bob dylan

Neil Young dalinasi Bob Dylan klasikos „The Times They Are a Changin’“ koveriu

manoDAINA, manoNAUJIENA

Neil Young

Legendinis muzikantas ir atlikėjas Neilas Youngas gerbėjus pradžiugino gerai žinomos Bobo Dylano dainos „The Times They Are a Changin’“ atlikto koverio įrašu, kurį galime išgirsti išskirtinai Neil Young Archives svetainėje.

Išgirskite čia:

Beje, šiuo metu Neilas Youngas tikrai dažnai minimas žiniasklaidoje. Pirmiausia gegužę buvo paskelbta, kad pasirodys jo dingęs albumas „Homegrown“ (rašėme čia) , kurį birželio albumų apžvalgose aptarė ir manomuzika.lt kolektyvas (rašėme čia). Taip pat Neilas Youngas  jau ne vienerius metus skundėsi, kad Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkiminėse kampanijose naudoja jo kūrinius ir perspėjo dėl neteisėto naudojimo, o galiausiai ir padavė į teismą Donaldą Trumpą (rašėme čia).

Netikėta staigmena: ANOHNI perdainavo Bobo Dylano ir Nina Simone dainas

manoNAUJIENA
Anohni

Anohni

ANOHNI – atlikėja, kurios muzikinėmis variacijomis ir netikėtais skambesiais tiesiog neįmanoma nesižavėti. Tiek tada, kai ji dar pasauliui prisistatydavo kaip „Antony And The Johnsons”, tiek ir dabar, jos muzika turėdavo (ir vis dar turi) tokį rūbą, kurį įvardyti ar apibūdinti vienu žodžiu – tiesiog neįmanoma.

Šiandien ANOHNI pasauliui pristatė dvi netikėtas staigmenas. Tai koveriai, kurių originalios versijos priklauso dviem legendiniam atlikėjams – Bobui Dylanui ir Ninai Simone.

Pirmasis kūrinys – B. Dylano kompozicija „It’s All Over Now, Baby Blue”. Šį darbą legendinis atlikėjas buvo įtraukęs į  dar 1965 m. sukurtą albumą Bringing It All Back Home.

Antroji daina – Nina Simone atliekama „Be My Husband”. Beje, įdomu tai, jog šis kūrinys taip pat išleistas 1965 metais. Jį kultinė atlikėja įtraukė į savo tų metų plokštelę „Pastel Blues”. Tiesa, šis kūrinys buvo įrašytas ne dabar, o dar 1999 metais vieno iš gyvų „Antony and the Johnsons” pasirodymo metu.

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: birželis, 2020

manoNAUJIENA

Birzelis2020

Birželio mėnesio albumai

Po gegužės muzikinių naujienų štilio, birželis pasirodė turiningesnis albumų įvairove. Šį kartą manomuzika.lt kolektyvas dalinasi šešiais birželio mėnesio įrašais. Jie visi pakankamai skirtingi ir, tikėkimės, sudomins ne tik elektronikos, bet ir bliuzroko ir sludge muzikos gerbėjus. Kviečiame paskaityti ir pasiklausyti!

Bruno Major – To Let a Good Thing Die

Britų atlikėjas Bruno Major visiems mėgstantiems švelnią, melodingą, svajingą muziką ir sekantiems tokios muzikos atlikėjus turėtų būti pažįstamas. Jau po debiutinio, 2017 metais išleisto albumo “A Song For Every Moon”, išleidimo jis užsitarnavo vietą lyriškos muzikos gerbėjų širdyse. Tiems, kam patiko šis debiutinis diskas, naujasis jo birželio pradžioje išleistas įrašas “To Let A Good Thing Die” tikrai nenuvils.

Naująjį Bruno Major albumą turėjo pristatyti didžiulis turas Jungtinėse Valstijose kovo mėnesį, tačiau smogus virusui visi pasirodymai buvo atšaukti ir perkelti į kitus metus. Pats atlikėjas sakosi esantis realistas ir nemano, kad šiais metais įvyks nors vienas jo suplanuotas koncertas. Nepaisant to, jis save laiko sėkmingu žmogumi, galėjusiu užbaigti šį albumą ir jį išleisti nepaisant visų trukdžių. Šiuo metu Bruno Major yra apsistojęs savo vaikystės namuose Didžiojoje Britanijoje kartu su savo tėvais ir broliu. Jis toliau užsiima kūryba ir ramiai leidžia laiką.

Bruno Major teigia, kad jo muzikos reikia klausytis namuose, jaukiai įsitaisius ir atsipalaidavus. Klausant naujojo jo albumo sunku būtų jam paprieštarauti. Naujasis įrašas labai jaukus ir šiltas. Ir jo galima klausytis visur! Tiek laiką leidžiant namuose, tiek gamtoje, mėgaujantis vasaros gėrybėmis, tiek džiaugiantis ilgais vakarais ir saulėlydžiais. Jei šiuo metu laiką leidžiate būtent taip – šis įrašas tikrai atsiskleis visomis savo spalvomis.

Bob Dylan – Rough and Rowdy Ways

Jeigu pasiilgote pakimusio, svajingo ir susimąstyti priverčiančio Bobo Dylano balso, jums nusišypsojo sėkmė. Visiems žinomas ir klausytojų mylimas bardas grįžo į eterį su 39-uoju studijiniu albumu „Rough and Rowdy Ways“. Prieš albumo išleidimą skelbėme ir apie singlą „I Contain Multitudes“. Jame taip pat galite išgirsti ir kviestinių muzikantų – Fionnos Apple ir Blake Mills – indėlį.

Naujausias Dylano darbas padalintas į du diskus. Pirmasis sudarytas iš devynių dainų, o antrąjį sudaro viena vienintelė – ir, ko gero, viena iš  ilgiausių atlikėjo dainų – singlas „Muder Most Foul“. Klausytojai šiame rinkinyje ras tą pačią prieblandos atmosferą, kurią sudarė paskutiniai trys Dylano studijiniai albumai – amerikietiškų standartų trilogija. Skirtumas tas, kad Bobas dabar dainuoja savo žodžiais ir apie save.  Čia jis lygina save su Anne Frank ir Indiana Jonesu teigdamas, kad yra ir tapytojas, ir poetas; jis prisipažįsta  esąs ir neramus, ir švelnus, ir negailestingas. „I contain a multitudes“ – jis primena visiems, kurie  sekė Bobo muzikinę kelionę paskutinius 60 metų.

Visas albumas reikalauja šiek tiek susikaupimo ir įsiklausymo. Jei tikrai norite suprasti, ką Dylanas sako, reikės jį perklausyti bent kelis kartus. Daugelio kūrinių melodijos ramios, net monotoniškos, tačiau kažkuo  įtraukiančios klausytoją. Čia daug akustinių partijų, o bendra albumo nuotaika primena senuosius Amerikos bliuzo laikus apdulkėjusiuose vakaruose.

„Rough and Rowdy Ways“ dainos yra ilgos, bet ne be reikalo. Kaip klasikinis romanas, kuris apdovanoja skaitytoją, sugrįžtantį prie siužeto vingių dar ir dar, taip ir, „Rough“ ir „Rowdy Ways“ iškart įtraukia bliuzo/folko melodijomis, tamsiu Dylano vokalu ir akustiniu skambesiu, tačiau jo tikrasis grožis  atsiskleidžia per pakartotinius pasiklausymus.

Thou – Blessings of the Highest Order

“Nirvana” buvo žiauriai gera grupė, tik į ją nebežiūrima rimtai. “Nirvana” liga anksčiau ar vėliau perserga dažnas bent kiek maištauti bandantis paauglys, o ant marškinėlių štampuojamas šios grupės pavadinimas šiandien yra praktiškai tapęs drabužių brendu, todėl dažnas vyresnis muzikos mėgėjas į “Nirvana” žiūri kaip į pereinamą etapą – grupę, padedančią atrasti kitas, įdomesnes ir mažiau žinomas grupes. Tame yra tiesos. Bet vis dėl to… Atmetus viską ir pabandžius iš naujo išgirsti “Nirvana” muziką gera būna dar kartą prisiminti, kodėl juos paauglystėje mėgai. Kurt Cobain turėjo retą talentą rašyti skausmingas, bet itin paprastas ir lengvai įsimenamas dainas. Deja, kitoms grupėms jas groti dažnai nesiseka.

Luizianos sludge metal atstovai “Thou” ne kartą viešai deklaravo savo meilę “Nirvana” kūrybai ir darė tai sėkmingai. Šios meilės kulminacija – be jokio išankstinio pranešimo skaitmeninėse platformose staiga pasirodęs “Thou” atliekamų “Nirvana” koverių rinkinys. Paprastai koverių albumai būna ne itin sėkmingi, bet “Blessings of the Highest Order” yra reta išimtis. “Thou” lūpose “Nirvana” dainos skamba taip, tarsi būtų parašytos būtent jiems, o tai labai žavi. Visos šešiolika dainų yra pakankamai atpažįstamos, bet “Thou” jas groja savaip – griežtai, garsiai ir su tuo savitu sludge’iniu svoriu, būdingu tik jiems. Skausmas, kuriuo persmelkta visa Kurt Cobain kūryba, “Thou” muzikinio svorio pagalba čia apsinuogina dar labiau ir būtent todėl ši muzika skamba šviežiai, geriau ir įdomiau nei galima buvo tikėtis. Žinoma, ne visi šešiolika koverių yra lygiaverčiai, bet sunkesnės muzikos mėgėjams, o ypač tiems, kurie paauglystėje buvo neabejingi “Nirvana” kūrybai, tikrai verta šį rinkinį perklausyti bent kartą.

Tiesa, čia nerasite “Smells Like Teen Spirit”. Tikiu, kad pačiam Kurt Cobain šis faktas būtų labai patikęs.

Jack Garratt – Love, Death & Dancing

Apibrėžti jo muziką, regis, turėtų būti labai paprasta, tačiau tą sekundę, kai bandai tai padaryti, suvoki, jog prieini aklavietę. Bandai tai vadinti elektronika, tačiau čia pat išgirsti inovatyvių R&B garsų. Klijuoji indie pop etiketę, tačiau neilgai trukus imi užuosti netgi trip hopo poskonį. Būtent toks – įvairus, nenuspėjamas ir labai muzikalus yra britas Jack Garratt.

Birželio viduryje atlikėjas išleido savo naują albumą „Love, Death & Dancing“. Tai įvyko praėjus ketveriems metams po pilno jo debiutinio albumo „Phase“, pasirodymo. Albumo, kuris dar 2016- aisiais mūsų grojaraščiuose diktavo rimtas tų metų muzikines madas.

Baigęs pristatinėti savo debiutinį albumą 2016-aisias, Jackas iškart pradėjo kurtį naująjį. Tačiau tai nebuvo vienintelė jo veikla. Šalia to,  jis dirbo ir su tokiomis atlikėjomis kaip Katy Perry ar Kacy Hill. Visgi, džiugu, kad šiame procese jis rado laiko ir savo kūrybai, kuri (kad ir po ketverių metų) nugulė nuostabiame naujame albume..

Naująjį „Love, Death & Dancing“ drauge su pačiu J. Garrattu prodiusavo prodiuseris Jacknife’as Lee. Šio žmogaus porfolio galime rasti darbą tokiais atlikėjais kaip „U2“, „The Killers“, „Snow Patrol“, Robbie Williams ir kitais. Jo kokybinis indėlis į Garratto plokštelę taip pat ypatingai juntamas.

Naujausiame Jacko Garrato albume – 12 naujų dainų.Tai tas pats Jackas, kurį įsimylėjome vos jam paskelbus pirmuosius savo kūrybos vaisius daugiau kaip prieš 4 metus – ir melodingas, ir stebinantis, ir lyriškas, ir (kartais) griežtas. Žodžiu, toks, kuris milijonus muzikos mylėtojų širdžių privers džiaugtis, žavėtis ir išgyventi pačias gražiausias akimirkas, kurias gali dovanoti tik muzika.

Neil Young – Homegrown

„Homegrown“ – tai dingęs Neil Young albumas, įrašytas dar 1974-ųjų pabaigoje – 1975-ųjų pradžioje, Chateau Marmont vasarnamyje Los Angele. Jis turėjo tapti šeštuoju atlikėjo darbu, bet pasirodė tik po 46-erių metų. Albumą sudaro 12 kūrinių, iš kurių penkios atrado vietą ir kituose albumuose, o septynios iš jų pasirodo pirmą kartą. Yra dvi populiarios albumo „dingimo“ versijos. Pirmoji – jog perklausęs abu savo darbus vieną po kito su draugu (taip pat muzikantu) jis nusprendė leisti „Tonight’s the Night“. Antroji versija sako, kad išleisti albumą po skyrybų su aktore Carrie Snodgress (jų Zeke mama) buvo skausminga. Visgi galiausiai pasirodęs Neil Young darbas yra vienas geriausiai kritikų vertinamų šio birželio albumų.

„Homegrown“ – tai apjungtas jautrių, kuklių ir apnuoginančių meilės dainų rinkinys, persmelktas country, folk ir blues garsų. Albumas – tarsi geras viskis – klausosi neskubant, iš lėto ir su pasimėgavimu. Atrodytų skamba paprastai, bet brandus, apsvaigina ir užliūliuoja.

Jame gerbėjams gerai pažįstamas Young – be įmantrybių, tas, kuris geriausiai jaučiasi save išreikšdamas keletu gitaros ar pianino akordų, kartas nuo karto suskambančia armonikėle ir vokalu. Taip Neil Young skamba visame albume, aštresnę pusę parodoma tik keliuose kūriniuose.

Visi kūriniai puikiai apjungia ir papildo vienas kitą. Tarp jų kiek keistokas atrodo „Florida“ – dvejų minučių trukmės balsu pasakojama siurrealistinė istorija, o fone girdimi liečiamos stiklinės viršaus garsai. Stipri rekomendacija genialumo ieškantiems ir randantiems paprastume melomanams.

Phoebe Bridgers – Punisher

Grėsmingas antrojo solinio Phoebe Bridgers albumo pavadinimas gali suklaidinti – bet tik tuos, kurie dar nėra susipažinę su šios lyriškos dainininkės iš Kalifornijos kūryba. Liūdesio jame žymiai daugiau nei agresijos ar pykčio, tad kritikai ir klausytojai iš karto šį albumą priskyrė prie emocionalių ir „moteriškų“ albumų.

Jis paprastas, bent jau taip gali atrodyti iš pirmo perklausymo, tačiau tai ne iki galo tiesa. 25-erių Phoebe Bridgers emocijos yra jau gana brandžios. „Punisher“ tai albumas apie pasaulį, kuris ją supa – apie koncertinio turo iššūkius ar nepažįstamuosius, užkalbinančius ją baruose. Ir kartu tai albumas apie pasaulį, kurio dalis staiga griūna, o tu taip ir lieki stovėti netekęs žado – ir čia kalbama labiau apie asmeninį pasaulį nei tą, sukaustytą pandemijos.

Bob Dylanas išleido naują dainą

manoDAINA, manoNAUJIENA

Prieš porą savaičių Bobas Dylanas visai netikėtai išleido naują, net 17-os minučių trukmės dainą „Murder Most Foul„. Šiandien ši kultinė 78-erių metų muzikos figūra sugrįžta su dar vienu šviežiu kūriniu „I Contain Multitudes”.

Ar reikia sakyti, kad tai dar vienas nuostabus legendinio, kurio tikrasis vardas Robertas Allenas Zimmermanas, šedevras? Ko gero, tikrai ne. Paklausykite ir įsitikinsite patys.

manoMUZIKA primena, kad Bob Dylanas savo diskografijoje turi 37 studijinius albumus, 11 gyvo garso plokštelių, 58 singlus ir 31 rinktinį albumą.

Trigubame Bob Dylano albume – klasika tapusios dainos

manoNAUJIENA
Triplicate

Triplicate viršelis

Kovo 31 dieną pasirodys unikalus trigubas Bobo Dylano albumas, pavadintas „Triplicate”. Jame atlikėjo,  kurio tikrasis vardas Robertas Allenas Zimmermanas, gerbėjai galės rasti muzikanto įdainuotas kultines Amerikoje sukurtas dainas. Tarp albume esančių kūrinių – nemažai kompozicijų anksčiau sukurtų ir įdainuotų Franko Sinatros.

Taip B. Dylanas atiduos duoklę savo mylimiems klasikiniams kūriniams.

Diskas 1: Plokštelėje, kuri vadinsis ‘Til The Sun Goes Down”  bus galima rasti dainas, kurių geriausiai klausytis rudenį. Jos sukels gražius prisiminimus. Šioje plokštelėje bus galima rasti tokius kūrinius kaip „Stormy Weather,” Trade Winds” ir „September of My Years.”

Diskas 2: „Devil Dolls” bus sudarytas iš dainų, priminsiančių nuoširdžią ir karštą meilę, kuri kažkuriame etape ėmė ir atšalo.  Čia bus tokie gerai žinomų kūrinių kaip „As Time Goes By,” „The Best is Yet To Come” ir „Here’s that Rainy Day” koveriai

Diskas 3: plokštelė „Comin’ Home Late” pradedama Franką Sinatrą išpopuliarinusia daina „Day in, Day Out”. Čia dominuos meilė ir tai, kaip meilė pagrąžina gyvenimą. Ši plokštelė pabaigiama Billie Holiday  daina, kvestionuojančia gyvenimo prasmę ir galiausiai atrandančia viltį meilėje.

manoMUZIKA primena, kad Bob Dylanas savo diskografijoje turi 37 studijinius albumus, 11 gyvo garso plokštelių, 58 singlus ir 31 rinktinį albumą.

manoATRADIMAS: Declan McKenna

manoATRADIMAS

Paleisti 2016-tujų negalime, kol nepristatėme Jums dar vieno vardo – Declan McKenna. Apie šį neįtikėtinai jauną (pilnametystės Declan sulaukė tik prieš 5 dienas) ir išskirtinai talentingą britų atlikėją sužinojome iš „BBC Sounds of 2017“, o išgirdę iškart supratome – vaikis eis toli, norime žingsniuoti toje kelionėje drauge su juo.

„Pirmąsias dainas pradėjau kurti būdamas penkerių ar šešerių. Savaime suprantama, jos buvo absurdiškos, tačiau nesustojau ir prieš keletą metų pats nustebau, jog mano dainos tampa nebe tokios jau ir blogos“, – apie pradžią šypsodamasis pasakoja Declan. „Kuriu šiek tiek sarkastiškai rimtomis temomis, bet visuomet per lengvumo filtrą, neįpareigojantį ritmą, nepamirštu džiaugtis gyvenimu. Tiesą sakant, tuo mane visuomet žavėjo „The Beatles“ – jie apie rimtus, svarbius dalykus dainavo be įtampos ar skausmingos dramos“.

„Sena siela jauname kūne“ – tokią etiketę muzikos kritikai bando lipdyti Declan, tačiau pats jaunuolis vėl šypsosi. „Aš visgi dar gerokai jaunas. Nesijaučiu subrendęs. Manau, kad dauguma tiesiog neįvertina šiuolaikinio jaunimo ir tai, jog mano karta, jeigu kažkuo domisi, tai daro tikrai nuoširdžiai. Jaunimas žino muzikos istoriją, seka politiką, turi savo nuomonę“. – samprotauja McKenna.– „Juokinga, tačiau viename koncerte JAV, kur koncertavau drauge su „Warpaint“, Graham Nash ir Norah Jones, įėjimas į klubą buvo tik nuo 21-erių. Teoriškai buvau per jaunas, kad patekčiau į savo paties koncertą“.

Įprasta, kad naujam atlikėjui, vos užlipusiam ant scenos, pradžia būna sunki, o sėkmingą pirmąjį etapą vainikuoja sutartis su įrašu kompanija, kuri surizikuoja juo patikėti. Declan McKenna atveju viskas einasi kaip per sviestą – praėjusiais metais atlikėjas laimėjo „Glastonbury“ festivalio „Kylantys talentai“ konkursą, o po debiutinio singlo „Brazil“ pasirodymo, jaunuolį užpuolė teisininkai, vadybininkai ir įrašų kompanijos. Po ilgų svarstymų atlikėjas nusprendė likti su „Columbia Records“, kuri dirba su Adele, Bob Dylan, Jack White ir begalę kitų. Declan nieko nelaukęs kibo į darbus – jau įrašinėja debiutinį albumą darbiniu pavadinimu „What Do You Think Of A New Car“, kurio dabar jau galime laukti visi drauge.

Nobelio komiteto atstovai: Bob Dylanas mus ignoruoja

manoNAUJIENA
Bob Dylan

Bob Dylan

Neseniai Nobelio literatūros premijos laimėtoju paskelbtas kultinis atlikėjas Bob Dylan ignoruoja Nobelio komiteto narių skambučius ir siunčiamus laiškus. Tradiciškai, visų sričių šio prizo laimėtojai gruodžio 10 dieną yra kviečiami į Stokholmą, kuriame jiems įteikiamas Nobelio medalis, diplomas ir dokumentas iš Švedijos Karaliaus rankų, liudijantis apdovanojimo tikrumą.

Taigi, nepaisant to, kad lietuviškų šaknų turintį atlikėją jau pasveikino tokie muzikantai kaip Leonardas Cohenas, Tomas Waitsas ar grupė „The Rolling Stones”, pats hito „Mr. Tambourine Man” kūrėjas kol kas ne tik nepateikė jokios viešos reakcijos dėl savo pergalės, bet ir nesiteikė atsiliepti į komiteto narių skambučius. Todėl kol kas niekas nežino, ar atlikėjas, kurio tikrasis vardas Robertas Allenas Zimmermanas) dalyvaus prizo įteikimo ceremonijoje. Tiesa, istorija liudija, kad net kelis kartus Nobelio prizą laimėję žmonės jo tiesiog atsisakė.

Komiteto sekretorė (beje, paskelbusi pasauliui apie tai, kad Nobelio literatūros premija atitenka 75 metų muzikantui) Sara Danius duodama interviu radijo stočiai „SR” vakar sakė: „Šiuo metu mes nieko nebedarome. Skambinau ir siunčiau elektroninius laiškus jo artimiausiems draugams, iš kurių gavau labai draugiškus atsakymus. Kol kas turiu tik tiek, tačiau to mums užtenka”.

„Manau, kad gruodžio 10 dieną jis tikrai pasirodys. Žinoma, jei nenorės jis šventėje nedalyvaus. Bet kuriuo atveju, bus tikrai rimtas vakarėlis, skirtas prizininkams, todėl dalis garbės atitenka ir jam”, – kalbėjo S. Danius.

manoMUZIKA primena, kad Nobelio premija sukurta gerbiant švedų pramonininko ir išradėjo, dinamitą išradusio mokslininko Alfredo Nobelio valią. Testamentą A. Nobelis pasirašė 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos-Norvegijos klube Paryžiuje. Pagal šį testamentą A. Nobelis 96% savo turto skyrė 5 premijoms (fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir taikos), kurios būtų skiriamos žmonėms, pasitarnavusiems žmonijai. Viena iš priežasčių, galėjusių paskatinti tokį A. Nobelio sprendimą, buvo dinamito, kuris sukrovė jam turtus, taikymas .

Per penkerius metus buvo įkurtas Nobelio fondas, o 1901 metais skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.

 

 

Literatūros Nobelis – Bobui Dylanui

manoNAUJIENA

 

dylan_nobel

Gana netikėtai Nobelio premija literatūros srityje šiemet atiteko JAV atlikėjui ir dainų autoriui Bobui Dylanui. Akademija teigia, jog prizas skiriamas už „naujų poezijos išraiškų būdų sukūrimą Amerikos dainų rašymo istorijoje”. Taip pat verta paminėti, jog Nobelio premija literatūros srityje yra skiriama už viso gyvenimo darbus, o ne vieną konkretų kūrinį.

75 metų Dylanas, šiemet išleidęs savo 37-ąjį albumą, per savo gyvenimą pelnė 11 „Grammy” apdovanojimų, po vieną Oskarą ir Auksinį gaublį bei daugybę kitų apdovanojimų.

Bob Dylan – Pretty Saro

manoVIDEO

Gyva muzikos legenda, amerikiečių muzikos kūrėjas Bobas Dylanas, pristato muzikinį vaizdo klipą (o tiksliau, nuotraukų demonstraciją) savo anksčiau niekur neišleistam, 197kažkelintais įrašytam kūriniui „Pretty Saro”.

Tai yra Bobo Dylano perdainuota 18 amžiaus britiškos country dainos versija.

Beje, šio muzikanto gerbėjams turime gerų žinių: rugpjūčio 27 bus išleistas niekada nepublikuotų Bobo Dylano kūrinių, albumas sudarytas iš demo versijų ir negirdėtų žinomų dainų studijinių įrašų versijų. Albumas vadinsis „Another Self Portrait (1969-1971): The Bootleg Series Vol. 10”.

LT: Šarūnas Petrutis – Mind On A Blink

manoVIDEO

Šarūnas Petrutis, daugiau nei dešimtmetį kuriantis, vienas iš nedaugelio indie folk muzikos atlikėjų Lietuvoje, buvęs pankroko grupės „Naktinė Pufaika“ narys, tokių veikėjų kaip Bobas Dylanas, Johnny Cashas, Leonardas Cohenas įkvėptas, jog gali veikti vienas, pristato savo debiutinį solinį albumą „Original recordings” ir vaizdo klipą pirmajai dainai iš būsimojo įrašo – „Mind On A Blink“.

Jeigu tai, kas skamba, patinka jūsų ausims, pranešame,  jog albumo pristatymo koncertą vilniečiai galės išgirsti gegužės 11 d., šeštadienį, 19:00 Rūdninkų knygyno kiemelyje, o kauniečiai – gegužės 12 d., sekmadienį, 19:00 PuntoJazz palėpėje.

manoTOPAS 2012: U.

manoBLOGAS

Metų ratui apsisukus manoMUZIKOS kolektyvas ir vėl sėdasi prie asmeninių topų įrašų, kurie prieš pat šventes pavirsta tradiciniu manoMUZIKA.lt metų geriausių albumų TOP 30. Kaip šiemet susidėlios muzikiniai prioritetai smalsu ne tik Jums, bet ir mums patiems. Džiugu, jog atsakymas nebe už kalnų, kuris artėti pradeda nuo šiandien.

Puikiai menu, kaip 2011-iesiems skaičiuojant paskutines savaites nostalgiškai dūsavome – muzikine prasme metai buvo pavydėtinai derlingi. Ir tuomet, neabejoju, neretam melomanui kirbėjo neramumas, ką vertingo į grotuvus atneš naujieji 2012.
Ir štai, besibaigiant metams (o su jais drauge gal ir visam pasauliui – bala čia žino) galime ramiai arba neramiai lenkti pirštus skaičiuojant muzikines šiųmetines gėrybes. Ramiai – nes ausis džiūgavo ne mažiau nei 2011-aisiais, neramiai, nes visko vėl buvo devynios galybės, o prieššventiniame BLOG‘o įraše turime labai konkrečią užduotį – atrinkti geriausius.
Kartosiuos, bet virš mano lovos vis dar nekabo įrėmintas diplomas „Gerb. muzikos kritikei už nuopelnus“, todėl sąvoka „geriausi“ bus kiek tik įmanoma persismelkusi nešališkumu. Pvz., tai, kad sąraše nėra Jack White „Blunderbuss“, Leonard Cohen „Old Ideas“, Bob Dylan „Tempest“, „Cat Power“ „Sun“ ar Sharon Van Etten „Tramp“ nereiškia, jog mano skoniui jų šiemet išleisti darbai yra „ai, nieko gero“. Priežastis išties labai žemiška ir mirtinga – minėti diskai tiesiog nesutilpo į tą apverktinai ribotą dešimtuką, o kitų atlikėjų albumai mano grojaraštyje prasisuko daug daugiau kartų.
Taigi-ką gi-štai gi, atsiraitojam rankoves ir startuojam.

 

manoALBUMAI 2012

Antrojo Mumfordukų albumo laukiau trejus metus. Ko gero, iš tos laimės būtų ir „šlamštukas ant pagaliuko“ suėjęs, tačiau neramia dūšia perklausiusi atsipūčiau – nusivilti kuo neradau. Ir nors daugelio muzikos kritikų šis indie rokerių darbas buvo įvertintas kiek prasčiau nei debiutinis įrašas, diskas tapo platininiu JAV, Australijoj ir Kanadoj.

Dar vieni mylimukai, kuriais, sutinku, labiau patartina mėgautis gyvo koncerto metu (arba bent jau live įrašo formoje), tačiau vyrukų pavydėtina muzikinė harmonija puikiai girdisi ir įrašų studijoje. Kita vertus, nekeista – scenoje kolektyvas drauge virš 20 metų.

Vadinkite tai psichodeliniu popsu, eksperimentiniu roku ar dar kitaip – tai, ką trečiame studijiniame albume pateikė amerikiečiai „Yeasayer“, mano grotuve zulinosi velniškai daug kartų ir iš dešimtuko išstūmė „Chromatics“ su „Kill For Love“, „Tame Impala“ su „Lonerism“ ir net akylai sekamus „Alt-J“ su „An Awesome Wave“. Pastariesiems iki kokybiškai brandaus debiutinio albumo pritrūko „antros kojos“.

Susidaro įspūdis, kad Makabysai arba nevaro visai, arba varo gerai. Prieš keturis metus išleistas nepilnas albumas (EP) „Toothpaste kisses“ išvertė iš koto, po metų pristatytas pilnas studijinis darbas „The Wall of Arms“ buvo išties gerai įvertintas visų įmanomų muzikos kritikų. Bet ar to gana? Žinoma, kad ne. Naujausias diskas ir vėl susirinko penkių žvaigždučių vertas liaupses nuo pat 2012-ųjų pradžios dildamas mano grotuve iki metų pabaigos.

Sena meilė nerūdija. Kad ir kaip stengiausi kritiškai suraukusi antakius klausytis naujojo australų indie rokerių darbo, pasidaviau. Geras ir vertas dėmesio albumas užtikrintai prasimušė vietą į grojamiausių dešimtuką.

Atvirai? Islandų kvinteto debiutiniame indie folk roko darbe man patinka viskas, net primityvoki tekstai. Nepataisomi teigiamybės, kone kiekvienoje dainoje kažką smagiai žvanginantys, pakeliantys emociškai ir priverčiantys  tave ploti rankomis su kvailoka šypsena veide. Tai nevaldoma. Kita vertus, truputį gaila, kad per juos į dešimtą nepateko nuoširdumo įsikūnijimas – indie folkeris švedas „The Tallest Man On Earth“ su darbu „There‘s No Leaving Now“.

O štai kad Niujorkiečiai „Grizzly Bear“ atkakliai užsiims tvirtą poziciją mano tope, metų pradžioje pati to nebūčiau atspėjusi. Ketvirtasis indie rokerių studijinis darbas abejonių nesukėlė nei kritikams, nei klausytojams – aukščiausi įvertinimo balai ir didžiausi albumo pardavimai.

Gal ir ne pats stipriausias darbas Siguriukų diskografijoje, bet viskas, ką esu girdėjusi iš islandų supergrupės kūrybos, yra eliksyras dūšiai. Dar stipriau – manau, jog grupės lyderis Jónsi Birgisson yra vienas iš šių dienų muzikos genijų.

Mylimiausi muzikinės padangės danai po dviejų metų pertraukos pristatė ketvirtąjį indie pop roko studijinį albumą. Harmonija, dinamiška ramybė ir kokybė be cukraus vatos „saldumo“. Pastarasis kriterijus ir buvo kertinis, perspjovęs anglų dream pop kūrėjų „The XX“ darbą „Coexist“.

Pradžioje bandžiau diskutuoti su savimi, ar ne naujų dainų gyvo atlikimo rinkinys, išleistas 2012 metais, sąžiningai atsidūrė studijinių albumų tope, bet paskui prisiminiau, jog ši kova taisyklių neturi. Arba tiksliau – „kaip tiktai noriu, taip sugalvoju“. Todėl begales kartų prasuktas Antony Hegarty ir jo grupės live įrašas vainikuoja albumų topą.

 

manoDAINOS 2012

Jūsų dėmesiui – dešimt vienetų importinių saldainiukų, nepaliekančių mano grotuvo apvalius metus ir iki šiol sulaukiančių mano neadekvačios „ooooooo….“ reakcijos nuskambėjus pirmiesiems akordams.

 

LT kūriniai

Penkios Marijos Žemės mindžiotojų grupės, visuomet džiuginančios ausį, ir jų šiemetiniai kūriniai:

 

manoKOVERIAI

Trys 2012 metais girdėti koveriai, padarę įspūdį ir įsirašę į atmintį:

 

manoMASHUP

Prisipažinsiu – dainų mashap‘ai nėra „manasis arbatos puodelis“ (kaip sako anglai), tačiau viena trijų kūrinių interpretacija, atlikta labai šaunių brolių grupės „Hudson Taylor“ iš Airijos tiesiog „nupūtė mano protą“ (vėl vertinys).

„Hudson Taylor“ – „Lose Yourself Walking on the Flume“

 

manoATRADIMAS

Kurį laiką mėčiausi tarp „Hudson Taylor“, „Alt-J“, Chet Faker ir „Glass Animals“. Vėliau, atfiltravusi savo ir kitų manoMUZIKA šeimos narių parodytus naujus atlikėjus ar grupes, likau prie savojo atradimo – britų kolektyvo „Glass Animals“.

 

Finišas. Toks grojaraštis 2012-aisiais sukosi manajame grotuve. Galutinis reziumė? Kaip ir kasmet – „so much music, too little time“:)

Muzikingų švenčių! Ačiū, kad esate.

 

Bob Dylan apie kovą su vėžiu pralaimėjusį bendražygį Levon Helm: vienas iš didžių žmonių, kurių maža teliko

manoNAUJIENA

Bobas Dylanas, ilgą laiką koncertavęs su grupe „The Band“, pasidalino mintimis apie „The Band“ narį ir atlikėjo ilgametį bendražygį Levoną Helmą, vakar palikusį gyvųjų pasaulį.

„Jis visą laiką buvo mano sielos bičiulis, vienas iš tų tikrų, didžių mūsų kartos žmonių“ – reikšdamas užuojautą rašė Dylanas savo oficialiame puslapyje. – „Neįtikėtinai liūdna apie tai kalbėti. Vis dar prisimenu pirmąją dieną, kai jį sutikau ir paskutinią akimirką, kai jį mačiau. Perėjome ilgą kelią drauge ir turėjome rimtų išbandymų. Labai jo ilgėsiuos, kaip ir, neabejoju, daugelis kitų.“

Roko muzikantas, aktorius, multi-instrumentalistas Markas Levonas Helmas išgarsėjo „The Band“ grodamas būgnais. 2007-aisiais jo albumas „Dirt Farmer“ buvo apdovanotas „Grammy“ statulėle už „Geriausią tradicinio folk albumą“, po poros metų išleistas diskas „Electric Dirt“ „Grammy“ buvo pripažintas „Geriausiu Americana stiliaus albumu“, o dar po trejeto metų – 2011-aisiais – išleistas gyvos muzikos įrašas „Ramble at the Ryman“ taip pat laimėjo „Grammy“ pripažinimą už geriausią amerikiečių liaudies albumą.

Per visą savo karjerą Helmas nusifilmavo 12 filmų ir dalyvavo išleidžiant beveik 30 muzikinių albumų. Beje, Eltono Johno daina „Levon“ yra pavadinta būtent Helmo garbei.

Levono gyvybė užgeso balandžio 19-tosios popietę vėžio centre Niujorke (JAV). Muzikantas buvo 71 metų amžiaus.

Viršuje – 20 minučių dokumentinis filmas „Only Halfway Home“.

Levon Helm

Bob Dylan įrašinėja naują albumą

manoNAUJIENA

Kultinis Amerikos dainininkas Bobas Dylanas įrašinėja naują albumą. Tai paaiškėjo vakar, pasirodžius dabartinio muzikanto prodiuserio Davido Hidalgo interviu dienraščiui „The Aspen Times„.

Bob Dylan (nuotr. atlikėjo archyvo)

„Tai buvo nuostabi patirtis. Ir visiškai kitokia, lyginant su prieš tai mano prodiusuotais atlikėjais. Žinoma, kiekviena patirtis yra išskirtinė, tačiau ši – tikrai ypatinga. Iki šiol nesugebu suvokti kaip jis gali taip ilgai išlikti kūrybingas.” – apie darbą su muzikos legenda kalbėjo Hidalgo, kuris tame pačiame interviu pridūrė, jog naujojo Dylano albumo dainoms didelę įtaką padarė Meksika.

Daugiau žinių apie legendinio atlikėjo albumą kol kas nėra žinoma.

ManoMUZIKA.lt primena, kad atlikėjas, kurio tikrasis vardas Robertas Allenas Zimmermanas, per 53 aktyvius muzikavimo metus, yra išleidęs 34 studijinius albumus, 58 singlus, 13 gyvų albumų, 9 būtlegus ir 14 rinktinių diskų.

Nemokama 75 Bob Dylano kūrinių koverių transliacija internete

manoNAUJIENA

Maždaug prieš mėnesį manoMUZIKA rašėapie sausio 24 pasirodysiantį 4 CD albumą, kuriame bus sudėti net 75 garsiojo Bob Dylano kūrinių koveriai.

Albumo viršelis

Albumas vadinasi „Chimes of Freedom”, jį išleidžia tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International” ir jame bus galima rasti atlikėjus nuo „Kronos Quartet” iki „Ke$ha”, kurios puikų dainos “Don’t Think Twice, It’s Alright” koverį perklausykite viršuje.

Šiuo metu albumą galite nemokamai perklausyti oficialiame „Amnesty International” facebook puslapyje. Tereikia paspausti „Like” mygtuką.

Sausį pasirodys 75 atlikėjų perdainuotų Bob Dylano kūrinių albumas

manoNAUJIENA

Kitų metų pradžia muzikos pasauliui bus ne ką mažiau dosnesnė nei šių, nes jau sausio 24 dieną bus išleistas iš 75 kūrinių sudarytas legendinio amerikiečių atlikėjo Bob Dylano kūrinių koverių albumas „Chimes of Freedom”.

Bob Dylan (nuotr. iš Stereogum.com)

Albumas bus sudėtas iš keturių CD, kuriuose bus galima rasti milžinišką įvairovę atlikėjų. Kūrinius perdainavę atlikėjai bei grupės tarpusavyje sunkiai dera. Pavyzdžiui, jei viename CD galima rasti Raphael Saadiqą, Stingą, „My Morning Jacket” ar Diana Krall, tai kitame puikuojasi Miley Cyrus su „Ke$ha”.

Be to, įdomu dar ir tai, jog visi už šio įrašo pardavimus surinkti pinigai bus skirti organizacijai „Amnesty International” paremti.

Visas kūrinių ir atlikėjų sąrašas – apačioje.

DISC ONE

01 Raphael Saadiq – “Leopard-Skin Pill-Box Hat”
02 Patti Smith – “Drifter’s Escape”
03 Rise Against – “Ballad of Hollis Brown”
04 Tom Morello/The Nightwatchman – “Blind Willie McTell”
05 Pete Townshend – “Corrina, Corrina”
06 Bettye LaVette – “Most Of The Time”
07 Charlie Winston – “This Wheel’s On Fire”
08 Diana Krall – “Simple Twist of Fate”
09 Brett Dennen – “You Ain’t Goin’ Nowhere”
10 Mariachi El Bronx – “Love Sick”
11 Ziggy Marley – “Blowin’ In The Wind”
12 The Gaslight Anthem – “Changing of the Guards”
13 Silversun Pickups – “Not Dark Yet”
14 My Morning Jacket – “You’re A Big Girl Now”
15 The Airborne Toxic Event – “Boots of Spanish Leather”
16 Sting – “Girl from the North Country”
17 Mark Knopfler – “Restless Farewell”

DISC TWO

01 Queens Of The Stone Age – “Outlaw Blues”
02 Lenny Kravitz – “Rainy Day Woman # 12 & 35″
03 Steve Earle & Lucia Micarelli – “One More Cup Of Coffee (Valley Below)”
04 Blake Mills – “Heart Of Mine”
05 Miley Cyrus – “You’re Gonna Make Me Lonesome When You Go”
06 Billy Bragg – “Lay Down Your Weary Tune”
07 Elvis Costello – “License To Kill”
08 Angelique Kidjo – “Lay, Lady, Lay”
09 Natasha Bedingfield – “Ring Them Bells”
10 Jackson Browne – “Love Minus Zero/No Limit”
11 Joan Baez – “Seven Curses (Live)”
12 The Belle Brigade – “No Time To Think”
13 Sugarland – “Tonight I’ll Be Staying Here With You (Live)”
14 Jack’s Mannequin – “Mr. Tambourine Man”
15 Oren Lavie – “4th Time Around”
16 Sussan Deyhim – “All I Really Want To Do”
17 Adele – “Make You Feel My Love (Recorded Live at WXPN)”

DISC THREE

01 K’NAAN – “With God On Our Side”
02 Ximena Sariñana – “I Want You”
03 Neil Finn with Pajama Club – “She Belongs to Me”
04 Bryan Ferry – “Bob Dylan’s Dream”
05 Zee Avi – “Tomorrow Is A Long Time”
06 Carly Simon – “Just Like a Woman”
07 Flogging Molly – “The Times They Are A-Changin’”
08 Fistful Of Mercy – “Buckets Of Rain”
09 Joe Perry – “Man Of Peace”
10 Bad Religion – “It’s All Over Now, Baby Blue”
11 My Chemical Romance – “Desolation Row (Live)”
12 RedOne featuring Nabil Khayat – “Knockin’ on Heaven’s Door”
13 Paul Rodgers & Nils Lofgren – “Abandoned Love”
14 Darren Criss featuring Chuck Criss and Freelance Whales – “New Morning”
15 Cage the Elephant – “The Lonesome Death of Hattie Carroll”
16 Band of Skulls – “It Ain’t Me, Babe”
17 Sinéad O’Connor – “Property Of Jesus”
18 Ed Roland and The Sweet Tea Project – “Shelter From The Storm”
19 Ke$ha – “Don’t Think Twice, It’s All Right”
20 Kronos Quartet – “Don’t Think Twice, It’s All Right”

DISC FOUR

01 Maroon 5 – “I Shall Be Released”
02 Carolina Chocolate Drops – “Political World”
03 Seal & Jeff Beck – “Like A Rolling Stone”
04 Taj Mahal – “Bob Dylan’s 115th Dream”
05 Dierks Bentley – “Senor (Tales of Yankee Power) (Live)”
06 Mick Hucknall – “One Of Us Must Know (Sooner Or Later)”
07 Thea Gilmore – “I’ll Remember You”
08 State Radio – “John Brown”
09 Dave Matthews Band – “All Along the Watchtower (Live)”
10 Michael Franti – “Subterranean Homesick Blues”
11 We Are Augustines – “Mama, You Been On My Mind”
12 Lucinda Williams – “Tryin’ To Get To Heaven”
13 Kris Kristofferson – “Quinn The Eskimo (The Mighty Quinn)”
14 Eric Burdon – “Gotta Serve Somebody”
15 Evan Rachel Wood – “I’d Have You Anytime”
16 Marianne Faithfull – “Baby Let Me Follow You Down (Live)”
17 Pete Seeger – “Forever Young”
18 Bob Dylan – “Chimes Of Freedom”

Garbage planuoja grįžti 2012-aisiais su naujuoju albumu

manoNAUJIENA

Kultinė alternatyvaus roko grupė „Garbage“ planuoja sugrįžimą į sceną po septynerių metų tylos – 2012 kolektyvas žada pristatyti naują albumą.

Po pastarojo grupės įrašo „Bleed Like Me“, išleisto 2005-aisiais, grupė padarė kūrybinę pertrauką. Tiesa, po poros metų buvo pristatytas „Garbage“ dainų rinkinys, tačiau naujos medžiagos grupė nekūrė seniai.

Grupė, susidedanti iš škotės Shirley Manson, amerikiečių Duke Eriksono, Steve Markerio bei Butcho Vigo, susikūrė 1994-aisiais. Jų bendravardis debiutinis albumas kitais metais du kartus tapo platinininiu, o 1998 metais su darbu „Version 2.0“ kolektyvas buvo nominuotas dviem „Grammy“ apdovanojimams. Deja, tuomet sėkmė juos aplenkė – „geriausio roko albumo“ kategorijoje juos pralenkė Johnas Fogerty, o „geriausias metų albumas“ atiteko Bobo Dylano įrašui „Time Out Of Mind“.

Šiuo metu grupė pluša prie naujojo albumo darbų Los Andžele, o pirmieji kūrybos rezultatai bus pristatyti jau šį mėnesį. Komentuodami naująjį įrašą „Garbage“ nariai teigė, jog metų metus užgniaužta ir mintyse nešiota muzika tarsi pati susirado būdus išlįsti viešumon: neaiškios nuotrupos mobiliųjų telefonų atmintyje, iš pokalbių gimstantys dainų žodžiai bei kitos šiuolaikinės kompiuterinės technologijos netikėtai atvedė prie tikslo. „Kuriame įrašą, kupiną tokios muzikos, kurią mylime. O naujosios dainos labiau buvo įkvėptos to, ko negirdėjome ir pasigedome nei to, ką girdėjome aplink“. – užsienio žurnalistams atsikleidė kolektyvas.

Panašu, jog ir patys Shirley, Duke, Steve ir Butchas kur kas geriau sutaria vienas su kitu nei prieš išsiskyrimą. „Šį kartą kuriame tik po dvi savaites, o tuomet darome pertrauką. Nepaprastai sėkminga formulė. Ne tik užtikrina, jog kiekviena sesija yra produktyvi, bet ir toks būdas leidžia saikingai mėgautis vienas kito draugija. Eh, visgi laiminga pabaiga tikrai egzistuoja“ – atsidūsdama pasakoja  Shirley Manson.

Savo ruožtu manoMUZIKA pasižada laiku pasidalinti naujienomis iš „Garbage“ stovyklos apie naujų kūrinių pasirodymą.