Nors vasara jau pradeda skaičiuoti paskutiniąsias savo šių metų egzistencijos dienas, visiems muzikos mylėtojams tai nėra vien tik liūdesio metas. Kodėl? Atsakymas čia labai paprastas: artėja svarbiausių šių metų albumų pasirodymų laikas, o po dažnai tylesnės vasaros laukia gerokai skambesnis ruduo. Tačiau šįkart – ne apie vasaros refleksijas ar rudenio godas. Šįkart manoMUZIKOJE – tradicinė →
Koronaviruso sukeltas karantinas iki šiol jaukia mūsų kasdienybę. Nepaisant to, kad gyvenimo sąlygos šiek tiek laisvėja – galime lankytis parduotuvėse, atsisėsti lauko kavinėje ar drąsiau vaikščioti po miestą (tai darant turime laikytis visų atsargumo priemonių), laikas jau nebe toks, koks buvo anksčiau. Ko gero, toks, koks buvo iki COVIC-19 pandemijos, jis dar ilgai negrįš į →
Kovo pradžioje, likus maždaug savaitei iki karantino, užėjau į Vilniaus centre esančią kavinę. Buvo viena iš tų retų dienų, kai saule pasipuošęs sostinės dangus pradėjo kvepėti pavasariu. Nors pasaulis vis garsiau kalbėjo apie covid-19, kažkur viduj dažnam iš mūsų dar kirbėjo mintis „o gal visgi jis ims ir aplenks Lietuvą…“. Taigi, vedinas to mielo pavasarinio →
Šis pavasaris – kitoks, nei paprastai. Daug laiko praleidžiame namuose, stengiamės neatsilikti nuo darbų, dažniau nei įprastai plauname rankas ir stebime naujienas. Koncertai ir vakarėliai nevyksta. Nuobodoka. Gerai bent, kad yra internetas, o internete gyvena muzika. Gerai, kad naujiems albumams pasirodyti virusai netrukdo. Dalinamės šešiais kovo mėnesį pasirodžiusiais albumais, kurie, mūsų manymu, yra verti dėmesio. →
Vasario mėnesio albumai Toliau laikomės pasižadėjimo ir apžvelgiame vasarį pasirodžiusius albumus. Šį mėnesį girdėjome labai daug geros muzikos, tad nesusilaikėme ir paminime septynis albumus. Kodėl septynis? Nes manoMUZIKOS komandos akimis (ir ausimis), jie yra verti jūsų dėmesio. Rekomenduojame paklausyti bent po vieną kūrinį iš šių albumų, nes tikrai atrasite kažką gero ir kokybiško sau. Jonathan →
Portalas manoMUZIKA grįžta su albumų recenzijų sąrašu. Kaskart trumpai pateikdami jums „einamuosius” įrašus, pasibaigus mėnesiui išrenkame kelis, mūsų manymu, vertus išskirtinio dėmesio. Tad nieko nelaukdami grįžtame su sausio mėnesio plokštelėmis, kurių, manoMUZIKOS akimis (ir ausimis), praleisti tiesiog negalima. EMINEM „Music to be Murdered By” Sausio viduryje be jokios išankstinės prognozės pasirodęs vienuoliktasis studijinis reperio Eminem →
Kaip ir kiekvienais metais artėjant gražiausioms žiemos šventėms, manoMUZIKA ima skinti per metus pasaulio užaugintą muzikinį derlių. Tradiciškai, prieš pat Kalėdas pristatome geriausių metų albumų sąrašą. Jau devintus metus iš eilės (būtent tiek gyvuoja portalas manoMUZIKA.lt) čia rašantys autoriai susirenka prie bendro stalo, pateikia savo geriausiųjų sąrašus, prasideda diskusijos ir po ilgų šiais metais išleistų →
Tai yra subjektyvi autoriaus nuomonė, jokiu būdu nepretenduojanti į visuotinę tiesą. Iki 2008-ųjų Coldplay man buvo šventa grupè. Su “Yellow”, “Politik”, “Till Kingdome Come”, “Fix You” ar “Violet Hill” Chrisas Martinas ir Co. mano kasdienybėje užėmė išskirtinę vietą. Vėliau jų kūryboje prasidėjo “įtikti Amerikai” etapas, kuriame (išskyrus Chriso skyrybų su Gwyneth Paltrow nuotaikos paveiktą “Ghost Stories”) dominavo →
Pirmas 2019-ųjų pusmetis buvo tikrai stiprus. Išleista tiek geros muzikos, kad jau dabar būtų drąsiai galima sudaryti geriausiųjų topus. Tačiau metai dar nesibaigė, jų praėjo viso labo 50 procentų. Todėl manoMUZIKA nusprendė išsikelti sau užduotį „Mission (im)possible” ir išrinkti iš visų šimtų (o gal tūkstančių) tuos 8 labiausiai zulintus, nuklausytus ir daugiausiai dėmesio prikausčiusius įrašus. →
Išgirdusi apie birželio 21 d. pasirodysiantį naują „The Raconteurs“ albumą ir pirmuosius jo kūrinius, labai norėjau išgirsti šį ketvertą gyvai. Tikrai buvo galima pamatyti juos arčiau Lietuvos, bet aplinkybės susidėliojo taip, jog vykau į grupės koncertą Berlyne. Koncertas vyko gegužės 30d., šalia „Mercedes – Benz“ arenos esančoje „Verti“ koncertų salėje. Nebuvo minios prie durų, laukiančios →
Laukdama koncerto po truputį užsipildančioje nedidelėje Varšuvos „Niebo“ („Dangus“) koncertų salėje, mąstau apie laiką. Tikrai to neplanavau, tačiau tai jau trečiasis „dvidešimtmečio turo“ tipo koncertas, kuriame lankausi šiemet. Nesu itin sentimentalus žmogus. Kai draugai man pasiūlo važiuoti į kokio nusenusio dėdės koncertą, tik purkštauju ir atsisakau. Bet suprantu, kodėl tai, kas buvo, taip traukia. Laikas →
Visuomet sakydavau (ir greičiausiai niekad nenustosiu sakiusi), kad koncertai mieste, kuriame gyveni yra gerai, tačiau bent kartą turėtum patirti koncertą grupės gimtajame mieste. Ypač, jei grupė tau rūpi. Gimtinė yra gimtinė, ten žolė žalesnė ir santykis su klausytojais yra kitoks, kai tarp tavo klausytojų yra mama, kaimynas, mokyklos draugas ar močiutė. Tačiau, nors Florence Welsh →
Koncertiniai turai, skirti vienam albumui (ko išleidimo metinių painėjimui) šiais laikais labai populiarūs. Juos daro visi – nuo Patti Smith iki Andriaus Mamontovo. Matyt, pasiekėme tą amžių, kuomet galime sau leisti pasiduoti nostalgijai ir tyliai burnoti, kad mūsų laikais muzika buvo visokia –esnė. Bet „Massive attack“ viską daro savaip. Visų pirma, koncertinis turas techniškai mini →
– Jis tikrai nedainuos? – nepatikliai klausia manęs draugė, beveik jėga atvesdinta į Ólafuro Arnaldso koncertą. Ir ne ji vienintelė. Prieš koncertą šį klausimą girdėjau nuskambant ne kartą – muzikos alchemiku tituluojamas islandas Ólafur Arnalds iš tiesų mažai žinomas Lietuvoje. Tai liudija ir gana tuštoka „Compensos“ salė Vilniuje tą žvarbų trečiadienio vakarą. Ne, jis nedainavo. →
Pasaulyje jis surenka stadionus, Lietuvoje jam tenka tenkintis žymiai mažesne erdve (ir klausytojų skaičiumi), tačiau neatrodo, kad britas Tom Odell dėl to labai suktų galvą. Priešingai, dėkodamas pirmadienį Vilniaus Kongresų rūmuose susirinkusiai publikai, jis pabrėžė, kad šis vakaras jam išskirtinis, privertęs prisiminti, dėl ko visa tai daroma – dėl publikos, scenoje jį lydinčios grupės draugų →
Vasario 4 dieną portalas manoMUZIKA.lt minės savo 8 gimtadienį. Per 8 mūsų gyvavimo metus gimė, augo ir bujojo ne tik muzika, bet ir tam tikros tradicijos, kurias sukūrėme ir kurių iki šiol laikomės. Viena svarbiausių, maloniausių ir tvirčiausių – kasmetinis geriausių metų albumų sąrašas, kurį savo portale skelbiame likus kelioms dienoms iki naujųjų metų. Šiandien →
Išsiskyrimo dainos gali skambėti labai įvairiai. Tą penktadienio vakarą liudijo britai „Jungle“, Vilniaus „Compensos“ salėje surengę savo ilgai laukto antrojo albumo „For Ever“ pristatymą. Tai jau antrasis „Jungle“ apsilankymas mūsų šalyje – 2015-aisiais, netrukus po pirmojo jų albumo pasirodymo, juos galėjo matyti festivalio „Granatos Live“ lankytojai. Jau tuomet šis kolektyvas buvo ant bangos – debiutiniam →
Muzikinė dokumentika – ypatingas žanras, apie kurį rašyti dažnai tikrai netenka. Ko gero netektų ir šįkart, tačiau centrinė dokumentikos figūra – grupė „Coldplay“ ir jų filmas „A Head Full Of Dreams“. Prieš 22 metus Chriso Martino įkurtą kolektyvą „Coldplay” galiu drąsiai vadinti nemažos savo gyvenimo dalies didžiule meile. Nuo tos akimirkos, kai 2000-ųjų vasarą berods →
Buvau buvusi Jack‘ White‘o koncerte dar šią vasarą. Iš birželio koncerto Londone įsiminė puikus garsas, sceninis išpildymas, auditorijos emocijos bei grupės profesionalumas ir atsidavimas scenoje. Be jokių abejonių tai buvo geriausias matytas pasirodymas. Paskelbus, kad šis atlikėjas atvyksta į Lietuvą, žinojau, kad būtinai dalyvausiu. Eidama galvojau, kad bus nedaug žmonių, pasitaikys garso problemų ir tikėjausi →
Kalbėti apie Rogerį Watersą nėra lengva dėl kelių priežasčių. Pirmoji – ši muzikos figūra yra itin didinga ir palikusi tokį milžinišką pėdsaką muzikos pasaulyje, kad rašant apie jį imi ir pasijunti tiesiog per menkas tokį žmogų „rakinėti”. Antroji – kiek paprastesnė. „Pink Floyd” (grupė, kurią 1964 metais subūrė R. Watersas) mano muzikinėje erdvėje jau daug →