupės albumą „Olos“ (čia) ir išgyrėme jį vasario mėnesio apžvalgose (čia), matėme ir ne vieną vaizdo klipą naujojo albumo kūriniams… Tačiau šį kartą ne apie „Olos“.

Vakar (23 d.) „Vasaros Terasoje“ grupė ne tik pakvietė pasišokti, bet ir priminė savo 2019 m. pasirodžiusi singlą „DANSINGAS“. Dar 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje „Solo Ansamblis“ pradėjo dėlioti planus kartu su „Scuare – Production House“ šiam kūriniui skirtam vaizdo klipui. Gamyba užtruko ir klipas buvo pristatytas vakar vykusiame renginyje, bet laukti tikrai buvo verta.

Vidurnaktį „DANSINGAS“ vaizdo klipas pasirodė ir youtube.com platformoje, tad žiūrime, klausome ir vertiname.

Solo Ansamblis – Oro balionu klipas

manoNAUJIENA

Solo Ansamblis_Tomas terekas_Tomografija

ManoMUZIKA rašė apie vasarį pasirodžiusį naują grupės „Solo Ansamblis“ albumą „Olos“ (čia) ir išgyrėme jį vasario mėnesio apžvalgose (čia). Mėgstame šios grupės muziką, tad sekėme grupės naujienas dar iki albumo pasirodymo, o jam pasirodžius dar labiau laukiame naujienų.

Šį kartą tai vaizdo klipas kūriniui „Oro balionu“ , tad žiūrime ir vertiname.

Taip pat primename, kad dar rasite vaizdo klipus ir pirmiesiems albumo „Olos“ singlams „Baloje“ (rašėme čia) ir „Fosforinis baseinas“ (rašėme čia) bei vaizdo klipą jau tituluotai geriausia grupės daina  „Neturėjom dainos“ (rašėme čia) .

 

 

Solo Ansamblis dovanoja kūrinio „Neturėjom dainos” vaizdo klipą

manoNAUJIENA, manoVIDEO

Apie „Solo Ansamblį” rašome daug. Rašome, nes juos mylime, jų klausomės ir net neabejojame, kad tai – vienas didžiausių šviesulių šiandieninėje Lietuvos muzikos scenoje.

Vasario pradžioje grupė išleido naują albumą „Olos”. Jis pasirodė praėjus beveik 4 metams po nuostabaus kolektyvo debiuto – plokštekės „Roboxai“. Tamsios elektronikos kūrėjai „Olose” turi nuostabią kompoziciją „Neturėjom dainos”. Ją beveik visi manoMUZIKOS autoriai iškart įsitraukė į savo „Best Of 2020” grojaraščius.

Šiandien „Solo Ansamblis” pristato naują vaizdo klipą, kuris ir yra sukurtas būtent mūsų minėtai dainai.

„Idėja klipui kilo pasikalbėjus su Lansarotės saloje vykstančio festivalio „Muestra de Cine de Lanzarote“ organizatoriumi Javieru Fuentesu. Jis pristatė galimybę pasinaudoti asociacijos „Red del Cine Doméstico“ sukaupta archyvine namų kino medžiaga. Būtent čia radome kadrus, mėgėjiška kamera filmuotus pačioje Lanserotėje, kur gimė ir šios dainos tema”, – pasakoja grupės narys Vytautas Leistrumas.

SOLO ANSAMBLIS – „Fosforinis baseinas“ klipas

manoNAUJIENA, manoVIDEO

Taip, manoMUZIKA jau rašėme apie vasario pabaigoje pasirodžiusį naują  „Solo Ansamblio“ albumą „Olos“ (čia) ir išgyrėme jį vasario albumų apžvalgose (čia) . Rašėme ir apie kūrinį „Fosforinis baseinas“ (čia), tad nieko nesiplėsim, tik pristatysim šiam kūriniui Šarūno Akelaičio sukurtą vaizdą. Grupė pataria žiūrėti tamsoje, dideliame ekrane, bet mes žiūrim dabar ir laukiam tamsos.

 

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: Vasaris, 2020

manoISTORIJA, manoNAUJIENA

download

Vasario mėnesio albumai

Toliau laikomės pasižadėjimo ir apžvelgiame vasarį pasirodžiusius albumus. Šį mėnesį girdėjome labai daug geros muzikos, tad nesusilaikėme ir paminime septynis albumus. Kodėl septynis? Nes manoMUZIKOS komandos akimis (ir ausimis), jie yra verti jūsų dėmesio. Rekomenduojame paklausyti bent po vieną kūrinį iš šių albumų, nes tikrai atrasite kažką gero ir kokybiško sau.

Jonathan Johansson „Scirocco“

Vienas didžiausių kiek mažiau nei prieš dešimtmetį atrastų švyturių Šiaurės šalyse – Švedijos atlikėjas Jonathan Johansson. Visai atsitiktinai atradome jį dar 2011-aisiais metais, kai dienos šviesą išvydo jo pasakiškas albumas „Klagomuren“, tapęs metų (o gal ir viso penkmečio) šviesuliu mūsų muzikinėje padangėje. Nuo tos akimirkos Jonathan Johansson nedingsta iš mūsų radarų, o tokie kūriniai kaip „Redan Glomda“ ar „Under Sjuhusen“ iki šiol dažnai papuošia mūsų kasdienybę.

Albumus šis švedas kepa nedažnai. Naujo Jonathan Johansson įrašo teko laukti 4 metus. Akivaizdu, kad Malmėje gimęs kūrėjas veltui laiko neleido. Jeigu pirmas plokštelės singlas (prieš mėnesį pristatyas kūrinys „April 7“) buvo neįtikėtinai gražus naujojo albumo šauklys, tai visas pilnas „Scirocco“ gali drąsiai pretenduoti į metų šedevro titulą.

Naujame albume – 14 kūrinių. Visi skirtingi, tačiau klausant nuo – iki jie sudaro neįtikėtinai pilną, gražų ir unikalų elektroninės muzikos paveikslą. Savo muzika švedas neketina pretenduoti į populiariųjų radijo stočių grojaraščius. Jis nepataikauja publikai, nesistengia įtikti. Visgi savitas, unikalus ir išpuoselėtas elektroninės muzikos skambesys (su simfoniniais prieskoniais) melomanų tikrai nepaliks abejingų.

Taip, jis dainuoja švediškai (ir mes ne ką tesuprantame), bet suvokiame, kad jis leidžiasi į globalių tiesų paieškas. Ir, žinoma, teksto nesuvokimas neužgožia pasakiškos Jonathan Johansson muzikos jėgos.

 

Andrius Mamontovas „Perlai ir Sakuros“

Andrius Mamontovas pagaliau išleido naują (pirmą po 5 metų) studijinį albumą „Perlai Ir Sakuros“. Klausytis jo galima galybę kartų – kaskart atrandi vis kažką naujo. Tai tas pats, kaip šimtą kartų peržiūrėtas mylimas filmas – kuo dažniau žiūri, tuo labiau supranti, kad yra pasakiškų detalių, į kurias anksčiau neatkreipdavai dėmesio… Toks yra ir naujasis „Perlai ir Sakuros“.

Tie, kas tikitės čia rasti akustinį Mamontovą, meskite šias viltis šalin. Akustinės gitaros garsų čia reikės su žiburiu paieškoti. Andrius albumą kūrė pianinu, o pildė ir lipino savo studijoje – tad nenuostabu, jog čia dominuoja sintetiniai garsai ir tai yra viena priežasčių, dėl kurių tik smalsiau, kaip šios dainos bus atliktos gyvai. Nuo to albumas tik įdomesnis ir dar mažiau nuspėjamas.

„Perlai ir Sakuros“ – labai lėtas. Svajingas. Sentimentalus. Gilus. Gal netgi liūdnas. Visgi albumo „gulbės giesme“ pavadinti negali, nes autorius, panašu, toli gražu neketina sustoti kurti. Potencialus radijinis hitas jame tik vienas – titulinė albumo daina. Ir nors albume tik 8 dainos, perklausius jo pasijunti tartum perskaitęs gerą knygą. Darbas labai vientisas, nuoseklus ir išbaigtas. O jo cherry on top – albumą užbaigiantis finalinis sentimentaliai liūdnas kūrinys „Malibu“.

Akivaizdu, jog šis įrašas turėtų atrasti išskirtinę vietą jo gerbėjų fonotekoje. Kartu darosi dar įdomiau, kaip Andriaus kūryba skambės jau po „Perlų ir Sakurų“.  Nors didžiajai daliai manoMUZIKOS autorių niekas neprilygo „Pabėgimui“ ir „Šiaurės Nakčiai. Pusė penkių“, „Perlai ir Sakuros“ neabejotinai patektų į TOP trejetuką. Tai labai gražus ir geras albumas, neabejotinai papuošiantis tiek šiuos metus, tiek ir, ko gero, visą didįjį lietuviškos muzikos lobyną.

 

Ásgeir „Bury The Moon“

Vasario pradžioje Islandijos atlikėjas Ásgeir sugrįžo su ketvirtuoju studijiniu albumu pavadinimu „Bury The Moon“. Apie naujojo disko išleidimą išgirdome dar praėjusių metų rudenį, kai Ásgeir pristatė pirmąjį albumo singlą „Youth“. Jį išgirdus iš karto supratome, kad naujasis įrašas nustebins ir labai maloniai pradžiugins. Neklydome. Po jo sekę jausmingi kūriniai „Lazy Giants“, kurio vaizdo klipą papuošė nuostabūs Islandijos vaizdai, ir „Pictures“ tik dar labiau pakurstė nekantrumą ir laukimą.

Anglų ir islandų kalbomis išleistas naujasis darbas buvo paskatintas nelaimingos meilės. Į atokų vasarnamį po ilgametės draugystės iširimo išvykęs atlikėjas pasiėmė tik savo sudaužytą širdį ir muzikos įrangą. Jame ir gimė šis labai gražus, vientisas, kiek melancholiškas vienuolikos dainų albumas.

Kas įdomu, kad žodžius atlikėjo muzikai parašė jo tėvas, žinomas Islandijos poetas Einar Georg Einarsson. Nors ši muzika labiau tiktų tamsiems rudens vakarams, tačiau tikime, kad kelią į klausytojų širdį ji ras ir kartu su pavasariška šiluma.

 

Ozzy Osbourne „Ordinary Man“

Ozzy Osbourne „Ordinary Man“ nėra paprastas eilinio žmogaus albumas. Pernai metalo „krikštatėvis“ išgyveno sunkiausius savo gyvenimo metus dėl smarkiai sušlubavusios sveikatos ir virtinės su tuo susijusių nelaimių. Negana to, dėl diagnozuotos Parkinsono ligos Ozzy buvo priverstas atšaukti koncertinį turą Šiaurės Amerikoje. Negandos legendinio rokerio vis tiek nesustabdė ir jis įrašė dvyliktąjį savo solinės karjeros albumą.

Nors praėjo dešimt metų nuo tada, kai buvo išleistas vienuoliktasis studijinis albumas „Scream“, muzikantas neskyrė visos pauzės naujo kūrinio įrašams. Idėja sukurti naują albumą Tamsos Princui kilo visai netikėtai – po to, kai jis pernai atliko partiją reperio Post Malone dainoje „Take What You Want“. Tai atvėrė kūrybinio chaoso duris „Ordinary Man“ gimimui, o pačios naujojo albumo įrašų sesijos įvyko žaibiškai greitai.

Prie albumo atsiradimo prisidėjo nemažai garsenybių. Čia išgirsite ir sero Eltono Džono partiją („Ordinary Man feat. Elton John“), ir reperių Post Malone bei Travis Scott balsus (dainos „It‘s a Raid (feat. Post Malone)“ bei „Take What You Want (feat. Post Malone and Travis Scott“)). Įdomu ir tai, jog albume groja „Guns‘n‘Roses“ bosistas Duff McKagan, „Red Hot Chili Peppers“ būgnininkas Chad Smith, o gitaros partijas atlieka Post Malone prodiuseris Andrew Watt. Viso šio menininkų darbo kartu rezultatas – įtraukiantis, energingas ir dėmesio vertas albumas.

„Ordinary Man“ patraukia savo energija ir veržlumu, ypač dainos „Straight to Hell“, „Under the Graveyard“ ar „Ordinary Man“. Visgi reikia pripažinti, jog dalis kūrinių skamba ganėtinai nuobodžiai. Dainas „Goodbye“, „Eat Me“ ir „Scary Little Green Men“ norisi praleisti. Tačiau muzika įrašyta profesionaliai, švariai ir akivaizdžiai skirta komercinei auditorijai. Sunkiosios muzikos mėgėjai greičiausiai pasiges purvo ir sunkių gitaros rifų iš ankstyvosios „Black Sabbath“ kūrybos.

Nors „Ordinary Man“ nėra pats geriausias Ozzy Osbourne įrašas, jis primena, kokią didžiulę įtaką kūrėjo gyvenime turi galimybė atlikti muziką. Po krūvos nelaimių, sveikatos problemų ir atšaukto koncertinio turo Ozzy išreiškė save naujajame albume ir klausytojams suteikė galimybę išgirsti neeilinio žmogaus neeilinį albumą.

 

Solo Amsamblis „OLOS“

Ką blogiausio gali daryti muzikuojantys aktoriai? Ogi groti dainas pagal kitų poetų eiles. Visa laimė, kad yra „Solo Ansamblis“, kurie naujuoju albumu parodė, jog ne visi dainuojantys aktoriai privalo būti bardais.

Taip, 2020-ieji dar tik prasidėjo, bet svarbiausias šių metų lietuviškos muzikos albumas jau yra išleistas ir jį pralenkti bus sunku. „Solo Ansamblis“ knygų mugės proga į prekybą paleidę savo antrąjį albumą „Olos“ trinktelėjo per paširdžius taip stipriai, kad belieka tik skėsčioti rankomis ir kvėpuoti giliau. „Olos“ – nenuginčijamai vienas stipriausių lietuviškos muzikos įrašų per pastarąjį dešimtmetį. Albumas tarsi tęsia tai, ką grupė pradėjo savo debiutu „Roboxai“, tačiau yra tamsesnis, gilesnis ir gerokai grubesnis už savo pirmtaką. Na, o neabejotina šio albumo ašis – „Neturėjom dainos“. Tai rimtas pretendentas ne tik aplenkti abu „Solo Ansamblio“ megahitus „Moteris“, bei „Juoda juoda juoda juoda naktis“, bet ir tapti tikrų tikriausiu mūsų kartos himnu. Ateitis parodys.

Nors „Solo Ansamblis“ dainuoja išimtinai lietuvių kalba, kolektyvui žadama tarptautinė sėkmė. Tikėkimės, kad šio, su Kanados leidybine kompanija išleisto, albumo dėka taip ir įvyks. Tiesa, kad sunku iš anksto prognozuoti realią vieno ar kito albumo išliekamąją vertę. Visgi labai tikėtina, jog dviems dešimtims metų praėjus, „Olos“ dėsime į vieną lentyną kartu su Foje albumu „Kai perplauksi upę…“ ar Empti „Estrada“. Tai – šių dienų klasika.

 

Tame Impala „The Slow Rush“

Negalima neįtraukti į šio mėnesio apžvalgas ir psichodelikos iš Australijos – ketvirtojo „Tame Impala“ albumo. Po penkerių metų pertraukos pasirodęs „The Slow Rush“ susiklauso lengvai ir skaniai. Kevin Parker kuriami smooth psychedeliniai garsai tiks tiek foniniam pasiklausimui, tiek muziką analizuoti mėgstančiam melomanui, ieškančiam įdomesnių garsų. Taip yra todėl, kad pirmu klausimu albumas atrodo lengvas ir paprastas, tačiau yra kiek kitaip. Norint, galime išgirsti kiek ten visko daug subtiliai, kokybiškai ir gerai „Tame Impala“ primaišė. Tačiau klausant albumo apima tikrai pakili nuotaika, nesinori analizuoti, o tiesiog pasimėgauti muzika.Tą ir rekomenduojame!

Asmeniškai iš albumo įstrigo kūrinys – „Borderline“.  Turbūt dėl savo upbeat vibe ir gražių sprendimų, kaip pavyzdžiui, gale dainos įterpti žemi ir aštresni tonai, kurie gražiai uždarė dainą. Tikiu, kad patiks ir „Breathe Deeper“, kuri šiuo metu (iš šio albumo dainų) yra klausomiausia „Spotify“ muzikos pasiklausymo platformoje. Tad siūlome atsipalaiduoti, gerai nusiteikti ir paklausyti kažkurios iš šių.

 

Agnes Obel „Myopia“

Berlyne gyvenanti lyriškoji danų kūrėja Agnes Obel vasario pabaigoje pristatė ketvirtąjį savo albumą „Myopia“. Kaip ir tris pastaruosius, taip ir šį albumą, atlikėja kūrė, įrašė ir prodiusavo savo namų studijoje Berlyne. Jame, žinoma, laukiame išskirtinio atlikėjos vokalo ir daug melancholijos, lyrikos, sakralumo… Tą ir gauname.

„Myopia“ svarbiausi akcentai – mistiškai skambantis pianinas ir tarsi aiduose paskendęs vokalas. Tai užliūliuojantis ir melancholijoje paskandinantis albumas. Nenoromis užsimerki ir atsiduri tamsiame ūkanotame miške ar vėlyvą vakarą žiūri pro langą į stiklu bėgančius lietaus lašus arba ankstyvą rudenį stebi nuo ežero kylantį rūką… Šis kiek mistiškas, sakralus vokalo ir pianino susijungimas labai vizualus. Antrojoje albumo dalyje (pavyzdžiui, „Parlaiment Of Owls“ ir keletoje kitų kūrinių) suskambusi violančelė įneša dar daugiau melancholijos. Albumas pradedamas ramiai ir beveik tyliai, vėlesniuose kūriniuose po truputį kyla įtampa, atsiranda aštresnių garsų, tačiau paskutinėje dainoje vėlgi švelnūs garsai ir tyla ima viršų.

Albumas tamsus, klausytoją apglėbia melancholijos skraiste ir nepaleidžia dar kurį laiką, net ir nutilus muzikai. Jei reikėtų rinktis albumo kūrinį, tai būtų violančelės bei smuiko garsais virkdantis „Parlaiment Of Owls“ arba į ramybę nugramzdinantis „Promise Keeper“.

Solo ansamblis išleido naują albumą „Olos”

manoNAUJIENA

Olos

Albumo viršelis

Dar vena gera žinia visiems kokybiškos muzikos mylėtojams. Lietuviai „Solo Ansamblis” pagaliau išleido ilgai lauktą naują albumą „Olos”. Ši plokštelė – antras pilnas studijinis įrašas grupės diskografijoje. Jis pasirodo praėjus beveik 4 metams po nuostabaus kolektyvo debiuto – albumo „Roboxai”.

„Į jį sudėjome labai daug. Jis ženklina ir mūsų naują pradžią su Artoffact Records, jis reiškia, kad ir vėl susitiksime – naujai. Šis albumas yra daugelio žmonių kūrinys – todėl AČIŪ sakome visiems kartu dirbusiems bei savo šeimoms, artimiems ir visiems mus palaikiusiems visą šį periodą. Drąsiai neriam į emocinius tunelius ir tikimės, kad šitoj muzikoj kiekvienas rasime savo OLAS. Dabar jau tikrai, su premjera, bičiuliai”,  – savo paskyroje facebooke pristatydami naują albumą rašė „Solo Ansamblis”. 

Solo Ansamblis – Fosforinis baseinas

manoDAINA, manoNAUJIENA

FB_IMG_1580462519426

Nuotrauka : Tomas Terekas / Tomografija

labàdienà ir Solo Ansamblis kolaboracija naujam albumo OLOS įvaizdžiui.

Jau rašėme jog Vilniečiai „Solo Ansamblis“ ruošiasi pristatyti naują savo albumą „Olos“, kuris dienos šviesą išvys 02 21 d., bei pristatė ir pirmą kūrinį iš būsimo albumo. (Čia)

Šiandien pasirodė antrasis kūrinys „Fosforinis baseinas“, tad klausome ir su dar didesniu nekantrumu laukiame vasario pabaigos!