Švedė Lykke Li – itin mėgstama mūsų šalies melomanų gretose. Ir ne veltui. Nuostabi muzikantės kūryba visada džiugina.
Šįryt Lykke Li pasidalino nuostabiu koveriu – ji perdainavo legendinio atlikėjo Johny Cash dainą „Ring Of Fire”.
Šis kūrinys taps „Netflix” filmo „Damsel” garso takelio daina.
Nepaisant to, kad šiuo metu itin populiarios grupės „Cigarettes After Sex” naujo albumo negirdėjome nuo 2019-ųjų „Cry”, Grego Gonzalezo kolektyvas nesėdi rankų sudėjęs. Jų dėmesį šįkart patraukė britų albume „Kid A” esantis kūrinys „Motion Picture Soundtrack’
Australijos roko scenos atstovai „Gang Of Youths„, prieš porą metų išleidę nuostabų albumą „angel in realtime.”, šįkart sugrįžo su kalėdiniu koveriu. Visai netikėtai australai pristatė dainos „Have Yourself A Very Little Christmas” versiją.
Ir, tiesą sakant, ši jų versija skamba nuostabiai.
Nepaisant to, kad dar tik lapkričio pradžia, Kalėdų karštinė, panašu jau prasideda. Ji, tradiciškai, neaplenkia ir muzikos industrijos – grupės pristatinėja kalėdines dainas ir pradeda galvoti apie gražiausias metų šventes.
Mūsų itin mylimas kolektyvas „Future Islands” kalėdinei karštinei, regis, nusprendė pasiduoti vieni pirmųjų. Vakar Baltimorės kolektyvas pasidalino kalėdine daina. O jeigu tiksliau, tai jie sukūrė labai futureislandišką kultinio George’o Michael’o grupės „Wham” dainos „Last Christmas” koverį.
Turbūt vieni įdomiausių koverių – valstybės himno koveriai. Iš tiesų reikia turėti gerų idėjų ir drąsos, kad kažkas imtųsi eksperimentuoti su tuo, kas vadinama valstybės simboliu. Visų pirma, neabejotinai valstybė turi būti demokratiška ir visuomenė pakankamai išsivysčiusi, kad toleruotų tokius eksperimentus.
Tikriausiai todėl taip nedaug egzistuoja autoritarinių valstybių himnų koverių ir eksperimentų. O galbūt taip yra todėl, kad laisvos dvasios žmonių neįkvepia šalies, kur tokia dvasia ribojama, himnas…Bet šį teiginį vadinkime retoriniu ir tiesiog neieškokime pagrindimų.
Bene vienas garsiausių tokių koverių pavyzdžių – 1969 metais Woodstock‘e Jimi Hendrixo atliktas JAV „The Star-Spangled Banner“. Tačiau šįkart Ameriką palikime nuošalyje ir pakalbėkime apie… Italiją.
Italų himno „Il Canto degli Italiani“ (Italų daina) žodžius 1847 m. parašė toks Goffredo Mameli, todėl himnas dažnai vadinamas tiesiog Inno di Mameli (Mamelio himnas) arba dar, pagal pirmo posmo pirmos eilutės žodžius – Fratelli d’Italia (Italijos broliai). Tais pačiais metais muziką būsimam himnui sukūrė Michele Novaro. Nors daina buvo nepaprastai populiari Italijos vienijimosi laikotarpiu, 1861 m. susikūrus Italijos karalystei, valstybės himnu tapo „Marcia Reale“. Po antrojo pasaulinio karo, Italijai tapus respublika, 1946 m. spalio 12 d., „Il Canto degli Italiani“ buvo pasirinktas kaip laikinas valstybės himnas ir tiktai 2017 m. gruodžio 4 d. jis tampa Italijos himnu de jure.
Internete galima rasti nemažai roko, sunkaus roko metalo „di Mameli” versijų. Visgi pasistengiau atrinkti dvi. 2019 metais italų sunkaus roko grupė „Scala Mercalli” savąją versiją dedikavo himno autoriams ir 170 –sioms 1849 metų Romos respublikos metinėms.
2020 m. per pirmąjį karantiną, italų sunkaus roko muzikantai, sėdėdami namuose ir neturėdami ką veikti nusprendė bendrai suinterpretuoti valstybės himną ir atlikti jį nuotoliniu būdu iš savų namų. Gavosi pakankamai uždeganti ir „šviežia” versija. Kas ryšis perklausyti – labai rekomenduoju padaryti tai iki galo, nes šitoje versijoje dainuojamas tiktai pirmasis posmas.
Na, o iš visų remix‘ų (dance, techno, house, edm, etc.), kuriuos galima pasižiūrėti ir pasiklausyti youtube paieškoje įvedus0 italian national anthem dance remix, parinkau „The Sicilians” 2003 metų techno versiją.
Ir pabaigai smagi parodija apie italus ir italiją pagal Inno di Mameli
Į klausimą, „Kodėl La Bamba? Juk yra daugybė garsesnių, įdomesnių ir geriau žinomų koverių…“, atsakymas yra gan paprastas: taip, koverių yra tikrai daugybė, tačiau ši straipsnis atsirado dėl, kaip minimum, keturių subjektyvių ir objektyvių priežasčių“:
Šiaip jau, ta „La Bamba“ yra tradicinė, klasikinė son jarocho („Veracruz Sound“) muzikos stiliaus meksikiečių liaudies daina iš Verakruzo valstijos, dažnai grojama vestuvėse ir palydima jaunosios ir jaunojo šokiu. Pirmajį šios dainos įrašą gaubia paslaptis, yra teigiama, kad jis buvo padarytas Meksikoje 1908 metais, tačiau tas įrašas nėra atrastas ir daugelis iš viso abejoja jo egzistavimu. Ankstyviausia tikrai žinoma „La Bamba” versija buvo atlikta Alvaro Hernandez Ortiz 1939 metais.
1945 m. žurnale „Life” pasirodžius straipsniui apie šią dainą ir šokį, kūrinys iš Verakruzo džiunglių atsikelia į Meksikos sostinę ir išpopuliarėja tiek, kad jį sėkmingai panaudoja Miguel Aleman Valdes savo prezidento rinkiminėje kampanijoje. Apie 1945-1946 įrašoma Andres Huesca atliekama versija.
Kalifornijoje gimęs ir augęs Richard Steven Valenzuela (1941.05.13. – 1959.02.03.), rokenrolo mėgėjams labiau girdėtas kaip Ritchie Valens, būdamas septyniolikos, sukuria savają „La Bamba“ versiją, tapusią hitu 1958 metais, kuris buvo amžiams įrašytas į roko istoriją. Paradoksas, bet bijjojęs sktraidyti lėktuvais, likus trims mėnesiams iki aštuoniolikto gimtadienio, Ritchie žuvo lėktuvo katastrofoje Ajovoje, netoli Clear Lake. Ta lėktuvo katastrofa, nusinešusi kartu ir Buddy Holly bei J.P. „The Big Bopper“ Richardson gyvybes, vėliau buvo pavadinta „The Day the Music Died“. 1971 m. Don McLean įamžino tą dieną savo hitu „American Pie“. Ritchie išlieka jauniausia katastrofoje žuvusia roko žvaigžde… Štai kaip skambėjo 1958 metais Ritchie Valens atliekama „La Bamba“:
1987 metais pasirodo Luis Valdez režisuotas biografinis filmas „La Bamba“ apie Ritchie Valens gyvenimą. Muzika šiam filmui įrašo „Los Lobos” – Kalifornijos roko grupė iš rytinio Los Andželo. Jų atliekama dainos versija nedelsiant pakyla į topų viršūnes JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, Kanadoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Naujojoje Zelandijoje ir Šveicarijoje. Los Lobos „La Bamba“ videoklipas (režsierius Sherman Halsey) laimi 1988 MTV geriausio filmo videoklipo titulą.
2014 metais multimedija projektas „Playing For Change / Song Around The World” į savo trečiąjį albumą „PFC3” įtraukia ir „La Bamba“, su kuria keliaujama per pasaulį iš Meksikos gilumos į Afrikos centrą.
Kaip lengvai ši tradicinė daina apjungia pasaulio muzikantus, ritmus ir tradicijas…
Klipe nusifilmavo David Hidalgo ir Cesar Rosas iš „Los Lobos”, muzikos prodiuseris, dainininkas, būgnininkas ir perkusininkas Pablo Correa iš „Cali, Kolumbija”, garsus Kongo muzikantas Baby Ndombe, vakarų Afrikos tradicinio senovinio instrumento ngoni virtuozas Bassekou Kouyate iš Malio, amerikos-meksikos grupės „La Santa Cecilia” vokalistė Marisol „La Marisoul“ Hernandez, argentiniečių roko žvaigždė Andres Calamaro iš Argentinos ir kiti muzikantai iš Meksikos, Kubos, Australijos, Argentinos ir Serbijos.
Taip savo gyvenimą tęsia šita, 1959 metais žuvusio septyniolikmečio išgarsinta ir visiems laikams roko istorijoje liksianti daina.
Kas kas, bet „Perfume Genius” moka nustebinti. Visada.
Vos pernai išleidęs nuostabų savo albumą „Set My Heart On Fire Immediately”, atlikėjas kūrė papildomus kūrinius ir įrašinėjo kai kurių dainų koverius. Vieną pastarųjų jis pristatė vakar. Tai – legendinio, dar 1978 m. Gloria Gaynor sukurto hito „I Will Survive” interpretaciją.
Jeigu originalioji jo versija skamba itin dažnai įvairaus plauko „baliukuose”, tai Perfume Genius interpretacija yra gerokai toli nuo to. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad šis hitas gali skambėti taip liūdnai ir egzistenciškai…
„Besiknisdamas” istorijų apie koverius archyvuose aptikau tai, kas nustebino mane patį… Ko gero tai geriausiai patvirtina faktą, jog kartais koveris gali ženkliai pranokti originalą.
Dar 1929 m. bliuzo duetas Kansas Joe McCoy ir Memphis Minnie išleidžia country blues stiliaus dainą „Kada griūna užtvankos“ apie didijį 1927 m. Misisipės potvynį. Tuo metu prisiminimai apie 26 000 kvadratinių Misisipės deltos mylių užliejusį potvynį (kuris, beje nusinešė šimtus gyvybių ir šimtus tūkstančių žmonių paliko be pastogės) buvo dar labai gyvi.. O būtent Memphis Minnie šeima gyveno Wallse, Mississippėje 1927 aisiais – metais, kuomet ir griuvo užtvanka.
Daina buvo įrašytą Niujorke per pirmąją įrašų sesiją 1929 m. birželio 18 d. Tąkart ji skambėjo taip.
Tikriausiai šis kūrinys taip ir būtų likęs visų pamiršta XX a. pirmos pusės country blues kompozicija, jeigu ne… 1971 lapkričio mėnesį išleistas ir iki šiol kritikų pripažįstamas vienu eriausių visų laikų roko muzikos albumų – kultinis „Led Zeppelin” “bevardis” arba “IV”.
„Mojo” visų laikų geriausių albumų sąraše jam atiteko 24 vieta; „Classic Rock” – pirmoji „Rolling Stone” geriausiųjų 500-uke – 58 vieta; „Q” – – 21 vieta; „Classic Rock” visų laikų geriausių Britų roko albumų sąraše – 1 vieta; Rock and Roll Hall of Fame – visų laikų geriausių albumų 200-tuke – 4 ir t.t.).
„When the Levee Breaks“ – paskutinė daina albume, kuri, kritikų nuomone, yra apskritai vienas ryškiausių ankstyvojo sunkaus blues rock kūrinių. Simboliška, bet kaip daina užbaigia albumą, taip ir videoklipe parodyta vokiečių keleivinio dirižablio „LZ 129” Hindenburge katastrofa, įvykusi 1937 m. gegužės 6 d. Niu Džersyje iš esmės užbaigė keleivinių dirižablių erą.
Po John Bonham (grupės būgnininko) mirties 1980 rugsėjo mėnesį, tų pačių metų gruodį „oficialiai mirė” ir „Led Zeppelin”. 1994 m. Robertas Plantas ir Jimmy Page’as susijungė į „Page and Plant” ir pakartojo “When the Levee Breaks” kaip savo pačių koverio koverį 🙂
Laikui bėgant atsirado nemažai “When the Levee Breaks” versijų. Tiems, kurimes įdomu, rekomenduotina „Zepparella” (savotiška – baltai apsirėdžiusios merginos atlieka Led Zeppelin koverius); labai įdomi ir visiškai kitu stiliumi atlikta „A Perfect Circle” versija’ dėmesio verta ir Beno Harperio interpretacija (beje dar vienas aukšto lygio amerikiečių muzikantas, turintis šaknų Lietuvoje). Dainą perdainavo ir tokie atlikėjai kaip „W.A.S.P.”, Jeff Buckley, Vanessa Fernandez, Sammy Hagar and the Circle ir t.t.
Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, daugiau nei akivaizdu, kad naują kvėpavimą 1929 metų dainai davė „Led Zeppelin” ir jų chrestomatinis “IV” – kultinis 1971 metų albumas.
Vieną populiariausių ir dažniausiai perdainuojamų dainų „Stand by Me” legendinis atlikėjas Ben E. Kingas (1938-2015) sukūrė daugiau kaip prieš 60 metų – dar 1960-aisiais. Tiesą sakant, kūrinį jis sukūrė kartu su prodiuseriais Jerry Leiberiu ir Mike’u Stolleriu. Archyvuose teigiama, kad „po „Spanish Harlem“ įrašų sesijos liko studijinio laiko ir prodiuseriai paklausė Kingo ar jis neturi daugiau dainų. Šiam pianinu sugrojus „žalią“ versiją, trijulė ėmėsi darbo, kuris pasibaigė galutine kūrinio versija”. Anot Mike’o Stollerio, 50% dainos yra Ben E. Kingo, o po 25% – jo ir Jerry Leiberio.
Štai, kaip skamba originali Ben E. King versija:
O čia keli iš daugiau kaip 80 000 komentarų:
„My ex girlfriend passed away may 28th it’s been killing me so bad she was my best friend and I’ll always remeber her by this song , RIP Yvette Hernandez ❤❤ 4/04/98-05/28/21 I love you babygirl forever & always“.
„In 1968 I head Ben E. King sing this song at a small club on the coast of SC. King had a small band of 3 or 4 guys and I can still remember the single violin. The venue was not air conditioned. I was 18. The girl I was with was 17. 52 years later we are still a couple. And I still love the song.“
Taigi, akivaizdu, kad kūrinys su savimi atsineša ne tik istoriją, bet ir galybę emocijų ir išgyvenimų.
Kadangi vienam iš idėjinių šitos koverių karštligės iniciatorių šis kūrinys yra tarsi koks kertinis akmuo – buvo žvilgterėta ir į galybę “Stand by Me” koverių. Puiku. Jei kas prisimena 2003 m. fimą “Love Actually” (lietuvių kažkodėl pavadintą “Tegyvuoja meilė”) apie vienas Kalėdas Londone, tai ten, mirus vieno herojaus žmonai, o kito – mamai, per laidotuves paleidžiama jos mėgiama „Bay City Rollers” daina. Kažkodėl pagalvojau, kad “Stand by Me” tokiu atveju nuskambėtų labai simboliškai.
Šiaip jau tų koverių gerokai tikrai sočiai. Daugiau kaip 400… Google įvedus covers of stand by me galima pasimėgauti įvairiausiais muzikos stiliais, atlikėjais ir atlikimais… Iš perklausytų galima išskirti „Playing for Change”, „U2” su Bruce Springsteen, „Meatloaf”, John Lennon, „Florence & The Machine”, Karen Gibson & The Kingdom Choir ir t.t. ir pan.
Šiaip tas „Stand by Me“ dažniausiai dedikuojamas geriausiam draugui, mylimam žmogui, bet ir čia yra niuansų, Ronnie Milsap savo versijoje dievo prašė būti su juo, o aš dar radau tokį gana savotišką variantą, kur „Stand by Me“ dainuojama mikrofonui priešais.
Kai „Stand by Me“ dainuojama mylimam žmogui Vindzoro pilyje J:
Taip daina skamba, kada dievo prašoma būti šalia:
O šitaip dainuojama mikrofonui 🙂
Sakot metalo atstovai negali būti lyriški? Anaiptol. JAV sunkiojo metalo grupė „Disturbed” nusprendė perdainuoti Stingo dainą „If I Ever Loose My Faith In You”. Tai kūrinys, kurį buvo galima rasti dar 1993 metais pasirodžiusiame atlikėjo albume „Ten Summoner’s Tales”.
Drauge su „Disturbed” koveriu pasirodė ir kūrinio vaizdo klipas.
Beje, tai toli gražu ne pirmas kartas, kai šie JAV rokeriai netikėtai nusprendžia pristatyti puikiai pažįstamo kūrinio koverį. Prieš 5 metus „Disturbed” perdainavo Simono ir Garfunkelio “The Sound of Silence”. Kūrinio video Youtube kanale buvo peržiūrėtas daugiau kaip 600 milijonų kartų.
Elektroninės muzikos atlikėjas multiinstrumentalistas Moby pristatė naują singlą ir jam skirtą vaizdo klipą.
Daina „My Only Love” – pirmasis balandžio mėnesį išleisto ne itin inovatyvaus, bet be galo gražaus Moby albumo „All Visible Objects” singlas.
Kūrinį lydintis animacinis vaizdo klipas kalba apie nuolatinį miškų nykimą, ekstremalią klimato kaitą ir mėsos bei pieno pramonės vaidmenį šiose problemose. Tai – nei kiek nestebina žinant, jog Moby savo nuolatine kova dėl gyvūnų teisių garsėja beveik tiek pat kiek savo muzika.
Tuos, kuriems patinka klausytis Moby ne tik grojančio, bet ir kalbančio, taip pat kviečiame pasižiūrėti jo vaizdo įrašą apie kūrinio „My Only Love” atsiradimą.
Anohni
ANOHNI – atlikėja, kurios muzikinėmis variacijomis ir netikėtais skambesiais tiesiog neįmanoma nesižavėti. Tiek tada, kai ji dar pasauliui prisistatydavo kaip „Antony And The Johnsons”, tiek ir dabar, jos muzika turėdavo (ir vis dar turi) tokį rūbą, kurį įvardyti ar apibūdinti vienu žodžiu – tiesiog neįmanoma.
Šiandien ANOHNI pasauliui pristatė dvi netikėtas staigmenas. Tai koveriai, kurių originalios versijos priklauso dviem legendiniam atlikėjams – Bobui Dylanui ir Ninai Simone.
Pirmasis kūrinys – B. Dylano kompozicija „It’s All Over Now, Baby Blue”. Šį darbą legendinis atlikėjas buvo įtraukęs į dar 1965 m. sukurtą albumą Bringing It All Back Home.
Antroji daina – Nina Simone atliekama „Be My Husband”. Beje, įdomu tai, jog šis kūrinys taip pat išleistas 1965 metais. Jį kultinė atlikėja įtraukė į savo tų metų plokštelę „Pastel Blues”. Tiesa, šis kūrinys buvo įrašytas ne dabar, o dar 1999 metais vieno iš gyvų „Antony and the Johnsons” pasirodymo metu.
Nuostabus Kanados kompozitorius ir atlikėjas Rufus Wainwright nusprendė savaip išnaudoti pandemijos epochą, suvienydamas atlikėjus, esančius įvairiuose žemės rutulio taškuose. Kartu atlikėjas perdavė ir itin jautrią socialinę žinutę.
Muzikantas, drauge su 1500 įvairių visame pasaulyje esančių žmonių įrašė dar 1968 metais išleistą „The Beatles” dainą „Across The Universe”. Tai jam padėjo padaryti Kanadoje įsikūręs projektas „Choir! Choir! Choir!”.
Taip R. Wainwrightas pagerbė velionį žmogaus teisių aktyvistą Johną Lewisą.
„Šie balsai ir veidai atspindi – tai mūsų ateities meilė ir viltis”, – rašė „Choir! Choir! Choir!”. „Kaip kadaise sakė didysis Johnas Lewisas: Jei viso to nebūtų muzikoje, pilietinių teisių sąjūdis būtų buvęs kaip paukštis be sparnų. Muzika … mus suartino. Tai sukūrė solidarumo jausmą“, – pridėjo jie.
Rufus Wainwright pirmą kartą dainą „Across The Universe“ įrašė filmo „I am Sam“ garso takeliui. Tai buvo 2001 m., o juostos soundtracką sudarė būtent legendinės Liverpulio ketveriukės kūriniai,
„Across the Universe dainuoju jau daug metų, Tačiau tik dabar, kai tūkstančiai balsų dainuoja eilutes „Nothing’s gonna change my world…” aš galutinai supratau šią dainą”, – pasidalinęs šiuo pasirodymu savo „Twitter“ paskyroje rašė Wainwright.
Nors „Coldplay“ penktadienį šventė savo debiutinio albumo „Parachutes“ išleidimo 20-ąsias metines, ne vien tik šiame įraše esantys tokie kūriniai kaip „Yellow“ ar „Trouble“ seniesiems grupės gerbėjams yra svarbiausi. Dažnas senosios Chriso Martino ir co. kūrybos gerbėjas, paprašytas įvardyti penkis mėgstamiausius grupės kūrinius, mažajame sąraše neabejotinai atrastų vietą ir 2005- aisiais išleistam grupės hitui „Fix You“. Šis kūrinys buvo įtrauktas į trečią „Coldplay“ albumą „X&Y” ir tapo vienu svarbiausiu visoje grupės gyvavimo epochoje, be kurio nepraeina nė vienas britų koncertas.
Pasaulyje yra galybė atlikėjų, bandžiusių sukurti „Fix You“ koverį. Prie šių atlikėjų sąrašo prisijungė ir Samas Smithas, neseniai įrašęs kūrinį gyvos sesijos metu.
Vakar Iggy Popas turėjo progą švęsti. Jam stuktelėjo 73-eji. Tiesa, ar karantino metu jis surengė eilinį vakarėlį, galime labai abejoti, tačiau bent jau muzikinių naujienų jis mums padovanojo tikrai neprastų.
Tarsi iš niekur kultinė muzikos figūra sugalvojo sukurti 1971 -ųjų metų hito „Family Affair”, kurį atliko legendiniai „Sly & the Family Stone”, koverį. Ir nors Iggy Popą girdėti funk žanre mums toli gražu nėra įprasta, čia – gera galimybė pamatyti, kaip jis skamba šiuose vandenyse.
Visiems puikiai pažįstamas aktorius Johnny Deppas pristato studijoje įrašytą kūrinį – legendinę Johno Lennono dainą „Isolation“. Jį aktorius įrašė drauge su legendiniu gitaristu Jeffu Becku. Beje, kalbama, kad duetas netrukus dovanos dar daugiau muzikos.
Beje, minėta daina jau buvo atlikta – pernai metų rugsėjį Erico Claptono festivalyje „Crossroads Guitar“ ji buvo pirmą kartą sugrota gyvai. .
Tiesa, verta paminėti, kad muzika J. Deppui nėra naujiena. Pastaruosius penkerius metus jis grojo grupėje „Hollywood Vampires“. Čia su žymiuoju aktoriumi grojo ir Alice Cooperis bei grupės „Aerosmith” gitaristas Joe Perry.
Gaisrų nualintai Australijai padėti nusprendė ir viso pasaulio muzikantai. Šios šalies muzikantė Julia Stone inicijavo projektą „Songs For Australia”, kuriame įvairūs atlikėjai pristatys savo (arba perdainuotas) dainas, o už jas surinktos lėšos bus skirtos gaisro padariniams likviduoti.
Šiandien atėjo laikas savo dainą pristatyti „The National„. Mattas Berningeris ir co. pasirinko perdainuoti kultinės Australijos grupės „INXS” dainą „Never Tear Us Apart).
Prieš porą savaičių išleidusi nuostabų albumą „Everyday Life”, britų grupė „Coldplay” pareiškė nerengsianti pasaulinių gastrolių. Tačiau albumo pristatymui pasirinko keletą „simbolinių” vietų. Viena tokių – kultinė studija „Maida Vale”, iš kurios koncertą transliavo ne tik radijo stotis „BBC”, bet ir LRT.LT . Čia Chriso Martino kolektyvas ne tik sugrojo „Everyday Life” dainas, bet ir pasirodymo pabaigai nusprendė paruošti rimtą staigmeną.
„Coldplay” sukūrė visiems puikiai žinomo kūrinio „Gypsy Woman”, sukurto grupės „Crystal Waters” dar 1991 metais, interpretaciją. Viršuje – Chriso Martino ir co. versija, apačioje – kūrinio originalas.
Negirdėjusiems pasirodymo labai rekomenduojame perklausyti jo viso, na o tiems, kam pakanka vienos dainos – užmeskite akį čia.
Jauna Airijos folk atlikėja Soak niekada neslėpė savo meiės kultu tampančio JAV kolektyvo „The National” muzikai. Šįkart jos meilė tapo kūnų – airė perdainavo vieną žymiausių Matto Berringerio ir kompanijos kūrinių, 2010-aisiais išleistą kompoziciją „Bloodbuzz Ohio”.
Šios dainos originalą dar 1985-aisiais įrašė vienas talentingiausių mūsų laikų muzikantų Prince’as. Tačiau perdainavusi ją po 7 metų labiausiai pasaulyje išgarsino Airijos atlikėja Sinead O’Connor.
Žinoma, kalbame apie kūrinį „Nothing Compares 2 U”.
Pasakiška baladė, kurią žino kone kiekvienas, neprasprūdo ir pro kylančios Norvegijos elektro pop žvaigždės Anna Of The North akis ir ausis. Visai neseniai ji studijoje šią dainą atliko gyvai, o jos įrašu pasidalijo su visais savo gerbėjais.
Kadangi jau seniai esame ištikimi „Nothing Compares 2 U” gerbėjai, „norvegiška” jos interpretacija tiesiog negalime nepasidalinti su jumis.