Po 25 metų lietuvių leiblas „Pasidaryk Pats Records” vinilo formatu perleido dr.Green albumą „Ska’n’go”.
Pirmasis tiražas jau išparduotas, todėl šiuo metu jau ruošiamas antrasis.
Pirmą kartą šį punk/ska įrašą kasetės formatu 1998 m. pristatė legendinė D.Bluvšteino „Zona”. Įdomu ir tai, kad ispanišką tekstą dainai „He Perdido” parašė dabartinis muzikos agentūros M.P.3. vadovas Vaidas Stackevičius.
dr.Green po 15 metų pertraukos vėl koncertuoja, surengė anšlaginius koncertus Vilniuje, taip pat numatyti pasirodymai Rygoje, Varšuvoje, Berlyne ir kituose miestuose.
Kovo 15 d. koncertu Vilniuje planuojama pažymėti 28-ąjį grupės gimtadienį.
„Pasidaryk Pats Records” pavasarį planuoja vinile išleisti ir antrąjį grupės albumą „The Sounds of Black & White Radio”, kurį 1999-ųjų pabaigoje įrašinėjo dabartinis G&G Sindikato narys Donciavas.
Prieš kelias savaites didžiausius savo istorijoje pasirodymus „Wembley” stadione surengę „Blur” (jų recenziją galite skaityti „ČIA„) pagaliau išleido naują albumą! Plokštelė „The Ballad Of Darren” pasirodo po 8 metų pertraukos – paskutinis šios Damono Albarno grupės įrašas „The Magic Whip” buvo išleistas dar 2015-aisiais.
„The Ballad of Darren” – devintas studijinis kolektyvo įrašas. Plokštelė, kurioje 10 naujų dainų, buvo įrašyta Londone ir Devone. Ją prodiusavo Jamesas Fordas, anksčiau dirbęs su tokiais atlikėjais ir grupėmis kaip „Arctic Monkeys”, „Foals”, „Depeche Mode” ir kitais. Įdomu dar ir tai, jog pirmą kartą nuo 2003 metų su grupe nedirbo ilgalaikis jos prodiuseris Stephenas Streetas.
Naujajam albumui „The Ballad of Darren” muzikos kritikai pranašauja didelę sėkmę. Jeigu su šiuo įrašu britams pavyks pakilti iki Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų sąrašo pirmosios vietos, tai bus jau septintas grupės darbas pasiekęs šio topo viršūnę.
Iki šiol „Blur” pristatė dvi šio albumo dainas – nuostabią baladę „The Narcissist” ir koncertus „Wembley” stadione atidariusią „St. Charles Square”
Giedrė Kilčiauskienė (arba tiesiog Giedrė) šį pirmadienį pavertė išties nuostabia diena. Atlikėja, kurios daina „Šventos ramybės uostas” iki šiol dažnai sukasi mūsų grotuvuose, šiandien savo gerbėjams padovanojo naują albumą.
Naujoje plokštelėje „Dykumos ir Gatvės” – 10 dainų. Šiame sąraše rasite ir kiek anksčiau pristatytus muzikantės kūrinius, tokius kaip „Gatvės”, „Dykuma” ar drauge su Marijonu Mikutavičiumi įrašytą kompozicija „Šiaurės vėjas”.
„Dykumas ir Gatves” jau galite rasti visose muzikos transliavimo platformose. Be to, šis albumas netrukus pasirodys ir vinilinės plokštelės pavidalu.
„3-2-1 KYLAM Mano pirmas vinilas jau čia! Dėl visų užsakymo detalių pranešiu savaitės bėgyje. O jau nuo šiandien po “Dykumas ir gatves” galite prasilėkti Spotify ir kitose platformose – junkitės ausines ir gero klausymo„, – pasidalindama žinai apie naują savo albumą socialiniame tinkle rašė Giedrė.
Visai neseniai britų muzikantas ir prodiuseris Jon Hopkins išleido naują, jau šeštąjį, studijinį albumą „Music for Psychedelic Therapy”. Tai new age ambientinės muzikos rinkinys, apie kurį pats atlikėjas atsiliepia kaip apie kažką, kas dar niekada jam nebuvo taip asmeniška.
Šio albumo geriausia klausytis garsiai, tinkamai nusiteikus ir susitelkus į psichodelinius garsus.
Sostinės roko grupė „Sinstation” (anksčiau – „The Station”) pristato naują albumą. Plokštelė, pavadinta „Liepsnos 3” yra trečioji kolektyvo diskografijoje.
Albumą Mykolas Katkus ir co. kūrė ir įrašinėjo ne vienas. Darbus studijoje atlikti padėjo „Happyendless” narys Andrius Kauklys, o albumo dainas atlikti padeda ne vienas kviestinis muzikantas – pavyzdžiui, neseniai pristatyto kūrinio „Modelis” balsas Gabrielė Vilkickytė arba visiems puikiai pažįstamas Rimas Šapauskas.
„Liepsnos 3” turi ir specialią dedikaciją – albumas skirtas pavasarį mirusiam dailininkui, grupės bičiuliui Jonui Jurcikui.
Apie tai, kad „netrukus” turi būti išleistas naujas „The 1975” albumas, grupės lyderis Mattas Healy paskelbė dar 2018-aisiasi, iškart po to, kai dienos šviesą išvydo 3 studijinė grupės plokštelė „A Brief Inquiry into Online Relations”. Deja, „netrukus” gan stipriai užsitęsė… Net daugiau kaip 2 metus.
Bet šiandien „netrukus” baigėsi ir muzikos parduotuvėse (bei internetinėse muzikos transliacijos platformose) jau galima mėgautis nauja „The 1975” plokštele „Notes On A Condidional Form”.
Kritikai plokštelę vertina nevienareikšmiškai, tačiau turint minty, kad tokie žiniasklaidos kanalai kaip „NME” ar „The Sunday Times” jį įvertino aukščiausiu balu, akivaizdu, jog tai įrašas, kurį perklausyti privalu.
Įdomu dar ir tai, kad albume – 22 kūriniai. O jo trukmė – 80 minučių!
Pagaliau! Giedrė Kilčiauskienė, grupės „Empti” ir „Pieno lazeriai” pagrindinis balsas, šiandien išleidžia ilgai lauktą albumą „Nuolat pildoma”.
Vakar pristatytas, o šiandien visas transliacijos platformas pasiekęs įrašas – pirmas naujas Giedrės įrašas, pasirodantis po 6 metų pertraukos.
Stilingoje elekroninėje atlikėjos plokštelėje – 11 dainų. Kaip Giedrė yra nekarta sakiusi, šis albumas – grįžimas prie šokių muzikos, todėl – ir itin tinkamas vasarai.
O mes, ne kartą nuoširdžiai deklaravę savo neaprėpiamą beatodairišką meilę Giedrės talentui, su malonumu skęstame jos balso begalybėje ir mėgaujamės įrašu, kurio velniškai laukėme.
Šiandien turime daug progų džiaugtis dėl muzikinių reikalų. Vienas didžiausių džiaugsmų – naujas „The National” albumas, kurio velniškai laukėme.
„I Am Easy To Find” – aštuntas Matto Berringerio ir kompanijos studijinis įrašas. Jis pasirodo praėjus dviems metams nuo paskutinio amerikiečių darbo „Sleep Well Beast”.
Pirmas tris dainas jūs jau galėjote išgirsti manoMUZIKOJE, dabar turite progą perklausyti visą albumą.
Plokštelę, kurioje – net 16 naujų dainų, kaip visada, išleido grupės leiblas „4AD”. Pagrindiniai įrašai vyko Niujorke įkurtoje „Long Pond” studijoje. Dalis įrašų vyko Berlyne, Paryžiuje, Dubline, Cincinatyje.
Beje, albume yra ir moteriškų vokalų. Čia galima girdėti Sharon Van Etten, Lisa Hannigan, Mina Tindle ir Bruklino choro balsus.
Raminta Naujanytė – Bjelle turi progos džiūgauti. Metus laiko kūrybinio įkvėpimo ieškojusi Islandijoje, atlikėja grįžo, įrašė albumą ir jau netrukus fizinę jo laikmeną galės turėti kiekvienas norintis. Beje, įrašiusi albumą muzikantė leidosi į koncertinį turą Japonijoje ir Pietų Korėjoje, kur turėjo unikalią progą patikrinti, kaip jos naująją kūrybą sutinka tolimųjų šalių gyventojai.
Panašu, kad iš ten Bjelle grįžo ne tik gerai nusiteikusi, bet ir pasiruošusi kalnus nuversti ir čia, Lietuvoje.
Prieš mėnesį pristatytas nuostabaus grožio Ramintos kūrinys „Vienas” – buvo skani viso muzikinio pyrago pradžia. Pirmas pilnas solinis jos albumas – jau visose muzikos transliavimo platformose. Plokštelėje, kuri vadinasi „PLANet B”- 9 naujos dainos. Dalis kūrinių čia skamba anglų, likusi dalis – lietuvių kalba. Beje, įdomu tai, jog naujasis Bjelle albumas, kurio skambesys tikrai kvepia Islandija, bus išleistas komiksų knygelėje.
Visiems atlikėjos fanams Bjelle turi gerą žinią ir kviečia į naujojo albumo pristatymo koncertus. Pirmasis jų vyks jau rytoj, balandžio 25 dieną, Vilniaus Universiteto Planetariume. Balandžio 30 dieną atlikėją bus galima sutikti Sinagoga Studijoje, Kaune, o gegužės 10 d. – Klaipėdoje, klube „Raketa“. Bilietų į „PLANet B” pristatymo koncertus ieškokite Paysera Tickets.
Andrius Mamontovas ir Modesto Pitrėno vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras atvyko į „Abbey Road” studiją. Vietoje, kurioje gimė visi „The Beatles” albumai, „Pink Floyd”, „Florence and the Machine”, Adele, „Depeche Mode”, „U2” ir galybės kitų žymiausių pasaulio atlikėjų plokštelės, nuo antradienio ryto naujam gyvenimui prikeliamas prieš dvidešimtmetį išleistas „Foje” lyderio solinis albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių”.
Naujasis albumas bus įrašinėjamas dvi dienas – šiandien ir rytoj. Per pirmą pusdienį jau spėta įrašyti du kūrinius – „Į Tavo Rankas” ir „Ugnis ligi dangaus”.
„Jeigu prieš 20 metų kas nors būtų pasakęs, kad „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ kada nors bus įrašyta „Abbey Road“ studijoje, nieku gyvu nebūčiau patikėjęs. Ši vieta – muzikos meka, kurioje gimė garsiausi pasaulyje įrašai. Todėl būti čia – kažkas nerealaus. Svajonė, apie kurią net nedrįsdavau pagalvoti, šiandien tapo realybe“, – įrašu metu sakė A. Mamontovas.
Įrašams vadovauja ir už pulto stovi garso režisierius Lewisas Jonesas. Šio žmogaus dėka galime mėgautis Stingo ir Jameso Bay’aus simfoniniais įrašais bei tokių filmų kaip „Avengers”, „Black Panther” ar „Jurrassic World” garso takeliais.
Lewis Jones
Muzikantai, kurių iš Lietuvos atvyko daugiau kaip 40, į studiją pradėjo rinktis maždaug 9 valandą vietos laiku. Pasitikrinę garsą įrašinėti muzikantai pradėjo kiek po 10 valandos ryto.
Antrą valandą buvo paskelbta pietų pertrauka. Po jos įrašai tesėsi. Į pagalbinės vokalistės vietą stojo Raminta Naujalytė – Bjelle. Drauge su ja buvo įrašinėjamas kūrinys „Kiek liko laiko mums?”.
Planuojama, kad šįvakar įrašai baigsis apie 8 valandą vietos laiku. Savo paskyroje facebooke Andrius Mamontovas parašė, kad pasibaigus įrašams ten tiesiogiai papasakos apie pirmosios dienos įspūdžius.
manoMUZIKA primena, kad „Abbey Road” studijoje įrašytas albumas bus išleistas vinilo ir kompaktinio disko formatu. Juos bus galima įsigyti atlikėjo koncertų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje metu.
Andrius Mamontovas su Lietuvos kameriniu orkestru didžiosiose arenose koncertuos kovo mėnesį.
Tomo Narkevičiaus – Fingalick kūrybą manoMUZIKA sekė visada. Dėl galybės priežasčių, kurių svarbiausia ta, kad šis talentingas jaunuolis niekada nenuvilia.
O mes va taip ėmėm ir netyčia pražiūrėjom… Nes albumas, kurio itin laukėme, dar penktadienį išvydo dienos šviesą.
Todėl atsiprašome už neapdairumą ir nepastabumą, bet vadovaudamiesi posakiu „Geriau vėliau negu niekada” dalinamės debiutiniu Free Finga albumu „Pick Up Line”.
Modernus ir stilingas R&B čia skamba taip, kad gėdos tikrai nepadarys.
Nors lapkričio 14 dieną kino teatruose rodytos „Coldplay“ dokumentinės juostos „A Head Full Of Dreams” pabaigoje žiūrovai paliekami su dviprasmiška mintimi ir nežinomybe dėl grupės ateities, šiandien daugelis jų jau gali nusiraminti.
Chrisas Martinas ir kompanija tikrai neišsiskirsto. Priešingai, jau kitų metų pradžioje „Coldplay” turėtų susirinkti studijoje ir pradėti įrašinėti savo naują albumą. Tai duodamas interviu patvirtino dokumentinės juostos režisierius Mattas Whitecrossas. Pasak jo, hito „Fix You” kūrėjai nusprendė metus laiko pailsėti, atsipūsti nuo koncertų ir įrašų, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad „Coldplay” suka skirtingais keliais.
„Coldplay” per savo karjerą išleido 7 studijinius albumus. Paskutinis įrašas – 2015-aisiais pasirodžiusi plokštelė „A Head Full Of Dreams”. Išleidusi savo septintą albumą grupė leidosi į koncertinį turą, pavadintą taip, kaip ir albumas. Šis turas pasaulyje pripažintas trečiu didžiausiu visų laikų turu. Jį pamatė daugiau kaip 5.5 mln. fanų visame pasaulyje.
Neseniai kino teatruose rodyto „Coldplay” filmo „A Head Full Of Dreams” manoMUZIKOS apžvalgą skaitykite ČIA.
„Blur” ir „Gorillaz” lyderis Damonas Albarnas turi dar vieną išskirtinį projektą – grupę „The Good, The Bad & The Queen“. Joje be minėto atlikėjo taip pat groja „The Clash“ narys Paul Simononas, „The Verve“ gitaristas ir klavišininkas Simonas Tongas bei „Fela Kuti“ būgnininkas Tony Allenas.
Pirmas (ir vienintelis iki šiandienos) jų albumas pasirodė 2007-ųjų pabaigoje. Tačiau tai buvo viskas. Iki šiandienos…
Prieš porą valandų muzikos parduotuvėse (o kartu ir visose muzikos transliacijos platformose) pasirodė naujas pilnas projekto įrašas „Merrie Land”. Prieš porą savaičių pristatę pirmąją LP dainą „Gun To The Head”, projektas „The Good, The Bad & The Queen” dalinasi ir visu 11 šviežių kūrinių rinkiniu. Taigi, albumas, kurį D. Albarnas tyzino net 4 metus jau sukasi melomanų grotuvuose.
Pats atlikėjas šį įrašą pavadino „Post-Brexit komentaru”, todėl, kaip ir galima tikėtis, jame – gan daug politinių/socialinių metaforų.
Prieš pusantrų metų mūsų šalies padangėje debiutavusi su albumu „Išsišakojančių takelių miestas”, sostinės grupė „The Station” išleidžia naują plokštelę.
Šiandien pasirodo 10 dainų įrašas, pavadintas „Drama”. Jį grupės gerbėjai jau gali rasti ir muzikos transliacijų platformose.
Vakar dalinomės žinia apie naujausią „Arcade Fire” singlą „Signs of Life”, o šiandien kviečiame pasižiūrėti šiam naujam kūriniui skirtą vaizdo klipą. Primename, kad naujausias kanadiečių albumas „Everything Now” dienos šviesą išvys jau liepos 28 dieną.
Prieš metus „Mercury” apdovanojimą laimėjęs ir nuostabų koncertą Lietuvoje surengęs Benjaminas Clementine šiandien savo paskyroje Facebooke pradėjo savo antrojo albumo promo kampaniją. Tiesa, kol kas neaišku, nei kaip vadinsis albumas, nei kada jis išvys dienos šviesą. Šįkart muzikos gerbėjai pirmiausia turės galimybę susipažinti su atlikėjo tekstais.
„Šiandien pradedu dalintis savo būsimo albumo dainų tekstas. Nuo šiol kiekvieną antradienį pasidalinsiu vienos kūrinio žodžiais. Šiandien Jūsų dėmesiui – By the Ports of Europe”, rašoma atlikėjo oficialioje paskyroje.
Atlikėjo poema – žemiau.
Išskirtinį manoMUZIKOS interviu su Benjaminu Clementine – skaitykite ČIA.
Nepaisant to, kad vasaris – trumpiausias metų mėnuo, 2017-aisiais jis buvo toks derlingas, kad mėnesio albumų apžvalgą manoMUZIKA buvo priversta skelti į dvi dalis. Ypatingai mūsų muzikines sielas pradžiugino faktas, kad vieną jos dalį mes nuoširdžiai galime skirti Lietuvos atlikėjams, kurie šį vasarį pavertė itin derlingu ir didžiuotis vertu 28 dienų periodu. Galbūt tokį mūsų šalies atlikėjų produktyvumą lėmė šį savaitgalį sostinėje vykusį Knygų mugė, o gal tai tiesiog mielas sutapimas. Bet kuriuo atveju, visada laikydami kumščius už Lietuvos atlikėjus, šį mėnesį velniškai džiaugiamės savo fonotekas papildę muzikiniais įrašais, kurie šiuos metus tikrai leis vadinti turiningais, turtingais ir prasmingais.
Taigi, Jūsų dėmesiui paskutinio žiemos mėnesio albumų apžvalgos pirmoji dalis. Šįkart joje – LIETUVA.
Ekscentriškas, novatoriškas ir velniškai originalus šalies elektroninės muzikos duetas po trejų metų pagaliau sugrįžta su nauju albumu. 2014-aisiais išleistas „Laikas paikas” buvo nuostabus grupės debiutinis įrašas, kurio paskutinis kūrinys „Red Baron” šokių muzikos aikštelėse taip „rovė stogą”, kad buvo sunku įsivaizduoti, ar galima sukurti kažką veržlesnio, labiau vežančio ir uždegančio. Tačiau tiek po metų pasirodęs šešių dainų EP „Chamellion”, tiek ir šeštadienį dienos šviesą išvydęs „#asecretcontract” leidžia prieiti prie paprastos, bet labai tikslios išvados: „Beissoul & Einius” – tai duetas, kuris yra pasirengęs nustebinti, sužavėti, „užkabinti” ir, žinoma, įsimylėti.
Knygų mugės Muzikos salėje sutiktas Artūras Žabas – Beissoul sakė, jog jų tikslas buvo sukurti tokį albumą, kurio būtų gera klausytis automobilyje. Atlikėjas sakė, jog automobilis yra ta vieta, kur muzika turi skambėti itin gerai. Geresnio apibūdinimo rasti nelabai įmanoma. „#asecretcontract” automobilyje skamba iš tiesų puikiai. Tai įrašas, tinkantis visiems gyvenimo atvejams, įvairioms gyvenimo akimirkoms ir visiems metų laikams. Čia rasite ir elektroninės lyrikos, ir užvedančių ritmų, ir aksceleratoriaus pedalą priverčiančių spausti dainų ir, kartais, net į meditaciją linkstančių garsų. Visa tai skoningai it razina ant torto papuošiantis su niekuo nesumaišomas Artūro Žabo – Beissoul vokalas albumą paverčia įsimintina elektronine pasaka. Tai įrašas, kuriam sunku atsispirti.
Seniai sakiau, jog „Beissoul & Einiuis” yra vienas didžiausių mūsų šalies eksporto potencialų. Šios nuomonės dar stipriau laikausi ir perklausęs 16 albume esančių dainų. Neabejoju, kad Ukrainą užkariavęs duetas jau netrukus pasuks ir Vakarų link.
ba. vadyba Knygų mugėje džiaugėsi „Garsiai mąstau” pardavimu, o alternatyviosios muzikos mylėtojai mėgavosi dar vienu šios scenos korifėjaus kūrybos vaisiumi. Šis kelių dainų EP išleistas tik vinilo pavidalu, tačiau tai nebuvo kliūtis Beno Aleksandravičiaus fanams jį pirkti, juo dalintis ir žavėtis.
Lietuvos alternatyvi scena įgauna trečią (o gal jau ir ketvirtą) kvėpavimą. Ir kol šios scenos priekyje žygiuos ba., tol tikimybė jai prieiti liepto galą yra maždaug tokia pati, kokia Pasvalio rajone besiganančiai karvei perskristi Atlantą. ba. yra lietuviškosios alternatyvos vedlys. Jeigu kas nors tuo abejoja – garsiai perklausykite ką tik pasirodžiusi jo EP. Sunku patikėti, kad viso labo keturias dainas (vinile jų šešios) turintis albumas gali būti toks užbaigtas, subtilus ir tikras.
„Garsiai mąstau” – tai idėjinė, muzikinė ir kolekcinė vertybė, kurią kiekvienas roko mylėtojas tiesiog privalo turėti savo fonotekoje. Beje, plokštelių tiražas – labai ribotas, todėl paskubėkite, kad vėliau paprasčiausiai netektų gailėtis.
Jeigu kas nors galvojo, kad „Antikvariniai Kašpirovskio Dantys” tebuvo lengvas ironiškas pokštas, turėtų galvoti iš naujo. Kūrinio „Į Venesuelą” dėka išgarsėjęs sostinės penketas ( o prisijungus akordeonistui jau ir šešetas) ir toliau džiugina savo gerbėjus. Kiek chuliganiški, bet vieninteliai tokie AKD tėkšteli dar vieną savo albumą. Tiesa, lyginant su pirmuoju, šis – ir kur kas brandesnis, ir subtilesnis, ir netgi labiau socialus.
Jeigu pirmasis grupės įrašas atrodė lengvas chuliganiškas balkan-pop stiliaus darbas, tai „Problematika” kabina gerokai giliau. Čia muzikantai ir toliau geba išlaikyti muzikinį veidą, dėl kurio juos pamilo nemaža Lietuvos dalis, tačiau kartu atskleidžia ir savo romantiškąją (giliąją) pusę (daina „Daug dienų”), ironiškai pašiepia kai kurių mūsų šalies gyventojų provincialumą kitataučių atžvilgiu (kūrinys „Indai”) ar su šypsena kelia reemigracijos klausimą (kompozicija „Oi tu, Stasy, Stasy, tu sugrįžki į Alytų!”).
Šis grupės darbas – didelis kokybiškas žingsnis į priekį, neabejotinai „Problematiką” leidžiantis vadinti vienu įdomiausių pastarojo meto įrašu. Linksmi, ironiški, chuliganiški, kartais sarkastiški, o kartais tiesiog nuoširdžiai naivūs XXI a. romantikai „Antikvarinių Kašpirovskio Dantų” vyrukai tampa svarbia Lietuvos muzikos scenos dalimi, kurių kūryba – ir nenuspėjama, ir netikėta, ir, kas svarbiausiai, kabinanti ir vežanti.
Kad taip yra patvirtina intensyvėjantis grupės koncertų grafikas, ir pilnos salės. „Antikvarinius Kašpirovskio Dantis” globojančios agentūros „M.P.3” vadovas Vaidas Stackevičius prasitarė, jog šis kolektyvas šiuo metu yra vienas „paklausiausių” Lietuvoje. Tuo stebėtis tikrai neverta.
Praėjusiais metais sostinės hip hopo grupė „G&G Sindikatas” minėjo savo veiklos dvidešimtmetį. Taip niekada nenukarūnuoti mūsų šalies mohikanai šią svarbią sukaktį atšventė surengdami gyvo garso pasirodymus „Unplugged”. Kadangi šiuose renginiuose sudalyvauti galėjo toli gražu ne kiekvienas, grupė nusprendė išleisti šio pasirodymo albumą.
Apie septynis studijinius albumus nuo 1996-ųjų sukūrusį Vilniaus kolektyvą galima kalbėti labai daug. Ir, žinoma, labai pozityviai. Lygiai taip pat galima kalbėti ir apie gyvą grupės įrašą. Dvigubame albume – pučiamieji, styginiai instrumentai, visiems puikiai pažįstami grupės dainų tekstai ir dar viena milžiniška kokybės žymė Lietuvos muzikos pasaulyje. „Kelias po žengiančio kojom”, „Rytojui reikia nedaug”, „Tomas”, „Guli Guli” ar „Pasaka apie du brolius” – tai tik keli iš 21 kūrinio, kuriuos rasite kokybiškai ir gražiai išleistame CD. Tie, kurie buvo koncertuose, ir taip puikiai žino, o tiems, kurie nebuvo, mes visai nuoširdžiai sakome: patikėkite, Svaras, Kastetas, Donciavas ir Mamania savo muziką perkėlė į kitą egzistencinę dimensiją. Ir čia ji taip pat skamba velniškai gerai.
„G&G Sindikato” „Unplugged” – dar viena kolekcinė vertybė, kurią savo fonotekoje turi turėti kiekvienas melomanas. Ir šiuo atveju yra visiškai nesvarbu, ar Jums patinka hip hopas, ar ne. Šios grupės žymė ir reikšmė Lietuvos urban kultūrai yra tokia didelė, kad dar kartą keliame kepures prieš juos drąsiai teigdami: sukūrėte dar vieną neįtikėtiną muzikinį desertą, todėl AČIŪ JUMS UŽ TAI.
Kazimiero Likšos grupė „Karma” išsiskyrė kiek daugiau nei prieš pusantrų metų. Per tą laiką Kazimieras nesėdėjo rankų sudėjęs: ieškojo įkvėpimo, kūrė ir galvojo apie debiutinį solo albumą. Ir nors kelias solinio albumo išleidimo link atlikėjui nebuvo klotas rožėmis, Knygų mugė buvo tas įvykis, kuriame debiutinis „Per pusę” išvydo dienos šviesą. Negana to, atlikėjas čia turėjo ir savo stendą, kuriame ir buvo pristatinėjamas minėtas diskas.
Kad „Per pusę” – tai albumas, su kuriuo muzikanto gerbėjai siejo didelius lūkesčius, įrodo ir fantastiška titulinio kūrinio sėkmė. Daina, pavadinta taip kaip ir diskas, per akimirką sulaukė didelės muzikos gerbėjų meilės, o manoMUZIKOS skaitomiausiųjų sąraše straipsnis apie jos pristatymą ilgą laiką buvo skaitomiausiųjų dešimtuke.
Debiutiniame K. Likšos albume – aštuoni kūriniai. Jeigu tikitės, kad visuose juose dominuos titulinės dainos lyrika – turime Jus nuvilti. Čia rasite daug skoningo pop roko. Vienur jis greitesnis ir labiau entuziastingas, kitur – labiau lyriškas ir sentimentalus. Vienaip ar kitaip, 26-erių metų atlikėjo solinį debiutą galime vadinti sėkmingu. Ne tik dėl to, kad sukūrė legendinį „SH” kūrinį „Sumaišyk mane su cukrum” primenančią dainą „Per pusę”, bet ir todėl, kad į mūsų šalies sceną trumpam sugrąžino ankstyvąją „Coldplay” ar „Keane” kūrybą primenančią muziką.
Jau netrukus Kazimiero laukia dar vienas rimtas išbandymas – debiutinio albumo pristatymo koncertai. Tada ir pamatysime, kaip ši muzika skamba gyvai ir savo vertinimuose galėsime sudėlioti galutinius taškus ant „i”.
„Kamanių šilelis” niekada nesiekė užkariauti masių, koncertuoti arenose ar tapti festivalių headlineriais. Šis duetas Lietuvoje visada turėjo savo klausytoją, bet niekada netapo radijinių hitų kalviais. Ir tokios startinės pozicijos grupės nariams Kamilei ir Mantui atriša rankas – jie tiesiog neturi jokio poreikio pataikauti plačiajam klausytojų ratui. Būtent originalumas ir nepataikavimas labiausiai ir žavi klausant jų naujo albumo „Namai”.
Švelnus, akustinis, vietomis nemažai folk motyvų turintis įrašas – labai šiltas, mielas ir dažnai šypsotis verčiantis darbas. Klausydamas jo kartais skęsti lyrikoje ir pasineri į svajas, o kartais (pavyzdžiui skambant dainai „Jeigu tu nori surast”) prisimeni grupę „Nizlopi”, imi judėti į taktą ir išgirsti Gruzijoje itin pamėgtą instrumentą kazu bei lengvus bytbokso garsus.
Šis albumas stebina ir sužavi nesumeluotu nuoširdumu. Labai švelnus, trapus ir mielas įrašas – tikrai vertas Jūsų ausų. Būdamas toks grynas ir nekomercinis jis niekada nepretenduots laimėti apdovanojimų, tačiau būtent dėl savo grynumo ir švelnumo jis neabejotinai atras vietą Jūsų fonotekoje.
Beveik 6 metus gyvuojantis aktorių duetas į jau apšalusias muzikines širdis grąžino saulę. Su „Namais” pavasaris į Lietuvą ateis tikrai greičiau. Patikėkite, mes tikrai nemeluojame:)
Po 5 metų blaškymosi, gandų apie išsiskyrimą, pokalbių apie kūrybinę krizę, darbo prie įvairiausių naujų projektų ir mįslingų į viešumą leidžiamų žinučių sulaukėme TOS dienos! Muzikos parduotuvių lentynas pasiekė ir interneto paskyrose pagaliau pradėtas transliuoti naujausias „Bon Iver” albumas „22, A Million”.
10 dainų rinkinys, į kurias grupės siela, kompozitorius, prodiuseris ir atlikėjas Justinas Vernonas sudėjo visą tai, ką turi geriausio, jau dabar „krikštyjamas” metų albumu tiek kritikų, tiek ir muzikos portalų gretose.
Po itin sėkmingo antrojo, dar 2011 metais išleisto įrašo „Bon Iver”, grupė tylėjo labai ilgai. Tačiau metų pradžioje kolektyvo viešųjų ryšių atstovai pradėjo skleisti žinutes, esą „Bon Iver” gerbėjų laukia geros naujienos. Tos stebuklingos akimirkos laukėme daugiau kaip 9 mėnesius…
„22, A Million” sukūrė ir prodiusavo grupės lyderis Justinas Vernonas. Kaip ir anksčiau išleistus Viskonsino grupės albumus, taip ir šį išleido leidybinė kompanija „Jagjaguwar”.
Ką gi, ta proga ilgai nedaugžodžiausime ir viską paliksime magiškai „Bon Iver” muzikai. Apie Justino Vernono kolektyvą artimiausiu metu kalbėsime tikrai labai daug, todėl dabar galime tiesiog pasidžiaugti, kad paskutinė pirmojo rudens mėnesio diena mums padovanojo laukiamiausią manoMUZIKOS metų albumą.
Kovo 8-osios tulpių dovanojimo procesą jie iškeičia į vizitą moterų kalėjime. Albumą pavadina „She is the Darkness“ 4 moterų tipų garbei. Negana to, prisipažįsta, kad viena iš 4 moterų kategorijų – bukos moterys, kurių neišgydys jokie vaistai. Vieną iš savo kūrinių pavadina „Rusty Trombone“ (nežinantiems, ką tai reiškia, siūlome pagūglinti), o duodami interviu prisipažįsta, kad naujajame diske yra daina, kurią sukūrė tada, kai moterims palikus stipriai nusigėrė. Ar tai – ilgai lauktas idėjinis rokenrolo pliūpsnis ir naujas proveržis Lietuvos muzikos scenoje? Galbūt. Tačiau kad ir kokia graži ir įdomi būtų viešųjų ryšių pakuotė, turinys buvo ir liks svarbiausia galutinio rezultato dalimi.
„Colours of Bubbles“ – viena iš tų grupių, kurią drąsiai galima vadinti lietuviškos muzikos rinkos razina. Jos negroja daugelis komercinių radijo stočių, grupės narių neišvysi glamūrinių žurnalų puslapiuose, apie juos mažai kalba internetiniai naujienų portalai. Tačiau iš Šiaulių kilę (ir pavyzdingais miesto patriotais save vadinantys) kolorsai, turi tvirtą vietą po lietuviškos muzikos saule, lieka ištikimi indie rokui ir, be jokios abejonės, naudojasi TIK muzikine kalba pasiekti savo gerbėjų širdis. Ar jiems tai pavyksta? Manau, kad atsakymas į šį klausimą aiškus kaip dieną: be jokios abejonės.
Dar prieš porą mėnesių rašydami straipsnį apie laukiamiausius 2016- ųjų įrašus prisipažinome, kad „Colours of Bubbles“ naujausias albumas – vienas iš šių metų laukiamiausių. Po fantastiškos „Inspired by a True Story“ sėkmės, nuo 2014 metų laukiama nauja plokštelė į pasaulį atėjo su begale lūkesčių, lašu baimės ir žiupsniu jaudulio. Pastarosios dvi „fobijos“ dingo po pirmų grupės žingsnių – pristatyto singlo „Rusty Trombone“ ir pasirodžiusios antrosios dainos „The Edge of the World“. Eliminavus baimes liko tik milžiniškas lūkestis, kuris (Knygų Mugėje pagaliau gavus ilgai lauktą įrašą) taip pat nugrimzdo užmarštin.
Apie šiauliečių klajones muzikiniame ir idėjiniame labirinte manoMUZIKA pastaruoju metu rašė itin daug. Ir taip yra todėl, kad kiekvienas jų žingsnis, palydėtas muzikos, mums yra tarsi gaivus pavasariško oro gurkšnis po žiemišku Lietuvos dangumi. Toks yra ir naujausias grupės albumas „She is the Darkness“. Kaip visada griežtas; kaip jau tapo įprasta – muzikaliai tamsus; tačiau, skirtingai nei pirmasis įrašas, gerokai labiau vientisas, išbaigtas ir įvairus.
Dar vasarą, duodami išskirtinį interviu portalui manoMUZIKA.lt, grupės nariai Julijus Aleksovas ir Tomas Grubliauskas sakė, kad jų naujos dainos – itin kinematografiškos. Prisipažinsiu, kad tąkart keistai skambėjęs terminas, perklausius naują albumą, tapo tinkamiausiu jo apibūdinimu. Nuo jau minėtų kūrinių, pradedančių naują albumą, iki jį užbaigiančių dainų „Signs“ ir „Emptiness“ atrodo, kad vienu atsikvėpimu perklausomas ne tik visas diskas, bet ir peržiūrimi keli modernūs amerikietiški filmai.
She is the Darkness/ Nuotr. Kulkos, R. Šeškaitis
Su nauju albumu grupė „Colours of Bubbles“ žengė rimtą žingsnį į gerokai aukštesnį kokybinį lygmenį. Kiekviena jų daina – didžiulė muzikinė drama, kurią šiauliečiai išgyvena ir drąsiai perduoda savo klausytojams. Muzikinį dramos piešinį paįvairindami itin išraiškingais pučiamųjų instrumentų garsais, kolorsai varijuoja nuo itin melodingos lyrikos iki tamsaus, kartais netgi velniškai griežto roko. Tiesa, klausant albumo nė nedrįsti susimąstyti, kad jo kūrėjai – Europos Rytų ir Šiaurės sandūroje gyvenantys santūrūs ir šalti lietuviai. „She is the Darkness“ – itin emocionalus, išjaustas ir energija pulsuojantis įrašas.
Ar besiklausant naujo Lietuvos indie roko vėliavnešiais pakrikštytų jaunuolių naujausio albumo galima susidaryti nuomonę apie muzikines įtakas, kurias vieni ar kiti atlikėjai daro grupei? Be jokios abejonės taip, tačiau ar tai blogai? Ko gero, tikrai ne. Kai tavo kūrybai įtaką daro tokios grupės, kaip „Interpol“, „Editors“ ar „Maccabees“, blogai būti tiesiog negali.
Kalbant apie „She is the Darkness“, negalime pamiršti dar vieno svarbaus fakto – albumo pakuotės. Gyvenant amžiuje, kuomet didysis muzikos vartojimas vyksta internete, tikėtis, kad investicija į fizinę albumo laikmeną Lietuvoje atsipirks yra mažų mažiausiai naivu. Tačiau net ir tokiu metu „Colours of Bubbles“ veikia priešingai ir sukuria kone kolekcinę albumo pakuotę, kurią savo diskografijoje tiesiog privalu turėti kiekvienam melomanui. Estetiška, kokybiška, tamsi, kaip ir visas albumas, bet labai stilinga pakuotė atiduoda duoklę ir „Colours of Bubbles“ muziką klausantiems neregiams – disko pavadinimas užrašytas Brailio raštu. Ne veltui grupės prodiuseris, vadybininkas ir leidėjas Vaidas Stackevičius prisipažino, kad „She is the Darkness“ – brangiausias kada nors išleistas agentūros „M.P.3“ albumas, kuris rinkoje bus pardavinėjamas netgi pigiau nei jo savikaina. Taigi, vieniems atlikėjams ypatinga pakuotė reikalinga tam, kad užmaskuotų nepakankamą muzikinį turinį, tuo tarpu kitiems (priešingai) – kad jį papildytų. „Colours of Bubbles“ yra pastarųjų gretose. Nuostabus turinys ir pasakiškai stilinga pakuotė šį albumą leidžia vadinti gerokai stipriau nei tiesiog geru įrašu.
Tiesa, LRT televizijos laidoje „Labas Rytas“ grupės nariai dar praėjusią savaitę sakė, jog šiame albume nėra nė vieno didelio himno. Perklausęs „She is the Darkness“ aš manau visiškai priešingai. Kelios dainos stadionuose nuskambėtų ne ką prasčiau nei diske „Inspired by a True Story“ buvusi daina „Flags“. Kūrinys „Wall of Death“ yra vienas iš tų kelių.
Išėjęs iš knygų mugės ir sausakimšoje automobilių stovėjimo aikštelėje susiradęs savo bolidą, pirmas darbas, kurį padariau – tai didžiuliame knygų ir kompaktų pirkinių maiše susiradau „She is the Darkness“. Namo važiavau maždaug 3 valandas. Sukau ratus aplink sostinę ir klausiau daugiau kaip metus laukto lietuviško albumo. Tik „prasukęs“ jį 4 kartus galėjau išlipti iš automobilio ir grįžti namo. Bet kuriuo atveju, visas tas tris valandas lakstant Vilniaus gatvėmis neapleido nuojauta, kad klausausi geriausio metų lietuviško įrašo, kurio kūrėjai ne tik užkėlė muzikinę ir idėjinę kartelę savo kolegoms, bet ir padovanojo savo šaliai nuostabų įrašą, neabejotinai atrasiantį tvirtą vietą Lietuvos muzikos istorije.
Albumo lūkestis – pateisintas su kaupu. Dabar beliko sulaukti ir įvertinti grupės koncertinį potencialą bei išgirsti, kaip albume esančios dainos suskamba gyvai. Kuo toliau, tuo abejonių lieka vis mažiau, juolab, kad ir koncerto vizualikos kūrėjai žada neįtikėtiną, Lietuvoje dar neregėtą šou. Laukti liko nedaug – pirmasis pristatymo koncertas Vilniuje – jau šį penktadienį. Po jo bus galima sudėlioti ir galutinius taškus ant „i”.
Na o kol kas tiesiog manau, jog „She is the Darkness” – tai albumas, kuriuo pagrįstai galėtų didžiuotis kiekvienos kokybišką roką mėgstančios šalies piliečiai. Džiaugiuosi, kad galiu tai daryti būdamas Lietuvoje.
„, – pasidalindama žinai apie naują savo albumą socialiniame tinkle rašė Giedrė. 
