Bon Iver

Daughter – Perth (Bon Iver) Vs Ready For The Floor (Hot Chip)

Prisipažinsime, sugalvoti antraštę šiai trumpai įžangai buvo daug sunkiau nei sukurpti bent jau porą žodžių apie dainą, kuri, prisipažįstame, mus absoliučiai „iškirto”.

4AD” leiblo globojama itin išraiškinga britų trijulė „Daughter” apsilankė BBC RADIO 1 eteryje, kur gyvai atliko ypatingą dėmesio vertą mash-up’ą. Kas tai yra aiškinti nesiimsime (nuorodą į tai galite rasti wikipedijoje čia), bet kai sužinosite, kad eteryje gyvai buvo „suklijuotos” „Bon Iver” daina „Perth” ir kultinis „Hot Chip” darbas „Ready For The Floor” – susidomėti tikrai turėtumėte.

Skamba labai įdomiai, kiek „XX’iškai” ir tikrai itin neįprastai.

Gero klausymo.

Naujame Fink single – Bon Iver lyderio Justino Vernono daina

Warm Shadow

Pirmadienį muzikos parduotuvėse pasirodė manoMUZIKOS itin mylimo britų kolektyvo „Fink” singlas „Warm Shadow”. Kūrinys „Warm Shadow” yra įtrauktas į 2011 metais pasirodžiusį grupės albumą „Perfect Darkness”.

Be pagrindinės dainos single galima rasti ir tris kitas šio kūrinio versijas, kurias sukūrė „Bon Iver” lyderis Justinas Vernonas kartu su grupės bosistu ir saksofonistu Colinu Stetsonu; Marcusas Worgulas ir projektas „Slideshow”.

Singlą „Warm Shadow” internetinėje parduotuvėje galite įsigyti ČIA.

Naujausią manoMUZIKOS interviu su „Fink” lyderiu Finu Greenalu rasite ČIA.

Apačioje – dainos „Warm Shadow” interpretacija pagal „Bon Iver”

Originalų grupės Bon Iver singlo „Beth/Rest” vinilą laimėjo…

Gerą toną prasidedant 2013 metams davęs, beveik dvi savaitės trukęs, bene vienas labiausiai netikėtų ir išskirtinių manoMUZIKA.lt konkursų, kuris nebūtų įvykęs be mūsų naujo draugo „Rūdninkų knygyno„, baigėsi, o mes jau žinome ir kultinio amerikiečių kolektyvo „Bon Iver” praėjusį spalį išleisto singlo „Beth/Rest” laimėtoją.

Teisingas atsakymas į klausimą „kurios grupės ar atlikėjo koverio niekada nėra įrašę ar sudainavę „Bon Iver„?” yra:

Bon Iver” nėra sudainavę atlikėjos Kate Bush kūrinio koverio.

Sulaukėme daugybės teisingų atsakymų, tačiau laimėtoją išrinkti galime tik vieną. Tam naudojame paprastą sistemą: kiekvieno teisingo atsakymo autoriai sunumeruojami atsitiktine tvarka, o laimingąjį skaičių padeda išrinkti svetainė random.org.

Konkursą laimėjo:

Karolis Dėnas

Su nugalėtoju susisieksime asmeniškai, o nelaimėjusius užtikriname, kad tuoj surengsime dar vieną konkursą.

Apskritai, „Rūdninkų knygynas” yra bene vienintelė vieta Vilniuje, kur galima įsigyti ne tik visur randamų „The Beatles„, „The Doors” ir kitų legendinių grupių vinilų, bet ir visiškai šviežių atlikėjų muzikos. Iki kol su mumis nesusisiekė pats knygynas, nė nežinojome, kad išvis Vilniuje galima rasti tokių atlikėjų kaip, pavyzdžiui, „Grizzly Bear„, „Lana Del Rey„, „When Saints Go Machine„, „Kid Koala” ir daug kitų vinilų.

Taip kad, mieli melomanai, susitinkame ten!

manoMUZIKA pradeda draugystę su Rūdninkų Knygynu: pirma dovana – Bon Iver vinilas!

2013 metus pradedame puikiomis žiniomis: jau netrukus manoMUZIKOS skaitytojus pakviesime į išskirtinę mūsų antrojo gimtadienio fiestą. Kol kas apie ją nepasakosime nieko… Galime pasakyti tik tiek, jog ji įvyks vasario 23 dieną. Planuokitės laiką, nes turėtų būti tikrai smagu! Plačiau apie ją – vėliau.

Rūdninkų Knygynas

Šįkart norime Jums pranešti dar vieną itin svarbią naujieną.

Nuo šių metų pradžios manoMUZIKA pradeda intensyviai bendradarbiauti su Rūdninkų Knygynu – vieta, kurios nevalia aplenkti jokiam melomanui. Tai – ko gero vienintėlė vieta visoje Marijos Žemėje, kurioje be didesnių problemų galite rasti ne tik išskirtinius (į jokius komercinių Lietuvos radijo stočių rėmus nepatenkančių muzikinių grupių) vinilus bei kompaktines plokšteles, bet ir įvairiausius elitinius muzikos žurnalus, muzikines kolekcines dovanas, knygas ir kitas gėrybes, be kurių tikras melomanas neįsivaizduoja savo muzikinių svajonių ir kasdienio gyvenimiško polėkio. Nuo šiol informuosime Jus ne tik apie tai, kas atkeliauja į Rūdninkus (sutikite, visada smagu būti pirmiems ir įsigyti tą muzikinį gėrį, kurio ilgą laiką lauki…), bet ir kartu dovanosime dovanas.

Žodžiu, tikime, kad kartu su Rūdninkų Knygynų – bene jaukiausia muzikine vieta Lietuvoje, kurioje patefonas niekada nenustoja suktis – sukursime tikrą rojų visiems, neabejingiems gerai muzikai.

Ir… Kaip jau supratote iš antraštės, pirmą naujieną turime šiandien. Naujiena – išskirtinė ir LABAI verta JŪSŲ dėmesio.

manoMUZIKA ir Rūdninkų Knygynas bendradarbiavimo pradžią pažymi dovanodami „Bon Iver” vinilą „BETH/REST”. Kadangi manoMUZIKOS autoriai niekada neslėpė meilės šiam kolektuvui (ir didžioji mūsų skaitytojų dalis tai neabejotinai žino), galime garantuoti, kad mes į šį prizą tikrai nepretenduojame 🙂 Todėl kultiniu tampančio amerikiečių kolektyvo plokštelė tikrai atiteks vienam (arba vienai) iš Jūsų. Viskas, ką norintiems laimėti vinilą reikia padaryti, tai atsakyti į klausimą (kurio atsakymą paslėpėme savo paskyroje facebooke)

Taigi, dėmesio, klausimas skamba taip:

Per savo beveik šešerių metų karjerą Justinas Vernonas ir jo grupė yra sukūrę keletą nuostabių koverių. Kai kurie iš jų buvo atliekami tik koncertuose, kai kurie – išleisti singlų b pusėse. Kurios grupės ar atlikėjo koverio niekada nėra įrašę ar sudainavę „Bon Iver„?

Bon Iver "Beth/Rest"

a) Peter Gabriel

b) Bjork

c) Bonnie Raitt

d) Kate Bush

e) Anais Mitchell

f) Feist

g) Outfield

h) Sharon Van Etten

Teisingą atsakymą įrašykite apačioje esančioje formoje

    Jūsų vardas, pavardė (būtina)

    Jūsų el. paštas (būtina)

    Jūsų atsakymas

    Sufleruojame: fb.com/manoMUZIKA

    Savo atsakymus siųskite iki sausio 20 dienos. Būtent tądien mes burtu keliu išrinksime laimėtoją, kuriam įteiksime nuostabų, dar net neišpakuotą „Bon Iver” vinilą (kurio, prisipažinsime, labai labai labai norime ir patys).

    Na, o gražios draugystės su Rūdninkų Knygynu proga dalinamės „Bon Iver” muzika ir prižadame, kad jau labai greitai manoMUZIKOJE galėsite laimėti dar ne vieną vinilą ir kitų muzikinių gėrybių.

    Tegyvuoja gera muzika!

    manoTOPAS 2012: In.

    Šių metų apžvalgą norėčiau pradėti nuo esminio ir pačio svarbiausio įvykio mano gyvenime. Tai ne mokslo, darbo pasiekimai, o savęs suradimas padedant manoMUZIKAI ir tampant jos dalimi. Visada buvau lengvai pamišusi dėl muzikos. Kiek save prisimenu, nuo pat kasetinio ausinuko įsigijimo, muzikos ausinės buvo mano nuolatinės palydovės. Niekada negailėjau pinigų naujiems muzikiniams įrenginiams, įrašams ar bilietams į gyvus pasirodymus. Labai džiaugiuosi ir noriu tarti dideli AČIŪ visam manoMUZIKOS kolektyvui, kurie labai šiltai ir draugiškai mane priėmė, visada kilus neaiškumams pagelbėjo ir savo geru žodžiu skatino eiti pirmyn. Jūsų pagalba ir parama padėjo man atrasti neišsenkamus muzikinius klodus ir pačią save. Esu beprotiškai Jums dėkinga!

    Na, o dabar, grįžkime prie mano muzikinio 2012 metų topo. Muzikinių atradimų šiais metais mano gyvenime buvo tikrai daug, ir buvo tikrai nelengva nuspręsti, kuriuos albumus išskirti ir patalpinti į ribotą dešimties vietų topą. Galiausiai, išskyriau ne kartą perklausytus diskus, kurie vėl ir vėl iš naujo atrandami, be galo mėgiami ir mylimi.

     

    manoALBUMAI 2012

    „Sigur Rós” – „Valtari”

    Tai yra ta grupė ir tas albumas, kurio galiu klausytis ir vis atrasti naujas detales, natas, žodžius. „Sigur Rós” muzika man padeda susikaupti, pasisemti stiprybės, naujų jėgų ir minčių. Tai tarsi savotiška meditacijos forma. Nesuskaičiuosiu kiek kartų, po sunkios darbo dienos užsidėdavau „Valtari” diską ir leisdavausi nešama muzikos. Negaliu nepaminėti ir su šiuo disku susijusio „The Valtari Mystery Film Experiment” projekto, kurio video kiekvieną mėnesį laukdavau, kaip muzikinės dovanos. Labiausiai viso eksperimento metu įstrigo du darbai, kuriuos siūlau prisiminti ir Jums. Tai „Ekki múkk” ir „Dauðalogn & Varúð” kūrinių ekranizacijos.

    „Efterklang” – „Piramida”

    Genialieji danai ir jų „Piramida” albumas dar neišgirdus naujojo darbo nustebino savo kūrybiniu procesu. Devynias dienas atsiskyrę nuo visuomenės ir praleidę apleistame kalnakasybos miestelyje, muzikantai sukūrė daugybę įrašų, kuriuos panaudojo naujojo disko kūrime. Perklausius albumą įsitikini, kad išgirsti ir pagauti tokius garsus, galima tik kelioms dienoms atitrūkstant nuo tikrovės.

    „How To Dress Well” – „Total Loss”

    Dvejus metus kurtas amerikiečio Tomo Krello antras studijinis diskas – išbaigtas, puikiai skambantis vienuolikos dainų rinkinys, o „& It Was U” kūrinys iki šiol nuolatos sukasi mano grotuve. Negaliu nepaminėti ir „World I Need You, Won‘t Be Without You (Poem)” dainos, kuri savyje talpina tiek daug grožio ir liūdesio, kad žodžiai tampa visai nebereikalingi.

    „Mumford and Sons” – „Babel”

    Šis albumas, tai kažkas mielo, šilto, pozityvaus ir džiaugsmingo. Vis iš naujo užsidėdavau „Mumford and Sons” kūrinius, kai oras pasirodydavo niūrus, šaltas ar tiesiog nebūdavo nuotaikos. Muzika nešantį gėrį ir džiaugsmą. Ilgai lauktas ir tikrai pateisinęs lūkesčius diskas

    „Alt-J” – „An Awesome Wave”

    Turbūt pats didžiausias šių metų atradimas, kuris iš karto užkabino, juos pirmą kartą išgirdus manoMUZIKOJE. Neįprasta muzika, keistas pavadinimas ir vaizdo klipai. Tikėjau, kad „Alt-J” muzika neliks nepastebėta ir atrodo visai suprantama, kad šiais metais būtent ši grupė tapo „Mercury” laureatais.

    „Muse” – „The 2nd Law”

    Labai dažnai muzikos pasirinkimą lemia nuotaika. Jei „Sigur Rós” labai tinkami meditacijai ir susikaupimui, britų „Muse”,priešingai, geriausias energijos ir jėgų kaupimo šaltinis. Kai pritrūkdavau energijos, „Muse” naujas diskas ir muzika parodydavo, kad net neįsivaizduojame, kiek jėgų iš tiesų turime.

    „The xx” – „Coexist”

    Trys metai laukimo su iki skausmo žinomomis debiutinio „The xx” albumo dainomis ir pagaliau „Coexist” pasiekia mano ausis. Naujasis darbas labai tinka romantiškoms vakaro minutėms, o kūrinys „Angels” iki šiol yra mano vienas mėgstamiausių šiais metais.

    „Chromatics” – „Kill for Love”

    Po keturių metų pertraukos išleistas, amerikiečių synth pop muziką grojančio kolektyvo „Chromatics” darbas, dar vienas puikus meditacijos šaltinis.

    „The Tallest Man On Earth” – „There’s No Leaving Now”

    Švedų pasididžiavimo „The Tallest Man On Earth” trečias studijinis albumas ir dešimt kūrinių, kaip visada skamba puikiai. Lyriškas, akustinis Kristianas Matssonas ir jo tobulai valdoma gitara sukuria puikią, ramią atmosferą.

    Regina Spektor – „What We Saw From the Cheap Seats”

    Lyrikė, kurios dainos užkabina nuo pirmo akordo. Švelnus, mielas ausiai klavišinių skambesys ir nuostabus balsas – puikus, pozityvus kūrinių rinkinys šiltiems vakarams.

     

    manoDAINOS 2012

    Iš visos muzikos galybės, kuri buvo pateikta šiais metais išrinkti tik dešimt kūrinių buvo be galo sunku, tačiau pasistengiau išskirti tas dainas, kurios  labiausiai nuspalvino mano 2012 metus.

     

    LT kūriniai

    Lietuviškų kūrinių tarpe norėtųsi išskirti šiuos kūrinius, o ypatingai Marką Palubenką, kurį pirmą kartą išgirdau prie Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir labai nustebau, kodėl tiek nedaug žmonių buriasi aplink taip gerai skambančią muziką. Debiutinio albumo pristatyme jau buvo pilna „Menų spaustuvė”, o betarpiškas atlikėjo bendravimas su publika ir paskutinysis atliktas „God Is In The Rain“ kūrinys parodė, kad tai tik pradžia ir apie šį atlikėją dar tikrai ne vieną kartą išgirsime.

     

    manoATRADIMAS

    Muzikinių atradimų šiais metais mano gyvenime buvo tikrai daug, todėl išskirti kažkurį vieną yra be galo sunku. Negaliu nepaminėti visai neseniai pristatytos nuostabaus balso savininkės Rae Morris, puikaus muzikinio projekto „Astronauts, etc.” barzdotojo Chet Faker, brolių „Hudson Taylor”, islandės „Soley”, paslaptingojo „Deptford Goth”, na ir aišku, šiais metais ko gero daugiausia naujokų tarpe pasiekusių, jau minėtų – „Alt-J”.

     

    manoVIDEO

    Be aprašytų „Sigur Rós” vaizdo klipų, negaliu nepaminėti šių video, kurie vienaip ar kitaip palietė mano širdį ir yra tarsi trumpi kino filmai, puikiausiai atspindintys atliekamą muziką.

     

    Na ir žinoma, desertui, „Bon Iver” akustinė sesija „AIR” studijoje. Peržiūrėta ir perklausyta „n” kartų, tarsi iš aukščiau nužengusi muzika, kuriai apibūdinti pritrūksta žodžių.

     

    Epilogas

    Niekada neabejojau stebuklinga muzikos galia, o šie metai parodė, kad labai norint, tikint ir siekiant, viskas yra įmanoma. Leiskite muzikai Jus vesti, parodyti kelią ir muzikos pagalba atraskite save. Dar daugiau muzikinių atradimų ir svajonių išsipildymo!

     

    manoTOPAS 2012: U.

    Metų ratui apsisukus manoMUZIKOS kolektyvas ir vėl sėdasi prie asmeninių topų įrašų, kurie prieš pat šventes pavirsta tradiciniu manoMUZIKA.lt metų geriausių albumų TOP 30. Kaip šiemet susidėlios muzikiniai prioritetai smalsu ne tik Jums, bet ir mums patiems. Džiugu, jog atsakymas nebe už kalnų, kuris artėti pradeda nuo šiandien.

    Puikiai menu, kaip 2011-iesiems skaičiuojant paskutines savaites nostalgiškai dūsavome – muzikine prasme metai buvo pavydėtinai derlingi. Ir tuomet, neabejoju, neretam melomanui kirbėjo neramumas, ką vertingo į grotuvus atneš naujieji 2012.
    Ir štai, besibaigiant metams (o su jais drauge gal ir visam pasauliui – bala čia žino) galime ramiai arba neramiai lenkti pirštus skaičiuojant muzikines šiųmetines gėrybes. Ramiai – nes ausis džiūgavo ne mažiau nei 2011-aisiais, neramiai, nes visko vėl buvo devynios galybės, o prieššventiniame BLOG‘o įraše turime labai konkrečią užduotį – atrinkti geriausius.
    Kartosiuos, bet virš mano lovos vis dar nekabo įrėmintas diplomas „Gerb. muzikos kritikei už nuopelnus“, todėl sąvoka „geriausi“ bus kiek tik įmanoma persismelkusi nešališkumu. Pvz., tai, kad sąraše nėra Jack White „Blunderbuss“, Leonard Cohen „Old Ideas“, Bob Dylan „Tempest“, „Cat Power“ „Sun“ ar Sharon Van Etten „Tramp“ nereiškia, jog mano skoniui jų šiemet išleisti darbai yra „ai, nieko gero“. Priežastis išties labai žemiška ir mirtinga – minėti diskai tiesiog nesutilpo į tą apverktinai ribotą dešimtuką, o kitų atlikėjų albumai mano grojaraštyje prasisuko daug daugiau kartų.
    Taigi-ką gi-štai gi, atsiraitojam rankoves ir startuojam.

     

    manoALBUMAI 2012

    Antrojo Mumfordukų albumo laukiau trejus metus. Ko gero, iš tos laimės būtų ir „šlamštukas ant pagaliuko“ suėjęs, tačiau neramia dūšia perklausiusi atsipūčiau – nusivilti kuo neradau. Ir nors daugelio muzikos kritikų šis indie rokerių darbas buvo įvertintas kiek prasčiau nei debiutinis įrašas, diskas tapo platininiu JAV, Australijoj ir Kanadoj.

    Dar vieni mylimukai, kuriais, sutinku, labiau patartina mėgautis gyvo koncerto metu (arba bent jau live įrašo formoje), tačiau vyrukų pavydėtina muzikinė harmonija puikiai girdisi ir įrašų studijoje. Kita vertus, nekeista – scenoje kolektyvas drauge virš 20 metų.

    Vadinkite tai psichodeliniu popsu, eksperimentiniu roku ar dar kitaip – tai, ką trečiame studijiniame albume pateikė amerikiečiai „Yeasayer“, mano grotuve zulinosi velniškai daug kartų ir iš dešimtuko išstūmė „Chromatics“ su „Kill For Love“, „Tame Impala“ su „Lonerism“ ir net akylai sekamus „Alt-J“ su „An Awesome Wave“. Pastariesiems iki kokybiškai brandaus debiutinio albumo pritrūko „antros kojos“.

    Susidaro įspūdis, kad Makabysai arba nevaro visai, arba varo gerai. Prieš keturis metus išleistas nepilnas albumas (EP) „Toothpaste kisses“ išvertė iš koto, po metų pristatytas pilnas studijinis darbas „The Wall of Arms“ buvo išties gerai įvertintas visų įmanomų muzikos kritikų. Bet ar to gana? Žinoma, kad ne. Naujausias diskas ir vėl susirinko penkių žvaigždučių vertas liaupses nuo pat 2012-ųjų pradžios dildamas mano grotuve iki metų pabaigos.

    Sena meilė nerūdija. Kad ir kaip stengiausi kritiškai suraukusi antakius klausytis naujojo australų indie rokerių darbo, pasidaviau. Geras ir vertas dėmesio albumas užtikrintai prasimušė vietą į grojamiausių dešimtuką.

    Atvirai? Islandų kvinteto debiutiniame indie folk roko darbe man patinka viskas, net primityvoki tekstai. Nepataisomi teigiamybės, kone kiekvienoje dainoje kažką smagiai žvanginantys, pakeliantys emociškai ir priverčiantys  tave ploti rankomis su kvailoka šypsena veide. Tai nevaldoma. Kita vertus, truputį gaila, kad per juos į dešimtą nepateko nuoširdumo įsikūnijimas – indie folkeris švedas „The Tallest Man On Earth“ su darbu „There‘s No Leaving Now“.

    O štai kad Niujorkiečiai „Grizzly Bear“ atkakliai užsiims tvirtą poziciją mano tope, metų pradžioje pati to nebūčiau atspėjusi. Ketvirtasis indie rokerių studijinis darbas abejonių nesukėlė nei kritikams, nei klausytojams – aukščiausi įvertinimo balai ir didžiausi albumo pardavimai.

    Gal ir ne pats stipriausias darbas Siguriukų diskografijoje, bet viskas, ką esu girdėjusi iš islandų supergrupės kūrybos, yra eliksyras dūšiai. Dar stipriau – manau, jog grupės lyderis Jónsi Birgisson yra vienas iš šių dienų muzikos genijų.

    Mylimiausi muzikinės padangės danai po dviejų metų pertraukos pristatė ketvirtąjį indie pop roko studijinį albumą. Harmonija, dinamiška ramybė ir kokybė be cukraus vatos „saldumo“. Pastarasis kriterijus ir buvo kertinis, perspjovęs anglų dream pop kūrėjų „The XX“ darbą „Coexist“.

    Pradžioje bandžiau diskutuoti su savimi, ar ne naujų dainų gyvo atlikimo rinkinys, išleistas 2012 metais, sąžiningai atsidūrė studijinių albumų tope, bet paskui prisiminiau, jog ši kova taisyklių neturi. Arba tiksliau – „kaip tiktai noriu, taip sugalvoju“. Todėl begales kartų prasuktas Antony Hegarty ir jo grupės live įrašas vainikuoja albumų topą.

     

    manoDAINOS 2012

    Jūsų dėmesiui – dešimt vienetų importinių saldainiukų, nepaliekančių mano grotuvo apvalius metus ir iki šiol sulaukiančių mano neadekvačios „ooooooo….“ reakcijos nuskambėjus pirmiesiems akordams.

     

    LT kūriniai

    Penkios Marijos Žemės mindžiotojų grupės, visuomet džiuginančios ausį, ir jų šiemetiniai kūriniai:

     

    manoKOVERIAI

    Trys 2012 metais girdėti koveriai, padarę įspūdį ir įsirašę į atmintį:

     

    manoMASHUP

    Prisipažinsiu – dainų mashap‘ai nėra „manasis arbatos puodelis“ (kaip sako anglai), tačiau viena trijų kūrinių interpretacija, atlikta labai šaunių brolių grupės „Hudson Taylor“ iš Airijos tiesiog „nupūtė mano protą“ (vėl vertinys).

    „Hudson Taylor“ – „Lose Yourself Walking on the Flume“

     

    manoATRADIMAS

    Kurį laiką mėčiausi tarp „Hudson Taylor“, „Alt-J“, Chet Faker ir „Glass Animals“. Vėliau, atfiltravusi savo ir kitų manoMUZIKA šeimos narių parodytus naujus atlikėjus ar grupes, likau prie savojo atradimo – britų kolektyvo „Glass Animals“.

     

    Finišas. Toks grojaraštis 2012-aisiais sukosi manajame grotuve. Galutinis reziumė? Kaip ir kasmet – „so much music, too little time“:)

    Muzikingų švenčių! Ačiū, kad esate.

     

    Pusvalandžio trukmės „Daughter” akustinis pasirodymas

     „Daughter“ kolektyvas iš Londono – tai pakankamai nauja, tačiau jau ne kartą geru žodžiu manoMUZIKOJE minėta grupė. Šį puikų britų trio globoja „4AD” leidybinė kompanija, bendradarbiaujanti su tokiais atlikėjais kaip: „Bon Iver”, „The National”, „Efterklang” ir kt. Kol kas „Daughter“ yra išleidę tik vieną oficialų savo nepilną albumą (EP) – „The Wild Youth”.

    Kviečiame pamatyti akustinį šios puikios britų grupės pasirodymą „KEXP“ studijoje JAV. Išgirsite penkių kūrinių gyvą atlikimą. Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:

    01 „Candles”
    02 „Love”
    03 „Youth”
    04 „Tomorrow”
    05 „Home”

    „Daughter” (nuotr. „KEXP“ archyvo)

    BON IVER: Kai sukasi vėjyje snaigės už apšerkšnijusio miško trobelės lango

    Bon Iver (nuotr. Radio City Music Hall)

    Rudeniškai žvarbus, bet ramus Ketvirtadienio vakaras. Už lango visą dieną pliaupęs lietus pagaliau nurimo, o miestą palengvą gaubia tiršta sutemų skraistė. Aš užgesinu savo darbastalio lemputę, išjungiu kompiuterį, užsimetu šiltą striukę ir apvijęs kaklą šaliku minu Radio City Music Hall salės link. Čia šįvakar koncertuoja Viskonsino fenomenas „Bon Iver„, o tokie rudeniški vakarai yra tarsi sutverti lyriškai, bet ekspresyviai jų muzikai. Vos išgirdęs 2008-aisiais išleistą debiutinį „Bon Iver” albumą “For Emma, Forever Ago” iškart užsidegiau dideliu noru pamatyti šį Justino Vernono projektą gyvai. Mažoje medžioklės trobelėje Viskonsino valstijoje užgimusi „For Emma, Forever Ago“ muzika mane ligi šiolei ramina, stebina ir džiugina, o projektui išleidus antrąjį albumą „Bon Iver“ jų šlovė ir klausytojų ratas neperstoja augti.

    Kol paties įvairiausio amžiaus ir pomėgių publika šurmuliuodama ieško savo vietų koncertą pradeda apšildanti atlikėja. Iš Vermonto kilusi indie folk dainų autorė Anais Mitchell scenoje pasirodo su trim jai talkinančiais muzikantais ir atlieka neilgą programą, nuspalvindama daug žadančio vakaro pradžią šiltomis spalvomis. Jos pasirodymui pasibaigus prasideda aparatūros perstumdymas ir scenos darbininkai atidengia įspūdingą „Bon Iver” techninį „arsenalą“ – gitaros, styginiai instrumentai, klavišiniai, bei pučiamieji. Atkreipiu dėmesį ir į du mušamųjų komplektus.

    Bon Iver pasirodymas

    Porąkart sumirkčioja salės apšvietimas ir šviestuvams užmerkus akis nuaidi galingos ovacijos. Pasigirsta pirmieji „Perth“ akordai, o mano nugara išsyk nubėga lengvas šiurpuliukas. Scenoje – net devyni žmonės. Iki minimalių detalių atkuriant angelišką „Bon Iver „muziką projekto de facto lyderiui Justinui Vernonui talkina visas būrys profesionalių muzikantų. Tarp jų, žinoma, ir ištikimas Justino bendražygis Seanas Carey, sėdintis už kairiojo mušamųjų komplekto. „Perth“ tarsi albume seka „Minesota, WI“, o ją – žymusis grupės hitas „Holocene“, kurio eilutes kartu su Justinu dainuoja visa salė. Virš grupės kabančias drobes vaizdo projektoriai dažo psichodelinėmis spalvomis itin gražiai derančiomis prie skambančios muzikos. Nepamirštas lieka ir grupės mini-albumas „Blood Bank“. Jį reprezentuoja titulinė daina bei kūrinys „Beach Baby”. Pastarosios metu metu scenoje Justinas lieka vienui vienas. Akustinei baladei pasibaigus sugrįžę muzikantai dovanoja klausytojams dar vieną (šįkart įtin lyrišką) albumo „Bon Iver“ dainų rinkinį – „Hinnom, TX“, „Wash.“ bei truputėli judresnį kūrinį „Towers“. Salėje – ašaros, atodūsiai ir melancholija, kurią dar labiau pakursto senoji daina „Creature Fear“ bei mano ilgai lauktoji, viena iš pačių gražiausių „Bon Iver” dainų „re: Stacks“. Šią baladę Justinas vėlgi atlieka vienas pats, grodamas tik akustine gitara. Abu kątik skambėję debiutinio albumo perliukai gyvai skamba nuostabiai, o Justino balsas – toks pat tyras kaip visuomet jį ir įsivaizdavau. Turiu pagirti įtin kokybišką garsą. Ar scenoje Justinas vienas, ar lydymas muzikantų – muzika skamba švariai ir nepriekaištingai, aiškiai girdisi kiekvienas garsų sąskambis ir niuansas. Į realybę ir dabartį visus sugražina „Michicant“, angeliškoji „Calgary“, instrumentinis kūrinys „Lisbon, OH“ bei, žinoma, baigiamoji albumo „Bon Iver“ daina „Beth/Rest“. Jei iki šio momento tarp klausytojų dar buvo tokių, kurių koncerto bėgyje skruostais dar nesruvo ašaros, tai dabar jų tikrai nebeliko.

    Stygoms nutilus „Bon Iver” atsisveikina. Muzikantai pradingsta užkulisuose, bet salė vis dar skendi tamsoje.

    Justinas Vernonas (nuotr. deathandtaxes.com)

    Aplink mane klausytojai pakuždom aptarinėja kątik girdėtas dainas ir sprendžia koks siurprizas numatytas koncerto bisui. Pakuždom visi kalbasi todėl, kad garsiai šnekėti rodos būtų šventvagiška. Štai tokia paslaptinga atmosfera apgaubusi visą salę belaukiančią daugiau… Laikas neprailgsta, mat pailsėję vos porą minučių muzikantai sugrįžta ir padovanoja publikai dar dvi dainas kurių visi taip laukė – jau savotiška legenda tapusią „Skinny Love“ bei „For Emma“, pulsuojančią šaltu vėju ir krintančių snaigių svaiguliu. „I toured a light so many foreign roads for Emma, forever ago…“

    Renginiui pasibaigus mane tarsi šmėkla apsėdęs tas šaltas svaigulys. Paliekant kėdę, kurioje katik regėjau vieną įstabiausių koncertų per visą savo gyvenimą, laiptais leidžiantis žemyn ir iš Radio City Music Hall išėjus į automobiliais perpildytą gatvę mano nugara vis dar bėgioja šiurpuliai, nepaleidžiantys manes nuo pat koncerto pradžios. Buvau girdėjęs, kad gyvi „Bon Iver” pasirodymai visuomet pranoksta lūkesčius, bet šįvakar savu kailiu įsitikinau, kad tai – ne melas. Justinas Vernonas su komanda išties sugeba sudrebinti kiekvieno klausytojo sielą ir abejingų jie nepalieka. Šios muzikos grožis, nepriklausomai nuo to ar taurė pilna vyno, ar spragsi židinyje liepsna, ir ar sukasi vėjyje snaigės už apšerkšnijusio miško trobelės langelio, šios muzikos grožis – nepaneigiamas.

    ———-

    Visą mūsų matytą „Bon Iver” pasirodymą „Radio City Music Hall” scenoje Niujorke galite pamatyti ČIA

    „Bon Iver” koncerto Hamburge recenzija – ČIA.

    Prieš pusantrų metų rengtas išskirtinis manoMUZIKOS interviu su „Bon Iver” nariu S. Carey – ČIA

     

    Gyvas „Bon Iver” pasirodymas „Austin City Limits” scenoje

    Amerikiečių indie muzikos pasididžiavimas, kultinė „Bon Iver“ grupė dalyvavo muzikinėje televizijos laidoje „Austin City Limits“, kurio įrašas buvo pristatytas tik vakar. Puslapio viršuje galite pamatyti 20 minučių ištrauką iš pasirodymo, o pilną, beveik valandos trukmės koncertą pamatysite paspaudę ČIA.

    „Bon Iver” (kadras iš pasirodymo vaizdo įrašo)

    Koncerte išgirsite „Grammy“ muzikos apdovanojimų laureatų atliekamus kūrinius iš pirmojo „For Emma, Forever Ago“ ir antrojo – „Bon Iver“ studijinio albumo. Įraše skamba „Perth“, „Skinny Love“, „For Emma“ ir daugelis kitų garsiausių grupės kūrinių.

    Pilnas pasirodymo dainų sąrašas:

    01 Perth
    02 Minnesota, WI
    03 Brackett, WI
    04 Towers
    05 Blood Bank
    06 Skinny Love
    07 Hinnom, TX
    08 Wash.
    09 Beth/Rest
    10 For Emma

    Pratęskite savaitgalį su puikia „Bon Iver“ muzika!

    Astronauts, etc – Airborne

    Vienas įsimintiniausių šių metų naujų muzikinių kolektyvų – solo projektas „Astronauts, etc” pristato jau trečią vaizdo klipą (kiek anksčiau grupė pristatė dainų „You Can Yell” ir „Mystery Colors” ekranizacijas)

    Neseniai grupės lyderis Anthony Ferraro pasidalino puikiu debiutiniu grupės EP „Supermelodic Pulp”. Šiandien mus pasiekė nepilno grupės albumo kūrinio „Airborne” video.

    Primename, kad išskirtinį manoMUZIKOS interviu su „Astronauts, etc” siela galite rasti ČIA.

     

    Pamatykite „Bon Iver“ gyvą pasirodymą

    „Bon Iver” (nuotr. Radio City Music Hall)

    Praėjusią savaitę kvietėme pasižiūrėti, manoMUZIKOS labai mylimos, kultinės „Bon Iver“ grupės beveik dviejų valandų pasirodymą Niujorke, kuris iš internetinių portalų buvo išimtas po 48 valandų. Jei nespėjote ir praleidote galimybę pamatyti puikų koncertą, neliūdėkite, nes „The Bowery Presents“ pristato Justino Vernono nuostabios kompanijos pasirodymo, aštuonių dainų oficialius vaizdo įrašus.

    Paspaudę nuorodas apačioje pamatysite „Perth“, “Minnesota, WI“, „Woods“, „Hinnom“, „TX/Wash“, „Michicant“, „Calgary“, Beth/Rest“ nepamirštamą, gyvą atlikimą.

    Šį kartą neskubėkite ir kiek norite mėgaukitės puikios kokybės vaizdo ir garso reginiu!

    http://www.youtube.com/watch?v=cJmu_uGP5Mo&list=PLLLLh9PNg9ME0IpV3GGyCRh46f6Qcnx-H&index=1&feature=plpp_video

    http://www.youtube.com/watch?v=o2gRHCMnmoQ&list=PLLLLh9PNg9ME0IpV3GGyCRh46f6Qcnx-H&index=2&feature=plpp_video

    http://www.youtube.com/watch?v=ilgdqrqWWB8&list=PLLLLh9PNg9ME0IpV3GGyCRh46f6Qcnx-H&index=3&feature=plpp_video

    http://www.youtube.com/watch?v=_KXB5n5pxdg&list=PLLLLh9PNg9ME0IpV3GGyCRh46f6Qcnx-H&index=4&feature=plpp_video

    http://www.youtube.com/watch?v=xroN0HwX07Y&list=PLLLLh9PNg9ME0IpV3GGyCRh46f6Qcnx-H&index=5&feature=plpp_video

    RY/Frank Wiedemann

    Kokie jausmai Jums kyla išgirdus „Bon Iver“ ir „Radiohead“ grupių pavadinimus? O jeigu sujungtume šias dvi grupes į vieną? Galime spėti, jog pasakysite, kad tai neįmanoma. Manome, būsite teisūs, tačiau, pabandyti galima. Atrodo, siekdami išgauti panašų skambesį ir susijungė dainų autorius ir atlikėjas Ry Cuming iš Australijos ir Frank Wiedemann iš Berlyno.

    Iš pirmo žvilgsnio šis duetas atrodo labai keistas, nes jį sudaro visiškai skirtingos asmenybės: Ry Cuming gimęs mažame, kurortiniame Australijos miestelyje Angourie ir tikras miesto žmogus Frank Wiedemann iš Vokietijos sostinės Berlyno. Tačiau abu atlikėjus vienija bendra jėga – meilė muzikai.

    Frank Wiedemann (nuotr. Michael Mann)

    Frank’ui Wiedemann’ui tai pirmas bandymas žengti solo atlikėjo keliu. Jis Jums gali būti žinomas iš elektronikos dueto „Âme“. Tai Vokietijos deep house stiliaus muziką grojanti grupė, kurią sudaro Kristian Beyer ir Frank Wiedemann.

    RY/Frank Wiedemann kol kas pateikia visai nedaug informacijos apie save. Tik šių metų rugsėjo pradžioje išleidę pirmąjį EP ir pristatę vaizdo klipą pagrindinei dainai „Howling“, kurį prodiusavo pats Ry Cuming, vaikinai dar tik žengia pirmuosius žingsnius didesnio pripažinimo link.

    Pirmąjį bendrą darbą „Howling“ sudaro keturi kūriniai. Pagrindinė, raminančio ir liūdno Ry Cuming balso, akustinės gitaros skambesio ir ritmo garsais papuošta daina „Howling“ ir trys jos versijos (originali, radijo versija ir „Âme“ grupės remiksas). Diske taip pat rasite lyrišką ir melancholišką „Watch You Run“ kūrinį, labai tinkantį šaltiems rudens vakarams.

    http://www.youtube.com/watch?v=jmhWBqnA-fM

    Bon Iver lyderis prakalbo apie galimą grupės išsiskirstymą

    Justinas Vernonas "Grammy" ceremonijoje

    Vos vakar pristatę nuostabų „Bon Iver” pasirodymą Niujorke, šiandien su Jumis skubame dalintis kur kas liūdnesnėmis žiniomis iš Viskonsino grupės stovyklos.

    Kalbėdamas vienoje JAV radijo stotyje, grupės lyderis Justinas Vernonas ne juokais užsiminė apie „Boniveriškosios” eros pabaigą: „Žvelgiu į grupę kaip į maišytuvą, kurį reikia išjungti ir nuo kurio reikia pasitraukti. Nes tai, kaip muzika ateina ir tampa kūriniais yra nulemta arba pasąmonės, arba atradimo”.

    Ar „Bon Iver” iš tiesų atėjo pabaiga sužinosime netolimoje ateityje. Bent jau manoMUZIKOS kolektyvas tikrai tikisi, kad  tai tėra gražūs rinkodariniai Vernono žaidimai siekiant surinkti kuo daugiau publikos į savo koncertus. Beje, jau netrukus hito „Holocene” atlikėjai sugrįš į Europą, kur pratęs savo koncertinį turą. Jei nesate jų girdėję gyvai – labai rekomenduojame.

    Mūsų matyto „Bon Iver” koncerto Hamburge recenziją galite rasti ČIA.

    The Silver Lake Chorus – From The Snow Tipped Hills

    „The Silver Lake Chorus” yra iš 25 asmenų sudarytas kolektyvas iš Los Andželo. Nors jų vardas nėra labai žinomas, tačiau verta paminėti, jog šis choras atliko pritariamąją partiją JAV komedijos grupės „Lonely Island” albume „I Just Had Sex”.

    Šį kartą choras dalyvauja kur kas rimtesniame projekte: rugsėjo 18 dieną jie išleis Beno Lee prodiusuotą EP „Wreckage”. Šiam trumpam albumui kūrinius rašė žinomiausių šių dienų indie muzikos grupių atstovai, tarp kurių ir Justinas Vernonas iš „Bon Iver„, A.C. Newmanas iš „The New Pornographers„, „Of Montreal„, Aimee Mann, „Sia„, „Tegan And Sara„, „The Bird And The Bee” ir kiti

    Viršuje siūlome pasigrožėti Justino Vernono iš „Bon Iver” specialiai šiam chorui kurta daina „From The Snow Tipped Hills”.