interviu

FINK: niekada negalėsiu ir nenorėsiu rašyti pop hitų

manoINTERVIU

Kai sužinojau, kad „Fink” atkeliauja į Varšuvą, iškart supratau, kad šaltas ruduo taps nebe tokiu šaltu, o artėjanti žiema nebekels tokio didelio nerimo. Žinia apie tai, kad turėsiu progos dar kartą scenoje išvysti vieną mylimiausių savo grupių šildė kur kas geriau nei armėniškas konjakas, Mamos megztas šalikas ar šiltos vilnonės kojinės. Muzika, kuri nuginkluoja net ir pačius didžiausius šalčius, lapkričio pabaigoje ir vėl išėjo į priešakines gretas.

„Fink” lyderį Finą Greenalą jau esu kalbinęs. Galbūt tai ir suvaidino svarbiausią vaidmenį tariantis dėl interviu su muzikanto vadybininkais. Šiuo metu itin intensyviai koncertuojantis kolektyvas savo grafiko knygoje laiko interviu randa itin retai. Laimei, patekau į lalimingųjų gretas ir sutartu metu atvykau į Varšuvos koncertų salę „Stodolą”, kurioje, be kita ko, turėjau progos pabūti ir paskutinių grupės repeticijos akordų liudininku (beje, visą koncerto recenziją skaitykite ČIA).

Finas Greenalas (nuotr. manoMUZIKOS)

Penkis studijinius albumus išleidęs ir daugelio muzikos kritikų tamsos genijumi vadinamas Finas nuo praėjusio karto, kuomet jį kalbinau, atrodė visiškai nepasikeitęs – pasakiškai mielas barzdočius paliko tikrai betarpiško ir labai malonaus žmogaus įspūdį. Pokalbio metu rūkęs cigaretes tik iš sukamojo tabako, muzikantas ne tik pasidomėjo kaip laikosi Lietuva, bet ir prisipažino, kad surengti koncertą Baltijos šalyse yra sena neįgyvendinta jo svajonė.

Tačiau dabar ne apie tai… Šįkart į kaimyninę šalį „Fink” sugrįžo norėdami pristatyti savo šiemet išleistą gyvo garso albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Nuostabus įrašas, kuriame be muzikinių šedevrų grupės gerbėjai gali rasti ir išskirtinių, dar niekur nepublikuotų kolektyvo  nuotraukų iš „Perfect Darkness” turo, be jokios abejonės, turėtų būti įtrauktas į muzikos aukso fondą. Perklausius visą darbą tikrai nekyla nuostaba dėl ko britai ryžosi dar kartą keliauti po pasaulį.

Tad jeigu tikitės šiame pokalbyje išgirsti subtilių detalių apie Fino požiūrį į gyvenimą, turėtumėte bandyti tikėtis darkart, mat pirmoji pažintis su juo įvyko kiek daugiau nei prieš metus. Ir įspūdžius apie tai galite pasiskaityti paspaudę ČIA. Tuo tarpu šįkart su Finu kalbėjomės apie muziką ir įvykius, kurie grupę lydėjo pastaraisiais metais. Beje, metais, kurie, mano – žmogaus, itin akylai sekančio kolektyvo kūrybą – nuomone, buvo vieni derlingiausių per visą beveik trylikos metų grupės gyvavimo istoriją…

„Fink” muzikos padangėje yra jau daug metų. Kodėl gyvas jūsų albumas dienos šviesą išvydo tik šiemet? 

Pristatinėdami savo praėjusiais metais išleistą diską „Perfect Darkness“ supratome, kad gyvam įrašui laikas atėjo būtent dabar (šypsosi). Visi mūsų koncertai buvo labai skirtingi, todėl norėjome surinkti pačius geriausius kūrinius, sudėti juos į vientisą albumą ir padovanoti savo gerbėjams.

Kitaip tariant, supratome, kad turime daug gerų dainų (tiek iš disko „Perfect Darkness”, tiek iš ankstesnių albumų), kurias norime sudėti į vieną „gyvą” albumą. Taip gimė „Wheels Turn Beneath My Feet”.

Kaip atrinkote į albumą patekusius kūrinius? Visgi per daugiau nei dešimtmetį esi sukūręs ne vieną dešimtį tokio albumo vertų dainų…

Tiesą sakant mes net nesirinkome. Tai buvo savalaikis mūsų koncertų dainų sąrašas.

Įrašai buvo daromi ne tik didžiosiose Europos sostinėse, bet ir mažesniuose miestuose. Negaliu tiksliai pasakyti,  kodėl albume nėra kūrinių, atliktų Romoje ar Berlyne, tačiau manau, kad tai, ką „Fink” gerbėjai girdi mūsų „gyvame“ įraše ir yra geriausia, kas vyko “Perfect Darkness” turo metu.

Viskas vyko labai paprastai: baigėsi albumo pristatymo turas, grįžome namo, perklausėme viską, ką buvome įrašę ir pradėjome dėlioti albumą…Tai buvo labai panašu į muzikinį sudoku (šypsosi).

Vienas geriausių pasirodymo „Perfect Darkness“ turo metu įvyko „Paradiso” klube Amsterdame. Tačiau puikiai žinojome, kad negalime visos muzikos imti tik iš ten, todėl albume atsirado kūriniai iš Vienos, Paryžiaus ir kitų miestų…

 

Fink koncertas (nuotr. LIVE NATION)

APIE „GYVO GARSO” SVAJONES

 

Kai tave kalbinau praėjusiais metais, klausiau kuris kūrinys iš albumo „Perfect Darkness” tau patiko labiausiai…

Primink, ką aš tada atsakiau?

Sakei, kad kiekvieną dieną įsimyli vis kitą šio albumo dainą.

Sakiau visišką tiesą (kvatoja)

Dabar turiu tą patį klausimą, tik jau susijusį nebe su „Perfect Darkness”, o su „Wheels Turn Beneath My Feet”…

(juokiasi)

Jau seniai neklausiau šito albumo… Bet jeigu turiu atsakyti būtinai, išskirčiau Lijone įrašytą „Warm Shadow”. Šią dainą groti yra velniškai sunku, todėl labai savimi didžiuojamės kai kūrinį pavyksta „įveikti”. Koncerto Lijone metu būtent taip ir atsitiko.

Jei jau prakalbome apie konkrečius kūrinius, noriu tavęs paklausti apie dainą, kurios aranžuotė gyvame albume skamba visiškai kitaip nei 2007 metais išleistame studijiniame diske „Distance And Time”. Tai kompozicija „Trouble’s What You’re In”. Kokiu būdu jūs sugebėjote ją taip pakeisti?

Bet prisipažink, tau patinka, ar ne… ? (juokiasi)

Velniškai…

Man irgi (šypsosi)

Mes perrašėme viską dėl vienos paprastos priežasties – atlikti dainą tokią, kokia yra albume – praktiškai neįmanoma. Todėl gyvam atlikimui sukūrėme naują klavišinių partiją, pakeitėme gitaros akordus. Žinojome, kad „Fink“ gerbėjai nėra abejingi šiai dainai, todėl negalėjome numoti į tai ranka ir palikti ją nuošalyje… Beje, naujosios „Trouble‘s What You‘re Inn“ debiutas įvyko Italijos radijo stotyje „Rai”. Kiek atsimenu, fanams ši versija patiko.

Albume „Wheels Turn Beneath Your Feet” dainos „Sort Of Revolution“ pabaigoje tu prisipažinai, kad  koncertuodamas Paryžiaus klube „Cigar“ įgyvendinai savo seną svajonę. Ar turi dar kokių nors svajonių, kur norėtum surengi „Fink“ pasirodymą?

O tu, kaip matau, mūsų kūrybą išnarstėj iki smulkiausio kaulo (juokiasi).

Jau minėjau, kad „Paradiso” klubas Amsterdame yra nuostabi vieta koncertuoti, todėl ją taip pat įtraukčiau į savo svajonių sąrašą. Na ir žinoma Lietuva (šypsosi). Tikrai norėčiau koncertuoti pas jus.

Kur dar…? (mąsto) Norėčiau surengti „Fink“ pasirodymą Malyje. Tai ypatinga vieta.

 

APIE ATEITĮ, GERESNĘ NEI „PERFECT DARKNESS”

 

Šie metai grupei ypatingi ne tik dėl gyvo albumo įrašo, bet ir dėl stulbinančio koncerto Olandijoje su Karališkuoju šios šalies simfoniniu orkestru. Kaip gimė idėja surengti tokį koncertą?

Tiesą sakant, šio pasirodymo priešistorė labai paprasta. Orkestro vadybininkai norėjo klasikine muzika „užkrėsti“ kuo daugiau jaunų žmonių. Jų tikslas buvo padaryti taip, kad į Amsterdamo Filharmoniją susirinktų įvairaus amžiaus klausytojų. Tame koncerte buvo dalis “Fink” muzikos, atliktos kartu su orkestru, bei dalis klasikinės muzikos, kurią jie atliko be mūsų.

Galiu visai atvirai prisipažinti: šis koncertas mums buvo neįkainojama patirtis, kurią iki šiol saugome labai svarbioje savo širdies vietoje. Gaila, tačiau jį galima atsisiųsti tik turint iPAD’ą. Vienintelis viešojoje erdvėje pasirodęs kūrinys iš šio koncerto yra „Yesterday Was Hard On All Of Us”.

Nežinau, ar kada nors visas įrašas pasieks platesnę auditoriją, tačiau galiu patikinti, kad ten „Fink” skamba visiškai kitaip… Dainos su orkestrinėmis aranžuotėmis mūsų muzikai prideda užburiantį prieskonį. Tikrai manau, kad tie žmonės, kurie myli mūsų muziką, šį koncertinį įrašą tiesiog privalo išgirsti. Ten mes skambame taip, kaip „Fink” neskambėjo niekada iki šiol.

Šis koncertas – tai galimybė, kuri pasitaiko vieną kartą gyvenime. Esu beprotiškai laimingas, kad “Fink” šią galimybę turėjo.

Klausantis tavęs neapleidžia jausmas, kad esate „juodadarbiai”, vienoje vietoje negalintys nusėdėti žmonės. Pastaruosius kelerius metus nuolat keliaujate – pristatinėjote „Perfect Darkness”, dabar važiuojate per pasaulį, savo turą pavadinę „Wheels”. Kas toliau?

Toliau…?(mąsto). Baigsime „Wheels” turą čia, tada grįšime į Indiją ir ten užbaigsime „Perfect Darkness” pristatymą. O tada pagaliau grįšime namo į Angliją. Namuose praleisiu dešimt dienų, po kurių trims mėnesiams važiuosiu į Los Andželą.  Ten ieškosiu įkvėpimo, ilsėsiuosi ir mėgausiuos amžina saule… Ir, žinoma, pradėsiu galvoti apie vasaros festivalius.

O kaip su naujom dainom?

Jau turiu šį tą sukūręs. Ir žinau, kad tai bus kur kas geriau nei „Perfect Darkness”…

Per šį turą daug ko išmokome. Žinome ką reikia tobulinti ir kuo mėgaujasi „Fink“ klausantys žmonės.

Taip pat puikiai žinau, kad tiesiog privalome bent jau trumpam sustoti, atsigręžti į netolimą praeitį, susisteminti tai, ką padarėme per pastaruosius kelerius metus ir… ir tik tada sėsti prie naujo įrašo.

Galbūt vėl bandysi kurti su John Legendu? Visgi su juo praleidai nemažai laiko kurdamas savo didžiausio populiarumo sulaukusį albumą “Sort Of Revolution”?

Nežinau…dirbome prie vienas kito įrašų, tačiau šiandien Johnas labiau orientuojasi į populiariosios muzikos rinką. Tuo tarpu aš visada buvau ir būsiu tas žmogus, kuris ne tik nesugebės, bet ir nenorės rašyti pop hitų.

Jo albume sukūriau du kūrinius – „Green Light” ir „Set Me Free”. Pirmoji daina skambėjo labai lengvai, tuo tarpu antroji buvo pakankamai organiška. „Fink” albume „Sort Of Revolution“ kartu sukūrėme „Move On Me”. Ji taip pat buvo pakankamai lengva, prisotinta gospelio garsų… Johnas sukūrė priedainį mūsų kūriniui „Maker”.

Matydamas visus šiuos faktus dabarties veidrodyje, tieisog negaliu būti tikras dėl ateities. Manau, kad artimiausiu metu mūsų muzikiniai keliai (bent jau trumpam) pasuks skirtingomis kryptimis.

 

Fink koncertas (nuotr. Live Nation)

APIE TOBULĄ MUZIKINĮ SĄSTATĄ

 

Artėja Kalėdos. Ar tavo gerbėjai gali tikėtis kadana nors pamatyti grupę „Fink”, ant scenos traukiančią tokius kūrinius kaip „Have Yourself a Merry Little Christmas”, „White Christmas” ir kitas…?

Niekada! Tai tau kainuotų likimą (juokiasi).

Tavo itin mylimas Sufjan Stevens kažkada irgi sakė „NIEKADA”, tačiau prieš keletą savaičių išleido itin gerai skambantį kalėdiniį albumą, kuriame, be keletos originalių dainų, galima rasti ir ne vienos senos (netgi iki kaulų smegenų įgrysusios) kalėdinės dainos koverį?

Sufjan Stevens muzika – atskira istorijos dalis. Jis – absoliutus genijus. Jo gyvi pasirodymai – neįtikėtini muzikiniai šedevrai. Negaliu pasakyti, kad namuose klausausi daug Sufjan Stevens kūrybos, tačiau pagarba, kurią jaučiame šiam atlikėjui yra didžiulė. Jis dirba atkakliai ir sunkiai. Džiugu, kad toks darbas duoda apčiuopiamų rezultatų.

Žinai, tobulas sąstatas ant scenos man būtų toks: Chilly Gonzales prie pianino, o aplink – „Fink”, Sufjan Stevens ir „Bon Iver“.

Ir pabaigai… Ar galėtum tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją, valgydamas mėlynių blynus (aut. Past. „Sort Of Revolution”, „Perfect Darkness” ir „Blueberry Panckakes” – tai trys skirtinguose „Fink” albumuose esantys grupės kūriniai)?

(mąsto) Ne….visų jų raktai skirtingi. Galiu tobuloje tamsoje suorganizuoti kažką panašaus į revoliuciją su keliais ratais („Wheels” – dar viena „Fink” daina – aut.past). Tačiau mėlynių blynus valgyčiau po visko…

Fink: tobulai skambanti tamsa

manoISTORIJA

Fink koncertas (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Ar galima įprasminti tobulą tamsą? Ko gero tokį klausimą mintyse sau užduodami „Fink” gerbėjai rinkosi į grupės pasirodymą Varšuvos arenoje „Stodola„.  Nežinantiems galiu pasufleruoti, kad toks klausimas kolektyvo gerbėjų pasamonėje iškyla ne veltui: paskutinis „Fink” studijinis albumas, sulaukęs  muzikos kritikų liaupsių, vadinosi „Perfect Darkness” ir būtent šio disko pagrindinės dainos į priekį „varė” visą Fino Greenallo ir kompanijos turo antrąją dalį. Kodėl antrąją? Atsakymas (bent jau „Fink” gerbėjų) nustebinti tikrai neturėtų: dar „Perfect Darkness” turo metu grupė įgyvendino savo seną svajonę ir įšleido „gyvą” albumą „The Wheels Turn Beneath My Feet”. Jame – šūsnis kolektyvo kūrinių, įrašytų koncertų Amsterdame, Vienoje, Prahoje, Paryžiuje ir Milane metu. Taigi, pristatydami minėtą diską Didžiosios Britanijos lyrikai nusprendė dar kartą pervažiuoti pasaulį, šį savo koncertinį turą pavadinę paprasčiausiai „Wheels Tour”.

Taip „Finkai” sugrįžo į Varšuvą. Dar labiau patyrę. Dar daugiau išgyvenę. Ir, kas svarbiausia, sukūrę dar tobulesnę jau ir taip tobulos tamsos interpretaciją.

Kalbėti apie „Fink” ir bandyti tai daryti nuošalyje palikus emocijas ir asmeninius išgyvenimus būtų tolygu bandymui įsėsti į automobilį ir tikėtis, kad jis pakils į orą, praeityje nuskandinęs ne tik dabartį, bet ir visą jos kasdienybės įprasminimą. Todėl, kad ir kaip besistengčiau, subjektyvumo šiame rašinyje, deja, išvengti tikrai nesugebėsiu.

Jau seniai „Fink” yra vienas iš tų kolektyvų, be kurių mano gyvenimas nebūtų toks tikras ir spalvotas, todėl šios grupės pasirodymas kažkur netoli „pamirštos Marijos žemės” man yra kur kas daugiau nei protu suvokiamas reiškinys. Bet apie viską iš pradžių…

Turiu prispažinti: šis koncertas man buvo nuostabos metas. Visų pirma, tikrai netikėjau, kad „Fink” pasiklausyti susirinks sausakimša „Stodola” arena. Tikrai nereikia būti mokslininku, kad pripažintumėme faktą, jog „Fink” nėra tas kolektyvas, kuris renka dešimttūkstantinius stadionus ir tampa pagrindinėmis vasaros festivalių žvaigždėmis. Todėl pirmasis mano didysis nustebimas buvo tada, kai likus valandai iki koncerto, prie įėjimo į areną, kurioje sausakimšus koncertus yra rengę tokie atlikėjai kaip „The National” ar „M83” ir kurioje kovo pradžioje savo pasirodymą surengs „Mumford And Sons„, nusidriekė gana nemažos eilės. Suvokiau, kad atlikėjas, kurio pilna diskografija mano fonotekoje užima itin svarbią vietą, šį vakarą turėtų mėgautis pamišusios publikos malone…Tiesa, truputėli bijojau, kad ‘netikėtas cinizmas’ gali „paimti viršų” ir pozicija „atėjau, nes draugas ėjo” nugalės, tačiau vos tik pradėjus groti apšildančiai atlikėjai suvokiau, kad tokios baimės neturi jokio pagrindo.

Fink koncertas (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Rae Morris. Būtent ši jauna garbanota atlikėja tapo puikia įžanga į mano esminį šių metų renginį. Turiu prisipažinti, kad netgi nepaisant to, kad muzika mane lydi ir dieną, ir naktį, apie šią atlikėją nebuvau girdėjęs praktiškai nieko. Džiaugiuosi, kad jos vardą ir muziką išgirdau tą tamsų ir darganotą lapkričio vakarą „Stodolos” koncertų salėje. Kukli, savimi nepasitikinti nuostabaus balso savininkė, prisėdusi prie klavišinių taip užbūrė publiką, kad susirinkusi liaudis, vis garsesniais aplodismentais palydėdavusi Rae dainas, nebenorėjo jos paleisti nuo scenos. Jeigu sumaišytumėme Ellie Goulding ir Bjork vokalą su mūsiškosios Alinos Orlovos manieromis ir pridėtumėme ilgesnes garbanas bei sentimentalios „pianininės” lyrikos, gautumėme tai, kuo kvepia liūdnoji Rae Morris muzika. Man tai buvo didžiulis atradimas… Panašu, kad ne tik man, bet ir lyriškai nusiteikusiai vietos publikai.

Kiek daugiau nei pusvalandį besitesęs nuostabus sentimentalusis liūdesys paskendo nebūtyje ir scena buvo pradėta ruošti hito „Sort Of Revolution” kūrėjams.

Jokių procedūrinių netikėtumų. Jokių fanfarų. Jokių ištaigingų šviesos efektų ar muzikos bei šviesos žaismų neprireikė tam, kad praėjus maždaug pusvalandžiui nuo Rae Morris muzikinio epilogo scenoje pasirodytų grupės „Fink” lyderis Finas Greenallas. Prietemoje į sausakimšos arenos priekį įžygiavęs kolektyvas koncertą pradėjo savo paskutiniojo albumo „Perfect Darkness” kūriniu „Fear Is Like Fire„. Minia, regis, sustingo, o po ovacijų palydėtos dainos grupės siela pasisveikino su publika ir prisiminė kuriozinį praėjusių metų koncertą (toje pačioje Varšuvoje), kurioje atsiradęs po stulbinančiai nesėkmingos kelionės iš Prahos norėjo net nelipti ant scenos. Tąkart, kaip sakė pats muzikantas, jis ketino nutraukti koncertą, tačiau vertindamas grupės gerbėjus, surengė mini-akustinį pasirodymą… Linkėdamas, kad taip  nenutiktų ir šįkart, Greenallas „tėkštelėjo” dar vieną dainą iš „Perfect Darkness”. Tiesa, šįkart nustebino tai, kad vieną savo „kozirių” – t.y. kūrinį, dėl kurio didžioji dalis grupės gerbėjų eina iš proto, „Fink” išsitraukė taip anksti. Tai buvo daina „Yesterday Was Hard On All Of Us„… Skambant šiai kompozicijai scenoje atsirado smuikininkė, kūriniui pridėjusi itin neįnoringą, tačiau visą dainą iš esmės pakeitusį prieskonį. Nežinau kodėl, tačiau tąkart atlikta „Yesterday Was Hard On All Of Us” versija man priminė Vokietijoje atliktą „The National” baladę „About Today”…Itin išraiškinga smuiko partija ir žemas Finno Greenallo tembras kūrinį pavertė pasakišku ramybės stebuklu, kuris, tamsai apgaubus arenoje susirinkusius žmones, skambėjo taip įtaigiai ir švelniai, kad jį galėjome pajusti kiekvienu savo kraujo lašu.

Fink setlistas (nuotr. manoMUZIKA.lt)

Po puikios lyriškos baladės sekė „Wheels” ir „Make It Good„. Tiesa, atrodė, kad abu kūriniai skamba gerokai įtakingiau nei albumuose. Gal taip nutiko dėka iš scenos nebepasitraukusios smuikininkės, kuri kiekvieną kūrinį papuošė savita, nauja ir dar negirdėta styginių partija. O gal ir dėl to, kad lyriškasis tobulos tamsos muzikinis įprasminimas salėje įgavo magišką vertę…Nežinau. Kita vertus, ko gero, ne dabar turėčiau tai analizuoti…

Netrukus blyškios šviesos fone, visus likusius grupės narius palikęs užkulisiuose, Finas Greenalas, ant peties pasikabinęs savo akustinę gitarą, sudainavo bene lyriškiausią  visų laikų „Fink” dainą „If Only„. Simbolinės ir itin subtilios vakaro akimirkos nesugebėjo sugadinti netgi salėje vis dažniau pasigirstantys moterų, kurios „neišlaikė” tobulos tamsos jautrumo, kūkčiojimai…Atrodė, kad kiekvienas garsas ar ne vietoje pasakytas žodis galėjo sugriauti tai, ką „Fink” kūrė nuo šio tūkstantmečio pradžios, išleidę savo debiutinį albumą „Fresh Produce”.

Koncertas persirito į antrąją pusę ir po „Warm Shadow„, „Perfect Darkness” , „Honesty” ir „Berlin Sunrise” publika suprato, kad ilgai lauktas akustinis šedevras priėjo liepto galą.  Po „Berlyno saulėlydžio” su publika atsisveikinusi grupė „Fink” neilgai trukus pasidavė „Stodolos” lankytojų šauksmui ir grįžo atlikti savo paskutinės dainos – kultu grupės gerbėjų gretose tapusio kūrinio „Sort Of Revolution„. Tai buvo paskutinis nesenstantis trejų metų akordas, tapęs vizitine tamsos dainių kortele, be kurios nebūtų įmanomas nė vienas „Fink” koncertas. Ar reikia pasakoti, kad tai buvo taip pat genialu ir intymu kaip ir visas vakaras? Ko gero tikrai ne… Dainos nesugebėjo sugadinti Lenkijos publikos į kas antrą takto dalį pasigirdę plojimai, kurie nurimo tik tada, kai Finas pradėjo dainuoti pirmąsias kūrinio eilutes „We’ve come so far and it feels so real…”. Ko gero tie „ypatingai ritmiški” plojimai, pasigirdę dar keliuose kūriniuose prieš tai, tebuvo vienintelis itin jautrų „Fink” pasirodymą „gadinęs” trūkumas…

Visa kita buvo nuostabu. Ir garsas, ir Fino vokalas, ir publika, ir tamsa, kuri, skambant „Fink” muzikai, įgavo tobulumo pavidalą…

Taip, aš neišgirdau „Biscuits For Breakfast”, akustinės „Trouble’s What you’re In” ar „If I Had A Million” versijos, tačiau tikėtis per pusantros valandos išgirsti visą per dvyliką metų nugludintą „Fink” repertuarą tiesiog neįmanoma.

Ar sentimentalūs britų tamsos dainiai sugebėjo patenkinti mano lūkesčius? Tikrai ne. Ir taip yra dėl vienintėlės priežasties – „Finkų” niekada nebus gana. Jie yra tas kolektyvas, kuriuo pasisonti tiesiog neįmanoma…

Ar „Fink” sugebėjo mano tamsai dovanoti tobulybę? Tikrai taip. Ne veltui draugė, su kuria važiavau į koncertą, jam besibaigiant ištarė unikalią frazę: „Tai muzika, kurios norisi klausytis užsimerkus”…

Neįsivaizduoju kaip Tobula Tamsa galėtų skambėti dar gražiau…

____________

Prieš pat koncertą manoMUZIKA gan ilgai šnekučiavosi su „Fink” lyderiu Finu Greenallu. Visą interviu galite rasti ČIA

ČIA galite perskaitykite interviu, kurį manoMUZIKA publikavo beveik prieš dvejus metus

Laimėkite kvietimą 2 asmenims į J. Viewz koncertą Vilniuje

Uncategorized

Ateinantį šeštadienį, lapkričio 24 dieną, Vilniaus klube „Studio 9” vyks vienas labiausiai išskirtinių šių metų renginių, milžiniško susidomėjimo sulaukęs amerikiečių chillwave atstovo „J. Viewz” pasirodymas. Tai bus vienintelis šio manoMUZIKA.lt kalbinto atlikėjo pasirodymas ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Šiaurės bei Rytų Europoje.

Išankstiniai bilietai į šio atlikėjo, atvykstančio su grupe, koncertą buvo parduoti vos per kelias valandas, bet jei nespėjote jų įsigyti iš anksto – dar nepraraskite vilties: manoMUZIKA.lt dovanoja vieną kvietimą dviems asmenims į šį tikrai daug žadantį renginį, kuris vyks jau ateinantį savaitgalį.

Norėdami dalyvauti konkurse, turite atsakyti į specialų klausimą, kurio atsakymą, jei nežinote, rasite „paslėptą” manoMUZIKA.lt facebook profilyje.

O klausimas skamba taip:

„J. Viewz” praėjusiais metais buvo nominuotas prestižiniam „Grammy” apdovanojimui. Kokioje kategorijoje?

Atsakymas „paslėptas” ČIA.

Savo atsakymą įrašykite apačioje:

    Jūsų vardas (būtinas)

    Jūsų el. paštas (būtinas)

    Jūsų atsakymas

    Konkursas vyks iki ateinančio trečiadienio vakaro (11.21), o laimingąjį paskelbsime ketvirtadienį.

    Tiesa, bilietų į išskirtinį „J. Viewz” pasirodymą dar liko, tačiau juos įsigyti galėsite pačiame „Studio 9” tik prieš renginį.

    ______________________________

    Prieš metus vykusį interviu su „J. Viewz” lyderiu Jonathanu Daganu rasite ČIA.

    Pokalbis su „J. Viewz” lyderiu apie pasirodymą Lietuvoje slypi ČIA.

    J.Viewz plakatas

    GYVAI: Active Child – You Are All I See

    manoVIDEO

    Kviečiame pamatyti nuostabų „Active Child” pasirodymą, kuris buvo nufilmuotas ypatingoje vietoje – grupės lyderio Pat Grossi gimtinėje. Pasirodymo metu pristatomas titulinis „You Are All I See” kūrinys iš praeitais metais išleisto, debiutinio, studijinio amerikiečio albumo.

    Beje, nežinantiems priminsime, kad manoMUZIKA yra parengusį išskirtinį interviu su „Active Child” lyderiu. Jeigu dar neskaitėte – skaitykitė ČIA.

    M83 – Steve McQueen

    manoVIDEO

    Jūsų dėmesiui – Prancūzijos projekto „M83“ muzikinis vaizdo klipas kūriniui „Steve McQueen“ iš praeitais metais išleisto albumo „Hurry Up We‘re Dreaming“. Šiame vaizdo įraše, kaip ir anksčiau pristatytuose „Midnight City“ ir „Reunion“, dominuoja super galių turinčio vaiko gyvenimas ir jo akimis matomas pasaulis.

    Primename, kad šio atlikėjo išskirtinį interviu manoMUZIKAI, galite rasti ČIA.

    NIVA: gera dirbti su tais, kurie įdeda visą savo širdį

    manoINTERVIU

    NIVA (Nuotr. atlikėjo archyvo)

    Švedijos prodiuseris ir atlikėjas Christianas Niva jau neblogai žinomas manoMUZIKOS skaitytojams. Ne kartą jį gyrėme ir liaupsinome tiek už solinius darbus, tiek už remiksuotus kūrinius, tiek ir už bendras dainas, atliktas kartu su kitais atlikėjais. Sunku patikėti, tačiau jau ateinantį savaitgalį Christianas su savo projektu „Niva” lankysis Lietuvoje. Būtent laikinojoje sostinėje vyksiančiame muzikos ir menų festivalyje „Insanitus” jis surengs išskirtinį pasirodymą mūsų šalies publikai.

    Likus keliom dienom iki festivalio manoMUZIKA nusprendė pakalbinti šį Stokholmo klubų rezidentą, be kurio, galime visai atvirai prisipažinti, jau sunkiai įsivaizduojame Skandinaviškąją elektropop muzikos sceną. Christianas, kuris prieš pradėdamas „slėptis” po Niva pseudonimu vadinosi „The Quietboy”, prisipažįsta, kad jau seniai norėjo apsilankyti Lietuvoje, todėl džiaugiasi „Insanitus” organizatorių jam suteikta proga.

    Taigi, visiems laukiantiems puikaus savaitgalio pristatome trumpą interviu su Niva – muzikantu, kurio pasirodymas šiemet rytų Europos užkampį turėtų nuspalvinti tikrai gražiais Skandinaviško elektropop garsais.

    Penktadienį atvyksti į Lietuvą. Kokie tavo lūkesčiai mūsų šalyje? Kokios auditorijos tikiesi „Insanitus” festivalyje?

    Esu labai laimingas galėdamas groti „Insanitus” festivalyje. Seniai svajojau aplankyti jūsų gražią šalį, todėl savo pasirodymo joje labai laukiu. Tikiu, kad mano pasirodymo klausysiantys žmonės atsineš meilę ir džiaugsmą. Bent jau aš iš savo pusės jiems tikrai galiu tai pažadėti (šypsosi)

    Esi viena pagrindinių „Insanitus” festivalio žvaigždžių. Ko festivalio lankytojai gali tikėtis laukdami tavo pasirodymo?

    Mano pasirodymas bus dj seto, gyvo atlikimo, originalių dainų ir remiksų sintezė. Net neabejoju, kad bus puiku.

    Ar „Niva” gerbėjai išgirs populiariausius tavo kūrinius, tokius kaip „Transforma„, „Dirty Water” ir kiti?

    Kai kurias žinomiausias dainas tikrai grosiu. Tačiau plačiau apie savo pasirodymo detales kalbėti nenoriu. Sieksiu nustebinti Lietuvos publiką (šypsosi)

    Scenoje esi ne vienerius metus, tačiau kol kas išleidai tik vieną nepilną albumą. Būtent pernai pasirodė tavo EP, pavadintas „Feverish Dreams”. Šis kritikų puikiai įvertintas darbas sulaukė pasisekimo ne tik Skandinavijoje, bet ir už jos ribų. Kada ketini gerbėjams ‘padovanoti’ pilną savo įrašą?

    Panašu, kad dienos šviesą išvys dar vienas mano EP (juokiasi). Ketinu jį išleisti dar šių metų pabaigoje. Žinoma, galvoju ir apie pilną albumą, tačiau kada jis pasirodys nežinau…Manau, kad jis atsiras tada, kai tam bus pats geriausias laikas (juokiasi)

    Ar turi muzikinių tikslų?

    Žinai, nustojau juos sau kelti dėl vienintėlės priežasties – mėgaujuosi dabartimi ir esu beprotiškai dėkingas tiems žmonėms, kurie yra pamėgę mano muziką. Tikiuosi, kad ja jie mėgausis ir ateityje.

    Kokiu tikslu pakeitei savo sceninį pseudonimą? Juk anksčiau vadinaisi „The Quietboy”.

    Viskas labai paprasta. Anksčiau kūriau elektro muziką. Kai  pradėjau rašyti jai žodžius ir ji tapo dar asmeniškesnė, projektą tiesiog pavadinau savo vardu.

    Kaip apibūdintum „Niva” grojamą muziką?

    Manau, kad tai tiesiog gražus elektro pop.

    Jeigu tavęs jaunas nepatyręs talentingas vaikis paprašytų įvardinti didžiausius sunkumus, su kuriais reikės susidurti norint įsitvirtinti muzikos rinkoje, ką jam atsakytum?

    Nežinau…(mąsto). Kad aš išvis nematau jokių sunkumų (juokiasi). Sakyčiau jam: eik pirmyn ir žinok, kad yra labai gera dirbti su tais žmonėm, kurie į savo darbą įdeda visą širdį ir aistrą.

    Kas tau, kaip kūrėjui ir atlikėjui, padarė didžiausią muzikinę įtaką?

    Man imponuoja labai daug grupių. Tačiau jeigu reikėtų įvardinti vienintėlę, ko gero, paminėčiau švedus „Radio Dept„. Šį kolektyvą labai mėgstu. Aišku, negalėčiau pamiršti ir 90-ųjų lo-fi atlikėjų, tokių kaip „Dinosaur Jr.” ir  „Sebadoh”

    Esi sukūręs puikius remiksus tokiems kolektyvams kaip Jonathan Johansson ir „Blackbird Blackbird„; įrašei nemažai bendrų kūrinių su įvairiais atlikėjais, taip pat kuri savo muziką. Kuri veikla tau yra arčiausiai širdies?

    Viskas, ką darau, man yra artima. Bendri projektai taip pat labai įkvėpia. Jie prasideda nuo abipusio muzikinio intereso ir išauga į draugystę ir  bendrą muzikinį rezultatą.

    Ko palinkėtum tavęs laukiančiai Lietuvos publikai?

    Labai laukiu „Insanitus” festivalio. Labai laukiu susitikimo su jumis. Tikiuosi visus jus pamatyti jau šį savaitgalį!

    Ačiū už pokalbį.

    Naujas „Alt-J” grupės vaizdo klipas ir gyvas pasirodymas

    manoNAUJIENA

    „Alt-J” (nuotr. grupės archyvo)

    Tik šiais metais pristatę šią pop folk rock muzikos grupę keistu pavadinimu, po kuriuo užkoduotas matematinis „pokyčio“ ženklas „delta“,vis dažniau iš vaikinų ketveriukės sulaukiame puikių naujienų. Praėjusią savaitę Londone buvo paskelbti 12 pretendentų laimėti prestižinį „Mercury“ apdovanojimą už geriausią 2012 metų Jungtinėje Karalystėje išleistą albumą, tarp kurių yra ir „Alt-J” debiutinis diskas „An Awesome Wave”. Šiandien dalinamės nauju atlikėjų vaizdo klipu dainai „Fitzpleasure” ir gyvu grupės pasirodymu „The Cutting Room” studijoje Niujorke. Beje, pasirodymo metu išgirsite ir vaikinų interviu. Pusvalandžiui atitrūkti nuo tikrovės ir pasinerti į kiek kitokią muziką galite paspaudę nuorodas apačioje.

    Grupės gyvą pasirodymą ir interviu rasite ČIA.

     

    How To Dress Well: muzika ir filosofija ieško atsakymų į tuos pačius būties klausimus

    manoINTERVIU

    Jeigu prieš keletą metų amerikiečio Tomo Krello projektą „How To Dress Well” žinojo tik indie muzikos subtilybėmis itin besidomintis melomanas, tai šiandien šis vardas yra vis dažniau minimas tarp pretendentų laimėti apdovanojimus už geriausią 2012 – ųjų metų indie muzikos albumą. Diskas „Total Loss”, kuris rytoj (rugsėjo 18 dieną) pasieks muzikos parduotuvių lentynas, kai kurių muzikos kritikų jau dabar yra vadinamas vienu laukiamiausiu šių derlingų metų įrašų. Tuo tarpu pats muzikantas, nė kiek nesidižiuodamas prisipažįsta, kad muzikos žinovų įvertinimai jam nėra svarbu.

    Tom Krell (nuotr. atlikėjo archyvo)

    „Albumą kūriau ne kritikams, o savo muzikos mylėtojams, todėl jų žodžiai ir grįžtamasis ryšys man yra svarbiausias įvertinimas” – tokiais žodžiais išskirtiniame interviu portalui manoMUZIKA.lt Tomas atsako paklaustas apie tai, kokie kritikų žodžiai apie dvejus metus lauktą diską jo nenuviltų. Atlikėjas, su kuriuo galybė indie scenos muzikantų nori ne tik bendradarbiauti kurdami naujus muzikinius projektus, bet ir leistis į bendrus koncertinius turus,  išlieka konkretus: „Noriu kurti savo muziką ir koncertuoti su savo programa. „How To Dress Well” – nėra vienos dainos projektas, todėl publikai noriu pasakyti kur kas daugiau”.

    manoMUZIKA labai džiaugiasi galėdama pristatyti interviu su šiandien itin vertinamu ir mėgiamu Lo-Fi/shoegaze/R&B stilių mišinio atstovu. Albumo pasirodymo išvakarėse  Tomą „pagavome” namuose Čikagoje. Filosofijos mokslus universitete prieš keletą metų baigęs, o vėliau muzikantu nusprendęs tapti „How To Dress Well” lyderis buvo ką tik grįžęs iš Kanados.

    Filosofija muzikoje ir gyvenime

     

    Universitete baigei filosofijos mokslus, tačiau pasukai į muziką. Kas tave pavertė muzikantu?

    Draugai ir mama. Niekada nelankiau nei vokalo, nei pianino pamokų, tačiau mama visuomet norėjo, kad tapčiau dainininku. Kai mokiausi universitete, pradėjau bendrauti su bičiuliu iš labai muzikalios šeimos. Jo dėka „išėjau gitaros pirmapradį” ir taip pradėjome kartu kurti muziką (juokiasi).

    Pradėjau rašyti dainas prieš penkiolika metų. Tačiau tada buvau jaunas vaikis, o rimtas muzikanto kelias tebuvo tam tikra rožinė svajonė.

    Kaip suprantu, ateities studentai nedalyvaus filosofijos paskaitose kurias skaitys „How To Dress Well” siela.

    Nenurašyk manęs iš anksto (juokiasi). Manau, kad kada nors tikrai dėstysiu aukštojoje mokykloje.

    Ar filosofija daro įtaką tavo muzikai?

    (mąsto). Sakyčiau, kad filosofija veikia mano gyvenimą. O mano gyvenimas, natūralu, veikia mano muziką. Galiu pasakyti ir priešingai: muzika daro įtaką mano gyvenimui, o jis, noriu to ar ne, yra paveiktas (ar vis dar veikiamas) filosofijos.

    Žinoma, kurdamas dainą aš niekada mechaniškai nemąstau apie filosofines tiesas. Mano kūryba yra paremta naivumu ir atsitiktinumu. Tačiau filosofija ir muzika ateina iš to paties šaltinio ir sprendžia tas pačias problemas. Ir filosofija, ir muzika bando atsakyti į būties klausimus ir leidžiasi į neapibrėžtas idėjines atsakymo į klausimą “kas tu esi” paieškas.  Tai – neatsiejamos sritys, kurios viena kitą papildo ir kartu gyvenimą daro gražesnį ir įdomesnį.

     

    “Total Loss” – albumas, žymintis muzikinę brandą

     

    Tavo kūrybą seku ne vienerius metus. Perklausęs naują „How To Dress Well” albumą „Total Loss” suvokiau elementarią tiesą: jis velniškai skiriasi tiek nuo 2010- ųjų”Love Remain”, tiek ir nuo pernai išleisto EP „Just Once”. Kokios muzikos klauseisi įrašinėdamas „Total Loss”? Kas jam padarė didžiausią įtaką?

    Prie šio albumo „prisidėjo” galybė muzikos (juokiasi). Sunku būtų išvardinti visas dainas, kurių klausiausi ir dėl kurių ėjau iš proto. Tai muzika nuo tokių kūrinių kaip Mariah Carey “Candy Bling”, Janet Jackson “The Velvet Rope” ar Maxwell “This Woman’s Work” iki visos Whitney Houston ar kompozitoriaus Johanno Johanssono kūrybos

    Negaliu nepaminėti ir  ambiento – stiliaus, kurio mano gyvenime pastaruoju metu buvo tikrai daug. Vien tik ko vertas paskutinis Timo Heckerio įrašas. “Aphex Twin” ir Brian Eno – dar du vardai, be kurių “Total Loss” tikrai nebūtų toks, koks jis yra.

    How To Dress Well (nuotr. Andrew Volk)

    Ar galėtum pats palyginti “Total Loss” su ankstesniais savo įrašais “Love Remains” ir “Just Once” ?

    “Total Loss” –anksčiau išleistų mano įrašų sintezė su naujo požiūrio į muziką ir naujų garsų priedu. Tai labai ‘nežemiškas’, triukšmingas ir griežtas diskas. Tačiau kartu jis labai atviras ir grynas savo muzikine prasme. Jį kurdamas stengiausi visiškai neriboti emocijų ir manau, kad tai pavyko.

    Pirmąjį tavo albumą “Love Remains”  muzikos kritikai įvertino labai palankiai. Ar tiki, kad “Total Loss” jiems taip pat patiks?

    Tiesą sakant neturiu jokių lūkesčių. Labai didžiuojuosi šiuo įrašu ir turbūt daugiau nei kas nors kitas esu laimingas, kad “Total Loss” išvydo dienos šviesą.

    Kai praėjusį pirmadienį su leidėjais leidome nemokamai perklausyti albumą visiems norintiems – stebėjau klausytojų komentarus ir vertinimus. Jie buvo labai teigiami ir jaudinantys. Todėl galiu pasakyti, kad tai yra pats geriausias įvertinimas, kurio gali tikėtis kūrėjas.

    “Total Loss” – kitoks albumas. Jis keistas ir netikėtas. Kai kuriems žmonėms gali prireikti daugiau laiko tam, kad prie jo priprastų. Tačiau toks ir buvo mano siekis. Norėjau sukurti įrašą, apie kurį kalbėdamas su savimi atvirai galėčiau pasakyti : “Velnias, tai tikrai gražu ir teisinga”.

    Kita vertus, dabar, kai albumas yra baigtas, žinau kurie muzikiniai elementai bus tobulinami tada, kai dirbsiu prie naujo įrašo. Žinau ką darysiu kitaip. Tad “Total Loss” tampa ne tik mano tan tikro kūrybinio kelio pabaiga, bet žymi ir naujos “How To Dress Well” epochos pradžią.

    Kažkada “How To Dress Well” buvo mažai žinomas vardas netgi indie muzikos mylėtojams, dabar muzikos kritikai “Total Loss” įvardina vienu laukiamiausių indie scenos albumu. Ar jauti, kad susidomėjimas tavo muzika visame pasaulyje nuolat auga?

    Tikrai taip. Ir tai yra nuostabu. Kartais manau, kad tai neįmanoma, tačiau tarsi atsibudęs iš sapno suprantu, kad esu realybėje (juokiasi). Labai tikiuosi, kad koncertinio turo metu dar daugiau žmonių išgirs mano muziką.

    Maždaug prieš metus kalbėjau su “Active Child” lyderiu Pattu Grossi. Šnekėjomės ir apie kūrinį, kurį įrašėte kartu. Tąkart klausiau jo ar nesiruošia leistis į koncertinį turą kartu su tavimi, tačiau jis atsakė, kad tave sunku įkalbėti koncertuoti kartu, mat nemėgsti daug laiko praleisti kelionėse. Netrukus leisies į didelį koncertinį turą po JAV ir Europą. Ar tai reiškia, kad pasikeitė tavo požiūris į keliones?

    (juokiasi) Ne. Tiesiog tada nenorėjau nuliūdinti Pato, nes jis ir taip labai liūdnas. Ypač jo muzika (juokiasi).

    O jei rimtai, tiesiog nenorėjau vykti į ‘vienos dainos’ turą. Yra muzikinė ir emocinė žinia, kurią noriu perduoti publikai. Deja, ‘vienos dainos’ ture tos žinios perduoti nesugebėčiau. Yra daugiau atlikėjų, kvietusių mane leistis į gastroles kartu, tačiau visiems jiems atsakydavau tą patį, ką atsakiau ir Patui.

    Albumo "Total Loss" viršelis

    Na  o jeigu galėtum pasirinkti grupę ar atlikėją, su kuriuo norėtum leistis į koncertinį turą – ką išsirinktum?

    (mąsto) Yra begalė atlikėjų, su kuriais norėčiau dalintis viena scena. Norėčiau surengti pasirodymus su “Grouper”. Ji – nuostabi.

    Apskritai norėčiau koncertuoti su ambient muziką kuriančiais atlikėjais. Pavyzdžiui, su “Orca”.

    Bet kuriuo atveju, netrukus leisiesi į ilgą koncertinį turą. Gal ketini užsukti ir į Baltijos šalis?

    Kol kas tokių planų neturiu, tačiau mano grafikas nuolat pildomas naujomis vietomis. Jau seniai noriu apsilankyti Lietuvoje, tačiau patraukti Baltijos šalių koncertų organizatorių dėmesį nėra taip lengva.

    Ką norėtum pasakyti visiems “How To Dress Well” klausytojams iš Lietuvos, skaitantiems šį interviu ir laukiantiems tavęs mūsų šalyje?

    Tikrai labai norėčiau koncertuoti Lietuvoje.. Jeigu tik turėsiu galimybę – būtinai atvažiuosiu ir surengsiu koncertą pas jus. Ačiū visiems tiems, kurie klausosi mano muzikos ir mane palaiko. Tai man labai svarbu. Ačiū tau už interviu ir labai tikiuosi, kad po jo mano muzika Lietuvoje taps dar populiaresnė.

    Ačiū tau už pokalbį

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Instrumenti: muzika yra ketvirtas didysis žmogaus poreikis

    manoINTERVIU

    Instrumenti – Pilnīgi Viens [OFFICIAL VIDEO] from Instrumenti on Vimeo.

    Kai kur nors prie vyno taurės ar viskio stiklo kalba pasisuka apie Baltijos šalių populiariausius muzikos atlikėjus, ko gero, visi be išimties paminės du vardus – “Brainstorm” bei “Instrumenti”. Šias dvi grupes sieja kur kas daugiau nei vien tik faktai, kad jos abi yra iš kaimyninės Latvijos ir abiejų nariai dalyvavo Eurovizijos dainų konkurse… Vieną iš jų palikę nuošalyje pakalbėkime apie tą, kurios debiutinį albumą “Tru” nuo praėjusios savaitės Lietuvos gyventojai gali įsigyti įvairiuose prekybos centruose.

    Taigi, ponai ir ponios, jūsų dėmesiui, itin talentingas Latvijos duetas “Instrumenti”!

    Shipsi ir Reynsi – du esminiai “Instrumenti” nariai, ilgą savo muzikinės karjeros dalį praleidę grupėje “Cosmos”. Profesionalūs muzikantai, ne kartą pasirodę ir įvairiose Lietuvos scenose, a capella muzikos stilių palikę nuošalyje, nusprendė, kad naujos muzikinės idėjos ir siekiai turi būti realizuoti kitaip. Taip atsirado “Instrumenti” – grupė, kuri gimtojoje Latvijoje savo egzistencijos pradžioje buvo pristatoma kaip paslaptingas projektas, siekiantis savo muzikiniu eksperimentu rasti tiesiausią kelią į baltų širdis.

    Visai neseniai viename Lietuvos žinių portale pasirodžiusiame interviu buvęs grupės „Pink Floyd“ vadybininkas Peteris Jenneris, nevyniodamas žodžių į vatą grupę „Instrumenti“ pavadino viena geriausiu jo matytų grupių. Latviams liaupsių negaili ir didžioji juos išvydusių (ir išgirdusių) muzikos kritikų dalis.

    Džiugu, kad poreikis turėti “Instrumenti” savo šalyje, buvo atrastas ne tik ‘braliūkų’, bet ir Marijos Žemės mindytojų širdyse. Po to, kai leidybinė kompanija “M.P. 3” nusprendė šio dueto veiklą kuruoti mūsų valstybėje, tapo tikėtina, kad “Instrumenti” Lietuvoje pasirodys kur kas dažniau nei kitose valstybėse. Kad tai yra tiesa įrodo ir faktas, kad Shipsi ir Reynsi duetas vien tik per praėjusį savaitgalį Vilniuje surengė net tris pasirodymus.

    Ir visgi, radę trumpą pauzę tarp koncertų ir intensyvaus repeticijų grafiko, “Instrumenti” vaikinai saulėtą pirmo rugsėjo sekmadienio popietę vienoje Vilniaus kavinių sutiko duoti išskirtinį interviu manoMUZIKAI.

     

    Instrumenti Vilniuje (nuotr. manoMUZIKOS)

    Džiaugiasi pasiekę ir Lietuvių širdis

     

    Treji koncertai Vilniuje per tris dienas – ar ne per daug?

    Tikrai ne. Tai geriausia kas gali būti. Labai džiugu, kad per tokį trumpą laiką jūsų šalyje patyrėme tiek daug. Turėjome nuostabų pasirodymą menų fabrike “Loftas”. Taip pat jautėmės nepakartojamai grodami tūkstantinei miniai katedros aikštėje. Esame labai laimingi, kad mūsų muzika pasiekė Lietuvių ausis ir širdis.

    Ar jaučiate skirtumą tarp auditorijos, kuriai grojate dabar, būdami “Instrumenti” ir tada, kai pasirodydavote  kaip grupė “Cosmos”? Visgi Lietuvoje ilgą laiką buvote kur kas geriau žinomi kaip “Cosmos”, o ne kaip dabar egzistuojantis duetas.

    Neabejotinai. Šių dviejų grupių visiškai skirtingos tikslinės auditorijos. A capella muzikos klausytojai yra tikri muzikos mylėtojai, kuriems reikia tiesiog atsisėsti, klausytis muzikos ir ja mėgautis. Tuo tarpu “Instrumenti” yra grupė, kurios tokiu būdu klausytis tiesiog neįmanoma. Labai džiaugiamės, kad galiausiai esame šioje rinkoje būtent su “Instrumenti” muzika. Dirbame su puikiais vadybininkais, mūsų albumą jau gali įsigyti ir Lietuvos gyventojai, o grupės gerbėjų skaičius nuolat auga. Mes laimingi.

    Kaip buvote sutikti Latvijoje? Juk kurį laiką, pristatydami grupės “Instrumenti” muziką neatskleidėte nei savo originalių šaknų, nei savo tapatybių, nei, juolab, grupės, kurioje dainavote prieš tai.

    Taip. Tai kurį laiką iš tiesų buvo paslaptis. Buvo įdomu į rinką įvesti naują muzikinį darinį būtent tokiu būdu. Kita vertus, mes neužvėrėme “Cosmos” durų visam laikui. Taip, mes pradėjome kurti naują muziką, tačiau “Instrumenti” negimė dėl to, kad, pavyzdžiui, grupė “Cosmos” susidūrė su tapatybės ar finansine krize. Priešingai, mes tiesiog turėjome idėjų, kurių, būdami “Cosmos” nariais, tiesiog neturėjome galimybės realizuoti. Štai kodėl gimė “Instrumenti”.

    Ar galite palyginti savo jausmus dabar su tais, kurie jus lydėjo jums būnant “Cosmos” nariais? Kitaip tariant, ar jaučiate skirtumą tarp to, kuo esate dabar ir to, kas buvote “Cosmos”?

    Tikrai taip. Tiek rolės, tiek ir pojūčiai abiejose grupėse yra labai skirtingi. Visų pirma, dabar mums yra kur kas lengviau suderinti savo muzikinius poreikius. Būti grupėje, kurią sudaro daugiau nei šeši žmonės – tai ne tik būtinybė jausti didesnę atsakomybę už savo veiksmus, bet ir būtinybė “šlifuoti” savo poreikius ir derintis prie kitų.

    Klausiausi ko gero visų įmanomu “Instrumenti” dainų ir jas perklausęs pasakiau sau: jie tokie įvairūs, kad jų muzikos apibūdinti tiesiog nėra įmanoma. Gal galite man padėti?

    (juokiasi) Tai iš tiesų geras ir kartu labai sudėtingas klausimas, į kurį tikro atsakymo nerandame ir mes. Tiesą sakant, nesiekiame savęs įrėminti vieno muzikinio žanro rėmuose. Nesame elektronikos grupė. Kita vertus, vadinti mus indie kolektyvu taip pat nėra visai tikslu. Mes tiesiog darome tai, ką mėgstame.

    Ko gero ilgainiui mus bus galima priskirti tam tikrai muzikinio žanro kategorijai, tačiau kol kas daug eksperimentuojame ir dėl to nei kiek nesijaučiame kalti. Priešingai, kaip jau minėjome anksčiau, mėgaujamės tuo, ką darome. Kartais besiklausant mūsų muzikos gali pasirodyti, kad atskiras dainas atlieka visiškai skirtingos grupės. Tačiau tai, bent jau kol kas, ir yra mūsų stiprybė.

    Išleidote puikų debiutinį albumą “Tru”, neseniai dienos šviesą išvydo ir jūsų koncertinis įrašas. Kas toliau?

    Kitas albumas (juokiasi). Jį turėtumėme išleisti kitąmet ir jau šiam procesui pradėjome intensyviai ruoštis.

    Ar grupė „Instrumenti“ turi tikslą?

    Pagrindiniai mūsų tikslai – muzika ir koncertai. Būtumėm laimingi jei galėtumėme surengti kuo daugiau pasirodymų visame pasaulyje. Taip, yra nuostabu kurti studijoje. Taip, yra tikrai puiku surengti kelis didelius pasirodymus Latvijoje. Tačiau mes norime daugiau. Norime daugiau groti, daugiau koncertuoti ir taip turėti daugiau galimybių parodyti save pasauliui. Koncertuoti Baltijos šalyse – tikrai nepakartojamas jausmas, tačiau norime daugiau (juokiasi)

    Paminėjote Baltijos šalis. Ko joms trūksta?

    (mąsto) Greičiausiai vieningos rinkos. Latvija, Estija ir Lietuva – trys labai panašios valstybės, kurių muzikos industrijos, deja, yra visiškai atskirtos viena nuo kitos. Todėl planuoti kažką bendro visose trijose šalyse išvien yra labai sudėtinga.

    Taip pat mums trūksta muzikos. Plačiąja to žodžio prasme. Labai norėtumėme, kad visos šios trys šalys turėtų daugiau atlikėjų, kuriuos galėtų parodyti pasauliui.

    Ar turite savo favoritus Lietuvos muzikos scenoje?

    Alina Orlova ir Markas Palubenka. Įspūdį paliko ir “Rasabasa”.

     

    Instrumenti koncertas (nuotr. grupės archyvo)

    Naujojo albumo įrašai – už Islandijos sienų

     

    Jūsų muzikoje nesunku “užčiuopti” Islandiškos muzikos prieskonį. Savo debiutinį albumą įrašinėjote taip pat Islandijoje. Prisipažinkite, ką ši šalis jums reiškia?

    Mums visą laiką patiko Islandija, jos kultūra ir žmonės. Nesu tikras ar ši šalis palietė mūsų muzikinį stilių, bet tikrai žinau, kad ji padarė nemažą įtaką mūsų požiūriui. Požiūriui į garsą, į žmones ir į viską, kas mus supa. Žinoma, ta patirtis, kurią mes įgavome “Greenhouse Studios” taip pat buvo nauja mums tiek technine, tiek ir emocine prasme. Ten mes, kaip muzikinis junginys, augome ir, tam tikra prasme, brendome.

    Tad būti lyginamam su Islandijos muzikos scena nėra blogai (šypsosi). Tam tikra prasme Islandijos gyvenimiškas polėkis yra panašus į Baltijos šalių polėkį. Mes kartu ir panašūs, ir labai skirtingi.  Tad mums, kaip grupei, buvo tikrai labai įdomu ir vertinga bendradarbiauti su Islandijos muzikantais.

    Gal jau esate apsisprendę Islandijoje įrašinėti ir kitą albumą?

    Žinai, muzikos žavesys slypi pokyčiuose. Taip, Islandija yra nuostabi šalis, tačiau norisi išbandyti kažką naujo ir pasižiūrėti kaip, pakeitus aplinką, žmones, studiją ir šalį, gali skambėti “Instrumenti”. Mes nuolat kuriame, planuojame ir bandome realizuoti muzikines idėjas. Todėl norime tiesiog “atsiduoti” laikui ir leisti jam kontroliuoti mus.

    Daug kas mūsų klausia kokiomis kalbomis įrašinėsime naują diską. Mūsų atsakymas visuomet būna tas pats: nežinome (juokiasi). Neturime siekio įrašyti albumo vien tik anglų, latvių, lietuvių ar islandų kalbomis. Taip pat neketiname versti tekstu ir adaptuoti dainų kažkurios šalies rinkai. Jei sukuriame dainą latvių kalba, vadinasi ji ir turi skambėti tik latviškai. Tikrai neveidmainiausime nei prieš klausytojus, nei prieš save.

    Ko gero, latvių ir anglų kalbos  visgi išliks pagrindinės.

    Instrumenti – Perfume (TRU LIVE 2011) from Instrumenti on Vimeo.

    Ko klausotės pastaruoju metu?

    Shipsi: klausausi daug muzikos – nuo “Bon Iver”, James Blake ir “M83” iki Rufus Wainwright.

    Reynsi: aš neklausau muzikos (juokiasi). Žinai, kadangi Shipsi yra mano muzikinio skonio formuotojas, aš tiesiog privalau klausyti to, ką mėgsta jis, nes būtent jo dėka mano telefone atsiranda nauja muzika. Mėgstu “Skrillex” ir kitą tokio pobūdžio trankesnę muziką.

    Tad, kaip matai, Shipsi yra mūsų dueto romantiškasis pradas, o aš – trankusis (juokiasi).

    Abu esate profesionalūs muzikantai, suprantantys kas yra muzika. Prisipažinkite, ko labiausiai pasigendate muzikos rinkoje…

    (mąsto) Kodėl tau atrodo, kad mes kažko pasigendame? Manau, kad muzikos padangėje yra visko ganėtinai daug. Šiandien mums nieko netrūksta. Muzikos rinkoje yra galybė tiek gerų, tiek blogų dalykų. Neabejojame, kad muzika išgyvens, o tai ir yra svarbiausia.

    Be abejo, pasaulyje niekada nebus kitų Michaelų Jacksonų, tačiau naujų Michaelų Jacksonų mums ir nereikia. Jis buvo ir paliko didžiulį pėdsaką muzikos istorijoje. Atėjo metas versti naują knygos puslapį ir pasireikšti naujiems talentams. Muzika atras naujas vietas, naujus klausytojus ir naujas skambesio formas. Svarbiausia, kad ji sugebėtų atrasti žmogiškąjį mąstymą. Juk muzika yra ketvirtasis poreikis, kurio labiausiai reikia žmonėms. Apie pirmus tris nekalbėsime, nes jie ir taip yra puikiai visiems žinomi (juokiasi).

    Dėkoju už pokalbį.

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Astronauts, etc

    manoATRADIMAS

    Astronauts, etc (nuotr. atlikėjo archyvo)

    Prieš kelias savaites į manoMUZIKOS akiratį pateko muzikinis projektas „Astronauts, etc“. Lengvas, lyriškas ir kiek „boniver‘iškas“ grupės skambesys mus privertė šią grupę įsirašyti į „atradimų – favoritų“ sąrašą ir nuolat stebėti visus įmanomus jos profilius internete. Deja, interneto lobynas (įskaitant ir „Astronauts, etc“ profilius svetainėse facebook bei soundcloud) žinių gausa apie šį projektą kol kas pasigirti negali.

    Savaitgalį Anthony Ferraro (būtent toks yra žmogaus, prisidengusio „Astronauts, etc“ pseudonimu vardas) pristatė savo antrą kūrinį. Dainą „You Can Yell“ savo klausytojams jau „dovanojome“ ir mes.

    Matydami, kad „Astronauts, etc“ vardas vis labiau domina pasaulinę muzikos bendruomenę ir jausdami, kad šis vardas ne ilgai trukus turėtų tapti neblogai pažįstamu visame pasaulyje, nusprendėme pakalbinti patį grupės lyderį ir supažindinti jį su kitokią muziką mėgstančiais Lietuvos žmonėmis. Arba atvirkščiai – panorome Lietuvai pristatyti galbūt potencialią muzikos žvaigždę, kurios du „dovanoti“ kūriniai, ko gero drąsiai gali pretenduoti į geriausių šių metų dainų sąrašą.

    Taigi, manoATRADIME – grupė „Astronauts, etc“ ir trumpas interviu su jos lyderiu Anthony Ferraro.

    Labas Anthony. Jei paprašyčiau trumpai prisistatyti Lietuvos publikai, ką pasakytum?

    Esu Anthony. Kuriu muziką prisidengęs „Astronauts, etc“ pseudonimu ir džiaugiuosi, kad dabar mane kalbini (juokiasi)

    Kaip ir kodėl sugalvojai pradėti groti grupėje?

    Tiesą sakant, tai dar nėra grupė. Namuose pradėjau kurti elektroninę muziką, o svečiuose apsilankęs bičiulis mane įtikino pasidalinti ja internete. Taigi tas dainas patalpinau keliuose profiliuose ir labai greitai jos sulaukė daug dėmesio. Taip jau išėjo, kad muzikai skiriu vis daugiau ir daugiau laiko

    Kokie yra „Astronauts, etc“ tikslai?

    Noriu kaip įmanoma daugiau keliauti. Jei esi sėkmingas muzikantas, turi puikais galimybes keliauti ir pamatyti pasauli bei pabūti tokiose vietose, kurių galbūt niekada nepamatytum. Nėra labiau jaudinančio ir malonesnio jausmo nei keletas pirmų dienų užsienio šalyje, kurioje nesi buvęs.

    Apibūdink savo grojamą muziką.

    Tai labai sunkus prašymas (juokiasi). Vieni kūriniai yra labai apibrėžti ir minimalistiniai, tuo tarpu kiti – gana abstraktūs ir labai garsūs. Stengiuosi augti ir į savo muziką įtraukti vis daugiau naujų dalykų. Manau, kad mano būsimo EP pavadinimas „Supermelodic Pulp“ (liet. Supermelodingas minkštimas) yra tinkamiausias kuriamos muzikos apibūdinimas.

    Kada „Supermelodic Pulp“ išvys dienos šviesą? Ar jis bus išleistas ir fizinės laikmenos pavidalu?

    EP pasirodys rugsėjo 8 dieną. Kol kas neketinu išleisti fizinės laikmenos (tad nepilną albumą bus galima įsigyti internete). Tačiau jeigu matysiu, kad poreikis gauti kompaktinį diską auga, išleisiu ir jį.

    Klausantis tavo dainų nėra sunku „užčiuopti“ grupės „Bon Iver“ įtaką. Ar galėtum įvardinti šį Viskonsino kolektyvą kaip pagrindinį tave įkvepiantį muzikinį reiškinį?

    Aš tikrai žaviuosi „Bon Iver“ muzika, tačiau tai tik vienas iš kolektyvų, padariusių man įtaką. Kalbant grynai apie kūrybą, manau, kad mane labiau įkvėpė „Portishead“ ir „M83“. Tuo tarpu jei kalbėtumėme apie dainavimo manierą ir vokalo pastatymą, sakyčiau, kad  Jonsi (aut. past. – grupės „Sigur Ros” lyderis) yra didesnis mano mokytojas nei Justinas Vernonas iš „Bon Iver“ (juokiasi)

    Jeigu visgi paprašyčiau tavęs išskirti vieną pagrindinį muzikinį kolektyvą, padariusį didžiausią įtaką?

    Sakyčiau, kad tai būtų „M83“ ir „The Antlers“ mišinys (juokiasi).

    Kokios muzikos klauseisi pastaruoju metu?

    Grupės „Levek“. Negaliu sulaukti naujausio jų albumo.

    Ką labiausiai nori, kad apie tave, kaip apie muzikantą, žinotų žmonės?

    Jaučiu, kad „Astronauts, etc“ atspindi tik vieną mano muzikinę pusę. Kadangi dabar šis projektas sulaukia tikrai nemažai dėmesio, skiriu jam visą įmanomą laiką. Tačiau ateityje ketinu dirbti ir su kitokio pobūdžio muzika.

    Ar žinai ką nors apie Lietuvą ir Baltijos šalis?

    Kartą buvau Estijoje. Tai – tikrai labai graži valstybė. Norėčiau kada nors apsilankyti ir Lietuvoje. Tikrai labai branginu visus klausytojus, kurie mėgsta „Astronauts, etc“ jūsų šalyje. Linkėjimai visiems!

    Dėkoju už pokalbį!

    manoMUZIKA primena, kad abi „Astronauts, etc” dainas nemokamai galite atsisiųsti tiesiog paspaudę žemyn rodančias rodyklėles.

    „Vilnius Music Week“ koordinatorius Lauras Lučiūnas: „Muzikos industrija negali egzistuoti be gerų dainų!“

    manoNAUJIENA

    Atrodo, jog dar visai neseniai pavydėjome estams, turintiems tokį puikų renginį kaip „Tallinn Music Week“ ir kukliai džiaugėmės, jog jame mūsų šalį atstovauja bent keletas vardų. Dabar tas ne itin šviesus pavydo jausmas turėtų užleisti savo vietą paprastam smalsumui, norui praturtinti savo muzikines žinias ir, galbūt, mėgstamų bei dėmesio vertų muzikinių vardų paletę. Dar vasaros pirmoje pusėje buvo paskelbta, jog Vilnius, kaip ir daugybė miestų visame pasaulyje, nuo šiol taip pat turės savo muzikos savaitę – „Vilnius Music Week“, kurios oficialų startą jau rytoj menų fabrike „Loftas“ skelbs Nicolas Jaar. Tiesa, ta savaitė kol kas telpa į keturias dienas, tačiau muzikinės renginio dalies dalyvių bei konferencijos pranešėjų sąrašas nuteikia itin optimistiškai.

    „Vilnius Music Week“ logo

    Projekto organizatoriai teigia, jog  tai platforma, skatinanti šalies ir regiono muzikinį gyvenimą, siūlanti muzikinę bei edukacinę programą muzikos profesionalams ir mėgėjams, kurianti naujas tarptautinio bendradarbiavimo galimybes bei ryšius ir suteikianti sostinės gyventojams bei svečiams nepakartojimą muzikinį renginį. Atrodo, jog ši platforma statoma tvirtai ir užtikrintai. Projektas sulaukė nemažo susidomėjimo, žiniasklaida spausdina vieną pranešimą spaudai po kito, tačiau mes šį kartą jų tikrai necituosime – juk tiksliausia ir naujausia informacija galima tik iš pirmų lūpų.

    Likus vos vienai parai iki „Vilnius Music Week 2012“ starto, kalbiname renginio koordinatorių Laurą Lučiūną, kuris organizacinių rūpesčių apsupty surado keletą minučių išskirtiniam portalo manoMUZIKA.lt pokalbiui.

    Iki renginio liko mažiau nei viena diena. Kokiomis nuotaikomis ar rūpesčiais šiuo metu gyvena organizatoriai?

    Šiuo metu liko tik techniniai ir logistikos reikalai, o visi kiti pasiruošimo darbai jau padaryti, tad nuotaikos itin geros. Žinoma, kaip ir bet kuriame renginyje, visada yra įvairių niuansų, tačiau viskas turi būti ir bus tikrai gerai.

    Toks renginys mūsų šalyje vyks pirmą kartą. Kuri organizacinė renginio dalis nuo pat pradžių buvo pati sunkiausia?

    Labai įvairiai. Pirmiausia, tai finansavimo paieška. Labai džiaugiamės savo partneriais ir rėmėjais. Tikrai tikiu, kad tie, kas nusprendė prisidėti prie šio renginio, žiūri į tai, kaip į investiciją ir mąsto apie ateitį bei platesnes galimybes. O tai yra labai svarbu.

    Dar vienas gana sunkus uždavinys buvo įkalbėti ir įtikinti tarptautinę muzikos industrijos bendruomenę, kad tikrai verta atvažiuoti į Lietuvą, į mūsų šalį, į Vilnių, kad ir čia yra puikios muzikos kūrėjų, atlikėjų bei visokeriopai tuo besidominčių žmonių.

    Lauras Lučiūnas (nuotr. A. Solomino, DELFI)

    Renginyje dalyvaus daugybė pranešėjų iš užsienio ir Lietuvos. Kurie pranešimai ar konferencijos temos, Jūsų manymu, šiuo metu yra itin aktualūs Lietuvai?

    Man atrodo patys aktualiausi pranešimai yra tiesiogiai susiję su muzika, pačia kūrybinio proceso stimuliacija. Ar roko muzika pačia plačiąja prasme nešą kokią nors žinią ir ar atlikėjai turi ką pasakyt? Ir kaip reikėtų elgtis, kad ta žinia būtų? Tai svarbūs klausimai, į kuriuos reikia ieškoti atsakymo. Žinoma, muzikos vadyba ir leidyba taip pat labai svarbios sritys, bet juk visa muzikos industrija negali egzistuoti be gerų dainų!

    O kalbant apie renginio muziką – kaip patys atlikėjai vertina tokį renginį? Ko tikisi iš jo ir ar kaip nors ypatingai jam ruošiasi? 

    Daugelis atlikėjų labai entuziastingai priėmė šią idėją, dalis jų patys teikė paraiškas ir tikrai norėjo dalyvauti renginyje. Jie juk taip pat supranta, jog būtina plėsti geografines ribas, kad muzika gali būti universali kalba, nepaisanti kultūrinių ar socialinių skirtumų. Manau, kad mūsų grupės nori parodyti savo kūrybinį potencialą ir būti išgirsti, o šis renginys tam sudaro pačias geriausias sąlygas.

    Ateities lūkesčiai. Kas, Jūsų manymu, tikrai pasikeis Lietuvos muzikiniame gyvenime po tokio renginio?

    Po pirmo renginio sunku būtų kažką pakeisti iš esmės. Tačiau, kai kuriems atlikėjams ir grupėms tai yra reali galimybė žengti žingsnį ar net kelis pirmyn. Į „Vilnius Music Week“ šiais metais atvažiuoja didžiausio Baltijos šalyse festivalio „Positivus“ organizatoriai, kurie tikisi atsirinkti įdomių atlikėjų kitų metų festivalio programai. Atvyksta ir užsienio leidybinių kompanijų atstovai, kurie taip pat dairysis naujų vardų ir muzikos garsų. Tai yra labai svarbu mūsų šaliai ir pačiam Vilniui.

    O jei žvelgtume dar optimistiškiau, ką galėtų duoti toks renginys Lietuvai ateityje? Galbūt po metų ar kelerių?

    Žinoma, renginys bus tęstinis, nes tik taip įmanomas apčiuopiamas rezultatas. Norisi, kad Vilnius taptų gerokai ryškesniu tašku muzikos žemėlapyje. Tai būtų pagrindinis tokio renginio tikslas žvelgiant į kelerius artėjančius metus.

    Pabaigai, koks būtų organizatorių pažadas-kvietimas tiems, kurie dar abejoja ar verta domėtis šiuo renginiu ir jame apsilankyti?

    Čia bus tiesiog daug grupių ir atlikėjų, kurių kokybiškos muzikos dažnai negirdi platesnė auditorija. Smagu, kad programoje yra daug vardų, kuriuos mūsų šalyje vis dar galima priskirti underground kategorijai. Tačiau tai grupės, kurios turi daug kūrybinio potencialo. „Vilnius Music Week“ – unikali galimybė atlikėjams pristatyti save, o klausytojams juos išgirsti ir, galbūt, atrasti.

    O visiems susijusiems su muzika ar net kitomis kūrybinėmis industrijomis – „Vilnius Music Week“ vykstanti konferencija yra būtinybė. Tiek jau dirbantiems šioje srityje, tiek ketinantiems ar norintiems dirbti. Mes norime tiesiog sujudinti tą muzikos industrijos nervą ir tokiu būdu šią sritį padaryti gerokai gyvybingesne.

    Ačiū už pokalbį ir sėkmingo renginio! 

    ——

    Portalas manoMUZIKA.lt primena, jog „Vilnius Music Week 2012“ vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 dienomis Vilniaus naktiniuose klubuose ir viešosiose erdvėse (V. Kudirkos aikštė prie Vyriausybės rūmų, Aikštė prie Nacionalinio dramos teatro, Lukiškių skveras bei Vilniaus Katedros aikštė). Daugiau informacijos rasite oficialioje renginio svetainėje paspaudę ČIA.

    Išsamią renginio konferencijos ir muzikinių pasirodymų programą rasite paspaudę ČIA.

    Bilietus rasite paspaudę ČIA.

    Pristatome naują Efterklang dainą ir dalinamės interviu su grupės lyderiais

    manoNAUJIENA

    Efterklang (nuotr. Rasmus Weng Karlsen)

    Džiaugiamės galėdami pasidalinti tik prieš keletą dienų Sidnėjaus operos teatre pristatytu Danijos roko grupės „Efterklang” kūriniu „The Ghost”, atliktu kartu su Sidnėjaus simfoniniu orkestru iš ketvirtojo skandinavų studijinio disko „Piramida” (daina – apačioje).

    Taip pat kviečiame pasiklausyti išskirtinio Rasmus Stolberg ir Casper Clausen interviu „Vivid LIVE” kanalui apie kūrybą, naujojo albumo „Piramida“ įrašymą ir jausmus, kurie kilo grojant prestižiniame Sidnėjaus operos teatre.

    Primename, kad manoMUZIKA taip pat kalbėjosi su Casper‘u praėjusių metų gegužę. Norėdami prisiminti šį interviu spauskite čia

    The Ghost

    Interviu

    manoMUZIKA.lt pristato grupės „BIPLAN“ gyvą koncertą ir interviu

    manoNAUJIENA

    Grupė „Biplan“ dar prieš keletą mėnesių portalui manoMUZIKA.lt padovanojo smagų koncertą ir valandėlę šilto pokalbio. Kaip niekada atvirai, paprastai bei nuoširdžiai biplanai papasakojo apie grupės ankstyvuosius laikus, invaziją į Rusiją bei požiūrį į dabartines muzikos, radijo, televizijos ir interneto tendencijas Lietuvoje bei užsienyje.

    Visa tai lydi grupės muzika, atlikta koncerto labai mažoje erdvėje uždaram bičiulių ratui metu. Viename, šiuo metu jau nebeegzistuojančiame Vilniaus bare buvo atliktos ir nufilmuotos 5 dainos:
    „Nupiešiu“
    „Jūros gilumos akių mergaitė“
    „Tūkstančiai kelių“
    „Ji sako“
    „Plius minus (viskas bus gerai)“

    Koncertas vyko 2012 vasario 4 dieną, portalo manoMUZIKA.lt vienerių metų gimtadienio vakarėlio metu.

    Dar kartą sakom AČIŪ „Biplan“ ir džiaugiamės savo skaitytojams galėdami dovanoti beveik 37 minutes su viena geriausių lietuviškos muzikos grupių.

    "Biplan" koncerto metu (nuotr. manoMUZIKA.lt)

    Beatles rekordą pakartojusi grupė Keane: jau pavargome nuo Simono Cowello kartos

    manoNAUJIENA

    Keane (nuotr. grupės facebook. profilio)

    Praėjusią savaitę savo naują albumą”Strangeland” išleidusi britų poproko grupė „Keane” triumfuoja! Debiutavę pirmoje Didžiosios Britanijos perkamiausių albumų topo vietoje, hito „Somewhere Only We Know” atlikėjai pakartojo legendinei Anglijos grupei „The Beatles” priklausantį rekordą ir su penktu iš eilės disku pakilo į topo viršūnę. Tai „Keane” pavyko padaryti tiek su pirmais trimis albumais, tiek ir su 2010 metais išleistu nepilnu disku „Night Train”.

    Grupės lyderis Tomas Chaplinas, kalbėdamas su Jungtinės Karalystės žurnalistais, pabrėžė, kad faktą, jog „Keane” diskas pasiekė perkamiausių albumų sąrašo viršūnę, jis traktavo kaip grupės triumfą, pakylantį kur kas aukščiau virš Simono Cowello ir realybės šou produkcijos kartos.

    Paklaustas, ar „Strangeland” debiutas pirmoje vietoje jiems reiškia nei „eilinį nr. 1”, Chaplinas atsakė: „Tai – kur kas daugiau nei topo viršūnė. Tai pripažinimas, kad žmonėms vis dar reikia tokios muzikos kaip mūsų, kuri tampa vis retesne mūsų padangėje. Dabar man atrodo, kad kai tik pradėjome groti 2004- aisiais, greta mūsų buvo labai daug gerų grupių, kurios, metams bėgant, deja, pasuko populiarumo keliu”.

    „Mūsų paauglystėje Anglijoje dominavo britpopas. Britpopas dominavo ir tų laikų topuose. Tada juose apskritai galėjome atrasti kur kas daugiau autentikos. Tuo tarpu šiandien topuose rasti geros muzikos yra pakankamai sunku. Nesakau, kad visiškai neįmanoma, tačiau teigiu, kad tai – sunki užduotis. Galvodamas apie pastarųjų metų perkamiausius singlus ar albumus, tikrai negalėčiau prisiminti daug gerų atlikėjų, kuriems čia šypsojosi sėkmė.” – tęsė grupės „Keane” lyderis.

    Paprašytas palyginti savo laikų muziką su dabartine, Chaplinas teigė, kad šiandien muzikoje pirmu smuiku griežia nebe muzikinis, o pramoginis faktorius: „Gyvename Simono Cowello kartoje. Muzikos žvaigždės kepamos televizijoje ir tai, mano nuomone, yra didžiulė frustracija. Manau, kad turime kovoti su šia bereikšme ir laikina pop muzika. Pavargau žiūrėti į tuos, kurie maivosi prieš televizijos kameras, norėdami įtikti sukriošusiems teisėjams, nuspresiantiems kas turi pasirašyti sutartį su įrašų kompanijomis, o kas – ne”.

    manoMUZIKA primena, kad praėjusią savaitę savo naują diską „Strangeland” išleidusi grupė „Keane” jau šią vasarą lankysis Latvijoje organizuojamame festivalyje „Positivus”. Apačioje – grupės narių mintys apie naująjį įrašą.

    Beat Culture: kiekvieną kartą muzikoje iš naujo ieškau savęs

    manoINTERVIU

    „Beat Culture“ – tai projektas, kurį ne kartą liaupsinome manoMUZIKOJE. Tačiau, ko gero, iki šiol nedažnas mūsų skaitytojas žino, kad po populiarią ir itin stilingą chillwave muziką kuriančiu „Beat Culture“ vardu slepiasi vos septyniolikos metų sulaukęs Niujorke gyvenantis Honkongo pilietis Sunikas Kimas. Prieš kiek daugiau nei metus pradėjęs kurti muziką,  Sunikas jau dabar turi šūsnį savo muzikos gerbėjų (tarp kurių galima rasti ir tokius vardus kaip „Youth Lagoon“, „Blackbird Blackbird“ bei „How To Dress Well“).

    Nuolat į muzikos tinklaraščių ir naujienų portalų akiratį patenkantį jaunąjį chillwave muzikos talentą pakalbinome ir mes. Dar mokykloje besimokantis Sunikas manoMUZIKAI laiko rado… pertraukos tarp pamokų metu.

    Beat Culture (nuotr. W. Carpenter)

    Sveikas, Sunikai, kaip sekasi?

    Neblogai. Neseniai iš Honkongo atvažiavau į Niujorką tam, kad užbaigčiau mokslus. Šiuo metu išnaudoju pertrauką tarp pamokų kalbėdamas su tavimi.

    Mokaisi mokykloje, ruošiesi egzaminams ir vis dar spėji kurti muziką?

    Tiesą sakant, pastaruoju metu tai daryti sudėtinga. Mokslai atima daug laiko, tačiau stengiuosi nepamiršti ir muzikinių įgūdžių, todėl pradėjau dirbti su nauja muzikine medžiaga. Kol muzika buvo tik hobis, atrodė, kad viskas yra gerai: dieną mokydavausi, o po pamokų kurdavau. Tačiau dabar laikas pasikeitė ir muzika užima kur kas daugiau mano gyvenimo. Negana to, ji jau tapo kur kas daugiau nei tik pomėgiu.

    Ką darysi ateityje – krimsi mokslus ar dar giliau nersi į muziką?

    Nemanau, kad man muzika išliks pragyvenimo šaltiniu ir pagrindiniu dalyku, kuriuo ateityje užsiimsiu. Galbūt stodamas į aukštąją mokyklą į savo pasirenkamų specialybių ratą įtrauksiu kokią nors muzikinę discipliną, tačiau netikiu, kad muzika pernelyg giliai skverbsis į mano mokslines sritis (juokiasi).

     

    MUZIKOS KŪRYBOS PRADŽIA – NEMOKAMA PROGRAMA

    Kaip apskritai sugalvojai pradėti kurti muziką? Kas paskatino sukurti projektą „Beat Culture”?

    Viskas vyko labai paprastai. Praėjusių metų vasarį parsisiunčiau nemokamą muzikos kūrimo programą.  Pabandžiau kurti, susikūriau profilį sistemoje „Soundcloud” ir pradėjau eiti savo muzikiniu keliu. Mano muziką po truputį atrado įvairūs muzikiniai blogai ir štai esu ten kur esu dabar (šypsosi).

    Kas buvo pirmas žmogus, ištaręs žodžius: „Sunikai, kurk toliau. Tau puikiai sekasi”?

    (juokiasi) Pirmas žmogus, apskritai parašęs apie mano muziką, buvo bičiulis iš mokyklos. Būtent jo įrašą iki šiol laikau sėkmingiausiu ir svarbiausiu savo muzikinio kelio žingsniu. Kiek vėliau mano muziką „užčiuopė” dar keli tinklaraščiai ir taip „Beat Culture” vardas tapo šiek tiek žinomas. Jei atvirai, niekada netikėjau, kad žmonėm rūpės tai, kurią aš kuriu.

    Tačiau panašu, kad kuo toliau – tuo labiau tavo muzika tampa įdomesnė pasauliui. Iki šiol savo muziką leidi tik skaitmeniniu pavidalu. Galbūt žadi savo gerbėjams “padovanoti” fizinę laikmeną su „Beat Culture” muzika?

    Galvojau, kad mano paskutinis albumas bus išleistas vinilo pavidalu, tačiau įrašęs jį supratau, kad vinilui  turiu jį dar labiau sutvarkyti. Negana to, vinilo leidyba būtų pareikalavusi tikrai nemažos sumos pinigų, todėl šios idėjos (paskutiniam savo albumui) atsisakiau.

    Jau pradėjau kurti naują diską, kuriame bus tikrai ne vienas kviestinis atlikėjas, atliksiantis vokalo partijas. Manau, kad naujas įrašas pasirodys arba vinilo, arba kompaktinio disko formatu. Tačiau kol kas dar anksti apie tai šnekėti.

    Ar jauti leiblų arba kitų grupių susidomėjimą savo muzika?

    Taip. Šioks toks susidomėjimas yra. Prieš porą mėnesių gavau „Youth Lagoon” žinutę apie tai, kad jiems labai patiko mano albumas. Taip pat nuolat palaikau ryšius su „How To Dress Well” ir „Blackbird Blackbird”. Pastarasis per šiuos metus tapo mano geru bičiuliu.

     

    DIDŽIAUSI AUTORITETAI – GOLD PANDA IR JAMES BLAKE

    Tavo kuriama muzika šiuo metu išgyvena geriausius laikus. Galima vardinti ir vardinti atlikėjus, kurie vienaip ar kitaip susiję su chillwave stiliumi –nuo J. Viewz iki „Sun Glitters“ ir kiti. Ar yra kokia nors kita priežastis (išskyrus tai, kad chillwave šiuo metu – vienas populiariausių stilių pasaulyje), kodėl tu kuri būtent tokią muziką?

    Kai tik pradėjau kurti, man didžiausią įtaką darė „Gold Panda” ir Jamesas Blake’as, tačiau pirmasis mano EP buvo absoliuti „Burial” kopija (ne plagiato, bet įtakos prasme).  O po to pasaulyje išdygo „Gold Panda”, „Neon Indian”, „Washed Out” ir kiti panašaus kalbiro atlikėjai, kuriais ne tik žavėjausi, bet kuriuos pabandžiau atrasti ir savo kūryboje. Taigi, antras albumas buvo kur kas garsesnis, ekspresyvesnis ir įtaigesnis. Po to pradėjau dar labiau savęs iešoti, o paskutinis mano darbas buvo kur kas tamsesnis.

    Kaskart bandau save atrasti iš naujo, ir tas naujas atradimas būna vis kitoks nei prieš tai.

    Kūrinys „Slow Flight” skamba gerokai kitaip nuo to, kaip skambėjo tavo ankstesni darbai. Negana to, jame pirmą kartą girdimas ir vokalas (tiesa, visiškai negirdėto žmogaus). Kokia šios dainos istorija?

    Esi teisus, ši daina tikrai visiškai kitokia lyginant ją su iki šiol išleistais kūriniais. Tai – mano savotiškas bandymas muziką „papildyti”. Šis kūrinys ir lėtesnis, ir paprastesnis. Bet man jis patiko. Jau minėjau, kad ketinu pradėti dirbti su vokalistais, tad ši daina – pirmasis mano bandymas.

    Beje, „Vyxor” atsiradimas dainoje labai paprastasi. Savo facebook profilyje parašiau, kad man reikia vokalisto, kuris gali „įdainuoti” pagrindinę kūrinio partiją. Gavau penkiasdešimt laiškų, iš kurių išsirinkau būtent jį.

    Jei tau reikėtų įvardinti pagrindinius atlikėjus, padariusius tavo kūrybai didžiausią įtaką, kas tai būtų?

    Beat Culture (nuotr. W. Carpenter)

    Matai, atskirais kūrybos periodais man įtaką darė skirtingi atlikėjai. Jau minėjau „Neon Indian” ir „Washed Out” – tai projektai, kurie mane pastūmėjo į chillwave muziką. Šiuo metu klausausi ir žaviuosi SBTRKT, James Blake, „Gold Panda” ir Jamie XX kūryba. Beje, vienas mano mėgstamiausiu atlikėjų yra Hudson Mohawke. Taigi, nors ir didžioji jų dalis – visiškai nepanašūs į mane, ko gero, šiuos vardus galėčiau pavadinti savo mūzomis.

    Pasakyk, kokie trys albumai pastaruoju metu buvo tau patys geriausi?

    „SBTRKT” – „SBTRKT”, „Real Estate” – „Days” ir „Balam Acab”, Smith Western bei Jamie XX diskai

    Na ir pabaigai – ar ketini kada nors leistis į koncertinį turą?

    Tikrai taip. Dar vasarą ketinu atkeliauti ir į Europą. Galbūt pavyks užsukti ir į Lietuvą.

     

     

     

     

     

     

     

     

    LT: Grupė „Biplan“ portale manoMUZIKA.lt

    manoNAUJIENA

    Grupė „Biplan” dar prieš keletą mėnesių portalui manoMUZIKA.lt padovanojo smagų koncertą ir valandėlę šilto pokalbio. Kaip niekada atvirai, paprastai bei nuoširdžiai apie muziką, biplanus jaunystėje ir dabar, apie invaziją į Rusiją, lietuvišką Roką ir kaip tėvai turi auklėti savo vaikus… Visa tai lydi grupės muzika, atlikta koncerto labai mažoje erdvėje uždaram bičiulių ratui metu.

    Jau greitai – tik portale manoMUZIKA.lt

    "Biplan" koncerto metu (nuotr. manoMUZIKA.lt)

     

    M83 – Mirror

    manoDAINA

    Šeštadienį praūžusi Muzikos Įrašų diena pasauliui pažėrė visą šūsnį naujos iki tol dar neišleistos muzikos. Šios dienos bangai pasidavė ir Anthony Gonzalesas, kitaip žinomas kaip projekto „M83” idėjinis lyderis ir siela.

    manoMUZIKOS kalbintas atlikėjas šeštadienį į pasaulį paleido naują dainą „Mirror”.

    Išgirskite jį manoMUZIKOJE.

    M83 lyderis Anthony Gonzales (nuotr. grupės archyvo)

    Benny Sings: nesuvaidintas olandiškas nuoširdumas

    manoISTORIJA

    Banny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

    Nežinau, ar kalbėti apie „Benny Sings“ galiu objektyviai vien dėl to, kad senais gerais laikais dar „Baltame Bate“ išgirdęs dainą „Little Donna“ supratau, kad likusią savo gyvenimo dalį visuomet domėsiuosi jo muzika.

    Taigi, žinia, kad į Lietuvą atvažiuoja šis mano jau seniai mėgstamas olandas, mane ne tik nustebino, bet ir įkvėpė. Nudžiugino. Privertė laukti.

    Prieš sėsdamas rašyti praėjusios savaitės pabaigoje įvykusio koncerto apžvalgą ilgai galvojau, nuo ko pradėti… Ne tik dėl to, kad šis atlikėjas mano gyvenimėlyje daug reiškia, bet ir dėl to, kad „Benny Sings“ – Marijos Žemėje taip silpnai žinomas vardas, kad net sunku pagalvoti apie mano muzikinėje širdyje plazdančios idėjinės vėliavos padovanojimą plačiąjai visuomenei tikrosiomis jos spalvomis. Supratau, kad bus sunku. Tačiau pasistengsiu išskirti tai, kas patiko ir tai, kas galbūt atrodė keistai (arba, atvirai tariant, tiesiog truputėlį nervino…) ir pagal šias mano įžvalgas kažkas galbūt galės susidėlioti šiokį tokį „Benny Sings“ koncerto „Tamstoje“ vaizdą.

    – LAIKAS. Į „Tamstą“ su kompanija „atsigrūdome“ likus pusvalandžiui iki koncerto. Olandas ant scenos užlipo praėjus daugiau nei valandai nuo nustatyto laiko. Tai, turiu prisipažinti, kiek prastai nuteikė ne tik mane, bet ir aplinkinius… Tačiau sakyčiau, kad šis trūkumas buvo vienas iš nedaugelio to vakaro muzikiniame paveiksle.

    Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

    – PROGRAMA. Man patiko tai, kaip „Benny Sings“ (tikrasis vardas Timas Van Berkestijnas) sudėliojo vakaro programą. Žinoma, nustebino faktas, kad kultinę dainą „Little Donna“ jis nusprendė sudainuoti pirmos dalies viduryje, tačiau koncertui įgavus pagreitį galima buvo suprasti, kodėl jis taip padarė. Apskritai galiu drąsiai teigti, kad tie, kurie yra artimiau susipažinę su šio projekto kūryba, skųstis tikrai negalėjo: buvo atliktos visos geriausios grupės dainos (nuo „Little Donna“, „So Light“ ir „Let Me In“ iki „Big Brown Eyes“). Maloniausias ir mieliausias netikėtumas buvo dainos „Make A Rainbow“ akordai. Šis kūrinys niekada nebuvo tapęs dideliu hitu, tačiau ilgą laiką vadinosi ‘neformaliuoju’ „Benny Sings“ himnu (beje, Timas, kalbėdamas su manoMUZIKA prisipažino, kad šis kūrinys – mėgstamiausias iš visų jo parašytų dainų). Vos tik pradėjo skambėti „Make A Rainbow“, salėje pasigirdo keli pritariamieji šūksniai, kurie, panašu, maloniai bei netikėtai nuteikė ir santūrųjį Timą.

    Benny Sings (nuotr. manoMUZIKA.lt)

    – SANTŪRUMAS. Tiek Timas, tiek ir du ant scenos stovėję jo kolegos pasižymėjo šiaurietišku santūrumu – grupė buvo pakankamai rami ir jos pasirodymo nelydėjo dirbtinai  išmoktos lietuviškos frazės. Žinoma, „analizuodamas“ grupės įvaizdį ne kartą susimąsčiau apie tai, kad kolektyvui stilistas būtų visai ne pro šalį… Timo žali „Lacoste“ marškinėliai, rusvos lininės kelnės ir balti „Adidas“ kedai toli gražu nekvepėjo derme, o „Benny Sings“ būgnininiko baltas (kaip Ugnė iš manoMUZIKOS „žybtelėjo“) „vestuvinis kostiumas“ taip pat privertė ne kartą susimąstyti apie pirminę aprangos stiliaus pajautą. Tačiau šios detalės (bent jau man tai tikrai buvo tik detalės) tikrai nesugadino koncerto. Taip, Timas buvo santūrus ir gal kiek uždaras, tačiau jeigu bent vienas scenoje stovintis lietuvaitis turėtų tiek nuoširdumo ir mielumo, mūsų muzikos sceną būtų galima vadinti nuoširdžiausia muzikos scena pasaulyje.

    Taigi, jeigu man reikėtų praėjusio penktadienio koncertą „Tamstoje“ įvardinti dviem žodžiais, neabejodamas sakyčiau, kad „Benny Sings“ pasirodymas buvo NUOŠIRDUS IR TIKRAS.

    – PUBLIKA. Sąmoningai publikos apžvalgą nukėliau į pačią pabaigą. Dėl vienos vienintėlės priežasties – jos tiesiog negaliu apibūdinti. Įvairaus plauko, įvairių socialinių sluoksnių, įvairaus „sukirpimo“ (tiesa, „budulių“ tikrai nemačiau) žmonės tą vakarą buvo „Tamstoje“. Ir, regis, jiems visiems „Benny Sings“ pasirodymas tiko.

    Ir netgi nepaisant to, kad koncerto metu labai stipriai „akį ir ausį rėžė“ iš anksto įrašyti back vokalai… ir netgi nepaisant to, kad sutinku su kai kurių žmonių nuomone, kad „Benny Sings“ būtų kur kas smagiau klausyti kaip foninės muzikos prirūkytame džiazo klube… ir netgi nepaisant  dar kelių labai smulkių detalių, man šis koncertas patiko. Dėl muzikos. Dėl bendravimo. Dėl Olandijos (šalies, kurią taip myliu) muzikos scenos atstovo Marijo žemėje… ir, kas svarbiausia, dėl nesuvaidinto nuoširdumo, kuris atpirko visus įmanomus pasirodymo trūkumus.

    Taigi, pokalbyje su manoMUZIKA Timo įvardintas „Blue Eyed Soul“ stilius penktadienį tikrai papuošė Vilnių. Dėkui „Tamstos“ kolektyvui už tai, kad atvežė „Benny Sings“ į Lietuvą ir pavasarėjantį Vilnių papuošė gražiais soul muzikos garsais.

    …. Ir, žinoma, man labai gaila tų, kurie pagailėjo varganų 30 litų (taip taip, būtent tiek kainavo bilietas į šį pasirodymą) ir, užuot ėję į šį koncertą, viename iš Vilniaus barų gėrė alų ar valgė bulvinius blynus.

    Bičiuliai, ranką prie širdies pridėjęs galiu pasakyti labai paprastai: praradote tikrai kur kas daugiau nei gerą koncertą…

    Įvertinimas: 8/10