Visiems, neabejingiems naujai, kokybiškai, o kartais ir dar visai negirdėtai, bet jūsų dėmesio vertai muzikai, portalas manoMUZIKA turi gerų žinių,
Šiandien (gegužės 16 d.) menų fabrike „Loftas” prasideda Baltijos šalių grupių konkurso „Novus” pusfinalis. Konkurse, kuriame dalyvavo dvidešimt trys grupės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, liko 11 kolektyvų, kovosiančių dėl „Geriausio” titulo.
Šį antradienį dėl galimybės patekti į finalą kausis lietuviai „Cosmic Apple“, „MaNNazz“, „Noyus“, „Hill Top Sheep“ ir latviai „Ezeri“.
Muzikos inkubatoriaus „Novus“ pabaigoje iš visų konkurse dalyvavusių grupių bus išrinkta viena geriausia. Jai atiteks ne tik galimybė įrašyti savo kūrinius profesionalioje įrašų studijoje, video klipo filmavimas, profesionalios fotosesijos, bet ir pasirodymas miesto festivalyje „Loftas Fest“. Įdomiausios grupės bus kviečiamos apšildyti „Lofte“ pasirodysiančias muzikos žvaigždes, taip turės galimybę groti Palangos LRT Opus scenoje „I love Palanga“ vasaros sesijoje ir „Vasaros terasoje“ Vilniuje.
Prieš du metus Vilniuje, menų fabrike LOFTAS, koncertavusi Islandijos grupė „Vök” sesijoje „The Line of Best Fit“ pasirodo su kūriniu „Show Me”. Tai daina iš šiais metais išleisto kolektyvo albumo „Figure”.
Apie „Fink“ manoMUZIKA rašė labai daug. Ne kartą savo skaitytojams pristatėme ekskliuzyvinius interviu ir koncertų recenzijas iš įvairių Europos šalių, dalindavomės grupės išleidžiama muzika. Ilgainiui šis vardas mūsų šalyje tapo žinomas, mylimas, klausomas ir vertinamas.
Rugsėjo 30 d. „Fink“ atvažiuoja į Lietuvą. Čia grupė pristatys savo naują – jau 9 albumą. Beje, naujasis įrašas bus antroji per metus įrašyta Fino Greenallo plokštelė, mat metų pradžioje muzikantas įgyvendino savo seną svajonę – sukūrė ir išleido bliuzo albumą „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“.
Būtent šio albumo pristatymo koncertą manoMUZIKA stebėjo Amsterdame – nedidelėje, bet itin jaukioje salėje „People‘s Place“. Vietoje, kurioje savo akustinius pasirodymus surengė Laura Mvula, Michael Kiwanuka ir kiti žymūs atlikėjai.
Likus kelioms valandoms iki koncerto su Finu Greenallu salės užkulisiuose susitikome trumpam interviu. Atlikėjas, kaip visada, buvo puikiai nusiteikęs, pasakojo apie savo ateities planus ir su malonia nostalgija prisiminė grupės koncertą Vilniuje.
Fink Amsterdame
„Rugsėjo mėnesį grosime Vilniuje. Velniškai laukiu šio koncerto. Kai prisimenu mūsų pirmąją viešnagę Lietuvoje, pagaugai prabėga per visą kūną. Buvo nuostabu”, – pokalbį Amsterdame, prisimindamas Lietuvą, pradeda Finas.
„Jūsų šalis mums atvėrė duris. Planuodami savo rudens turą žinojome, kad Vilniuje privalome koncertuoti. Jūs turite nuostabią erdvę, pasakiškus fanus, apie kuriuos kažkada net negalėjome pagalvoti ir gražų miestą. Todėl aplink Vilnių “lipdėme” ir kitas greta esančias sostines – Rygą ir Taliną. Taigi, šis turas bus gerokai platesnis, o jeigu ne Vilnius, Baltijos šalių žmonės “Fink” galbūt dar nė nebūtų išgirdę gyvai“, – sakė grupės „Fink“ lyderis Finas Greenallas
NAUJĄ ALBUMĄ PRODIUSUOS VIENAS ŽYMIAUSIŲ PRODIUSERIŲ PASAULYJE
Jeigu jau pats pradėjai kalbėti apie koncertą Vilniuje, papasakok kokios emocijos kyla prisiminus pirmąjį ir kol kas vienintelį jūsų pasirodymą mūsų šalyje?
Turiu prisipažinti, jog ilgą laiką negalvojome, kad Vilniuje turime tiek gerbėjų. Vis pasvarstydavome, kad reikėtų aplankyti Lietuvą, tačiau nesiryždavome. Tačiau „Hard Believer” turo metu ir mes parodėme susidomėjimą, ir mumis pradėjo domėtis Lietuva. O likus kelioms dienoms iki koncerto – bam, mums praneša, kad Vilniuje išparduoti visi bilietai. Fantastika! Nuostabūs žmonės, nereali „Lofto” erdvė, puiki publika – tai viskas, apie ką gali svajoti atlikėjas.
Taip, kaip atradome Vilnių, kažkada atradome ir Lenkiją. Važiavome vienam pasirodymui į Varšuvą, o dabar, planuodami koncertinį turą, net neįsivaizduojame, kaip galėtume čia neapsilankyti. Aš apskritai labai mėgstu šį regioną. Čia publika atrodo tokia pozityvi ir jauna. Tačiau jauna ne amžiumi, o matymu. Ir tai yra velniškai gerai, nes jie nėra iki galo išlepę ir patys gali formuoti savo muzikinę erdvę, skonį ir poreikį.
Kalbant apie Vilnių, prisipažįstu, neturėjau daug laiko pasižvalgyti po patį miestą, tačiau nesu tas, kuriam mirk gyvenk reikia pamatyti vietos muziejus. Man kur kas įdomiau susipažinti su šalies žmonėmis. Vilniuje susipažinau ir pabendravau su galybe tokių. Vis jie buvo velniškai geri žmonės, todėl džiaugiuosi, kad rudenį galėsiu aplankyti juos darkart.
Fink
Ar „Fink” rudeninio turo planavimas reiškia, kad grupė išleis naują albumą?
Tikrai taip. Tikiuosi, kad pačioje rugsėjo pradžioje – per pirmąsias dvi mėnesio savaites naujas albumas pasieks parduotuves.
Žinau, kad laikas bus labai įtemptas, tačiau esu tikras, kad kartu su komanda įrašysime labai gerą plokštelę. Planuojame įrašus baigti birželio pradžioje.
Albumą prodiusuos žymus prodiuseris Flood (Flood prodiusavo tokius atlikėjus kaip „Orbital“, „Sigur Ros“, PJ Harvey, „The Killers“ ir t.t. – L.Z.). Jis – absoliutus muzikos genijus.
Įrašinėdami albumą ketiname studijoje praleisti 6 savaites. Dar 9 savaites leidėjai, vadybininkai ir visi kiti turės tam, kad albumą paruoštų, supakuotų ir pristatytų į muzikos parduotuvių lentynas. Tikiu, kad viskas įmanoma, todėl šis planas nėra tiesiog tušti paistalai.
Mano tikslas paprastas: kai prasidės pirmieji koncertai Lenkijoje (būtent šioje šalyje prasidės rudeninis „Fink” turas – L.Z.) – albumas jau privalo būti parduotuvėse.
Ar jau žinai kaip vadinsis albumas?
Greičiausiai albumas vadinsis “Accidental Life”. Bent jau dabar toks yra darbinis plokštelės pavadinimas.
Kodėl būtent taip?
Kurdamas savo pirmą bliuzo albumą klausiausi seno JAV bliuzmeno Big Bill Broonzy interviu. Žurnalistui atlikėjas pasakojo apie kūrybą, dainas ir patį bliuzo žanrą, kuris, pasak Big Bill Broonzy, yra ne kas kita, kaip atsitiktinis gyvenimas (angl. accidental life – L.Z.). Man patiko ši mintis, todėl manau, kad taip vadinsis ir albumas.
Kita vertus, niekada negali žinoti… Sukūriau aš 2009-aisiais albumą “Sort Of Revolution”, o šiemet visai netikėtai sužinojau, kad Paul Welleris savo šių metų diską pavadino “Kind Of Revolution”.
Tad dėl “Accidental Life” irgi nesu iki galo tikras. Žiūrėsiu, ar nėra nieko panašaus išleista (šypsosi).
Na o kalbant apie patį albumą galiu pasakyti tiek: dainos sukurtos, Flood turi neįtikėtinai gerą albumo viziją. Taigi, turime pakankamai gerų kūrinių, todėl šiandien mūsų tikslas – susirinkti studijoje ir kartu su prodiuseriu pasižiūrėti, kaip jos skambės.
Tiesa, naujame įraše bus pasakiškai gražių baladžių. Čia grupės gerbėjai ras ir „Looking too Closely” palikuonį, ir „Piligrim” sūnų, ir kitas gražias dainas (šypsosi).
TURĖJAU PAJUSTI, KAD ATĖJO LAIKAS KURTI BLIUZĄ
Pakalbėkime šiek tiek apie bliuzo albumą, kurį išleidai metų pradžioje. Nenuilsdamas nuolat kartodavai, kad esi didelis bliuzo gerbėjas. Šiandien tau 44-eri, tačiau šio žanro albumas dienos šviesą išvydo tik dabar. Kodėl reikėjo laukti taip ilgai?
Man tiesiog reikėjo pajusti, kad jau galiu tai padaryti.
Albume „Perfect Darkness” buvo daina „Wheels”, plokštelėje „Hard Believer” – titulinis kūrinys. Jie visi buvo bliuzo žanro, todėl akivaizdu, kad aš stengiausi, ėjau to link žingsnis po žingsnio.
Turėjau pajusti, kad baltaodžiui groti bliuzą yra gerai. Tam reikia pasitikėjimo savimi. Tai tarsi savotiška intervencija į kitą kultūrą. Todėl auginausi pasitikėjimą po truputį – žingsnis po žingsnio. Tarp koncertinių turų pradėjau šį albumą įrašinėti ir praėjusiais metais jį baigiau.
Apskritai patirtis įrašinėjant šį albumą ir patirtis, kuriant „Fink” įrašus yra visiškai kitokia. Nelyginu šių patirčių, nes to neįmanoma padaryti. Ir tai yra tikrai gerai.
Kai ant stalo padedu „Fink” albumą, žinau, kad jį fanai norom nenorom lygins su ankstesniais įrašais. Bliuzinis albumas – visiška naujiena. Savotiška tabula rasa, naujas puslapis.
Šiam albumui buvau sukūręs 11 dainų. 3 nebuvo pakankamai geros, todėl į galutinį įrašą pateko 8.
Kalbant apie „Fink‘s Sunday Night‘s Blues Club“ įdomu paminėti ir tai, kad man taip pat buvo labai smalsu išleisti tokio žanro albumą streaminimo amžiuje. Visgi sutik – bliuzas – nėra tas muzikinis stilius, kurio labiausiai ieško žmonės internete.
Na, ne tik matyti tave grojantį bliuzą yra neįprasta, bet ir matyti tave grojantį mažose arenose yra keista ir netikėta. Štai, kad ir ši vieta Amsterdame, talpinanti viso labo kelis šimtus žmonių. Ar nesijauti keistai, grodamas mažose arenose.
Nei kiek. Grįžti į mažas koncertų sales – puikus jausmas. Beveik visi mūsų koncertai – pilnai parduoti, o žmonės čia renkasi klausytis kitokios muzikos.
Kita vertus, kalbant apie tokio pobūdžio pasirodymus galiu prisipažinti, kad mums nelabai rūpi kiek bilietų parduosime. Čia „Fink” nevažiuoja groti įprasto repertuaro, todėl ir žmonės savo lūkesčius išgirsti senąsias mūsų dainas turėtų palaidoti.
Į šį nediduką turą mes leidomės groti tik bliuzo. Ir aš puikiai suprantu, kad tai padaryti aš galiu tik nedidelėse arenose.
Galėjau tai bandyti daryti vienas, tačiau su grupe daug smagiau. Man patinka koncertinio turo idėja, bendras važinėjimas po šalis, laikas autobusuose ar lėktuvuose. Taigi, bliuzą groju su kitais muzikantais, tačiau, kaip visi tai puikiai supranta, šis procesas yra laikinas. Turo metu grojame kelias senas dainas, tačiau net ir jos skambės visiškai kitaip. Pamatysi pats – išgirdęs „Warm Shadow” pagalvosi, kad šį kūrinį atlieka kita grupė. Vėlgi, tai nebus nei blogiau, nei geriau. Tiesiog skambės visiškai kitaip.
Tokiuose koncertuose įdomu stebėti ir pačią publiką. Tai – tikri grupės fanai, tačiau net ir juos galima skirstyti į kelias grupes – vieni labiau mėgsta mūsų bliuzinį, kiti – indie, treti –pop rock skambesį. Tad į šį turą, natūralu, renkasi pirmieji arba die hard fanai, norintys pamatyti „Fink“ visuose įmanomuose amplua.
Klausant tavęs ir girdint šių metų planus nesuprantu, kaip apskritai tu viską spėji?
Tiesą sakant, aš ir pats to nesuprantu (šypsosi). Šiuo metu esu taip užsiėmęs, kad net pats nesuvokiu, kaip viską spėju. Netgi negaliu sau leisti būti prastos nuotaikos. Visko vyksta tiek daug… Praktiškai vienu metu kuriu du albumus, dabar vyksta vienas koncertinis turas, po kurio netrukus prasidės kitas. Baigsiu šį turą, prasidės milžiniški įrašai, po jų turėsim mėnesį laiko “susigroti” ir leisimės į didžiulį trijų mėnesių turą. Negana to, turiu savo leidybinę kompaniją, kurioje dabar – didžiulis darbymetis.
Na, tu pakankamai jaunas – turi dar visą laiką pasaulyje.
(kvatoja) 2017-ieji – tiesiog mano metai. Ieškau to paties tinkamiausio aukso vidurio – realaus balanso ir važiuoju pirmyn.
Šiandiena ir šių metų ateitis didžiąja dalimi yra dedikuoti koncertams. Todėl jeigu tavęs paprašyčiau įvardinti pasirodymą, kuris tau labiausiai įsiminė, ką pasakytum?
Ko gero mūsų pasirodymas drauge su Karališkuoju Amsterdamo orkestru. Tai buvo nuostabus koncertas, tačiau negalėčiau pasakyti, kad tuo metu labai gerai jaučiausi. Slėgė didelė įtampa. Viso koncerto metu neapleido mintis “taigi aš scenoje su orkestru, turiu pasirodyti kaip įmanoma geriau” (juokiasi).
Tačiau jei manęs paklaustum apie mėgstamiausią mano koncertą… (galvoja). Man visada labai patikdavo koncertuoti Paryžiuje „Cigale” klube. Tačiau vienas įsimintiniausių pasirodymų įvyko šiame mieste 2008-aisiais. Salėje, kurioje koncertavome, tilpo viso labo 400 žmonių, Tai buvo vienas pirmųjų „Fink” sold out pasirodymų už Jungtinės Karalystės ribų didžiuosiuose Europos miestuose. Garsas čia buvo nuostabus, publika – neįtikėtina. Iki šiol atsiminsiu to koncerto akimirką, kai pradėjau groti „If Only”… Salėje buvo mirtina tyla, o aš pirmą kartą supratau, kas yra pasirodymai, į kuriuos išperkami visi bilietai. Žmonės tiesiog nori ateiti, tave pamatyti ir mėgautis kiekviena koncerto akimirka. Jie nekalba. Jie klauso ir išgirsta.
Kiekviename ture išgirsti, įsimeni ir patirti vis kažką naujo. Keičiasi ir dainos, ir albumai ir kūrinių atlikimas. Per ilgą „Fink” egzistenciją mes sugrojome daug koncertų, tačiau nemaža dalis jų pavirto vientisa gražia patirtimi.
Kalbant apie „Hard Believer” turą, vienas įsimintiniausių koncertų buvo Vilniuje. Čia viskas buvo gerai nuo tos akimirkos, kai atvykome iki pat išvykimo. Dar ir dabar prieš akis stovi tie pastoliai, sustatyti salės išorėje. Atsimenu vietą, kurioje prisiparkavo mūsų autobusas. Puikiai menu akimirką, kai įėjome į užkulisius ir koncerto Vilniuje organizatoriai priėję prie mūsų paklausė, ko mes norėtume. Mes atsakėme, kad labai norime išgerti šalto alaus (šypsosi). Atrodė, kad jie buvo nusivylę mūsų pageidavimu, nes norėjome tiek mažai….
Iš Vilniaus atsimenu tiek daug nerealiai gražių detalių, kad darosi šilta vien tik apie jas galvojant. Viskas – ir pats „Loftas”, ir atmosfera, ir netgi scena, kurioje stovėjome – mano prisiminimuose labai gyva.
Buvo labai tamsu lauke, turėjome žiūrėti po kojomis, nes ten buvo daug įvairiausių laidų. Atsimenu ir tai, kad labai stipriai vėlavome. Buvo šalta. Ir tai yra detalių visuma, kurią prisimenu.
Tikrai neatsimenu, ar gerai sugrojome „Sort of Revolution” (juokiasi). Tikiuosi, kad gerai (šypsosi)
Tiesa, labai norėčiau kada nors Vilniuje praleisti daugiau laiko. Norėčiau pamatyti miestą, paragauti vietinio maisto, praeiti per sostinė barus, pabendrauti su žmonėmis. Tikiuosi, kad kada nors man tai pavyks.
Prieš kelerius metus Vilniuje koncertavęs britas SOHN sugrįžta į Lietuvą. Metų pradžioje savo antrą studijinį albumą išleidęs atlikėjas lapkričio pradžioje menų fabrike „LOFTAS” surengs dar vieną savo pasirodymą.
Šiuo metu Los Andžele gyvenantis atlikėjas, kurio tikrasis vardas yra Christopheris Michaelas Tayloras, sostinėje mūsų šalies publikai pristatys savo studijinį albumą „Rennen”. Antrasis SOHN diskas pasirodė praėjus kiek daugiau nei dviems metams nuo debiutinės plokštelės „Tremors” išleidimo.
Sausio 13 dieną pasirodžiusiam brito albumui gerų žodžių negailėjo nei melomanai, nei muzikos kritikai. „Sunday Times” plokštelę pavadino užburiančiu darbu, o Anglijos muzikos žurnalo „Q” apžvalgininkai jam prilipdė „neįtikėtinai jaudinančio” etiketę.
Kad gerų žodžių negailintys melomanai yra teisūs, įsitikinti nesunku – pakanka išgirsti keturis pirmuosius albumo singlus „Conrad”, „Signal”, „Rennen” ir „Hard Liquor”. Plokštelei reikšmės ir svorio priduoda dar ir faktas, kad „Rennen”, kaip ir pirmąjį SOHN albumą „Tremors”, išleido leidybinė kompanija „4AD„, po savo sparnu priglaudusi tokias grupes kaip „Bon Iver”, „The National” ar „Daughter”.
Tie, kurie matė „SOHN” prieš porą metų Vilniuje, žino kokios muzikinės ekstazės galima laukti iš jo pasirodymo. Na o tie, kurie nebuvo – turės dar vieną išskirtinę progą patirti tai, ko nepatirs jokiame kitame koncerte.
„SOHN” lapkritį koncertuos Vilniuje ir tai yra nuostabi žinia, priverčianti be baimės laukti rudens.
Lietuvoje itin mėgstamas britų atlikėjas „Fink” kovo 10 dieną išleis savo solinį bliuzo albumą „Fink’s Sunday Night Blues Club, Vol. 1”, o šiandien dalijasi dar viena albumo daina „Keep Myself Alone Now”.
Lietuvoje „Fink” koncertuos rugsėjo 30 dieną. Koncertas vyks menų fabrike LOFTAS.
Kovo 10 d. savo pirmąjį bliuzo albumą išleisiantis Finas Greenallas, Lietuvoje puikiai pažįstamas kaip „Fink„, dalinasi pirmojo singlo „Boneyard” muziniu vaizdo klipu.
Naujasis „Fink” albumas vadinsis „Fink’s Sunday Night Blues Club, Vol. 1”, o jį atlikėjas įrašė Berlyne, kartu su visiškai kitokiu nei įprasta muzikiniu sąstatu. Tai bus jau aštuntasis „Fink” albumas.
Pristatydamas naują albumą „Fink” antroje metų pusėje išvyks į turą po Europą, kurio metu aplankys ir Lietuvą. Grupės koncertas LOFTE vyks rugsėjo 30 d.
Verta paminėti, jog praėjusią savaitę vykusios išankstinės bilietų į „Fink” koncertą prekybos metu buvo išparduoti visi pirmieji bilietai, todėl norint užsitikrinti sau vietą koncerte – verta paskubėti. Bilietais prekiauja bilietai.lt.
„Fink” grįžta ne tik į sostinę, bet kartu ir į tą pačią vietą, kurioje jie koncertavo kiek daugiau nei prieš metus. Rugsėjo 30 dieną „Fink” koncertuos menų fabrike „Loftas”.
Jau labai greitai „Fink” išleis ir savo bliuzo albumą, todėl tikėtina, jog Vilniuje muzikantas atliks ir ne vieną kūrinį iš šio įrašo.
Bilietus į „Fink” pasirodymą Vilniuje galėsite įsigyti nuo vasario pirmos dienos.
Įspūdžius iš „Fink” pasirodymo sostinėje 2015-ųjų lapkritį skaitykite ČIA.
Fink (nuotr. manoMUZIKA archyvo)
Trumpa „Fink” istorija
Kai 2000- aisiais metais leidybinė kompanija „Ninja Tunes“ išleido debiutinį „Fink“ albumą „Fresh Produce“, didžiausi muzikos mylėtojai dar tikrai negalėjo pranašauti Fin‘ui Greenall‘ui ir kompanijai ypatingai šviesios ateities. Nepaisant to, kad visiškai kitoks nei dabar esame įpratę girdėti darbas susilaukė palyginus neprastų kritikų įvertinimų, jis vis dar tebebuvo eilinis kokybiškas tokio pobūdžio muzikos įrašas. Kito albumo laukti reikėjo net šešerius metus. Dar po metų – 2007- aisiais pasirodė trečiasis, o dar po dvejų – ir ketvirtasis studijinis „Fink“ įrašas. Jei pirmi trys albumai „Fink“ vardą ganėtinai tvirtai įrašė pogrindžio muzikos mylėtojų širdyse ir jų užrašų knygutėse, tai 2009- ųjų albumas „Sort Of Revolution“ Anglijoje susikūrusiam kolektyvui atnešė pasaulinį pripažinimą. Darbas, prie kurio rankas prikišo ir genialusis John Legend‘as, buvo liaupsinamas muzikos kritikų, dievinamas muzikos mylėtojų ir klausomas visų bent lašeliu subtilius muzikinius skambesius mėgstančių žemės rutulio mindytojų.
Puikiai bliuzo, elektronikos, R&B ir kartais netgi folko muzikos garsus į vientisą darnią muzikinę visumą jungiantis idėjinis „Fink“ vadas Finas Greenallas suprato, kad po „Sort Of Revolution“ jo lauks dar didesnis iššūkis – sukurti albumą ne prastesnį nei prieš tai buvęs.
Metus klaidžiodamas po pasaulį Finas sėmėsi įkvėpimo ir iš lėto kūrė dainas albumui, kuris, kaip sužinojome dar po dviejų metų, tamsą nepriekaištingai pavertė tobulybe.
„Niūrus, išbaigtas ir labai muzikalus“ – taip savo penktąjį albumą „Perfect Darkness“ manoMUZIKAI prieš kelerius metus apibūdino Finas.
Kadangi „Fink” yra vieni iš didesnių manoMUZIKOS muzikinių dievų, šio kolektyvo muzikines klajones sekėme per padidinamąjį stiklą. Taip atėjo laikas liudyti dar vieno nuostabaus įrašo pasirodymą.
Apie albumą „Hard Believer” Finas su manoMUZIKA buvo dar atviresnis. Pirmą šio įrašo pristatymą matėme Varšuvos klube „Stodola”, kur prisėde šnektelėti su atlikėju prieš pat pasirodymą kalbėjomės apie jo muzikinį kelią.
„Prieš pradėdami kurti „Hard Believer” įsivardijome sau tikslą: silpniausias albumo kūrinys turi skambėti bent jau ne blogiau nei stipriausia „Perfect Darkness“ daina. Nežinau ar mums tai pavyko, tačiau mes tikrai labai stengėmės. Įrašinėdami „Hard Believer“ supratome, kad nebegalime abejoti ir laukti ateities, kurią norėtume ir vėl sugrąžinti į praeitį. Privalėjome sukurti ir įrašyti iki galo išbaigtas dainas ČIA ir DABAR. Todėl visą kūrybinį procesą pavertėme ilgesniu keliu: įrašėme dainų demo versijas, jas sugrojome, susėdome studijoje ir pradėjome galvoti – ar iš tiesų būtent taip jos turėtų skambėti „Paradiso“ klube Amsterdame, „Stodola“ Varšuvoje ar kitose muzikinėse erdvėse. Vėl viską rašėme iš naujo pridėdami savo muzikai daugiau jėgos. Taigi, galutinį tikslą pasiekti nebuvo labai lengva. Šiame albume gerokai daugiau bliuzo ir mažiau soulo; galbūt šiek tiek daugiau pop-roko, bet mažiau britiško indie folko. Žinojome, kad galime netekti gerbėjų, tačiau čia pat jutome, kad jeigu užsistovėsime vietoje, tapsime nebeįdomūs, o tada tiesiog pasitrauksime. Taigi, tol, kol man „Fink“ yra įdomu, aš tiesiog turiu keistis. Jei būtume sukūrę „Perfect Darkness Vol. 2”- būtume tiesiog užsigraužę”, – apie „Hard Believer” kalbėjo Finas.
Naujas ( jau 8-asis) „Fink“ albumas vadinsis „Fink’s Sunday Night Blues Club“. Nors muzikos parduotuves jis pasieks kovo mėnesį, grupė jau pradėjo pristatinėti jo dainas. Beje, būsimo albumo dainos bus pristatinėjamos sekmadieniais ir jas bus galima iki pat albumo oficialaus pasirodymo atsisiųsti nemokamai. Šiame įraše, kaip jau galima suprasti, dominuos bliuzas.
Taigi, bičiuliai, laukiam nesulaukiam „Fink” metų ir, žinoma, bilietų pardavimo starto! Kada jau kada, bet rugsėjo 30 d. Vilniuje tikrai susitiksime!
Beveik prieš ketverius metus Vilniaus menų fabrike LOFTAS savo solinį koncertą surengusi britų muzikos žvaigždė Ellie Goulding ateinančią vasarą grįžta į Lietuvą! Šį kartą Ellie Goulding pasirodys festivalyje „Granatos”.
Daugybę muzikos apdovanojimų (tarp kurių ir dvi prestižines „Brit Awards” statulėles) turinti britų atlikėja į Lietuvą atvyksta rugpjūčio pradžioje.
Rumšiškėse 5 metų jubiliejų švęsiantis festivalis „Granatos” šiemet vyks rugpjūčio 4-6 dienomis.
Per visą savo karjerą Ellie Goulding yra išleidusi tris pilnus studijinius albumus. Naujausias LP „Delirium” pasirodė 2015 metais.
Lietuvaičiai „Deeper Upper” lapkričio pabaigoje pristatė savo debiutinį albumą „Mirrors“ ir surengė jo pristatymo koncertą menų fabrike LOFTAS. Dalinamės akimirka iš jo ir kūriniu „Secrets”.
Gimtinėje labai vertinami ir mylimi vaikinai iš Stokporto, Blossoms, vasario 23-ą dieną bandys užkariauti ir lietuvių publiką. Koncertas įvyks Vilniuje, menų fabrike „Loftas“.
Vos trieš trejetą metų susibūrusį kolektyvą sudaro penki nariai. Jų debiutinis albumas, pavadintas tiesiog „Blossoms“, buvo išleistas šių metų rugpjūčio 5-ą dieną ir Jungtinės Karalystės albumų tope buvo pasiekęs pirmą vietą.
Jau šį ketvirtadienį (balandžio 28 d.) menų fabrike „Loftas” įvyks nuostabios elektroninės/chillwave muzikos kūrėjų – projekto „J. Views“ pasirodymas. Antrą kartą mūsų šalyje koncertuosiantis Bruklino atstovo Jonathano Dagano koletyvas šįsyk pristatys savo naują albumą „401 days”. Įdomu dar ir tai, kad Lietuvos melomanai bus pirmieji, galėsiantys išgirsti visą gegužės 20 dieną pasirodysiančio „J. Views” naujojo disko repertuarą. Taigi, mūsų šalyje įvyks net 5 metus laukto grupės naujo albumo pasaulinė premjera.
manoMUZIKA, drauge su „J. Views” pasirodymą Lietuvoje organizuojančia muzikos agentūra „8 Days A Week” Jums paruošė išskirtinių dovanų! Laimingasis, kurį burtų keliu atrinks manoMUZIKOS komanda, dovanų gaus VIP kvietimą 4 žmonėms į J. Views koncertą „Lofte”. Tačiau tai – dar ne viskas. Prie keturgubo kvietimo pridėsime naująjį grupės vinilą ir trumpą susitikimą su projekto lyderiu Jonathanu Daganu, kurio metu galėsite ne tik šnektelėti su atlikėju, bet ir pasidaryti nuotrauką atminčiai. Taigi, prizas, tikrai vertas dėmesio, todėl paskubėkite.
Prizus laimėti galite dviem būdais. Straipsnio komentarų skiltyje parašykite, kodėl būtent Jums turėtų atitekti šis prizas (nepamirškite parašyti ir savo elektroninio pašto adreso). Kitas būdas – po šiuo įrašu mūsų facebook paskyroje žymėkite (taginkite) 3 žmones, su kuriais eitumėte į „J. Views” koncertą ir parašykite priežastį, kodėl į renginį eisite būtent su jais.
Laimėtoją rytoj (balandžio 26 d., trečiadienį) atrinksime burtų keliu ir su juo susisieksime asmeniškai! Taigi, paskubėkite!
Beje, tiems, kas tingi dalyvauti konkurse ir dar nėra įsigiję bilietų – juos vis dar galite rasti BILIETŲ PASAULYJE.
Šį pavasarį, ypač antroje jo pusėje, Lietuvoje vyks kaip niekada daug netikėtų ir labai laukiamų koncertų. Vienas jų – tik ką paskelbtas belgų atlkėjos Selah Sue pasirodymas Vilniuje, menų fabrike LOFTAS.
Selah Sue koncertas LOFTE vyks balandžio 29 dieną, o jo metu atlikėja su grupe klausytojus džiugins unikalia R&B, soul, pop, trip-hop, jazz ir elektronikos žanrų sinteze.
Vienos geidžiamiausių Belgijos atlikėjų statusą Selah Sue tvirtai laiko nuo 2011 metų. Tais metais atlikėja Flandrijos Muzikos Industrijos Apdovanojimuose susirinko net 3 apdovanojimus, o šiemet Selah Sue dar kartą buvo įvertinta kaip Belgijos solo atlikėja numeris 1.
Verta paminėti, jog gražiai apie Selah Sue yra kalbėjęs netgi kultinis soul / funk muzikos kūrėjas Prince. 2010 metais Selah Sue apšildė jo pasirodymą Belgijoje.
Šį koncertą Selah Sue atsimena labai ryškiai: „Tai buvo nuostabu! Jis matė mano pasirodymą, o vėliau užkulisiuose turėjome malonų pokalbį. Prince dalino patarimus ir man pranašavo sėkmingą ateitį. Aš jo klausiau, ar man vertėtų daugiau mokytis groti gitara, o jis tiesiog atsakė, kad mato, jog aš kvėpuoju muzika ir toliau turėčiau tai daryti. Buvo nuostabu tai girdėti iš paties Prince.“
Apie tai, kad J. Viewz sugrįžta į Lietuvą, manoMUZIKA rašė dar praėjusią savaitę. Vienas laukiamiausių mūsų pavasario koncertų balandžio 28 dieną įvyks ne kur kitur, o menų fabrike „Loftas”.
Vakar savo paskyroje facebooke projekto lyderis Jonathanas Daganas pasidalino specialiai Lietuvai sukurtu filmuku, kuriame jis pasakoja ne tik apie tai, ką bus galima išvysti koncerte sostinėje ir kuo jis bus ypatingas, bet ir apie savo išskirtinį naujojo albumo kūrimo procesą, pavadintą „DNA Project”.
J.Views kviečia į pasimatymą! Asmeniškesnio kvietimo už šį dar nesi gavęs.Dar: http://on.fb.me/1ROCksE
Vieną laukiamiausių šių metų manoMUZIKOS albumų išleisiantis Jonathano Dagano projektas J. Viewz atvyksta į Lietuvą! Antrą kartą mūsų šalyje koncertuosianti grupė sostinės menų fabrike „Loftas” pasirodys balandžio pabaigoje.
Nors Jonathano Dagano projektui naujas diskas bus jau trečias diskografijoje, labiausiai Brukline gimęs muzikantas išpopuliarėjo 2011 metais išleidęs albumą „Rivers and Homes”. Dainomis „Salty Air”, „Oh, Something Quiet” ir „Come Back Down” chillwave ir elektroninės muzikos mylėtojus sužavėjusi J. Viewz plokštelė „Rivers And Homes” buvo mėgiama ir metų pabaigoje nominuota „Grammy” apdovanojimams.
Novatoriškam ir itin reikliam sau kūrėjui prireikė trejų metų, kad pradėtų kurti naują albumą. Į naujojo įrašo kūrimo procesą, pavadintą „The DNA Project“, įtraukęs savo fanus visame pasaulyje, inspiracijos albumui ieškojęs Islandijoje, pasitelkęs tokius žymius vardus kaip Gotye ir „Rhye“ vokalistą Miloshą, Jonathanas Daganas turi rimtų ambicijų išleisti vieną įdomiausių įrašų savo žanro kategorijoje 2016-aisiais metais. Ar jam tai padaryti pavyks – laikas parodys. Bet kuriuo atveju, žinant Jonathano talentą ir didelį pastarųjų metų progresą tokio fakto atmesti negalime.
„Įrašinėdamas naują albumą stengsiuosi maždaug kas mėnesį pristatyti po naują dainą. Klausytojai galės susipažinti su kiekviena kūrinio detale, gimstančia einamuoju laiku. Su garsais, kuriuos įsirašinėsiu, žmonėmis, kurie darys įtaką mano muzikai, įvykiais ir reiškiniais, inspiravusiais kūrybą. Visa tai bus dokumentuojama ir dedama į DNA Project internetinę svetainę. Be to, žmonės galės parsisiųsti kūrinių muzikines dalis. Taip žmonės galės turėti „samplus“ dar iki tos akimirkos, kol jis „nuguls“ dainoje ar albume”, – portalui manoMUZIKA prieš metus apie naują albumą kalbėjo J. Viewz.
J. Viewz gerbėjai jau turėjo progos susipažinti su naujausia muzikanto kūryba. Itin graži ir melodinga muzika nepaliko abejingų muzikos mylėtojų gretose. Balandžio pabaigoje įsitikinti Bruklino talento muzikinėmis galimybėmis galės ir kiekvienas Lietuvos melomanas. Tikėkimės, kad sostinėje susirinkę J. Viewz gerbėjai čia turės progos įsigyti ir naujausią plokštelę, kurios nei pavadinimas, nei pasirodymo data dar oficialiai nėra paskelbta.
Vienas laukiamiausių manoMUZIKOS koncertų šiemet – jau balandžio pabaigoje. Mūsų žiniomis, jau kitą savaitę galėsite įsigyti ir pirmuosius bilietus.
Beje, prieš keletą metų surengtas J. Viewz pasirodymas Vilniuje – taip pat buvo itin įsimintinas. Sausakimšame klube „Studio 9” įvykęs koncertas muzikantui leido suburti didžiulę naujų gerbėjų armiją. Apie koncertą rašėme ir mes – visus įspūdžius galite paskaityti ČIA.
Paskutinį manoMUZIKOS interviu su Jonathanu Daganu skaitykite ČIA.
Trip hopo legendos Tricky muziką atradau būdamas kokių 13 ar 14 metų. Turėjau dvi BASF firmos 120 minučių ilgio kasetes, kuriose buvo įrašyti keturi pirmieji Tricky albumai – „Maxinquaye”, „Nearly God”, „Pre-Millennium Tension” bei „Angels With Dirty Faces”. Jokių viršelių ar dainų pavadinimų, tik muzika. Prisipažinsiu, kad tuomet tos muzikos nesupratau. Tie šnabždesiai, lūžtantys ir aidintys ritmai, bei keisti garsai mane baugino, bet tuo pačiu kažkaip nenumaldomai kvietė vėl ir vėl jų klausytis per ausines šaltais žiemos vakarais, kai namų darbai jau būdavo padaryti.
Prisijaukinus Tricky (tikrasis vardas – Adrian Thaws) atrasti trip hopo grožį „Massive Attack” ir „Portishead” albumuose buvo gerokai paprasčiau. Iki šių dienų „Massive Attack” yra mano mylimi ir mėgstami šio žanro vėliavnešiai. Bet širdyje taip ir neišsitrynė speciali kertelė, skirta tiems keistiems, nesuprantamiems ir bauginančiai patraukliems Tricky įrašams, kurie šiandien man turi dar ir nostalginę vertę.
Tricky pasirodymai garsėja tuo, jog yra absoliučiai nenuspėjami. Kartais unikalūs, kartais tragiški, kartais tiesiog nepavykę. Tricky yra žmogus – mįslė, garsėjantis audringu gyvenimo būdu ir prie jo nederančiu pavydėtinu produktyvumu (dvylika albumų, nesuskaičiuojama galybė bendrų kūrinių su kitais atlikėjais, krūva remiksų…). Žinia, kad jis su savo naujuoju projektu „Skilled Mechanics” aplankys ir menų fabriką „Loftas” mane nudžiugino, o žinia, jog bilietai į šį koncertą perkami anaiptol ne taip gerai, kaip norėtųsi nei kiek nestebino. Juk tai specifinė, nišinė muzika skirta toli gražu ne kiekvienam.
Tačiau panašu jog nerimauta be reikalo. Nežinau kiek tiksliai žmonių telpa „Lofte” (šis skaičius, manau, kinta priklausomai nuo grojančiųjų „kalibro”), tačiau penktadienio vakarą ši erdvė buvo tankiai užpildyta galvomis dar gerokai prieš vakarą apšildžiusios lietuvių alternatyvios audiovizualinės elektronikos pažibos „Fusedmarc” pasirodymą.
Fusedmarc (I. Bautrėno nuotrauka)
Neslepiu simpatijų šiam kolektyvui ir niekaip nesuprantu, kodėl „Fusedmarc” nėra gerokai populiaresni tiek Lietuvoje, tiek ir už šalies ribų. Ši grupė – tai savotiškas ir unikalus fenomenas. Jų muzika – labai įdomi, su niekuo nesupainiojama ir nesulyginama, nors ir sunku deramai apibūdinti jų grojamą stilių. Galbūt tai eksperimentinė elektronika? Tačiau šiandien šis žodžių derinys absoliučiai nieko nepasako. O ir šiaip kam tai analizuoti? „Fusedmarc” muzika kalba pati už save.
Ko pritrūko? Garso. Po tokio intensyvaus „daužymo” turėtų pradėti kraujuoti ausų būgneliai, o taip, deja, neįvyko. Prieš porą metų regėti Mokytojų namų „Vasaros terasoje” man „Fusedmarc” patiko labiau. Nenuostabu. Aną kartą jie buvo pagrindinė vakaro ašis, o šįkart ne. Kiek apmaudu, kad šįkart grupė negalėjo įgyvendinti visų savo audiovizualinių sprendimų, o ir „pavaryti” geriau už vakaro žvaigždes apšildantiems atlikėjams neleistina. Taip jau būna. O gaila. Jų tribute’as skirtas David Bowie atminimui buvo vienas iš ryškiausių vakaro momentų.
O tada į „Lofto” sceną žengė Tricky ir jo muzikantai.
Kas čia įvyko?…
Tricky (T. Bauro nuotrauka)
Šiandien galiu drąsiai teigti, kad tai buvo vienas keisčiausių mano kada nors regėtų pasirodymų. Būtent, ne „koncertų”, o „pasirodymų”. Tai ką Tricky išdarinėjo scenoje nesinori vadinti koncertu, nes jo indelis į skambančios muzikos kokybę buvo labiau idėjinis. Impulsyvūs judesiai, nuolatinis rūkymas ir nervingas džemperio tampymas… Tarpais pasigirstanti moteriško vokalo fonograma. Negirdimas šnabždėjimas, kurio pagarsinti nepavyko net dviems mikrofonams. Gal būtų pakakę ir vieno, tačiau jų abiejų Tricky niekaip nenorėjo paleisti iš rankų. Laiduose nuolat painiojosi ir žemėn krito tų mikrofonų stovai, kuriuos nesėkmingai bandė gelbėti vienas iš scenos darbuotojų… Buvo kiek nejauku, jog laiduose įsipainios ir žemėn virs pats Tricky. Taip neįvyko, tačiau panašu, kad bent porą kartų jis buvo netoli to.
Skambėjo daugiausia naujausi kūriniai iš albumo „Skilled Mechanics”. Žinoma neapsieita ir be poros senų perlų, iš kurių ypač pradžiugino „Overcome”. Taip pat gražiai nuskambėjo gan netikėtas grupės „Stone Sour” kūrinio „Bother” koveris, su kuriuo Tricky neturėjo nieko bendro – grojo gitaristas, dainavo būgnininkas.
Klausydamasis ir stebėdamas šią anomaliją pagavau save ir nusiviliantį ir nustebusį. Besidžiaugiantį, kad pagaliau pamačiau tą keistą atlikėją, anuomet šaltais žiemos vakarais šnabždėjusį man iš tų senų BASF kasečių, bet nuliūdusį, kad jo pasirodymas yra ne tiek mistiškas, kiek chaotiškas ir nejaukus. Daug esu girdėjęs, kad iš Tricky pasirodymų galima laukti bet ko, tad lūkesčiai kaip ir buvo patenkinti, bet to pilnatvės jausmo, kuris aplanko regint kai kurias savo nostalgija ir atsiminimais apipintas legendas nebuvo.
Tricky (T. Bauro nuotrauka)
Pirmoji koncerto dalis baigėsi gan greit, o Tricky, lydimas savo bendražygių išsvirduliavo į užkulisius ir nesirodė tiek, kad jau beveik patikėjau, jog šis trumpas jo pasirodymas baigėsi. Anaiptol. Bisas, o gal labiau antroji koncerto dalis, „ištaškė” daug labiau nei pirmoji. Nežinau, gal Tricky užkulisuose „įkalė” stiklinę vandens, bet jo judesiai tapo labiau koordinuoti, o vokalas (ir klyksmai) aiškiau girdimas ir labiau suprantamas. Keistas pirmosios dalies nesėkmes atpirko antrosios dalies privalumai, bet jei apie šio pasirodymo kokybę paklaustumėm paties atlikėjo jis tikriausiai nesuprastų apie kokias nesėkmes mes jo klausinėjam.
Ko dar truko? Trūko gyvo moteriško vokalo, kuris suteikia Tricky šnabždesiams deramų atspalvių. Fonograma nesiskaito. Trūko garso. Tiek „Fusedmarc”, tiek ir Tricky pasirodymai buvo gerokai per tylūs. Garso bangos nedrebino krūtinės taip, kaip šio žanro koncertuose turėtų. Taip pat man trūko ir daugiau senųjų kūrinių. Aš suprantu, kad dvylika albumų užantyje turinčio atlikėjo (kuris prie viso to dar ir pristato savo naują projektą su naujais muzikantais) reikalauti, kad jis grotų daugiau kaip dviejų dešimtmečių senumo kūrinius nereikia. Bet neabejoju, kad išgirdus daugiau senienų po pasirodymo manyje likusi tuštuma būtų bent dalinai užpildyta.
Kas buvo labai gerai? Naujieji Tricky muzikantai, sugebantys įvilkti šį keistuolį į deramą muzikinį rūbą. Taip pat gerai buvo „Fusedmarc”, kuriuos po šio Tricky apšildymo drąsiai galima vadinti vakaro lyderiais.
Vakaras buvo keistas. Pliusiukas uždėtas, bet tuštuma liko. Ją užpildys, tikriausiai, tik visu garsu klausomi Tricky albumai per kokybiškas ausines. Kai kurie atlikėjai būtent taip atsiskleidžia geriausiai. Panašu, kad Tricky yra vienas iš jų.
Smagios šventinės naujienos kokybiškos bass muzikos mėgėjams! Metų pradžioje menų fabrike LOFTAS viešėjęs DJ Shadow vakar pristatė naująjį savo kūrinį „Swerve“.
Šis kūrinys – iš būsimojo DJ Shadow albumo, kurio pavadinimo prodiuseris kol kas atskleisti nenori.
Jau rytoj, iškart po lemtingo penktadienio-tryliktos, muzikos mylėtojai galės atsikvėpti Vilniaus menų fabrike LOFTAS, mat ten koncertuos melodramatišką pop muziką kurianti britų grupė „Vaults„.
Ta proga surengėme trumpą konkursą, kurio metu buvo galima laimėti du dvigubus kvietimus į šį renginį!
Norint laimėti reikėjo padaryti nei daug, nei mažai – pasidalinti savo mintimis apie tai, į ką panaši grupės „Vaults” muzika. Daugumos nuomone „Vaults” skamba kaip „Florence and the Machine” ir Ellie Goulding. O kaip yra iš tikrųjų – sužinosime rytoj.
Laimėtojas išrinkti padėjo burtai. Jomis tapo „ufonaute” ir Vyta. Su jomis susisieksime nurodytais el. pašto adresais.
Dėkojame visiems dalyvavusiems. Iki susitikimo „Vaults” koncerte!
Jau šį šeštadienį, iškart po lemtingo penktadienio-tryliktos, muzikos mylėtojai galės atsikvėpti Vilniaus menų fabrike LOFTAS, mat ten koncertuos melodramatišką pop muziką kurianti britų grupė „Vaults„.
Ta proga – trumpas konkursas, kurio metu galite laimėti du dvigubus kvietimus!
Viskas ką reikia padaryti, norint dalyvauti, tai komentaruose apačioje parašyti, su kokiomis grupėmis jums labiausiai asocijuojasi „Vaults” muzika. Pavyzdžiui, LOFTO įkūrėjas Victor Diawara sako, kad „Vaults” muzika jam primena netgi Céline Dione!
Taigi – ką ji primena jums?
Konkurso laimėtojus, išrinktus burtų keliu, skelbsime penktadienį, 13 d. Vakarėjant.
Su savo kūriniu „One Last Night” filmo „50 pilkų atspalvių” žiūrovus sužavėję „Vaults” netruko būti įvertinti ir pasipildyti savo fanų gretas visame pasaulyje. Visgi tai – tik pati pradžia. Grupė dar jauna, tad didžiausios šlovės akimirkos, tikėtina, jos laukia ateityje. O jei dar kyla abejonių – jos visos dings po šeštadienio koncerto LOFTE.
Jeigu prieš keletą metų kas nors būtų pasakęs, kad britų grupė „Fink“ surinks sausakimšą „Loftą“, daugelis tokį optimistą būtų išvadinę naivuoliu. Tačiau šiandien naivumą reikėtų palaidoti kažkur labai giliai, mat tai, kas kažkada atrodė nepasiekiama, neseniai tapo realybe.
Dar likus kelioms dienoms iki renginio, organizatoriai paskelbė „soldoutą“, o paskutinėmis dienomis renginio paskyroje facebooke nenurimo „nespėjusieji“, kurie skelbėsi pirksią bilietus į britų koncertą kone už bet kokią kainą. Deja, norinčiųjų buvo gerokai daugiau nei galimybių, todėl liūdesio ir sentimentų kupinos muzikos dainių pamatyti sugebėjo tie, kurie buvo greičiausi, apsukriausi ir, žinoma, labiausiai to norintys.
Apie tai, kad koncertų rengėjai derasi dėl „Fink“ koncerto Lietuvoje, kalbos netilo jau keletą metų. Pats Finas taip pat ne kartą savo interviu prisipažino, kad mūsų šalis – tai kraštas, kuriame kažkodėl jis labai norėtų surengti pasirodymą. Ir tai tikrai nebuvo tiesiog gražus reveransas. Finas – ne tas žmogus, kuris tiesiog pasikinkęs mandagumą žarstytų komplimentus arba sakytų tai, ko negalvoja. Žmonės, kuriems yra tekę pažinti šią išskirtinę asmenybę gali vienbalsiai tvirtinti: tai yra labai nuoširdus ir iki kaulų smegenų atviras žmogus, tačiau sakantis tai, ką galvoja ir neleidžiantis suabejoti savo žodžių teisingumu. Taigi, išankstinė sinergija Lietuvoje tikrai buvo: Finas norėjo į Lietuvą, renginių organizatoriai norėjo jį atsivežti, o mūsų šalies melomanai vis drąsiau ir ryžtingiau įsileido „Fink“ muziką ne tik į savo grotuvus, bet ir į širdis.
„Fink“ muzika nėra lengvo klausymo. Tai daug išminties, metaforų ir gilių įžvalgų kupini tekstai, harmoningai derantys su liūdna, sentimentalia, kartais netgi tamsia akustine muzika (iki šiol manau, kad albumas „Perfect Darkness“– tai pavadinimas, geriausiai atspindintis visą grupės kūrybą). Todėl faktas, kad toli gražu ne „lengvo vartojimo“ prekė Vilniuje pardavė viską, ką galėjo, turėjo džiuginti ne tik tuos, kurie myli ir vertina gerą muziką, bet ir renginių organizatorius, vis dažniau į mūsų šalį atvežančius kokybiškus, gilius ir nepaviršutiniškus atlikėjus.
Paskutinį spalio vakarą „Loftas“ turėjo viską – nuostabų atlikėją, puikią publiką, gerą garsą ir ypatingą vakaro dvasią, kurios galėtų pavydėti bet kuris pasaulio melomanas, svajojantis apie muzikalų helovyną. Vakaro nesugadino ir tai, kad koncertas prasidėjo gerokai po vidurnakčio. Tiesiog „Fink“ europinis turas yra toks įtemptas, kad grupė paprasčiausiai neturėjo galimybių į Lietuvą atvykti anksčiau.
Daugelio mūsų šalies melomanų „Finkiškos“ muzikinės svajonės pildėsi nuo pat pirmųjų koncerto akimirkų. Lyriška koncerto pradžia ir hipnotizuojanti prietemoje atlikta „Fall Into The Light“ vakarui uždavė toną, kurio žinutė buvo nuskaitoma labai lengvai: šiandien bus jautru, gilu, tamsu, bet labai muzikalu. Ko gero nei vienas paskutinę spalio naktį leidęs „Lofte“ žmogus tuo neabejojo. Muzikinis kokteilis, kuriame tilpo ir hipnotizuojantys „White Flag“ ar „Pilgrim“, ir lyriškieji „Looking Too Closely“, „Sort of Revolution“ ar „Too Late“, ir, žinoma, biso metu atliktas „Berlin Sunrise” buvo toks vientisas ir išbaigtas, kad sunku buvo įsivaizduoti ką nors skanesnio. Tai buvo toks kokteilis, kurį ragaudamas negali sustoti, o viso išgerti – paprasčiausiai nesugebi. Tačiau mėgautis juo tikrai galėjo kiekvienas.
Taip, mes neišgirdome tokių „Fink“ gerbėjų pamėgtų dainų kaip „Honesty“, „If Only“, „If I Had a Million“, „Save It For Somebody Else“ ar kitų. Tačiau grupė, aktyviai kurianti ilgiau nei dešimtmetį, yra parašiusi per daug gerų dainų, kad visas jas sudėtų į vieną (net ir ilgą) pasirodymą.
„Fink“ muzikos tą vakarą nebuvo gana. Jos niekada nebūna gana. Tai bylojo ir britų pasiklausyti susirinkusių žmonių veidai, ir emocijos, kurias nusiėmę santūrumo kaukę lietuviai laisvai liejo viso koncerto metu. Pasibaigus renginiui dar ilgai žmonės stovėjo, dalijosi mintimis ir vienbalsiai tvirtino: Tai buvo KAŽKAS TOKIO. Socialiniai tinklai taip pat mirgėjo nuo susižavėjimo žinučių ir įamžintų koncerto akimirkų, o „Lofto“ savininkas Viktoras Vee Diawara savo paskyroje pasisakė dar konkrečiau: FINK pasirodymas – geriausias koncertas „LOFTO“ istorijoje. Ir tai buvo žodžiai, kuriais daugelis paskutinį spalio vakarą leidę britų pasirodyme tikrai neabejojo…
Koncerto akimirka ( nuotr. manoMUZIKA.lt)
Su panašiomis mintimis pasibaigus koncertui gyveno ir „Fink“ lyderis Finas Greenalas. Visą naktį nemiegojęs ir iškart išvažiuoti į koncertą Minske turėjęs muzikantas, eliminuodamas nuovargį pasirašinėjo vinilus ir kompaktines plokšteles ir mielai bendravo ir fotografavosi su užkulisiuose jo laukusiais gerbėjais.
Buvo maždaug pusė trijų, kai susėdau šnektelėti su Finu. Tai buvo jau penktasis mano interviu su šiuo atlikėju per pastaruosius penkerius metus, todėl puikiai žinojau tradicijas… Kaip jau tapo įprasta, jis atsidarė butelį alaus, susisuko sukamo tabako suktinį ir papasakojo savo įspūdžius. Šįkart – iš Lietuvos.
Kai kalbinau Tave prieš metus Varšuvoje, prisipažinai, kad Lietuva – viena iš Europos šalių, kurioje labai norėtum koncertuoti. Šiandien išpildei daugelio Lietuvos melomanų svajonę. Kokie įspūdžiai nulipus nuo scenos?
Buvo nuostabu! Suprantu, kad ant scenos užlipome labai vėlai, todėl džiaugiuosi, kad tai nesutrukdė koncertui įvykti. Publika buvo neįtikėtina. Stovėdamas ant scenos mačiau, jutau ir girdėjau, kad žmonės dainavo kartu, jautė muziką ir norėjo jos daugiau. Koncerto erdvė – puiki, garsas – labai geras. Todėl viską sudėjus galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo pasirodymas, apie kurį atlikėjai gali svajoti.
Ar pastebėjai, kad publika žinojo daugelį tavo grotų dainų žodžių?
Tikrai taip. Tačiau tai mūsų per daug nestebino. Žinome, kad “Fink” gerbėjai – išskirtiniai.
Kita vertus, pasaulis šiandien yra ypatingai mažas – visi gali naudotis „Youtube” ar „Spotify”, todėl gyventi kartu su mūsų muzika yra gerokai lengviau. Žinoma, jei tokį turą būtume surengę prieš dešimtmetį – skirtumas būtų milžiniškas.
Šiandien internetas mums suteikia didžiulį pranašumą, o viso pasaulio gyventojai pagaliau turi laisvą prieigą prie mūsų muzikos. Tai nuostabu. Nebeliko klasinių, finansų ir idėjinių barjerų. Pakanka turėti interneto prieigą ir pasaulis tau atvers visus savo vartus. Taigi, gyvename nuostabiame amžiuje!
Į Lietuvą atvažiavote labai vėlai, sugrojote koncertą ir iškart turite išvažiuoti. Nespėsi net apsižvalgyti po Vilnių?
Deja, bet neturėsiu tam laiko. Į Lietuvą atvažiavome iš Suomijos. 15 valandų praleidome autobuse, vėliau – kelte, o po to – dar 9 valandas autobuse. Atvykome, vos spėjome pasitikrinti garsą, ir vis tiek ant scenos užlipome tik gerokai po vidurnakčio. Jeigu būtume tai padarę pavyzdžiui 9 valandą vakaro, galiu tau garantuoti, kad koncertas būtų buvęs dar geresnis. Taigi, atvykome, pasitikrinome garsą, greitai palindome po dušu, valandėlę atsikvėpėme ir lipome ant scenos. Deja, bet jau po valandos turėsime išvažiuoti į Minską, kuriame koncertuosime rytoj.
Tačiau aš nenusimenu. Pagaliau surengėme koncertą Lietuvoje. „Loftas“ – išskirtinė vieta, kurioje groti buvo neapsakomai malonu. Koncerto organizatoriai nuveikė nuostabų darbą – tai puikūs žmonės, kurie pavertė mūsų šią trumpą kelionę neįtikėtinai malonia. Grupei tikrai nieko netrūko! Todėl sudėjus visas šias aplinkybes galiu pasakyti visai atvirai: turite nuostabią erdvę, geros muzikos ištroškusius žmones, puikius organizatorius. Tad net neabejoju, kad kitąkart planuojant turą mes Vilnių įtrauksime į savo maršrutą. Taigi, nepaisant to, kad viešnagė Lietuvoje buvo trumpa, mes čia dar tikrai sugrįšime (šypsosi).
Būtų smagu sugroti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Ten taip pat dar niekada nesilankėme. Žinau, kad šiandien Vilniuje buvo ir šių šalių gyventojų, todėl tikrai tikiuosi, kad kitąkart važiuodami į Vilnių, užsuksime ir į Rygą bei Taliną.
Koncerto Vilniuje metu, iš publikos šūksnių buvo girdėti ne vienas „Fink“ kūrinys, kurio koncerte taip ir neišgirdome. Viena iš publikos minėtų dainų – nuostabi albumo „Perfect Darkness“ baladė „Honesty“. Kodėl nebegrojate šitos dainos?
Šią dainą grojome tik „Perfect Darkness“ turo metu. Šį turą norėjome labiau skirti „Hard Believer“ kūriniams. Todėl turėčiau sakyti, kad taip tiesiog „sukrito“. Nenorėjau iš setlisto išimti „Warm Shadow“, nes ji man labai patinka. Neleidau sau eliminuoti „Sort Of Revolution“, nes ji visada užveda publiką ir mes patys velniškai mėgstame šią dainą. Vienas mano mėgstamiausių kūrinių yra „Wheels“, todėl jo atsisakyti taip pat neketinau. Taigi, lenkėme pirštus ir supratome, kad nebėra kūrinių, kuriuos galėtume tiesiog „išbraukit“ (šypsosi). Todėl turėjome atsisakyti tokių dainų kaip „Honesty“, „Shakespeare“, „This is the Thing“ ir galybės kitų.
Atvažiavome į Lietuvą – šalį, kurioje dar niekada negrojome. Žmonės pirko bilietus, laukė mūsų pasirodymo ir daug tikėjosi. Todėl negalėjome jų nuvilti nesugrodami svarbiausių „Fink“ dainų. Finale teko eliminuoti kai kuriuos kūrinius vardan to, kad būtų sugrotas repertuaras, dėl kurio žmonės pamilo mus.
Fink (nuotr. LOFTO)
Ar jauti skirtumą, koncertuodamas Rytų ir Šiaurės Europoje ir pasirodydamas centrinėje arba vakarinėje senojo žemyno dalyje?
Žinoma. Visi koncertai yra skirtingi. Tačiau koncertuojant Šiaurės ir Rytų Europoje aplanko jausmas, kad čia žmonės tiesiog labiau ištroškę muzikos.
Daugelis grupių koncertiniams turams renkasi šiltąjį periodą. Mes bandome elgtis priešingai – važiuojame šaltu periodu, nes žinome, kad muzika šildo (šypsosi).
Kita vertus, manau, kad daugelis grupių bijo rizikuoti. Jų mąstymo logika elementari: jeigu tai nėra vieta, kurioje tavo parduodamų albumų skaičiaus pakanka patekti tarp perkamiausių – braukiame ją iš pasirinkimo sąrašo. Tuo tarpu „Fink“ elgiasi priešingai – mes norime nuvažiuoti ten, kur mūsų nėra tarp perkamiausių. Lietuva buvo viena iš tokių šalių, kuri įrodo, kad mūsų rizika pasiteisino. Juk „Fink“ čia tikrai nėra mėgstamiausia grupė, tačiau visi 1200 bilietų į mūsų koncertą buvo parduoti gana greitai.
Nenuvykęs tiesiog nesužinosi ir nepajusi. O mes norime ir žinoti, ir jausti.
Štai prieš kelias dienas koncertavome Osle. Tai buvo velniškai sunkus koncertas, kurio metu apie tokią publiką kaip šįvakar aš galėjau tik pasvajoti. Todėl šis regionas mums yra ypatingai svarbus. Nuoširdūs grupės gerbėjai yra mūsų stiprybė. Prisipažinsiu, apskritai galvojame apie atskiros specialios programos paruošimą Šiaurės ir Rytų Europos regionui.
Šiandien duodamas interviu Lietuvos nacionalinei televizijai buvau paklaustas, ar piratavimas yra gerai? Prisipažinsiu visai atvirai: manau, kad piratavimo laikai jau praėjo. Kam piratauti, jeigu yra „youtube“, „soundcloud“ ar „spotify“? Kodėl tai sakau? Ogi todėl, kad indikacija „albumų pardavimas“ nebegali būti tokia svarbi, kokia buvo anksčiau.
Jau ilgą laiką jutau, kad Lietuvoje turime tikrų gerbėjų. Esu labai laimingas, kad šiandien galėjau tuo įsitikinti.
Ar „Fink“ jau gali pasakyti: pagaliau atėjo mūsų laikas?
Man jau 43. Todėl negaliu sakyti, kad išgyvenu pirmąją jaunystę. Tačiau puikiai žinau, kad kiekviena dekada turi savo stabus ir atlikėjus, atspindinčius laikmetį. Deja, pastarasis dešimtmetis yra susijęs su greitu pramogų vartojimu. Užtenka žvilgterėti į klausomiausias grupes, perkamiausius albumus ir dominuojančius atlikėjus ir tampa viskas aišku. Pramogų verslas šiandien yra orientuotas į greitą sėkmę ir turi vienintelį tikslą – kuo greičiau užsidirbti kuo daugiau pinigų. Tad šiame kontekste mes esame kitokie.
Tačiau man patinka vieta, kurioje esame. Man patinka šis laikmetis (su visais jo trūkumais ir privalumais). Mėgaujuosi gyvendamas ir žinodamas, kad net ir greito vartojimo kultūroje mes galime kurti tai, kas yra artima mums. Esu patenkintas kūrėjas, nes jaučiu, kad tokiu įdomiu metu mūsų muzika randa savo klausytoją.
Ar teisingai suprantu – sakai, kad esi laimingas?
Tikrai taip. Esu laimingas, nes žinau daug; nes patyriau daug; nes vis dar noriu daug.
Lengva būti laimingu, jeigu esi sumanus ir žinai ką darai. Jeigu kažką užknisa faktas, kad uždirba nepakankamai pinigų muzikuodamas, tuomet yra vienintelė išeitis – mesti tai ką darai ir rinktis naują kelią. Jeigu tu kuri, niekada neturėsi garantijų, kad susikrausi miljonus. Ko gero, tikimybė, kad uždirbsi tiek, kiek nori, yra gerokai mažesnė nei priešingas variantas. Tai savotiškos lažybos. Tačiau šio žaidimo esmė yra paprasta – tereikia mėgautis lažybomis, nepriklausomai nuo to laimėsi, ar ne. Juk geriausias lažybų dalyvis yra tas, kuris yra laimingas. Taigi, aš esu tas laimingasis (kvatoja). Ne dėl uždarbio ar milijonų, bet dėl paties žaidimo proceso.
Jau šį ketvirtadienį (balandžio 28 d.) 
