Grupės „Blur” lyderis šį koncertą yra pavadinęs įsimintiniausių grupės gyvenime. Muzikos kritikai negaili liaupsių šiam pasirodymui, kuris įvyko Blurams sugrįžus po 8 metų pertraukos.
Šis pasirodymas įvyko prieš metus. Kultiniame „Wembley” stadione Londone. Tiesa, jeigu kalbėtume visiškiai tiksliai – įvyko du pasirodymai (vienas šeštadienį, kitas – sekmadienį). Abu jie buvo papuošti „sold out” žyme. Abu – su 90 tūkstančių žiūrovų. Abu – neįtikėtini, su geriausiu setlistu, apie kokį tik „Blur” gerbėjai gali pasvajoti. Mes ten taip pat buvome. Abu vakarus. Ir mūsų įspūdžius galite rasti koncertų recenzijoje ČIA.
Bet, kaip kažkas sakė, geriau vieną kartą pamatyti (ar išgirsti) negu tūkstantį kartų perskaityti.
Taigi, šiandien „Blur” išleido albumą su dainomis, skambėjusiomis koncerte. Geriau net įsivaizduoti neįmanoma, mat šio pasirodymo metu nuskambėjo visos geriausios Damono Albarno ir co. dainos.
Grupės „Blur” lyderis Damonas Albarnas, duodamas interviu Prancūzijos leidiniui „Les Inrockuptibles”, prisipažino, kad „Blur” savo veikloje ir vėl daro pertrauką, nes pasak jo, „to jau jam tiesiog per daug”.
Grupė, kurią sudaro D. Albarnas, gitaristas Grahamas Coxonas, bosistas Alexas Jamesas ir būgnininkas Dave’as Rowntree, po aštuonerių metų pertraukos vėl susibūrė ir šių metų pradžioje išleido devintąjį studijinį albumą „The Ballad Of Darren“. Praėjusį mėnesį jie surengė paskutinius suplanuotus pasirodymus kartu Pietų Amerikoje.
Minėtame interviu prancūzų leidiniui Albarnas atskleidė, kad grupė vėl darys pertrauką iki neaišku kada „Atėjo laikas užbaigti šią kampaniją“, – sakė jis. „Man to gerokai per daug. Tai buvo teisingas dalykas ir didžiulė garbė vėl groti šias dainas, leisti laiką su šiais vaikinais, sukurti albumą”.
„Aš nesakau, kad daugiau to nedarysiu, tai buvo graži istorija, tačiau nenoriu gyventi praeitimi“, – apibebdrino muzikantas.
Neseniai didžiausius savo istorijoje pasirodymus surengusi grupė „Blur” turi dar vieną progą švęsti. Praėjusią savaitę išleistas britų albumas „The Ballad of Darren” tapo perkamiausiu Jungtinėje Karalystėje ir debiutavo pirmoje sąrašo vietoje. Tai buvo jau 7-asis „Blur” studijinis darbas, pasiekęs aukščiausią UK TOP viršūnę.
Septintą kartą pakilę iki topo viršūnės Damonas Albarnas ir kompanija prisijungė prie tokių atlikėjų kaip Eltonas Johnas, George’as Michealas, Barbara Streisand ir Paulas McCartney, kurie taip pat turi 7 aukščiausią topo poziciją pasiekusius įrašus.
Pakilusi iki UK TOP 40 viršūnės plokštelė „The Ballad Of Darren” žymi dar vieną išskirtinį D. Albarno pasiekimą. Tai jau antras muzikanto albumas šiais metais užkopęs iki aukščiausios perkamiausių albumų sąrašo pozicijos. Šių metų kovą tai pavyko padaryti kitai muzikanto grupei „Gorillaz” su albumu „Cracker Island”. Tai iki šiol buvo pavykę padaryti tik grupėms „Abba” ir „The Beatles” bei atlikėjams Robbie Williams, Taylor Swift ir Diane Ross.
Lygiai prieš 30 metų (na gerai, precizikos vardan – prieš 30 metų ir 2 mėnesius) “Blur” išleido savo studijinį albumą “Modern Life is Rubbish” ir ilgam laikui pakeitė britiško rokenrolo pasaulį. Ilgalaikė “kova” su “Oasis dėl karalystės britpopo soste, nuolatinis klausimas “kas geresnis?” ir tvirta vieta muzikos istorijos puslapiuose Damono Albarno kolektyvui leido įsitvirtinti kaip tam tikriems britpopo stabams, be kurių kartų kartos neįsivaizduos šio žanro.
Kalbėti apie “Blur” egzistenciją, ko gero, nėra prasmės, mat tie, kurie domisi šios grupės kūryba, ją ir taip žino pakankamai neblogai. Blurai taikėsi, Blurai skyrėsi, Blurai skelbė apie iširimą, po to – vėl apie atsikūrimą. Sakysite, labai panašu, kaip ir “Oasis”? Nė velnio. Skirtumas tas, kad Damonas Albarnas ir Grahamas Coxonas taip niekada ir nebuvo susipykę. Todėl lyginti juos su brolių Gallagherių kovomis būtų toli gražu neteisinga.
Šiemet “Blur” paskelbė apie atsikūrimą ir naują albumą, kuris dienos šviesą turi išvysti po 8 metų pertraukos. Paskutinį savo įrašą – taip pat puikią plokštelę “Magic Whip”, iš kurios “Wembley” stadione taip ir nebuvo sugrota nei viena daina – hito “Song 2” kūrėjai išleido dar 2015 metais.
Taigi, liudyti šios istorinės ir kultinės grupės pasirodymo teko skristi į jų namų areną – Londone įsikūrusį legendinį futbolo stadioną. Tiesa, šiam pasirodymui buvo iškilusi ganėtinai reali grėsmė – praėjusios savaitės viduryje “Blurai” atšaukė savo koncertą viename iš Prancūzijos festivalių, kai grupės būgnininkas Dave‘as Rontree susižeidė koją. Be jokios abejonės, pasirodymas “Wembley” stadione turėjo tapti jų pagrindiniu atsikūrimo koncertu, tad britai stengėsi “apsidrausti”. Juolab, kad bilietus į pirmąjį jų koncertą Londone pakvaišusių gerbėjų minia išgraibstė per… 10 minučių. Taip, 70 tūkstančių bilietų per 10 minučių skamba kaip neįtikėtinas pasiekimas. Todėl Damonui ir co. neliko nieko kaip tik skelbti antrą koncertą kitą dieną – sekmadienį. Stebėtis, ko gero, nereikia, mat labai neilgai trukus ties koncerto žyma taip pat atsirado ženkliukas “sold out”.
Taip jau nutiko, kad pabuvojome abiejuose koncertuose ir tiesiog negalėjome nepasidalinti tuo, ką ten išgyvenome.
Pirmasis vakaras
“You’re properly mad, you lot, for sticking with us for so long. Why?” („Jūs tikrai kvaištelėję, taip ilgai likote kartu su mumis. Kodėl?”) – klausia Damon Albarn pirmojo vakaro Vemblio stadione pabaigoje. Ką tik sugroję dviejų valandų setą 90-ies tūkstančių miniai, „Blur“ nariai akivaizdžiai susijaudinę. Tai didžiausias koncertas jų karjeroje, ir šį išbandymą grupė atlaikė dešimtukui. O rytoj dar laukė pakartojimas.
Bet apie viską nuo pradžių…
Publika įsielektrinusi, pakibusi laukime. Pirmąjį vakarą „Blur“ pasikvietė net tris apšildančias grupes: įdomų, bet iki Vemblio dar turintį paaugti duetą „Jockstrap“, piktuosius „Sleaford Mods” bei pernai Mercury apdovanojimui nominuotą Rebeccą Lucy Taylor – „Self Esteem“, kuriai pasitikėjimo pridavė ir scenos gilumoje pakabinti užrašai su fraze „Don’t Fuck Up The Blur Gig“.
Tačiau akivaizdu, kad labiausiai šio koncerto laukė patys „Blur“ nariai – apie tai, kad šio pasirodymo jie laukė visą savo gyvenimą atvirai prisipažino ir pats jų lyderis. Šios dvi naktys Vemblio stadione grupei labai svarbios. Tai tarsi skolos grąžinimas – ir kartu patvirtinimas, kad nepaisant to, kad nuo jų debiutinio albumo išleidimo prabėgo daugiau nei trys dešimtmečiai, jie vis dar tokie pat aktualūs, tokie pat šmaikštūs, ir tokie pat mylimi.
Ir net negalėdamas išlaikyti rimto veido ilgiau nei porai sekundžių, D. Albarnas vis tiek leidžia suprasti, kokia ypatinga yra jam ši naktis, ir ši vieta. Trumpai nutraukdamas savo grupės pasirodymą, jis prašo publikos pamąstyti apie Vemblio stadiono istoriją, grupes, kurios yra čia grojusios, prisiminti Live Aid koncertą ir pagerbti Fredžio Merkurio genijų. Ir to maža – atgaivinę nuo 1994-ųjų negrotą instrumentinį kūrinį „Lot 105“, jie priverčia visą minią skanduoti „Webley! Wembley!”.
Emocijos liejasi per kraštus, kol grupė žongliruoja kūriniais. Pradėję nuo visiškai šviežiai išleisto „St Charles Square“, jie akimirksniu priverčia publiką šokti. Priverčia? Nieko čia nereikia versti! Per akivaizdžiai minios lauktą „Tracy Jacks“ D. Albarnas jau neria į minią, toliau seka „Beetlebum“, nuostabiai emocinga „Under the Westaway“, o ar galite bent įsivaizduoti, kas vyko pasigirdus pirmiesiems „Country House“, atliktos kartu su iš palapinės išnyrusiu aktoriumi Philu Danielsu, ar kiek vėliau, per „Parklife“?
Tiek D. Albarn, tiek kiti grupės nariai šią naktį akivaizdžiai linksminasi. Jie ką tik įrodė, kad tam, kad sugrotų ypatingą koncertą, jiems nereikia nei ypatingų vaizdinių priemonių (jų, žinoma, buvo, bet gana minimalistinės ir labai skoningos), nei ypatingų efektų, nei kviestinių svečių, nei kostiumų. Svečių, tiesa, irgi buvo – atliekant dainą „Tender“ prie grupės scenoje prisijungė London Community Gospel Choir nariai, na, o už ypatingą kostiumą šį kartą D. Albarnui tarnavo specialiai šio koncerto proga atkurtas „Fila“ treningiukas – lygiai toks pat, kokį devėdamas jis nusifilmavo klipe dainai „Girls & Boys“. „Tai nuostabus jausmas, kažką pamesti ir, visos kompanijos pastangomis, tai atgauti” – kalbėjo jis. „Bet ką jūs suprantat…”
Suprantam, suprantam. Nes lygiai taip pat jautėmės „pametę“ „Blur“ ir netikėtai, šio koncerto metu, juos atgavę. Nesunešiojamus. Ilgam.
Antrasis vakaras
“Sutikau tave kai man buvo 12, o tau 13 metų. Tai yra beprotiška” – po pirmosios dainos atlikimo ilgamečiam grupės gitaristui Grahamui Coxanui ištarė “Blur” lyderis Damonas Albarnas. Simboliška, bet britiško rokenrolo kultas koncerto atidarymui pasirinko savo naujausią dainą “St. Charles Square”. Tiems, kurie nežino, galime priminti, jog jau po nepilnų dviejų savaičių – liepos 21 dieną pasirodys kolektyvo naujausias albumas “The Ballad Of Darren”. Tai bus devintoji studijinė “Blur” plokštelė, kuri muzikos kritikų Jungtinėje Karalystėje jau dabar pelnytai vadinama laukiamiausiu šių metų albumu.
Po naujo kūrinio sekė šūsnis senienų – nuo “Popscene” iki publiką iš proto vedusio “Coffee and TV”. Tarp dainų britpopo ikona nenustojo bendrauti su publika – lipo į ją, sveikino ne tik vietinius britus, bet ir gausybę iš tolimų pasaulio šalių atvykusių žmonių – nuo Argentinos iki Filipinų, nuo Vokietijos iki Kolumbijos. Šalia mūsų taip pat stovėjo visiškas internacionalas – airiai, iš Kalifornijos atvykę amerikiečiai, Olandai. Beje, minioje taip pat buvo iškilusi ir Estijos vėliava, į kurią D. Albarnas akimirksniu sureagavo ištardamas “Hello Estonia”! Susižvalgėme su bičiuliu ir vieningai apgailestavome, kad neturėjome kartu pasiėmę Lietuvos Trispalvės.
Daina keitė dainą, o minia, regis buvo tokia įsielektrinusi, gaudydama kiekvieną Damono Albarno žodį, kad nuotaiką 90 tūkstančių “Blur” mylėtojų gretose net apsakyti buvo sunku. Turbūt nereikia pasakoti ir to, kad didžioji dalis grupės gerbėjų viską dainavo kartu.
Ypatingas momentas nutiko tada, kai grupė sugrojo savo hitą “Coffee and TV”. “Blur” lyderis Damonas Albarnas sėdo prie klavišinių ir pradėjo groti 2012 metais įrašytą dainą “Under the Westway”. Wembley stadione įsižiebė tūkstančiai švieselių, o emocija, regis, pasiekė patį aukščiausią tašką. Pasibaigus dainai, kuri buvo sutikta milžiniškomis ovacijomis, grupės lyderis nesulaikė ašarų… Net kelis kartus nusisukusi nuo minios, ši kultinė muzikos ikona tiesiog ištarė paprastus žodžius: “atisprašau, bet aš vis dar netikiu, kad tai, kas vyksta šiandien, yra realybė”.
Apskritai kalbėti apie Damono Albarno elgesį scenoje būtų galima rašant atskirą straipsnį. Apibūdinti jį vien tik žodžiais “atsipūtęs”, “nuoširdus”, “charizmatiškas” ar “išskirtinis” būtų per maža. Nuolatinis susižavėjimas publika, mėgavimasis buvimu ant scenos, puikus atlikimas (taip taip, buvo kalbančių, kad jis – “ne formoje”) šį “Blur” koncertą pavertė neįtikėtinai muzikaliu, žavingu, užburiančiu ir įkvepiančiu renginiu. Jeigu rokenrole ant scenos gali egzistuoti nuoširdumas, persipinantis su fantastišku humoro jausmu, tai, patikėkite, “Blur” lyderis turi visa tai. Ir dar daugiau…
Apskritai buvo nuostabu matyti pasakišką grupės susigrojimą, mėgavimąsi buvimu vienoje scenoje, nuostabų tarpusavio ryšį. “Blur” gitaristas (ir kartu vienas svarbiausių grupės narių) Grahamas Coxonas taip pat labai dažnai buvo dėmesio centre taip tik įrodydamas, kad grupė, kad ir kaip keistai tai beskambėtų, nėra vien tik Damono suburtas darinys.
Antrasis “Blur” pasirodymas “Wembley” stadione vyko sekmadienį. Todėl grupė negalėjo nepagroti savo dainos “Sunday Sunday” iš to paties 1993-ųjų albumo “Modern Life is Rubbish”. Prieš tai miniai priminęs, kad rytoj pirmadienis ir greičiausiai didžiajai daliai čia esančių žmonių reikės į darbą, jis čia pat pridėjo “But we don’t give a f@ck about Monday, do we?”
O tada prasidėjo visų kultinių “Blur” kūrinių eilė. Nuo “Country House” ar “Parklife” (kurią padėjo atlikti iš cirko palapinės išlipęs britų aktorius Philas Danielsas”) iki iš proto minią išvedusios“Song 2” ir pagrindinę dalį užbaigusios “This is Low”.
Bisui sugrįžę Blurai atliko dar šešias dainas, tarp kurių drauge su Londono gospelio choru sudainuotas “Tender”, pasakiškai gražus naujas britų kūrinys “Narcissist” ir koncerto pabaigai itin tikęs 1995-ųjų “Universal”.
“Blur” visada buvo spalvinga ir kartu neprognozuojama grupė, tačiau šįkart, be didžiulės stadiono meilės virš jo kabojo tik du disko kamuoliai. Ir to visiškai pakako, nes nereikėjo nei blizgučių, nei ypatingų šviesų. Visą vakarą dominavo muzika. O tiek hitų ir kultinių “Blur” dainų viename renginyje turbūt neįmanoma išgirsti niekur kitur. Publika gavo absoliučiai viską, dėl ko ši grupė yra dievinama jau daugiau nei 30 metų.
Klausant jų niekaip neapleido nuojauta, kad “Blur” iki šiol išlieka vienu didžiausių savo laikmečio reiškiniu britiško roko istorijoje, neabejotinai turintys išskirtinę vietą muzikos istorijos lobynuose. Tai buvo išskirtinis muzikos triumfas, kuriame buvo sumaišyta viskas – grupės išskirtinumas, publikos energija ir polėkis, Damono Albarno fenomenalumas ir neįtikėtina, puikiai pažįstama muzika.
Nepriekaištingas svajonių setlistas ir tikrą ekstazę išgyvenusi minia – geriausias įrodymas, kad “Blurai” Wemblio stadione yra viena geriausių muzikinių patirčių, kuri tik gali nutikti muziką dievinančio žmogaus gyvenime.
Straipsnio autoriai – Evelina Bondar ir Liudas Zakarevičius
Kažkada jis buvo kultinės britpopo grupės „Blur” narys ir stovėjo pagrindinės šio žanro kovos „kas kietesnis – Blur ar Oasis” priešakyje. Vėliau jis įkūrė animacinių personažų grupę „Gorillaz”. Jo plačioje kūrybos vaisių pintinėje – puiki grupė „The Good, the Bad and the Queen” bei drauge su Flea iš Red hotų ir Tony Allenu suburtas kolektyvas „Rocket Juice & the Moon”.
Ir tai – viso labo keli veiklos keliai, kuriuos savo muzikinėje karjeroje renkasi žmogus, daugiau kaip prieš dešimtmetį pripažintas viena įtakingiausių britų muzikos industrijos personų.
Šiandien jo gerbėjams (o mes, galime drąsiai prisipažinti, esame tikrai jų gretose) – ypatingai didi diena. Mat Damonas Albarnas pagaliau išleidžia tai, ko jo gerbėjai laukė net 7 metus – naują savo solinį albumą.
Apie albumo „The Nearer the Fountain, More Pure the Stream Flows” pasirodymą kultinė britų figūra paskelbė dar birželio pabaigoje. Nuo to laiko jis į pasaulį paleido kelias naujas dainas, surengė ne vieną pasirodymą ir dar kartą neleido suabejoti jo fenomenalumu ir talentu kurti.
Šiandien išleidžiamas antras solinis darbas šio muzikanto karjeroje, buvo įkvėptas Islandijos gamtos. Ir tai – akivaizdu, mat šia mėnulio šalimi kvepia praktiškai kiekviena naujojo įrašo daina, kurių albume – 11.
Pavadinimą D. Albarn pasiskolino iš XIX amžiuje gyvenusio anglų poeto Johno Clare’o eilėraščio „Love and Memory“.
Nepailstantis Damon Albarn pasirodė BBC Radio 2 laidoje „Sofa Session“, kur atliko 4 kūrinius – tarp jų pora naujų, iš rytoj pasirodysiančio albumo „The Nearer the Fountain, More Pure the Stream Flows“, „The Human League“ šlagerio „Don’t You Want Me“ koveris bei visiškai naujai nuskambėjusi, pianinu atliekama sena „Blur“ daina „Beetlebum“. Rekomenduojame nepraleisti!
Vis labiau artėja diena, kada pasirodys antrasis Damon Albarn albumas pavadinimu „The Nearer The Fountain, More Pure The Stream Flows”. Jo pasirodymas numatomas jau lapkričio 12 dieną.
O kad laukti nebūtų taip sunku, atlikėjas vis pasidalina nauju kūriniu iš šio naujojo disko. Šį kartą jūsų dėmesiui daina „The Tower of Montevideo”. Pats tas lėtam rytui.
Primename, kad antrasis solinis Islandijos gamtos įkvėptas atlikėjo įrašas pasirodys lapkričio 12 dieną ir vadinsis „The Nearer The Fountain, More Pure The Stream Flows“.
Dar vasarą skelbėme, kad grupių „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderis Damon Albarn ruošiasi naujo albumo išleidimui. Antrasis solinis Islandijos gamtos įkvėptas atlikėjo įrašas pasirodys lapkričio 12 dieną ir vadinsis „The Nearer The Fountain, More Pure The Stream Flows“. Damon Albarn dalinasi nauja daina „Particles” ir jos nuostabiu pasirodymu video.
Naują solinį albumą ruošiantis Damon Albarn nepamiršta savo gerbėjų – kviečiame pasiklausyti antrojo kūrinio iš disko „The Nearer the Fountain, More Pure the Stream Flows“, pavadinto „Polaris“.
Grupių „Blur“ ir „Gorillaz“ lyderis Damon Albarn paskelbė apie naujo albumo išleidimą. Diskas „The Nearer The Fountain, More Pure The Stream Flows“, antras solinis darbas šio muzikanto karjeroje, buvo įkvėptas Islandijos gamtos. Pavadinimą D. Albarn pasiskolino iš XIX amžiuje gyvenusio anglų poeto Johno Clare’o eilėraščio „Love and Memory“.
Albumas, kuriame bus 11 kūrinių, turėtų pasirodyti šių metų lapkričio 12 dieną. Pasiklausykite titulinės jo dainos.
Praėjusių metų gruodį ex-bitlas Paulas McCartney pasauliui padovanojo nuostabų albumą „McCartney III”. Šiandien atlikėjo muzikos mylėtojus pasiekė šio albumo remiksų įrašas „McCartney III Imagined”.
Naujajame albume galime išgirsti tokius atlikėjus kaip St. Vincent, Phoebe Bridgers, Blur lyderį Damoną Albarną, „Blood Orange”, Khruangbin, Joshą Homme’ą, Anderson .Paak ir kitus.
„Blur” ir „Gorillaz” lyderis Damonas Albarnas turi dar vieną išskirtinį projektą – grupę „The Good, The Bad & The Queen“. Joje be minėto atlikėjo taip pat groja „The Clash“ narys Paul Simononas, „The Verve“ gitaristas ir klavišininkas Simonas Tongas bei „Fela Kuti“ būgnininkas Tony Allenas.
Pirmas (ir vienintelis iki šiandienos) jų albumas pasirodė 2007-ųjų pabaigoje. Tačiau tai buvo viskas. Iki šiandienos…
Prieš porą valandų muzikos parduotuvėse (o kartu ir visose muzikos transliacijos platformose) pasirodė naujas pilnas projekto įrašas „Merrie Land”. Prieš porą savaičių pristatę pirmąją LP dainą „Gun To The Head”, projektas „The Good, The Bad & The Queen” dalinasi ir visu 11 šviežių kūrinių rinkiniu. Taigi, albumas, kurį D. Albarnas tyzino net 4 metus jau sukasi melomanų grotuvuose.
Pats atlikėjas šį įrašą pavadino „Post-Brexit komentaru”, todėl, kaip ir galima tikėtis, jame – gan daug politinių/socialinių metaforų.
Jungtinės karalystės multitalentas Damonas Albarnas tėškė dar vieną gerą žinią. Pagaliau bus išleistas dar vienas jo projekto „The Good, The Bad & The Queen” albumas.
Supergrupė, kurioje be „Blur” ir „Gorillaz” idėjinės sielos groja „The Clash” narys Paul Simononas, „The Verve” gitaristas ir klavišininkas Simonas Tongas bei „Fela Kuti” būgnininkas Tony Allenas, savo antrą studijinį įrašą išleis lapkričio 16 dieną. manoMUZIKA primena, kad pirmasis šio kolektyvo įrašas dienos šviesą išvydo daugiau kaip prieš dešimtmetį – 2007-ųjų rugsėjį.
Informavę pasaulį, kad naujasis albumas vadinsis „Merrie Land”, „The Good, The Bad & The Queen” pasidalijo ir pirmąja būsimos plokštelės daina – kūriniu „Gun To The Head”.
Lygiai po savaitės, birželio 29-ąją dieną pasirodys naujasis „Gorillaz“ albumas „The Now Now“.
Iki šiandien „Gorillaz“ jau paviešino net keturis naujus kūrinius – „Lake Zurich“, „Socererz“, „Humility„ bei „Fire Flies“. Šiandien kolektyvas dalinasi dar vienu, paskutiniu singlu prieš pasirodant naujajam įrašui.
Vakar britų „Radio X” radijo laikos su Gordon Smart metu grupių „Blur” ir „Gorillaz” lyderis Damon Albarn pristatinėjo ir pasakojo apie naują „Gorillaz” albumą „The Now Now”.
Įdomiausia interviu detale visgi tapo ne albumas, o Damon Albarn prisiminimas apie tai, kodėl jis atsisakė dirbti kartu su kultiniu Prince.
Laidos metu Damon Albarn papasakojo, jog po vieno koncerto JAV, Mineapolyje, jį į studiją pasikvietė Prince ir pasiūlė kartu padirbėti. Nors Damon Albarn labai patinka Prince ir yra vienas iš jo įkvepėjų, užsispyręs britas kvietimo atsisakė… Dėl to, kad Prince neleido rūkyti jo studijoje.
Šiandien jau keletą metų rūkyti metęs Damon Alborn teigia, kad tuomet tikrai norėjo įrašinėti, bet negalėjo susitaikyti su mintimi, jog jam bus trukdoma iš džiaugsmo ir susijaudinimo užsirūkyti, todėl apsisprendė „nesusigadinti potencialiai gero laiko įrašinėjant bei nesusipykti su Prince”.
Jis pridėjo, jog tai tik vienas iš keletos atvejų, kurie kažkada galėjo jo muzikinę karjerą pakreipti visai kita linkme.
Grupės „Gorillaz” lyderiui Damon Albarn dar praėjusiais metais paskelbus apie įrašinėjamą naują albumą, šiandien pagaliau paaiškėjo ir jo pasirodymo data.
Naujausias „Gorillaz” albumas oficiliai bus išleistas birželio 29 dieną ir panašu, kad vadinsis „The Now Now”.
Šią žinią savo Twitter paskyroje paskelbė pats Damon Albarn ir kartu pasidalino trumpu teaseriu su nuoroda į specialią internetinę svetainę http://thenownow.tv/
Nors praėjusiais metais „Gorillaz” išleistas darbas „Humanz” buvo vienintelis naujas grupės/projekto albumas per pastaruosius 6 metus, situacija, kuomet „Gorillaz” vienas po kito išleidžia du albumus nėra nauja – 2010 metais pasirodžius albumui „Plastic Beach”, po keletos mėnesių buvo pristatytas naujas darbas „The Fall”.
Įsivaizduokite – po sunkios darbo dienos užsukate išgerti, šiek tiek padauginate, lipate į taksi… ir automobilyje paliekate svarbius dokumentus. Panaši istorija nutiko grupių „Blur“ ir „Gorillaz“ vokalistui Damonui Albarnui – ir pasekmės galėjo būti tragiškos. Užsukęs į Londone esantį privatų klubą „Groucho Club“, kurio sienos galėtų papasakoti ne vieną istoriją apie šou biznio gyvenimą, D. Albarnas pernelyg uoliai mėgavosi gėrimais. Tad nieko keisto, kad darbinį laptopą, kuriame gulėjo jau beveik paruoštas naujasis „Gorillaz“ albumas, jis tiesiog paliko taksi automobilyje.
Galėjo baigtis liūdnai, juk „Gorillaz“ – tai ne tik muzika, tad D. Albarno kompiuteryje, be audio failų, buvo ir brangiai kainuojanti vizualinė medžiaga. Prarastos medžiagos vertė būtų sunkiai įkainojama. Naujasis „Gorillaz“ albumas žada būti itin politizuotas – pagrindine jo tema taps Brexitas. Anti-Brexitiškų pažiūrų D. Albarnas ne kartą koncertų metų kalbėjo apie atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos žąla Didžiajai Britanijai.
Laimei, sąžiningas taksistas grąžino radinį ir muzikos pasaulis lengviau atsiduso. Kol kas pavadinimo neturintį albumą žadama išleisti 2018-ųjų pabaigoje. Paskutinis „Gorillaz“ albumas, „Humanz“, pasirodė vos pernai, 2017-ųjų pavasarį.
Muzikinio bendradarbiavimo asas Richard Russell (Everything Is Recorded) pagaliau skelbia apie albumo išleidimą. O jame, kaip ir priklauso, visas būrys talentingiausių žmonių: čia galėsime išgirsti Sampha, Giggs, Ibeyi, Obongjayar, Wiki ir Syd vokalus, prie albumo skambesio prisidėjo ir tokios žvaigždės kaip Damon Albarn, Kamasi Washington, Peter Gabriel ar Owen Pallett ir daugybė, daugybė kitų. Albume, pavadintame „Everything Is Recorded by Richard Russel” bus 12 dainų – dalį jau girdėjome, dar vieną (šeštuoju numeriu pažymėtą) išgirsime šiandien, kitų gi su malonumu klausysimės jau vasario 16 dieną, kuomet pasirodys albumas.
Everything is Recorded:
01 Intro
02 Close But Not Quite [ft. Sampha]
03 She Said [ft. Obongjayar and Kamasi Washington]
04 Wet Looking Road [ft. Giggs]
05 Mountains of Gold [ft. Sampha, Ibeyi, Wiki and Kamasi Washington]
06 Show Love [ft. Syd and Sampha]
07 Echoes in the Bone – Interlude [ft. Rachel Zeffira]
08 Bloodshot Red Eyes [ft. Infinite and Green Gartside]
09 Cane [ft. Ibeyi]
10 Purify – Interlude [ft. Infinite and Peter Gabriel]
11 Be My Friend [ft. Infinite]
12 Everything Is Recorded [ft. Sampha and Owen Pallett]
Akimirka iš „Gorillaz“ pasirodymo Budapešte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Damonas Albarnas jau seniai užsitarnavo vietą popmuzikos panteone. Vien grupės „Blur“ kūrybos pakaktų, kad muzikos rojuje turėtų atsirasti jam skirta žvaigždė. Tačiau jam pavyko sukurti net ne vieną supergrupę – greta „Blur“ tokia pavadinčiau ir „Gorillaz“. Taip pat Damonas muzikos pasaulį praturtino „The Good, the Bad & the Queen“, įvairiais kitais soliniais ir bendradarbiavimo projektais. Tačiau šįkart – apie „Gorillaz“.
Šiemet pavasarį grupė išleido naują albumą „Humanz“ ir po septynerių metų išsiruošė į koncertų gastroles. „Gorillaz“ koncertą Budapešte teko aplankyti dar lapkritį. Darbų krūvis sutrukdė įspūdžius aprašyti anksčiau, bet tai, kad jie kitiemet lankysis Lenkijoje „Open’eryje“, buvo puiki motyvacija tam atrasti laiko.
Akimirka iš „Gorillaz“ pasirodymo Budapešte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
„Gorillaz“ idėja kambariokams Damonui Albarnui (49) ir dizaineriui Jamie’ui Hewlettui (49) gimė apie 1997-uosius metus, tačiau sumanymui prireikė laiko subręsti ir aktyvią veiklą „Gorillaz“ pradėjo 2000-aisiais. Singlai „Clint Eastwood“, „19-2000“ ir albumas „Gorillaz“ (2001) grupę išpopuliarino visame pasaulyje. Per savo karjerą iki šiol „Gorillaz“ sugrojo apie 130 koncertų. Ne tiek ir daug per septyniolika karjeros metų, ar ne?
Šiuo metu į priekį suplanuota dar keliolika – kitais metais paskelbtos datos Lotynų Amerikoje ir Europoje. Artimiausiai Lietuvai grupė bus festivaliuose Roskildėje, „Open’er“ šalia Gdansko ir „U-Park“ Kijeve. Jei nesate buvę, neatidėliokit. Besidominties muzika (taigi, visiems manoMUZIKA.lt skaitytojams) šios grupės koncertas turėtų patikti. Tai – įdomus ir savotiškas projektas. Ir, kaip rašo Guinnesso rekordų knyga, pati sėkmingiausia virtuali grupė pasaulyje.
Pačiame pirmame savo ture 2001-2002 metais „Gorillaz“ prisistatė animaciniais personažais, o muzikantai grojo už ekrano. Originalu, nors pačiam Damonui Albarnui tai nelabai patiko (jis su muzikantais norėjo išsikrapštyti iš už ekrano), bet sumanymas puikiai ištransliavo virtualios grupės idėją. „Gorillaz“ pasirodė kaip labai išskirtinis projektas – tiek TV ekranuose, tiek koncertuose.
Antrojo albumo „Demon Days“ (2005) pristatymui „Gorillaz“ surengė po penkis koncertus Mančesteryje ir Niujorke. Verta prisiminti nuskambėjusį virtualų pasirodymą 2005 metų MTV Europos muzikos apdovanojimuose ir 2006 metais „Grammy“ (su Madonna). Iš esmės savo veikla grupė trynė takoskyrą tarp virtualaus pasaulio ir realybės.
Tik po albumo „Plastic Beach“ (2010) „Gorillaz“ surengė pirmas pasaulines gastroles „Escape to Plastic Beach Tour“. Teko šį turą aplankyti Londone. Muzikinis veiksmas su gausybe svečių scenoje (nuo Neneh’os Cherry iki Yukimi Nagano iš „Little Dragon“ ar „De La Soul“) buvo papildytas vaizdo projekcijomis ekrane. Grupės pavidalas jau buvo gana žmogiškas, ne tik animacinių personažų, nors ir jų nuosekliai lydimas iš ekrano.
Akimirka iš „Gorillaz“ pasirodymo Budapešte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Albumo „Humanz“ ture to virtualumo jausmo buvo dar mažiau. Tiesą pasakius, naujausią „Gorillaz“ darbą kol kas perklausiau lygiai du kartus. Pirmą kartą – susipažinimui, su pasiilgimu, antrą kartą – kad įsitikinčiau, jog jis manęs neužkabino. Darbas pasirodė išsibarstęs, perkrautas kūriniais, dalinai netgi išsikvėpęs. Arba tiesiog jo dar nesupratau – juk yra įrašų, kuriems prisijaukinti prireikia daugiau laiko. Nepaisant to, ilgametis grupės įdirbis, simpatijos Damonui Albarnui ir visa krūva mėgiamų kūrinių neleido abejoti, jog susikirtus keliams Budapešte reikia būtinai apsilankyti pas „gorilas“.
Šis turas lyginant su ankstesniu – kiek paprastenis. Naujasis albumas ir įprasmina tai, kas vyksta grupės gyvenime. „Humanz“. Animacija išlipo iš ekrano ir bent jau scenoje pirmą planą užleidžia muzikantams ir jų atliekamai muzikai. Nors jų scenoje keliolika (įskaitant gospelo chorą), nustebino nemažai naudojamas „playbackas“. Su projekcijomis nepersistengta. Jų pagrindą sudarė jau „gatavi“ vaizdo klipai, matyti internete arba per televiziją.
Koncertas prasidėjo kiek atsargiai, tarsi apšylant. Gal prie to prisidėjo ir tai, kad Pappo László sporto arena nebuvo pilnai užpildyta. Turiu pripažinti, kad naujausio albumo dainos, kurios skambėjo koncerte („Andromeda“, „Strobelite“, „Saturnz Barz“, „Sex Murder Party“) atlikime nuskambėjo įtaigiau už įrašą. Pradėję kūriniais iš pirmų trijų albumų „M1A1“, „Last Living Souls“, „Rhinestone Eyes“ muzikantai publikai pateikė ir pirmą hitą „Tomorrow Comes Today“.
Akimirka iš „Gorillaz“ pasirodymo Budapešte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Dar pirmoje koncerto pusėje programa nudžiugino nuostabiaisiais „19-2000“ ir „On Melancholy Hill“. Po jų publikai leidę atsipūsti naujomis dainomis, „Gorillaz“ pabaigai ištraukė sunkiausią savo artileriją, kuriai negali likti atsparūs jokie skepticizmo šarvai – „Stylo“ ir „Clint Eastwood“. Grupės pasirodymą scenoje papildė Zebra Katz ir „De La Soul“. Grupės sudėtyje įspūdingi gitaristai, nuo kurių sklido daug energijos. Gražių spalvų skambesiui suteikė gospelo choro pritariantys balsai.
Kaipgi be biso? Į sceną sugrįžę muzikantai publikai pateikė dar kelis naujesnius kūrinius ir senuosius hitus. Bisą pradėjo šio turo debiutas, pirmą kartą nuo 2010 metų gyvai atliktas kūrinys „Hong Kong“ iš kompiliacinio retų įrašų ir remiksų albumo „D-Sides“ (2007). Pasirodymą muzikantai vainikavo trimis albumo „Demon Days“ kūriniais, kuriuos labai mėgsta traukti į bisą – „Feel Good Inc.“ (su De La Soul), „Don’t Get Lost in Heaven“ ir titulinį „Demon Days“.
Akimirka iš „Gorillaz“ pasirodymo Budapešte (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Negaliu pasakyti, kad koncertas kažkuo nustebino, tačiau savo repertuare grupė turi tokių dainų, kurios įtrauks ir pateisins tam sugaištą laiką ir pinigus. Labiausiai teko liūdėti, kad šiame ture programoje vietos neatsirado vienam didžiausių jų hitų „Dare“ (ankstesniame ture jis skambėjo koncerte). Tai – kol kas vienintelis „Gorillaz“ singlas pasiekęs Nr. 1 gimtojoje Jungtinėje Karalystėje ir, kur kas svarbiau, didelis publikos favoritas koncertuose. Teks palaukti kito karto.
„Gorillaz“ šiuo metu flirtuoja su riba tarp animacijos personažų ir žmonių. Galima tik spėlioti kurlink grupė suks po „Humanz“. Toks jausmas, kad projektas priartėjo prie kryžkelės ir, tarsi „a-ha“ vaizdo klipo „Take on Me“ personažas už realybės veidrodžio, svarsto pasilikti animacijoje ar virsti žmogumi. Arba ir tai, ir tai – koncertuose gyvybės atsiranda vis daugiau, tačiau šią savaitę paskelbta, kad su animaciniais grupės personažais netrukus pasirodys televizijos serialas.
Bet kokiu atveju, laukti kito albumo bus smalsu. Suprantu, kad „Humanz“ reikės perklausyti dar kartą. Tuo per šias šventes ir užsiimsiu. Tik šį kartą jau kitomis ausimis.
