Lapkričio mėnesio albumai
Metams skaičiuojant paskutiniąsias dienas, o muzikos industrijos dalyviams dėliojant paskutinius 2016-ųjų štrichus, sulaukėme lapkričio. Tradiciškai muzikaliai itin derlingas mėnuo šiemet išliko ištikimas sau – dienos šviesą išvydo daug albumų, kuriuos būtina perklausyti ir (dažnu atveju) turėti savo fonotekoje. Tačiau kadangi pati manoMUZIKA susikūrė taisykles ir „apribojo“ apžvelgiamų albumų sąrašą (nes juk taip tiesiog įdomiau), pateikiame Jums lapkričio vertingiausius. Taip taip, dėmesingieji muzikos mylėtojai neabejotinai kelių albumų pasiges (ir netgi žinome kurių), tačiau tai – manoMUZIKOS prioritetas. Beje, labai džiugu, kad lapkričio „geriausiųjų“ sąraše galime rasti ir Lietuvos atlikėjų darbų.
Beje, vienas iš apžvelgiamų albumų pasirodė pačioje spalio pabaigoje (todėl „nespėjo” patekti į spalio apžvalgą). Dar vieną įrašą įtraukėme taip pat netikėtai – tai dar vasaros viduryje pasirodžiusi plokštelė, kurią,manome, Jūs tiesiog turėtumėte perklausyti (jeigu to dar nepadarėte). Savo ruožtu galime drąsiai teigti, kad dėl kažkokių nepaaiškinamų priežasčių manoMUZIKOJE mes apie ją kalbėjome labai nedaug…
Taigi, jūsų dėmesiui – manoMUZIKOS paskutinio rudens mėnesio albumai favoritai .
EMPIRE OF THE SUN „Two Vines“ (AUSTRALIJA)
Australijos synth pop duetas „Empire Of The Sun“ tapo žinomas 2008 m., pasauliui padovanojęs hitus „Walking on a Dream“ ir „We Are the People“. Spalvotais kostiumais ir melodinga elektronine muzika išgarsėjęs projektas buvo apsilankęs ir Lietuvoje – kadaise organizuotame festivalyje „Be2gether“ jie surengė visai neprastą pasirodymą.
Antro studijinio albumo reikėjo laukti 5 metus. Plokštelė „Ice On The Dune“ pasirodė 2013-aisiais, sulaukė teigiamų kritikų atsiliepimų ir savo muzika toliau šildė daugelio širdis.
Šių metų viduryje Luke‘o Steele‘o ir Nicko Litlemoore duetas pradėjo savo trečios plokštelės piarinę kampaniją. Pristatytos dainos „High And Low“ ir „To Her Door“ ir žingsnis po žingsnio didinamas informacijos srautas norom nenorom privertė ir vėl laukti australų synthpop atstovų darbo.
„Two Vines“ Europoje pasirodė pačioje spalio pabaigoje (o Europą pasiekė pirmą lapkričio savaitę). Albume grupės gerbėjai gali rasti kelias dainas, įrašytas drauge su kitais muzikantais. Kviestinių svečių sąraše – „Fleetwood Mac“ narys Lindsey Buckingham, anapilin iškeliavusio Prince grupės „Revolution“ narys Wendy Melvoin, kartu su Davidu Bowie albumą „Blackstar“ įrašinėję pianistas Hanry Hey ir bosistas Timas Lefebvre.
Ar reikia tikėtis kažko naujo ir inovatyvaus? Atsakymas paprastas – tikrai ne. Bet galbūt tai ir yra „Empire of the Sun“ stiprybė. Graži, stilinga ir itin melodinga muzika tikrai nenuvils grupės gerbėjų. Tai yra vienas iš tų albumų, kurių norisi klausytis vėl ir vėl. Todėl dueto fanai tikrai neliks nusivylę…
JONATHAN JOHANSSON „Love & Devotion” (ŠVEDIJA)
Švedas Jonathan Johansson manoMUZIKOS dėmesį pelnė dar 2011 metais, išleidęs neįtikėtiną albumą “Klagomuren”. Kai kuriems manoMUZIKOS autoriams šis įrašas iki šiol yra vienas didžiausių XXI a. muzikinių atradimų. Nuo išgirtojo “Klagomuren” praėjo penkeri metai, per kuriuos muzikantas pasauliui padovanojo EP, dar vieną pilną albumą “Lebensraum!” ir sukūrė muziką teatro pjesei. Tiesą sakant, visi šie įrašai – taip pat rimtai verti jūsų dėmesio. Kalbu, žinoma, ypač apie tuos žmones, kuriems arčiau širdies dream pop/synth pop žanrai.
Kad muzika neturi ribų ir sienų įrodo ne tik didžioji Islandijos muzikinės bendruomenės dalis, bet ir švedai. Jonathan Johansson tekstai – švedų kalba. Ir tai jo muziką paverčia dar įdomesne ir priimtinesne. Taip, muzikantas neatsižada idėjos išleisti plokštelę anglų kalba (vieną kitą dainą jo repertuare galima rasti jau dabar), tačiau pagrindinė jo kūryba ir toliau bus vystoma tik švediškai.
„Love & Devotion”- dar vienas skanus švediškas malonumas. Visai čia pat esančios šalies muzikos scena jau dabar užsiima gan tvirtas pozicijas muzikinės mados diktate. Kai tarp madas diktuojančių atsiranda ir Jonathan Johansson, pasidaro tiesiog labai džiugu. Rekomenduojame (su trimis šauktukais).
DEEPER UPPER „Mirrors“ (LIETUVA)
Apie roko grupę „Deeper Upper“ kalbėti galima labai daug. Vien faktas, kad 6 metus egzistuojantis kolektyvas tik dabar leidžia į gyvenimą savo debiutinį albumą, pasako labai daug. Grupė neskuba, dirbtinai negeneruoja idėjų ir, kas svarbiausia, išlaukia reikiamos akimirkos.
Sauliaus Baradinsko sukurtas klipas dainai „No regrets“ buvo rimta paraiška į įrašo laukimą. Tačiau didžiausia albumo komunikacijos pasirodymo razina tapo kūrinys „Mountain On My Shoulder“. Daina, gerbėjams pristatyta likus kelioms dienoms iki įrašo išleidimo, buvo tokia stipri, moderni ir netelpanti į jokius idėjinius rėmus, kad pasidarė akivaizdu, jog vienas laukiamiausių šių metų debiutų bus tikrai velniškai galingas.
Fizinis albumas „Mirrors” – smagi kolekcinė vertybė. Pavarčius jį rankoje supranti, kad grupei svarbus ne tik turinys, bet ir forma. Tai taip pat yra itin teigiama paraiška, leidžianti suvokti, kad „Deeper Upper“ į savo veiklą žiūri rimtai. Beje, albumo kopijų išleista tik 300, todėl tie, kurie savo diskografijas yra linkę papuošti raritetais, turėtų šį albumą tikrai įsigyti.
Ar galima sakyti, kad „Deeper Upper“ koncepcijoje užkoduota sėkmė? Ko gero ne. Tokio pobūdžio grupei sėkmę ant kabliuko pakabinti gali tik ilgas ir nuoseklus darbas. Akivaizdu tik viena: turinį sėkmės paieškoms grupė tikrai turi, todėl belieka pasistengti padaryti taip, kad turinys pasiektų kuo daugiau širdžių ir ausų. Ir šiuo atveju kalbu ne tik apie Lietuvą.
manoMUZIKOS nuomone, „Deeper Upper” albumas „Mirrors” – tai vienas įdomiausių, laukiamiausių ir kartu sėkmingiausių šių metų debiutų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse..
THE TEMPER TRAP „Thick As Thieves“ (AUSTRALIJA)
Nepaisant to, kad Australijos rokeriai „The Temper Trap“ pasaulyje vis dar geriausiai atpažįstami iš debiutinio, dar 2009 metais išleisto albumo dainų (tokių, kaip „Sweet Disposition“ ar „Love Lost“), po trejų metų pasirodęs antrasis grupės LP buvo gerokai sėkmingesnis. Jis pasiekė Australijos albumų topo viršūnę, o Didžiojoje Britanijoje pateko tarp 100 geriausių.
Dar šių metų vasarą pasirodęs „Thick As Thieves“ – muzikine prasme nedaug skiriasi nuo pirmųjų dviejų įrašų. Grupės „U2“ kūrybą primenantys priedainiai ir elektrinės gitaros variacijos („The Temper Trap“ lyderis niekada neslėpė meilės šiems Airijos roko dievams), melodingi priedainiai ir stadionams puikiai tinkantys garsai – visa tai leidžia albumui tikėtis didelės sėkmės. Ne veltui įrašas grupės gimtinėje debiutavo ant aukščiausio laiptelio.
Tačiau nors albumo ir „suklausėme“ su užtikrintu malonumu, perklausę jį grįžome į 2009-uosius ir su pasimėgavimu „suvalgėme“ senuosius geruosius „Temper Trap‘us“.
Albumas nepretenduoja tapti metų šedevru, tačiau tiems, kas mėgsta australų muzika, „Thick & Thieves” taip pat tikrai turėtų patikti.
LEMON JOY “Wilkommen” (LIETUVA)
Sostinės duetas „Lemon Joy“, ko gero, yra viena iš nedaugelio lietuviškų grupių, kurios, kad ir ką beišleistų, bus perkamos, mylimos ir klausomos. Smagu, kad šiuo „neliečiamųjų“ statusų Igoris Kofas nesinaudoja ir pristatydamas savo kūrybos vaisius, juos įpakuoja į darnią, gražią ir kokybišką visumą.
„Lemon Joy“ albumų pasirodymai Lietuvoje itin reti. Tačiau dienos šviesą išvystantys jų darbai – tikra šventė nuo 1994 metų egzistuojančio dueto gerbėjams.
„Willkommen“ – ištikimybės ir tęstinumo simbolis. Ištikimybės sau, savo muzikai ir pačiam tyriausiam synth pop žanrui. Tęstinumo – žinoma, kad savo pradėtiems darbams. Šis albumas išpildo visus grupės gerbėjų lūkesčius – jame savo dainą atras visi tie, kas augo, brendo ir bujojo su vilniečių muzika. Atmetus bandymus pirmus ketverius metus kurti roko muziką, Lemonai gali didžiuotis turėdami savo unikalų ir vienintelį prekinį ženklą – vos išgirdus pirmuosius akordus jų nesumaišysi su niekuo kitu.
Perklausius „Willkommen“ norisi atsikvėpti ir ištarti vienintelę frazę: kaip gera žinoti, kad Lietuvoje yra „Lemon Joy“ – vieninteliai tokie ir nepakartojami.
Ko gero ilgalaikiškumas ir ištikimybė savo idėjoms bei kuriamai muzikai ir yra geriausias įrodymas, kad „Lemon Joy“ yra tas kolektyvas, kuriuo tiesiog neįmanoma nesižavėti.
MATTHEW AND THE ATLAS „Temple“ (JUNGTINĖ KARALYSTĖ)
Taip, tai dar vienas pop roko kolektyvas iš Didžiosios Britanijos. Taip, tai dar viena grupė, kuri roko mekoje augo ir brendo neįtikėtinai muzikalioje aplinkoje. Taip, tai galbūt ir neįnoringa muzika. Bet… Bet tai yra dar vienas kolektyvas, kurio, mėgstantys tokias grupes kaip „To Kill A King“, „Clock Opera“, „National“ ar „Dry The River“ tiesiog negali neišgirsti.
Melodingos ir už širdies griebiančios dainos gali tapti besibaigiančio rudens kelrodžiu dažnam į sentimentus linkstančiam muzikos mylėtojui.
„Temple“ – antras studijinis britų albumas. Jis pasirodo praėjus dviems metams po debiutinio „Other Rivers“ išleidimo ir, lyginant su pirmuoju, yra gerokai brandesnis, tvirtesnis ir jaukesnis. Todėl įvertindami kokybinį „Matthew And The Atlas“ žingsnį pirmyn ir besimėgaudami lapkričio žvarbą šildančiais grupės kūriniais, primygtinai rekomenduojame šį gražų įrašą perklausyti visiems tokią muziką mėgstantiems žmonėms.
FREAKS ON FLOOR „Waves“ (LIETUVA)
Prieš grupei „Freaks On Floor“ žengiant į sostinės menų fabriko „LOFTAS“ sceną, kažkurio interneto portalo komentarų skiltyje radau muzikos „žinovo“ teoriją apie tai, kaip Fryksai mėgdžioja „Kings Of Leon“. „Jaručio balsas kaip Calebo, o lietuviai netgi naujo albumo pavadinimą „nukosėjo“ nuo amerikiečių – pirmieji savo šių metų albumą pavadino „WALLS“, o „Fryksai“, sekdami jų pėdomis, pavadino „Waves“ – taip buvo rašoma minėtame komentare. O mes, nors ir pripažįstame, kad „Sex On Fire“ koverį Justinas Jarutis traukia tikrai neįtikėtinai gerai, leistis į sąmokslo teorijas tikrai nežadame.
Albumo „Waves“ labai laukėme. Ir laukėme ne tik mes, bet ir nemaža dalis roką mylinčių Lietuvos žmonių. Laukimo akimirkas dar labiau kurstė ir „Vilnius Temperature“ nufilmuotas Fryksų trumpas pasirodymas atliekant kūrinį „Body & Soul”.
Kad lietuvaičiai mėgsta tokias grupes kaip „Foo Figherts“ ar „Kings Of Leon“, ko gero, menka paslaptis. Ir tai, kad ši muzika atsispindi dueto kūryboje, bent jau manoMUZIKOS nuomone, tikrai nėra blogai. Todėl drąsiai tvirtiname, kad „Waves“ yra vienas iš tų albumų kuriuo galėtų didžiuotis bet kuri muzikos scena. Džiugu, kad Lietuvoje turime „Freaks On Floor“. Dar labiau džiugu yra tai, kad likus vos mėnesiui iki Kalėdų jie mums padavė tokio roko dozę, kurios turėtų užtekti ilgam.
LAMBCHOP „Flotus” (JAV)
„Lambchop” yra viena iš tų grupių, kurios geriausia klausytis tada, kai už lango lyja, niūru ir norisi šilumos. Šiltas, lyriškas, ramus ir itin melodingas Nešvilio grupės kūrybinis polėkis melancholijos mylėtojų abejingų nepalieka jau daugiau kaip 26 metus. Egzistencijos pradžioje „Posterchild” vardu prisistatinėjęs kolektyvas šį žvarbų lapkritį pristato jau 12 savo studijinį įrašą.
Albumas „Flotus” (kurio akronimas reiškia „For Love Often Turns Us Still”) dienos šviesą išvydo praėjus kiek daugiau nei 4 metams nuo paskutinio Kurto Wagnerio ir draugų albumo „Mr. M”. Kuo skiriasi šiandieninė „Lambchop” melancholija nuo įprastosios? Praktiškai niekuo. Išskyrus galbūt tuo, kad šiandieninėje amerikiečių muzikoje galima atrasti kiek daugiau elektroninių garsų. Ir tie garsai svajingai Nešvilio grupės lyrikai priduoda taip smagiai skambančio netikėto prieskonio.
„Flotus” – tai paminklas lyrikai. Tai albumas svajotojams, svajojantiems ir tiesiog mėgstantiems pasinerti į šiltą ir svajingą melancholiją.
METALLICA „Hardwired…to Self-Destruct” (JAV)
Naujausias Kalifornijos rokerių albumas – jau dešimtasis grupės diskografijoje. Ir netgi nepaisant to, kad pasirodžius šiam albumui senieji ir jaunieji „Metallica” gerbėjai stojo į dvi skirtingas stovyklas (pirmieji kalbėjo, kad Jameso Hetfieldo grupė išsisėmė, antrieji – priešingai – savo kūnu ir siela gynė hito „Nothing Else Matters” kūrėjų darbą), abejingų dešimtai grupės plokštelei, regis, neliko. Likus 48 valandoms iki albumo pasirodymo „Metallica” savo tinklalapyje pradėjo skelbti visus kūrinius (ir jų vaizdo klipus) taip dar labiau pasėdama laukimo sėklą.
„Hardwired…to Self-Destruct” pasirodė po 8 metų pertraukos (paskutinis grupės įrašas – plokštelė „Death Magnetic” parduotuvių lentynose buvo padėta 2008-aisiais). Ir tai yra didžiausias laiko tarpas tarp dviejų kolektyvo albumų per visą grupės gyvavimo istoriją.
Verta paminėti, kad jau pirmąją savo pasirodymo savaitę dešimtasis grupės įrašas pasiekė aukščiausią perkamiausių albumų sąrašo poziciją net 11 šalių (šalių sąraše – Australija, Švedija, Norvegija, Belgija, Vokietija ir Suomija). Jungtinėje Karalystėje albumas pakilo iki 2 vietos.
Taigi, po 8 metų pertraukos grupės gerbėjai turi pagrįstą progą džiaugtis. Vis rečiau pasirodanti „Metallica” kūryba ant kalėdinės eglutės pakabino nemažai pozityvo, todėl ieškantiems geros kalėdinės dovanos grupė tiesiog numetė „visiems atvejams” tinkančią idėją – padovanokite roko gerbėjams naują amerikiečių vinilą ir tikrai neapsiriksite.
