Neseniai naują albumą „Thank You For Today” išleidusi JAV grupė „Death Cab For Cutie” ir toliau jį pristatinėdama važinėja po valstijas.
Užvakar Beno Gibbardo kompanija apsilankė Elen DeGeneres pokalbių laidoje, kur atliko naujos plokštelės dainą „Gold Rush”.
„Thank You For Today” – devintas „Death Cab For Cutie” albumas. Jis pasirodo praėjus 3 metams po paskutinės grupės plokštelės (albumo „Kintsugi”) pasirodymo.
Viršuje – minėtas įrašas. Apačioje – naujausias grupės albumas.
Vos prieš porą savaičių „Colours of Bubbles“ kartu su Modesto Barkausko diriguojamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru drebino Trakų pilies sienas.
Šiandien grupė dalinasi dar gyvais renginio įspūdžiais – koncertiniu vaizdo klipu dainai „Truth or Dare“.
O pačių grupės narių pasakojimą apie šio projekto su orkestru ypatumus ir specifiką rasite ČIA.
Šių metų lapkričio 10 d. Vilniuje, Šiuolaikinio Meno Centre koncertuos „Mouse On Mars“.
Tai – bene viena įdomiausių visų laikų vokiečių elektroninės muzikos grupių.
Šio dueto istorija, galima sakyti, prasidėjo jiems gimstant, mat Jan St. Werner ir Andi Toma yra gimę toje pačioje ligoninėje tą pačią dieną. Šių dviejų vaikystės draugų dar 1993-iaisiais metais suburtas kolektyvas per savo karjerą užsitarnavo eksperimentuoti nebijančių inovatorių, vis iš naujo išrandančių elektroninę muziką statusą. Grupės skleidžiami garsai yra pernelyg įvairialypiai, kad juos galima būtų įsprausti į vieną konkretų žanrą. Tai – unikalus IDM, eksperimentinės, avangardinės ir ambientinės muzikos mišinys.
Per savo karjerą „Mouse On Mars“ yra išleidę 12 albumų, 14 singlų ir EP. Šių metų balandį pasirodė naujausias grupės albumas „Dimensional People“, kurio kviestinių svečių tarpe rasite „Bon Iver“ sielą Justin Vernon, „Beirut“ sielą Zach Condon, Aaron ir Bryce Dessner iš „The National“ ir daugelį kitų. Albumą palankiai priėmė ne tik grupės gerbėjai, bet ir viena įtakingiausių muziką apžvelgiančių internetinių platformų „Pitchfork“.
„Mouse On Mars“ jau du kartus yra lankęsi Lietuvoje. 2004-aisiais metais duetas koncertavo Šiuolaikinio Meno Centre vykusiose „Elektrodienose“, o 2012 metais – legendiniame festivalyje „Satta Outside“, Šventojoje.
„Mouse On Mars“ apsilankymai Lituvoje – itin reti, tad rekomenduojame nepraleisti.
Daugiau informacijos apie renginį rasite ČIA.
Bilietus platina bilietai.lt.
Pernai kartu su savo grupe „High Flying Birds” išleidęs puikų albumą „Who Built the Moon?”, pagrindinis grupės „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris praėjusios savaitės pabaigoje surengė slaptą koncertą.
Pasirodymą, kuris vyko Mančesterio „O2 Ritz” arenoje, turėjo progos išvysti tik maža saujelė muzikanto gerbėjų. Tačiau prieš porą dienų visas jo video įrašas atsirado Jungtinės Karalystės radijo stoties „Absolute radio” youtube paskyroje.
Noelio pasirodyme – 11 dainų. Ir nors koncerte dominuoja praėjusių metų albumo kompozicijos, 50 minučių trunkančiame renginyje galima išgirsti ir legendinius „Oasis” kūrinius „Little By Little”, „The Importance of Being Idle” ir, žinoma, „Don’t Look Back In Anger”.
Į muzikines ir vizualines keliones nuolat besileidžianti „La Blogothèque” komanda šįkart dalinasi nauja „A Take Away Show” sesija – prancūzų dainuojamosios poezijos pasididžiavimo Dominique A gyvai atlikta daina „Aujourd’hui n’existe plus”.
Jau beveik ketvirtą dešimtį metų muzikos gerbėjų širdis visame pasaulyje virpinantis Dave Matthews retai kada koncertuoja vienas. Milžiniškos koncertų salės, arenos ir stadionai yra tapę jo ir „Dave Matthews Band” antraisiais namais, todėl išgirsti jį jaukiai brūžinant gitarą mažoje aplikoje yra taip pat netikėta, kaip Lietuvoje pamatyti Šiaurės pašvaistę.
Visai neseniai tokia Šiaurės pašvaistė aplankė „NPR Music” studiją, kurioje Dave Matthews kaip solistas surengė „Tiny Desk Concert” sesiją.
Nors dažniausiai „Tiny Desk” koncertai trunka iki 20 minučių, o jų metu būna sugrojamos trys dainos, Dave Matthews to neužteko. Arti pusvalandžio koncertavęs atlikėjas spėjo atlikti 5 dainas: „Samurai Cop (Oh Joy Begin)”, „Here on Out”,, „Don’t Drink the Water”, „Mercy” ir „So Damn Lucky”.
Jau ne kartą rašėme, jog šį penktadienį, birželio 29-ą dieną sulauksime naujojo „Gorillaz“ albumo. Albumas vadinsis „The Now Now“. Tai – pirmasis įrašas po pernai metais išleisto darbo „Humanz“.
Nekantraujantiems – puikios žinios! Jau šiandien galite išgirsti šį darbą Damon Albarn ir kompanijos atliekamą gyvai Tokijuje! 43 minučių ilgio koncerte skambėjo ne tik singlai „Lake Zurich“, „Socererz“, „Humility„, „Fire Flies“ bei „Hollywood“, bet ir 6 visiškai nauji kūriniai.
Ši audiovizualinė animacinio kolektyvo patirtis „Boiler Room“ Youtube kanalo eteryje transliuojama TIK ŠIANDIEN, tad suskubkite ir būkite pirmieji išgirdę naujuosius grupės kūrinius.
Pilnas kūrinių sąrašas:
1-Humillity
2-Tranz
3-Hollywood
4-Kansas
5-Sorcererz
6-Idaho
7-Lake Zurich
8-Magic City
9-Fire Flies
10-One Percent
11-Souk Eye
Kultinė Islandijos muzikos ikona Björk šiuo metu keliauja po pasaulį. Nepaisant to, kad pastaruosius 8 metus islandė koncertuodama įvairiose žemės rutulio vietose vengdavo pasirodyti televizijos eteryje, šįkart savo principą ji nutarė sulaužyti.
Hito „It’s Oh So Quiet” kūrėja apsilankė britų laidoje „Later… With Jools Holland„, kur atliko savo dvi dainas – neseniai išleisto albumo „Utopia” kūrinį “Courtship” (viršuje) ir dar 1993-aisiais sukurtą kompoziciją “The Anchor Song” (apačioje) iš savo 1993-ųjų plokštelės „Debut”.
Dream pop etalonas, Baltimorės duetas „Beach House” raško savo populiarumo vaisius. Prieš porą savaičių išleidę nuostabų, kritikų puikiai įvertintą albumą „7”, svajingieji amerikiečiai šiuo metu intensyviai pristatinėja savo naująją plokštelę.
Viena iš pristatymo stotelių – populiarioji Jimmy Kimmelio pokalbių laida. Joje apsilankęs Victoria Legrand ir Alexo Scally duetas atliko kūrinį „Drunk in LA”, kurio nepamatyti būtų tiesiog muzikinė nuodėmė.
Praėjusių metų pabaigoje nuostabų albumą „Glasshouse” išleidusi švelniabalsė Jessie Ware ir toliau visame pasaulyje rengia koncertus.
Viešėdama JAV britų atlikėja apsilankė laidoje „Late Night With Seth Meyers„, kurioje atliko albume esančią dainą „Selfish Love”.
Portale „manoMUZIKA“ dažnai skelbiame naujienas iš Sietlo radijo stoties „KEXP“, ypač kai joje lankosi mūsų mėgstami atlikėjai.
Taip šįkart yra su grupe „Destroyer“. Ši kanadiečių grupė „KEXP“ lankėsi dar vasarį, tačiau tik praėjusį penktadienį radijo stotis pasidalino jų pasirodymo fragmentais.
Šiandien kviečiame pasiklausyti gyvai atlikto „Destroyer“ kūrinio „Sky’s Grey“ įrašo. Tai – singlas iš pernai metais išleisto vienuoliktojo „Destroyer“ albumo „ken“.
Vos prieš mėnesį savo penktojo gimtadienio koncertą menų fabrike „LOFTAS“ sugrojusi grupė „ba.“ smogia dar vieną gimtadieninį smūgį.
Vakar savo Facebook paskyroje Benas Aleksandravičius ir komanda pasidalino trumpu vaizdu-ištrauka iš to, kas vyksta užkulisiuose prieš grupei žengiant į sceną. O šiandien „ba.“ dalinasi koncertiniu kūrinio „Sapne / Patalpoje“ įrašu, įrašytu būtent koncerto menų fabrike metu.
Daina „Sapne / Patalpoje“ yra iš pernai metais išleisto mini-albumo „Garsiai mąstau“ ir koncertuose dažniausiai skamba pirmoji.
Savo išskirtiniam pasirodymui sostinės Kongresų rūmuose besiruošianti Lietuvos grupė „Golden Parazyth” pristato naują dainą „Me, Mary And Our Lovely Child”.
Šalia gyvai gamtoje įrašyto kūrinio vaizdo klipe galėsite rasti ir visus dainos žodžius.
„Golden Parazyth” koncertas Kongresų rūmuose – jau šį sekmadienį. Bilietų ieškokite čia.
Vakar vilniečių elektroninės muzikos kolektyvas „Without Letters“ savo Facebook paskyroje pasidalino, kaip patys teigia, naujo albumo užuomina – intensyviu, gyvu kūrinio „Eternal Sweep“ įrašu iš pernai metus apibendrinančio koncerto Vilniaus klube „Kablys“.
Žinių apie naująjį „Without Letters“ albumą kol kas nedaug, tačiau galime pasakyti tiek, kad jau dabar tai mums yra vienas laukiamiausių metų įrašų.
Arcade Fire
Viena populiariausių Kanados grupių, roko kolektyvas „Arcade Fire” atvyksta į Latviją. Hito „Wake Up” kūrėjai vienintelį savo pasirodymą Baltijos šalyse surengs rugpjūčio 6 dieną. Jis įvyks Rygos Mežaparke.
Paskutinį vasaros mėnesį Latvijoje apsilankysiantys kanadiečiai čia pristatys dar pernai išleistą savo naujausią albumą „Everything Now”.
Nuo 2001 m. kurianti ir aktyviai muzikuojanti grupė „Arcade Fire” išleido 5 studijinius albumus. Šio Kanados šešeto kolekcijoje – šūsnis įvairiausių apdovanojimų. Wino Buttlerio grupė yra laimėjusi ne vieną „Brit Awards”, „Grammy” ar prestižinių Kanados muzikos apdovanojimų „Juno” prizą.
Bilietai – jau nuo balandžio 3 dienos.
Rašau sekmadienį traukinyje iš anksto numačiusi į gyvenimą šį rašinį „paleisti” tik pirmadienį. Tai nėra svarbi detalė, tačiau rašydama savo įspūdžius esu visai kitoje aplinkoje nei būsiu pirmadienio rytą. Tiesiog tą akimirką, kai kažkas skaitys šias eilutes, aš jau būsiu visai kita. Nebesėdžiu ramiai vagone, lekiančiame 300km/h greičiu ir nebesvajoju ar nostalgiškai nebeklajoju savaitgalio nuotykiuose. Esu jau tik pirmadieniškai pavargusi mergina.
Taigi, kol dar ta sekmadienio magija manęs nepaliko, rašau. Jei įdomu, Labai noriu rašydama prie žinutės iš karto pridėti ir vinilo nuotrauką, bet nuotraukos dar nesu padariusi 
Padarysiu tik būdama namuose, iki kurių man dar dvi su puse valandos kelio traukiniu. Taigi, juose būsiu tik po vidurnakčio. bet juk ne tai svarbiausia.
Važiuoju greituoju traukiniu iš Paryžiaus namo, į Pietų Prancūziją, ir supratau, kad labai noriu pasidalinti įspūdžiais iš „Rhye” koncerto. Tiesiog negaliu nepapasakoti, kaip buvo Paryžiuje jų koncerte. Nes buvo labai gerai. LABAI.
Rhye koncertas
Rhye koncertą pradėjo nuo „3 Days”, o pabaigė grodami „Song for you”. Galbūt daug kam tai tik detalės, bet man buvo nepaprastai svarbi tokia koncerto eiga. Kažkur kažkada skaičiau, kad Milosh’as į dainas bando sudėti įvairias savo gyvenimo akimirkas. Mano manymu, dėl to jo kūriniai yra labai intymūs, jautrūs, nedaugžodžiaujantys, bet persmelkiantys sielos gelmes precizišku minčių taiklumu. Kaip jau sakiau, juose slypi akimirkos. Jų beklausant juose įsipina ir klausytojo išgyvenimai, prisiminimai, svajonės, skausmai ar džiaugsmas. Jo dainose tarsi išsigraviruoja ir klausytojo išgyvenamos akimirkos. Viskas susipina, susilieja ir jau Milosh’o daina nebėra tik jo vieno asmeninė patirtis.
Taip būna ir kai aš klausau „Rhye” dainų. O ta pirma ir paskutinė koncerto Paryžiuje dainos man itin svarbios, apjungiančios visas kitas tarp jų grotas dainas (irgi reikšmingas), tad man koncertas buvo neapsakomai magiškas ir jautrus. Kaip visada ir dar labiau. Turbūt laikui bėgant vis labiau ir labiau, vis stipriau prisirišu prie mėgiamos muzikos. Nes joje išgraviruotų prisiminimų ir akimirkų, kurios gimsta jos klausantis, su laiku būna vis daugiau. Todėl ir koncertai tampa gilia stiprių jausmų jūra.
Šio koncerto metu Milosh’as atrodė labai atsipalaidavęs ir savimi pasitikintis . Labiau nei prieš trejus metus Vilniuje. Gal todėl, kad buvo jaukesnė/intymesnė aplinka, o gal net ir žmonių buvo šiek tiek mažiau… Nors nesu tikra. O gal todėl, kad „Rhye” Paryžiuje – jau trečią kartą… Net nežinau. O gal šiaip jis pats įgauna daugiau pasitikėjimo savimi. Jis buvo toks mielas, toks charizmatiškas ir patrauklus. Suprantu tą merginą, kuri koncerto pradžioje jam šaukė: „I love you!”. Patikėkite, tai prajuokino ne tik visą publiką, bet ir jį patį.
Baigiantis koncertui, prieš grojant „Song for you”, jis paprašė visų nutilti. Pabūti tyloje, nes ši daina (kaip, beje, ir „The Fall”, prieš kurios atlikimą jis prašė to paties) tiesiog turi prasidėti tyloje. Bet nutildyti šimtus įsiaudrinusių, susijaudinusių prancūzų nėra lengva. Jis vis žemino ir žemino minios šurmulio amplitudę, kol galiausiai neiškentęs, bet, žinoma, juokais pasakė: „Aš jus myliu, bet užsičiaupkit!” Tai buvo itin drąsus ir mielas jo pareikalavimas. 
Rhye koncertas
Tuomet nuskambėjo paskutinė koncerto daina, kurios pabaigoje jis dainavo be mikrofono. Jam pritarė visa publika… Ji dainavo už Milosh’ą. O tada jis tiesiog stovėjo ir klausėsi. Tai buvo nuostabus momentas. Jis tapo toks artimas publikai. Tarsi dainuodamas be mikrofono, jis būtų nusileidęs į savo klausytojų gretas. Tai buvo labai jaudinanti akimirka. Jo dainavimas be mikrofono puikiai tiko „Song for you” dainos emocijai, ją paryškino, jai suteikė dar daugiau trapumo. Tokia koncerto pabaiga tiesiog nubloškė mane!
Visas koncertas buvo tobulas. Muzikos garsų prasme buvo nerealu. Labai kokybiška. Buvo gera klausytis.
O po koncerto, kai jau visi žmonės rikiavosi ilgoje eilėje prie rūbinės, nusidriekusioje net iki salės, mes su drauge dar bandėme atgauti kvapą netoli scenos. Niekur neskubėjome, nes tiesiog norėjome susivokti, nusileisti iš tos euforijos viršūnės ir jokiu būdu nesistumdyti su minia, laukiančia paltų. Tuo metu, labai netikėtai salėje prie scenos pasirodė Milosh’as, kurio laukė kažkokia mergina. Mudu su drauge buvome visai netoli. Abi jį stebėjome su susižavėjimu, kai jis šnekėjo su ta kita mergina. Na suprantate, juk jo žavesiui iš tiesų sunku atsispirti.
Žmonių aplink jau beveik nebuvo. Ir kai ta mergina nuėjo, mūsų žvilgsniai susitiko, jis pasisveikino, paklausė, kaip sekasi…ir aš net nepajutus, priėjau prie jo. Pašnekėjom apie koncertą, apie jo muziką, apie tai, kad prieš trejus metus buvau koncerte Vilniuje. Sakė, kad ateinantį rudenį ir vėl atvyks į Vilnių. po visų šių banalybių, paklausiau, ar galim kartu nusifotografuoti (kas irgi yra banalybė, žinoma). Jis sutiko, o aš pasijutau kaip paauglė. Tokia laiminga…:)
Galbūt todėl, kad jo kuriama muzika man yra tokia artima, pats Miloshas mano akyse atrodo toks didelis ir talentingas. Ko gero todėl tokios, regis, smulkios detalės man yra tokios mielos ir ypatingos.
Bet istorija dar tuo nesibaigia. Šiek tiek vėliau, jau prie išėjimo, jis pasirašinėjo ant plakatų, vinilų ir t.t. Aš irgi nusipirkau plakatą, nes jis man puikiai tiks ant kambario sienos. Ir žinoma, nusipirkau vinilą. Tuomet Milosh’as paklausė, ar noriu jo parašo ant vinilo. Pasakiau, kad būtų smagu jį turėti su autografu. Pasirašęs, paklausė, ar noriu, kad ir daugiau, ką nors parašytų, kaip ir daugumai rašė. Pasakiau, kad kodėl gi ne. Ir po tuo savo parašytu sakiniu, jis man dar nupiešė širdutę. Labai noriu tikėti, kad širdutę tą vakarą gavau tik aš 
Pasirašytas vinilas
Juk kartais gera pasvajoti…
Ir tik dabar pagalvojau, kad gal jis manė, jog aš ta mergina, kuri jam per koncertą šaukė „I love you”? Jei taip, tai labai juokinga.
O reziumuojant, koncertas buvo nuostabus. Milosh’as irgi.
******
Koncerto dainų sąrašas
Arcade Fire pasirodymas
Kanados grupė „Arcade Fire”, pernai išleidusi savo penktą studijinį albumą „Everything Now”, šeštadienio vakarą lankėsi JAV vakaro laidoje „Saturday Night Live”.
Tiesioginiame eteryje Wino Butlerio ir Reginos Chassagne kolektyvas atliko dvi dainas – „Creature Comfort” ir „Put Your Money On Me”.
Naujas, šiltas, skanus ir gyvas „Golden Parazyth” darbas „At My House” šiandien buvo pristatytas visiems kolektyvo gerbėjams. Kadangi manoMUZIKA kolektyvas gali drąsiai tokiu vadintis, dalinamės šiuo muzikiniu penktadienio gėriu ir su savo skaitytojais.
Grupei „Golden Parazyth” portalas manoMUZIKA ne kartą giedojo pagarbos ir meilės giesmes, Todėl kaskart išgirdę kažką naujo iš dueto repertuaro, nekantraudami puolame dalintis su Jumis.
Penktadienį duetas pasidalino savo pilnu Kotrynos bažnyčioje surengto koncerto įrašu.
Tad jeigu tik turite galimybę – pasigarsinkite. Visas „Golden Parazyth” pasirodymas, įvykęs lapkričio pabaigoje – nuostabus šio sekmadienio garso takelis.
Dainų sąrašas:
1. Secret Keeper
2. Ant Pasaulio Krašto
3. Simplicity
4. 7
5. Upė
6. Come Closer
7. Dark Water
8. Supasi Supasi
9. Downtown Game
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Seniai neturėjau tokio keisto koncerto. Labai jo laukiau. Į Vilnių iš atostogų keliavau specialiai per Varšuvą, kad pamatyčiau šią aštuoniasdešimtųjų synthpop legendą. „Orchestral Manoeuvres in the Dark“ (arba OMD) yra viena tų paauglystės meilių, kurios išliko iki šiol. „Sailing on the Seven Seas“, „Call My Name“, „Enola Gay“, „Electricity“, „Dream of Me (Based on „Loves Theme”)“ turbūt turi savo atskiras rieves mano smegenyse. Dar labiau pastaruoju metu grupė džiugino tuo, kad lepino visai neprastais studijiniais albumais – „History of Modern“ (2010), „English Electric“ (2013), „The Punishment of Luxury“ (2017).
Paskutinysis jų „The Punishment of Luxury“ pernai rudenį pasiekė Nr. 4 Jungtinėje Karalystėje, tiesa albumų šimtuke teišbuvo vos dvi savaites. Nepaisant to, albumas kupinas gerų kompozicijų, grupė surengė jo pristatymo turą, todėl „pagauti“ juos koncertuojant tikrai labai magėjo. Varšuva tam buvo bene patogiausia lokacija. Kelionę į šį koncertą „palaimino“ taksistas Madride, kuris vešdamas iš viešbučio į oro uostą automobilyje grojo OMD dainas. Jis kalbėjo tik ispaniškai, bet aš angliškai su keliais ispaniškais žodžiais jam paaiškinau, kad skrendu kaip tik į šios grupės koncertą. „Seni jie, bet geri“, – pasakė taksistas, nusistebėjęs, kad grupė dar gyva.
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Sekmadienio vakare „uberis“ Varšuvoje veža į „Progresją“. Tai „Lofto“ tipo, maždaug dviejų tūkstančių žiūrovų talpos klubas. Artipilnis. Apšidančią grupę „Decadent Fun Club“ nemandagiai praleidžiu. Iš tiesų aš čia tik dėl OMD. Scenoje jie pasirodo dviese: grupės steigėjai – vokalistas, bosistas Andy’is McCluskey’is ir klavišininkas, kompozitorius Paulas Humphreys.
Pirmos pasirodymo dainos (naujo albumo kūriniai „Ghost Star“, „Isotype“ ir hitai „Messages“, „Tesla Girls“ praėjo kone euforiškai iki… atėjo suvokimas – kiek daug fonogramos naudoja ši grupė. Skamba beveik vien „playbackas“ ir net vokalas ne visuomet gyvas. Ir po ketvirtos dainos pradėjau laukti koncerto pabaigos. Nesupraskite neteisingai. Koncertas buvo visai neblogas. Jame beveik viskas buvo gerai, išskyrus… grupę. Geros dainos, tvarkingas garsas, geras setlistas, puiki publika (ji nusipelno atskiro komplimento), bet silpniausia grandis koncerte tapo patys OMD.
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Žiūrovai grupę priėmė entuziastingai, kėlė rankas į viršų, palaikė per dainas, skandavo „OMD! OMD!“. Muzikantai negailėjo hitų, kuriuos buvo miela išgirsti, bet koncertas panašėjo į diskoteką tiems, kam virš keturiasdešimt. Neapleido mintis, kad grupė pati save devalvuoja. Nepersistengę su koncertiniu atlikimu muzikantai save keliais laipteliais žemyn nuleido patys. Kitos to laikmečio grupės (pvz. „Depeche Mode“, „a-ha“, „New Order“) atrodo oriai. Turint tokį dainų katalogą, kokį turi OMD, būtų galima lygiuotis į jas.
Naujausiems kūriniams grupė irgi atidavė duoklę, iš naujausio disko atliko „Ghost Star“, „Isotype“, „One More Time“, „What Have We Done“, „The Punishment of Luxury“, taip pat iš naujesnės kūrybos nuskambėjo „History of Modern (Part 1)“. Toliau – kelionė per hitus. O jų sukaupę yra daugiau nei pakankamai. Kaip supratote, mano jausmai koncerte buvo dvilypiai. „Sailing on the Seven Seas“, „Pandora’s Box“, „Souvenir“, „So in Love“, „(Forever) Live And Die“ ar baigiamasis kultinis „Electricity“ tikrai rado atgarsį sieloje. Tačiau buvo apmaudu dėl tokio „biudžetinio“ pasirodymo ir neišnaudoto grupės potencialo.
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)
OMD yra puiki studijinė grupė, bet, pasirodo, ne koncertinė. Vis sprendžiau, ar geriau jos dainų klausytis savo aplinkoje, ar gauti fonogramą klube su ant scenos šokinėjančiais atlikėjais. Ir neturiu į šį klausimą atsakymo 🙂 Patys muzikantai priėmimo Varšuvoje buvo sujaudinti ir žadėjo neužilgo sugrįžti. Nepaisant visko, neabejoju, kad didžioji dalis klausytojų iš renginio skirstėsi patenkinti. Didelį savo norą pamatyti „Orchestral Manoeuvres in the Dark“ išpildžiau ir aš ir dėl to jaučiuosi patenkintas.
Kiekvienas koncertas yra puiki proga prisiminti grupės kūrybą. Pastarąją savaitę suklausiau visus savo turimus OMD albumus ir tikrai prie jų grįšiu ir ateityje. Savo arsenale grupė koncerto metu pasiliko „Walking on the Milky Way“, „Call My Name“, „Dream of Me (Based on Love’s Theme)“ ir dar kelis širdžiai mielus kūrinius. Reikia tikėtis, juos išsitrauks ateityje, nors tai, kad jų sukūrime nedalyvavo Paulas Humphreys, turbūt kiek apsunkina jų patekimą į setlistą.
Muzikantai moka rašyti dainas, yra tikri garso architektai. Nepaisant to, kad jiems patiems su OMD taip ir nepavyko pasiekti pirmosios vietos Jungtinėje Karalystėje (didžiausiais grupės hitais tapo singlai „Sailing on the Seven Seas“ ir „Souvenir“, pakilę iki Nr. 3, albumas „The Best of OMD“ pakilo iki Nr. 2), dainas jie rašo puikias. Šį gebėjimą Andy’is McCluskey’is kartu su buvusiu grupės būgnininku Stuartu Kershaw sėkmingai realizavo sukūrę… merginų grupę „Atomic Kitten“.
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)
Kai 1996 metais OMD iširo, Karlas Bartosas iš „Kraftwerk“ patarė Andy’žiui McCluskey’iui sukurti naują grupę, kaip platformą savo dainoms, kurios dėl britpop įtakos tapo nebemadingos. 1998-2003 metais Andy’žiui su Stuartu „Atomic Kitten“ buvo sėkmingas projektas savirealizacijai, su šios grupės singlais ir albumais jie ne kartą pasiekė Nr. 1 Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Kol dėl įtampos su leidybos kompanija, kuri iš autorių reikalavo, kaip jie patys sakė, „Whole Again“, „Whole Again“ ir dar daugiau f*cking „Whole Again“, jie pasitraukė iš šios grupės veiklos. Ir tada po kelerių metų vėl atgimė OMD, kuriuos tik dabar pavyko pamatyti pirmą kartą koncertuojant. ✔
Po naujausią albumą „The Punishment of Luxury“ pristatančio turo Europoje, muzikantai jau šį mėnesį persikelia į Kanadą ir JAV, kur turuos iki balandžio vidurio. Bet nuo gegužės iki spalio jie jau turi paskelbę penkiolika koncertų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, šis sąrašas turėtų dar pasipildyti, taigi ketina aktyviai veikti ir toliau. Jei OMD šiame ture užsidirbs pinigų ir juos panaudos kilstelėti savo pasirodymą į aukštesnį lygmenį, mielai esu pasiruošęs atleisti šio turo „chaltūrą“. Jų muzika turi puikių melodijų, savitą, atpažįstamą skambesį, specifinį, malonų Andy’žio McCluskey’io vokalą. Manau, OMD yra vienas geriausių dalykų, kas nutiko popmuzikai aštuoniasdešimtaisiais-devyniasdešimtųjų pirmoje pusėje.
Koncerto programa („Progresja“ Varšuva, 2018 vasario 11 d.): „Ghost Star“, „Isotype“, „Messages“, „Tesla Girls“, „History of Modern (Part 1)“, „One More Time“, „(Forever) Live and Die“, „If You Leave“, „Souvenir“, „Joan of Arc“, „Joan of Arc (Maid of Orleans)“, „Talking Loud and Clear“, „What Have We Done“, „So in Love“, „Locomotion“, „The Punishment of Luxury“, „Sailing on the Seven Seas“, „Enola Gay“ // „Pandora’s Box“, „Dreaming“, „Electricity“.
OMD koncerto Varšuvoje akimirka (nuotr. Vaidas Stackevičius)