Penktadienį manoMUZIKĄ sudrebino žinia apie naują „Fink” singlą ir vasarą pasirodysiantį albumą. O šiandien pasirodė dar galingesnė naujiena. Jau šį rudenį, spalio 10 d. menų fabrike „LOFTAS” įvyks ketvirtasis „Fink” koncertas Lietuvoje! Pasirodymas mūsų šalyje yra įtrauktas į oficialias grupės gastroles, kuriose „Fink“ pristatys liepos 5 d. pasirodysiantį naują albumą „Beauty In Your Wake“.
Neabejotinai šis koncertas bus tikrai įspūdingas, nes koncertinėms gastrolėms besiruošiančios grupės naujasis albumas „Beauty In Your Wake“ buvo įrašytas Zenoro kaimo bažnyčioje Vakarų Kornvalyje (Didžiojoje Britanijoje). Naujų dainų įrašai vyko 2023-ųjų metų spalio mėnesį.
Vieša prekyba bilietais į „Fink“ koncertą Vilniuje prasidės jau šį penktadienį (balandžio 5 d.) 10 val. ryto – juos bus galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internete ČIA.
Ar laukėte naujienų iš „Fink”? Mes taip pat. Labai. Ir sulaukėme. Mūsų labai mylimas atlikėjas dalinasi nauju singlu „What Would You Call Yourself” iš naujojo albumo. Naujasis įrašas pasirodys jau liepos 5 d. ir vadinsis „Beauty In Your Wake”. Nekantraujame sulaukti daugiau melodijų!
Praėjusių metų balandį Lietuvoje itin mylimas britų atlikėjas FINK ir „LowSwing Records“ prodiuseris Guy Sternbergas susitiko drauge įrašyti ypatingą muzikinę sesiją.
Per 2 dienas kartu su svajonių muzikantų grupe, kurią sudarė fenomenalus bosistas Timas Lefebvre’as (labiausiai žinomas iš Davido Bowie albumo „Black Star“) ir būgnininkas Earlas Harvinas („Tindersticks”, Seal, Jeff Beck) įrašė keletą mėgstamiausių FINK lyderio Fino Greenalo kūrinių iš Davido Bowie ir „The Smiths” repertuaro bei kelias Guy’aus Sternbergo prodiusuotas dainas „iš „Soundgarden” ir „Little Feat” sąrašo.
Šis unikalus įrašas, sukurtas garsiojoje Londono „Air Studios”, įšleistas 33RPM 140gr įrašuose bendradarbiaujant su pirmaujančiu HiFi gamintoju Brinkmann Audio.
Tiems, kurie nori pajusti kaip skamba naujasis įrašas – viršuje legendinės „Soundgarden” dainos „Black Hole Sun” koveris.
Grupės “Fink” Lietuvos melomanams pristatinėti nereikia. Ne kartą viešėję sostinėje, britai čia yra subūrę didelę nuoširdžių ir jų muziką ypatingai mylinčių gerbėjų būrį. Todėl neverta stebėtis, kad kai renginių organizatoriai nori šio atlikėjo pasirodymą surengti Lietuvoje – grupės siela Finas Greenallas tiesiog negali pasakyti ne.
“Niekada netikėjau, kad Lietuvoje galiu turėti tiek gerbėjų. Visada malonu čia sugrįžti. Žaviuosi Lietuva kaip šalimi, kuri sugebėjo nueiti tokį įspūdingą kelią vos prieš 30 metų išsivadavusi iš okupacinių pančių”, – sakė Finas, pridūręs, jog čia jaučiasi kaip namuose.
Tiesa, kur jo tikrieji namai – taip pat neaišku, mat muzikantas yra iš Konvalio miestelio Anglijoje, tačiau pastaruoju metu persikėlė gyventi į Berlyną. Čia jis augina dvejų metų dukrą (kuri, beje, šventė gimtadienį jo viešnagės sostinėje metu), dėsto muzikos akademijoje ir… žinoma, kuria.
“Fink” diskografijoje – 10 studijinių albumų. Didysis muzikinis kelias, be jokios abejonės prasidėjo tada, kai pasaulį išvydo albumas “Sort of Revolution”. Tai buvo 4-asis jų įrašas, o titulinė plokštelės daina pradėjo burti ištikimų gerbėjų kariuomenę. Iki šiol “Fink” pasirodymus surengė visuose žemynuose. Geografija yra tikrai labai plati – nuo Pietų Afrikos iki Indijos, nuo Kinijos iki Brazilijos.
Nuotr. S. Lukoševičius
Fino Greenallo muziką apibūdinti nėra lengva. Joje galima rasti ir bliuzo, ir roko motyvų. Tačiau kad ir ką kas besakytų, melodinga, svajinga ir graži jų kūryba nepalieka abejingų. Su “Fink” yra taip, kaip kadaise Lietuvoje transliuotoje reklamoje – “kartą paragavęs negali sustot”.
Tiesa, vienas albumas “Fink” istorijoje grupės gerbėjams iki šiol yra ypatingas. Tai 2013-aisiai išleista plokštelė, įrašytas drauge su Karališkuoju Nyderlandų orkestru, kuriame – 6 grupės kūriniai įvilkti į simfoninį rūbą. Kalbėdamas apie tą koncertą Finas interviu manoMUZIKAI tąkart sakė: Tai buvo nuostabus koncertas, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tuo metu labai gerai jaučiausi. Slėgė didelė įtampa. Viso koncerto metu neapleido mintis “taigi aš scenoje su orkestru, turiu pasirodyti kaip įmanoma geriau”.
“Deja, šiai programai vėl tapti realybe yra gan sudėtinga. Su orkestrais reikia tartis taip anksti, kad suderinti abiems pusėms tinkamus laikus praktiškai neįmanoma. Ant scenos tokio pobūdžio koncerte groja nebe penki ar šeši žmonės, o dešimtys ar net šimtai įvairių muzikantų”, – 2014 metais prieš koncertą Varšuvoje manoMUZIKAI sake F. Greenallas.
Nuotr. J. Suslavičiūtė
Apie „Fink“ koncertą su orkestru po 2013-ųjų svajojo daugelis grupės gerbėjų. Apie tai buvo diskutuota galybėje forumų, to maldavo gerbėjai komentaruose po grupės įrašais. Tačiau nieko panašaus neįvyko… Iki 2023-ųjų.
„Fink“ tapo vienomis svarbiausių Vilniaus festivalio „Midsummer Vilnius“ žvaigždžių, o čia išsipildė daugelio grupės gerbėjų ilgai puoselėta svajonė – pamatyti ir išgirsti mėgstamas grupės dainas simfoniniu pavidalu. Taigi, Valdovų rūmų kieme – pagrindinėje festivalio scenoje šiltą Liepos 21-osios vakarą karaliavo Finas Greenallas drauge su Modestu Pitrėnu ir jo vadovaujamu kameriniu orkestru.
Iš trylikos Vilniuje nuskambėjusių grupės dainų – tik penkios buvo tos, kurias „Fink“ įrašinėjo Nyderlanduose. Tačiau verta paminėti dar ir tai, kad šįkart visos simfoninės aranžuotės buvo naujos. Ir jas visas sukūrė Lietuvoje puikiai žinomas vardas Jievaras Jasinskis.
Sausakimšas Valdovų rūmų kiemas mėgavosi kiekvienu nuo scenos sklindančiu garsu. O programoje buvo visko – nuo žymiojo „Sort of Revolution“ iki ne viename kino filme (o ypač juostoje „Collateral Beauty“ su Willu Smithu) skambėjusio „Looking Too Closely“, nuo titulinės 2011-ųjų metų albumo „Perfect Darkness“ dainos iki tame pačiame įrašę esančios pasakiškai jautrios baladės „Yesterday Was Hard on All of Us“; nuo svajingojo „Berlin Sunrise“ ar paties muzikanto itin mylimo „Wheels“ iki pagrindinę koncerto dalį užbaigusio ištaškančio „This is the Thing“.
Nuotr. S. Lukoševičius
Apskritai „Fink“ muzika, atlikta su simfoniniu orkestru įgauna dar daugiau gylio, dar daugiau spalvų. Ji tarytum paskandina klausytoją svajonėse ir polėkyje, mintyse ir savirefleksijoje. Kartais (ypatingai skambant tokioms dainoms kaip „Berlin Sunrise“ ar „Looking too Closely“) gerklėje įstrigdavo gumulas, mat būdavo taip jautru ir trapu, kad papildomas garsas iš šalies, regis, galėdavo sužlugdyti akimirkos grožį. O kartais (užgrojus „Cracks Appear“ ar „This is the Thing“) pasijusdavome taip, tarytum esame gerame roko koncerte, kur norisi atsistojus ir iškėlus rankas į viršų judėti į taktą.
Tokia yra „Fink“ muzika. Įvairi. Kartais nenuspėjama. Retsykiais pasakiškai liūdna. Kartais depresyvi. O kartais tiesiog neįtikėtinai svajinga ir jautri. Tačiau ją vienija svarbiausias bruožas – ji įsiskverbia iki pat širdies gelmių.
Kita vertus, visa Fino kūryba – toli gražu ne lengvo masinio vartojimo produktas. Jo muziką neužtenka girdėti. Jos reikia klausytis. Tai nėra foninė muzika. Kartu, tai yra kūryba, kuri nebūtinai „užkabins“ iš pirmo karto. Ji – kaip geras vynas. Kuo ilgiau brandini, kuo labiau pratiniesi, kuo labiau giliniesi – tuo ji tampa geresnė. Skanesnė. Gilesnė.
Simfoniniai Finkai turi dar kitokį prieskonį. Savotiškai keista, kai gitara, kuri yra dominuojantis instrumentas grupės kūryboje, šiuo atveju tarytum nugrimzta į antrą planą. Ar jos labai stipriai trūko? Ko gero ne, nes simfoninis rūbas „Fink“ kūrybai beprotiškai tinka. Jis tik dar labiau išplečia hito „Looking too Cloesly“ kūrėjų muzikos ribas. Ir, žinoma, galias.
Nuotr. S. Lukoevičiu
Taigi, valdovų rūmų kieme šį liepos penktadienį karaliavo skvarbi ir jautri simfoninė „Fink“ pasaka. Pasaka, kuria negali netikėti. Pasaka, kuri neleidžia abejoti. Pasaka, kuri paskandina svajose ir išneša į visiškai kitokią realybę.
Man šis koncertas – jau 13-asis „Fink“ pasirodymas. Mačiau juos ne tik Vilniuje ar Varšuvoje. Važiavau į įvairius Europos miestus klausytis jų muzikos. Tačiau turiu prisipažinti, kad šis tryliktas kartas man buvo ypatingas. Aš pirmą kartą gyvai išgirdau „Fink“ su orkestru. Ir tai padariau savo mylimiausiame mieste. Esu laimingas, kad mano mėgstamiausias atlikėjas ir mano mylimiausias miestas taip stipriai sulipo, kad šio pasirodymo atsiminimus ir atgarsius dar ilgai nešiosiuosi su savimi.
Gailėkitės, kas nebuvote, nes vargu ar dar kada nors turėsime progą tai išvysti ir taip išgirsti.
Kad šis koncertas buvo svarbus ir pačiam Finui įrodo ir faktas, kad jo į Vilnių pasiklausyti atvyko ir paties atlikėjo tėvai.
Net neabejoju, kad jie mėgavosi kiekviena šio koncerto akimirka…Kiekviena renginio akimirka mėgavomės ir mes – grupės, kurią taip beprotiškai mylime – gerbėjai.
Jau rytoj, penktadienį, Vilniaus širdyje – Valdovų rūmų kieme įvyks mūsų šalyje itin mėgstamos britų grupės „Fink” pasirodymas su Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru. Tai bus antras kartas grupės istorijoje, kuomet jų kūriniai skambės įvilkti į kitokį – simfoninį rūbą.
Pirmą kartą Fino Greenallo muzika su orkestru skambėjo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tąkart grupė koncertavo drauge su Karališkuoju Nyderlandų orkestru. Tiesa, tada buvo atlikti viso labo 6 kūriniai, tačiau atgarsis buvo nemenkas – kitaip suskambę „Perfec Darkness” ar „Yesterday Was Hard On All Of Us” grupės gerbėjų buvo itin mylimi, klausomi ir liaupsinami.
Finas kadaise yra prisipažinęs, kad tas kartas su orkestru greičiausiai bus ir paskutinis, nes pasiruošti tokiam koncertui užtrunka ypatingai ilgai ir kainuoja beprotiškai daug pastangų. Ir nepaisant to, kad muzikantui jau ne kartą buvo siūlyta atlikti orkestrinę programą, jis visada atsisakydavo.
Nuotr. Gabrielius Jauniškis
Tačiau po ilgų įkalbinėjimų festivalio „Midsummer Vilnius” rengėjams pavyko įtikinti muzikantą dar vienai simfoninei avantiūrai. Šįkart programoje – vien tik „Fink” muzika, kurioje, kurios dainų sąraše grupės gerbėjai išgirs puikiai pažįstamus kūrinius. Galime atskleisti, jog koncerte rytoj tikrai nuskambės „Looking Too Closely”, „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Sort of Revolution”, „Perfect Darkness” ir kiti kūriniai, dėl kurių šių britų muziką pamilo šimtai tūkstančių žmonių visame pasaulyje. Beje, įdomu ir tai, jog visas „Fink” kūrinių aranžuotes sukūrė mūsų šalies muzikos talentas Jievaras Jasinskis
Finas į Lietuvą iš Berlyno atvyko trečiadienį. Apžiūrėjęs koncerto erdvę, jis neslėpė susižavėjimo istorine Vilniaus vieta ir prisipažino ypatingai laukiantis šio pasirodymo. Pasak jo, tai bus didžiulis iššūkis ne tik jam, bet ir Lietuvos kameriniam orkestrui, mat didžioji koncerte skambėsiančių kūrinių dalis – dar niekada nebuvo atlikti taip, kaip skambės sostinėje.
Visą ketvirtadienį praleidęs repeticijų salėje, Finas teigė, jog šis pasirodymas bus ypatingas. Ne kartą koncertavęs Lietuvoje, muzikantas prisipažino, jog mėgaujasi ne tik buvimu mūsų šalyje, bet ir mūsų šalies publika, kuri, jo manymu, yra išskirtinė. „Niekada netikėjau, kad galiu turėti tiek fanų Lietuvoje. Tai – nuostabu. Kaskart atvažiuodamas čia jaučiuosi praktiškai kaip namie”, – sakė muzikantas.
Atlikėjas ne tik spėjo pamatyti Vilniaus senamiesti, bet ir paragauti tradicinių mūsų virtuvės patiekalų, nusifotografuoti su sostinės gatvėse jį atpažinusiais gerbėjais ir dar kartą įsitikinti, kokia nuostabi yra Lietuva.
Į „Fink” ir Lietuvos Kamerinio orkestro pasirodymą liko viso labo keletas bilietų. Paskutinių jų ieškokite ČIA.
Kai 2013-aisiais dienos šviesą išvydo „Fink” ir Karališkojo orkestro iš Nyderlandų įrašytas bendras albumas, daugelis grupės gerbėjų aiktelėjo iš netikėtumo. Iki tol niekas negalėjo tikėtis, kad britų bliuzo ir roko meistrų muzika gali skambėti taip… švelniai ir lyriškai. Nuo tos akimirkos nemaža dalis hito „Looking Too Closely” kūrėjų fanų paslapčia vylėsi, kad ši programa kada nors nuskambės jų šalyje.
Laimei, šioms svajonėms išsipildyti buvo lemta svajojantiems Lietuvoje. Liepos 21-ąją jie karaliaus Valdovų rūmų Didžiajame kieme. Ir tai „Fink” darys ne vieni, o kartu su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos kameriniu orkestru (LKO).
Mes jau girdėjome kaip nuostabiai gali skambėti orkestrinėje aplinkoje tokios „Fink” dainos kaip „Perfect Darkness”, „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Sort Of Revolution” ir kitos. Dabar turėsime dar vieną progą įsitikinti. Tik šįkart – jau gyvai. Negana to, neabejotinai šių dainų sąrašą papildys ir dainos, kurias Finas Greenalas ir kompanija įrašė po 2013-ųjų (o jų gretose – tokios kompozicijos kaip „Looking Too Closely”, „Not Everything Was Better In The Past” ir kitos).
Orkestrinis „Fink” pasirodymas sostinės valdovų rūmų kieme taps festivalio „Midsummer Vilnius” uždarymo renginiu.
Pirmųjų bilietų, kurie neabejotinai gali tapti gražiausia kalėdine dovana, jau dabar galite ieškoti ČIA.
Kaip ir kiekvieno mėnesį – albumų rekomendacijos iš manoMUZIKA.lt komandos. Šį mėnesį, orams atvėsus ir atėjus tamsesniam metų laikui, norisi daugiau muzikos ir nejučia linkstam prie ramesnesnės, melancholiškos ar tamsesnės… Šio mėnesio rekomendacijas pradedame nuo manoMUZIKA.lt kolektyvo labai mėgstamo kūrėjo Fink naujo darbo – „IIUII (It Isn’t Until It Is)“. Jas tęsiame su neįprastai lyrišku ir ramiu „Deafheaven“ albumu, bei melodingu ir švelniu „Angus & Julia Stone“ skambesiu, o pabaigai – „The Killers“ sugrįžimas „prie šaknų“ bei tamsios jaunos lietuvių grupės „Akli“ refleksijos.
FINK – IIUII (It Isn’t Until It Is)
Portalo manoMUZIKA.lt kolektyvo narių skonis – ganėtinai įvairus. Kažkam stoner-doom metalas yra muzika, o kažkam – siaubingas triukšmas. Kažkam lyriškos baladės yra nepakartojamos, o kažkam – nuobodybių nuobodybė. Na, bet jei ir yra vienas dalykas, dėl kurio visi sutariame be išlygų, tai faktas, jog Fink yra beprotiškai fantastiška grupė. Neįsivaizduojame tokios situacijos, kad mums imtų ir tiesiog nepatiktų naujas Fink albumas. Vieni patinka labiau, kiti gal mažiau, bet kalbant apie Fink, pripažįstame, jog objektyvūs išlikti negalime. Todėl absoliučiai nieko nuostabaus, kad naująjį Fin Greenall ir jo grupės darbą pristatome tarp dėmesio vertų rugpjūčio mėnesio naujienų.
Tiesa, albumą „IIUII (It Isn’t Until It Is)“ naujiena pavadinti gal ir nėra itin tikslu. Šis albumas – naujai įrašytų geriausių Fink dainų rinkinys. Bet „rinkiniu“ šį grožį pavadinti irgi neapsiverčia liežuvis. „IIUII“ – kažkas panašaus į šių metų gegužę pasirodžiusį Moby albumą „Reprise“. Albume skamba žymiausi per visą muzikinę karjerą sukurti Fink kūriniai, bet įrašyti jie yra visiškai naujai.
Ar esate buvę Fink koncerte? Jis jau ne kartą yra viešėjęs Lietuvoje. Prisiminkite kaip skambėjo jo dainos gyvai. Kūriniai iš ankstyvųjų Fink albumų „Biscuits for Breakfast“ ar „Sort of Revolution“ šiandien gyvai skamba sodriau, tvirčiau, išraiškingiau. Jie, kartu su naujesniais Fink kūriniais susilieja į tą nuostabią visumą, kuri tiesiog užburia, kelia sunkiai paaiškinamą ilgesį ir nostalgiją prabėgusiam laikui. Būtent šį žavingą, gilų skambesį jūs ir išgirsite naujajame albume. Sakome „albume“, o ne „rinkinyje“, nes „IIUII“ vis dėl to yra albumas. Tai – stipriausių Fink kūrinių retrospektyva, į kurią galime pažvelgti per šiandieninę, patirties kupiną grupės skambesio prizmę. Seni kūriniai čia įgauna daugiau spalvų, o naujesni – puikiai papildo senuosius.
Galime ilgai ir nuobodžiai kalbėti apie tai, kokias dainas rasite šiame albume, kokių dainų mums dar trūko ir kaip norime vėl (ir vėl, ir vėl) sudalyvauti Fink koncerte. Bet pasakysime tik tiek – jei jūs norite įsigyti tik vieną Fink albumą, bet nežinote kurį ir nenorite apsigauti – įsigykite šį. Čia rasite viską, kas mus Fink kūryboje taip žavi.
DEAFHEAVEN – INFINITE GRANITE
Iš San Francisko kilusi eksperimentinio metalo grupė „Deafheaven“ savo muzikoje perpina įvairius stilius ir kitų muzikantų įtakas – nuo black metal iki post-rock ir shoegaze motyvų. Šis kolektyvas gan greitai tapo viena iš labiausiai patrauklių šio laikmečio Amerikos metalo grupių.
Greičiausiai būtent dėl šių savybių „Deafheaven“ mane taip patraukė. Prieš kurį laiką absoliučiai pakerėjo 2018-ųjų studijinis albumas „Ordinary Corrupt Human Love” bei 2013-ųjų „Sunbather”. Garsėjantys rifai, screamo tipo vokalas ir nenumaldomas intensyvumas šiuose albumuose pritraukė net ir tuos klausytojus, kurie nėra juodojo metalo gerbėjai.
O kaip su naujausiuoju įrašu „Infinite Granite”? Jis neįprastai ramus, lyriškas, gausus shoegaze stiliaus motyvų. O kur jame juodmetaliui ir ankstesniems grupės albumams būdingas scream’as? Kur sunkūs akordai?
Jie yra, tik jų reikia paieškoti ir išlaukti. Daina „Great Mass Color” šiuo aspektu buvo atgaiva mano sunkaus skambesio ištroškusioms ausims. „Metališkesnių” gitaros partijų išgirsite ir kūrinyje „The Gnashing” ar „Mombasa”. Likusios dainos labiau primena dream-pop grupės įrašą su shoegaze motyvais. Turiu pripažinti, kad, jei nežinočiau, ko klausausi, galbūt nė nepasakyčiau, jog tai tie patys „Deafheaven“.
Smagu, jog šie muzikantai nesėdi vietoje ir ieško kūrybinių naujovių. Visgi klausantis didžiosios dalies dainų apima nuobodulys. Jei „Infinite Granite“ būtų dream-pop stilių grojančios grupės debiutas, tai būtų gan įspūdingas albumas. Tačiau žinant „Deafheaven“ istoriją, jų naujausias darbas atrodo kaip daugeliui kitų grupių būdinga transformacija į švelnesnį skambesį.
ANGUS &JULIASTONE – LIFE IS STRANGE
Brolio ir sesers duetas iš Australijos „Angus & Julia Stone“ sugrįžo po keturių metų pertraukos ir išleido albumą „Life Is Strange“. Per tuos keturis metus giminaičiai nesėdėjo rankų sudėję, o dirbo prie savo solinių projektų. Angusas „Dope Lemon“ vardu 2019 metais pristatė albumą „Smooth Big Cat“, o Julia dar šiais metais pavasarį pristatė savo trečiąjį albumą „Sixty Summers“. Tačiau ar giminystės ryšiai, ar užsakymas iš video žaidimų gamintojų (albumas „Life Is Strange“ yra garso takelis video žaidimui) vėl subūrė duetą naujam įrašui.
Naujasis diskas nieko per daug nenustebins. Tiems, kam patinka „Angus & Julia Stone“ muzika, šis albumas taip pat labai patiks. Kam jie per daug lyriški ar vienodi, šis naujasis įrašas gali pasirodyti toks pats, kaip ir seniau išleisti. Melodingas, švelnus, ramus, su nuostabiu Julios vokalu ir Anguso balso papildymais. Muzika buvo įrašinėjama skirtingose vietovėse – Anguso fermoje Kolorado valstijoje ir Neilo Finno studijoje Oklande. Viena iš dvylikos „Life Is Strange“ dainų – „Blue“ – yra senos, 2014 metais išleistos, „Angus & Julia Stone“ dainos „Main Street“ interpretacija.
„Man labai patinka šis albumas, nes tai yra miksas seno ir naujo“, – yra pasakiusi Julia Stone pranešime spaudai. Nieko keisto, juk mums šis albumas ir pasirodė, kaip tęsinys senosios „Angus & Julia Stone“ kūrybos. O gal tik mums taip atrodo? Išgirskite ir įvertinkite patys.
THE KILLERS – PRESSURE MASHINE
Kažkada juos ne veltui maišydavo su britiškos muzikos scenos atstovais. Kažkada jie buvo vieni tikro europietiško indie roko vėliavnėšių. Kažkada jie „rovė stogą“ su tokiais kūriniais kaip „Mr. Brightside“, „All the Things That I‘ve Done“, „Somebody Told Me“ „When You Were Young“ ar „Read My Mind“. Kažkada jie į pasaulį paleido du nuostabius albumus: „Hot Fuss“ (2004 m.) ir „Sam‘s Town“ (2006 m.). Taip galvodavo senieji „The Killers“ gerbėjai, kuriems šio tūkstantmečio pradžioje laisvas indie rokas ir grupės pavadinimas buvo neatsiejamos sąvokos.
Ir vis dėlto, nepaisant to, kad Brandono Flowerso kolektyvas pavergė Europos roko mylėtojų širdis, jiems to buvo negana. JAV rinkai užkariauti griežtesnio gitarinio roko nepakako, todėl pastarieji 14 metų buvo dedikuoti gerokai lengvesnei, paprastesnei ir kur kas mažiau gitarų skambesio savyje turinčiai pop muzikai.
Senieji „žudikų“ fanai nustojo tikėtis „grįžimo prie šaknų“, o nauja „žudikų karta“ mėgavosi lengvesniais muzikos vėjais Las Vegaso „rokerių“ kūryboje. Ir netgi nepaisant to, kad „Spotify“ populiariausiųjų sąrašuose visąlaik karaliavo senosios dainos, B. Flowersas ir co. toliau nuosekliai judėjo gan saldžios pop muzikos vandenyno ištakų link.
Rugpjūtį pasirodęs naujas „The Killers“ albumas „Pressure Machine“ – maloni staigmena seniesiems „žudikų“ gerbėjams. Kur kas daugiau gitarų. Kur kas daugiau maišto. Kur kas daugiau tų senųjų „Killers‘ų“, kurie iš proto varė tuomet itin populiarios roko muzikos scenos mylėtojų gretas.
Muzikos forumuose ir toliau netyla ginčai, kas geriau – „senieji“ ar „naujieji žudikai“. Ir visgi mums, seniesiems „The Killers“ fanams, teigti gan lengva: pirmą kartą per pastaruosius 12 metų Las Vegaso rokeriai sugrįžo prie to, dėl ko mes juos taip mylėjome. Ilgą laiką galvojome, kad neturėsime progos to pasakyti, bet vis dėlto: „The Killers“ su „Pressure Machine“ ir vėl yra ta grupė, kurią mes įsimylėjome (iš pirmo žvilgsnio) ir dėl kurios ėjome iš proto ne tik savaitgalio „baliukuose“, bet ir kasdienėje erdvėje.
Visiems nusivylusiems jų muzika pastarąjį dešimtmetį – primigtinai rekomenduojame. Naujasis „Pressure Machine“ – visiškai kitoks nei saldieji „Imploding the Mirage“, „Wonderful Wonderful“, „Battle Born“ ar „Day & Age”. Ir tai šį albumą paverčia nuostabia atgaiva tų senųjų „žudikų“ muzikos ištroškusioms sieloms.
AKLI – REFLEKSIJA
2020 -ųjų vasarą į Lietuvos muzikos sceną įsiveržė post-punk trio „Akli“. Grupė patraukė dėmesį jau pirmuoju singlu „Baimė“, o grupės debiutinis albumas „Taika“ sulaukė daug pagyrimų ir buvo labai stiprus vyrukų startas. Šią vasarą, rugpjūčio 11 dieną, „Akli“ pristatė antrąjį savo albumą „Refleksija“. Po stipraus pirmojo abumo, antrąjam lūkęsčiai buvo tikrai aukšti. Naujame savo albume grupė sudėjo 9 naujus kūrinius ir instrumentinį „Outro“. Juose „Akli“ dalijasi savo išgyvenimais ir kviečia atmerkti akis bei pažvelgti į save.
Antrajame albume „Refleksija“ grupė nenutolsta nuo savo muzikinės linijos ir gvildena tas pačias temas, tik su daugiau pasitikėjimo savimi ir viskas dar giliau, tamsiau ir drąsiau. Nauji kūriniai giliau ir skaudžiau rėžia dūšią ir aplink tampa tikrai tamsu… Tamsi muzika – tamsiems vakarams ir melancholiškoms sieloms. Visgi „Akli“ nenuvylė ir pristatė brandesnį, drąsesnį, atviresnį bei dar stipresnį albumą. Kaip ausiai draugiškiausius / publikai subalansuotus kūrinius, galima išskirti – „Šventi“ bei „Nuobodu“. O albumuose ieškantiems paslėptų perliukų – siūlau perklausyti tamsius „Arčiau“ bei „Skauda“.
Balandžio pabaigoje „Fink” paskelbė dvi žinias. Pirmoji – kitų metų gegužės 22 grupė atvyksta į Lietuvą. Antroji (o gal tai vis dėlto turėtų būti pirmoji) – hito „Perfect Darkness” kūrėjai pagaliau išleidžia naują albumą.
Tiesa, albumo vadinti visiškai nauju nelabai galima. Koncertinėms gastrolėms besiruošiančios įrašas „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“) yra naujai įrašytų geriausių kūrinių rinkinys, kuriame žinomos dainos suskambo netikėtai ir naujai. „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“) yra dešimtmetį apimančio grupės kūrybos etapo retrospektyva, tačiau tuo pačiu ji yra šiuolaikiška ir aktuali. „Fink“ iš naujo įrašė visus albumo kūrinius, kuriuos atliko su patirtimi, įgauta per ilgus muzikavimo metus.
Taigi, šiandien „IIUII” išvydo dienos šviesą. Albumas, kuriame rasite ir „Sort of Revolution”, ir „Looking Too Closely”, ir „Berlin Sunrise”, ir kitus nuostabius šio mūsų itin mylimo kolektyvo kūrinius – jau ir visose muzikos transliavimo platformose.
Ar gali būti geresnė priešpaskutinio vasaros penktadienio muzikinė dovana? Atsakymas, ko gero, ir taip akivaizdus.
Prieš porą mėnesių rašėme apie tai, kad jau kitąmet į Vilnių sugrįžta mūsų itin mylima britų grupė „Fink“. Finas Greenalas ir co. menų fabrike „LOFTAS” koncertą surengs 2022-ųjų gegužės 22 d.
Ir tai nebuvo vienintelė gera naujiena. Grupė paskelbė apie tai, kad netrukus išleis albumą „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“). Šioje plokštelėje bus galima rasti naujai įrašytus geriausius „Fink” kūrinius.
Pasidalinę šia naujiena grupės vyrukai pristatė pirmąją dainą „Warm Shadow” (ją galite išgirsti čia). Šiandien atėjo laikas dar vienai kompozicijai.
„Fink” pristato naują savo vieno populiariausio kūrinio, kompozicijos „Sort Of Revolution” versiją. Priminsime, kad ši, šlovę pelniusi grupės daina, pirmą kartą dienos šviesą išvydo dar 2009 metais to paties pavadinimo studijiniame albume.
Fink pasirodymas „Down The Rabbit Hole” 2018m. (Nuotrauka: Tommy N Lance)
Mūsų itin mylimas projektas „Fink“ gerbėjams paruošė trigubą dovaną: rengia gastroles Europoje ir skelbia koncertą Vilniuje, o kol lauksime koncerto, išleidžia ir naują albumą pristatantį singlą. Lietuvoje jau tris kartus koncertavusi grupė „Fink“ čia grįš kitų metų – 2022-ųjų gegužės 22 d. į menų fabriką „Loftas“ Vilniuje. Pasirodymas mūsų šalyje yra įtrauktas į oficialias grupės gastroles po Europą, kuriose grupė pristatys rugpjūčio 20 d. pasirodysiantį naują albumą „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“). Šiandien, kartu su koncertinio turo paskelbimu, „Fink“ dovanoja ir albumą pristatantį singlą – naujai suskambusį kūrinį „Warm Shadow“.
Grupė apie Lietuvą atsiliepia pačiais geriausiais žodžiais. Tris anšlaginius koncertus mūsų šalyje surengusi grupė neslepia, kad koncertas Vilniuje jiems atvėrė duris į kitas Baltijos šalis. „Jūs turite nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir gražų miestą. Jeigu ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės „Fink“ galbūt dar nė nebūtų išgirdę“, – 2017 m. interviu mūsų portalui sakė grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas.
Koncertinėms gastrolėms besiruošiančios grupės naujasis albumas „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“) yra naujai įrašytų geriausių kūrinių rinkinys, kuriame žinomos dainos suskambo netikėtai ir naujai. „IIUII“ („It Isn’t Until It Is“) yra dešimtmetį apimančio grupės kūrybos etapo retrospektyva, tačiau tuo pačiu ji yra šiuolaikiška ir aktuali. „Fink“ iš naujo įrašė visus albumo kūrinius, kuriuos atliko su patirtimi, įgauta per ilgus muzikavimo metus.
Pirmuoju singlu tapo naujai atlikta viena mylimiausių grupės dainų „Warm Shadow“. Originalią dainos versiją galima išgirsti 2011 m. išleistame grupės albume „Perfect Darkness“. Be šio kūrinio gerbėjai albume išgirs naujai įrašytus ir daugeliui netikėtai suskambėsiančius pagrindinius „Fink“ kūrinius, sukurtus nuo 2006-ųjų iki 2016-ųjų metų.
„Daina „Warm Shadow“ daugelį metų buvo idealiai koncertus pradėti tinkančia daina – šis kūrinys yra puikus startas teisingai pradėti vakarą. Tai viena tų dainų, kurią mes galime sugroti net miegodami. Tuo pačiu, tai vienas iš tų kūrinių, kurie nepabosta – kuo dažniau jį grojame, tuo ilgiau norisi jį atlikti. Neretai festivaliuose ši daina skambėdavo ilgiau nei 10 minučių“, – sako grupės lyderis Finas Greenallas.
Naujai suskambėsiančius geriausius „Fink“ kūrinius gerbėjai išgirs išskirtiniame grupės koncerte, kuris kitų metų gegužės 22 d. įvyks menų fabrike „Loftas“ Vilniuje.
Įsigyti išankstinius bilietus į turo koncertus nuo antradienio, balandžio 27 d., 10 val. ryto galės platformoje „Patreon“ registruoti „Fink“ prenumeratoriai. Vieša prekyba bilietais į Vilniuje vyksiantį koncertą startuos penktadienį (balandžio 30 d.) 10 val. ryto – juos bus galima įsigyti visose „Bilietai.lt“ kasose ir internete: www.bilietai.lt
Mūsų itin mylimas britų projektas „Fink“ kovo viduryje limituotu tiražu išleis vinilinę plokštelę pavadinimu „FINK Studio Live Session”. Ji buvo įrašyta „Little Big Beat Studios”, kur kartu esantys klausytojai per gautas ausines, galėjo išgirsti kiekvieną atlikėjo įrašomo garso detalę. Viršuje esančiame įraše galite išgirsti šioje studijoje atliekamą „Warm Shadow” kūrinį.
Naująjį įrašą galima užsisakyti jau dabar ČIA. Joje bus šeši kūriniai:
Dar 2019m. pabaigoje „Fink“ pristatė savo dešimtąjį albumą „Bloom Innocent“, kuris sužavėjo ne vieną gerbėją ir visą manoMUZIKOS komandą. (rašėme čia).
Į šį albumą ir Finas Greenalas su grupe, ir gerbėjai gali pažiūrėti/išgirsti skambant ir kiek kitaip. Balandį pasirodė akustines „Bloom Innocent“ kūrinių versijas apjungiantis albumas „Bloom Innocent – Acoustic“(rašėme čia).
Visai neseniai „Fink“ pristatė dar vieną „Bloom Innocent“ versiją – „BLOOM INNOCENT (Horizontlizm Session)“.
Ją atlikėjas socialiniuose tinkluose pristatė taip:
„Out Now – the Horizontalism Session of the Bloom Innocent record is Out Today… seeing this wonderful record through a different lense was such a pleasure – and now it’s finally out there – with really intense artwork from the amazing artist Samira Hodaie – thanks to all the musicians who came with us on this journey, and massive love and respect to Flood for making every moment of this record shine…”
manoMUZIKOS autorių itin mylimas britų projektas „Fink” taip pat nelieka abejingas šiandien pasaulį apėmusios pandemijos akivaizdoje. Grupės siela ir pagrindinis veidas Finas Greenallas šeštadienį surengė nuostabų akustinį pasirodymą, kurio metu buvo renkamos lėšos padėti tiems, kuriems šiuo metu labiausiai reikia mūsų pagalbos.
Daugiau kaip valandą trukusiame koncerte Finas atliko tokias dainas kaip „Yesterday Was Hard On All Of Us”, „Berlin Sunrise”, „Sort Of Revolution”, „Looking Too Closely” ir kitas.
ManoMUZIKA savo meilę „Fink“ prisiekinėjo daug kartų. Su nekantrumu laukėme ir įsimylėjome jo albumą „Bloom Innocent“ (apie jo pasirodymą rašėme čia). Lankėmės ir koncertuose … Ne vieną kartą tikrai ne vienoje Europos valstybėje.
Taigi, visiškai nenuostabu, kad į „Fink” kūrybą žvelgiame tarytum per padidinamąjį stiklą. Pastaruoju metu nedrąsiai sekėme vis pasirodančias akustines „Bloom Innocent“ kūrinių versijas, kurios, pasirodo, virto albumu ir nudžiugino mus penktadienį. Grožis!
Kaip ir kiekvienais metais artėjant gražiausioms žiemos šventėms, manoMUZIKA ima skinti per metus pasaulio užaugintą muzikinį derlių. Tradiciškai, prieš pat Kalėdas pristatome geriausių metų albumų sąrašą. Jau devintus metus iš eilės (būtent tiek gyvuoja portalas manoMUZIKA.lt) čia rašantys autoriai susirenka prie bendro stalo, pateikia savo geriausiųjų sąrašus, prasideda diskusijos ir po ilgų šiais metais išleistų albumų perklausų, dėliojimų visų „už ir prieš”, duotų balų skaičiavimų , sudaro savo geriausiųjų „katalogą”. Vieną. Nedalomą. Nepriklausomą.
2019-ieji nuo pat pirmųjų metų savaičių žadėjo būti ypatingi. Tokie jie ir buvo. Ne tik nepriklausomoje, bet ir populiariojoje muzikoje. Todėl labai norėjome pateikti gerokai ilgesnį sąrašą. Tačiau prieš 9 metus sukurtos tradicijos yra tos, kurių nusprendėme nelaužyti, todėl ir vėl likome prie geriausiųjų 15-tuko.
Taigi, Jūsų dėmesiui, portalo manoMUZIKA.lt geriausių 2019 metų albumų TOP 15.
Po šiokios tokios pertraukos sugrįžta jau šešiasdešimt penktasis manoMIKSAS. Šį kartą jame ne nauji kūriniai, o puikiai pažįstamos dainos atliekamos gyvai tokių atlikėjų ir grupių kaip „Apparat”, Nick Murphy, Hayden Calnin, „Bon Iver”, „Fink”, „The National” ir kt.
Į manoMIKSĄ atrinktos dainos, kurių gyvi pasirodymai įstrigo atmintin ir kuriais norėta pasidalinti, priminti, o galbūt ir atrasti. Muzika subalansuota vakarui, bet tinkama ir dienai.
Kiekvieno naujo „Fink” albumo pasirodymas mums prilygsta Kalėdoms. O dar nuo tų senų laikų, kai 2006-aisiais Finas Greenalas ir kompanija į pasaulį paleido savo antrą studijinį įrašą „Distance In Time”, jų muzika tapo neatskiriama mūsų kasdienybės dalimi.
Šiandien „Fink” pristato dar vieną itin muzikalų savo kūrinį „Bloom Innocent”. Aštuonių dainų plokštelę sukurti Finui prireikė dvejų metų. Žinoma, precizika ir reiklumu garsėjantis muzikantas kūrinius dailino ilgai, todėl rezultatas – daugiau nei pranokstantis lūkesčius.
Taip, galbūt „Bloom Innocent” – kiek lyriškesnis nei įprastai lyriška „Fink” kūryba. Tačiau tai naujam albumui suteikia dar daugiau potencialo.
Be jau girdėtos titulinės dainos bei „We Watch The Stars” čia rasime dar ne vieną dainą, kurią drąsiai galėtume vadinti tamsos liūdesio himnais. „Out Loud” gali kiek priminti nuostabią albumo „Hard Believer” dainą „Pilgrim”, kompozicija „Rocking Chair” neabejotinai tiktų bet kurio Davido Lyncho kino filmo garso takeliui, o lyriškoji „My Love’s Already Here” be didesnių abejonių galėtų būti tituluojama gražiausia 2019-ųjų rauda.
Tačiau „Fink” kūryba tuo ir yra išskirtinė – išėmus vieną paveikslo dalį, nematai visumos. O „Bloom Innocent” visuma – ypatinga. Perklausius visą įrašą atrodo, kad perskaitei neįtikėtinai gerą knygą. Taip, ne lengvo skaitymo. Taip, gilią. Gal Sartre’ą ar Camus? Nesvarbu. Svarbu, kad ji būtų tokia, po kurios perskaitymo kažkas išlieka. Ilgam… Galbūt netgi visam laikui.
Toks yra ir naujas, jubiliejinis 10 „Fink” albumas. Nuoseklus, gilus, kartais liūdnas, o kartais įkvėpiantis, tačiau itin išbaigtas ir pasakiškai turtingas. Turbūt nesuklysime pasakydami, kad tai brandžiausias ir, ko gero, pats gražiausias iki šiol išleistas grupės darbas.
Beje, labai greitai (jau lapkričio 7 dieną) „Fink” galės išvysti ir Lietuvos gyventojai, mat Finas su kompanija menų fabrike „LOFTAS” surengs savo solinį pasirodymą. O grupės koncertai – dar viena atskira jų profesionalumo išraiška. Čia muzika niekada neskamba identiškai tam, kaip skamba albumuose, o kūrinių interpretacijos kartais pasiekia tokią neįtikėtiną stadiją, kad apie tai, beklausydamas studijinę versiją net negalėdavai susimąstyti. Juk tikras „Fink” gerbėjas niekada net negalėtų pagalvoti, kad jie savo koncerta užbaigs „Foals” ekstazę primenančiu „Shakespear” variantu ar iš lyriškosios „Berlin Sunrise” stadioniniu himnu paversta šio kūrinio versija.
Taigi, po muzikinės pasakos naujame albume netrukus galėsime liudyti ir gyvą šios muzikinės pasakos versija Lofte.
O dabar… O dabar tiesiog pasimėgaukime neįtikėtinu naujuoju „Bloom Innocent”.
Mes labai mėgstame Fink ir labai laukiame jų koncerto lapkričio 7 dieną Menų fabrike „LOFTAS“. Taip pat nekantraudami dalinamės vos prieš porą valandų pasirodžiusiu šios grupės video titulinei naujojo albumo „Bloom Innocent“ dainai. Naujasis įrašas bus išleistas spalio 25 dieną (apie tai daugiau galite sužinoti paspaudę ČIA).
Naujienų iš Fink laukiame lyg vasaros – jų muzika, kaip ir vasaros šiluma, niekad nenusibosta ir lygiai taip pat užpildo šiluma klausytojų sielas. Šiandien Fino Greenallo kolektyvas paskelbė apie naujojo albumo išleidimą. Jų darbas „Bloom Innocent“ bus išleistas spalio 25-ą dieną, likus keletui savaičių iki „Fink“ koncerto Vilniuje.
Tačiau tuo naujienos nesibaigia – kartu su žiniomis apie albumą buvo pristatyta ir titulinė naujojo albumo daina. Klausomės ir mėgaujamės.
Nelaukdami nakties ir žvaigždžių, dalinamės vakar pristatyto naujojo Fink kūrinio „We Watch The Stars“ vaizdo klipu. Magiški klipe panaudoti vaizdai buvo pagauti šalia Eau Claire, Viskonsino valstijoje.
