Liam Gallagher

Liam Gallagher: dėl Oasis išsiskyrimo kalta Noelio žmona

Liam-Noel-Gallagher

Liamas ir Noelis Gallagheriai

Daugiau kaip aštuonerius metus nebeegzistuojanti Jungtinės Karalystės super grupė „Oasis” iki šiol sutraukia žiniasklaidos dėmesį, o kiekvienas pakalbėjimas apie brolių Noelio ir Liamo Gallagherių išsiskyrimą greitai tampa pirmų britų žiniasklaidos puslapių vertomis istorijomis.

Kad tai yra tiesa, įrodo ir praėjusios savaitės pabaigoje Liamo Gallagherio oficialioje twitterio paskyroje parašytos žinutės (apačioje), kurios akimirksniu apskriejo Anglijos muzikinius portalus .

Pastaruoju metu vis aršiau savo skalbinius viešai skalbiantys broliai ir vėl įpylė žibalo į ugnį. Liamas buvo daugiau nei konkretus: kelios twitterio žinutės, kurių pagrindinis leitmotyvas – daugiau nei aiškus: „Ji (Noelio žmona) kalta dėl to, kad Oasis nebėra”.

„Ketinome išvykti į turą Amerikoje, tačiau ji pavogė Noelio pasą, o vėliau kišo jam į galvas visokias nesamonęs, kol galiausiai Noelis atėjo verkdamas prie mano durų”, – rašė Liamas.

Kol kas oficialios Noelio reakcijos į brolio žinutes viešojoje erdvėje dar nesulaukėme, tačiau akivaizdu, kad šeimyninis kivirčas tęsiasi ir toliau. Ir nors tokie brolių vaidai nutolina milijonų žmonių trokštamo „Oasis” atsikūrimo galimybes, bent jau žiniasklaida tikrai turi progų džiaugtis – panašu, kad rašyti dar tikrai bus apie ką.

Legendinių britpop grupių The Verve ir Oasis lyderiai vasarą dalinsis viena scena

Liam Richard

Koncerto plakatas

Nors britpopo karaliavimo laikai baigėsi, o tokios grupės kaip „Oasis” ir „The Verve” jau seniai nulipo nuo didžiosios scenos, šių grupių gerbėjai ir vėl turi rimtą priežastį triumfuoti. Praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad legendinės dainos „The Drugs Don’t Work” kūrėjų lyderis Richardas Ashcroftas „apšildys” hitą „Wonderwall” atliekantį Liamą Gallagherį.

Paskelbta, kad R. Ashcroftas pradės L. Gallagherio koncertus pastarojo pasirodymuose Dubline ir Belfaste birželio mėnesį. Pasirodymų metu Liamas pristatys savo debiutinį solinį albumą „As You Were”.

Socialiniuiose tinkluose Twitter ir Reddit šie koncertai jau dabar vadinami „senojo britpopo renesansu” arba „ilgai lauktu XX a. pabaigos sugrįžimu”.

Kilus tokiam dideliam ažiotažui Liamo gerbėjai tikisi, kad šiais dviem koncertais nebus apsiribota.

Liamas Gallagheris norėtų sugroti pirmuosius tris Oasis albumus gyvai

Liam Gallagher (nuotr. NME)

Liam Gallagher (nuotr. NME)

Po grupės „Oasis” išsiskyrimo skilo ir kolektyvo gerbėjų gretos – vieni palaikė hito „Wonderwall” kūrėjų smegenis – dainų kūrėją ir autorių Noelį Gallagherį, kiti – pagrindinį grupės balsą Liamą. Ilgą laiką broliai negalėjo žiūrėti vienas į kitą, naudodavosi žiniasklaidos dėmesiu pildami žibalą į tarpusavio santykių ugnį ir nuolat ginčydavosi, kuris yra kietesnis.

Didžiąją dalį „Oasis” dainų sukūręs Noelis ne kartą viešojoje erdvėje yra piktinęsis, kad Liamas savo koncertuose viešai atlieka jo sukurtas dainas. Tačiau Liamui, regis, tai nė motais.

Neseniai prisipažinęs, kad jis vis dar nemoka sugroti populiariausio „Oasis” hito „Wonderwall”, Liamas pareiškė, kad visai norėtų gyvai atlikti pirmus tris „Oasis” albumus. Žurnalui „Q” brolis atskleidė, jog tai būtų atskiri koncertai, kuriuose būtų grojami tik 1994-aisiai išleisto „Definitely Maybe”, 1995-ųjų „(What’s the Story) Morning Glory?” ir 1997-ųjų „Be Here Now” kūriniai. Visus šiuos albumus sukūrė Liamo brolis Noelis.

Liamas pridūrė, kad koncertuose skambėtų tik šių trijų albumų dainos, nes „kiti albumai tiesiog niekam nerūpi”.

 

 

Kalėdų išvakarėse – šiltos brolių Gallagherių užuominos apie galimą Oasis atsikūrimą

liamnoel

Liamas ir Noelis Gallagheriai

Ne paslaptis, kad manoMUZIKOS autorių gretose yra ne vienas toks, kuris stovėtų pirmas eilėje jei tik galėtų įsigyti bilietus į grupės „Oasis” koncertą. Deja, jau daug metu ši svajonė yra gerokai nutolusi nuo realybės: broliai Gallagheriai daugiau kaip 8 metus, pasukę skirtingias keliais, pasirinko savo solinius projektus, todėl svajonę išgirsti Noelį ir Liamą, kartu atliekančius tokius kūrinius kaip „Don’t Look Back In Anger”, „Little By Little” ar „Wonderwall”, mes vis dar atidame kitiems kartams.

Žinoma, iki kaulų smegenų mylėdami „Oasis” ir nuolat sekdami brolių kivirčus viešojoje erdvėje, nenutolstame nuo realybės, todėl mėgaudamiesi jų solinės kūrybos vaisiais nepraleidžiame ir visų įmanomų jų interviu radijo stočių ar televizijos eteryje.

Kalėdinis periodas interviu klausimu intensyvus tiek Noeliui, tiek ir Liamui Gallagheriams. Metų pabaigoje išleidę savo solines plokšteles ir užkariavę Didžiosios Britanijos topą, jie nuolat dalija interviu praktiškai visais gyvenimo klausimais. Ir netgi nepaisant to, kad įtampa tarp brolių pastaruoju metu buvo pasiekusi piką, kalėdinė nuotaika, regis, sušvelnino ir tarp jų tvyrojusią nesantaiką.

Liamas, duodamas interviu kelioms radijo laidoms nepašykštėjo tokių frazių kaip „Noelis yra mano brolis, aš jį labai myliu ir labai ilgiuosi” bei „Jeigu Noelis nuspręs atkurti „Oasis”, aš būsiu šalia jau po dešimties minučių”. Tuo tarpu Noelis, paklaustas, ar kitais metais, jeigu „Oasis” bus pakviesti prisijungti į rokenrolo šlovės galerija, imsis atkurti grupę, atsakė teigiamai. Tiesa, ar tai buvo pasakyta ironiškai, ar rimtai, liko su klaustuku, tačiau įvairiuose grupės forumuose pasėjo rimtą vilties sėklą. Juolab, kad į rokenrolo šlovės galeriją kviečiama ne anksčiau nei praėjus ketvirčiui amžaus nuo populiaraus ir įtaką padariusio albumo pasirodymo (o būtent kitąmet sukanka 25 metai debiutiniam grupės albumui „Definitely Maybe”.

Taigi, prieš kalėdas turime peno ir vėl svajoti. Ar su „Oasis” susijusioms svajonėms lemta išsipildyti – pamatysime atėjus laikui. Bet kuriuo atveju, viltis visada miršta paskutinė:)

Dalijamės keliais laidų įrašais, kuriuose broliai kalbėjo minimomis temomis.

Albumai, kuriuos išgirsti būtina: Spalis, 2017

Albumai_SPALIS

Spalio mėnesio albumai

Jau netrukus pradėsime skaičiuoti labai derlingų 2017-ųjų metų muzikinius vaisius, rinksime geriausius ir skelbsime pačių pačiausių sąrašus. Labai nemaža tikimybė, kad geriausiųjų topuose rasime kažką iš spalio mėnesį išleistų albumų.

Šįkart, tradiciškai, dar viena apžvalga. Šįkart apie antrąjį rudens mėnesį.

Jūsų dėmesiui – 6 spalio mėnesį pasirodžiusių albumų recenzijos.

LIAM GALLAGHER „As You Were”

Muzikos pasaulis būtų gerokai liūdnesnis jeigu jame nebūtų brolių Gallagherių. Ilgą laiką jie diktavo madas ne tik britiškame rokenrole, bet geltonuosiuose puslapiuose – jų kandžios replikos muzikantų atžvilgiu ir gan chamiškai kontraversiški pasisakymai yra verti atskirų knygų.

Ir štai „Oasis” nebeegzistuoja jau daugiau kaip 8 metus, tačiau broliai Liamas ir Noelis vis dar išlieka ypatingai dažnai minimos figūros britų spaudoje. Tiesa, šįkart jų aikštingos strėlės lekia ne į tokius konkurentus kaip „Blur” ar „Coldplay”, bet į vienas kitą.

Tai, kad Noelis per socialinius tinklus Liamui pasiūlo apsilankyti pas psichologą, o pastarasis savo vyresnį brolį pasiunčia toliau nei akys mato, vienus labai liūdina (nes tai dar labiau sumenkina jau kone dešimtmetį netylančius gandus apie „Oasis” atsikūrimą), kitus džiugina (mat geltonųjų puslapių mylėtojų Jungtinėje Karalystėje, kaip ir visame pasaulyje, yra tikrai daug).

Tačiau grįžkime prie muzikos.

Noelis, sėkmingai muzikuojantis su savo grupe „The High Flying Birds”, lapkritį išleis jau trečią post-Oasinį albumą. Tuo tarpu Liamas vis blaškosi. Dvi plokštelės su nauju kolektyvu „Beady Eye” nors ir nebuvo itin prastos, tačiau kritikų liaupsių nesulaukė. Tad jaunėlis (Noelis už Liamą vyresnis 5 metais) dar 2015-aisiais išformavo savo kolektyvą ir pradėjo savirealizacijos paieškas solinėje karjeroje.

Dvejus metus tyzintas spalio pradžioje pagaliau pasirodė ilgai lauktas Liamo albumas „As You Were”. Ko gero pirmą kartą nuo „Oasis” laikų išgirdome jaunėlį Gallagherį visu gražumu. Nepaisant to, kad kultinėje dar 2009-aisiais išsiskyrusioje grupėje pirmuoju kūrybiniu ir idėjiniu smuiku griežė Noelis, panašu, kad Liamas jo kūrybines pamokas išmoko pavyzdingai.

Liamo albume rasite viską, dėl ko galima įsimylėti brit-popą. Grynumo prasme tai aukso vidurys tarp „Oasis” ir ją įkvėpusių kultinių Jungtinės Karalystės atlikėjų.

Turiu prisipažinti, esu „Oasis” die-hard fanas dar nuo debiutinio jų albumo „Definitely Maybe” laikų. Brolių 1995-aisiais išleista plokštelė „ (What’s the Story) Morning Glory” neabejotinai patektų į mano geriausių gyvenimo albumų penketuką. Tad „As You Were” džiugina dar ir todėl, kad tai – labiausiai „Oasis” kūrybą primenantis diskas nuo grupės išsiskyrimo laikų.

Tokios dainos kaip „What It’s Worth”, „Paper Crown” ar „Come Back To Me” neįtikėtinai primins legendinį kolektyvą, o daina „Chinatown” parodys ir lyriškąją Liamo pusę. Čia rasite visko, dėl ko autentiškas Anglijos brit-popas yra unikalus, kerintis ir kabinantis.

Tiesa, dėmesingiausieji albumo klausytojai pamatys dar ir tai, kaip kartais kandžiai bei subtiliai brolis į dainos tekstus įterpia frazes, susijusias su kitais atlikėjais ar… tradiciškai su jo broliu. Pavyzdžiui, dainoje „Bold” yra eilutė “There’s no love for chasing yesterday” (tai akivaizdi aliuzija į Noelio 2015-ųjų įrašą „Chasing Yesterday”), o kompozicijoje „Wall Of Glass” rasite frazę „You were sold a one direction” (čia ironiškai pašiepiama pop grupė „One Direction”).

Taigi, į debiutinį Liamo diską negalima žiūrėti vien tik kaip į muzikinį įrašą. Tai gan nemažas reiškinys, kuris, apipintas žavios ir aikštingos piarinės kampanijos elementais, tampa gražiu, efektyviu ir paveikiu albumu.

Kritikai „As You Were” negaili gerų žodžių. Liamas pats jam davė 11 balų iš dešimties (na, kitaip juk ir negali būti). Dabar beliko įrašą įvertinti ir klausytojams.

Šiuo atveju esu gan subjektyvus, mat daugiau kaip prieš 20 metų užgimusi mano meilė grupei „Oasis” iki šiol yra gana stipri. Bet net ir atsiribojus nuo visų subtjektyvumų, „As You Were” yra įrašas, vertas jūsų ausų. Tai tiesiog dar vienas gražus britiško rokenrolo pavyzdys.

Beje, bus labai įdomu stebėti kaip pardavimų kovoje Liamo albumas atrodys lyginant jį su naujausiu Noelio įrašu. Pastarojo laukti liko nedaug – maždaug mėnesį. Bet kuriuo atveju, panašu, jog metų pabaiga tikrai bus įdomi.

Dainos: Paper Crown, China Town, For What it’s Worth, I’ve All I Need

P.S. manoMUZIKA Liamo Gallagherio koncertą stebėjo Hamburge. Jo apžvalgą rasite ČIA.

BECK „Colors“

Kiekvieną kartą, kai kalba pasisuka apie Becką, kad ir kiek skirtųsi pokalbio dalyvių nuomonės, visi vieningai sutaria, jog jis – visiškai nenuspėjamas, bet itin išskirtinis atlikėjas. Pradėjęs nuo country ir folk muzikos per daugiau kaip 30 muzikinės veiklos metų jis eksperimentavo įvairių žanrų rėmuose. Mūsuose amerikietis bene geriausiai žinomas iš 1993-aisiais išleistos dainos „Loser“, kuri ir dabar neretai nuskamba „legendinę“ muziką transliuojančių radijo stočių eteryje. Tačiau tas Beckas, kurį kažkas pamilo minėto kūrinio dėka, ir Beckas šiandien – du absoliučiai skirtingi muzikiniai veidai.

Atlikėjo, muzikos ir žodžių kūrėjo, prodiuserio ir multiinstrumentalisto diskografija – itin plati, dinamiška ir labai turtinga. Jo kolekcijoje – 13 studijinių albumų, krūva muzikinių apdovanojimų ir daug bendrų darbų su pasauliui puikiai pažįstamais vardais (nuo Danger mouse ar Leonardo Coheno iki „INXS“, „Velvet Underground“ ar Jacko White‘o). Becką myli, vertina ir juo žavisi didelė dalis muzikos banginių. Ir tam tikrai yra pagrindo.

Tačiau hito „Loser“ kūrėjui tai, regis, visiškai nė motais. Jam nesvarbu simpatijos, viešieji ryšiai ar tai, ką apie jį galvoja kiti. Vienintelis dalykas, kuo gyvena Beckas – muzika.

Spalio viduryje pasirodęs muzikanto albumas „Colors“ – labai skiriasi nuo 2013-aisiais išleisto tris „Grammy“ statulėles pelniusio bei geriausiu metų albumu JAV pripažinto disko „Morning Phase“. Vienintelė aliuziją į lyrišką ir melodingą 2013-ųjų įrašą – kūrinys „Fix Me“.

Tačiau Becko stiprybė ir sąlygos žavėtis jo muzika ir yra neprognozuojamumas bei nežinojimas, ko gali laukti iš naujo įrašo.

„Colors“ stebina savo įvairove. Jame atlikėjo gerbėjai ras ir modernių (netgi populiariąją muziką transliuojančioms radijo stotims tinkančių) ritmų (dainos „No Distractions“, „Seven Heaven“, „Up All night“), ir hip hopo žanro elementų („Wow“), ir jau minėtos svajingos akustinės lyrikos (daina „Fix Me“). Tačiau nei vienas iš kūrinių nedvelks paviršutiniškumu ir tikrai neprimins šabloninių, nuzulintų ir daugeliui girdėtų primityvumo standartų. „Primityvumas – didžiausia šiuolaikinės muzikos stigma“, – kažkada sakė muzikantas. Perklausius „Colors“ akivaizdu, kad su šia stigma kovoti jam tikrai netenka.

Klausant albumo žavi ne tik begalinis Becko talentas ar jo gebėjimas vinguriuoti nenuspėjamų muzikinių harmonijų keliu. Sunku nesižavėti ir faktu, kad praktiškai visą albumą skirtingais instrumentais įrašė du žmonės – jis ir plokštelę ko-prodiusavęs Gregas Kurstinas.

Pirmas albumo singlas (daina „Dreams“) buvo išleista dar 2015-ųjų birželį. Kiti trys kūriniai – 2016-aisiais ir 2017-aisiais. Taigi, Beckas labai lėtai ir nuosekliai ruošė „Morning Phase“ follow up‘ą.

Nesistebėčiau, jei didiesiems muzikanto fanams šis albumas neprilips. Tačiau jeigu į „Colors“ žiūrėsime ne kaip į lūkesčių (ne)išsipildymo potencialą, bet kaip į muzikinių gebėjimų, kompetencijų ir originalumo rinkinį, darbas tikrai neturėtų palikti abejingų.

Beckas sukūrė dar vieną netikėtą, neprognozuojamą ir visiškai kitokį albumą, kurį perklausius užmigti vis neleidžia paprastas klausimas: kaip skambės kita jo plokštelė? Becko kūryba – visai kaip ir naujos Tvin Pykso serijos – niekada nežinai nei kaip prasidės, nei kaip vystysis, nei (juo labiau) kaip ji pasibaigs.

DAINOS: Fix Me, Colors

STEREOPHONICS „Scream Above The Sounds”

Pernai Velso grupė „Stereophonics” minėjo savo debiutinio albumo „Word Gets Around” 20 metų sukaktį. Ir nors ši plokštelė nebuvo viena iš penkių, pasiekusių Jungtinės Karalystės perkamiausių albumų sąrašo viršūnę, joje buvo keli kūriniai, kurie iki šiol sėkmingai sukasi grupės gerbėjų grotuvuose ir yra vadinami kolektyvo vizitinėmis kortelėmis.

Nuo debiutinio albumo praėjus 20-mečiui „Stereophonics” išleido savo jubiliejinį dešimtąjį įrašą „Scream Above The Sounds”. Jame – visa sukaupta grupės patirtis, išgyvenimai, sentimentai ir požiūris į gyvenimą. Visas šis vertybių rinkinys sutilpo į 11 žavių kompozicijų, papuoštų nuostabiu, su niekuo nesupainiojamu Kelly Joneso vokalu.

„Ilgą laiką grojame ir kuriame kartu. Ir tai darydami kaskart jaučiame vis didesnį malonumą. Mes bręstame, augame ir sukaupiame vis daugiau patirties, kurią realizuojame kūryboje. Šis albumas – apie tai”, kalbėdamas Mančesterio radijo stočiai „X Fm” sakė Kelly Jonesas.

Klausant albumo tampa akivaizdu, kad „Stereophonics” nebesiblaško (pastarieji keli albumai, kritikų teigimu, buvo naujo skambesio paieškos) ir tiesiog mėgaujasi būvimu kartu. Valai sugrįžo prie tos muzikos, kurios dėka subūrė milijoninę klausytojų armiją. Todėl tie, kurie pamėgo juos išgirdę tokius kūrinius kaip „It Means Nothing”, „Dakota”, „Have A Nice Day” ar „Local Boy In A Photograph”, šį albumą suvalgys su pasimėgavimu.

„Scream Above The Sounds” rasite ir stadioninio himno pozicijai puikiai tinkančią „Caught By The Wind”, ir sentimentalias, rudens vakarams pritaikytas balades „All In One Night” ar „Would You Be?”, ir akustinę „Boy On a Bike” (kuri kažkodėl labai primena kadaise Kelly Joneso perdainuotą Sinead O’Connor hitą „Nothing Compares To You”), ir į gražiausią pasaulyje raudą pretenduojančią pianinu atliekąmą trijų akordų kompoziciją „Before Anyone Knew Our Name”. Tai albumas, kurio su malonumu klausysis ir užkietėję „Stereophonics” gerbėjai, ir tie, kurie dar nespėjo atrasti šios grupės.

Naujausias Kelly Joneso ir grupės įrašas – tai odė nesenstančiam britiškam rokui ir kartu vienas gražiausių bei vertingiausių šio rudens įrašų.

DAINOS: „Before Anyone Knew Our Name”, „Caught By The Wind”, „Would You Believe?”

JESSIE WARE „Glasshouse”

Švelnus it aksomas Jessie Ware balsas mus džiugina jau beveik 8 metus. Tiesa, karjeros pradžioje daininkę matėme ne solo atlikėjos amplua – ji buvo pagalbinė vokalistė Jack Penate turo metu, įrašė porą kūrinių su „SBTRKT”, padėjo savo gerai draugei Florence Welch ir jos grupei „Florence and the Machine“ išleisti albumą „Ceremonials“.

Tačiau viskas pasikeitė 2012-aisiais – metais, kai dienos šviesą išvydo debiutinis Jessie Ware įrašas „Devotion“. Kritikų liaupsės, muzikinių leidinių įvertinimai, vis augantis gerbėjų būrys ir širdį virpinantys kūriniai „Wildest Moments”, „Running“ ar „Sweet Talk“ į jauną, žavią ir švelnaus balso savininkę dėmesį atkreipti privertė vis daugiau romantiškos muzikos mylėtojų.

Po dviejų metų Jessie išleido antrą studijinį įrašą „Tough Love“. Drauge su Edu Sheeranu sukurta albume esanti baladė „Say You Love Me“ buvo ne tik metų mega hitas, bet kartu ir vienas dažniausiai senajame žemyne grojamų 2012-ųjų kūrinių. Plokštelė „Tough Love“ atlikėją įrašė į „A klasės“ populiariausių Jungtinės karalystės pop/R&B atlikėjų sąrašą.

Naujo (jau trečio) Jessie Ware albumo teko laukti 3 metus. Tačiau laukimas baigėsi ir spalio viduryje diskas „Glasshouse“ galiausiai buvo paleistas ne tik į pardavimų rinką, bet ir didžiąsias muzikines platformas. Toks pat šiltas, stilingas, modernus, kartais trapus, o kartais velniškai seksualus 12 dainų rinkinys ir vėl turėtų prikaustyti tūkstančius šilumos ir šypsenų ištroškusių širdžių.

Prie „Glasshouse” rankas vienaip ar kitaip kartu su Jessie prikišo daug puikiai pažįstamų atlikėjų – nuo Francis and the Lights iki Cashmere Cat ar Edo Sheerano. Šių žmonių indėlis albumui pridėjo dar daugiau įvairių spalvų.

Jessie Ware vokaliniais gebėjimais neseniai galėjo įsitikinti ir Lietuvos gerbėjai. Kad ši atlikėja moka dainuoti ir tai daro fantastiškai, neabejoja, ko gero, niekas. Jos vokalui radus tikrą šilkinį muzikinį rūbą – dermė tampa pasakiška.

Taigi, šios gražios, labai kokybiškos pop muzikos vandenyje paskendusios pasakos vardas – „Glasshouse”.

DAINOS: Thinking About You; Sam; Stay Awake, Wait For It; First Time

BRUNO MAJOR „A Song For Every Moon”

Daugiau kaip metus britas Bruno Major kas keturias savaites šviečiant mėnuliui pasidalindavo nauja daina. Taip jis pildydavo savo Spotify grojaraštį „A Song For Every Moon” ir tiesė kelią į debiutinį įrašą, kurio manoMUZIKA velniškai laukė.

Atradę jį prieš kiek daugiau nei metus, sekdavome kiekvieną jo žingsnį ir mėgaudavomės kiekvienu nauju Bruno kūriniu. Kaskart, pasirodžius naujai dainai, atsidusdavome ir pagalvodavome: ar ateis laikas, kai jis išleis prastą dainą? Laimei, toks laikas neatėjo, o debiutinį atlikėjo įrašą sudarančios 12 kompozicijų yra neįtikėtinai mielos. Visos. Nuo – iki.

Bruno Major augo itin muzikalioje šeimoje, todėl nėra ko stebėtis, kad jo įgytas universitetinis išsilavinimas – džiazo muzika (nors viename interviu muzikantas prisipažino, kad ilgą laiką svajojo studijuoti kompoziciją). Lengvų džiazo užuomazgų galima atrasti ir debiutiniame jo albume „A Song For Every Moon”.

Tačiau ne džiazo harmonijos čia svarbiausia. Visas albumas – nuoširdus, sentimentalus, iki kaulų smegenų trapus ir švelniai muzikalus pasakojimas apie…Žinoma, kad apie meilę. Taip pat naivią, jaunatvišką, idilišką ir labai romantišką meilę. Todėl ne veltui viso albumo nuo pirmos iki paskutinės dainos tikrai labai gera klausytis kad ir žvakių šviesoje apkabinus mylimą žmogų.

Bruno Major balsas jums gali kiek priminti kanadiečio Michaelo Buble vokalą. Tačiau tai ir liks vienintelė atlikėjus siejanti bendrybė. „A Song For Every Moon” – labai ramus įrašas, kuris jautresnius (na gerai, greičiausiai, jautresnes) iš to naivaus pasakiško grožio gali priversti išsitraukti popierinę servetėlę netyčia skruostu riedančiai ašarai nusišluostyti. Ir tai, ko gero, yra geriausias matas tokios muzikos grožiui ir emocijai išmatuoti.

12 naujų Bruno Major dainų šildys, užliūliuos, sugraudins ir sujaudins. Klausant kai kurių kūrinių (pavyzdžiui, „On our Own”) bijosite net atsikvėpti, mat gali pasirodyti, jog kiekvienas papildomas iš šalies atsklidęs garsas sugadins trapų muzikos intymumą. Todėl neapsigaukite – nieko bendro su Bruno Mars ir Major Lazer neturintis atlikėjas yra kone nuostabiausias ir tyriausias modernios epochos romantikas, savo muzika galintis užkariauti net ir pačią šalčiausią širdį.

Sakysite, per emocionalu ir kiek per naivu? Galbūt. Tačiau tikrai ne per paika, prasta ar nuvalkiota.

„A Song For Every Moon” – ko gero pats šilčiausias šio rudens įrašas. Tad tiems muzikos mylėtojams, kurie šiek tiek labiau linksta romantikos link, šis albumas yra daugiau negu būtinybė. Tai pats tikriausias raminamasis, kurį kartą išbandę tikrai nebegalėsite sustoti.

DAINOS: Wouldn’t Mean A Thing, Easily, Places We Won’t Walk, On Our Own

KAUF „Regrowth”

Kartais reikiamai muzikai pasiekti užtenka vienos transliacijos radijo stotyje, kartais – įrašo tinklaraštyje, naujienų portale ar muzikiniame leidinyje, o kartais – tiesiog elementarios rekomendacijos. Pastarojo fakto dėka spalio mėnesio apžvelgiamų albumų sąraše atsirado kol kas praktiškai nežinomo atlikėjo KAUF debiutinis albumas „Regrowth”, kurio dainą radau kassavaitiniame savo mėgstamos JAV radijo stoties „KCRW” didžėjaus Chriso Douridas „atradimų” grojaraštyje.

KAUF kūryba – itin melodinga, intymi, bet tamsi šokių muzika. Nežinau, kas kaltas – ar faktas, kad pirmąją jo dainą išgirdau vėsią spalio naktį lietui liūdnai barbenant į langinę, ar tiesiog tai, kad šis žanras pastaruosius kelerius mėnesius neturėjo naujų ir netikėtų apraiškų, tačiau, kad ir kas tai bebūtų, „Regrowth” susiklausė kaip pats skaniausias netyčia atrastas kokybės ženklu pažymėtas desertas.

Šią muziką įsprausti į vieno žanro rėmus nėra lengva. Klausydamiesi amerikiečio debiuto išgirsite ir jamesblake’išką tamsą, ir laužytus „How To Dress Well” ritmus, ir netgi Nicolas Jaar polėkį. Visa tai vainikuoja itin švelnus aide paskendęs Ronaldo Kaufmano (toks yra tikrasis atlikėjo vardas) vokalas.

KAUF muzika – tokia, kurios itin gera klausytis naktį. Su polėkiu, bet svajinga. Veržli, bet kaip mantra kartais net įsukanti į meditacijas. Visas albumas – nuoseklus ir organiškas melodingas ir tamsus elektroninis kelias, kuriuo einant labai lengva paskęsti mintyse ir svajonėse.

Tai, kad atlikėjas jaučia muziką ir geba (gerąja prasme) manipuliuoti mūsų jausmais ir nepaleisti „nuo – iki”, stebėtis neverta. Ronaldas nuo vaikystės mokėsi groti pianinu, nemažai laiko yra praleidęs chore, neprastai valdo gitarą.

Ir nors kol kas apie amerikietį dar nerašo pagrindiniai muzikos leidiniai, tik laiko klausimas, kada jo muzika pateks ir į „didžiųjų” akiratį. Susižavėjimo juo neslepia „Resident Advisor” ar „XLR8R”. Į besižavinčiųjų KAUF muzika gretas stoja ir manoMUZIKA.

Stilingos, intymios ir netgi labai aistringos elektroninės muzikos dar niekada nebuvo per daug. Todėl drąsiai rekomenduojame „Regrowth” ir jums.

DAINOS: Through The Yard, Pacify, Let Slide

Debiutinis Liam Gallagher albumas pasiekė parduotuves (+ audio)

As You Were

Albumo viršelis

Kalbėdamas su NME ir paprašytas įvertinti visus „Oasis” ir savo albumus, ką tik pasirodžiusiam savo soliniam debiutui Liamas Gallagheris parašė 11 balų iš 10.

Teoriškai, toks atlikėjo požiūris, kurį daugelis greičiausiai pavadino elementaria arogancija, nieko pernelyg nenustebino. Tačiau, kad ir ką begalvotų skeptikai, pirmas tikras solinis Liamo albumas – itin galingas ir atremiantis visas išankstines kritikų nuostatas.

„As You Were” – neabejotinai gerokai drąsesnis ir stipresnis įrašas nei du ankstesnės Liamo grupės „Beady Eye” albumai. Su „Oasis” lyginti nesiryžtame, tačiau tai, ką sukūrė brolis Gallagheris yra velniškai gerai.

Beje, įdomu ir tai, kad Liamo brolis Noelis lapkričio pabaigoje taip pat išleis naują albumą. Tiesa, tai bus jau trečias jo ir jo grupės „High Flying Birds” darbas.

Liamo Gallagherio koncertas Hamburge: lūkesčius sužadinęs sugrįžimas

roliai Gallagheriai. Apie juos prirašyta knygų ir bus rašoma dar. Devyniasdešimtaisiais, kai jie kartu buvo toje pačioje grupėje, muzikos pasaulis patyrė psichozę, kokios turbūt nematė nuo „The Beatles“ laikų. Tačiau laikas ėjo, viskas keitėsi ir 2009-aisiais neapsikentę vienas kito broliukai Liamas ir Noelis išformavo savo geriausią kūrinį – grupę „Oasis“ – ir pasuko skirtingais keliais. Kaip savo savo „Twitter“ paskyroje rašė Noelis, „su šiek tiek liūdesio ir dideliu palengvėjimu… aš palieku „Oasis“ šįvakar. Žmonės rašys ir kalbės ką nori, bet aš paprasčiausiai negaliu dirbti su Liamu daugiau nei vienos dienos“.

Liamas vs. Noelis? Ir vienas, ir kitas netruko sukurti naujas grupes, įrašė albumus, pradėjo koncertuoti. Aš asmeniškai išsirinkau Noelį kaip brandesnį ir talentingesnį kūrėją. Jo įkurta grupė „Noel Gallagher’s High Flying Birds“, kurioje be kitų groja ir buvę „Oasis“ muzikantai Gemas Archeris bei Chrisas Sharrockas, gana sėkmingai išleido du albumus ir dar vieną planuoja šių metų lapkritį. 2012-ais pasisekė juos pamatyti Kijeve – to koncerto pilnai užteko suprasti, kad ši grupė užtikrintai atėjo ilgam.

20170922_145918

Hamburgo gatvėse

Tuo tarpu Liamo istorija kiek kitokia. Pilna savęs ieškojimų. Jis anksčiau už brolį startavo su nauja grupe „Beady Eye“, su ja irgi išleido du albumus, tik didelės sėkmės nesulaukė. Turbūt ryškiausiai „Beady Eye“ buvo pastebėta 2012 metais, kai atliko dainą „Wonderwall“ Londono olimpinių žaidinių uždarymo ceremonijoje. 2014 metais grupė iširo. Nepaisant to, Liamas iki šiol išliko viena labiausiai atpažįstamų šiuolaikinės britų muzikos figūrų, o žurnalo Q skaitytojai jį yra net rinkę didžiausiu visų laikų frontmenu muzikos istorijoje.

Tad buvo tik laiko klausimas, kuo nauju nustebins Liamas Gallagheris. Pasklidusios kalbos apie jo solo karjerą netruko pasitvirtinti. 2015 metais pradėjęs nuo pasirodymo pube jis šiemet jau lipo į „Glastonbury”, „Exit“, „Lallapaloozos“, „Bergenfest“, „Benicassim“ ir kitų festivalių scenas. Birželį su „Coldplay“ nariais Chrisu Martinu ir Jonny’iu Bucklandu pasirodė Arianos Grande inicijuotame renginyje „One Love Manchester“. Visa tai buvo apšildymas prieš šiemet pasirodysiantį solinį albumą.

Šią savaitę atvykus į Hamburgą, pramogomis garsėjančioje Reeperbahno gatvėje, kur didžiausias „Reeperbahn“ festivalio šurmulys, kur pripildytos įvairaus žanro atlikėjų klubų, teatrų bei atviros scenos įsimaišiusios tarp erotikos barų, kabaretų ir St. Pauli raudonųjų žibintų, nebuvo negalima nepastebėti namo dydžio plakato, skelbiančio apie solinio Liamo Gallagherio albumo „As You Were“ pasirodymą spalio 6 dieną.

Nuo 2005-ųjų rengiamas „Reeperbahn“ festivalis jau spėjo pagarsėti kaip didžiausias klubinis festivalis Vokietijoje. Dešimtyse klubų vyksta šimtai pop, roko, elektronikos atlikėjų pasirodymų (šiemet festivalyje pasirodė ir lietuviai ba. bei „Deep Shoq“), į jį susirenka daug muzikos verslo atstovų iš viso pasaulio. Vokietija yra ketvirtoji muzikos rinka pasaulyje po JAV, Japonijos, vos vos atsiliekanti nuo Jungtinės Karalystės. Tuo pačiu tai turbūt yra didžiausia fizinės laikmenos pardavimų rinka pasaulyje šiuo metu.

„Reeperbahn“ festivalyje dėl dėmesio kaunasi ne tik jaunos grupės, bet ir didžiosios leidybinės kompanijos „Warner“, „Universal“, „Sony“. Tradiciškai šiame festivalyje buvo surengtas „Warner Music Night“ vakaras, kuris vyksta nuo pat pirmojo „Reeperbahn“ festivalio. Informacija skelbė, kad penktadienį vakare maždaug du tūkstančius žmonių talpinančiame klube „Docks“ pasirodys jaunėliai iš Berlyno KLAN, australų dainininkas-dainų kūrėjas Vance Joy ir „įslaptintas top headlineris“. Ir tik išvakarėse, ketvirtadienį vėlai vakare, festivalio kanalais buvo pranešta, kad tai ne kas kitas, o Liamas Gallagheris.

20170922_221046

Eilės į Liamo koncertą

Per naktį ant Liamo albumo plakatų Reeperbahne atsirado informacija apie šį koncertinį pasirodymą. Puikus marketinginis žingsnis, iškart privertęs visus festivalio dalyvius susimąstyti kaip patekti į šį išskirtinį koncertą. Tačiau paklausa buvo kelis kartus didesnė, nei klubas pajėgus priimti. Prieš koncertą susiformavo šimtus metrų besitęsiančios eilės. Ir ten patekti niekaip nebūtų pavykę, jei vienos eilės pradžioje nebūtų stovėję draugai, kurie geranoriškai priėmė pas save.

Bet net ir taip palankiai susiklosčius aplinkybėms, per 40 minučių eilė pasistūmėjo kokius dvidešimt metrų. Atsidūrėme prie pat apsauginių, per žingsnį nuo įėjimo. Tačiau judesys sustojo, apsauginiai uždarė praėjimą, viltys patekti į vidų su kiekviena minute darėsi mažesnės, kai iš klubo išėjęs apsauginis davė nurodymą įleisti dar penkis, su kuriais į vidų patekau ir aš. Salėje tvyrojo nervingas laukimo šurmulys, koncerto pradžia vėlavo 10 minučių, kol nuskambėjo pirmieji akordai ir scenoje pasirodė Liamas Gallagheris.

20170922_225738

Liamo Gallagherio koncertas Hamburge

Chuliganiška povyza, iššaukiantis elgesys ir milžiniška charizma, kuri kažkada padėjo formuotis net ir Robbie Williamsui – Liamas Gallagheris į Hamburgą atvyko puikios formos. Dieną prieš tai Paryžiuje atšventęs savo 45-ą gimtadienį publikai dainininkas prisistatė „Oasis“ daina „Rock ‘n’ Roll Star“ ir tuoj pat negailestingai į paširdžius smogė „Morning Glory“ gitaromis. „Dabar, kai turime jūsų dėmesį, mes apsistosime ties naujomis dainomis“, – tarė ir atliko savo debiutinį solo singlą „Wall of Glass“.

Kiek daugiau nei valandą trukusio koncerto metu Liamas su penkių muzikantų grupe sugrojo didžiąją dalį savo būsimo albumo kūrinių. Be minėto „Wall of Glass“ nuskambėjo „Greedy Soul“, „Bold“, naujausias Liamo singlas „For What It’s Worth“, „I Get By“, „You Better Run“ ir „Universal Gleam“. Įdomu, kad dainininkas neatliko rugpjūtį išleisto singlo „Chinatown“. Programą paįvairino savo brolio Noelio sukurta „Oasis“ klasika – „D’You Know What I Mean?“, „Slide Away“, „Be Here Now“ (pastarąją skyrė visiems „Oasis“ fanams), bisui pasiliko kultinę „Wonderwall“. Koncerte nuskambėjo ir vienas buvusios Liamo grupės „Beady Eye“ kūrinys, paskutinysis šios grupės singlas „Soul Love“.

20170922_230240

Liamo Gallagherio koncertas Hamburge

Liamą stebėti buvo labai įdomu. Judesių nedaug, bet viskas tikslu, atpažįstama. Dainininkas bendravo santūriai, kartais paimdavo į rankas tamburiną, rodos, nieko ypatingo nedaro, tačiau publikos kontrolė – totali. Ir su kiekviena daina stiprėjantis įspūdis, kad Liamas pagaliau atrado save. Nauji jo kūriniai pakankamai galingi, įdomūs, su įsimenančiomis melodijomis. Nuo skambių roko dainų iki ramesnių baladžių. Ši kūryba teikia vilčių, kad albumas „As You Were“ nuveiks daugiau, nei ankstesni Liamo eksperimentai su „Beady Eye“. Prilygti Noelio gebėjimams rašyti dainas bet kuriam rokeriui būtų sunku, tačiau tikėtina, kad naujasis Liamo albumas bus stipriausia, ką jis bus nuveikęs po „Oasis“ išsiskyrimo. O tai jau nemažas žingsnis į priekį.

20170922_234130

Liamo Gallagherio koncertas Hamburge

Rugsėjo 22 dienos Liamo Gallagherio koncertą „Reeperbahn“ festivalyje galima pažiūrėti čia. Deja, garso kokybė įraše neatspindi tos, kuri buvo salėje koncerto metu.

Liam Gallagher – Chinatown

Vienas iš „Oasis” brolių, grupės „Beady Eye” siela Liamas Gallagheris ruošia savo pirmąjį solinį albumą. Plokštelė, kuri bus pavadinta „As You Were”, muzikos parduotuves pasieks spalio pradžioje.

Kadangi Liamas iki albumo pasirodymo turi daug gražaus laiko, po truputėli atversdamas būsimąsias LP kortas, jis pristato savo naujas dainas. Šįkart atėjo metas puikiai britpop lyrikai – kompozicijai „Chinatown”.

Įspūdingiausi pasirodymai iš koncerto Mančesterio aukoms atminti

One Love Manchester

One Love Manchester

Vakar vakare Jungtinėje Karalystėje buvo surengtas įspūdingas koncertas, skirtas pagerbti Mančesterio aukoms. Išskirtiniame renginyje savo pasirodymus surengė grupė „Coldplay”, Liamas Gallagheris, „Take That”, Pharellis ir kiti. Čia netrūko ir netikėtų reginių – pavyzdžiui, Liamas Gallagheris ir „Coldplay” kartu atliko legendinę „Oasis” dainą „Live Forever”, Ariana Grande su „Black Eyed Peas” – kompoziciją „Where is the Love?” ir t.t.

Dalinamės įsimintiniausiais pasirodymais su Jumis. Čia rasite ir „Coldplay”, ir Robbie Williams, ir Noelį Gallagherį, ir Imogen Heap, ir daugelį kitų

Liam Gallagher: vienintelis Oasis atsikūrimo stabdis – Noelis

oasis

Grupė Oasis

Rugpjūčio pabaigoje grupės „Oasis” narys Liamas Gallagheris savo brolį Noelį viešai paragino atkurti legendinę britų grupę „Oasis”. Nepaisant to, kad kurį laiką Noelis į šiuos raginimus nereagavo, kai kurios britų lažybų kontoros buvo netgi pradėjusios siūlyti lažintis, ar hito „Wanderwall” kūrėjai ir vėl gros kartu.

„Tikiu, kad „Oasis“ vėl išplauks ir tai bus nuostabu. Jeigu tai tikrai dėl fanų, tuomet, Noeli, padarykime tai, nes jie to nori! Vienerius metus. Leiskimės į koncertus vieneriems metams. Mano daiktai dar supakuoti po paskutiniojo turo“, – tąkart žurnalui „Q“ sakė Liamas Gallagheris.

Kad ilgai muzikos gerbėjų laukiamas įvykis gali būti įgyvendintas, kalbas pakurstė ir dokumentinė grupės juosta „Supersonic”, prieš porą savaičių pasiekusi Jungtinės Karalystės kino teatrus.

Tačiau panašu, kad šiems gandams ir vėl nelemta išsipildyti. Kalbėdamas su britų radijo stotimi „X Fm” Liamas pabrėžė, kad Noelis yra vienintelė priežastis, dėl kurios „Oasis” negali būti kartu.

„Mūsų vaikis (Noelis – L.Z.) vaikšto taip, tarsi aš būčiau nudūręs jo katę. Jis tiesiog nori groti vienas. Jeigu žmonės galvoja, kad „Oasis” neatsikuria dėl mūsų apsižodžiavimų twitteryje, jie išprotėjo”, – pokalbio metu sakė L. Gallagheris.

oasis

Oasis

„Jeigu norite vėl ant scenos išvysti „Oasis”, turite prašyti mūsų vaikio”, – sakė Liamas.

Muziantas prisipažino, kad intensyviai dirba prie savo pirmojo solinio albumo (prieš tai Liamas grojo grupėje „Beady Eye“ – L.Z.). Tačiau, kaip prisipažįsta L. Gallagheris, nėra nieko geriau kaip būti grupėje.

„Gali groti solo, gali daryti ką tik panorėjęs ir būti kur tik nori. Tačiau nėra geresnio jausmo nei grojant su keliais bičiuliais kartu grupėje. Man nesvarbu, ką kalba kiti. Nėra nieko geriau kaip matyti tavo grupės narius grojančius kartu ir suvokiančius, kad tai veikia”, – Londone sakė Liamas.

Tuo tarpu buvęs „Oasis” vadybininkas Alan McGee sakė nemanantis, kad grupė su Noeliu priešakyje turi galimybių atsikurti.

„Nemanau, kad Noelis kada nors atkurs „Oasis”. Manau, kad kiek vėliau tai padarys Liamas. Jis parduos 10 tūkstančių bilietų, kartu su minia dainuos „Oasis” dainas ir bus laimingas. Noelis tikrai nesidairys atgal ir negrįš prie „Oasis” reikalų. Tai legenda, todėl neterškime jos vardo ir judėkime pirmyn”, – leidiniui „NME” sakė grupės vadybininkas.

Liamas Gallagheris: Noeli, atkurkime Oasis dėl savo gerbėjų!

Liam Gallagher

Liam Gallagher

Praėjusią savaitę naujam gyvenimui „prikeltas” 1997- ųjų metų „Oasis” darbas „D’you Know What I Mean”, regis, nebuvo atsitiktinumas.  Kalbėdamas su Didžiosios Britanijos muzikiniu leidiniu „Q”, grupių „Oasis” ir „Beady Eye” narys Liamas Gallagheris pareiškė, kad jis norėtų jog legendinė britpop grupė atsikurtų „dėl fanų”.

„Tikiu, kad „Oasis” vėl išplauks ir tai bus nuostabu. Jeigu tai tikrai dėl fanų, tuomet, Noeli, padarykime tai, nes jie to nori! Vienerius metus. Leiskimės į koncertus vieneriems metams. Mano daiktai dar supakuoti po paskutiniojo turo”, – žurnalui „Q” sakė Liamas Gallagheris.

Nors grupė „Oasis” išsiskyrė prieš 7 metus, kalbos apie legendinių hito „Wanderwall” kūrėjų atsikūrimą netilo visą pastarąjį penkmetį. Gandai tapo dar garsesni 2014-ųjų pabaigoje, kai savais keliais pasuko Liamo Gallagherio grupės „Beady Eye” nariai.

Ir visgi, nepaisant kalbų apie išsiskyrimą ir skirtingų į viešumą leidžiamų žinučių, leidiniui „Female First” neseniai išspausdintame interviu Liamas pareiškė, nenorintis būti vienoje grupėje su savo broliu Noeliu.

„Nejaugi jūs tikrai galvojate, kad noriu su juo būti tame pačiame kolektyve? Jis sako „Liamas turi pasikeisti”. Tegul užsi****… Jeigu jis nenori manęs matyti grupėje, tuomet aš taip pat nenoriu į ją grįžti. Nenoriu būti kolektyve su tais, kurie manęs nenori matyti”, – tąkart sakė L. Gallagheris.

Taigi, kalbos apie legendinės brit pop grupės atsikūrimą ir toliau skamba vis garsiau. Ar jos – iš piršto laužtos? Pagyvensime – pamatysime. ManoMUZIKA tikisi, kad kalbos pagrįstos ir kartu viliasi, kad būsime pirmieji, kurie lauks galimybės įsigyti bilietus į pirmuosius jų atsikūrimo koncertus.

Liamas Gallagheris paneigė gandus apie solinės karjeros pradžią

Liam Gallagher

Liam Gallagher

Po 2014 metais paskelbto grupės „Beady Eye” išsiskyrimo, kolektyvo lyderis, buvęs grupės „Oasis” siela Liamas Gallagheris paneigė viešojoje erdvėje sklandusius gandus apie savo solinės karjeros pradžią. Tai jis padarė sau įprastu stiliumi – be užuolankų nepagailėjęs necenzūrinės leksikos.

Kalbos apie galimą Liamo solo karjerą netilo nuo praėjusių metų spalio 25 – dienos. Būtent tądien muzikantas savo twitter paskyroje paskelbė apie „Beady Eye” pabaigą. Nesureagavęs į šias žiniasklaidos ir fanų paskalas, apie savo apsisprendimą jis paskelbė tik šiandien.

Tiesa, Jungtinėje Karalystėje netyla kalbos ir apie galimą grupės „Oasis” išsiskyrimą. Nepaisant to, kad Liamo Gallagherio atstovas spaudai dar rugsėjo pabaigoje paneigė visus įmanomus gandus ir dar kartą patvirtino, kad „Oasis” niekada neatsikurs, grupės gerbėjai tikisi, kad 2016-ieji taps dar vienu stebuklingu periodu, sugrąžinsiančiu legendinį brit pop kolektyvą ant scenos.

Ar „Oasis” paseks grupių „LCD Soundsystem” ir „Guns N’Roses” pėdomis? Belieka šiek tiek palaukti ir sužinosime. Akivaizdu, kad 2016-ieji turėtų būti tikrai muzikaliai įdomūs metai.

JAV radijo stotyje pristatyta nauja Beady Eye daina

Buvusio „Oasis” nario Liamo Gallagherio grupė „Beady Eye” šį savaitgalį Kalifornijos radijo stotyje „KCRW” pristatė naują savo albumo dainą „Flick Of The Finger” (kūrinys – viršuje). Tai daina iš antrojo studijinio kolektyvo albumo, kuris šiemet turėtų pasirodyti muzikos parduotuvėse.

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad „Beady Eye” daina oficialiai bus pristatyta BBC RADIO 1 transliuojamoje Zane Lowe laidoje, todėl vakarykštė singlo prezentacija nustebino net ir daug ko mačiusius muzikos specialistus.

Kalbėdamas apie savo antrąjį studijinį albumą, kurį prodiusuoja grupės „TV On the Radio” narys Dave’as Sitekas, gallagheris teigė, jog tai bus labai eksperimentinis įrašas, skambėsiantis taip, kaip dar niekada neskambėjo jo kūryba.

Beady Eye

Noelis Gallagheris įkalbėtų Šventą Petrą jį įleisti į rojų

 

Noel Galagher (nuotr. NME)

Noelio Gallagherio teigimu, Dievas yra grupės „Oasis“ gerbėjas.

Tokią ironišką savo nuomonę britas išdėstė leidino „The Sun“ žurnalistui, paklausus kaip jis sugebės Šventą Petrą įtikinti po mirties jį pro vartus įleisti į rojų.

„Prie vartų aš Petro paklausčiau: ar girdėjai mūsų dainą „Don‘t Look Back In Anger“? Ir jis atsakytų „Be abejo“.  Tada aš jam pasakyčiau: Klausyk, čia juk aš, įleisk mane į rojų. Sugrosiu tau dainą.  Taip, aš esu savo gyvenime šiek tiek pavogęs. Taip, aš suvartojau nemažai narkotikų, bet iš esmės su manimi viskas gerai“ – tokį atsakymą grupės tėkštelėjo „Oasis“ siela.

Portalas NME.COM taip pat informuoja, kad bliūkšta kultinės britpopo grupės „Oasis“ gerbėjų lūkesčiai pamatyti kolektyvą ir vėl kartu. Noelis pabrėžė, kad „Oasis“ atsikūrimas galimas tik vieninteliu atveju – t.y. jeigu grupės narių finansinė situacija dramatiškai pablogės.

„Jeigu aš arba Liamas sunkiai sudursime galą su galu – teoriškai „Oasis“ gal ir galėtų atsikurti. Tačiau nelabai įsivaizduoju, kad tai taptų realybę“ – svarstydamas apie kultinės grupės atsikūrimą sakė Noelis Gallagheris.

Apačioje – „Don‘t Look Back In Anger“ – kūrinys, kuris, pasak Noelio, atvertu jam rojaus vartus.

Naują Beady Eye albumą prodiusuos TV on the Radio narys

"Beady Eye"

Po sėkmingo debiutinio albumo „Different Gear, Still Speeding” pasirodymo, grupė „Beady Eye” pradėjo dirbti prie antrojo disko.

Vakar vakare kolektyvo lyderis (buvęs „Oasis” narys) Liamas Gallagheris pranešė labai netikėtą žinią: naują „Beady Eye” įrašą prodiusuos Amerikos grupės „TV On The Radio” narys Dave’as Sitekas. Šis žmogus svariai prisidėjo prie „Foals” įrašo „Antidotes”, roko grupės „Yeah Yeah Yeahs” disko „It’s Blitz” ir Scarlet Johansson plokštelės „I Lay My Head” atsiradimo.

Oficialus grupės pranešimas skambėjo taip: „Beady Eye” sugrįžo į studiją tam, kad pradėtų savo naujo albumo, seksiančio po „‘Different Gear, Still Speeding'”, įrašus. Liamas, Gemas, Andy ir Chrisas šiandein su prodiuseriu Dave’u Siteku pradėjo įrašų sesiją… Albumo pasirodymo data bus patvirtinta vėliau, tačiau žinome, kad pavadinimo kol kas dar neturintis diskas dienos šviesą išvys 2013 metais.

Beje, NME.COM primena, kad dar rugsėjo mėnesį „Beady Eye” gitaristas Andy Bellas teigė, jog „tam tikra prasme turėtų įvykti ir „Oasis” atsikūrimas”.