Arctic Monkeys

Pirmasis Open’er festivalio headlineris – Arctic Monkeys

Daugelis to tikėjosi, bet vis tiek malonu – ką tik buvo paskelbtas pirmasis kitų metų Open’er festivalio headlineris ir juo tapo grupė „Arctic Monkeys“. Gdynėje vykstantis festivalis, kasmet sulaukiantis daugybės melomanų iš viso pasaulio (ir Lietuvos), retai nuvilia savo pasirinkimais.

Primename, kad „Arctis Monkeys“ šį mėnesį išleido naują albumą, „The Car“. Kitų metų vasaros pradžioje grupė surengs koncertinį turą Jungtinėje Karalystėje bei keliuose Europos miestuose. Grupės pasirodymas „Openeryje” numatytas birželio 30 dieną.

„Arctic Monkeys” išleido naują albumą „The Car”

„Arctic Monkeys”

Atvažiavo? O gal nusivažiavo? Naujausio jau galima sakyti kultinės britų grupės „Arctic Monkeys“ albumo pavadinimas – „The Car“ – labai tinka įvairioms interpretacijoms. Leidome jam prasisukti porą (dešimčių) kartų savo grotuvuose, ir pristatome Jums.

Ko tikėtis iš „The Cars“? Nors grupė žadėjo daug triukšmo, abejonių neliko, „monkių“ skambesys pasikeitė, ir greičiausiai ilgam. Nuo 2013-aisiais išleisto albumo „AM“, atrodo, praėjo šimtmečiai, nuo debiutinio darbo „Whatever People Say I Am, That’s What I’m Not“ grupę, atrodo skiria ištisi šviesmiečiai.

Bet gyvai jie skamba vis dar galingai. Todėl, prieš jaukindamiesi naująją Alexo Turnerio ir kompanijos skambesį, kviečiame peržiūrėti ir jų koncertą.

https://www.youtube.com/watch?v=wDWgiRMnjdM

GYVAI: Arctic Monkeys – Body Paint

Arctic Monkeys“ jau turi ir antrąjį oficialų naujojo albumo singlą.

Septintasis grupės albumas, „The Car“ pasirodys spalio 21 dieną. Reklamuodami šį įrašą „Arctic Monkeys” pasirodė laidoje The Tonight Show Starring Jimmy Fallon, kur atliko naują kūrinį „Body Paint”.

Nors grupė žadėjo, kad naujasis jų albumas bus garsesnis, kol kas šie pažadai lieka neišpildyti. Blankus ir lengvai pamirštamas kūrinys. Na bet vilties sulaukti gero albumo dar neprarandame, tik jos lieka vis mažiau.

Arctic Monkeys – There’d Better Be A Mirrorball

Pagaliau, pagaliau, pagaliau „Arctic Monkeys“ turi pirmąjį oficialų naujojo albumo singlą. Neseniai paskelbę apie septintojo albumo, „The Car“ išleidimą, monkiai žadėjo, kad naujasis jų darbas bus labiau žemiškas (aliuzija į sci-fi inspiruotą šeštąjį jų albumą) bei garsesnis. Tiesą sakant, nei to, nei to pažado naujasis jų kūrinys „There’d Better Be A Mirrorball“ neišpildo – bet tikėkimės, kad rokenrolas į „Arctic Monkeys“ kūrybą dar sugrįš.

Naujas Arctic Monkeys albumas – jau pakeliui

Grupės „Arctic Monkeys“ gerbėjų kraują prieš porą dienų užkaitino netikėtai pasirodęs pranešimas, kurį išplatino visai ne grupės nariai ar jų vadyba. Žinutės autoriai – Didžiojoje Britanijoje, Suffolke esančio Butley Priory, nuomojančio patalpas vestuvėms, darbuotojai.

Skubame jus nuraminti – niekas, atrodo, neišteka. Bet šią ganą neįprastą vietą grupė pasirinko naujojo albumo įrašymui.

Pasklidus žiniai, pranešimas apie įrašomą albumą buvo greitai pašalintas. Bet internete niekas nedingsta, tad laikydami špygas laukiame oficialaus patvirtinimo ir, žinoma, albumo.

Paskutinis Alexo Turnerio ir co albumas „Tranquility Base Hotel & Casino“ pasirodė 2018-aisiais.

Naujas „Arctic Monkeys” albumas – „ankstyvoje stadijoje”

Arctic-Monkeys

Arctic Monkeys

Arctic Monkeys“ būgnininkas Mattas Heldersas vakar vykusio „Instagram Live“ pokalbio metu atskleidė, kad grupė jau pradėjo dirbti prie naujo albumo.

Alexas Turneris ir co. paskutinį savo įrašą „Tranquility Base Hotel + Casino“ išleido 2017 m.

M. Heldersas vakar vakare pasakojo apie kai kurias „kliūtis“, su kuriomis grupė susidūrė per koronaviruso pandemiją, ir pažymėjo, jog „svarbiausia kliūtis –  išsiskyrimas ir negalėjimas būti kartu“. Čia pat Šefildo muzikantas pridūrė: „Mes visi trokštame kuo greičiau įrašyti naują albumą ir, net neabejoju, jeigu nebūtų pandemijos, tai būtų jau padaryta. Deja, dabar esame geografiškai atskirti”.

Tiesa, Helderso prisipažinimas įvyko po to, kai grupės vadybininkas Ianas McAndrewas atskleidė, jog pernai „Arctic Monkeys” „kūrė naują muziką“. Tąkart I. McAndrewsas „Music Week“ kalbėjo apie grupės „Royal Albert Hall“ gyvą albumą ir paklaustas, ką dar yra nuveikęs, jis teigė, kad  „Grupės nariai dirba su muzika. Tikiuosi, kad kitais metais jie pradės kurti naujas dainas ir paskelbs apie albumo išleidimą “.

Nors McAndrewsas atskleidė, kad „grupė per pandemiją yra išsibarsčiusi po įvairiausius pasaulio <…>, visgi šie metai buvo labai džiugūs, nes „Arctic Monkeys” dirbo su naujomis dainų idėjomis namuose”.

Tiesa, nei vienas iš „Arctic Monkeys” nespekuliavo potencialia albumo pasirodymo data. Tikimasi, kad jis bus išleistas dar šiais metais. Naujasis albumas bus jau 7 grupės diskografijoje.

Arctic Monkeys išleis koncertinį albumą

arctic monkeysPaskutiniu metu kiek pritilusi grupė „Arctic Monkeys“ paskelbė naujieną, kuri tikrai pradžiugins grupės gerbėjus – dar šiemet jie sugrįš su nauju koncertiniu albumu. Dainos, įrašytos 2018-ųjų birželio 8-ą Londone įvykusio koncerto metu suguls į albumą „Arctic Monkeys Live At The Royal Albert Hall“. Jų bus net dvidešimt.

Albumas pasirodys gruodžio 4-ą dieną. Visas pelnas iš jo pardavimų bus skirtas organizacijai „War Child UK“, globojančiai nuo karo veiksmų nukentėjusius vaikus. Kol kas nėra žinoma, ar albumas bus prieinamas muzikos klausymosi platformose.

Arctic Monkeys dalinasi trumpu dokumentiniu filmu

Gegužės pradžioje britų rokeriai „Arctic Monkeys“ išleido šeštąjį studijinį albumą „Tranquility Base Hotel & Casino“, kuris tuoj pat tapo daugelio melomanų klausomiausiu metų albumu ir, neabejojame, įeis į roko muzikos istoriją, kaip ir ankstesnieji „Arctic Monkeys“ darbai.

Vakar „Arctic Monkeys“ pradžiugino šį albumą dievinančius klausytojus nauju, trumpu dokumentiniu filmu apie šio albumo kūrimo ir įrašų procesą.

Filmą pavadinimu „Warp Speed Chic“ režisavo grupės bičiulis Ben Chappell, nuolat bendradarbiaujantis su „Arctic Monkeys“ bei su kita vokalisto Alex Turner grupe „The Last Shadow Puppets“ ir režisavęs jau ne vieną šių grupių vaizdo klipą.

Anot paties trumpametražinio dokumentinio filmo režisieriaus, „Visus metus praleidęs filmuojant „Tranquility Base Hotel & Casino“ norėjau sudėti visą šią medžiagą į trumpą filmą. 2017-ųjų metų rugsėjį kelias savaites praleidau su grupe Prancūzijoje fiksuodamas įrašų procesą savo 16mm vaizdo kamera. Tuo metu girdėjau tik dainų ištraukas, kurias grupė įrašinėjo. Beveik po metų filmavau gyvus jų pasirodymus, kuriuose jie grojo tas pačias, tik dabar jau užbaigtas dainas. Kai filmas buvo išryškintas – kartu sudėjau gyvus dainų įrašus ir vaizdus iš kūrybinio proceso ir man tai pasirodė gražu. Naudodamas tai, kaip pradinį filmo tašką, aš panaudojau albumo prodiuserio James Ford instrumentinius miksus, kuriuos iliustravau savo vaizdais taip suteikdamas galimybę pamatyti visą praėjusių metų „Tranquility Base Hotel & Casino“ kūrybinį procesą“.

 

Arctic Monkeys perdainavo lyriškojo Stepheno Fretwello kūrinį

Britai „Arctic Monkeys” vis dar mėgaujasi gegužės mėnesį išleisto savo naujojo albumo „Tranquility Base Hotel & Casino” šlove. Surengę tuziną koncertų, pasirodę įvairiuose televizijos kanaluose ir išdaliję krūvą interviu, Alexas Turneris ir kompanija spėjo į plačiuosius vandenis išleisti ir kelis koverius (kurių gretose – perdainuotos Elvis Costello, White Stripes ir „The Strokes” dainos).

Vakar grupė pasidalino dar vienu koveriu. Šįkart – „Spotify Sessions” įrašų metu sudainuota tėvynainio lyriko Stepheno Fretwello lyriškuoju „-„.

„Arctic Monkeys“ koncertas „Open’er” festivalyje: per daug gerai, kad būtų tikra

z23636456V,Open-er-2018--Arctic-Monkeys
Alexas Turneris (nuotr. iš „Open’er” puslapio)

Ar Jus kartais gyvenime apima keistas jausmas, jog sapnuojate atmerktomis akimis? Tas sapnas būna kaip iš realybėje neįmanomo fantastinio filmo scenarijaus. Prieš Jus vyksta reiškiniai, kurie, atrodo, neturi jokio realaus pagrindo atsitikti įprasto gyvenimo bėgyje. Bet jie ima ir atsitinka. O tada nelieka nieko kito, kaip įsižnybti sau, išgerti vieną kitą puodelį arbatos, kad balsas nebebūtų užkimęs nuo ilgo dainavimo ir cypimo, bei užčiuopti tarp šonkaulių nuo intensyvaus spaudimo prie sienelės įsigėrusias mėlynes. Tokia mano būsena po „Arctic Monkeys“ koncerto.

Meluočiau sau, jei sakyčiau, kad „Arctic Monkeys“ nėra mano mėgstamiausia visų laikų grupė. Taip laukiau ir tikėjausi juos kada pagaliau pamatyti ir išgirsti, jog kelerius metus net buvau atsidėjusi pinigų, jog atėjus tinkamam momentui man tereikėtų išsitraukti giliai stalčiaus gale savo šanso laukiantį vokelį ir ramiai nusipirkti bilietą. Ką jau ten ramiai – kai sužinojau, kad arktinės beždžionės atkeliaują į Lenkijoje vykstantį festivalį „Open‘er“, širdis ėmė intensyviausiu įmanomu tempu pumpuoti kraują ir faktas, kad svajonė taip arti, labiausiai varė iš proto. Svajojau juos pamatyti, bet tikrai ne taip greitai.

Arctic Monkeys lyderį Alexą Turnerį būtų galima pavadinti profesionaliu chameleonu – pačioje karjeros pradžioje jaunutis, visada išplėstų akių beždžionėlę primenantis susivėlęs berniukas, dainuojantis aukštu, kiek nervingu tembru tapo tokiu stipriu šių dienų simboliu, jog jam užtektų tik kvėpuoti, o žmonės jį vis tiek garbintų. Apie balso tembrą būtų galima parašyti atskirą straipsnį arba rimtą darbą – jis taip pasikeitė ir subrendo, jog kartais net galima susimąstyti, ar tai tikrai pas pats žmogus. Nuo 2002 metų, kai Šefilde susibūrė dar vidurinėje mokykloje besimokantis ketvertas, repeticijas rengęs namo garažuose ir pirmąsias gitaras bei instrumentus gavęs Kalėdų proga iš tėvų, šiandien „Arctic Monkeys“ valdo šimtatūkstantines minias, mokančias visus dainų žodžius.

36876761_10155403611166968_3758628556217778176_n
„Arctic Monkeys“ koncerto akimirka (nuotr. iš „Open’er” puslapio)

„Arctic Monkeys“ dainos itin dažnai pasižymi aukštesnio lygio anglų kalbos žodynu ir internete gerbėjai net kuria įvairius memes su pastebėjimais, jog jeigu nori skambėti protingiau ir savo žodyną papildyti sudėtingesniais žodžiais, puikus būdas tai padaryti yra tiesiog klausant Alexo Turnerio sukurtų tekstų. Ko jau ko, bet įmantrių metaforų, kolokacijų, alegorijų, palyginimų ar nuorodų į tam tikrus reiškinius, filmus ar knygas ten netrūksta. Toks ir pastarasis, tik prieš du mėnesius išleistas šeštasis grupės albumas „Tranquility Base Hotel & Casino”. Gerbėjai net nesistebi, jog albumą Alexui Turneriui teko rašyti penkerius metus, nes sukurti visose dainose persipynusią istoriją apie Mėnulyje pastatytą futuristinį viešbutį su Stanley Kubrick kinematografiniais elementais tikrai reikėjo vaizduotės ir apsiskaitymo.

Nenuostabu, kad ir pats koncerto laukimas prasidėjo nuo pirmos akimirkos įsigijus bilietą. Nebuvo nei dienos, kad apie jį neateitų mintys ir galvoje piešdavai scenarijus, ko tikėtis. Labiausiai iš vidaus kartais ėdė mintis, jog labai norisi būti kažkur arti scenos. Bet tą akimirką įsijungdavo atvirkštinė psichologija ir ramindavai save – viskas gerai, vien jau ką reiškia faktas, jog ten būsiu, nereikia įsisvaigti. Tačiau tą lemtingą dieną viskas dėliojosi kaip stebukle.

ArcticMonkeys-Opener2018-1-Andy-Hughes-920x615
Alexas Turneris (nuotr. iš „Open’er puslapio)

Su bičiule festivalio teritorijoje atsidūrėm likus maždaug trims valandoms iki oficialių vartų atidarymo. Iš anksto buvom strategiškai nusprendusios, jog norim būti grupės gitaristo Jamie Cook pusėje, o tai reiškė, jog pasmerkėm save kokiam tris kartus ilgesniam sprintui negu būtume stovėjusios kairėje scenos pusėje. Bet ko nepadarysi dėl svajonių? Atidarius vartus ir praėjus patikrinimą viskas atrodė kaip iš „Bado žaidynių“ filmo epizodo – prieš akis man dar ir dabar stovi vaizdas, kaip bėgant po kojomis rūksta dulkės ir kartais pasigirsta šiurpus klyksmas, kuris reiškia, jog kažkas pagaliau pasiekė išsvajotą tvorelę. Atvirkštinė psichologija iš tiesų nuostabus dalykas, nes nuteikinėjant save, jog svarbu ten tik būti ir mėgautis ta galimybe, mes tikrai pasiekėm tvorelę, o atbėgus taip degino plaučius, jog dar ilgai gaudėm kvapą.

Arctic Monkeys koncerto laukimas tikrai neprailgo, nes turėjom galimybę dar išgirsti ir Noelio Gallagherio ir Nick Cave pasirodymus, pastarasis visiškai išmušė iš vėžių ir dar neatėjus „Arctic Monkeys“ mes jau turėjom pilną įspūdžių bagažą. Tačiau pamažu vis artėjant 22-ai valandai, minia vis labiau šurmuliavo, kilo jaudulys, žmonės ruošė plakatus ir jautėsi bendrumo nuotaika. Štai, kiek žmonių susirinko paklausyti arktinių beždžionių Open‘er festivalyje:

Pirmos 20 minučių koncerto priminė kažkokią Apokalipsę. Minios vidury nuo milžiniškos šimtatūkstantinės publikos spaudimo pradėjo alpti žmonės ir juos, kiti atgabenę rankomis iki minios priekio, išnešdavo apsauginiai. Savo akim matėm ir gulinčius neštuvuose, ir pabalusius, ir ką tik ant kojų pastatytus nualpstančius žmones. Dėl to mums, stovinčioms pirmoj eilėj, teko atlaikyti iš minios pareinantį didžiulį spaudimą ir saugotis, kad per mūsų galvas keliami lauk žmonės nesužalotų ir mūsų pačių. Tačiau praėjus kuriam laikui situacija nusistovėjo ir prasidėjo tiktų tikriausias vakarėlis, vertas aukščiausio balo.

Alexo Turnerio balsas gyvai skamba visiškai kaip iš bet kurio įrašo ištrauktame fragmente – švariai, skaidriai, kokybiškai ir dėl to net kūnas nueina pagaugais. Vakaro metu setlistas buvo padalintas taip, jog bet koks „Arctic Monkeys“ gerbėjas, pradedant pirmuoju albumu „Whatever People Say I Am, That‘s What I‘m Not“ baigiant paskutiniuoju, galėjo rasti kažką sau artimo. Skambėjo ir tokie senus gerus laikus menantys kūriniai kaip „The View From The Afternoon“, „Brianstorm“, „Teddy Picker“, o ką jau bekalbėti apie visišką psichozę minioje sukėlusias dainas „Pretty Visitors“ arba „I Bet You Look Good On The Dancefloor“, prieš kurią Alexas Turneris sušuko „this one‘s the banger, everybody!“.Išgirdom iš žymiuosius hitus „Do I Wanna Know”, „R U Mine”, o atėjus laikui dainuoti „Why‘d You Only Call Me When You‘re High?“ A. Turneris ekspromtu pakeitė paskutinę eilutę ir tiesiog pats besijuokdamas dainavo „Father Christmas brought the presents on the stage“. Na, tikriausiai nereikia net pridurti, kad šio koncerto dėka Kalėdos atėjo kone pusmečiu anksčiau ir pranoko visas iki tol gautas gyvenimo dovanas.

tumblr_pafl61x7RE1wcbwaoo1_1280
„Arctic Monkeys“ gitaristas Jamie Cook (nuotr. iš „Open’er“ puslapio)

Odė buvo atiduota ir naujojo albumo dainoms, kaip koncertą pradėjusia ir sceną Tvin Pyksiškais raudonos spalvos ir užuolaidų elementais nušvietusia „Four Out Of Five“, „American Sports“ ar „Star Treatment“. Turėjom tikrai daug šansų pamatyti Alexą Turnerį ne tik įmantriai gitara grojantį žymiuosius rifus, bet ir sėdintį prie pianino.
Neliko pamiršti ir lyriškesni kūriniai, privertę šiek tiek nusiraminti ir palinguoti į taktą – nuskambėjo visų mylimas ir lauktas hitas „505“, o po „Cornerstone“ sudainavęs paskutinę eilutę Turneris užminė mįslę, pasakęs paslaptingus žodžius „and the rest is history“.

Kalbant apie bendravimą su publika, susidarė jausmas, jog grupė į kiekvieną koncertą įdeda maksimalias pastangas išspaudžiant geriausią rezultatą. Buvo ir ryšys su minia, ir Alexo Turnerio vaidybos ant scenos elementų (kaip gi be žymiojo gitaros solo ant kelių ar veido išraiškos per „One Point Perspective“ praradus train of thought). Pasirodė įrašai, jog tuo metu Alexas Turneris buvo apsirgęs, kosėjo, bet ir tokiomis aplinkybėmis per koncertą kiekviena nata buvo išdainuota kaip sviestu patepta. Štai kas vadinama sceniniu profesionalumu.

Tačiau viskam, kas yra gera, anksčiau ar vėliau ateina pabaiga. Baigėsi ir koncertas, sukėlęs visišką euforiją, laimę, džiaugsmą ir šypsenas. Praėjus kelioms dienoms po koncerto susimąsčiau, koks stiprus jausmas apima, kai suvoki, jog koncertą dabar matai ne tik iš video įraše matytos kameros perspektyvos, bet iš savo akių perspektyvos. Kaip grupė išeina į sceną, kaip muzikantai laiko gitarą, kaip Alexas Turneris mums nuo scenos siunčia oro bučinius, kaip vėjyje plaikstosi ilgi gitaristo Jamie Cook plaukai, kaip Nick O’Malley dainuoja back vokalus arba kaip Matt Helders, svaidydamas lazdeles į viršų, virtuoziškai groja būgnais. Akyse tai vis dar labai gyva ir, tikiuosi, neišblės. O aš po šio koncerto nebeturiu nieko aukštesnio ir mėgstamesnio, ką norėčiau išgirsti, viršūnė pasiekta. Kada sekantis susitikimas, „Arctic Monkeys“? Aš vėl pasiruošusi Jus sutikti ir pasinerti į Jūsų muzikos glėbį.

GYVAI: Arctic Monkeys festivalyje „TRNSMT“

Kas gali būti geriau už mylimos grupės koncertą saulei leidžiantis? Dalinamės „Arctic Monkeys“ pasirodymu Glazge vykusiame festivalyje „TRNSMT“. Per kiek daugiau nei valandą trukusį pasirodymą Šefildo ketveriukė spėjo atlikti geriausias ankstesnių albumų ir šiemet pasirodžiusio disko „Tranquility Base Hotel & Casino“ kūrinius:

  1. Four Out Of Five
  2. Brianstorm
  3. Don’t Sit Down ‘Cause I’ve Moved Your Chair
  4. The View From The Afternoon
  5. Arabella
  6. Do Me a Favour
  7. Cornerstone
  8. Why’d Only Call Me When You’re High
  9. One Point Perspective
  10. Do I Wanna Know?
  11. I Bet You Look Good On The Dancefloor
  12. 505
  13. Star Treatment
  14. From the ritz to the rubble
  15. R U Mine?

 

GYVAI: Arctic Monkeys – She Looks Like Fun

Praėjusią savaitę naują albumą išleidusi grupė „Arctic Monkeys“ nelepino mus iki tol – iki oficialaus albumo išleidimo nebuvo pasirodęs nė vienas singlas. Užtat dabar galime pasimėgauti tiek naujais kūriniais, tiek vaizdo klipais ir gyvais pasirodymais. Vienas tokių – kūrinys „She Looks Like Fun“, atliktas laidoje „Late Late Show“ pas James’ą Cordeną.