Britų roko pažibos „Placebo” dalinasi dar viena daina iš būsimojo albumo „Never Let Me Go„, kuris dienos šviesą išvys kovo 25 d.. Šį kartą – tai singlas „Happy Birthday In The Sky”.
„Man „Happy Birthday In The Sky“ yra viena labiausiai širdį veriančių akimirkų albume“, – sako „Placebo“ vokalistas Brianas Molko. „Happy Birthday In The Sky – tai frazė, kurią naudoju jau gana seniai – kai sveikinu su gimtadieniu žmones, kurių nebėra su mumis. Ši frazė puikiai perteikia širdies skausmą (…)”.
Bon Iver koncertas Londone
Šiųmetė „Bon Iver” istorija prasidėjo labai paprastai – visiškai neplanuotai dovanų gavau bilietą į Londoną. Kadangi važiuodamas į užsienį dažniausiai užmetu akį į vietinius muzikinius įvykius, informacija apie tai, kad „Bon Iver” rengia 8 koncertų ciklą istorinėje „Hammersmith Apollo” koncertinėje erdvėje, mane pasiekė tarytum netikėtai malonus žaibas iš giedro dangaus. Opcijos, kad aš ten nedalyvausiu, tiesiog nesvarsčiau… Nuo tos akimirkos, kai beveik prieš dešimtmetį mano bičiulis, vienas iš manoMUZIKOS įkūrėjų, Liudas Zakarevičius parekomendavo perklausyti Justino Vernono kurtą albumą “For Emma, Forever Ago”, su šiuo Viskonsino kolektyvu ilgesniam laikui net ir nebuvau išsiskyręs.
Bilietų isigyti nebuvo lengva. Dar gerokai prieš renginį facebooke, oficialioje „Bon Iver” svetainėje ir visur kitur, kur buvo galima pirkti bilietų, puikavosi užrašas „Sold Out”. Tačiau įvairūs forumai, eventų paskyros ir kiti kanalai situaciją kiek pakoregavo. Tiesa, už 45 svarus. Tačiau kaip tokiam re(n)giniui, suma tikrai neatrodė didelė.
Prie įėjimo į „Apollo” apsauga ypatingai griežtai reikalavo, kad ant bilieto užrašyti pirkėjo vardas ir pavardė atitiktų bilietų turėtojo ID. Laimei, vienas žmogus galėjo įsivesti dar 3 muzikos mylėtojus su bilietais, ant kurių užrašyta jo pavarde. Tokį šaunuolį pasisekė surasti minėtų kanalų dėka, todėl pagaliau aš atsidūriau legendiniame „Hammersmith Apollo”, svajonių arenoje, kurios scenoje ne kartą pasirodė patys nuostabiausi muzikos atstovai – nuo „The Beatles” ir David Bowie iki … iki geriausių šių dienų atlikėjų.
Bon Iver koncertas Londone
Reikia pripažinti, kad koncertinė erdvė – itin miela. Sėdimi balkonai atrodo išties iškilmingai, o apačioje esanti stovima erdvė – patogi, kompaktiška ir tikrai talpi. Tačiau svarbiausia, kad viskas išspręsta taip puikiai, jog net ir toliausiai nuo scenos stovintys žmonės veiksmą scenoje mato praktiškai be priekaištų.
Be didelių preliudijų į sceną žengė vakaro kaltininkai ir… Ir kelionė išsvajotuoju „Bon Iver” muzikinės istorijos keliu prasidėjo. Koncerto startui grupė pasirinko melodingą ir už širdies griebiantį „22 (over soon)”. Dainą lydėjo itin elegantiška, saksofonui kelią užleidusi finišo tiesioji. Vieną svarbiausių paskutinio grupės albumo kūrinį pakeitė iš lovos verčiantis piktukas „10 d E A T h b R E a s T”. Beje, kūrinio metu visi užfiksavome, kad ir šio turo metu grupės sudėtyje yra įtraukti du tvirti būgnininkai. Vienas iš jų, žinoma, senas „Bon Iver” narys, nuo pat grupės įsikūrimo kartu grojantis S.Carey. Žodžiu, supratome, kad kad kokybiško garso tikrai nepritrūksim ;). Netrukus atsikvėpimui gavome 2011-aisiais įrašytą „Towers”, o jį ir vėl pakeitė naujos dainos. Kūrinys „715-CREEKS”, kuriame be Justino balso ir man nesuprantamo kompiuterinio efekto daugiau nieko nėra, skambėjo taip, kad pašiurpo oda. Neįtikėtinai nuoširdus, subtilus, jautrus ir tikras. „29 #Strafford APTS”, kaip ir albume, suskambo taip, kad atrodė, jog bet koks atsikvėpimas ar krūptelėjimas gali sugadinti pasakišką dainos trapumą. Po jo – dar viena klasika „Creature Fear” su reto švelnumo pradžia ir išskirtiniu išsitaškymu.
Bon Iver koncertas Londone (nuotr. Nick Pickles)
„Creature Fear” pakeitė lyriškas ir daugelio ypatingai lauktas debiutinio, dar 2008-aisiais išleisto albumo hitas „For Emma”. Tai buvo kūrinys, kurį įvertino absoliuti publikos dauguma. Vis dėlto buvo akivaizdu, kad nemaža jos dalis „Bon Iver” kūrybą įsimylėjo labai seniai – dar tais laikais, kai į pasaulį paleista Viskonsino priemesčio trobelėje sukurta akustinė indie klasika „For Emma, Forever Ago” tik žengė pirmuosius žingsniu į plačiuosius vandenis.
„Jei „For Emma” būtų užbaigusi koncertą, neturėčiau nei menkiausio priekaišto”, – paskendęs turtingos muzikos ekstazėje pagalvojau sau.
Laimei, iki koncerto pabaigos buvo toli.
Dar keli kūriniai ir Justinas mums suteikė 22 minučių (!!!???) atokvėpį. Po jos laukė ne mažiau įspūdingas antras setas.
Antroji koncerto dalis prasidėjo nuo maloniai netikėtu „Blood bank”. Šis, to paties pavadinimo 2009-aisiais metais išleisto EP titulinis kūrinys skamba kiekviename grupės koncerte. Kai pajunti, kiek jame jėgos ir polėkio, net nekyla klausimas, kodėl. Tada choru kartu sudainavom dar vieną legendą – akustinį „Skinny love”. Jai pritarti pakako tik akustinės Justino gitaros ir tūkstančių tą vakarą „Apollo” susirinkusių balsų. Po to keliavome į dar vieną lyrišką ir Islandiją itin primenančią „Holocene”. Galiausiai pasiekėme ir koncerto kulminaciją, kuria tapo „Wolves” I ir II.
Bon Iver koncertas Londone
Rašau įspūdžius ir galvoju: visiškas kosmosas. Atrodo, kad noriu pasakyti tiek daug, o kai tik sėdu rašyti, įspūdžiai ir emocijos taip paima viršų, kad net pritrūkstu žodžių. Stebint „Bon Iver” kartais pašiurpdavo oda, kartais kaupėsi ašaros, o dažniausiai pamiršdavau kur ir kas esu. Tokiuose koncertuose kaip šis geriausiai supranti kokią galią turi muzika, kokią žinutę gali perduoti nuoširdus jos atlikimas ir kaip emocionaliai gali suskambėti tai, kuo daug metų taip nuoširdžiai žaviesi, ko taip dažnai klausaisi ir ką taip stipriai myli.
Apibendrinti sunku. Tačiau jeigu tai padaryti būtina, sakyčiau, kad tai buvo ne „Bon Iver” koncertas, o „Bon Iver” patirtis. Purifying experience.
Gera buvo gimimo diena. Jeigu tik galėčiau, visas jas švęsčiau su „Bon Iver”.
—–
ManoMUZIKA lankėsi dar dviejuose Bon Iver koncertuose.
Koncerto Hamburge apžvalgą skaitykite ČIA. Įspūdžius iš grupės pasirodymo Niujorke rasite ČIA.
Sparks koncertas Londone
– Sveiki! Mano vardas Vaidas. Man patinka „Sparks“.
Sparks koncertas Londone
Sparks koncertas Londone
Sparks koncertas Londone
Sparks koncertas Londone
The Times recenzija
Grupei Sparks – dovanos iš Lietuvos
Po tragiško gaisro Londone, kuris nusinešė beveik 80 žmonių gyvybių, muzikantų bendruomenė susivienijo vienai dainai, kurią parsisiuntusieji raginami aukoti nukentėjusiems šioje tragiškoje nelaimėje.
Legendinę Simono ir Garfunkelio dainą „Bridge Over Trouble Water” atliko Robbie Williamsas, grupės „Stereophonics” vokalistas Kelly Jonesas, Emeli Sande, Jamesas Bluntas, Pixie Lott ir kiti. Nuostabi daina, už širdies griebantis jos video ir graži iniciatyva.
Parsisiųsti dainą ir paaukoti nukentėjusiems galite čia http://artistsforgrenfell.com
Britų grupė „The 1975” šiuo metu maudosi šlovės vandenyse. Metų pradžioje išleidęs savo antrą studijinį albumą „I Like It When You Sleep, for You Are So Beautiful yet So Unaware of It” Mančesterio kolektyvas ne tik susižėrė nemenką šūsnį apdovanojimų, bet ir tapo vienais iš geriausią albumą sukūrusių grupių Jungtinėje Karalystėje sąrašo lyderių.
Į „The 1975” koncertus grupės gerbėjai bilietus išgraibsto akimirksniu, todėl patekti ten sugeba toli gražu ne kiekvienas. Tačiau šįkart kolektyvas nusprendė padaryti savo fanams dovaną: internete pasidalino savo pasirodymo iš Londono „O2” arenos įrašu.
Gruodžio 16 dieną vykusio pasirodymo video iš Londono – ir Jūsų dėmesiui (visas pasirodymas – viršuje).
Apie anglų multi-instrumentalistą „Jack Garratt” savo tinkalapyje esame rašę ne kartą ir mūsų skaitytojai jau gali prisiminti, kaip mes mėgstame girti jo įgūdžius groti keliais skirtingais instrumentais. Dar vienas puikus šio jaunuolio talento įrodymas – gyvas pasirodymas laidoje „Late Night with Conan„, kurios metu jis vienas pats atliko daina „Worry” grodamas net trimis instrumentais.
Kol kas praktiškai nežinoma grupė šiomis dienomis kursto klausytojų dėmesį! Kokybiškos pop ir dreampop muzikos gerbėjai vardą „Sylas” turėtų įsirašyti į savo domėjimosi užrašų knygutes.
Žinome tik tiek, kiek leidžia žinoti internetas (ir jame rašantys muzikos mylėtojai). O tai (šiandienai besiritant popietės link) yra tikrai nedaug. „Sylas” – tai Londone reziduojantis duetas, apie kurį pirmąkart pasauliui (prieš porą savaičių) žinoti leido pats Brian Eno, pasidalijęs pirmąja projekto daina „Hollow„.
Šiandien ryte „Sylas” pristatė dar vieną fantastišką savo dainą, pavadinimu „Shore”. Neįtikėtino grožio kūrinys šiandien pristatomas ir manoMUZIKOJE.
Nuotr. grupės archyvo
Devintajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje mokyklos diskotekų neįsivaizdavę be hitų „True” ir „Gold” turi rimtą progą džiūgauti: atsikuria legendinė britų pop/new wave grupė „Spandau Ballet„. Vakar vakare paaiškėjo, kad legendinė Londono grupė po 30 metų pertraukos drauge kuria naują albumą. Kol kas apie įrašo pasirodymo laiką oficialių žinių nėra. Žinoma tik tiek, kad naują grupės plokštelę prodiusuos Trevoras Hornas, dirbęs prie galybės tokios muzikos kultinių 80- ųjų albumų, tokių kaip „ABC” disko „The Lexicon Of Love” ar „Frankie Goes To Hollywood” įrašo „Welcome To The Pleasuredome”.
ManoMUZIKA primena, kad paskutinis studijinis „Spandau online casino Ballet” įrašas „Heart Like A Sky” pasirodė dar 1989 metų rugsėjį.
Tiesa, kolektyvas trumpam buvo atsikūręs „sugrįžimo turui” 2009 metais. Tais pačiais metais muzikos parduotuvių lentynas pasiekė ir šviežias grupės diskas „Once More”, tačiau jame, be iš naujo įrašytų senų „Spandau Ballet” dainų buvo galima rasti viso labo du negirdėtus kūrinius.
Grupė „Spandau Ballet” susikūrė 1979 metais Londone. Kolektyvą įkvėpė „naujosios romantikos” pop kultūros judėjimas (angl. „New Romantic movement”), 1979 metų pradžioje kilęs Londono ir Birmingemo klubuose.
Užbaigti 2013-uosius ir ramiai miegoti Jūsų ausims tinkamai nepristačius „FKA Twigs“ tiesiog negalėjome – didelė šių metų atradimo džiaugsmo dalis tikrai priklauso Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai ir šį rudenį antrąjį mini albumą „EP2“ išleidusiai 25-erių Tahliah Barnett.
Septyniolikmetė jamaikos ir ispanų kilmės Tahliah iš Gloucestershire kaimo į Londoną pabėgo, nes siekė šokėjos karjeros. 2010-aisiais ji nusifilmavo Jessie J video, po metų – „BBC Comedy“ pasirodyme, o 2012 metais pateko ant „i-D magazine“ žurnalo viršelio.
Tiesa, talentinga mergina labai greitai suprato, jog didesnę dalį jos širdies užima vokalas ir muzikos kūrimas, todėl nors šokis liko jos gyvenimo užsiėmimu iki šiol, Tahliah ėmė savo ateitį sieti su „FKA Twigs“.
Paklausta, ar atlikėja jau jaučiasi esanti Londono meno bendruomenės dalimi, Tahliah atsako: „Ne. Jeigu visiškai atvirai, tai net nenumanau, kas vyksta (juokiasi). Aš tylus žmogus. Savaitės bėgyje esu labai paprasta. Keliuosi ryte, einu į baletą, grįžtu, kartais kuriu ritmus. Šiais metais daug laiko praleidau studijoje. Kai tik pasirodo naujas atlikėjas, visi labai susidomi, nori gauti interviu, aprašyti viename ar kitame žurnale, bet aš nenoriu, kad mane blaškytų. Rašau muziką jau beveik 10 metų ir noriu tai ramiai tęsti studijoje kiekvieną savaitę.“
„Džiaugiuosi, kad mano darbas kalba pats už save ir žmonės pirmiausiai mato mane kaip muzikos atstovę, – apie „i-D“ žurnalo viršelio nuotrauką ir mados pasaulį komentuoja atlikėja,- su „Young Turks“ bei „XL“ [įrašų kompanijos – aut. past.] muzika visuomet yra pirmoje vietoje, kitaip ir būti negali. Bet neneigiu, jog ir kitos veiklos džiugina. Mokykloje niekada nebuvau gražuoliukė. Esu smulki ir maišytos kilmės, užaugau baltųjų aplinkoje, visuomet buvau atsiskyrėlė ir šiek tiek keista – norėjau būti baleto šokėja, lankiau operinio dainavimo pamokas. Taigi, atsidurti ant žurnalo viršelio yra tikrai smagu, tačiau pagrindinė priežastis, dėl kurios gyvenu Londone, yra muzikos kūryba. Neįsivaizduoju savęs darant nieko kito.“
Belieka sulaukti debiutinio pilno studijinio atlikėjos įrašo ir toliau sekti naujienas iš originaliosios „FKA Twigs“.
Šiandien manoATRADIMAS skiltyje lankosi iš Mančesterio kilusi, bet Londone kurianti grupė „Groves„. Ją sudaro 5 muzikos fanai, ėmę ir pradėję kurti savas melodijas. Nors grupė susikūrė dar visai neseniai, Londono klubuose grojantys „Groves” koncertuoja pilna programa. Būdami idealistais, „Groves” šlifuoja kiekvieną kūrinį ir neskuba įrašinėti albumų. Jų muzikos internete nėra daug, bet ta kuri yra – priverčia suklusti, skatina atsipalaiduoti ir paspausti mygtuką „repeat”.
Stilistiškai apibūdinti „Groves” nėra lengva, bet tai ir yra unikalumo ženklas – išgirdus „”Groves„, pagalvoji, kad skamba „Groves„. Alternatyvus rokas su surf ir tropical rock priskoniu, kažkiek rokenrolo, bliuzo, kuris vietomis maišosi su elektroniniais ritmais. Jie patys savo muziką vadina astro-hop.
manoMUZIKA.lt, turėdama stiprių pažinčių „Groves” kolektyve, trumpai pakalbino grupę praėjusio savaitgalio repeticijos metu. Į klausimus atsakė grupės lyderis Nickas Hayesas.
Tai visgi kodėl jūs vadinatės „Groves„? Kodėl pasirinkote būtent šį pavadinimą? (D.D. – „groves” ang. kalboje reiškia „giraitės”)
Nes toks pavadinimas tiesiog prie mūsų „limpa”. Be to, Timui (D.D. – grupės būgnininkui) labai patinka didžioji „G” pavadinimo pradžioje (šypsosi).
Kaip seniai jūs grojate kartu?
Aš ir Timas kartu grojame jau keletą metų, tačiau dabartinė grupės sudėtis yra tokia vos kelis mėnesius, tad galima sakyti, kad esame visai nauji.
Internete esate pasidalinę vos keliais kūriniais, bet, kiek žinau, vis ką nors įrašinėjate. Gal būt taip pat paslaptingai dirbate ties savo debiutiniu albumu?
Iš tiesų mes niekur neskubame. Rudenį gyvai grosime keliuose rimtesniuose koncertuose, po kurių ir planuojame išleisti ką nors rimtesnio. Manau, tas laikas ateis labai greitai. Kol kas tiesiog džiaugiamės, kad yra žmonių, kurie girdi ir kuriems patinka mūsų muzika.
Tikrai turite savo braižą, skiriatės nuo kitų. Kol kas visi jūsų viešai prieinami kūriniai gana skirtingi, matyt, ieškote savęs, o galbūt kūrybai didelę įtaką daro tuo metu klausoma muzika? Ką klausote šiuo metu?
Atvirai kalbant – klausome labai įvairios muzikos. Šiuo metu mus veža „Kurt Vile”, „Chromatics”, Phosphorescent”, kažkiek Nickas Cave, „Mount Kimbie”, „Bonobo”. Be to, tikrai patinka ir nauji „Gold Panda” darbai. Aišku, dar galybė senų atlikėjų. Čia, juk, Didžioji Britanija – žmonės klauso daug ir įvairios muzikos.
Paskutinis klausimas: apie ką pagalvojate išgirdę žodį Lietuva?
Apie lietuvius. Pažįstame porą jų (šypsosi).
Daugiau grupės „Groves” rasite čia:
Praėjusių metų lapkritį manoATRADIMO kategorijoje pristatyti britai „Glass Animals“, kurių muzika varijuoja nuo šokių iki R&B grįžta su nauja daina „Exxus”. K8rinys liepos 1 dieną bus išleistas singlo pavidalu.
Čia – jo vaizdo klipas.
Labai įdomus ir itin šviežias Lonodono scenos naujokas Jamie Isaacas ruošiasi savo debiutino EP išleidimui. Nepilnas albumas, kuris vadinsis „I Will Be Cold Soon” pasirodys ateinantį pirmadienį.
„Lengvasis” James Blake vakar pasidalino vaizdo klipu savo labai gražiam lyriškam darbui „Softly Draining Seas”.
Tikrai rekomenduojame išvysti ir išgirsti!
Londono elektronikos duetas „Cloud Boat” kol kas dar nėra itin žinomas plačiuosiuose muzikos vandenyse. Tačiau debiutinis jų diskas „Book Of Hours”, pasirodysiantis gegužės 27 dieną, neabejotinai pozityviai sujauks muzikos pasaulį.
Šiandien Samo Rickettso ir Tomo Clarke’o grupė pristatė naują vaizdo klipą dainai „Youthern”.
Ko gero drąsiai šį kūrinį (o kartu ir visą kolektyvą) galime vadinti didžiuliu manoMUZIKOS atradimu.
Jaunas ir itin perspektyvus Londono vaikis King Krule pristato savo kūrinio „Octopus” vaizdo klipą.
Jauna Londono electro pop grupė „Pale„, po sėkmingo debiuto su kūriniais „Doing My Time” ir „Too Much”, grįžta pristatyti dar vieną gražią dainą „Gold”.
Šįkart lyriška, lėta ir labai romantiška elektro garsų prisotinta daina, šiek tiek primenantį aštuoniasdešimtųjų pabaigą, turėtų patikti tiems sentimentaliems muzikos mylėtojams, kurie po truputi pradeda žiūrėti į kalendorių ilgėdamiesi pavasariškos šilumos.
Bene vienas laukiamiausių 2013 metų debiutų – tai eksperimentinio britų dueto „AlunaGeorge” debiutinio įrašo pasirodymas.
Apie tai, kad birželį dienos šviesą išvysiantis diskas turėtų būti neeilinis, byloja ir vakar pasirodęs šviežias grupės kūrinys „Diver”.
Didžiosios Britanijos sostinėje, Londone, kuriantis indie pop / surf rock kolektyvas „Veronica Falls” pristato savo naują video kūriniui „Teenage”.
Šis kūrinys yra kitų metų vasario 13 dieną pasirodysiančio naujo grupės albumo „Waiting For Something To Happen” singlas.
Jaunas, autentiškas ir itin originalus britų muzikantas King Krule (kurio tikrasis vardas yra Archy Marshall) spalio 24 dieną išleidžia singlą “Rock Bottom”/”Octopus”.
Šįryt jis pristatė vieną pagrindinių savo naujojo singlo dainą.
Childhood singlo "Mount Chiliad" viršelis
manoMUZIKOJE – dar vienas mažai žinomas vardas iš Didžiosios Britanijos, kurį aptikome šiandien ryte prie kavos puodelio bevartydami indie muzikos blogas.
Į klausimą kas yra „Childhood” atsakyti ypatingai išsamiai tikrai negalime. Aiškus tik faktas, kad tai – maždaug metus gyvuojantis mažai žinomas kolektyvas iš Londono.
Šįryt visiškai atsitiktinai aptikome šviežią „Childhood” dainą „Mount Chiliad”. Tai kūrinys, kuriame, bent jau manoMUZIKOS nuomone, labai sėkmingai susipina praėjusiais metais stipriai populiarumo zenitą pasiekę Surf pop ir chillwave stiliai.
Žodžiu, paklausykite ir įvertinkite.
Bent jau mūsų nuomone, „Mount Chiliad” – originalus, įdomus ir tikrai jūsų dėmesio vertas kūrinys.