Man 38-eri. Ir aš pirmą kartą buvau koncerte. Koncerte, kuris Edinburgą rugpjūčio pirmoje pusėje panardino į OASIS ekstazę. Miestui, kurį taip mėgstu, tai nutiko pirmą kartą. Kaip ir man.
Apie OASIS koncertų setlist‘ą, brolių jausmus, garsą, efektus ir, aišku, muziką – čia, socialiniuose tinkluose ir medijose, parašyta įdomiai ir išsamiai. Ypač apie muziką. Beje, pirmojo brolių Gallagherių koncerto Edinburge recenziją galite rastiČIA.
Tačiau reikia pakalbėti apie tai, ką ji sukūrė – miestui, jos gatvėms ir tiems, kuriems pavyko ją išgirsti gyvai. Muzika nėra tik garsas. Muzika nėra tik muzika, kai tema – OASIS pirmasis turas Jungtinėje Karalystėje. Ir tie, kas jį patyrė, išgyveno tai, ko, matyt, tikrai nebus kitur.
Pirma, tai justi vos atsidūrus minioje, viena tėkme judančioje stadiono link. Vėliau – siūbuojančioje eilėje prie įėjimo, o tuomet koncerte rėkiančioje kiekvieną kiekvienos dainos žodį, po koncerto traukiniuose ir tramvajuose. OASIS muzika čia tiek metų nėra tik muzika.
Štai perspektyva. Vos 3 metrų perimetras vienoje iš koncerto tribūnų. Jame buvęs škotas per visus Noelio solo kūrinius, kaip kad „Talk Tonight“ ar „Half the World Away“, traukė iš kišenės avarijoje žuvusios žmonos nuotrauką, ir dėjęs prie širdies apsipildavo ašaromis, tuo pat metu rėkdamas dainos žodžius.
Greta stovėjusi šeima su dviem maždaug 5-erių ir 10-ies metų berniukais visą koncertą išdainavo kiekvienos dainos kiekvieną žodį. Apsikabinę vienas kitą, vienu balsu.
Dar du užnugary stoėję vyrai atrodė lygiai kaip Liamas. O visi kiti, kurie tilpo į tą patį 3 metrų perimetrą, bet liko nepaminėti tik dėl to, kad vilkėjo vien ikoniškas aprangos detales, irgi mokėjo kiekvieną kiekvienos dainos žodį. Kiekvieną.
Visiems jiems OASIS muzika nebuvo tik garso suvirpintas oras.
Todėl ir rugpjūčio 12 diena Edinburge nebuvo tik koncertas. Jo scenografija, kuriai pasidavė net britų apkalbėti mėgstamas oras, primena pakilimo tako trajektoriją.
Nuo patekimo į koncertą, prasidedančio traukinių stotyse, pub‘uose, parkuose, kur vis tirštėjanti minia viena srove plūsta link stadiono. Pakeliui – atributika, iš kiekvieno pub‘o vis garsiau atsklindanti muzika, ant kiekvieno kampo vis dažniau stovintys kartoniniai Noelis ir Liamas.
Kilimo variklio antrą vožtuvą įjungė „Cast“, o trečią Richard Ashcroft. Jei pirmoji pašildanti grupė užgavo mažesnę dalį, tai Ashcrofto „Bitter Sweet Symphony“ auditoriją pakėlė iki natios, kuria OASIS kilo į sceną.
Dangus buvo dar vienas scenografijos elementas. Ryškiai švietęs per „Morning Glory“, „Fade Away“ ar „Supersonic“, aptemęs per „Little by Little“ ir „Slide Away“, jis šviesą atidavė stadionui – pulsuojančiam „Live Forever“, „Rock n Roll Star“, „Dont Look Back in Anger“ ar „Wonderwall“. Kol galiausiai išsitaškė per „Champagne Supernova“ ugnies ir paskutinių akordų ekstazėje.
Paskutinių tik scenoje, bet ne miniai, policijos pajėgų ir užtvarų užvertomis miesto gatvėmis dar kelias valandas plūstančioje ta pačia melodija tolyn. Galiausiai, išsiskirsčiusioje ten iš kur atvyko.
Todėl kai toks koncertas, paradoksalu, bet apie patį setlist‘ą plėstis neverta. Jis sudėtas taip, kad kiekvienas buvęs stadione išgyventų pakilimo efektą. Kol visas stadionas toliau dainuos vienu balsu.
Ar gali taip nutikti kitur, ne ten, iš kur kilo pati muzika, ir nepasiduoti tik tamsos ir hitų užtemdytai pagundai?
Aišku tik tiek, kad nenutiks tai, kas vyko ir tebevyksta per pirmuosius jų koncertus, sugrąžinusius ikonas į šviesą, o minią panardinusią į ekstazę. Po tiek metų.
Britpopas niekada nebuvo tik muzika. Tai buvo kultūrinis mūšis, identiteto paieška, kartos balsas. 1995-aisiais, kai “Oasis” ir “Blur” susirėmė dėl pirmos vietos britų topuose – „Country House“ prieš „Roll With It“ – tai tapo ne tik muzikiniu ginču, bet ir simboliniu susidūrimu tarp šiaurės ir pietų, tarp darbo klasės ir meno mokyklos, tarp žaliavinės energijos ir rafinuotos ironijos. Tą mūšį laimėjo “Blur”, bet laikui bėgant būtent OASIS tapo britpopo širdimi.
Prieš dvejus metus buvau Wembley stadione, kur “Blur” surengė savo neįtikėtiną sugrįžimo šventę. Tai buvo nuostabu – nostalgiška, energinga, jautru. Bet dabar – Edinburgas. ir kita istorija. Istorija tų, kurie prieš beveik trisdešimt metų metė pirštinę Blurams.
„OASIS”. pasirodymas – ne šiaip koncertas. Tai gyvenimo įvykis. Ir netgi nepaisant to, kad norėjau į Mančesterį – namų sceną. Kai nepavyko gauti bilietų ten – bandžiau Londone. Bet kai nesekmė aplankė ir čia, išsigelbėjimu tapo Edinburgas – miestas, kuriame, atrodė, jog “Oasis” fanų yra daugiau nei vietinių gyventojų.
Svajonė, kuri brendo metų metus
Esu OASIS gerbėjas nuo paauglystės. Turiu visus jų albumus – nuo žaliavinio, bet genialaus “Definitely Maybe”, iki paskutinio, melancholiškai brandaus “Dig Out Your Soul”. Jų muzika mane lydėjo per gyvenimo viršūnes ir nuokalnes. Ir kai 2009-aisiais jie išsiskyrė, atrodė, kad svajonė juos pamatyti gyvai liks tik svajone. Bet štai – po daugybės metų, po nesibaigiančių brolių Gallagherių dramų, po tūkstančių spekuliacijų – jie grįžta. Ir man, po ilgų pastangų, pavyko gauti bilietą į šį istorinį koncertą Edinburge. Tai buvo ne šiaip sėkmė. Tai buvo likimas.
Britpopo imperatoriai
“Oasis” – tai ne tik grupė. Tai epocha. Jie pardavė daugiau nei 75 milijonus įrašų visame pasaulyje. Jie turėjo 22 dainas, pasiekusias UK Top 10, iš kurių aštuonios tapo numeris vienas. Jų albumas (What’s the Story) Morning Glory? – vienas perkamiausių visų laikų britų albumų. Jie buvo balsas tų, kurie augo tarp blokinių rajonų, futbolo stadionų ir svajonių, kurios atrodė per didelės mažam miestui. Jie buvo paprasti vaikinai iš Mančesterio, bet jų muzika skambėjo taip, lyg jie būtų gimę scenai.
Ir tada – Knebworth. 1996-aisiais OASIS surengė du koncertus, kuriuose dalyvavo 250 tūkstančių žmonių. Bilietų norėjo daugiau nei 2,5 milijono – tai buvo didžiausias paklausos šuolis britų koncertų istorijoje. Jie buvo ne tik populiarūs – jie buvo fenomenas. Jie buvo laikmečio balsas, kartos veidas, britpopo širdis.
Richard Ashcroft – melancholijos ambasadorius
Vakaro pradžia Edinburge – įspūdinga (tiesa, praleidome „Cast” nes susidarė tokios spūstys, kad vėlavome praktiškai visur, kur tik galėjome).
Scenoje pasirodo Richard Ashcroft – „The Verve“ lyderis, britpopo poetas, kurio „Bittersweet Symphony“ tapo vienu iš visos eros manifestų. Jo balsas – gilus, šiek tiek šiurkštus, bet kupinas emocijos – puikiai įveda į tai, kas laukia vėliau. Jis ne tik apšildo – jis primena, kad britpopas buvo ne tik muzika, bet ir pasaulėžiūra. Jo pasirodymas – tai pagarba epochai, kuri dar gyva. Ir netgi žiūrint į jį atrodo, kad drauge su juo teko ne tik augti, bet ir išgyventi. Jo kūriniai (kurių gretose – puikiai pažįstami “Sonet”, “Bitter Sweet Symphony” ir kultinis “Drugs Don’ t Work) sugebėjo grąžinti ten, kur buvo gera – į paauglystę, kurioje nerūpėjo niekas, tik muzika, polėkis ir valiūkiškos dienos.
Kai skamba himnai
Ir tada – jie. Lygiai 15 po aštuntos. Noel ir Liam. Du poliai, du ego, du genijai, dvi asmenybės. Jų dinamika – kažkiek vis dar atrodo įtempta, bet būtent tai ir kuria tą unikalią atmosferą, kurią jauti kiekviename akorde. Jie pradeda su „Hello“ – ir minia sprogsta. Tai ne tik daina. Tai pareiškimas. Tai priminimas, kad jie vis dar čia. Ir vis dar karaliai.
Grojaraštis – tai svajonė. „Supersonic“, „Cigarettes & Alcohol“, „Morning Glory“, „Slide Away“, „Live Forever“, „Acquiesce“, „Some Might Say“, „Little by Little“, „Stand By Me“, „Cast No Shadow“, „Roll With It“, „Fade Away“ – kiekviena daina yra ne tik hitas, bet ir emocinis peizažas. „Slide Away“ – viena gražiausių jų meilės dainų, parašyta vos per kelias valandas, bet iki šiol skambanti kaip nuoširdžiausia išpažintis.
„Live Forever“ – daina, kurią Noelis sukūrė kaip atsaką į Kurto Cobaino pesimizmą. Ji – apie tikėjimą, apie norą palikti pėdsaką, apie tai, kad gyvenimas – vertas gyventi. Liamas ne kartą yra sakęs, kad “Live Forever” – tai daina jų mamai. Ko gero iš eilučių „Maybe I don’t really wanna know how your garden grows” galima suprasti, kad Liamas nemelavo.
Kai Noelis po trumpo atokvėpio atsistoja ir su akustine gitara pradeda „Talk Tonight“ – dainą, parašytą po vieno iš brolių konfliktų, kai jis pabėgo iš turo JAV ir pasislėpė pas nepažįstamą merginą –minia nutyla. Jo balsas – švarus, šiltas, šiek tiek melancholiškas – skamba kaip išpažintis. Tai viena iš tų akimirkų, kai muzika tampa išpažintimi, o tūkstančiai žmonių – liudininkais.
Kai skamba „Half the World Away“, daina, kurią daugelis pažįsta iš britų serialo „The Royal Family“, bet kuri visada buvo daugiau nei tik garso takelis – minia vėl susilieja į vieną balsą. Tai daina apie ilgesį, apie norą pabėgti, apie tylų troškimą būti kažkur kitur. Ir kai ją traukia tiek jauni, tiek vyresni, tiek tie, kurie su šia muzika užaugo, tiek tie, kurie ją atrado vėliau – tai tampa kolektyvine malda. Ne religine, o žmogiška.
Publika – tūkstančiai širdžių vienu ritmu
Publika – tai atskira istorija. Dešimtys tūkstančių žmonių (o Edinburgo stadione tilpo beveik 70 tūkstančių) – nuo paauglių iki tėvų su vaikais, nuo senų gerbėjų iki tų, kurie OASIS atrado per „Wonderwall“ YouTube’e. Visi – viename ritme. Kai Liam ištaria „you all right, Edinburgh?“, minia atsako taip, lyg tai būtų jų gyvenimo klausimas. Kai skamba pirmieji „Wonderwall“ akordai – žmonės apsikabina, kai kurie verkia, kai kurie tiesiog stovi ir klausosi. Tai ne daina. Tai mano epochos himnas. Tai kažkas, ko neįmanoma apibūdinti žodžiais. Tai reikia pajausti. Galbūt net ne tik pajausti, bet visomis esybės dalelėmis išjausti.
Scena – šviesos ir šešėlių architektūra
Scenografija – paprasta, bet efektinga. Broliai neturi tikslo maskuoti savo muzikos po išskirtiniais šviesos efektais, mat jų kūryba kalba už save – tam nereikia jokių išskirtinių šviesos efektų. Didžiuliai LED ekranai rodo archyvinius kadrus, spalvos efektus, akimirkas iš senų turų, iš Mančesterio gatvių. Šviesos – neperkrautos, bet tiksliai atliepiančios kiekvieną dainos nuotaiką. Kai skamba „Little by Little“, scena paskęsta šiltame gintaro švytėjime. Kai „Morning Glory“ – viskas mirga mėlynais blyksniais, tarsi miestas naktį. Tai ne tik koncertas. Tai vizualinė kelionė.
Finalas – emocinis sprogimas
Ir tada – kulminacija. Kai Edinburgo stadioną užliejo pirmieji „Masterplan“ akordai, atmosfera pasikeitė – tarsi laikas sustojo. Tai nebuvo tiesiog daina – tai buvo manifestas, OASIS filosofijos kvintesencija. „Masterplan“ – tai himnas tiems, kurie jaučiasi nesuprasti, bet vis tiek eina savo keliu. Jos žodžiai „We’re all part of the masterplan“ skambėjo kaip paguoda ir įkvėpimas dešimtims tūkstančių susirinkusių gerbėjų, kurie kartu su grupe dainavo kiekvieną eilutę.
Stadione daina įgavo naują jėgą – ne tik dėl puikios garso kokybės, bet ir dėl publikos vienybės. Šviesos švelniai plaukė per minią, o ekranai rodė archyvinius grupės kadrus, tarsi primindami, kiek daug ši muzika reiškia. Tai buvo ne tik koncerto pabaigos pradžia – tai buvo emocinis kulminacijos taškas, kurio metu OASIS ne tik priartėjo prie pasirodymo pabaigos, bet ir paliko žinutę: kad kiekvienas iš mūsų, nepaisant abejonių ar klaidų, esame dalis didesnio plano. Ir tą vakarą Edinburge, tas planas buvo muzika.
Vėliau sekusi „Wonderwall“ buvo tarsi emocinis sprogimas – daina, kurią žino visi, bet kiekvienas ją išgyvena savaip. Ji prasidėjo subtiliai, su akustine gitara, ir vos tik Noelis užgrojo pirmuosius akordus, publika sprogo dainuodama kartu. Tai nebuvo tiesiog hitas – tai buvo savotiškas meilės laiškas praeičiai, nostalgijai ir nepasakytoms emocijoms.
„Wonderwall“ visada buvo apie laukimą, apie viltį, kad kažkas mus išgelbės. Ir tą vakarą, kai tūkstančiai balsų susiliejo į vieną chorą, daina tapo nebe asmenine, o bendruomenine patirtimi. Šviesos švelniai plaukė per minią, ekranai rodė lėtai judančius miesto vaizdus, tarsi primindami, kad kiekvienas turi savo „wonderwall“ – žmogų ar jausmą, kuris laiko mus gyvus. Tai buvo ne tik muzikinis momentas, tai buvo prisiminimas, kurį kiekvienas išsinešė namo.
„Don’t Look Back in Anger“. Daina, kuri po Mančesterio sprogimų tapo visos tautos (o gal ir viso žemyno) himnu. Ji skambėjo memorialuose, stadionuose, tyliose minios akimirkose. Ir kai ją dainuoja Noelis, o Liamas stovi šalia – supranti, kad tai ne tik koncertas. Tai atleidimas. Tai susitaikymas. Tai viltis. Visa minia – tūkstančiai žmonių – dainuoja kartu. Ir tai ne tik žodžiai. Tai emocija. Tai istorija.
Paskutiniai akordai – „Champagne Supernova“. Kūrinys, kuris visada buvo tarsi sapnas. Tarsi kelionė per laiką, per jausmus, per tai, kas buvo ir kas galėjo būti. Ir kai ji nuskamba virš Edinburgo, kai Liam ištaria „this is biblical“, o Noel nusišypso – supranti, kad tai ne tik koncertas. Tai istorija. Beje, Liamas viename interviu yra prisipažinęs, kad jie net neatsimena, kaip ją parašė – buvo visiškai apsinešę. Ir vis dėlto – tai viena gražiausių jų dainų. Tarsi įrašyta ne galva, o širdimi. Ne veltui, tada, kai daina pradeda judėti pabaigos link, scenoje esančiuose ekranuose pasirodo saulėlydis, kuris lieka „kaboti” net ir tada, kai minia pradeda skirstytis.
Asmeninis epilogas
Kai koncertas baigėsi, stovėjau tarp tūkstančių žmonių, bet jaučiausi nepaprastai vienas – ne vienišas, o pilnas. Pilnas prisiminimų, pilnas jausmų, pilnas dėkingumo. Tai buvo ne tik muzikinis vakaras. Tai buvo kelionė į save. Į tą paauglį, kuris klausė „Live Forever“ ir tikėjo, kad muzika gali išgelbėti. Į tą žmogų, kuris po daugybės metų, sulaukęs beveik 42-jų pagaliau išpildė svajonę. Savo svajonę. Savo vieną didžiausių muzikinių svajonių.
Ir jei kas nors manęs paklaustų, ką reiškia “OASIS” – atsakyčiau paprastai: tai ne grupė. Tai reiškinys. Tai epochos simbolis. Ir galiausiai, tai jausmas. Ir, kas svarbiausias, tas jausmas – gyvas.
Pete’as Doherty pasiūlė nemokamai „apšildyti” „Oasis“ jų sugrįžimo turo metu. Tiesa, sakė, kad tai padarytų su viena sąlyga – jei jie padovanos bilietus jo šeimai.
45-erių žvaigždė nekantriai laukia ilgai laukto Bripop grupės sugrįžimo šią vasarą. Pete’as atskleidė, kad mielai palaikytų „Oasis“ mainais į keletą bilietų savo uošviams. Buvusi „Babyshambles“ žvaigždė interviu leidiniui „The i Paper“ sakė: „Jei Noelis ar Liamas skaito tai: gal dešimties minučių akustinis pasirodymas? Kad ir dar prieš atidarant duris į renginį?”.
Praėjusių metų pabaigoje buvo paskelbta, kad „Oasis” „apšildys” „Cast” ir Richardas Ashcroftas.
Grupės „Cast“ lyderis Johnas Poweras tąkart pripažino buvęs „priblokštas“ tokios galimybės. Jo teigimu, „Oasis yra kartos balsas, o dainos, kurias jie sukūrė, buvo ir tebėra daugelio žmonių svajonių garso takelis. Jie yra žmonių grupė.”
Tuo tarpu Richardas atskleidė, kad nekantriai laukia akimirkos, kai galės lipti ant scenos „Oasis” atsikūrimo turo metu. „Nevyniodamas žodžio į vatą galiu pasakyti, kad Noelio talentas kurti dainas ir tyra Liamo, kaip pagrindinio dainininko, dvasia įkvėpė mane sukurti geriausius savo darbus. „Būtent „Live Forever“ tobulumas ir privertė mane rašyti, kurti ir dainuoti”, – prisipažino buvęs grupės „Verve” lyderis.
Pagaliau! Bemaž visą pastarąją savaitę viso pasaulio muzikos mylėtojų dėmesį sukausčiusi saga apie „Oasis” atsikūrimą baigėsi. Tiksliau, viskas prasideda!
Kaip ir buvo žadėta abiejų brolių Gallagherių socialinių tinklų paskyrose, šiandien ryte buvo paskelbtos daugiau kaip 15 metų lauktos naujienos: kitų metų vasarą „Oasis” leisis į koncertinį turą ir surengs pasirodymus Kardife, Mančesteryje, Londone, Edinburge ir Dubline! Taigi, svajonės pildosi – Liamas ir Noelis atkuria „Oasis” ir vėl gros kartu!
Bilietų ieškosim jau rugpjūčio 31 dieną
1991-aisiais susikūrusi grupė „Oasis“ – viena sėkmingiausių visų laikų Jungtinės Karalystės grupių, tapusi neatsiejamu XX a. pabaigos Didžiosios Britanijos kultūriniu simboliu.
1993 m. „Oasis“ pasirašė sutartį su nepriklausoma įrašų kompanija „Creation Records“ ir po metų išleido debiutinį albumą „Definitely Maybe“, kuris užėmė pirmąją vietą Jungtinės Karalystės albumų sąraše ir tapo greičiausiai parduodamu debiutiniu albumu Didžiosios Britanijos istorijoje. Vien per pirmąją dieną buvo parduota pusė milijono kopijų.
Po metų jie išleido dar vieną studijinį įrašą „(What’s the Story) Morning Glory?” (1995), kuris itin išpopuliarėjo konkuruodamas topuose su kitu kultiniu kolektyvu „Blur”. Dešimt savaičių praleięs pirmoje Britanijos topo vietoje, „(What’s the Story) Morning Glory?” tapo vienu geriausiai parduodamų visų laikų albumų, penktuoju perkamiausiu albumu JK ir geriausiai parduodamu Didžiosios Britanijos albumu dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Broliai Gallagheriai ne tik dėl muzikos, bet ir savo rokenroliško gyvenimo būdo nuolat šmėžuodavo bulvariniuose laikraščiuose. 1996 m. „Oasis“ buvo savo šlovės viršūnėje. Tų metų vasarą paskelbus apie du koncertus Knebvorte, bilietai buvo iššluoti tą pačią dieną, o vėliau buvo apskaičiuota, kad bilietus bandė įsigyti daugiau nei milijonas 300 tūkstančių žmonių (2% Didžiosios Britanijos populiacijos). Laimingieji tikrai nenusivylė: „Oasis“ sugrojo visus didžiausius savo hitus („Wonderwall“, „Don’t Look Back In Anger“, „Champagne Supernova“ ir kt.) ir užmezgė ypatingą ryšį su parke susirinkusiais gerbėjais.
„Oasis“ pardavė daugiau nei 75 milijonus įrašų visame pasaulyje ir yra viena „perkamiausių” grupių visame pasaulyje. Brolių Gallagherių kolektyvas taip pat yra vienas sėkmingiausių Jungtinės Karalystės albumų ir singlų čartų istorijoje. Net aštuoni grupės albumai ir aštuoni singlai pasiekė topų viršūnes. „Oasis” taip pat turi tris platininius albumus JAV.
Jie laimėjo 17 NME, devynis Q , keturis MTV Europos muzikos ir šešis Brit Awards apdovanojimus, įskaitant vieną (2007 m.) už išskirtinį indėlį į muziką. Grupės albumas „(What’s the Story) Morning Glory. ?” pelnė statulėlę už „Geriausią pastarųjų 30 metų albumą.
Kultinė britpopo grupė „Oasis” išsiskyrė prieš 15 metų, o kalbos apie jų atsikūrimą nuo to laiko nenutilo nė akimirkai. Broliai Gallagheriai maišė vienas kitą su žemėmis, pradėjo sėkmingas solines karjeras, tačiau vienos svarbiausių šio amžiaus britų grupių fanai niekada nenustojo tikėti, kad grupė atsikurs.
Ir netgi nepaisant to, kad prieš 4 metus Noelis Gallagheris sakė, kad „Oasis” niekada neatsikurs, panašu, kad dabar grupės atsikūrimo galimybė yra didesnė nei kada nors anksčiau. Ir viso pasaulio spauda apie tai šiuo metu kalba itin garsiai. Bet dabar – apie viską nuo pradžių.
Prieš kelias dienas „The Times“, pranešė, jog yra didelė tikimybė, kad kitą vasarą broliai Gallagheriai atkurs „Oasis“ praėjus 15 metų nuo paskutinio grupės pasirodymo V festivalyje Staforde 2009 m. Leidinys taip pat teigė, kad britų popmuzikos ikonos surengs virtinę koncertų gimtajame Mančesteryje ir Londone kitų metų vasarą. Teigiama, jog „Oasis” pasirodys Heaton parke ir Vemblio stadione.
Leidinys pasidalino dar vienu gandu, esą Vemblis buvo užsakytas dešimčiai naktų būtent hito „Don’t Look Back In Anger“ kūrėjams. Jei tiesa, tai reikštų, kad jie sumuš daugiausiai koncertų šiame stadione surengusių atlikėjų rekordą. Kol kas jis priklauso Taylor Swift, kur ji pasirodė 8 kartus iš eilės.
Kad šie teiginiai galimai nėra tik gandas, patvirtino dar vienas precedentų neturintis faktas. Abu broliai savo paskyrose socialiniame tinkle „X” pasidalino vienodomis žinutėmis. Tad panašu, kad jau rytoj visi klausimai bus atsakyti ir, tikėkimės, išsipildys didžiausia šios muzikos gerbėjų svajonė.
Kai 1995 metais pasaulį išvydo „Oasis” darbas „Wonderwall”, pasaulis ėjo iš proto. Tačiau šio singlo B pusėje galima rasti dar vieną Mančesterio vyrukų šedevrą – Noelio Gallagherio sukurtą „Masterplan”, tapusia viena mėgstamiausių grupės gerbėjų gretose.
Šiemet „Masterplan” kaip vienas svarbiausių kūrinių skambėjo ir Noelio koncertinio turo metu.
Šįkart muzikantas drauge su savo grupe atliko šią dainą Šiaurės Londone įsikūrusioje bene žymiausioje studijoje pasaulyje „Abbey Road”.
Taigi, jūsų dėmesiui – „Noel Gallagher’s High Flying Birds” „Masterplan”.
Liam Gallagher pasirodymas BRIT apdovanojimuose (Nuotrauka: JMEnternational/Getty Images)
Gerai žinomos grupės Oasis frontman‘as Liamas Gallagheris neseniai, po poros metų pertraukos pristatė savo naujausią kūrinį „Everything’s Electric“, kurį padėjo sukurti ir įrašyti grupės „Foo Fighters“ lyderis Dave’as Grohlas. Jis dainoje atliko ir būgnų partiją. (Rašėme čia)
Kūrinys pristato trečiajį brito solo albumą „C’mon You Know“, kuris pasirodys pavasario pabaigoje – gegužės 27 dieną. Neseniai griausmingai praėjusiuose BRIT muzikos apdovanojimuose O2 arenoje Londone Liamas Gallagheris gyvai atliko šį kūrinį.
Jau rašėme, jog Noelis Gallagheris savo grupės „High Flying Birds“ dešimtmečio proga išleis geriausių grupės dainų albumą „Back The Way We Came: Vol 1 (2011-2021)“.
Rinkinyje bus pora dar niekada neišleistų dainų. Vieno jų sulaukėme prieš mėnesį, o kito – vakar! Grupė pasidalino daina „Flying On The Ground” ir jai skirtu vaizdo klipu.
Koronaviruso pandemiją išnaudojęs ne tik naujų dainų įrašinėjimui, bet ir archyvų tvarkymui, grupės „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris prisipažino radęs užmirštus įrašus, kuriuose – dar niekada neišleisti „Oasis” kūriniai.
„Tvarkydamasis radau nemažai istorinės medžiagos. Joje – 14 neblogų kūrinių, sukurtų įvairiais „Oasis” gyvavimo etapais. Aš juos įrašysiu. Kai kurios dainos – gan oldskūlinės„, – Matto Morgano podcastui sakė Noelis.
„Peržiūrėjau dainas ir supratau, kad net ir dabar jas kurdamas, to nedaryčiau kitaip”, – pridūrė muzikantas.
Kol kas neaišku kada šie kūriniai išvys dienos šviesą. Tiesa, muzikantas prisipažino, kad nepaisant to, jog šios dainos buvo sukurtos „Oasis” gyvavimo laikais, jos bus įrašinėjamos be brolio Liamo.
manoMUZIKA primena, kad kultinė britų roko grupė „Oasis” galutinai išsiskyrė dar 2009 m. Nepaisant to, kasmet pasigirsta įvairiausių kalbų apie jų atsikūrimą ir nesantaikos kirvio tarp brolių Noelio ir Liamo užkasimą. Visgi kol kas šios kalbos lieka tik paskalomis. Paskutiniąją „šviežieną” šia tema (pasirodžiusią pačioje metų pradžioje) galite skaityti ČIA.
Šių metų lapkritį legendinė Londono įrašų studija „Abbey Road” minės devyniasdešimtąsias metines. Ta proga pasirodys ir dokumentinis filmas apie šią studiją. Filmo pavadinimu „If These Walls Could Sing” režisierė – paties „The Beatles” įkūrėjo Paul McCartney dukra Mary McCartney. Tai – pirmasis kartas, kai „Abbey Road” atvers duris ir archyvus dokumentinio filmo kūrybinei grupei.
Drąsiai galima teigti, jog „Abbey Road” – žymiausia įrašų studija pasaulyje. Studijos istorija prasidėjo 1931-aisiais. Ši vieta greitai užsitarnavo nepriekaištingą reputaciją naujoviškų technologijų ir profesionalaus darbo dėka. Studiją be abejo labiausiai garsina „The Beatles”, čia įrašę net 190 iš 210 dainų. Tačiau „The Beatles” – tikrai ne vieninteliai. Per devyniasdešimt gyvavimo metų „Abbey Road” sienos regėjo (o gal girdėjo?) begalę muzikinių legendų. Nuo „Pink Floyd” iki „Radiohead” ir nuo Kanye West iki „Oasis”. Primename, jog 2018-aisiais prie įrašų „Abbey Road” studijoje dirbo ir Lietuvos atlikėjas Andrius Mamontovas. Čia Andrius kartu su dirigento Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru iš naujo įrašė vieną žymiausių savo albumų „Šiaurės Naktis. Pusė Penkių”.
Dokumentinio filmo „If These Walls Could Sing” režisierė Mary McCartney prie įėjimo į „Abbey Road” studiją
Nesibaigianti grupės „Oasis” saga, kuriai tinkamiausias pavadinimas galėtų būti „Atsikursime – neatsikursime”, regis, tęsiasi ir toliau.
Brolių Noelio ir Liamo Gallagherių vieši kivirčai jau seniai tapo (ypač) Britų muzikinės žiniasklaidos itin mylima tema. Apie juos rašo daug, apie juos kalba visi ir, nepaisant to, kad „Oasis” išsiskyrė dar 2009-aisiais, hito „Don’t Look Back In Anger” kūrėjų sugrįžimo laukia milijardai. Ar tai įvyks? Į šį klausimą atsakyti lengva taip pat, kaip tikėtis rimtų rezultatų „vištos ir kiaušinio pirmumo” paieškose. Beje, prieš porą metų Jungtinės Karalystės lažybų kontoros siūlė statyti pinigų spėjant, ar „Oasis” šiemet atsikurs. Tiesą sakant, koeficientas nebuvo labai didelis. Taigi, vilčų, bent jau, pasak lažybų kontorų, tikrai yra.
Šiųmetines viltis „pakaitino” ir metų pradžioje Twitteryje Liamo Gallagherio parašyta žinutė, skirta broliui Noeliui. „Su naujaisiais metais, Noeli. Myliu tave ilgą laiką. 2021-ieji – mūsų metai. Ir tu tai žinai”, – žinutėje rašė Liamas.
HNY Noel love you long time 2021 is our year c’mon you know LG x
Nepaisant to, kad žodžių kova tarp „Oasis” dainų kūrėjo ir pagrindinio kolektyvo balso tęsiasi jau daugiau nei dešimtmetį, pastaraisiais metais toną „švelninti” ėmėsi Liamas. Jis ne kartą ragino užkasti karo kirvį ir sugrąžinti fanams vieną skambiausių pastarųjų dešimtmečių rokenrolo grupių Anglijoje. Vis dėlto, panašu, kad hitų „Wonderwall”, „Talk Tonight” ar „Champagne Supernova” kūrėjas Noelis Gallagheris (bent jau kol kas) nusileisti neketina.
Dar 2019-ųjų metų pabaigoje Noelis, atsiimdamas prestižinį Didžiosios Britanijos muzikos industrijos apdovanojimą, sakė, kad „Oasis” niekada neatsikurs. „Nenoriu daryti to, ką jau esu padaręs. Koks viso to tikslas? Padaryk tai vieną kartą. Paversk šį įvykį ypatingu. Viskas. Vieną kartą tai padarėme, tapome ikonomis. Taškas. Daugiau niekada nebegrosime kartu. Judėkime pirmyn ir kurkime kažką naujo“, – į žiniasklaidos atstovų klausimus apie galimą „Oasis“ atsikūrimą tada sakė Noelis.
Ir visgi, su atėjusiais naujais metais ateina ir naujos viltys. Todėl tradiciškai, jau daugiau nei dešimt metų iš eilės, po kažkokių minimalių prošvaisčių metų pradžioje, susijusių su grupe „Oasis”, mes sakome tą patį: Tai vis tik, gal šįkart jau pavyks…:)?
Savo naują kūrinį Liam Gallagher atliko gyvai „The Jonathan Ross Show“ , o prieš 25-erius metus pasirodžiusį „Oasis“ kūrinį „Hello“ – pokalbio su „BBC Radio 2“ metu. Šių pasirodymo įrašus siūlome išgirsti:
Dar metų pradžioje Liam Gallagher pristatė savo naują kūrinį „Once“ ir jam skirtą naują vaizdo klipą (rašėme čia). Vasarį jis pristatė EP „Acoustic Sessions“ (rašėme čia) su „OASIS“ ir savo autorinių kūrinių akustinėmis versijomis, o dar tiksliau – jų demo įrašais.
Šiandien, besibaigiant karantinui, Liam Gallagher siunčia linkėjimus gerbėjams su praėjusių metų rugpjūtį gyvai įrašytu „MTV Unplugged“ koncertu „Hull City Hall“ salėje.
Naujame albume galima rasti tiek Liam‘o solo kūrinių, tiek „OASIS“ mylimiausius kūrinius:
Wall Of Glass
Some Might Say
Now That I’ve Found You
One of Us
Stand By Me
Sad Song
Cast No Shadow
Once
Gone
Champagne Supernova
Tikrai puiki dovana, tuo labiau kai vis daugiau girdima spėliojimų dėl OASIS atsikūrimo. Paklausome!
Nuo 2009-ųjų – akimirkos, kai grupė „Oasis” paskelbė apie savo išsiskyrimą, praėjo daugiau nei dešimtmetis. Ir per tą dešimtmetį kalbos apie vienos populiariausių brit popo grupės muzikos istorijoje atsikūrimą taip ir nenutilo.
Žinoma, dviejų kultinių kolektyvo figūrų – Noelio ir Liamo Gallagherio nuolatiniai kivirčai nesuteikia galimybės užkasti karo kirvio. Tačiau daugelis hitų „Wanderwall” ir „Don’t Look Back In Anger” kūrėjų fanų vis dar nenuleidžia rankų.
Šiandien grupės „Oasis” gerbėjams – ypatinga diena. Daugiau kaip po dešimtmečio pertraukos galima išgirsti dar niekur negirdėtą ir niekada nepristatytą grupęs kūrinį „Don’t Stop…”. Tiksliau, jo demo versiją. Apie šią dainą žinoma tai, kad prieš maždaug 15 metų šis kūrinys buvo sugrotas garso patikros metu prieš koletkyvo koncertą Honkonge.
„Pastaruoju metu turėjau daug laisvo laiko, todėl peržiūrėjau šimtus kompaktinių diskų, kurie mano lentynose neturėjo jokių viršelių ar užrašų. Matyt buvo lemta, bet čia atradau įrašą, kurį maniau, jog esu praradęs amžiams”, – taip savo twitterio paskyroje rašė Noelis Gallagheris.
manoMUZIKA primena, kad pagrindinis „Oasis” dainų kūrėjas Noelis Gallagheris, po grupės išsiskyrimo išleido tris studijinius albumus ir keletą nepilnų albumų. Paskutinis Noelio EP – praėjusį mėnesį pasirodžiusi plokštelė „Blue Moon Rising”.
Dar penktadienį rašėme apie naują Liam Gallagher kūrinį „Once“ ir jam skirtą naują vaizdo klipą (čia), tačiau atlikėjas nepaliauja džiuginti.
Pasirodė ir EP su keletu OASIS dainų ir autorinių Liam’o kūrinių akustinėmis gyvai įrašytomis versijomis, o dar tiksliau – jų demo įrašais. Demo įrašai ir akustinės versijos tikrai intriguoja, tad klausome!
Vakar vakare grupės „Oasis” pagrindiniam dainų autoriui Noeliui Gallagheriui buvo įteiktas prestižinis Didžiosios Britanijos muzikos industrijos (British Music Industry, toliau – BMI) apdovanojimas. Apdovanojimas, kuris vadinasi „BMI President’s Award” hito „Don’t Look Back In Anger” kūrėjui atiteko už jo įtaką dainų kūrimui Britanijos muzikos rinkoje. Prieš tai šiuo prizu apdovanoti tokie kūrėjai kaip Jay Kay, Kenny Chesney, Pink, Willie Nelson, Adam Levine, ir Gloria & Emilio Estefano.
Atsiimdamas šį elitinį prizą N. Gallagheris buvo konkretus. „Apdovanojimai yra nuostabu. Ir ačiū jums už tai… Tačiau pati muzika jau yra apdovanojimas”, – sakė Noelis.
Vėliau grupės „Oasis” siela dalyvavo ir spaudos konferencijoje, kur susitiko su Jungtinės Karalystės žiniasklaidos atstovais. Žinoma, didžiausias dėmesys buvo skiriamas galimam „Oasis” atsikūrimui, apie kurį vis dažniau prabyla Noelio brolis Liamas. Tačiau vilties neprarandančių grupės gerbėjų Noelio žodžiai neturėjo labai pradžiuginti.
„Nenoriu daryti to, ką jau esu padaręs. Koks viso to tikslas? Padaryk tai vieną kartą. Paversk šį įvykį ypatingu. Viskas. Vieną kartą tai padarėme, tapome ikonomis. Taškas. Daugiau niekada nebegrosime kartu. Judėkime pirmyn ir kurkime kažką naujo”, – į žiniasklaidos atstovų klausimus apie galimą „Oasis” atsikūrimą sakė Noelis.
Vėliau, jau kalbėdamas su leidiniu „Music Week„, N. Gallagheris teigė neturintis nieko prieš grupių atsikūrimus, tačiau jos turi pripažinti paprastą tiesą, jog jų atsikūrimas vyksta tik todėl, kad grupės nariams tiesiog reikia „su***** pinigų”.
Tiesą sakant, per pastarąjį dešimtmetį Noelis taip ir nerodė noro atkurti legendinę grupę. Situaciją dar labiau pablogino ir prasti jo ir brolio Liamo santykiai.
„Manau, tai asmeniškas dalykas“, – sakė jis. „Man nereikia pinigų, nenoriu papildomo vargo. Taip pat nenoriu dvejus metus atidėti veiklos su savo grupe „High Flying Birds” tik tam, kad važinėčiau po pasaulį ir visą laiką ginčyčiausi su tuo, kuriuo nesutariu. Kokia viso to prasmė? Man tai tiesiog nepriimtina“, – pridūrė atlikėjas.
Tačiau tradiciškai ironiškas muzikantas paliko šiek tiek vilties savo gerbėjams.
„Bet vis dėlto, jeigu kada nors prarasiu visus pinigus investuodamas, pavyzdžiui, į ginklų prekybą kur nors Čečėnijoje, galite būti tikri, jog būsiu pirmas spaudos konferencijoje, kuris apie tai praneš. Tačiau tad neslėpsiu, kad visa tai darysiu tik dėl pinigų”, – teigė Noelis.
Grupės „Oasis“ lyderis Liamas Gallagheris, netrukus išleisiantis naują albumą „Why Me? Why Not.“, pristatė vaizdo klipą prieš porą savaičių pasirodžiusiai dainai „One Of Us“. Vaizdo klipo idėją sukūrė ir jį režisavo serialo „Peaky Blinders“ mastermaindai, Steven Knight ir Anthony Byrne.
Grupės „Oasis“ lyderis ir pagrindinis kūrėjas Noelis Gallagheris buvo pranešęs, kad planuojamas naujas jo EP.
Mes laukėme ir šiandien Noelis Gallagheris paskelbė apie rugsėjo 27 dieną pasirodysiantį EP „This Is The Place“ , kurį sudarys trys nauji kūriniai ir du remix‘ai. Kūrinių sąrašas:
This Is The Place
A Dream Is All I Need To Get By
Evil Flower
This Is The Place (Dense & Pika Remix)
Evil Flower (The Reflex Revision)
Taip pat Jūsų vertinimui pristatomas ir pirmasis kūrinys:
Šiandien, tik lygiai prieš 23 metus (spalio 2-ąją), dienos šviesą išvydo antras studijinis „Oasis“ albumas „(What’s the Story) Morning Glory”. Jame grupės gerbėjai galėjo rasti kultines dainas „Wonderwall” , „Don’t Look Back In Anger”, „Champagne Supernova” ir kitas. 23-ųjų albumo „metinių” proga ką tik pasirodė plokštelėje esančios dainos „She’s Electric” naujas vaizdo klipas (viršuje). Šis faktas dar labiau paskatino kalbas apie galimą brolių Gallagherių atsikūrimą.
manoMUZIKA primena, kad šiemet sueina lygiai 25 metai nuo akimirkos, kai muzikos parduotuves pasiekė debiutinis „Oasis” įrašas „Definitely Maybe”. Jungtinėje Karalystėje sklando gandai, kad dar praėjusią savaitę grupės nariai gavo rimtą pasiūlymą surengti koncertą Airijos Sleino pilyje. Šios šalies agentūra MCD patvirtino, kad pasiūlymas buvo išsiųstas ir dabar yra laukiama grupės narių (o jei tiksliau, brolių Noelio ir Liamo Gallagherių) atsakymo. Simboliška, kad šioje pilyje įvyko vienas įsimintiniausių grupės pasirodymų. Beje, kartu tai buvo priešpaskutinis „Oasis” koncertas kolektyvo istorijoje įvykęs prieš pat legendomis apipintą išsiskyrimą „Rock En Sein” festivalio Paryžiuje metu.
Apie didėjančias „Oasis” atsikūrimo galimybes vis garsiau kalba ir Didžiosios Britanijos lažybų kontoros. Jose koeficientas, iš kurio padauginus statomą pinigų sumą, kad grupė atsikurs, pastarąją savaitę ėmė drastiškai mažėti.
Prieš kelias savaites, kalbėdamas su „Daily Star”, Noelis prisipažino, kad jis atkurtų „Oasis” už „apvalų” 20 milijonų svarų sterlingų honorarą.
„20 milijonų vienam koncertui būtų nebloga suma. Tačiau kol kas dar nesu gavęs tokio pasiūlymo”, – tąkart teigė su savo grupe „High Flying Birds” šiuo metu koncertuojantis ir kuriantis Noelis.
Tuo tarpu Liamas, twitteryje paklaustas, ar atsikūrimo koncertas yra realus, teigė, kad kol kas jokio pasiūlymo jis nėra gavęs
No deal no table but like I’ve said bfore I’m ready to go
Kalbos, apkalbos, spėjimai ir prognozės apie (galimą) „Oasis” atsikūrimą netyla nuo pat grupės išsiskyrimo 2009-aisiais. Kartais jas pakursto mėnulio fazė, viena kita muzikos rinkoje sklandanti nuogirda, o kartais – patys broliai. Tiesa, dažniausiai – ektravagantiškasis grupės dainininkas, jaunoji Gallagherių atžala Liamas.
Šįkart ir vėl Liamas. Ir vėl socialianiai tinklai. Ir vėl ypatinguoju būdu.
Tiesa, skirtumas tas, kad atrodo,jog šis kartas (bent jau iš Liamo pusės) – jam nebūdingai nuoširdus.
Ir nepaisant to, kad Noelis yra „uždėjęs rimtą kryžių” ant „Oasis” užrašo, ne tik Jungtinės Karalystės rokenrolo scenos gerbėjai, bet ir milijonai „Oasis” fanų visame pasaulyje laukia ką į Liamo „pasiūlymą” atsakys Noelis.
Taigi, prieš porą dienų Liamas paragino Noelį ir vėl sujungti šeimas tam, kad būtų nutrauktas beveik dešimtmetį trunkantis brolių karas. Apie tai jaunesnysis brolis paskelbė savo Twitterio paskyroje, pasidalindamas savo šeimos atostogų nuotrauka. Beje, nežinantiems manoMUZIKA primena, kad Liamas visai neseniai atnaujino santykius su savo 21-erių metų dukra Molly.
Dalindamasis nuotraukomis L. Gallagheris prierašuose paakino brolį ir visą jo šeimą prisijungti ir laiką leisti drauge.
Had the best family holiday ever cmon Noel Sara Anais Donovan sonny you know you want to get involved as you we’re LG x
Tiesa, birželio pabaigoje Liamas twitteryje jau buvo pareiškęs, kad nori, jog „Oasis” atsikurtų ir pakvietė Noelį tai padaryti kaip įmanoma greičiau.
Ką gi, „Oasis” istorija tęsiasi. Kuo toliau – tuo įdomiau. Kamuoliukas Noelio pusėje. Laukiame, ką į tai atsakys pagrindinis „Oasis” dainų kūrėjas.
Earth to noel listen up rkid I hear your doing gigs where people can’t drink alcohol now that’s the BeZarist thing you’ve done yet I forgive you now let’s get the BIG O back together and stop fucking about the drinks are on me LG x
